Byla e2-924-516/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1091-524/2017 pagal ieškovo A. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams G. L. ir A. L. iki ieškinio pareiškimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. L. ir A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1091-524/2017 pagal ieškovo A. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams G. L. ir A. L. iki ieškinio pareiškimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo – neviršijant 444 539,50 Eur sumos areštuoti atsakovams G. L. ir A. L. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.
  3. Ieškovo teigimu, atsakovai nepagrįstai pasisavino ieškovui priklausiusią turto dalį. Ieškovo įsitikinimu, atsakovai, siekdami išvengti bet kokio galimo išieškojimo, gali siekti kuo greičiau perleisti visą turtą tretiesiems asmenims, todėl šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankus teismo sprendimas nebūtų įvykdomas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir areštavo G. L. ir A. L. priklausančius ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 444 539,50 Eur sumos.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė būsimo ieškinio reikalavimą, nes argumentuotai nurodė priežastis, dėl kurių teiks ieškinį bei pateikė preliminariai grėsmę ieškovo interesams patvirtinančius įrodymus. Dėl šių priežasčių teismas priėjo išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ginčo atveju yra vienintelis būdas užtikrinti, jog atsakovai neperleistų galbūt ieškovui priklausančios turto dalies, kas padarytų neįmanomu ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atsakovai A. L. ir G. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Ieškovo pateiktas prašymas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 3 dalis). Ieškovas nepagrindė, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso. Ieškovą atstovauja ta pati advokatė, kurį atstovavo išnagrinėtoje civilinėje byloje 2A-11-943/2017. Taigi tiek ieškovui, tiek jo atstovei yra gerai žinoma bylos medžiaga, visi įrodymai yra surinkti, todėl, kadangi prašymas grindžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo motyvų interpretavimu ir subjektyviu aiškinimu, ieškovui nebuvo jokių objektyvių kliūčių parengti ieškinį ir pateikti jį teismui. Be to, ieškovas nepateikė ir absoliučiai jokių įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą, kad atsakovai ketintų perleisti jiems priklausantį turtą ar ėmėsi tokių veiksmų. Iš prašymo motyvų galima spręsti, kad ieškovas prašys priteisti nekilnojamąjį turtą, kurį aprašo savo prašyme, taigi jis turėjo aiškiai nurodyti, kokį turtą prašo areštuoti. Be to, ieškovas nurodo 444 539,50 Eur ieškinio vertę, tačiau nėra jokių motyvų, kaip tokia vertė apskaičiuota ir kodėl būtent šiai sumai turėjo būti taikomas laikinosios apsaugos priemonės. Teismas net nevertino, ar prašymas atitinka CPK 147 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tik formaliai perrašydamas šią normą, nesiedamas jos taikymo su konkrečiomis faktinėmis apylinkėmis.
    2. Skundžiama nutartis yra be motyvų. Atsakovams nėra aišku, kokias aplinkybes teismas preliminariai vertino, kaip sudarančias pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad „iš pateiktų duomenų galima matyti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą“, tačiau visiškai neaišku, kokie tie duomenys, nes ieškovas pridėjo tik nekilnojamojo turto registro išrašus ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą, kuriuo ir buvo pripažintas negaliojančiu vekselis, kurio pagrindu ieškovas jau buvo nukreipęs reikalavimus A. L. beveik tokiai pat sumai kaip ir bus reškiamas ieškinys šioje byloje. Atsakovams iš nutarties taip pat turėtų būti aišku, dėl kokių teismo neįvardintų priežasčių teismo sprendimo įvykdymas neva gali pasunkėti. Nutartyje iš vienos nemotyvuotos išvados apie tariamą preliminarų ieškinio pagrįstumą daroma kita nemotyvuota išvada dėl sprendimo įvykdymo pasunkėjimo. Tokia nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
    3. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo atliktas preliminarus būsimo ieškinio reikalavimų įvertinimas. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti civilinėje byloje Nr. 2A-11-943/2017. Teismas nevertino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendime įvertintų faktinių aplinkybių bei A. L. teiktų paaiškinimų apie tariamai tėvų vardu, tačiau neva ieškovo lėšomis įgytą turtą. Teismas neišsiaiškino jau išnagrinėto ginčo esmės, tik formaliai konstatuodamas, kad ieškovas formaliai įrodė pareikšto reikalavimo pagrįstumą.
    4. Aplinkybę, kad teismas nesigilino į ieškovo prašymą, patvirtina tai, jog teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios nėra susijusios su būsimu ieškovo reikalavimu. Ieškovas nurodė, kad reikalavimas bus dėl turto dalies priteisimo. Savo ruožtu teismas areštavo net tik nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bet ir pingines lėšas bei turtines teises. Areštuodamas lėšas ir turtines teises, teismas akivaizdžiai pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes ieškovas galėjo prašyti areštuoti tik tą turtą, į kurį nukreiptas jo reikalavimas.
  2. Ieškovas A. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Tik 2017 m. kovo 2 d., Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus sprendimą, atsižvelgiant į jame pateiktus išaiškinimus, ieškovui kilo būtinybė savo turtinius interesus ginti kitais būdais. Tačiau per tokį trumpą laiko tarpą (vieną dieną) tinkamai parengti ieškinio nėra įmanoma. Nors ieškovą tiek civilinėje byloje Nr. 2A-11-943/2017, tiek ir šioje byloje atstovauja ta pati advokatė, šios bylos yra skirtingos ir tinkamai, motyvai ir pagrįstai parengti ieškinį, surinkti visus įrodymus, reikalingus būtent šiam ieškiniui, nėra įmanoma, nepriklausomai nuo to, kad ieškovą atstovauja ta pati atstovė.
    2. Pagal pateiktus įrodymus, faktines aplinkybes bei aplinkybes, nustatytas ir išaiškintas Lietuvos apeliacinio teismo sprendime, matyti, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra galimai pagrįsti ir gali būti priimtas jam palankus sprendimas. Taigi ieškovas pagrindė būsimo ieškinio prima facie pagrįstumą.
    3. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė perleido visą ieškovui ir atsakovui priklausiusį turtą iki vekselio įsiteisėjimo dienos, kas, be kita ko, patvirtina atsakovų akivaizdų nesąžiningumą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog 2017 m. kovo 2 d. sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės toje byloje (turto areštas) yra panaikintos, atsakovas ir atsakovė, suprasdami, kad nepagrįstai pasisavino ieškovui priklausiusią turto dalį, atsižvelgdami, jog Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad ieškovas galimai turi reikalavimo teisę, siekdami išvengti bet kokio galimo išieškojimo, pasinaudoję tuo, jog turtas nėra areštuotas, gali siekti kuo greičiau perleisti visą turtą tretiesiems asmenims. Taigi ieškovas yra aiškiai nurodęs būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ne tik didelė ieškinio suma, bet ir faktai, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai, parodo, jog atsakovai gali siekti iššvaistyti turtą, tokiu būdu užkirsdami kelią ieškovui galimai palankaus teismo sprendimui įvykdyti.
    4. Teismas, susipažinęs su ieškovo prašymu, atsižvelgęs būtent į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo dienos institutą, įvertindamas nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius motyvus, lemiančius būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai priėmė ginčijamą nutartį. Atsakovų argumentai, kad nutartis yra visiškai nemotyvuota, todėl jiems nėra aišku, kokios aplinkybės nulėmė būtinybę taikyti apsaugos priemones, yra visiškai nepagrįstas. Iš atsakovų skundo esmės matyti, kad atsakovai nesupranta, jog teismas turėjo tik preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir neturėjo pareigos ginčo išspręsti iš esmės. Akivaizdu, kad teismas įvertino ieškovo argumentus bei tai patvirtinančius įrodymus, todėl tinkamai įvertino prima facie ieškinio pagrįstumą ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutartį.
    5. Pritaikytos priemonės yra proporcingos ir nevaržo atsakovų daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kuriems šios priemonės pritaikytos, tačiau nagrinėjamu atveju šis suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Teismas areštavo atsakovams priklausantį turtą būsimo ieškinio ribose, t. y. ne daugiau nei už 444 539,50 Eur. Akivaizdu, kad proporcingumo ir ekonomiškumo principas nebuvo pažeistas. Be to, ieškovas ieškinį pateikė tiek dėl jam priklausančio turto priteisimo natūra, tiek ir dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo pagrįstumo ir teisėtumo.
  3. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).
  4. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).
  5. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino aplinkybės, kad ieškovo prašymas neatitinka CPK 147 straipsnio 3 dalyje jam keliamų reikalavimų. Nesutikdamas su apeliantų pozicija, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodo atsakovai, ieškovas prašyme aiškiai išdėstė priežastį, dėl kurios nepateikė ieškinio iš karto kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. akcentavo objektyvų kriterijų – laiko stoką, nes prašymas buvo surašytas jau 2017 m. kovo 3 d. (teisme gautas 2017 m. kovo 6 d.), o Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, iš kurio motyvų ieškovas teigia supratęs būtinybę savo galimai pažeistus interesus ginti kitu būdu, buvo priimtas ir paskelbtas tik 2017 m. kovo 2 d.
  6. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad vien tik ta aplinkybė, jog tiek civilinėje byloje Nr. 2A-11-943/2017, tiek ir šioje byloje ieškovą atstovauja ta pati advokatė, nereiškia, kad iš esmės naujas ieškinys su jam patvirtinti būtinu faktiniu pagrindu ir jį pagrindžiančiais įrodymais galėtų bei turėtų būti surašytas ir pateiktas teismui per vieną dieną ir (ar) ieškovas negali naudotis CPK įtvirtintu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo institutu, siekdamas tinkamai pasirengti naujai bylai ir tuo laikotarpiu užkirsti kelią atsakovams, taip pat, tikėtina, įvertinusiems 2017 m. kovo 2 d. sprendimo motyvus, imtis veiksmų, galinčių sukelti grėsmę ieškovo galbūt pažeistų teisėtų interesų gynimo efektyvumui.
  7. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovų argumentu, kad ieškovas savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones absoliučiai nepagrindė grėsmės jo interesams, kaip vienos iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, buvimo. Visų pirma akcentuotina, kad siekdamas įrodyti galimą grėsmę jo interesams, pareiškėjas neturi pateikti duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai jau perleidžia ar neabejotinai perleis turimą turtą tretiesiems asmenims. Ieškovui užtenka pagrįsti tokios grėsmės atsiradimo tikimybę, o ne neabejotiną jos buvimą. Savo ruožtu, kaip matyti iš pateikto prašymo turinio, ieškovas gana detaliai aprašė ir pagrindė faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės bei jos sutuoktinio vardu įregistruoto turto perleidimu kitam atsakovui (be kita ko ir dovanojimo sandorių pagrindu), kurios, be kita ko atsižvelgus ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamos šioje stadijoje prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo pagrįsti.
  8. Atmestini ir atsakovų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino būsimo ieškinio preliminaraus pagrįstumo, neanalizavo, kaip apskaičiuota ieškinio suma, neįvertino tarp tų pačių šalių jau išnagrinėto ginčo esmės bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendime nustatytų faktinių aplinkybių.
  9. Kaip ne kartą pasisakyta nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Taigi, teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
  10. Apibendrinant pirmiau nurodytus išaiškinimus, akivaizdu, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės, ko faktiškai, kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, siekia apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą.
  11. Ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės, tuo labiau, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014) ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo. Atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos motyvavimo klausimu bei įvertinęs šios bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei supranta apeliantai, aplinkybė, jog skundžiamoje nutartyje teismas, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, neaptarė konkrečių ieškovo prašyme nurodytų motyvų ir prie jo pridėtų duomenų, nenurodė jų turinio bei įrodomosios reikšmės, nereiškia skundžiamos nutarties netinkamo motyvavimo ir nutarties neteisėtumo, lemiančio būtinumą ją naikinti, tuo labiau, kad šiuo metu (t. y. nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teisme) pirmosios instancijos teismui jau yra pateiktas ieškovo ieškinys ir apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje dėstomus argumentus ir prie jo pridėtus įrodymus, neturi jokio faktinio ir (ar) teisinio pagrindo jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje manyti, jog ieškovo ieškinys akivaizdžiai negalėtų būti tenkintas. Tuo tarpu procesinis pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas formaliais pagrindais (pavyzdžiui, dėl nepakankamai išsamaus motyvavimo), jeigu iš esmės klausimas yra išspręstas teisingai (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
  12. Tačiau, nors atsakovai atskirajame skunde nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti būtinumo, iš dalies sutiktina su atsakovų pozicija, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jų mastas, atsižvelgiant į šiuo metu jau byloje esantį ieškinį, jame pareikštus reikalavimus, pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kadangi dalis pirmosios instancijos teismo pritaikytų priemonių yra perteklinės, nebūtinos galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo galimybei užtikrinti.
  13. Antai, kaip matyti iš šiuo metu pirmosios instancijos teismui jau pateikto ieškinio, ieškovas prašo priteisti jam asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo stovintį namą (kuriam dar nėra suteiktas unikalus numeris ir kuris nėra užregistruotas Nekilnojamojo turto registre), o taip pat priteisti 164 708 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Akivaizdu, kad ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui užtikrinti yra pakankamas tik prašomo priteisti natūra konkretaus turto areštas, užtikrinantis šio turto status quo, bei atsakovų kito turto (visų pirma, atsižvelgiant į proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principų reikalavimus, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jų nepakankant – piniginių lėšų bei turtinių teisių), areštas, neviršijantis ieškovo prašomos priteisti 164 708 Eur piniginės kompensacijos sumos.
  14. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ar parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
  15. Įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, sumažinant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą – ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui užtikrinti areštuojant tik atsakovei A. L. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais, atskirų unikalių numerių neturinčiais priklausiniais, ir G. L. bei A. L. priklausantį ir esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už 164 708 Eur sumą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovų pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

12Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį pakeisti – sumažinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, ieškovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimams užtikrinti areštuojant atsakovei A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais, atskirų unikalių numerių neturinčiais, priklausiniais, bei G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį ir esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už 164 708 Eur sumą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas bei turtines teises, neviršijant nurodytos 164 708 Eur sumos.

13Nutarties kopijas siųsti šalims ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ryšiai