Byla 2K-86/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Benedikto Stakausko, teisėjos Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant R. Bučiuvienei, dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui, nuteistajam A. L., gynėjui advokatui Z. Juknevičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikros charakteristikos panaudojimo) penkiasdešimčiai parų, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro prašymo išvykti iš kolonijos panaudojimo) šešiasdešimčiai parų. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, iš dalies sudėjus paskirtas bausmes, galutinė bausmė A. L. paskirta areštas aštuoniasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmė pakeista į laisvės atėmimą, prilyginus vieną arešto parą vienai laisvės atėmimo dienai, t. y. į laisvės atėmimą aštuoniasdešimčiai dienų. Pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, šią bausmę iš dalies sudėjus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių ir šešiolikai dienų, galutinė bausmė A. L. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

2Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartis, kuria nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

4A. L. nuteistas už tai, kad, Kybartų atviroje kolonijoje atlikdamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirtą penkerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 2003 m. spalio 13 d. šios kolonijos administracijai tyčia pateikė netikrą savo charakteristiką, o 2003 m. gruodžio 8 d. – netikrą prašymą išvykti iš kolonijos, t. y. kopijavimo būdu pagamintus UAB „( - )“ firminius blankus, kuriuose nurodytos melagingo žinios, ir taip panaudojo netikrus dokumentus.

5Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

6Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 ir 5 dalis, nes ne visus duomenis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, laikė įrodymais. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes įrodymais pripažino tik duomenis, neprieštaraujančius kaltinimo pozicijai.

7Kasatorius skunde tvirtina, kad teismai konstatavo, jog A. L. charakteristika ir prašymas, pateikti iš UAB „( - )“, nėra tikri dokumentai, nes juose užfiksuoti duomenys (nenurodžius, kurie konkrečiai) neatitinka objektyvios tikrovės, kadangi 2002 m. spalio 28 d. įsakymu darbo sutartis tarp UAB „( - )“ ir jo (kasatoriaus) buvo nutraukta, o minėtus netikrus dokumentus kasatorius pateikė 2003 m. spalio 13 d. ir 2003 m. gruodžio 8 d. Kasatorius tvirtina, kad teismai taip įpareigojo jį patį įrodyti, kad jis (kasatorius) nežinojo, kad šie dokumentai netikri. Kartu kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo 2003 m. birželio 6 d. sutartį Nr. 1, sudarytą tarp Kybartų atviros kolonijos ir UAB „( - )“, kurioje nurodyta, jog minėta kolonija suteikia ūkinei organizacijai vieną iš nuteistųjų pagalbiniams darbams atlikti. Tuos darbus atliko kasatorius. Jis buvo tas sutartyje minimas „suteikiamas žmogus“, o ne darbuotojas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog ši sutartis fiktyvi, ir jis (kasatorius) pagal savo patirtį bei išsilavinimą turėjo žinoti apie darbo sutarties sudarymo, nutraukimo, darbo užmokesčio išmokėjimo specifiką. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai minėtą sutartį Nr. 1 vertino kaip darbo sutartį, kuria nustatomas susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio.

8Kasatorius pažymi, kad teismai visiškai neįvertino S. D. pasirašyto UAB „( - )“ 2004 m. vasario 26 d. rašto Nr. 02-143 Kauno apygardos teismui turinio.

9Kasatorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, nes nenurodė visų įrodytomis pripažintų veikos aplinkybių: nusikalstamos veikos padarymo būdo, kam konkrečiai buvo įteikti netikri dokumentai, veikos padarinių, taip pat motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė jį (nuteistąjį) teisinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų jo apeliacinio skundo argumentų, neatkreipė dėmesio į skunde nurodytus esminius BPK pažeidimus, padarytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neaptarė jo ir jo gynėjo teismo posėdžio metu pareikšto prašymo taikyti BK 37 straipsnį arba BK 75 ar 76 straipsnius.

10Nuteistojo A. L. kasacinis skundas tenkintinas.

11Dėl kasacinio skundo argumentų, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas

12Nuteistasis A. L. kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo 2003 m. birželio 6 d. sutartį Nr. 1, sudarytą tarp Kybartų atviros kolonijos ir UAB „( - )“, o apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ši sutartis fiktyvi; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevertino UAB „( - )“ 2004 m. vasario 26 d. rašto Nr. 02-143 Kauno apygardos teismui turinio. Taigi kasatorius iš esmės neigia teismo išvadas dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo.

13Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išdėstytos išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Todėl minėti nuteistojo A. L. kasacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.

14Kasatorius skunde taip pat teigia, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, nes ne visus duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, laikė įrodymais. Taip tvirtindamas kasatorius nenurodo, kokių konkrečiai duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti, teismai nelaikė įrodymais, kaip konkrečiai pažeisti BPK reikalavimai, keliami įrodymams ir jų vertinimui. Todėl šie iš esmės deklaratyvūs kasatoriaus teiginiai taip pat paliekami nenagrinėti.

15Kartu pažymėtina, kad nuteistojo A. L. kasacinio skundo teiginiai, kolegijos pripažinti nenagrinėtinais, yra analogiški jo apeliacinio skundo teiginiams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir pagrįstai juos atmetė.

16Dėl kasacinio skundo argumentų apie teismų nešališkumą, įrodinėjimo pareigos perkėlimą

17Nuteistojo A. L. teiginys, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes duomenų, prieštaraujančių kaltinimo pozicijai, nelaikė įrodymais, yra tapatus jo apeliacinio skundo vienam iš argumentų. Iš kasacinio (kaip ir apeliacinio) skundo matyti, kad nuteistasis A. L., teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu nuosprendyje, tačiau nei nuteistasis, nei jo gynėjas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenurodė BPK 58 straipsnyje išvardytų nušalinimo pagrindų ir nepareiškė nušalinimo teisėjams. Todėl apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentą dėl teismo šališkumo, pagrįstai konstatavo, kad „byloje nėra duomenų apie tai, jog teismas buvo šališkas“.

18Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad abiejų instancijų teismai įrodymus įvertino laikydamiesi BPK 20 straipsnio reikalavimų, analizavo visas – tiek A. L. kaltinančias, tiek jį teisinančias – aplinkybes. Taigi, kolegijos nuomone, A. L. byloje teismo nešališkumo principas nebuvo pažeistas.

19Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jam perkėlė pareigą įrodyti, jog jis nežinojo apie Kybartų atviros kolonijos administracijai pateiktų dokumentų – charakteristikos ir prašymo – netikrumą.

20Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdžiuose išnagrinėtais ir 2005 m. birželio 16 d. nuosprendyje išdėstytais įrodymais, konstatavo: „charakteristika ir prašymas nėra tikri dokumentai, kadangi juose užfiksuoti duomenys neatitinka objektyvios tikrovės. Kaltinamasis A. L. UAB „( - )“ nedirbo. Su juo 2002-10-28 įsakymu nutraukta darbo sutartis“. Apeliacinės instancijos teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartyje nurodyta, kad nuteistasis žinojo apie dokumentų suklastojimą. Tai patvirtina paties A. L. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teigia, kad „apeliantas turi aukštąjį išsilavinimą, yra dirbęs pagal darbo sutartis, todėl nelogiška, kad jis nežinojo apie darbo sutarties sudarymo, nutraukimo, darbo užmokesčio išmokėjimo specifiką. Nuteistojo neigimas tik patvirtina jo apsisprendimą šiuos faktus nutylėti“. Kolegijos nuomone, tokios abiejų instancijų teismų sprendimų formuluotės negali būti vertinamos kaip reiškiančios įrodinėjimo pareigos perkėlimą nuteistajam.

21Dėl kasacinio skundo argumentų apie reikalavimų, keliamų nuosprendžio aprašomajai daliai, pažeidimą

22Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas visų įrodytomis pripažintų veikos aplinkybių (nusikalstamos veikos padarymo būdo, kam konkrečiai buvo įteikti netikri dokumentai, veikos padarinių), taip pat motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė jį teisinančius įrodymus, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus. Kasatorius tvirtina, kad į šiuos argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio.

23BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Iš pirmosios instancijos teismo 2005 m. birželio 16 d. apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas, aprašydamas A. L. nusikalstamą veiką, priešingai nei tvirtina nuteistasis, be nusikalstamos veikos padarymo vietos, laiko, kaltės formos ir kitų svarbių aplinkybių, taip pat nurodė jo nusikalstamos veikos padarymo būdą. Pirmosios instancijos teismas 2005 m. birželio 16 d. apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad A. L. Kybartų atviros kolonijos administracijai pateikė netikrą savo charakteristiką ir prašymą, t. y. kopijavimo būdu pagamintus UAB „( - )“ firminius blankus, kuriuose buvo įrašytos žinomai melagingos žinios, ir taip panaudojo netikrus dokumentus. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamos veikos aprašymą nuosprendyje lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.1 punktas). Nuteistajam A. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos baudžiamajame įstatyme (BK 300 straipsnio 1 dalis) aprašytos formaliąja sudėtimi, kurioje nusikalstamos veikos padariniai nėra būtinas šios sudėties požymis. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas A. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį klausimo, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neprivalėjo nurodyti nusikalstamos veikos padarinių. Kita vertus, tiesioginis nenurodymas nusikalstamos veikos padarinių apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nereiškia, kad jie neįvertinti sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, t. y. taikant bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų nepažeidė.

24BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, turi būti nurodyti ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kai kuriuos įrodymus ir motyvuotai paaiškino, kodėl vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų taip pat nepažeidė.

25Dėl kasacinio skundo argumentų apie procesą apeliacinės instancijos teisme

26Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ne visus jo apeliacinio skundo argumentus ir todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 3, 5 dalis.

27Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje turi išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Šie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai reiškia, kad apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, be to, šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ (toliau – ir Senato nutarimas Nr. 53) 6, 25 punktai). Iš apeliacinės instancijos teismo 2005 m. spalio 26 d. nutarties matyti, kad teismas išdėstė motyvuotas teismo išvadas dėl nuteistojo A. L. apeliacinio skundo esminių argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2005 m. birželio 16 d. nuosprendis pripažįstamas teisingu. Taigi apeliacinės instancijos teismas nuteistojo A. L. skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų.

28Kasatorius skunde taip pat tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, tik pakartodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, įrodymų iš esmės netyrė ir todėl pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

29BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį. Taigi pagal įstatymą apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą, visose bylose atlikti visų įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (minėto Senato nutarimo Nr. 53 11 punktas). Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus“. Pažymėtina, kad proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis A. L. bei jo gynėjas, apeliacinės instancijos teismo posėdyje neprašė atlikti byloje esančių įrodymų tyrimo. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai nutarė įrodymų tyrimo A. L. bylos teismo posėdyje neatlikti ir apsiriboti baigiamosiomis kalbomis. Taigi apeliacinės instancijos teismas BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų nepažeidė.

30Dėl BK 37 straipsnio taikymo

31Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl jo gynėjo teismo posėdžio metu pareikšto prašymo taikyti BK 37 straipsnį, o, šį prašymą atmetus, taikyti BK 75 ar 76 straipsnį.

32Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. L. gynėjas savo baigiamojoje kalboje prašė pripažinti jo ginamojo veiką mažareikšme (BK 37 straipsnis), panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, taikyti BK 75 ar 76 straipsnio gynėjas neprašė. Tai patvirtina apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas, dėl kurio nei nuteistasis A. L., nei jo gynėjas pastabų nėra pareiškę.

33BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai.

34Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausio Teismo senato 2000 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis (BK 8 straipsnio 2 dalis)“ 15 punktas).

35Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

36Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą.

37Minėta, kad A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad panaudodamas netikrą charakteristiką, siekė paskatinimo – galiojančios nuobaudos panaikinimo pirma laiko, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, t. y. savo teisinės padėties palengvinimo. Netikru prašymu išvykti buvo siekiama vieną dieną išvykti iš kolonijos. Nusikaltimas, kurio padarymu A. L. pripažintas kaltu, aprašytas formaliąja sudėtimi (BK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi šio nusikaltimo padariniai nėra netikro dokumento panaudojimo sudėties būtinas požymis. Todėl, pareiškiant įtarimus, pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, tokių padarinių numatymas ir konstatavimas nėra būtinas. Tačiau teismai, skirdami bausmes kaltininkams privalo laikytis BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimą, taip pat turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą.

38Pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, jog veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Kita vertus, nėra nusikalstamų veikų, nesukeliančių žalingų padarinių, tačiau atskirais atvejais šie padariniai būna labai įvairūs ir jų visų numatyti bei nurodyti baudžiamajame įstatyme tiesiog neįmanoma. Kitais atvejais pavojingi padariniai laike yra atitolę nuo juos sukėlusios pavojingos veikos, todėl tokių veikų padarinių kaip būtino jų sudėties požymio įtvirtinimas įstatyme (ir laukimas jų realioje tikrovėje) nepagrįstai nutolintų ar apskritai sumažintų galimybes tokias veikas kvalifikuoti kaip baigtas, nors neretai jau pats kaltininko veikimas ar neveikimas savaime yra tokio pavojingumo, kad ir be tokio veikimo ar neveikimo padarinių, pagrindas veiką kriminalizuoti.

39Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis.

40Nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnyje, padarymą įstatymų leidėjas siekia apsaugoti normalią institucijų, užtikrinančių valdymo tvarką, veiklą. Todėl pagal nagrinėjamos bylos kontekstą pažymėtina, kad BK 300 straipsnyje numatytos sankcijos taikytinos tada, kai, panaudojant netikrus dokumentus, apsunkinama ar sudaroma reali galimybė apsunkinti konkrečios institucijos (nagrinėjamoje byloje – atviros kolonijos administracijos), užtikrinančios valdymo tvarką atskiroje srityje, veiklą.

41Iš bylos matyti, kad Kybartų atviros kolonijos administracijai pateikta A. L. netikra charakteristika šios administracijos darbo nesutrikdė. A. L., pateikdamas netikrą charakteristiką, siekė jam paskirtų nuobaudų pirmalaikio panaikinimo ir savo teisinės padėties palengvinimo, pirmiausia, lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Kybartų atviros kolonijos administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 179 straipsniu, teikimu kreipėsi į teismą dėl A. L. lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą esant nepanaikintoms (nepasibaigusioms) A. L. paskirtoms nuobaudoms. Taigi netikros charakteristikos pateikimas jokios įtakos atviros kolonijos administracijos veiklai bei sprendimams dėl A. L. teisinės padėties neturėjo.

42Pateikdamas netikrą prašymą A. L. siekė, kad jis būtų išleistas iš kolonijos vienai dienai. Bausmių vykdymo kodekse, Pataisos įstaigų vidaus taisyklėse (patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194) nustatyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumai suteikia ne vieną galimybę nuteistiesiems išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų. Todėl toks prašymas nebuvo išskirtinis ar trikdantis kolonijos administracijos veiklą. Taigi nuteistojo A. L. veikų motyvai, tikslai vertintini kaip trumpalaikiai, nereikšmingi. Pažymėtina ir tai, kad A. L. pateikti netikri dokumentai nėra tokie, kad patvirtintų labai svarbius faktus arba turėtų reikšmę įgyjant ar netenkant svarbių teisių, įgaliojimų, lengvatų ir pan. ar padėtų išvengti svarbių pareigų, prievolių ir t. t. Šios aplinkybės, taip pat netikrų dokumentų pateikimo forma, intensyvumas, siekiant minėtų tikslų, rodo, kad atviros kolonijos veikla nebuvo sutrikdyta. Vadinasi, A. L. nusikalstamų veikų žala BK 300 straipsnio 1 dalies normomis saugomoms vertybėms – valdymo tvarkai – nereikšminga.

43Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad A. L. padarytos veikos pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusios tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas. Baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje.

44Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepažeisdami BPK reikalavimų, ištyrė byloje surinktus įrodymus, išsiaiškino bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad A. L. padarė veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau neatsižvelgė, kad A. L. padarytos veikos iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 300 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią jos buvo kvalifikuotos, numatytų nusikaltimų objektui, nes jos yra mažareikšmės. Vadinasi, teismai nepagrįstai nepritaikė BK 37 straipsnio.

45Minėta, kad nuteistojo A. L. gynėjas apeliacinės instancijos teisme prašė taikyti A. L. byloje BK 37 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje šio nuteistojo gynėjo prašymo neaptarė. Tai vertintina ir kaip BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimas.

46Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Įvertinusi į šių priemonių pobūdį, paskirtį, taip pat tai, kad ikiteisminis tyrimas A. L. byloje tęsėsi nepagrįstai ilgą laiką (2004 m. sausio 12 d. – 2004 m. gruodžio 31 d.), kurį (tokį ikiteisminį tyrimą) Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartyje pripažino kaip neleistiną akivaizdų bylos vilkinimą, kad nuteistasis A. L., to paties teismo 2004 m. sausio 9 d. nutartimi lygtinai paleistas iš kolonijos, dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo vėl – 2004 m. vasario 27 d. – buvo grąžintas į laisvės atėmimo vietą ir minėto teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartimi vėl lygtinai paleistas iš kolonijos, kolegija mano, jog BK 67 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės A. L. neskirtinos.

47Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

48Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 16 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartį.

49A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro,... 4. A. L. nuteistas už tai, kad, Kybartų atviroje kolonijoje atlikdamas... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 6. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos... 7. Kasatorius skunde tvirtina, kad teismai konstatavo, jog A. L. charakteristika... 8. Kasatorius pažymi, kad teismai visiškai neįvertino S. D. pasirašyto UAB... 9. Kasatorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305... 10. Nuteistojo A. L. kasacinis skundas tenkintinas.... 11. Dėl kasacinio skundo argumentų, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas... 12. Nuteistasis A. L. kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 13. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 14. Kasatorius skunde taip pat teigia, kad abiejų instancijų teismai pažeidė... 15. Kartu pažymėtina, kad nuteistojo A. L. kasacinio skundo teiginiai, kolegijos... 16. Dėl kasacinio skundo argumentų apie teismų nešališkumą, įrodinėjimo... 17. Nuteistojo A. L. teiginys, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas,... 18. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, ar gauti duomenys... 19. Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jam... 20. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdžiuose išnagrinėtais... 21. Dėl kasacinio skundo argumentų apie reikalavimų, keliamų nuosprendžio... 22. Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas... 23. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio... 24. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio... 25. Dėl kasacinio skundo argumentų apie procesą apeliacinės instancijos teisme... 26. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ne... 27. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą... 28. Kasatorius skunde taip pat tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, tik... 29. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 30. Dėl BK 37 straipsnio taikymo... 31. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl... 32. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. L.... 33. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti... 34. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos... 35. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime... 36. Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo... 37. Minėta, kad A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1... 38. Pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas... 39. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad BK 37... 40. Nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimų, numatytų BK 300... 41. Iš bylos matyti, kad Kybartų atviros kolonijos administracijai pateikta A. L.... 42. Pateikdamas netikrą prašymą A. L. siekė, kad jis būtų išleistas iš... 43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad A. L.... 44. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai,... 45. Minėta, kad nuteistojo A. L. gynėjas apeliacinės instancijos teisme prašė... 46. Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleidžiamam nuo... 47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 48. Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 16 d.... 49. A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą...