Byla e2-1190-196/2018
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „MEDAVA“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo D. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3681-640/2018 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui D. N. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „MEDAVA“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. N. 230 315,18 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šiuo ieškiniu siekia apginti savo, kaip UAB ,,MEDAVA“ akcininko interesus, nes atsakovas, kuris taip pat yra šios bendrovės akcininkas, netinkamai atlieka savo, kaip bendrovės direktoriaus pareigas ir tokiu elgesiu mažina bendrovės vertę, dėl ko ieškovas patiria žalą.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas A. V. prašė areštuoti atsakovui D. N. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bendrai 230 315,18 Eur sumai, areštuotą turtą uždraudžiant parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, atsakovo kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto 230 315,18 Eur sumai neužtenkant ir/ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, neviršijant 230 315,18 Eur, leidžiant atsiskaityti su ieškovu A. V. pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma lyginant ją su atsakovo turima turto verte atsakovui yra didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iškiltų grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo nesąžiningumas pasireiškė jo aktyviais veiksmais ribojant ieškovo galimybes gauti UAB ,,MEDAVA“ informaciją. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tikėtis, kad atsakovas gali slėpti savo turtą ar kitokiu būdu apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Galimą atsakovo siekį slėpti turimą turtą patvirtina ir tai, kad atsakovas turi verslo interesų Norvegijoje, todėl sužinojęs apie jo atžvilgiu pradėtą civilinę bylą bei įvertinęs ieškovo reikalavimų pagrįstumą, gali bandyti perkelti turimą turtą, ypač pinigines lėšas, į minėtą valstybę. Taip pat atsakovo nesąžiningumą ir tuo pačiu būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones patvirtina atsakovo bandymas už ženkliai mažesnę nei reali kaina išpirkti ieškovui priklausančias bendrovės akcijas. Toks atsakovo elgesys buvo nesąžiningas bandymas pasipelnyti ieškovo sąskaita, kadangi atsakovas nesąžiningais veiksmais dirbtinai sumažino bendrovės vertę, tokiu būdu siekdamas už mažą kainą įsigyti daug kartų vertingesnes bendrovės akcijas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi areštavo atsakovui D. N. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bendrai 230 315,18 Eur sumai, areštuotą turtą uždraudžiant parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims; atsakovo kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto 230 315,18 Eur sumai neužtenkant ir/ar esant nepakankamai – areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, neviršijant

    4230 315,18 Eur, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu A. V. pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

  2. Teismas nurodė, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį teismas ieškovo prašymu laikinąsias apsaugos priemones byloje gali taikyti, jeigu egzistuoja trys sąlygos: 1) pareikšto ieškinio reikalavimai yra preliminariai pagrįsti; 2) egzistuoja grėsmė, kad, nesiėmus prašomų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas; 3) prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis šalių interesų pusiausvyros.
  3. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio motyvus ir kartu su juo pateikiamus įrodymus, nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl egzistuoja jo patenkinimo tikimybė. Įvertinęs viešų registrų duomenis apie atsakovui priklausantį turtą, teismas nustatė, kad atsakovui priklauso automobilis Subaru Impreza, kurio pirminės registracijos data yra 2002 m. vasario 27 d. ir žemės sklypas su pastatu, esantys (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad žemės sklypas ir pastatas yra įkeisti kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai. Be to, minėtu adresu yra registruota ir bendrovės buveinė, kurios akcininku yra atsakovas, o turto vertė yra mažesnė nei byloje pareikšto reikalavimo suma. Teismo teigimu, tuo atveju, jeigu byloje būtų priimtas ieškovui palankus sprendimas, jo vykdymas negalėtų būti nukreiptas į šį atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nagrinėjamu atveju, nelemtų akivaizdžiai neproporcingo atsakovo teisių suvaržymo, nesukeltų jam žalos ir nesuteiktų ieškovui nepagrįsto pranašumo atsakovo atžvilgiu.
  4. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašymą tenkino.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas D. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas, spręsdamas, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės rėmėsi dvejomis aplinkybėmis, t. y. kad pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, bei kad atsakovo turto neužtektų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė negali būti grindžiama išimtinai tik reikalavimo dydžiu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą. Teismas atsakovo nesąžiningumo ir galimo vengimo vykdyti priimtą teismo sprendimą skundžiamoje nutartyje netyrė ir nevertino, todėl darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovui buvo pritaikytos nenustačius visų būtinų sąlygų. Teismas nepagrįstai sprendimo neįvykdymo riziką susiejo išimtinai tik su reikalavimo sumos dydžio kriterijumi.
    2. Ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai apie tariamą atsakovo nesąžiningumą siekiant už nepagrįstai mažą kainą išpirkti bendrovės akcijas yra nepagrįsti. Ieškovas, atsakovo siekį bendradarbiauti ir išspręsti ginčą taikiai, teismui pateikė kaip savo subjektyvų, niekuo nepagrįstą vertinimą, apie tariamą atsakovo nesąžiningumą. Aplinkybė, kad atsakovas iki bylos iškėlimo teisme siekė susitarimo su ieškovu, kuris atsakovo vertinimu pats veikė nesąžiningai bendrovės atžvilgiu, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo nesąžiningus veiksmus, ketinant paslėpti savo turtą ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą. Bendrovės nuostolingumą lėmė būtent paties ieškovo veiksmai, kadangi bendrovės veikla buvo priklausoma nuo ieškovo, tačiau ieškovas veikė priešingai bendrovės interesams. Ieškovas Norvegijoje yra įsteigęs ir valdo įmones, turėjusias esminės reikšmės bendrovės veiklai.
    3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo pateiktas tariamos žalos apskaičiavimas bei ieškovo reikalavimas atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones 230 315,18 Eur apimtyje yra preliminariai nepagrįstas.
    4. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Skundžiama nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo apribota atsakovo galimybė disponuoti visomis atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės itin riboja atsakovo kasdieninę veiklą, trikdo einamuosius atsiskaitymus su kredito įstaiga už gyvenamąjį ir vienintelį būstą, trikdo atsiskaitymus už komunalinius mokesčius, maistą, vaistus bei užkerta kelią atlikti kitus kasdieniniam pragyvenimui bei vaikų poreikiams būtinus mokėjimus. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ne tik paties atsakovo, tačiau ir jo šeimos narių, tame tarpe nepilnamečių vaikų, interesus. Vadovaujantis teismų praktika, jei fiziniai asmenys, kurių lėšos yra areštuojamos, negali patenkinti minimalių poreikių, jų skolos didėja, t. y. pasiekiamas priešingas tikslas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teisme nagrinėjant dviejų lygiaverčių bendrovės akcininkų ginčą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visam vieno iš akcininkų turtui ir visoms piniginėms lėšoms, yra ne tik neproporcingas, tačiau ir suteikia akivaizdų pranašumą ieškovui atsakovo atžvilgiu, kadangi yra ribojamos atsakovo galimybės bylos nagrinėjimo procese tinkamai, be suvaržymų apsiginti, pasinaudoti teisine pagalba.
    5. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria buvo paskirtas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimas ir atsakovas įpareigotas pateikti atsiliepimą į prašymą, atsakovui iki prašymo išnagrinėjimo nebuvo įteikta. Dėl to atsakovas neturėjo galimybės teismui pateikti atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Ieškovas A. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
    1. Nepagrįstas skundo argumentas, kad ieškovo reikalavimas nėra preliminariai pagrįstas. Ieškovo reikalavimai dėl skolos ir nuostolių priteisimo yra pagrįsti pateiktais įrodymais, be to, motyvuoti teisės normomis bei kasacinio teismo praktika ir paremti išsamia faktinių bei teisinių aplinkybių analize.
    2. Atsakovas niekaip nepagrindė ir neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra gera, bei atitinkamai ieškinio suma jam nėra didelė. Tokiu būdu, yra preziumuojama, kad ieškinio suma yra reikšminga atsakovui, dėl ko teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, atsakovas būtų nepajėgus jo įvykdyti, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog būsimas ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas bus apsunkintas. Ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo nesąžiningumo sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo vykdymas bus iš esmės apsunkintas.
    3. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka tiek ekonomiškumo, tiek ir proporcingumo principus. Atsakovo interesai nėra apsunkinti labiau, negu įprastai būna apsunkinami taikant laikinąsias apsaugos priemones.

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5Dėl papildomų įrodymų priėmimo

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).
  2. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2005-05-21 E. N. gimimo liudijimo kopiją; 2014-04-07 UAB ,,Andaras“ steigimo sutarties kopiją; išrašo iš portalo www.proff.no apie A. V. valdomas įmones kopiją; išrašo iš portalo www.purehelp.no apie Aldus As kopiją; 2016-02-18 elektroninio laiško kopiją; 2018-04-23 lydraščio kopiją; 2018-05-08 nurodymo nutraukti piniginių lėšų išmokėjimo kopiją. Nurodytais dokumentais atsakovas siekia įrodyti ieškovo reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumą.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo teikiamų įrodymų sąsajumą su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių klausimu, sprendžia, kad atsakovo teikiami įrodymai susiję su byloje nustatinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ir sprendžiamais klausimais, todėl teikiami nauji įrodymai priimami. Juo labiau, kad kaip nurodo atsakovas, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtas apie tai jam nepranešus, todėl atsakovas neturėjo galimybės šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme.

6Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
  2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bei konstatavęs, kad vien didelės turtinės vertės reikalavimas gali pasunkinti arba padaryti neįmanomu būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą, sprendė, kad kyla grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, dėl to yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu taikė nenustatęs grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
  3. Pažymėtina, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui, ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu ieškovu, patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl atsakovo nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018). Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
  4. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nurodydamas, kad atsakovo turto vertė yra mažesnė nei byloje pareikšto reikalavimo suma, todėl tuo atveju, jeigu byloje būtų priimtas ieškovui palankus sprendimas, jo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomu. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino bei nepasisakė dėl ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas atsakovo nesąžiningumas.
  5. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su atsakovo nesąžiningumu ir dėl šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje pasisakyti. Atskirajame skunde atsakovas nurodė atsikirtimus į ieškovo teiginius dėl jo nesąžiningumo, taip pat pateikė įrodymus, jo nuomone, paneigiančius ieškinyje įrodinėjamas aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
  6. Pažymėtina, kad grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į ieškovo įrodinėjamas aplinkybes.
  7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai