Byla 1A-512-449/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas: pagal BK 302 str. 1 d. (dėl A. U. asmens tapatybės kortelės) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,pagal BK 302 str. 1 d. (dėl R. M. asmens tapatybės kortelės) laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio, Lino Šiukštos (pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui, gynėjui Aleksandrui Jokūbauskui,

3teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas:

  • pagal BK 302 str. 1 d. (dėl A. U. asmens tapatybės kortelės) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,
  • pagal BK 302 str. 1 d. (dėl R. M. asmens tapatybės kortelės) laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė G. B. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

5Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaičius laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2013 m. rugsėjo 8 d., nustatyta, kad G. B. jam paskirtą bausmę jau yra atlikęs.

6Iš nuteistojo G. B. priteista 18,71 Eur proceso išlaidų valstybei.

7G. B. pagal BK 260 str. 3 d. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

8Be to, G. B. pagal BK 213 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), o baudžiamoji byla pagal BK 259 str. 2 d. jam nutraukta, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas (BPK 3 str. 1 d. 2 p.). Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

9Tuo pačiu nuosprendžiu E. J. pagal BK 260 str. 3 d. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), taip pat baudžiamoji byla E. J. pagal BK 259 str. 2 d. (dėl dviejų nusikalstamų veikų) nutraukta, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

111. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu G. B. nuteistas už tai, kad:

121.1. jis nuo 2009 m. gruodžio 20 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), neturėdamas teisėto pagrindo, laikė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr.XXXXX, išduotą A. U., gim. ( - ) (miręs ( - )), iki tol, kol 2012 m. kovo 8 d. 12.20 val. kratos metu šią kortelę surado ir paėmė policijos pareigūnai.

131.2. Be to, jis nuo 2012 m. kovo 8 d., tiksliau nenustatyto laiko, neturėdamas teisėto pagrindo, gabeno savo piniginėje Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. YYYYY, išduotą R. M., gim. ( - ) (miręs ( - )), iki tol, kol 2012 m. kovo 8 d. 11.25 val. asmens kratos metu šią kortelę surado ir paėmė policijos pareigūnai.

141.3. G. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2011 m. gruodžio 21 d., maždaug nuo 13.00 val. iki 14.35 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai laikė plastikinę pakuotę su 1010,71 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 160,694 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir ją neteisėtai gabeno ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos markės automobiliu iš KN į KD. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 21 d., nuo 14.36 val. iki 15.00 val., adresu: ( - ), neteisėtai už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pinigų pardavė E. J. plastikinėje pakuotėje supakuotus 1010,71 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 160,694 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

151.4. Pirmosios instancijos teismas G. B. pagal BK 260 str. 3 d. išteisino, padaręs išvadą, kad neįrodyta, jog G. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Nuosprendyje teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių G. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d.

162. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria G. B. nuteistas pagal BK 302 str. 1 d. (dėl A. U. asmens tapatybės kortelės) ir BK 302 str. 1 d. (dėl R. M. asmens tapatybės kortelės), panaikinti ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. G. B. pagal BK 302 str. 1 d. (dėl dviejų nusikalstamų veikų) išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistasis ir jo gynėjas taip pat prašo nuosprendžio dalį, kuria G. B. pagal BK 260 str. 3 d. išteisintas, pakeisti, panaikinti išteisinimo motyvus ir priimti naujus išteisinimo motyvus: 1) pripažinti, jog, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-490-11 pagal BK 260 str. 1 d. pradėtas ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 21 d. 15 val. 50 min., po to tęsiamas slaptas automobilio „( - ) v. n. ( - ) sekimas iki 17 val. 00 min. buvo vykdomas neteisėtai; automobilio ir E. J. (kas tiesiogiai susiję su G. B. inkriminuotomis veikomis) asmens kratos atliktos neteisėtai, todėl šie duomenys nepripažintini tinkamais įrodymais baudžiamojoje byloje; 2) panaikinti teismo motyvą, kad „ krata atlikta teisėtai, o kratos metu (t. y. automobilio) paimti objektai buvo tinkamai supakuoti ir perduoti tyrėjai N. G. – J.“; 3) pripažinti, jog nutarimus kratai atlikti galima surašyti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, todėl panaikinti teismo motyvą, kad „buvo surašyti nutarimai iš anksto atlikti kratą bei buvo patikrintas automobilio, kuriuo važiavo E. J., savininkas informacinėje sistemoje 2011 m. gruodžio 21 d. 15 val. 50 min., yra tinkamas ir pagrįstas taktinis pasiruošimas galimiems neatidėliotiniems veiksmams atlikti, o ne išankstinis žinojimas, jog tikrai bus rastas nusikalstamos veikos dalykas“; 4) pripažinti, jog E. J. ir G. B. atžvilgiu vykdyti slapti operatyviniai tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmai buvo nepagrįsti ir neteisėti; 5) panaikinti teismo motyvą, kad „teismas neabejoja tyrėjos N. G. – J. parodymais teisiamojo posėdžio metu, jog ji nežino kokiomis aplinkybėmis ši polietileninė pirštinė pateko į paketą, atsižvelgiant į tai, kad jos parodymai buvo nuoseklūs, vienodi visų apklausų metu“; 6) pripažinti, jog yra požymių, kad N. G. – J. duodama parodymus teisme melavo ir tuo ženkliai prisidėjo apsunkinant išteisintųjų E. J. ir G. B. procesinę padėtį baudžiamojoje byloje jau nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei griežčiausių kardomųjų priemonių – suėmimo jiems paskyrimo momento. Dėl šių aplinkybių kreipiamasi į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo N. G. – J. atžvilgiu pagal BK 235 str. (BPK 257 str.).

172.1. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas skunde išdėsto nesutikimo argumentus dėl G. B. nuteisimo pagal BK 302 str. 1 d. (dėl dviejų nusikalstamų veikų).

182.1.1. Skunde išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-426/2006 ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės įstatymo (Nr. IX-577) 2 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į tai, apeliantų nuomone, kratos metu A. U. (mirusio ( - )) asmens tapatybės kortelė buvo negaliojanti ir niekinė, t. y. negalinti sukelti jokių teisinių pasekmių. Kadangi pilietis – tai asmuo, turintis valstybėje tam tikras teises ir pareigas, esantis valstybės kaip politinės bendrijos narys, o kortele, kuri galioja tik Lietuvos Respublikoje, nustatoma asmens tapatybė. Todėl, apeliantų nuomone, šios nuostatos ( - ) mirusiam A. U. nebetaikytinos. Kratos metu išimtame daikte jokių taisymų ar klastojimo požymių nėra. Mirusiam asmeniui juridiniai faktai įrodinėjami mirties liudijimu, bet ne asmens tapatybės kortele. Atsižvelgiant į tai, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad mirusio asmens dokumentą galima neteisėtai naudoti įvairiuose sandoriuose, kuomet nėra galima prieiga prie viešo asmens duomenų registro, kuomet būtų galima sužinoti apie asmens mirtį, nepagrįsta jokia bylos medžiaga ir tuo G. B. net nebuvo kaltinamas. Skunde nurodoma, kad G. B. veikime, t. y. gyvenant bute, kuriame liko mirusio A. U. asmens tapatybės kortelė, nėra jokios tiesioginės tyčios. Visuotinai žinoma, kad asmuo, neišrašius mirties liudijimo, negali būti palaidotas. Prieš mirties liudijimo išrašymą reikia pateikti mirusio tapatybės dokumentą ir tam įgaliota valstybės institucija fiksuoja, kad mirusio vardu išduoti asmens tapatybės dokumentai yra negaliojantys, t. y. praranda asmens dokumento sampratos prasmę. Apeliantai nurodo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog G. B. buvo žinoma A. U. mirties data, taigi ir aplinkybė, kad ši asmens tapatybės kortelė neatitinka oficialaus dokumento reikalavimų.

192.1.2. Skunde nurodoma, kad G. B. neigia, jog 2012 m. kovo 8 d. savo piniginėje laikė R. M. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, ir teigia, jog policijos pareigūnai šią kortelę rado jo bute ir ten išėmė. Su R. M. G. B. buvo geri pažįstami ir jis pats bute buvo palikęs savo daiktus su asmens tapatybės kortele. Iš 2012 m. kovo 8 d. automobilio apžiūros metu darytų fotonuotraukų matyti, jog tuo pačiu metu, kaip fiksuota asmens kratos protokole, šis procesinis veiksmas negalėjo vykti bei protokolas negalėjo būti surašytas, nes G. B. buvo Aro pareigūnų, kurie procesiniuose dokumentuose nefigūruoja, laikomas surakintas. Asmens kratos protokolo pridėtinis lapas niekieno nepasirašytas. Šiame protokole įrašytas policijos paketas Nr. GGGGG prie baudžiamosios bylos nepridėtas ir neišsaugotas. Byloje nėra jokių duomenų, kad G. B. ant šio paketo galėjo pasirašyti. Apeliantai nurodo, kad R. M. mirė ( - ), todėl nuo šios datos jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė taip pat yra praradusi dokumento prasmę. O iki to laiko asmens tapatybės kortelės gabenimas, apeliantų nuomone, yra mažareikšmis. Skunde pažymima, kad sulūžusi asmens tapatybės kortelė išimta 2012 m. kovo 8 d., bet tyrėjos N. G. – J. apžiūrėta tik praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams, t. y. 2012 m. lapkričio 28 d. (3 t., 2-3 b.l.). O pats R. M. pareigūnės pradėtas ieškoti tik 2013 m. vasario 26 d. (3 t., 13-15 b.l.) ir 2013 m. kovo 25 d., t. y. likus šešioms paroms iki asmens mirties, nustatyta, kad jis gydomas ( - ) klinikinėje ligoninėje. Policijos pareigūnė, nors turėjo tokią galimybę, R. M. neapklausė. Apeliantų nuomone, visos šios aplinkybės parodo, kad byloje nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, jog neturėdamas teisinio pagrindo G. B. būtų gabenęs R. M. asmens tapatybės kortelę.

202.1.2.1. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti tinkamu įrodymu tik tam tikrus G. B. asmens kratos protokolo puslapius (1 ir 2 puslapius) yra nepagrįstas, nes procesinis dokumentas vertinamas visumos aspektu. Todėl įrodymu pripažinti tik dalį protokolo, o kitą dalį nepripažinti negalima. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog visumos aspektu G. B. asmens kratos protokolas surašytas pažeidžiant BPK 149 str. reikalavimus, nes nėra visų būtinų duomenų, ar asmens kratos protokolo visuma buvo pateikta kratomajam, nes nėra visų būtinų parašų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad svarbiausi indentifikavimo duomenys ir daikto pavadinimas įrašytas asmens kratos protokolo dalyje, kurio pirmosios instancijos teismas įrodymu nepripažino. Be to, asmens kratos protokolo 2-to ir 4-to lapo įrašas, kad „asmens kratos metu vyriška rankinė ir piniginė paimti nebuvo“, patvirtina viso procesinio veiksmo neteisėtumą, nes G. B. asmens kratos momentu jau buvo sulaikytas, todėl pats disponuoti savo daiktais neturėjo galimybės. Apeliantų nuomone, faktinis piniginės nebuvimo prie baudžiamosios bylos medžiagos patvirtina abejones, kad R. M. asmens tapatybės kortelė negalėjo būti išimta iš G. B. asmens kratos metu, o nurodytu atveju G. B. negalėjo kortelės gabenti.

212.2. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas skunde taip pat dėsto nesutikimo argumentus dėl G. B. išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. motyvų.

222.2.1. Skunde išdėstomi bylos duomenys ir liudytojų parodymai. Apie tam tikrus duomenis apeliantai nurodo pastabas. Nurodoma, kad iš išslaptintos sekimo suvestinės Nr. 1S matosi, kad 2011 m. gruodžio 21 d. buvo atlikti nesankcionuoti E. J. sekimo veiksmai, nes ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 str. 1 d. buvo pradėtas apie 16 val., todėl, apeliantų nuomone, nuo to momento E. J. ir jo automobilis buvo sekamas neteisėtai. Dėl nutarimo daryti kratą E. J. automobilyje „( - ) nurodoma, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą turi būti nutraukti bet kokie slapti operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmai ir tokie slapti procesiniai veiksmai gali būti atliekami tik kreipusis ir gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimą (BPK 154 str., 159 str., 160 str.), tačiau tokio leidimo baudžiamojoje byloje nėra. Skunde pažymima, kad pagal tarnybinio pranešimo Nr. ROIK (šiuo atveju TTTTTT) numerį galima tiksliai nustatyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo laiką, tačiau pirmosios instancijos teismas šio numerio nepatikrino. Apeliantai nurodo ir tai, kad teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtos policijos pareigūnų sunumeruotos paketų etiketės, iš kurių matosi, kad į baudžiamąją bylą net neperduotas paketas Nr. MMMMM, o į šį paketą neva buvo įdėtas automobilio raktelis. Nurodoma dar ir tai, kad automobilio kratos protokole vienkartinės pirštinės paėmimas neužfiksuotas, o ant paketo Nr. VVVVV etiketės policijos pareigūnas R. Z. užrašė, kad į paketą įdėta ir vienkartinė pirštinė. Apeliantai atkreipia dėmesį į E. J. asmens kratos protokolo laiką, taip pat ir į tai, jog kratos metu iš E. J. išimti ir į policijos paketą Nr. ZZZZZ supakuoti daiktai, bei nurodoma, kad vienu ir tuo pačiu metu policijos pareigūnai atliko kratą tiek automobilio „( - ) tiek ir paties E. J.. Apeliantai neabejoja, kad darant E. J. kratą jis neturėjo jokios galimybės matyti automobilio kratos aplinkybių bei fiksuoti pareigūnų veiksmų. Todėl apeliantai daro išvadą, kad dvigubas veiksmas E. J. atžvilgiu buvo labai gera proga pareigūnams „pakišti“ į automobilio, kurį vairavo E. J., bagažinę bei po to deklaruoti radus labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į specialisto išvadą Nr. 140-(309)-ISI-1096 bei nurodoma, kad ant mėlynos spalvos vienkartinės plastikinės pirštinės (paketas Nr. VVVVV) užfiksuoti tokios pačios psichotropinės medžiagos kaip ir esančios maišelyje „BM“ pėdsakai – amfetaminas. Skunde nurodoma, kad ekspertizės akte Nr. 140-(846)-IS1-1253 nurodyta, jog ant pirštinės, paimtos 2011 m. gruodžio 21 d. kratos metu iš E. J. vairuojamo automobilio „( - ) , asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su N. J. (G.) genotipu. Dėl liudytojų parodymų apeliantai nurodo, kad liudytojo D. J. parodymai nepatvirtino kaltinimo teiginių, kad laikotarpiu 2011 m. gruodžio 21 d., kai buvo sekamas E. J., jis ir ir G. B. galėjo disponuoti ar perduoti vienas kitam psichotropinę medžiagą (amfetaminą). Skunde dar kartą pažymima, kad E. J. ir jo automobilio sekimas tą dieną nuo 16 valandos, t. y. pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo neteisėtas, nes tokiam veiksmui nebuvo prokuroro prašymo bei ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimo. Iš liudytojo G. V. parodymų apeliantai daro išvadą, kad iš E. J. automobilio bagažinės birios medžiagos paketas buvo įpakuotas į specialų policijos paketą įvykio vietoje. Kadangi šio paketo viduje rasta vienkartinė pirštinė su amfetamino pėdsakais bei N. G. – J. biologinių pėdsakų genotipu, o pastaroji kratoje net nedalyvavo, todėl amfetaminu iki E. J. sulaikymo disponavo ne E. J. ar G. B., bet patys policijos pareigūnai. Iš liudytojo R. R. parodymų ir aplinkybės, kad tyrėja N. G.– J. automobilio kratos vietoje KR nebuvo, o jos biologinio pėdsako genotipas bei amfetamino pėdsakai rasti ant pirštinės policijos paketo Nr. VVVVV viduje, pasak apeliantų, leidžia daryti išvada, kad paketas su psichotropine medžiaga G. B. galėjo būti „pakištas“ policijos pareigūnų. Skunde nurodoma, kad liudytojo A. K. parodymai apie paketą iš bagažinės yra visiškai skirtingi. 2014 m. birželio 19 d. teisiamojo posėdžio metu A. K. parodė, kad paketas buvo užpakuotas. O kitoje apklausoje teisme liudytojas A. K. jau nurodė, kad neprisimena, ar policijos paketas buvo užpakuotas. Nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, esant aplinkybei, kad taip ir buvo, darytina ta pati išvada, jog paketas su psichotropine medžiaga G. B. galėjo būti „pakištas“ policijos pareigūnų. Kitu atveju, pasak apeliantų, nėra motyvo, kodėl jis neužpakuotas kratos vietoje, nes to griežtai reikalauja BPK 149 str. 7 d. Pareigūnų tyčią patvirtina ir ta aplinkybė, kad į bylą nepateikta filmuota medžiaga bei 2011 m. gruodžio 21 d. procesinis veiksmas atliktas nedalyvaujant kviestiniams. Liudytojo R. Z., kuris vadovavo 2011 m. gruodžio 21 d. kratoms ir atliko aktyvius veiksmus, parodymai ir tai, jog tyrėja N. G. –J. automobilio kratos vietoje KR nebuvo, o jos biologinio pėdsako genotipas bei amfetamino pėdsakai rasti ant pirštinės policijos paketo Nr. VVVVV viduje, taip pat patvirtina, kad paketas su psichotropine medžiaga G. B. galėjo būti „pakištas“ policijos pareigūnų. Iš liudytojo R. I. parodymų apeliantams akivaizdu, kad 2011 m. gruodžio 21 d. E. J. automobilio ir asmens kratos buvo atlikos grubiai pažeidžiant BPK 149 straipsnio 1, 6, 9 dalių nuostatas. Apeliantai nurodo ir tai, kad iš liudytojo T. R. parodymų matosi, jog nusikalstamos veikos imitavimo modeliais nebuvo prisijungiama prie nusikalstamų veikų, bet tokios veikos buvo provokuojamos aktyviais įslaptintų pareigūnų veiksmais. Slaptų E. J. telefoninių pokalbių pasiklausymo metu gauti duomenys, apeliantų nuomone, negali būti pripažinti tinkamais įrodymais. T. R. nurodė turėjęs netarnybinių ryšių su S. G. – K. Tuo pačiu jis teigia, kad S. G. – K. ir E. J. ryšys buvo pagrindas pradėti operatyvinį tyrimą pastarojo atžvilgiu. Apeliantų nuomone, tokių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareigūnai (iš kurių dauguma dabar patys teisiami) savanaudiškais (kyšininkavimo) bei karjerizmo (didelės narkotikų prekybos bylos sukūrimu) tikslais galėjo tyčia siekti „pakišti“ G. B. didelį kiekį narkotinių medžiagų. Dėl liudytojos N. G. – J. parodymų apeliantai nurodo, kad iš jos parodymų matosi, jog duodama parodymus teisme ji nebuvo nuoširdi, melavo ir tuo ženkliai prisidėjo apsunkinant kaltinamųjų E. J. ir G. B. procesinę padėtį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jau nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei griežčiausių kardomųjų priemonių – suėmimo jiems paskyrimo momento. Nuteistojo G. B. ir jo gynėjo nuomone, šios aplinkybės suteikia pagrindą teismui spręsti dėl N. G. – J. veiksmų ir kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jos atžvilgiu pagal BK 235 str. Be to, pripažinus, kad N. G. – J. panaudota ir turinti amfetamino pėdsakų pirštinė pateko į E. J. automobilį kartu su psichotropinių medžiagų paketu, konstatuotina, jog tokiu atveju psichotropine medžiaga disponavo ne E. J. ir G. B., todėl N. G. – J. bei kitų pareigūnų atžvilgiu inicijuotinas ikiteisminio tyrimo pradėjimas pagal BK 260 str. 3 d. Kitu atveju, jeigu paketas Nr. VVVVV N. G. – J. buvo pristatytas neužpakuotas, tai kratą atlikę asmenys grubiai pažeidė BPK 149 str. 7 ir 9 d. nuostatas ir tai taip pat gali būti susiję su amfetamino „pakišimu“ E. J. ir G. B.. Dėl šių aplinkybių, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 260 str. 3 d. (BPK 257 str.).

232.2.2. Skunde nurodoma ir tai, kad T. R. tarnybiniame pranešime 2012 m. vasario 13 d. „Dėl sankcionuotų veiksmų atlikimo bei ikiteisminio tyrimo bylų sujungimo“, taip pat ir schemoje „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo“ figūruoja V. B. ir S. G.. T. R. paruoštoje „2011 m. lapkričio 24 d. – gruodžio 21 d. suvestinėje Nr. 373-11“ nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 14 d. E. J. skambina V. B. ir tuo pačiu kalbasi su S. G., tos pačios dienos kitu laiku pokalbyje dalyvauja E. J. ir S. G.. Apeliantai nurodo, kad 2013 m. sausio 9 d. pranešime apie įtarimą G. B. ir E. J. inkriminuotas S. G. ir V. B. subūrus organizuotą grupę neteisėtas įgijimas, laikymas ir gabenimas 2011 m. gruodžio 21 d. plastikinio užspaudžiamo paketo su 1010,71 baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 160,94 g amfetamino. Buvę policijos pareigūnai liudytojai T. R., A. B., R. I., R. P., R. M., R. Z. ir G. V. parodė, kad jiems patiems iškeltos baudžiamosios bylos dėl piktnaudžiavimo ir prekybos narkotikais, kai kuriems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, padarytos kartu su S. G.. Skunde nurodoma, kad teismas atmetė prašymą apklausti liudytojais S. G. ir V. B., siekiant ištirti minėtas aplinkybes, telefoninių pokalbių turinį ir patikrinti T. R. parodymų pagrįstumą. Apeliantų nuomone, byloje neišsiaiškintos esminės aplinkybės ir neskirtas pakankamas dėmesys tyrimui dėl amfetamino „pakišimo“ pareigūnų veiksmais aplinkybių.

242.2.3. Skunde nurodoma, kad šioje byloje duomenys surinkti taikant operatyvinės veiklos metodus, tačiau byloje nėra pažymos dėl operatyvinio tyrimo pradėjimo pagrindų ir aplinkybių. Cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1A-159-387/2017 nurodyta, kad lyginant su 2006 – 2009 metais yra pasikeitusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl operatyvinių veiksmų metu surinktų duomenų pripažinimo ar ne įrodymais leistinumo aspektu, todėl teismai, nagrinėjantys panašaus pobūdžio bylas, privalo aiškintis pradėtų operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmų faktinį pagrindą (pirminius duomenis). Apeliantai nurodo, kad šioje nagrinėjamoje byloje tokių duomenų prokurorė nepateikė, todėl susidaręs informacinis vakuumas, apeliantų nuomone, vertintinas išteisintųjų E. J. ir G. B. naudai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais visus duomenis, surinktus iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, t. y. iki 2011 m. gruodžio 21 d.

252.2.4. Skunde išdėstyta galiojanti teisminė praktika apie nusikalstamos veikos imitavimo modelį ir nurodoma, kad iš 2012 m. vasario 13 d. T. R. tarnybinio pranešimo turinio matosi, jog operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) metu pareigūnai ne kontroliavo nusikalstamas veikas prisijungdami prie jų, bet patys buvo aktyvūs tokių veikų modeliavimo iniciatoriai. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais duomenis, surinktus taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Aplinkybė, kad slapti policijos pareigūnai kontaktavo su teisinės apsaugos neturinčiu asmeniu, įvardintu „E.“, kuris taip ir liko nenustatytu asmeniu, nors pareigūnai disponavo „E.“ telefono numeriu, be to, žinomi ir automobilio modelis ir valstybiniai numeriai, leidžia daryti išvadą apie pareigūnų neteisėtus sandorius su narkotikų platintojais bei esminį veikų modeliavimą savanaudiškais tikslais. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad X VPK ONTT pareigūnams iškelta baudžiamoji byla.

262.2.5. Apeliantai nurodo, kad siekiant dar ikiteisminiame tyrime neteisėtai surinkti duomenis apie E. J., S. K. (G.), V. B. inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, T. R. 2012 m. kovo mėn. pateikė N. G. – J. tekstą su tikrovės neatitinkančia informacija apie neva L. Š. žinomas E. J., V. B., S. K. (G.) daromas nusikalstamas veikas, ir N. G. – J., net nematydama L. Š., surašė įslaptinto liudytojo Nr. 9 apklausos protokolą, prie šio protokolo specialų priedą bei nutarimą dėl anonimiškumo taikymo L. Š.. Minėtais duomenimis buvo disponuojama ikiteisminiame tyrime ir jie buvo teikiami teismui kaip duomenys dėl suėmimo termino pratęsimo G. B.. Apeliantų nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad skyriaus viršininku neseniai tapusiam T. R. reikėjo „skambios bylos“ ir tokia buvo pasirinkta, kurioje pirmas sulaikytu ir suimtu asmeniu tapo G. B..

272.2.6. Skunde nurodoma, kad liudytojas R. I. kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. kovo 16 d. (praėjus tik savaitei laiko po G. B. sulaikymo ir kratų atlikimo) atliekant kratą pas S. K. (G.) pavogė pastarojo sportinius batelius. S. K. (G.) teigia, kad po pareigūnų atliktos kratos dingo ir pinigai (800 Eur) bei kiti daiktai. Šioje kratoje dalyvavo tie patys asmenys, kurie 2011 m. gruodžio 21 d. darė kratas sulaikant E. J., tai – T. R., R. Z. ir R. I.. Apeliantų nuomone, tokia faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad atliekant kratą E. J. automobilyje, kas tiesiogiai susiję ir su G. B., pareigūnai galėjo „pakišti“ amfetaminą, nes jiems buvo reikalinga „skambi“ baudžiamoji byla. Tą aplinkybę patvirtina Y apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys, dėl kurių buvę X policijos pareigūnai ir šios bylos liudytojai yra kaltinami daugybės nusikaltimų padarymu, jiems veikiant nusikalstamame susivienijime.

282.2.7. Apeliantai nurodo, kad 2012 m. gegužės – rugsėjo mėn. liudytojai T. R., R. Z., R. P. ir R. I., veikdami nusikalstamame nusivienijime, susitarė reikalauti iš S. K. (G.) 60 000 Eur kyšį, kad baudžiamojoje byloje jam nebūtų paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Tuo tikslu už S. K. (G.) lėšas T. R. ir R. P. buvo nuvykę į Amsterdamą ir su S. K. (G.) aptarė grįžimo į Lietuvą ir jo nesuėmimo sąlygas. Šie pareigūnai kaltinami tuo, kad iš S. K. (G.) per tarpininką priėmė 30 000 Eur kyšį. Apeliantai daro išvadą, kad liudytojų T. R., R. Z., R. I. ir R. P. galimai padaryti didelės vertės kyšininkavimo veiksmai susiję su jų atliktais procesiniais veiksmais baudžiamojoje byloje, kurioje buvo suimtas ir teisiamas G. B.. Pasak apeliantų, matosi aiškūs pareigūnų savanaudiškų veikų požymiai ir tai siejama tiesioginiu priežastiniu ryšiu su G. B. sulaikymu ir suėmimu ilgiausiam ikiteisminio tyrimo metu galimam 18 mėnesių terminui. Tai patvirtina X VPK viršininko 2012 m. vasario 10 d. raštas Nr. 40-S-2748 „Dėl preliminarių tyrimo rezultatų“ (2 t., 4 b.l.). Apeliantų nuomone, kardomoji priemonė – suėmimas pareigūnams buvo reikalinga kaip įtariamųjų atžvilgiu taikyto šantažo ir psichologinio gniuždymo priemonė. E. J. teisme parodė, kad suėmimo metu tardymo izoliatoriuje du kartus lankėsi pareigūnas T. R. ir siūlė pasirašyti lapą, kad jis neva su V. B. įgijo 100 g narkotinės medžiagos platinimui. Apeliantų nuomone, pareigūnai veikė sąmoningai, dirbtinai modeliuojant tariamą nusikalstamą veiką. 2012 m. vasarą S. K. (G.) buvo ieškomas ir tuo metu Amsterdame su juo buvo susitikę pareigūnai T. R. ir R. P.. Jie suderino, kad S. K. (G.) grįš į Lietuvą, tačiau už kyšį išvengs suėmimo. Jau Lietuvoje būnant S. K. (G.) tyrėja N. G. paskyrė papildomą užduotį atlikti objektų tyrimą ir, pasak apeliantų, uždavė nelogišką klausimą – koks kiekis grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino yra 100 gramų baltos spalvos milteliuose, paimtuose 2011 m. gruodžio 21 d. kratos metu E. J. vairuotame automobilyje „( - ) Specialisto išvadoje Nr. 140-(6233)-IS1-393 nurodyta, kad 100 gramų tyrimui pateiktų baltos spalvos miltelių sudėtyje yra 15,899 g amfetamino. Pasak apeliantų, po to pareigūnai pradėjo dirbtinai modeliuoti aplinkybes dėl to, kad A. J. kontaktų metu tarėsi su NVIM dalyviu Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas, dėl planuojamo parduoti 100 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, o toks planas neva buvo parengtas V. B. ir S. G. (K.), numatant psichotropinės medžiagos (amfetamino) įgijimą ir gabenimą vykdytojui E. J.. Neva tuo tikslu E. J. telefonu susisiekė su G. B. ir, veikdamas pagal V. B. ir S. G. (K.) planą, 2011 m. gruodžio 21 d., nuo 14 val. 36 min. iki 15 val. 00 min., adresu ( - ), iš G. B. įgijo polietileninėje pakuotėje supakuotus 1010,71 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 160,694 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios dalis (100 g) baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 15,899 g amfetamino, neva buvo įgyta tikslu parduoti organizuotos grupės nariams V. B. ir S. G. (K.). Apeliantų nuomone, tokiam modeliavimui neliko sąlygų, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl X VPK ONTB pareigūnų galimai padarytų nusikalstamų veikų, kurių dalis susijusi ir su ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 byla, todėl prokurorė priėmė 2013 m. birželio 26 d. ir 2013 m. birželio 27 d. nutarimus ir byla sugrąžinta į pirminę ikiteisminio tyrimo stadiją. Po to 2013 m. liepos 4 d. prokurorės nutarimu iš baudžiamosios bylos Nr. 40-1-00490-11 į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 40-9-359-13 atskirti E. J. ir G. B. nusikalstamų veikų epizodai, dėl kurių jie buvo kaltinami šioje byloje.

292.2.8. Apeliantų nuomone, šios nurodytos faktinės aplinkybės yra neatsiejamos vertinant liudytojų D. J., G. V., R. R., A. K., R. Z., R. I., A. B., T. R. ir N. G. – J. parodymus patikimumo aspektu. Šių liudytojų parodymai, pasak apeliantų, negalėjo būti pripažinti įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistasis G. B. ir jo gynėjas prašo pirmosios instancijos teismo motyvus dėl G. B. išteisimo pagal BK 260 str. 3 d. pakeisti.

303. Teismo posėdyje gynėjas prašo jo ir nuteistojo G. B. apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

314. Apeliacinis skundas atmetamas.

325. Skundžiamu nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 str. 1 d., ir išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 260 str. 3 d. ir BK 213 str. 1 d. Dėl dar vieno kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d. G. B. nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 259 str. 2 d. ir byla šioje dalyje nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl nuteisimo pagal BK 302 str. 1 d. ir su nuosprendžio dalimi dėl išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. tiek, kiek ši nuosprendžio dalis susijusi su išteisinimo motyvais. Kitos neįsiteisėjusio nuosprendžio dalies apeliantai neskundžia. Kitas nuteistasis E. J. skundžiamu nuosprendžiu irgi išteisintas pagal BK 260 str. 3 d., o dėl kaltinimų pagal BK 260 str. 1 d. jo nusikalstamos veikos taip pat perkvalifikuotos į BK 259 str. 2 d. ir byla šiose dalyse nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Dėl E. J. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

336. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, ji buvo patikrinta tiek, kiek to prašoma nuteistojo G. B. ir jo gynėjo paduotame apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

347. Išnagrinėjusi nuteistojo G. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija juos atmeta ir daro išvadą, kad skundžiama nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų jau buvo išnagrinėta pačiame skundžiamame nuosprendyje ir juos motyvuotai bei pagrįstai atmetė pats nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas.

35Dėl G. B. nuteisimo pagal BK 302 str. 1 d. (dėl A. U. asmens tapatybės kortelės).

368. G. B. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. gruodžio 20 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), neturėdamas teisėto pagrindo, laikė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. XXXXX, išduotą A. U., gimusiam ( - ) (mirusiam ( - )) iki tol, kol 2012 m. kovo 8 d., 12 val. 20 min., šią kortelę kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

379. Kad G. B. padarė šią nusikalstamą veiką, patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir skundžiamame nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti įrodymai: kratos G. B. bute ir tos kratos metu surastos asmens tapatybės kortelės apžiūros protokolai, teisme apklaustos buvusios A. U. sutuoktinės, liudytojos V. D. U. parodymai, o iš dalies ir paties nuteistojo G. B. parodymai. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir įvertinti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

3810. G. B. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė A. U. asmens tapatybės kortelę laikotarpiu nuo A. U. mirties dienos iki tol, kol tą kortelę kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Pats miręs A. U. dėl to jau negalėjo būti apklaustas. Tačiau teismas, išnagrinėjęs ne tik liudytojos V. D. U. parodymus apie jai žinomus A. U. ir G. B. tarpusavio santykius, bet ir kitus bylos duomenis (buto pirkimo – pardavimo sutartį, iš X klinikinės ligoninės gautus dokumentus apie A. U. gydymą šioje gydymo įstaigoje iki jo mirties, daiktus, su kuriais A. U. buvo stacionarizuotas į šią ligoninę, įrašus ligos istorijoje apie tai, kad informacija apie A. U. sveikatos būklę ir kitus klausimus galėjo būti teikiama asmeniui vardu G. ir kt.), nustatė tikrąsias faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios tik iš dalies sutapo su nuteistojo G. B. parodymais, o dalį tų parodymų paneigė.

3911. Nuteistasis G. B. teisme savo kaltės pagal BK 302 str. 1 d. nepripažino, tačiau patvirtino, kad teismo nustatytu laikotarpiu A. U. asmens tapatybės kortelė tikrai buvo jo bute ir jam apie tai buvo žinoma. Nuteistasis parodė, kad buvo pažįstamas su A. U., šis pas jį dirbo ir gyveno, o paskui kažkur dingo. Po kažkiek laiko jam paskambino iš ligoninės ir pranešė, kad A. U. mirė. G. B. parodė, kad A. U. asmens dokumentai visada buvo pas jį, tačiau sužinojęs apie mirtį, tų dokumentų jis į policiją nenunešė, nes tikėjosi, kad atsiras A. U. giminės ir dokumentus atiduos jiems. Apeliaciniame skunde apie jokias naujas arba kitokias aplinkybes nenurodoma, apeliantai pripažįsta, kad mirusio A. U. asmens tapatybės kortelė tikrai buvo likusi G. B. bute ir nuteistasis apie tai žinojo. Tačiau su apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliantai nesutinka dėl kitų priežasčių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos asmens tapatybės įstatymą asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje. To paties įstatymo 6 str. 1 d. nurodoma, kad asmens tapatybės kortelė negalioja pasibaigus jos galiojimo laikui, paskelbus ją negaliojančia ar piliečiui mirus. Dėl to apeliantai nurodo, kad ( - ) mirusio A. U. asmens tapatybės kortelė buvo negaliojanti ir pagal galiojančią teisminę praktiką buvo niekinė, t. y. negalinti sukelti jokių teisinių pasekmių. Mirusiam asmeniui juridiniai faktai įrodinėjami ne asmens tapatybės kortele, o mirties liudijimu. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad mirusio asmens dokumentą galima neteisėtai naudoti įvairiuose sandoriuose, kuomet nėra galima prieiga prie viešo asmens duomenų registro, kuomet būtų galima sužinoti apie asmens mirtį. Skunde nurodoma, kad tokia teismo išvada nepagrįsta jokiais bylos duomenimis ir tuo G. B. net nebuvo kaltinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo išvada, kad šią nusikalstamą veiką G. B. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nurodoma, kad G. B. gyvenimas bute, kuriame buvo likusi mirusio A. U. asmens tapatybės kortelė, nuteistojo tiesioginės tyčios nepatvirtina. Asmuo, neišrašius mirties liudijimo, negali būti palaidotas, o mirties liudijimo išrašymui būtinas mirusiojo tapatybės dokumento pateikimas. Tada įgaliota valstybės institucija fiksuoja, kad mirusio vardu išduoti asmens tapatybės dokumentai yra negaliojantys, t. y. praranda asmens dokumento sampratos prasmę. Skunde nurodoma, kad G. B. buvo žinoma A. U. mirties data, o tuo pačiu ir tai, kad mirusiojo asmens tapatybės kortelė neatitinka oficialaus dokumento reikalavimų. Apeliantų nuomone, šios aplinkybės rodo, kad G. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4012. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta.

4113. Pagal BK 302 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Taigi dokumentui keliami ne formos (juo laikytinas bet kokios formos rašytinis aktas), o turinio reikalavimai, nes juo turi būti liudijamas faktas, turintis teisinę reikšmę, galintis ar sukeliantis teisinius padarinius. Apie tai daug kartų pasisakyta ne tik apeliantų nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-426/2006, tačiau ir kasacinėse nutartyse Nr. 2K-396/2013, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016 ir kt. Objektyvioji BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas nebūtinas. Pagal tą pačią galiojančią teismų praktiką dokumento laikymas – tai jo turėjimas savo žinioje (valdymas), neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo, dokumentą laiko gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Laikant dokumentą neturint tam teisėto pagrindo šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to dokumento laikymo bet kurioje vietoje pradžios. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

4214. Pagal nusikalstamos veikos laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-577 2 straipsnio 1 dalį asmens tapatybės kortelė yra pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje. Pagal to paties įstatymo straipsnio 2 dalį asmens tapatybės kortelė gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai. Nurodytas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymas pripažintas netekusiu galios priėmus Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso 2014 m. gruodžio 23 d. įstatymą Nr. XII-1519, kuriame asmens tapatybės kortelės, kaip asmens dokumento, sąvoka ir paskirtis apibrėžiama iš esmės identiškai. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo tapatybę ir pilietybę. Asmens tapatybės kortelė skirta naudoti Lietuvos Respublikoje ir gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės korteles kaip kelionės dokumentą.

4315. Pačiuose abiejuose įstatymuose asmens tapatybės kortelė įvardijama kaip asmens dokumentas ir jis pagal BK 302 str. prasmę gali būti šios nusikalstamos veikos dalyku. Pagrindinis apeliantų nesutikimo su nuosprendžiu argumentas yra tas, kad A. U., kuriam buvo išduota kaltinime nurodyta kortelė, ( - ) mirė. Apeliantų nuomone, asmeniui mirus, jam išduota asmens tapatybės kortelė tapo negaliojančia, niekine ir negalinčia sukelti jokių teisinių pasekmių. Pagal ją negalėjo būti nustatinėjami juridiniai faktai mirusiajam asmeniui, todėl, apeliantų nuomone, tokia kortelė negalėjo būti ir BK 302 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta. Pagal jau nurodyto Asmens tapatybės kortelės įstatymo 6 straipsnio 1 dalį asmens tapatybės kortelė negalioja pasibaigus jos galiojimo laikui, paskelbus ją negaliojančia ar piliečiui mirus. Pagal įstatymo 6 straipsnio 4 dalį mirusio piliečio asmens tapatybės kortelė grąžinama gyvenamosios vietos arba mirties vietos civilinės metrikacijos įstaigai ar Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai, o šios įstaigos asmens tapatybės kortelę perduoda ją išdavusiai įgaliotai institucijai. Įstatymo 5 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad asmuo, radęs kito piliečio asmens tapatybės kortelę, ją turi atiduoti policijai ar įgaliotai institucijai, o 8 straipsnyje nurodyta, kad asmenys, pažeidę šį Įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

4416. G. B. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė ( - ) mirusio A. U. asmens tapatybės kortelę laikotarpiu nuo šio asmens mirties dienos iki 2012 m. kovo 8 d., kai ši kortelė buvo surasta ir paimti kratos metu. Galima sutikti, kad A. U. išduota asmens tapatybės kortelė, piliečiui mirus, tapo negaliojančia. Tačiau negalima sutikti, kad net ir negaliojanti asmens tapatybės kortelė nėra dokumentas. Apie tai nenurodoma nei apeliaciniame skunde, nei paminėtoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2006, nei jokiose kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojančio teisminę praktiką, nutartyse. Apie tai nenurodoma ir pačiame baudžiamajame įstatyme. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai šiuo atveju be pagrindo sutapatina mirusio piliečio asmens tapatybės kortelės negaliojimą ir tokios asmens tapatybės kortelės pripažinimą dokumentu ir BK 302 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta apie tai, kad dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Apeliantai teisūs toje dalyje, kad mirusiajam asmeniui juridiniai faktai įrodinėjami mirties liudijimu, tačiau skunde be pagrindo teigiama, kad mirusio žmogaus asmens tapatybės kortelė apskritai tampa niekine ir negali būti laikoma dokumentu. Tokia asmens tapatybės kortelė ne tik atitinka visus būtinus dokumentui keliamus reikalavimus, bet jame ir yra įtvirtinta konkreti juridinę reikšmę turinti informacija. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad apeliantų argumentus dėl mirusio A. U. asmens tapatybės kortelės pripažinimo nusikalstamos veikos dalyku jau yra aptaręs ir atmetęs pats pirmosios instancijos teismas. Nuosprendyje irgi nurodoma apie tai, jog ar dokumentas turi būti galiojantis, ar gali būti ir negaliojantis, niekio nenurodoma pačioje BK 302 str. 1 d. dispozicijoje. Kolegijos nuomone, teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad mirusio asmens tapatybės kortelė nustoja galioti, tačiau kaip dokumentas savo forma (kaip materialus daiktas) ir turinio (teisinio fakto) dokumento paskirties nepraranda. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad yra galimybė tokį dokumentą neteisėtai panaudoti įvairiausiose sandoriuose, kuomet nėra galima prieiga prie viešo asmens duomenų registro, kuomet būtų galima sužioti apie asmens mirtį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tokia teismo išvada nepagrįsta bylos duomenimis ir kad tuo G. B. net nebuvo kaltinamas. Tokius apeliantų argumentus kolegija irgi atmeta. Byloje tikrai nėra duomenų, kad G. B. mirusio asmens tapatybės kortelę panaudojo, tuo jis ir nebuvo kaltinamas. Tačiau jis buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu dėl to, kad neturėdamas teisėto pagrindo, asmens tapatybės kortelę laikė, ir tai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. BK 302 str. 1 d. dispozicijoje yra numatyti alternatyvūs neteisėti veiksmai – įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas bei realizavimas. Ir bet kurio iš šių veiksmų (šiuo atveju – laikymo) atlikimas yra pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais. Tačiau teismo išvada apie tai, kad ir negaliojanti (mirusio asmens) asmens tapatybės kortelė galėjo būti panaudota sudarant sandorius neteisėtu būdu, yra visiškai pagrįstai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432-696/2016 buvo pažymėta, kad nors BK 300 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. BK 300 str. 1 d. ir BK 302 str. 1 d. numatytos nusikalstamų veikų sudėtys yra tame pačiame BK specialiosios dalies skyriuje, abi šios nusikalstamos veikos formaliosios. Todėl, vadovaujantis jau paminėta kasacine nutartimi, yra pagrindas teigti, kad ir atsakomybė už dokumento laikymą, neturint tam teisėto pagrindo (pagal BK 302 str. 1 d.) irgi nustatyta ne tiek dėl pačios veikos (dokumento laikymo) pavojingumo, kiek dėl tos veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje, t. y. sudarius neteisėtus sandorius ir kt.

4517. Dėl jau aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismas mirusio A. U. asmens tapatybės kortelę pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str. 1 d., dalyku. Taip pat pagrįstai nustatė ir kitus objektyviuosius ir subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Apeliantai skunde nurodo, kad G. B. veikimas pasireiškė jo „gyvenimu bute, kuriame liko mirusio A. U. asmens tapatybės kortelė“. Tačiau byloje nustatyta, kad nurodytas mirusio A. U. dokumentas buvo laikomas būtent paties nuteistojo G. B. bute. Pats nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad A. U. mirties data G. B. buvo žinoma. Tai žinodamas nuteistasis laikė mirusio asmens dokumentą savo gyvenamojoje vietoje, t. y. turėjo ją savo žinioje (valdė). Be to, nors dokumento laikymas neturint tam teisėto pagrindo, laikomas baigtu nepriklausomai nuo to dokumento turėjimo savo žinioje trukmės, šioje byloje nustatyta, kad mirusio A. U. asmens tapatybės kortelę G. B. turėjo savo žinioje 2 metus ir 3 mėnesius, t. y. tikrai ilgą laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojos V. D. U. parodymais ir kitais bylos duomenimis, motyvuotai atmetė G. B. aiškinimus, kad jis mirusiojo asmens tapatybės kortelę tariamai ketino grąžinti A. U. giminaičiams. Pats G. B. nenurodė, kam jis dokumentą ketino grąžinti, tuo tarpu liudytoja apklausta A. U. žmona parodė, kad ji G. B. apskritai nepažįsta ir girdėjo apie jį tik iš A. U. pasakojimų. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad Asmens tapatybės kortelės įstatymas konkretaus mirusio asmens tapatybės kortelės grąžinimo civilinės metrikacijos įstaigai ar kitai institucijai termino nenustatė. Tačiau padarė teisingą išvadą, kad šį dokumentą perduoti įgaliotai institucijai arba policijai, arba bent pranešti šioms institucijoms apie esančią situaciją G. B. privalėjo nedelsiant arba kuo skubiau. G. B. to nepadarė, jokių veiksmų dėl dokumento perdavimo įgaliotoms institucijoms neatliko, o mirusiojo dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo, turėjo savo žinioje ir laikė daugiau nei dvejus metus laiko, ši veika nutrūko tik tuomet, kai asmens tapatybės kortelę kratos metu surado policijos pareigūnai. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės patvirtina ne tik nusikaltimo objektyviuosius, tačiau ir subjektyviuosius požymius. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad mirusio A. U. asmens tapatybės kortelę G. B. laikė neturėdamas teisėto pagrindo. Nuteistasis ir suprato, kad laiko dokumentą neturėdamas teisėto pagrindo, ir norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Dėl to teismas G. B. pagrįstai pripažino kaltu ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 302 str. 1 d.

46Dėl G. B. nuteisimo pagal BK 302 str. 1 d. (dėl R. M. asmens tapatybės kortelės)

4718. G. B. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, 2012 m. kovo 8 d., nuo tiksliau nenustatyto laiko, gabeno savo piniginėje Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. YYYYY, išduotą R. M., gim. ( - ) (mirusiam ( - )) iki tol, kol 2012 m. kovo 8 d., 11 val. 25 min. asmens kratos metu šią kortelę surado ir paėmė policijos pareigūnai.

4819. Kad G. B. padarė ir šią nusikalstamą veiką, irgi patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai: G. B. asmens kratos ir šios kratos metu rastos R. M. asmens tapatybės kortelės apžiūros protokolai, ekspertizės akto išvados, liudytojų R. M., R. I., R. P., T. R., o iš dalies – ir paties nuteistojo G. B. parodymai.

4920. Nuteistasis G. B. savo kaltės pagal BK 302 str. 1 d. dėl R. M. asmens tapatybės kortelės gabenimo, neturint teisėto pagrindo, neprisipažino. Teisme jis parodė, kad su R. M. buvo ne tik pažįstamas, tačiau tuo metu šis pas jį netgi gyveno. Kaltinime nurodytą dieną R. M. buvo kažkur išėjęs, o jo (G. B.) namuose buvo palikęs savo rankinėje, kurioje buvo ir buvo ir asmens tapatybės kortelę. Nuteistasis nurodo, kad R. M. asmens tapatybės kortelės niekur negabeno. Nesutikdamas su kaltinimu nuteistasis parodė, kad R. M. asmens tapatybės kortelė buvo surasta ir paimta ne pas jį po jo sulaikymo atliktos asmens kratos metu, o jau po jo namuose atliktos kratos metu. Apie tai nuteistasis ir jo gynėjas nurodo ir apeliaciniame skunde.

5021. Byloje nustatyta, kad R. M., kuriam išduotos asmens tapatybės kortelės gabenimu kaltinamas apeliantas, mirė ( - ). Nors G. B. buvo sulaikytas 2012 m. kovo 8 d., po to buvo suimtas ir iš suėmimo paleistas tik 2013 m. rugsėjo 8 d., R. M. dėl jo asmens tapatybės kortelės suradimo pas G. B. aplinkybių taip ir nebuvo apklaustas. Skunde apeliantai nurodo, kad R. M. asmens tapatybės kortelė rasta ir paimta 2012 m. kovo 8 d., tyrėja tą kortelę apžiūrėjo tik 2012 m. lapkričio 28 d., R. M. pradėta ieškoti tik 2013 m. vasario 26 d., 2013 m. kovo 25 d. nustatyta, kad R. M. gydomas ligoninėje, o ( - ) jis mirė. Apeliantai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neišnaudojo galimybių R. M. apklausti, todėl byloje nėra duomenų, patvirtinančių neteisėtą R. M. asmens tapatybės kortelės gabenimą. Šie apeliantų argumentai iš dalies pagrįsti. Reikia sutikti su tuo, kad kratos metu pas G. B. suradus kito asmens tapatybės kortelę, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pareigą imtis priemonių R. M. buvimo vietos nustatymui ir jį apklausti liudytoju. R. M. parodymai apie jo dokumento suradimo pas G. B. aplinkybes būtų turėję svarbios reikšmės bylos išnagrinėjimui. Tai, kad R. M. laiku nebuvo pradėta ieškoti ir jis iki jo mirties nebuvo apklaustas, galima paaiškinti tik tuo, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kitos, daug pavojingesnės veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., tiek G. B., tiek kitas kaltinamasis šioje byloje E. J. buvo kaltinami pagal BK 260 str. 3 d. Tačiau ši aplinkybė, žinoma, nepateisina apeliaciniame skunde dėstomų ikiteisminio tyrimo trūkumų. Tačiau vien tik tai, kad byloje liudytoju nebuvo apklaustas R. M. ir jo parodymų trūkumas nepaneigia G. B. kaltės. Teismas labai išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, kad R. M. asmens tapatybės kortelė buvo surasta ne kratos metu G. B. gyvenamojoje vietoje, jo bute, o iš karto po sulaikymo pas patį G. B. jo asmens kratos metu.

5122. Iš teisme išnagrinėtų bylos dokumentų matosi, kad jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, 2012 m. vasario 21 d. ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė teismo nutartį leisti dviems mėnesiams atlikti keleto asmenų, tarp jų ir G. B., slaptą sekimą (2 t., 157 b.l.). vykdant šį sekimą, G. B. 2012 m. kovo 8 d. buvo sulaikytas KN, netoli S. g. ir T. pr. sankryžos, vairuojant automobilį „( - ) Byloje yra nurodyto automobilio apžiūros protokolas (2 t., 158-164 b.l.). Taip pat nustatyta, kad iš karto po sulaikymo buvo atlikta G. B. asmens krata ir padaryta krata jo gyvenamojoje vietoje, bute ( - ). Krata G. B. bute atlikta remiantis ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. kovo 7 d. nutartimi (2 t., 176 b.l.). Iš 2012 m. kovo 8 d. kratos protokolo (2 t., 177-178 b.l.) matosi, kad jos metu buvo rasti ir paimti įvairūs šiame protokole išvardinti daiktai, tarp jų ir A. U. išduota asmens tapatybės kortelė, dėl kurios laikymo, neturint tam teisėto pagrindo, G. B. nuteistas pagal BK 302 str. 1 d. ir dėl to šioje teismo nutartyje jau buvo pasisakyta. Tačiau iš šio kratos protokolo matosi, kad R. M. išduota asmens tapatybės kortelė nebuvo nei rasta, nei paimta. Krata G. B. bute atlikta 2012 m. kovo 8 d., nuo 12 val. 20 min. iki 14 val. 05 min. Tuo tarpu dar iki šios kratos, tą pačią dieną, nuo 11 val. 25 min. iki 12 val. 00 min. buvo atlikta kita, G. B. asmens krata, byloje yra šios asmens kratos protokolas (2 t., 171 b.l.). Kratą atliko X AVPK pareigūnas T. R., dalyvaujant kitiems pareigūnams R. M., R. I., R. P., taip pat pačiam sulaikytajam G. B.. Asmens kratos protokolas patvirtintas kratą atlikusio pareigūno ir visų dalyvavusių asmenų, taip pat ir G. B. parašais. Būtent iš šio asmens kratos protokolo matosi, kad pas G. B. buvo rasti ir paimti įvairūs protokole išvardinti daiktai. Juodos spalvos piniginėje rasti pinigai, paties G. B. asmens tapatybės kortelė, jo vairuotojo pažymėjimas ir automobilio „( - ) registracijos liudijimas. Toje pačioje piniginėje rasta ir R. M. išduota asmens tapatybės kortelė, apie kurią nurodoma kaltinime. Tiriant bylos dokumentus taip pat nustatyta, kad po jau nurodyto asmens kratos protokolo (2 t., 171 b.l.), pridėtas dar vienas bylos lapas (2 t., 172 b.l.) pavadintas G. B. asmens kratos protokolo priedu. Šis lapas niekieno nepasirašytas, pirmoje lapo pusėje pažymėtas skaičius „2“, o kitoje – skaičius „3“. Šiame lape detaliau aprašyti kratos metu pas G. B. rasti ir paimti daiktai. Dėl rastos R. M. išduotos asmens tapatybės kortelės Nr. YYYYY nurodyta, kad ji supakuota į paketą, nurodytas jo numeris. Kitoje paminėto lapo pusėje dar pažymėta, kad „asmens kratos metu vyriška rankinė ir piniginė paimti nebuvo“.

5223. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nurodytą asmens kratos protokolą nepagrįstai pripažino įrodymu. Apeliantai nurodo, kad asmens kratos protokole nurodomu laiku šis protokolas negalėjo būti surašytas, o G. B. negalėjo jo pasirašyti, nes tuo metu buvo laikomas surakintas „Aro“ pareigūnų. Taip pat nurodo, kad dalis informacijos apie R. M. išduotos asmens tapatybės kortelės suradimą perduota į niekieno nepasirašytą kratos protokolo priedą. Apeliantai nurodo, kad asmens kratos protokolas yra vientisas dokumentas, todėl jie nesutinka su teismo sprendimu dalį šio protokolo pripažinti įrodymu, o kitos dalies – nepripažinti.

5324. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies (nuosprendžio 31-33) matosi, kad teismas ypač išsamiai išdėstė nustatytas asmens kratos protokolo surašymo aplinkybes, šio protokolo formą bei turinį, o taip pat ir šio protokolo pripažinimo įrodymu motyvus. Teisėjų kolegija su šiais motyvais sutinka, taip pat sutinka ir su teismo išvada, kad asmens kratos protokolas, esantis bylos 2 t. 171 b.l., surašytas bei pasirašytas tinkamai, nepažeidžiant BPK reikalavimų ir jį yra pagrindas pripažinti įrodymu. Tuo tarpu dėl jau paminėto bylos lapo, pavadinto protokolo priedu (2 t., 172 b.l.) teismas padarė priešingą išvadą ir jį pripažinti įrodymu atsisakė, taip pat pažymėjo, kad tame bylos lape nurodytais duomenimis priimant apkaltinamąjį nuosprendį nesivadovauja. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas asmens kratos protokolo pripažinimo įrodymu klausimą, tinkamai vadovavosi BPK 20 str. nuostatomis, o visas iškilusias abejones jau įvertino kaltinamojo G. B. naudai. Kolegija atmeta apeliantų argumentus apie tai, kad teismas šiuo atveju įrodymu pripažino tik vieną vientiso dokumento dalį. Iš tikrųjų įrodymu buvo pripažintas visas vientisas dokumentas – asmens kratos protokolas, esantis 2 t., 171 b.l. Kitame bylos lape (172 b.l.) tik išdėstyta išsamesnė informacija apie pas G. B. rastus ir paimtus daiktus. Nors paimtas asmens tapatybės kortelės numeris paminėtas jau nurodytame protokolo „priede“, pats R. M. išduotas asmens tapatybės kortelės suradimas užfiksuotas pačiame asmens kratos protokole ir dėl to abejonių nekyla. Nepagrįsti ir apeliantų argumentai dėl tariamų prieštaravimų asmens kratos protokole ir jo priede. Nors dokumente, kurį teismas atsisakė pripažinti įrodymu, paminėta, kad asmens kratos metu „vyriška rankinė ir piniginė paimti nebuvo“, tai nereiškia, kad nebuvo paimta toje piniginėje rasta R. M. asmens tapatybės kortelė. Kad šis dokumentas buvo paimtas ir pridėtas prie bylos, matosi ir iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo (3 t., 2-12 b.l.). R. M. išduotas asmens tapatybės kortelės suradimą pats G. B. jo asmens kratos metu, o taip pat šios kratos darymo aplinkybes patvirtina ir teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymai, irgi išsamiai išnagrinėti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

5425. Iš bylos matosi, kad G. B. kaltę teismas pagrindė dar ir teisminio nagrinėjimo metu paskirtos ekspertizės išvadomis. Teisme G. B. aiškino, kad asmens kratos protokolo apskritai nepasirašinėjo. Tačiau teismo paskirtos rašysenos ekspertizės akto išvadomis buvo nustatyta, kad asmens kratos protokole rankraštinius įrašus G. B. parašė ir protokole pasirašė būtent G. B.. Nors susipažinus su šiomis ekspertizės išvadomis G. B. paaiškino, kad protokolas jam galėjo būti „pakištas“, tokios nuteistojo versijos, kolegijos nuomone, yra deklaratyvios ir visiškai neįtikinančios. Dėl to, kas išdėstyta, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. B., neturėdamas teisėto pagrindo, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis gabeno R. M. išduotą asmens tapatybės kortelę. Pagrįsta ir teismo išvada, kad šią veiką nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, todėl G. B. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 str. 1 d.

5526. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas dar nurodo apie tai, kad po R. M. mirties jo asmenybės tapatybės kortelė nustojo galioti ir prarado dokumento prasmę. Taip pat nurodo apie tai, kad ir pats to dokumento gabenimas tapo mažareikšmiu. Šie apeliantų argumentai irgi nepagrįsti. Apie tai, kad ir mirusio asmens tapatybės kortelė gali būti pripažinta BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalyku, šioje nutartyje jau buvo pasisakyta anksčiau. Tuo tarpu dėl R. M. išduotos asmens tapatybės kortelės gabenimo, neturint tam teisėto pagrindo, G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką 2012 m. kovo 8 d., t. y. tuo metu, kai R. M. buvo gyvas ir jo asmens tapatybės kortelė buvo galiojanti.

5627. Apie tai, kad nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga veika, taip pat apie veikos pripažinimą mažareikšme (BK 37 str.) išsamiai pasisakyta teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 27 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015 buvo išaiškinta, kad BK 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis nustato, kad nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasis į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Padariniai nėra būtinasis nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už šių nusikaltimų, kurie aprašyti formaliąja sudėtimi, padarymą, taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos padarytos veikos. Teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų apsprendžiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismai yra pasisakę, jog tais atvejai, kai veika (pavyzdžiui dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių. Taip pat teismų praktikoje yra pasisakyta, jog jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015). Taigi, net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai.

5728. Įvertinus šioje byloje pripažintas įrodytomis G. B. nusikalstamas veikas (ne tik R. M. asmens tapatybės kortelės gabenimą, bet ir A. U. asmens tapatybės kortelės laikymą neturint tam teisėto pagrindo), teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad neturint teisėto pagrindo buvo neteisėtai laikomas ir gabenamas ne bet koks dokumentas, o būtent asmens tapatybės kortelės, kurios, remiantis jau nurodyto Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 str. 1 d., yra pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę. Pavojingų padarinių ir konkrečios žalos neteisėtas disponavimas asmens tapatybės kortelėmis šioje byloje nebuvo nustatyta. Kita vertus, įvertinus nurodytų dokumentų svarbą, kolegija daro išvadą, kad G. B. veikos sukėlė realų pavojų tokiai žalai atsirasti ir apie tai jau buvo teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Dėl to daroma išvada, kad abi G. B. padarytos veikos atitinka BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį ir byloje jokių, t. y. nei baudžiamąją atsakomybę šalinančių, nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 37 str.) aplinkybių nenustatyta.

58Dėl G. B. išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. motyvų

5929. G. B. ir E. J. šioje byloje buvo kaltinami pagal BK 260 str. 3 d. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad kaltinime tiksliau aprašytomis aplinkybėmis 2011 m. gruodžio 21 d. neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 160,694 g psichotropinės medžiagos amfetamino, šias psichotropines medžiagas gabeno iš KN į KD ir ten jas pardavė E. J.. Tuo tarpu E. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis tas pačias jau nurodytas psichotropines medžiagas 2011 m. gruodžio 21 d., nuo 14 val. 36 min. iki 15 val. KD neteisėtai įgijo iš G. B., neteisėtai jas laikė ir gabeno automobilio „( - ) bagažinėje iš KD į X iki tol, kol 2011 m. gruodžio 21 d., 17 val. 05 min. X r. YYY mst. kratos metu nurodytas psichotropines medžiagas policijos pareigūnai rado E. J. vairuojamame automobilyje „( - ) Tikslios kaltinimų G. B. ir E. J. aplinkybės aprašytos kaltinamajame akte, skundžiamame nuosprendyje, o G. B. – ir šioje nutartyje.

6030. Skundžiamu nuosprendžiu teismas ir G. B., ir E. J. pagal BK 260 str. 3 d. išteisino, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t.y. BPK 303 str. 5 d. 2 p. numatytu pagrindu.

6131. BPK 312 str. 2 d. yra numatyta, kad išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka ir su nuosprendžio dalimi dėl G. B. išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. Apeliaciniame skunde labai plačiai dėstomi nesutikimo su šia nuosprendžio dalimi argumentai, tačiau didesnė tų argumentų dalis, teisėjų kolegijos nuomone, neatitinka BPK 312 str. 2 d. nustatytų išteisinamojo nuosprendžio apskundimo apeliacine tvarka ribų ir pagrindų. Pirmiausia pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantai nesutinka su išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. motyvais ir pagrindu, tačiau iš tikrųjų jokie argumentai dėl išteisinimo pagrindo skunde neišdėstyti. Keisti G. B. išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. pagrindą, numatytą BPK 303 str. 5 d. 2 p., prašymas apeliaciniame skunde apskritai neišdėstytas. Tokio prašymo G. B. gynėjas nepareiškė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

6232. BPK 305 str. 3 d. 3 p. ir 4 p. nurodoma, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomoje dalyje yra išdėstomi įrodymų vertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teistas turi išdėstyti motyvus, kuriais remdamasis atmeta kaltinimo įrodymus, ir išvadas dėl kaltinamojo išteisinimo. Išteisinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas įrodymų nepakankamumu, abejonėmis, kurių, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta pašalinti, įstatymų nuostatomis, kurios patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai neturi nusikalstamo pobūdžio, ir kt.

6333. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad G. B. ir E. J. pagal BK 260 str. 3 d. teismas išteisino nešališkai ir išsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes. Teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėti ir patikrinti visi kaltinamajame akte išdėstyti bylos duomenys, taip pat papildomi įrodymai, kuriuos teismas išnagrinėjo proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Visi išnagrinėti duomenys išsamiai išdėstyti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje (nuosprendžio 33-39 lapai) taip pat labai plačiai ir išsamiai, tačiau aiškiai išdėstyti kaltinamųjų išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamųjų išteisinimo. Teismas išdėstė motyvuotas išvadas dėl pradėto šioje byloje ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, tuo metu galiojusio 2002-06-20 Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo tinkamo taikymo, o taip pat dėl išnagrinėtų įrodymų pakankamumo ir teisėtumo (nuosprendžio 76.4.-76.9. dalys). Nuosprendyje teismas nurodė, kad kaltinimai pagal BK 260 str. 3 d. G. B. ir E. J. buvo grindžiami operatyvinių veiksmų metu gautais duomenimis, t. y. telefoninių pokalbių išklotinėmis, specialistų išvadomis, E. J. slapto sekimo duomenimis ir jo vairuojamo automobilio kratos protokolu. Vis dėlto ir pirmosios instancijos teismas, ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindiniu įrodymu, kuriuo buvo grindžiami kaltinimai pagal BK 260 str. 3 d., buvo E. J. vairuoto automobilio „( - ) kratos protokolas ir specialisto išvada, patvirtinusi, kad tos kratos metu automobilio bagažinėje buvo surastas labai didelis kiekis, t. y. 160,694 g, psichotropinės medžiagos amfetamino. Išnagrinėjęs visus su tuo faktu susijusius įrodymus, teismas konstatavo, kad dėl kratos atlikimo teisėtumo ir rastų bei paimtų objektų iš automobilio salono ginčo ir jokių abejonių nekyla. Teismui nekilo abejonių ir dėl to paties automobilio bagažinės apžiūros, dėl paketo joje suradimo.

6434. Tačiau nuosprendyje teismas nurodė, kad teismui kilo pagrįsta abejonė dėl to, kad paketas, kuris buvo supakuotas į policijos paketą Nr. VVVVV, yra tas pats paketas ir su tuo pačiu turiniu, kaip ir paimtas iš E. J. automobilio bagažinės. Nuosprendyje išdėstyta labai išsamiai motyvuota teismo išvada, kad paketo, kuris buvo surastas E. J. vairuojamo automobilio bagažinėje, ir paketo, kuris buvo perduotas tyrėjai N. G. – J., turinys galbūt nesutampa. Teismas taip pat padarė išvadą, kad yra pagrindas abejoti dėl pareigūnų veiksmų perduodant kratos metu paimtus daiktus tyrėjai. Iš tolesnių išteisinimo motyvų matosi, kad teismas paketo su jame esančiomis psichotropinėmis medžiagomis nepripažino G. B. ir E. J. kaltinančiu įrodymu, konstatavo, kad kitų įrodymų jų kaltei patvirtinti nepakanka ir dėl to abu kaltinamuosius buvo nuspręsta pagal BK 260 str. 3 d. išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

6535. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde labai plačiai dėsto šioje byloje nustatytas aplinkybes, apklaustų liudytojų parodymus ir teisme išnagrinėtus kitus bylos duomenis. Dėstomi argumentai dėl, apeliantų nuomone, neteisėtai atliktų operatyvinio tyrimo veiksmų ir BPK pažeidimų padarytų jau vykstant ikiteisminiam tyrimui. Nors apeliantų argumentai dėstomi labai plačiai, jų esmė ta, kad, apeliantų nuomone, ši baudžiamoji byla yra suklastota ir tai padarė pareigūnai, kuriems dėl jų pačių nusikalstamų veikų vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o šiuo metu jie yra kaltinamieji kitoje baudžiamojoje byloje.

6636. Teisėjų kolegija jau buvo pažymėjusi, kad kai kurie nuteistojo G. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai su G. B. išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. motyvais nesusiję, todėl jie nenagrinėtini. Kita vertus, apeliaciniame skunde apeliantai išdėstė su išteisinimo motyvais siejamus tik keletą konkrečių prašymų. Teisėjų kolegija visus šiuos prašymus atmeta, nes jie nepagrįsti. Taip pat kolegija konstatuoja, kad į visus apeliacinio skundo argumentus, taip pat į skunde suformuluotus apeliantų prašymus jau buvo motyvuotai atsakyta skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas patikrino šioje byloje atliktų operatyvinio tyrimo veiksmų ir baudžiamojo proceso pradėjimo teisėtumą ir pagrįstumą ir jokių įstatymų pažeidimų nenustatė. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo dėl to išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis. Taip pat sutinka su teismo išvada, kad E. J. automobilio krata buvo padaryta nepažeidžiant BPK reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išdėstė ir motyvus, kurie paneigia apeliantų argumentus dėl tariamai slapto E. J. sekimo jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Prie teismo jau išdėstytų motyvų kolegija priduria tik tiek, kad E. J. automobilio krata buvo atlikta jau pradėjus ikiteisminį tyrimą ir pagal BPK nustatytus reikalavimus. Dėl kai kurių laiko neženklių skirtumų dokumentuose, kai tą pačią dieną buvo baigti operatyvinio tyrimo, o pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmai, teismas jau pasisakė. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matosi, kad pirmosios instancijos teismas liudytojais apklausė visus operatyvinio tyrimo ir ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusius pareigūnus. Liudytoja tyrėja N. G. – J. teisme buvo apklausta net kelis kartus ir visi jos duoti parodymai išdėstyti skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Ši liudytoja teisme tikrai negalėjo paaiškinti, kaip į paketą pateko polietileninė pirštinė, ant kurios, remiantis ekspertizės išvadomis (17 t., 31-32 b.l.), buvo surasti pačios N. G. – J. DNR biologiniai pėdsakai. Teisme liudytoja N. G. – J. to negalėjo paaiškinti argumentuodama tai tuo, kad nuo šių įvykių praėjo daug laiko, kad ji tyrė labai daug bylų ir gali painiotis jų aplinkybėse ir pan. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad neturi pagrindo abejoti tokiais šios liudytojos parodymais, o nesutikti su tokiu šios liudytojos parodymų vertinimu arba naikinti ir šią teismo motyvų dalį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

6737. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl G. B. išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. motyvų, vis dėlto dar kartą atkreipia dėmesį į kelias svarbias aplinkybes. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. pagrindą. Teismas pagal šį kaltinimą G. B. ir E. J. išteisino BPK 303 str. 5 d. 2 p. numatytu pagrindu. Tai reiškia, kad pats teismas pačios nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų fakto nepaneigė. Teismas tik nusprendė, kad neįrodytas būtent G. B. ir E. J. dalyvavimas šio nusikaltimo padaryme. Teismo nustatytas kaltinamųjų išteisinimo pagrindas yra visiškai G. B. ir E. J. dėl šio kaltinimo reabilituojantis. Pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo griežtai laikantis BPK 255 str. 1 d. nuostatų, t. y. byla išnagrinėta tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota teisiamajame posėdyje. Išteisinęs pagal BK 260 str. 3 d. abu kaltinamuosius, teismas neturėjo ir negalėjo pats toliau tirti tą pačią nusikalstamą veiką, ir juo labiau negalėjo spręsti ne kaltinamųjų šioje byloje, o kitų asmenų kaltės klausimo. Apeliaciniame skunde faktiškai yra dėstomi argumentai, kad nusikalstamą veiką padarė ne kaltinamieji, o operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę pareigūnai. Skundžiamame nuosprendyje teismas jau pagrįstai atsisakė pripažinti įrodymu paketą su psichotropinėmis medžiagomis. Be to, teismas jau netgi išdėstė išvadą apie tai, kad yra pagrindas abejoti dėl pareigūnų veiksmų perduodant kratos metu paimtus daiktus tyrėjai. Kitokių ir dar konkretesnių išvadų dėl galimo kitų asmenų dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme pirmosios instancijos teismas negalėjo, tokio pagrindo neturi ir apeliacinės instancijos teismas.

6838. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma pripažinti, kad yra požymių, jog liudytoja N. G. – J., duodama parodymus teisme, melavo ir tuo ženkliai prisidėjo apsunkinant G. B. ir E. J. procesinę padėtį baudžiamojoje byloje jau nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei griežčiausių kardomųjų priemonių – suėmimo paskyrimo jiems momento. Dėl to kreipiamasi į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo N. G. – J. pagal BK 235 str. Šis apeliantų prašymas taip pat nepagrįstas ir atmestinas.

6939. Nurodytas prašymas negali būti laikomas prašymu nustatyti naują ar papildomą G. B. išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. motyvą. Tačiau jis siejamas su kitais jau išnagrinėtais prašymais dėl kitų išteisinimo motyvų panaikinimo, pakeitimo arba naujų išteisinimo motyvų nustatymo. Teisėjų kolegija tuos prašymus jau išnagrinėjo ir juos atmetė. Dėl jau atmesto apeliantų prašymo panaikinti skundžiamo nuosprendžio motyvą, kad „... teismas neabejoja tyrėjos N. G. – J. parodymais teisiamojo posėdžio metu, kad ji nežino, kokiomis aplinkybėmis polietileninė pirštinė pateko į paketą...“, šioje nutartyje jau buvo pasisakyta. Atmetus kitus apeliantų prašymus, tenkinti prašymą ir pripažinti, kad liudytoja N. G. – J. teisiamajame posėdyje davė melagingus parodymus, taip pat nėra jokio pagrindo. BPK 257 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Pirmosios instancijos teismas neatmetė liudytojos N. G. – J. parodymų, o jais patikėjo ir nuosprendyje išdėstė tokio šios liudytojos parodymų įvertinimo motyvus. Todėl jokios nutarties apie galimai padarytą BK 235 str. numatytą nusikalstamą veiką nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismas priimti tokią nutartį irgi neturi jokio pagrindo. Vis dėlto dėl šio apeliantų prašymo kolegija atkreipia dėmesį į kelias aplinkybes. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, taip pat ir apeliantai dėl, jų nuomone, galimai padarytos nusikalstamos veikos turi teisę savarankiškai kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą pateikdami skundą, pareiškimą arba pranešimą (BPK 166 str.). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ne tik G. B., bet ir kitas buvęs kaltinamasis E. J. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 str. 3 d. išteisinti BPK 303 str. 5 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Pagal BPK 303 str. 6 d. jeigu išteisinamasis nuosprendis priimtas remiantis šio straipsnio 5 dalies 2 p., o nusikalstamą veiką padaręs asmuo lieka nenustatytas, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoda prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti. Tai reiškia, kad įsiteisėjus šioje byloje priimtam skundžiamam nuosprendžiui, byla turės būti perduota prokurorui asmenų, padariusių BK 260 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, nustatymui.

70Remdamasi tuo, kas šioje nutartyje jau buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti arba keisti šį nuosprendį pagrindo nėra.

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

72Nuteistojo G. B. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio, Lino Šiukštos (pirmininko... 3. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus bausmių... 5. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaičius laiką, išbūtą laikiname... 6. Iš nuteistojo G. B. priteista 18,71 Eur proceso išlaidų valstybei.... 7. G. B. pagal BK 260 str. 3 d. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo... 8. Be to, G. B. pagal BK 213 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr.... 9. Tuo pačiu nuosprendžiu E. J. pagal BK 260 str. 3 d. išteisintas, nes... 10. Teisėjų kolegija... 11. 1. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu G. B.... 12. 1.1. jis nuo 2009 m. gruodžio 20 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( -... 13. 1.2. Be to, jis nuo 2012 m. kovo 8 d., tiksliau nenustatyto laiko, neturėdamas... 14. 1.3. G. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2011 m. gruodžio 21 d., maždaug... 15. 1.4. Pirmosios instancijos teismas G. B. pagal BK 260 str. 3 d. išteisino,... 16. 2. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios... 17. 2.1. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas skunde išdėsto nesutikimo argumentus... 18. 2.1.1. Skunde išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis... 19. 2.1.2. Skunde nurodoma, kad G. B. neigia, jog 2012 m. kovo 8 d. savo... 20. 2.1.2.1. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 21. 2.2. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas skunde taip pat dėsto nesutikimo... 22. 2.2.1. Skunde išdėstomi bylos duomenys ir liudytojų parodymai. Apie tam... 23. 2.2.2. Skunde nurodoma ir tai, kad T. R. tarnybiniame pranešime 2012 m.... 24. 2.2.3. Skunde nurodoma, kad šioje byloje duomenys surinkti taikant... 25. 2.2.4. Skunde išdėstyta galiojanti teisminė praktika apie nusikalstamos... 26. 2.2.5. Apeliantai nurodo, kad siekiant dar ikiteisminiame tyrime neteisėtai... 27. 2.2.6. Skunde nurodoma, kad liudytojas R. I. kaltinamas tuo, kad jis 2012 m.... 28. 2.2.7. Apeliantai nurodo, kad 2012 m. gegužės – rugsėjo mėn. liudytojai... 29. 2.2.8. Apeliantų nuomone, šios nurodytos faktinės aplinkybės yra... 30. 3. Teismo posėdyje gynėjas prašo jo ir nuteistojo G. B. apeliacinį skundą... 31. 4. Apeliacinis skundas atmetamas.... 32. 5. Skundžiamu nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už dvi... 33. 6. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, ji buvo patikrinta tiek, kiek to... 34. 7. Išnagrinėjusi nuteistojo G. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo... 35. Dėl G. B. nuteisimo pagal BK 302 str. 1 d. (dėl A. U. asmens tapatybės... 36. 8. G. B. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. gruodžio 20 d. savo gyvenamojoje... 37. 9. Kad G. B. padarė šią nusikalstamą veiką, patvirtina teisiamajame... 38. 10. G. B. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė A. U.... 39. 11. Nuteistasis G. B. teisme savo kaltės pagal BK 302 str. 1 d. nepripažino,... 40. 12. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta.... 41. 13. Pagal BK 302 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto... 42. 14. Pagal nusikalstamos veikos laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos... 43. 15. Pačiuose abiejuose įstatymuose asmens tapatybės kortelė įvardijama... 44. 16. G. B. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė ( - )... 45. 17. Dėl jau aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismas mirusio A. U.... 46. Dėl G. B. nuteisimo pagal BK 302 str. 1 d. (dėl R. M. asmens tapatybės... 47. 18. G. B. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, 2012 m. kovo... 48. 19. Kad G. B. padarė ir šią nusikalstamą veiką, irgi patvirtina... 49. 20. Nuteistasis G. B. savo kaltės pagal BK 302 str. 1 d. dėl R. M. asmens... 50. 21. Byloje nustatyta, kad R. M., kuriam išduotos asmens tapatybės kortelės... 51. 22. Iš teisme išnagrinėtų bylos dokumentų matosi, kad jau vykstant... 52. 23. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas... 53. 24. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta. Iš skundžiamo... 54. 25. Iš bylos matosi, kad G. B. kaltę teismas pagrindė dar ir teisminio... 55. 26. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas dar nurodo apie tai, kad po... 56. 27. Apie tai, kad nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet... 57. 28. Įvertinus šioje byloje pripažintas įrodytomis G. B. nusikalstamas... 58. Dėl G. B. išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. motyvų... 59. 29. G. B. ir E. J. šioje byloje buvo kaltinami pagal BK 260 str. 3 d. G. B.... 60. 30. Skundžiamu nuosprendžiu teismas ir G. B., ir E. J. pagal BK 260 str. 3 d.... 61. 31. BPK 312 str. 2 d. yra numatyta, kad išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas... 62. 32. BPK 305 str. 3 d. 3 p. ir 4 p. nurodoma, kad išteisinamojo nuosprendžio... 63. 33. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad G. B. ir E. J. pagal BK 260 str.... 64. 34. Tačiau nuosprendyje teismas nurodė, kad teismui kilo pagrįsta abejonė... 65. 35. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde labai plačiai dėsto... 66. 36. Teisėjų kolegija jau buvo pažymėjusi, kad kai kurie nuteistojo G. B. ir... 67. 37. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl G. B.... 68. 38. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma pripažinti, kad yra požymių, jog... 69. 39. Nurodytas prašymas negali būti laikomas prašymu nustatyti naują ar... 70. Remdamasi tuo, kas šioje nutartyje jau buvo išdėstyta, teisėjų kolegija... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 72. Nuteistojo G. B. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti....