Byla e2-838-381/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties, kuria netenkinti ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko ir trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko prašymai iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingalės mėsa“ bankroto bylą ir netenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ direktorės R. S. prašymas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo bylą,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kretingalės mėsa“ bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra nemoki, negali ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų, finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais blogėja, todėl turi būti keliama bankroto byla. Atsakovei vieną kartą jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau įmonės finansinė padėtis ne pagerėjo, o pablogėjo. Dėl mėsos perdirbimo rinkos pokyčių ir atsakovės nesugebėjimo prie to prisitaikyti jos pajamos nuo 2013 metų mažėja, jos ypač sumažėjo 2016 metais – net 44,56 proc. Dėsningas ir besitęsiantis atsakovės pajamų mažėjimas reiškia, kad atsakovė prarado konkurencingumą rinkoje. Dėl to nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovės finansinius sunkumus lėmusios aplinkybės išnyks, o atsakovė yra pajėgi prisitaikyti prie rinkos pokyčių, stabilizuoti pajamas, jas padidinti ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovės nuosavas kapitalas 2016 metais buvo neigiamas, atsakovės įsipareigojimai kreditoriams didėja, 2016 metais jie padidėjo 1 045 588 Eur, t. y. 14,56 proc. Šiuo metu nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių tikėtis, kad atsakovės pajamos taptų pakankamos vykdyti ne tik einamuosius įsipareigojimus kreditoriams, bet ir dengti susikaupusius bei pradelstus didelius įsiskolinimus, nėra jokių duomenų, jog akcininkai savo įnašais ketina prisidėti prie atsakovės finansinių problemų sprendimo, siekdami, kad įmonė tęstų veiklą. Ieškovės teigimu, atsakovės turtas yra apie 5 476 620 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – apie 6 544 628 Eur, įskaitant AB Šiaulių banko 2 876 863 Eur reikalavimą, kuris dėl inicijuoto ginčo negali būti laikomas nepradelstu. Pradelsti atsakovės įsipareigojimai faktiškai galbūt yra dar didesni, jeigu į pradelstus įsipareigojimus galima būtų įskaičiuoti AB SEB banko reikalavimą. Tai reiškia, kad atsakovė yra nemoki ir jai turi būti keliama bankroto byla, nes jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
  2. Atsakovė UAB „Kretingalės mėsa“ su ieškovės pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji yra moki, nėra nutraukusi savo ūkinės veiklos, siekia restruktūrizavimo proceso ir atsiskaityti su visais kreditoriais per restruktūrizavimo plane nustatytus terminus, todėl bankroto procedūros jai negali būti taikomos. Pagal 2017 m. spalio 31 d. finansinius duomenis pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams yra 2 954 730 Eur, o į balansą įrašyto turto vertė – 7 090 627 Eur. Kadangi pradelsti įsipareigojimai sudaro 41,68 proc. į balansą įrašyto turto vertės, atsakovė negali būti laikoma nemokia. UAB „Kretingalės mėsa“ įsiskolinimų nei valstybės, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui neturi. Ieškovė subjektyviai ir neteisingai vertina atsakovės finansinius duomenis. Ieškovės nurodomas 2 868 614,19 Eur įsiskolinimas pagal kredito sutartis šiuo metu yra ginčijamas, todėl ši suma negali būti priskiriama prie atsakovės pradelstų įsipareigojimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1368-407/2017). Ieškovės argumentai dėl įmonių grupės akcijų vertės (2 014 682 Eur) nelaikymo trumpalaikiu turtu atmestini, nes šios bendrovės nėra nutraukusios veiklos, todėl nėra pagrindo teigti, kad bendrovių akcijos yra bevertės. Ieškovės samprotavimai, kad pardavimo pajamų mažėjimas reiškia finansinės padėties pablogėjimą, yra nepagrįsti, nes pardavimo pajamų mažėjimas automatiškai nereiškia pelno mažėjimo. Bendrovė iš gaunamo pelno už teikiamas paslaugas dengs įsipareigojimus kreditoriams. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė iš dalies savo veiklą finansuoja kreditorių sąskaita. Bet kuri įmonė, kuriai kreditoriai suteikia atidėtą mokėjimo terminą, iš dalies finansuojama kreditorių sąskaita, tai įprasta verslo santykiuose.
  3. Atsakovės teigimu, aktualūs finansiniai duomenys pagrindžia, kad UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimai kreditoriams nepadidėjo. Atsakovė jau yra suradusi strateginį investuotoją, kuris refinansuos atsakovės turimus įsiskolinimus didiesiems kreditoriams. Tai atlikus, atsakovės pradelstų įsipareigojimų apskritai beveik nebeliktų, todėl nėra jokių pagrindų tam, kad atsakovei būtų iškelta bankroto byla. Be to, atsakovė yra pradėjusi dialogą ir su kitais investuotojais bei partneriais, kurie suinteresuoti prisidėti prie atsakovės veiklos ir nori bendradarbiauti su atsakove. Atsakovė yra viena iš vertikalios mėsos perdirbimo grandinės grandžių ir veiklą vykdo kartu su savo verslo partnerėmis UAB Pajūrio mėsinė, kuri vykdo gyvulių supirkimą ir skerdimą, UAB „Agrovet“, kuri atlieka mėsos išpjaustymą ir šviežios mėsos ir marinatų gamybą, ir restruktūrizuojama uždarąja akcine bendrove (toliau – RUAB) „GRIMEDA“, kuri gamina mėsos produkciją, o atsakovė, kuri turi 63 darbuotojus, atlieka šios produkcijos pakavimą, logistiką ir realizaciją. Bent vienos iš įmonių eliminavimas iš šios verslo grandinės, kurioje dirba daugiau kaip 350 darbuotojų, keltų didžiulę grėsmę kitų įmonių funkcionavimui, nes atsakovės veikla yra neatsiejamai susijusi su kitomis įmonėmis. Nors atsakovė 2015 ir 2016 metais patyrė nuostolių, tačiau 2017 metų pirmąjį pusmetį įmonės patiriamas nuostolis mažėjo, t. y. bendrovės rezultatai gerėja ir ši tendencija išliks. Esminė priežastis, nulėmusi atsakovės laikinus finansinius sunkumus (įsiskolinimą ieškovei), buvo Rusijos Federacijos paskelbtas embargas, todėl atsakovės restruktūrizavimo tikslas yra sumažinti pardavimus vietinėje rinkoje ir kuo daugiau produkcijos eksportuoti į kitas užsienio rinkas. Visos priemonės, kurių atsakovė ėmėsi, padėjo ir padeda pašalinti Rusijos Federacijos embargo sukeltus neigiamus padarinius, todėl artimiausiu metu bendrovės veikla visiškai stabilizuosis ir taps pelninga.
  4. UAB „Kretingalės mėsa“ direktorė R. S. pateikė pareiškimą iškelti UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo bylą. Direktorė nurodė, kad atsakovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau jau yra parengtos priemonės, kuriomis sunkumų turinti bendrovė bus reabilituojama. Yra pasirašyta sutartis su strateginiu investuotoju „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“, kuria susitarta dėl kreditų refinansavimo ar reikalavimo teisių išpirkimo, investuotojas pateikė kredito įstaigoms pasiūlymą dėl reikalavimo teisių išpirkimo, su investuotoju sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017/12/08-01, kuria suderintas bendrovės paslaugų teikimas bei išankstinio atsiskaitymo sąlygos ir tvarka, bendrovė neturi įsiskolinimų VSDF biudžetui, investuotojas davė rašytinį patvirtinimą, kad jam įsigijus pakankamą daugumą kreditorinių reikalavimų, kreditorių susirinkime patvirtinus bendrovės restruktūrizavimo plano projektą ir kapitalizavus dalį kreditorinių reikalavimų, bus atkurtas bendrovės nuosavas kapitalas bei užtikrintas apyvartinis kapitalas bendrovės veiklai vykdyti. Atsakovės sprendimas persiorientuoti į paslaugų teikimą davė teigiamų finansinių rezultatų ir sumažėjusį nuostolingumo lygį. Ekonominiu požiūriu bendrovė jau yra pradėjusi įgyvendinti restruktūrizavimo procesą, nes siekia išsaugoti daugiau kaip 16 metų kurtą ir vystytą verslą.
  5. UAB „Kretingalės mėsa“ direktorės teigimu, nors pirmasis atsakovės restruktūrizavimo procesas nebuvo sėkmingas ir 2017 m. liepos 27 d. bendrovė neteko restruktūrizuojamos įmonės statuso, tačiau šiuo metu atsirado naujos reikšmingos aplinkybės, kurios radikaliai gerina restruktūrizavimo plano įgyvendinimo perspektyvą: bendrovė surado investuotoją, išpirksiantį iš didžiųjų kreditorių reikalavimo teises arba refinansuosiantį bendrovės turimus įsipareigojimus, dalyvausiantį bendrovės akciniame kapitale ir valdyme, pasirašius generalinę paslaugų sutartį, išspręstas cechų apkrovos darbais klausimas, apyvartinių lėšų finansavimo klausimas (išankstinis apmokėjimas). Be to, investuotojas įsipareigojo užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir atstatyti bendrovės nuosavą kapitalą. Dėl šios priežasties kreditorių susirinkime daugumą, reikalingą restruktūrizavimo planui patvirtinti, turės nebe kredito įstaigos, o būtent strateginis investuotojas, kurio pozicija turės lemiamą reikšmę tvirtinant bendrovės restruktūrizavimo plano projektą. Todėl galima prognozuoti, kad restruktūrizavimo planas šį kartą jau bus patvirtintas. Restruktūrizavimo bylos kėlimo etape sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos perspektyvos išankstinė kredito įstaigų nuostata, jeigu tokia būtų pareikšta, neturėtų būti suabsoliutinta. Atsakovei turi būti iškelta ne bankroto, o restruktūrizavimo byla, nes ir su atsakove neatsiejamai susijusi įmonė RUAB „GRIMEDA“ yra restruktūrizuojama. Įmonė sėkmingai atliko daug pozityvių darbų, skirtų įmonės veiklos efektyvumui ir produktyvumui didinti, pavyzdžiui, sumažino veiklos sąnaudas, užmezgė partnerystę su užsienio klientais.
  6. Pradelsti bendrovės įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 1 d. neviršijo pusės bendrovės balanse įrašyto turto vertės. Tai, kad 2017 m. gruodžio 1 d. bendrovė buvo moki, nes bendrovės pradelsti įsipareigojimai iš viso sudarė apie 31 proc. į balansą įrašytos turto vertės (turto vertė – 7 814 655 Eur), konstatuota ir 2017 m. gruodžio 12 d. teismo ekspertės kvalifikaciją turinčios specialistės ekspertinėje išvadoje. Šiuo atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje nustatytos sąlygos iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir nėra nei vieno ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto pagrindo atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Parengti restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo kelti atsakovei bankroto bylą.
  7. Ieškovė AB Šiaulių bankas atsiliepimu į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo prašė jo netenkinti ir iškelti atsakovei bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad restruktūrizavimo byla atsakovei negali būti keliama, nes ji yra nemoki, finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio ir tęsiasi jau ilgą laiką, finansinė situacija blogėja, bendrovė yra nepajėgi vykdyti einamuosius mokėjimus, numatomos restruktūrizavimo priemonės yra abstrakčios ir nėra realios, restruktūrizavimo procesas būtų neperspektyvus. Ieškovės teigimu, situacija, kai faktiškai nemoki bendrovė tampa mokia tik dėl inicijuotų teisminių ginčų, yra nesuderinama su bankroto tikslais. Nors atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji yra sudariusi sutartį su strateginiu investuotoju, kuris sieks išpirkti bendrovės turimus įsipareigojimus, tačiau nėra jokių įrodymų, jog nors viena kredito įstaiga būtų sutikusi su kokiais nors pasiūlymais dėl reikalavimų išpirkimo arba būtų bent pradėjusi derybas dėl galimo reikalavimų išpirkimo, o turi būti ne tik ketinimas pirkti, bet ir sutikimas parduoti. Atsakovei ir su ja susijusioms įmonėms kreditus teikusios kredito įstaigos (AB Šiaulių bankas, AB SEB bankas, Luminor Bank AB) palaiko bankroto bylos iškėlimą ir nesutinka su restruktūrizavimo bylos kėlimu. Nėra įrodymų, kad finansinius sunkumus lėmusios aplinkybės per restruktūrizavimo proceso laikotarpį pasikeis ir ateityje atsiras prielaidos pradėti spręsti finansinius sunkumus. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint didžiųjų kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti.
  8. Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė iškelti UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto bylą ir atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą, nes įmonė yra nemoki. Trečiasis asmuo nurodė, kad jau vien jam pagal 2010 m. birželio 11 d. laidavimo sutartį pradelsta skola, kurios grąžinimo terminas yra pasibaigęs 2014 m. gruodžio 15 d., viršija pusę į UAB „Kretingalės mėsa“ balansą įrašyto turto vertės, todėl akivaizdu, jog atsakovė yra visiškai nemoki ir nepajėgi toliau tęsti veiklą įmonė.
  9. Tretieji asmenys UAB „Agrovet“ ir RUAB „GRIMEDA“ prašė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Tretieji asmenys nurodė, kad jie, kaip atsakovės kreditoriai, palaiko UAB „Kretingalės mėsa“ siekį restruktūrizuotis, nes galima stabilizuoti įmonės veiklą ir atkurti ilgalaikį jos mokumą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi netenkino AB Šiaulių banko ir AB SEB banko pareiškimų dėl bankroto bylos UAB „Kretingalės mėsa“ iškėlimo, taip pat netenkino UAB „Kretingalės mėsa“ direktorės R. S. pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Kretingalės mėsas“, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir netenkino UAB „Kretingalės mėsa“ prašymo pripažinti nevieša bylos medžiaga 2018 m. vasario 19 d. teismui pateiktus rašytinius įrodymus.
  2. Teismas, nustatęs, kad su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kretingalės mėsa“ iškėlimo nagrinėjamu atveju buvo kreiptasi antrą kartą, pažymėjo, jog ĮRĮ nuostatos nedraudžia pasikeitus faktinėms aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau tais atvejais, kai pakartotinis pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikiamas praėjus labai trumpam laikui nuo teismo nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą arba ją nutraukti įsiteisėjimo dienos, itin svarbu nurodyti esmines pasikeitusias aplinkybes ir vertinti jas kartu su aplinkybėmis, kurios lėmė ankstesnio restruktūrizavimo proceso nesėkmę. Teismo vertinimu, tais atvejais, kai yra teikiamas pakartotinis pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jeigu ankstesnis restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas iš esmės dėl bendrovės ir jos didžiųjų kreditorių pozicijos išsiskyrimo, susijusio su restruktūrizavimo procesu, jo eiga, restruktūrizavimo procesui ypač svarbi didžiųjų bendrovės kreditorių parama.
  3. Šiuo aspektu teismas nustatė, kad UAB „Kretingalės mėsa“ esmine pasikeitusia aplinkybe nurodė strateginio investuotojo, kuris iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo dienos įgys kreditorių susirinkimo balsų daugumą, reikalingą restruktūrizavimo planui patvirtinti, pritraukimą. Be to, atsakovė nurodė sąlygų dėl bendradarbiavimo derinimą su kitais investuotojais, kurie taip pat ketina prisidėti prie bendrovės veiklos, bendrovės darbuotojų ir dalies kreditorių pritarimą restruktūrizavimo procesui.
  4. Teismas pažymėjo, kad ankstesnis UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas dėl to, jog UAB „Kretingalės mėsa“ per maksimalų nustatytą ir iki 2017 m. kovo 31 d. pratęstą terminą nepateikė teismui tvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano, nes restruktūrizavimo plano projektui nepritarė kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė net 61,03 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1189-330/2017). Teismas sprendė, kad realus sutarties su strateginiu investuotoju įvykdymas galėtų iš esmės pakeisti šią situaciją, tačiau taip pat nustatė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams, kad iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo kreditorių susirinkime dienos strateginis investuotojas bus išpirkęs reikalavimo teises iš pagrindinių bendrovės kreditorių arba refinansuos turimus įsipareigojimus, pagrįsti, išskyrus sutartį, kurioje minimas slaptas investuotojas.
  5. Nustatęs, kad nuo sutarties su strateginiu investuotoju sudarymo 2017 m. rugpjūčio 1 d. yra praėję jau daugiau nei pusė metų, teismas konstatavo, jog atsakovė, siekdama patvirtinti šios sutarties vykdymo realumą, turėjo pateikti įrodymus apie bent pradinius šios sutarties vykdymo etapus – sėkmingą derybų pradžią, tam tikrų kreditorių, kurių reikalavimus bus siekiama išpirkti, refinansuoti, poziciją, tačiau to nepadarė. Didžiųjų atsakovės kreditorių teigimu, jokios derybos su jais šiuo klausimu pradėtos ir vykdomos nebuvo, jie nepritaria atsakovės restruktūrizavimui, t. y. jų pozicija atsakovės restruktūrizavimo klausimu išliko nepakitusi, vienas iš didžiųjų kreditorių AB Šiaulių bankas nesutinka ir su reikalavimo perleidimu. Atsakovės nurodyti kreditoriai, šiuo metu pritariantys atsakovės restruktūrizavimui, jam pritarė ir anksčiau, tačiau toks pritarimas nebuvo pakankamas atsakovės restruktūrizavimo proceso sėkmei. Šiuo metu atsakovė yra skolinga ir VSDF biudžetui – 4 628,29 Eur.
  6. Teismo vertinimu, kiti UAB „Kretingalės mėsa“ kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo pateikti įrodymai (nevieša bylos medžiaga) negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, kad su bendrove iš tiesų bus sudarytos tam tikros komercinės sutartys ar ji gaus tam tikras pajamas, atsakovės 2018 m. vasario 19 d. pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina tik duomenis apie trečiojo asmens (tarpininko) pateiktą produkciją, kuri prekių priėmimo patvirtinimuose (prekės pavadinimas) įvardyta kaip gauta iš UAB „Agrovet“, tačiau ne iš atsakovės, nors byloje pateikta pirkimo analizė pagal prekes. Šie įrodymai prieštaringi ir nepatvirtina pastovių pajamų gavimo ir pasikeitusių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą apie sėkmingą restruktūrizavimo procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
  7. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei, nes jos pateikti įrodymai nėra pakankami patvirtinti iš esmės pasikeitusias aplinkybes nuo ankstesnio nesėkmingo atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos. Parengti restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų įgyvendinimo realumo kriterijų (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tokios pat pozicijos dėl pasikeitusių aplinkybių vertinimo nuo ankstesnio nesėkmingo atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas bylose Nr. e2-515-823/2018 ir Nr. e2-496-823/2018 priimtose nutartyse.
  8. Vertindamas UAB „Kretingalės mėsa“ (ne)mokumą, kaip pagrindą iškelti atsakovei bankroto bylą, teismas iš 2017 m. gruodžio 11 d. balanso, tos pačios dienos UAB „Kretingalės mėsa“ pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų bei duomenų apie pradelstus bendrovės įsipareigojimus nustatė, kad bendrovė turi ilgalaikio turto, kurio vertė 2 948 923 Eur, trumpalaikio turto, kurio vertė 4 256 564 Eur, per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų skolos) – 1 747 294 Eur, iš viso bendrovės turtas – 7 220 046 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 5 298 983 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 2 635 475 Eur, iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 7 934 458 Eur, bendrovė patyrė 1 696 636 Eur nuostolių, iš jų 417 344 Eur per ataskaitinius metus, pradelsti įsipareigojimai – 2 431 494,70 Eur, t. y. 31,11 proc. į balansą įrašyto turto vertės. 2 649 089 Eur skola AB Šiaulių bankui atsakovės balanse yra įrašyta į po vienerių metų mokėtinus įsipareigojimus.
  9. Vertindamas debitorių skolas galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais, teismas nustatė, kad 3 didžiausios atsakovės debitorės UAB Pajūrio mėsinė, UAB „ARCHIMEGA“ ir MAXIMA LT, UAB, kurių įsipareigojimai atsakovei sudaro apie 80 proc. visų debitorių įsipareigojimų, nėra bankrutavusios, todėl atsakovė turi realias galimybes šias sumas atgauti.
  10. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-381/2017; 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1588/2012), atsakovės skolų, dėl kurių vyksta ginčai teisme, nepriskyrė prie pradelstų įsipareigojimų. Teismas nurodė, kad jeigu vienašališkas kredito davėjo AB Šiaulių banko atliktas kredito sutarčių nutraukimas prieš terminą būtų pripažintas neteisėtu ir būtų tenkintas atsakovės ieškinio, nagrinėjamo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje e2-980-776/2018, reikalavimas pakeisti sutarčių sąlygas, išdėstant negrąžintos paskolos mokėjimo terminą iki 2023 m. gruodžio 20 d., atsakovės 2 868 614,19 Eur dydžio įsiskolinimas kreditorei AB Šiaulių bankui negalėtų būti laikomas pradelstu. Dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2293-466/2018 nagrinėjamas ginčas taip pat dar nėra išnagrinėtas, teismas AB SEB banko nurodytos sumos, už kurios sumokėjimą yra laidavusi atsakovė, nepripažino atsakovės pradelstu įsipareigojimu.
  11. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo dėl atsakovės balanse nurodyto jos turto vertės nėra, teismas konstatavo, jog priešingai nei įrodinėja AB Šiaulių bankas ir AB SEB bankas, atsakovė yra moki įmonė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl jų prašymai iškelti UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto bylą negali būti tenkinami.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Ieškovė AB Šiaulių bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria netenkinti ieškovės AB Šiaulių banko ir trečiojo asmens AB SEB banko prašymai iškelti atsakovei bankroto bylą, ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė nepagrįstai pripažinta mokia įmone. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas (ne)pradelstus atsakovės įsipareigojimus, nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-496-823/2018 pateiktus išaiškinimus, kad situacija, kai yra ginčijama prievolė, ir situacija, kai pati prievolė nėra ginčijama, o tik prašoma pratęsti prievolės įvykdymo terminą, nėra tapačios ir kad sprendžiant įmonės mokumo klausimą yra reikšminga įvertinti ieškinių pareiškimo aplinkybes bei ginčų pobūdį. Ginčas teisme dėl to, kad būtų pratęstas prievolės įvykdymo terminas, tačiau neginčijant tokios prievolės, negali tapti pagrindu atidėti / išvengti bankroto bylos kėlimo. Teisės normos negali būti aiškinamos taip, kad faktiškai nemoki bendrovė taptų mokia tik dėl inicijuotų teisminių ginčų. Toks aiškinimas sukurtų prielaidas manipuliuojant teismo procesais nepagrįstai išvengti bankroto bylos iškėlimo, neabejotinai pažeistų kreditorių teises ir paneigtų įstatymų leidėjo įtvirtintus bankroto proceso tikslus.
    2. UAB Pajūrio mėsinė, UAB „Agrovet“, RUAB „GRIMEDA“ ir atsakovė, kurių didžiausios kreditorės AB Šiaulių bankas, AB SEB bankas ir Luminor Bank AB prašo arba palaiko bankroto bylų skolininkėms iškėlimą, įrodinėdamos savo mokumą, remiasi analogišku argumentu, kad teismuose yra inicijuoti ginčai prieš kreditores, kuriuose prašoma pratęsti prievolių įvykdymo terminus ir / arba ginčijamos laidavimo sutartys. Šie ginčai buvo inicijuoti po to, kai nebuvo patvirtinti restruktūrizavimo planai ir restruktūrizavimo bylos buvo nutrauktos, t. y. numatant bankroto bylos iškėlimo grėsmę.
    3. Nors atsakovės ieškinys yra pateiktas dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo, tačiau atsakovė nedengia iki ieškinio pateikimo atsiradusio įsiskolinimo, nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nemoka einamųjų kredito grąžinimo įmokų ir palūkanų, nors vienos iš kredito sutarčių kredito grąžinimo terminas pasibaigė dar iki ieškinio padavimo, o kitos dvi buvo nutrauktos dėl įsipareigojimų nevykdymo. Ginčas dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir termino pratęsimo atsakovei faktiškai yra tik priemonė išvengti įsipareigojimų vykdymo, išieškojimo ir bankroto bylos iškėlimo, o ne priemonė apginti pažeistas teises.
    4. Atsakovės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria RUAB „GRIMEDA“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, jau kuria teisinį neapibrėžtumą, kuris lemia kreditorių teisių pažeidimą, taip rodant formuojamos praktikos problematiškumą ir ydingumą. RUAB „GRIMEDA“ restruktūrizavimo proceso tęsimasis net ir po to, kai šios įmonės ieškinys dėl įsipareigojimų įvykdymo terminų pratęsimo buvo atmestas, o restruktūrizavimo planas nėra patvirtinamas, akivaizdžiai rodo, kaip įmanoma dėl nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis ir piktnaudžiavimo procesu jau beveik 2 metus naudotis restruktūrizavimo proceso teikiamomis lengvatomis, o tai gali turėti ypatingai neigiamas pasekmes kreditoriams ir iškreipti bankroto procesą.
    5. Teismas, atsakovę pripažindamas mokia, nepagrįstai neatsižvelgė ne tik į nurodytas aplinkybes dėl ginčų teisme pobūdžio bei inicijavimo aplinkybių, tačiau ir į tai, kad inicijuotais ginčais teisme siekiama nepradelstais pripažinti didelę dalį reikalavimų – virš 11 mln. Eur. Įmonės mokumo vertinimas nėra tik formalus į balansą įrašyto turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio matematinis apskaičiavimas, turi būti vertinamas faktinis įmonės mokumas. Net jeigu sutikti su balanse įrašyta turto verte ir vertinti, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai yra 2 954 730 Eur, pradelsti įsipareigojimai būtų tik 952 597 Eur mažesni nei pusė į balansą įrašyto turto vertės, todėl abejonės dėl tikrosios turto vertės bei aplinkybės dėl inicijuotų ginčų teisme yra ypač reikšmingos vertinant įmonės mokumą. Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika, o atsakovės padėtis jau kelis metus nuosekliai blogėja. Tai patvirtina mažėjančios pajamos, mažėjantis pelnas, neigiamas grynasis pinigų srautas, įsipareigojimų kreditoriams didėjimas, 2016 ir 2017 metų neigiamas nuosavas kapitalas. Nėra duomenų, kad akcininkai būtų priėmę sprendimus atkurti kapitalą iki minimalaus dydžio, t. y. iki pusės įstatinio kapitalo dydžio. Todėl arba akcininkai turėtų įnešti 871 493 Eur, arba atsakovė turėtų būti likviduota.
    6. Atsakovė jau ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų ne tik ieškovei, tačiau ir kitiems kreditoriams, pavyzdžiui, AB SEB bankui, todėl nėra pagrindo tikėtis, jog bus pajėgi juos įvykdyti ateityje, net jeigu ieškiniai dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo būtų patenkinti, juos pratęsiant.
    7. Aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė yra faktiškai nemoki įmonė, yra nepajėgi ir ateityje bus nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams.
  2. Atsakovė UAB „Kretingalės mėsa“ atskiruoju skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo bylą, ir šio klausimo sprendimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo atliktas vertinimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei (ne)iškėlimo yra paviršutiniškas, prieštaringas ir neteisingas. Skundžiama teismo nutartis priimta neatskleidus situacijos esmės, neištyrus visų byloje surinktų įrodymų ir dėl to buvo padarytos klaidingos išvados. Visos atsakovės išdėstytos aplinkybės yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, o teismo argumentas, kad bendrovės pateikti dokumentai negali būti vertinimai kaip patikimi, yra nepagrįstas.
    2. Skundžiama teismo nutartis priimta pažeidus ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes atsakovė atitinka visas ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai ir nėra ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų.
    3. Nors teismas pripažino atsakovę mokia, tačiau formaliais motyvais atsisakė suteikti galimybę išspręsti laikinus finansinius sunkumus. Tokia teismo logika yra prieštaringa ir neatitinka ĮBĮ reikalavimų, nes vienintelis teisingas bankroto bylos atsakovei nekėlimo pagrindas būtų restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimas.
    4. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1590-241/2017 nurodė, kad kreditorių pritarimas restruktūrizavimo planui yra esminė aplinkybė, leidžianti prognozuoti pakartotinio restruktūrizavimo proceso perspektyvumą, ir skundžiamojoje nutartyje teismas pripažino, jog didžiųjų bendrovės kreditorių parama restruktūrizavimo procesui yra ypač svarbi. Atsakovė pateikė pakankamai įrodymų apie naujas aplinkybes, galinčias turėti reikšmingos įtakos bendrovės restruktūrizavimo proceso eigai ir sėkmei. Vienas iš esminių tokių įrodymų yra bendrovės su kitais susijusiais verslo partneriais 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta sutartis su strateginiu investuotoju „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“. Šios sutarties sudarymas yra naujas ir objektyvus pagrindas, leidžiantis spręsti, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą, gali būti gautas daugumos kreditorių pritarimas bendrovės restruktūrizavimo planui, kuris gali būti realiai įvykdytas. Tai įrodo esminį situacijos palyginti ją su ankstesnės restruktūrizavimo bylos nutraukimo metu buvusia padėtimi, pasikeitimą.
    5. Skundžiamoje teismo nutartyje klaidingai įvertinta esminė bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindu esanti aplinkybė – strateginio investuotojo, kuris ketina tapti didžiausiu bendrovės kreditoriumi arba prisidėti prie pagrindinių bendrovės skolinių įsipareigojimų refinansavimo, atsiradimas. Be strateginio investuotojo bendrovė pasiekė susitarimų ir su kitais investuotojais, ketinančiais prisidėti prie bendrovės veiklos, bendradarbiauti su bendrove. Šiuo metu su šiais investuotojais vyksta derybos dėl konkrečių bendradarbiavimo sąlygų. Įrodymai apie šiuos susitarimus buvo pateikti į bylą kaip medžiaga, kurią bendrovė prašė pripažinti nevieša.
    6. Nors skundžiamoje teismo nutartyje pripažįstama, kad realus sutarties su strateginiu investuotoju įvykdymas galėtų iš esmės pakeisti situaciją, dėl kurios buvo nutraukta ankstesnė bendrovės restruktūrizavimo byla, tačiau tuo pačiu nurodomas nepagrįstas motyvas, jog bendrovė neįrodė šios sutarties vykdymo realumo. Restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje bendrovė neprivalo pateikti įrodymų apie sutarties su strateginiu investuotoju vykdymą, nes strateginio investuotojo ketinimai sutartyje susieti su restruktūrizavimo bylos iškėlimu (sutarties 9 ir 10 punktai), t. y. strateginio investuotojo dalyvavimas bendrovės veikloje, jos valdyme ir santykiuose su bendrovės kreditoriais priklauso nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Strateginio investuotojo asmuo nėra atskleidžiamas ne bendrovės pasirinkimu, bet išimtinai strateginio investuotojo nurodymu, kurį jis grindžia būtent tuo, kad įsitrauks į bendrovės veiklą tik tuo atveju, jeigu bendrovei bus iškelta restruktūrizavimo byla, nes tik tokiu atveju jis mato perspektyvų investuoti į bendrovės ūkinės veiklos atkūrimą ir ilguoju laikotarpiu gauti pelno iš tokios investicijos. 2017 m. lapkričio 8 d. raštu strateginis investuotojas išreiškė pritarimą bendrovės restruktūrizavimui ir aiškiai patvirtino savo ketinimų vykdyti sutartį realumą.
    7. Tai, kad strateginis investuotojas pagrindiniams bendrovės kreditoriams (kredito įstaigoms) pateikė pasiūlymą dėl reikalavimo teisės išpirkimo, paneigia klaidingą aplinkybę, jog bendrovės kreditoriams yra nežinoma apie strateginį investuotoją. Pradinių derybų su strateginiu investuotoju faktas buvo patvirtintas ir žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kai AB Šiaulių banko atstovė nepaneigė bendrovės atstovų nurodytos aplinkybės apie strateginio investuotojo atstovų susitikimus su banko atstovais. Tai, kad nėra pasiektas susitarimas, nepaneigia fakto, jog derybos vyksta. Derybos dėl skolų refinansavimo yra tęstinis procesas, todėl AB Šiaulių banko pozicija, kad tol, kol nesusitarta galutinai, derybos apskritai nevyksta, prieštarauja faktinėmis aplinkybėms.
    8. Skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad sutarties su investuotoju vykdymo įrodymu turėtų būti tik iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pradėtos sėkmingos derybos su bendrovės kreditoriais. Tol, kol bendrovei nėra iškelta restruktūrizavimo byla, strateginis investuotojas negali investuoti į bendrovę, nes tokiu atveju jis neproporcingai rizikuotų nepatenkinti savo, kaip investuotojo, lūkesčių. Tai, kad iki teismo procesinio sprendimo dėl bendrovės restruktūrizavimo priėmimo strateginis investuotojas pakartotinai kreipėsi į pagrindinius bendrovės kreditorius su pradiniais pasiūlymais dėl galimo reikalavimo teisių išpirkimo, yra pakankamas derybų inicijavimo fakto įrodymas.
    9. Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovė ir strateginis investuotojas turėtų mažiausiai 5 mėnesių terminą sudaryti susitarimus su kreditoriais, suinteresuotais savo reikalavimų perleidimu, bei, įvykdžius tokias sutartis, per ĮRĮ nustatytą terminą pritarti bendrovės restruktūrizavimo planui. Ši aplinkybė nepagrįstai nebuvo įvertinta.
    10. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sutarties su investuotoju vykdymo įrodymu turėtų būti kreditorių, kurių reikalavimus bus siekiama refinansuoti, iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo išreikšta palanki pozicija galimam bendrovės skolų refinansavimui. Toks teismo vertinimas nepagrįstas atsakovės sudarytų kredito sutarčių nuostatomis bei prieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), nes refinansavimui atlikti ne visais atvejais privalomas pirminio kreditoriaus sutikimas (CK 6.50 straipsnis).
    11. Byloje esant duomenų dėl galimybės pakeisti pagrindinius bendrovės kreditorius, skundžiama teismo nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai lemiama reikšmė suteikta dabartinių 2 pagrindinių kreditorių (AB Šiaulių banko ir AB SEB banko) nepritarimui dėl atsakovės restruktūrizavimo, suabsoliutinta jų šališka pozicija, eliminuojant realias galimybes išsaugoti veikiantį ūkio subjektą, nors teismui, sprendžiančiam dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kreditorių nuomonė nėra privaloma. Beveik visi atsakovės kreditoriai palaiko naujo restruktūrizavimo proceso galimybę, atsakovė net pateikė įrodymus apie dalies kreditorių rašytinį pritarimą atsakovės restruktūrizavimui. Pagal teismų praktiką, jeigu yra galimybė atkurti įmonės mokumą, restruktūrizavimo byla tokiai įmonei keltina nepaisant to, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pritaria ne visi įmonės kreditoriai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2014).
    12. Teismas ne tik nemotyvuotai ir neteisingai atmetė strateginio investuotojo įtaką ir svarbą patvirtinančius argumentus, bet taip pat nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė iš esmės vertinti atsakovės pateiktus įrodymus apie bendrovės įgyvendintus naujus reikšmingus pokyčius, skirtus bendrovės veiklos efektyvumui didinti. Bendrovė dėjo ir tebededa dideles pastangas, kad būtų surasti papildomi atsakovės veiklos finansavimo šaltiniai. Bendrovė savo produkciją tiekia į Olandiją, Honkongą, Estiją, Latviją, Lenkiją, Italiją. Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad bendrovės produkcija buvo pradėta tiekti vienam iš didžiausių Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų, kuris išreiškė pageidavimą didinti prekių pirkimo apimtis ir toliau palaikyti bendradarbiavimą. Nesutiktina su teismo nurodytomis abejonėmis, jog šiuose dokumentuose yra įvardyta UAB „Agrovet“, o ne atsakovės produkcija, nes atsakovė ir UAB „Agrovet“ veikia vienoje gamybos grandinėje, t. y. prie konkrečios produkcijos gamybos prisideda tiek atsakovė, tiek UAB „Agrovet“.
    13. Strateginis investuotojas sutinka su atsakovės restruktūrizavimo plano metmenimis (2017 m. lapkričio 8 d. pastabos), kurie yra realūs. Iš investuotojo 2017 m. lapkričio 20 d. patvirtinimo „Dėl investicijų į UAB „Kretingalės mėsa“ kapitalą“ matyti, kad bus užtikrintas apyvartinis kapitalas bendrovės veiklai vykdyti. Strateginis investuotojas taip pat patvirtino, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą, jis savo lėšomis užtikrins ritualiniam skerdimo boksui reikalingą finansavimą. Strateginio investuotojo Lietuvoje įsteigta bendrovė jau ėmėsi organizuoti pagamintos produkcijos eksporto į Izraelį sertifikavimo procesą ir patvirtino, kad užsakys tiek produkcijos / paslaugų, jog būtų užtikrinta bendrovės veikla. Šių strateginio investuotojo pareiškimų realumą įrodo su juo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017/12/08-01, kuria jau suderintas bendrovės paslaugų teikimas bei išankstinio atsiskaitymo sąlygos ir tvarka. Bendrovė perorientuoja savo produkcijos tiekimo kryptis į Artimųjų ir Vidurio Rytų, Šiaurės Amerikos ir Europos šalių rinkas, t. y. vykdoma visos įmonių grupės plėtra į naujas rinkas. Atsižvelgiant į verslo kontaktų kiekį ir intensyvias derybas dėl tiekimo sąlygų, pagrįstai galima tikėtis, kad bendrovė didins pardavimų apimtis, o tai leidžia manyti, jog bendrovė turi potencialą generuoti ir didinti pajamas. Iš Rusijos Federacijos veterinarijos priežiūros tarnybos bendrovė gavo anketas su klausimais, todėl tikėtina, kad Rusijos Federacijos veterinarijos priežiūros tarnyba svarsto apie jautienos tiekimo iš Lietuvos atnaujinimą, o šioje rinkoje atsakovė turi didelį įdirbį ir gerus santykius su verslo klientais.
    14. Dar viena reikšminga aplinkybė, kurios nepagrįstai neįvertino teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, yra tai, kad atsakovės veikla yra neatsiejamai susijusi su kitomis įmonėmis (RUAB „GRIMEDA“, UAB Pajūrio mėsinė ir UAB „Agrovet“), nes visos šios įmonės kartu veikia vienoje vertikalioje mėsos perdirbimo įmonių grandinėje.
    15. Skundžiamoje teismo nutartyje neteisingai nurodyta, kad šiuo metu atsakovė yra skolinga VSDF biudžetui 4 628,29 Eur, nes nei skundžiamos teismo nutarties priėmimo dieną, nei šiuo metu atsakovė jokių įsiskolinimų VSDF biudžetui neturi.
  3. Ieškovė AB Šiaulių bankas atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Tokios pačios pozicijos dėl pasikeitusių aplinkybių vertinimo nuo ankstesnio nesėkmingo restruktūrizavimo proceso pabaigos laikėsi Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje teismo nutartyje nurodytose civilinėse bylose Nr. e2-515-823/2018 ir Nr. e2-496-823/2018 priimtose nutartyse, kuriose buvo sprendžiama dėl restruktūrizavimo bylų kėlimo UAB „Agrovet“ ir UAB Pajūrio mėsinė. Kadangi nurodytose bylose teismai vertino analogiškus įrodymus ir argumentus, nėra jokio pagrindo tuos pačius įrodymus bei jais grindžiamas aplinkybes šioje byloje vertinti skirtingai.
    2. Atsakovės argumentai dėl įrodymų vertinimo yra pagrįsti prielaidomis apie hipotetinę situaciją, o ne faktais, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nurodomos pasikeitusios aplinkybės šiuo metu yra nepakankamos iš esmės pasikeitusiai situacijai konstatuoti.
    3. Trečiojo asmens žiniomis, byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad strateginis investuotojas 2017 m. rugpjūčio 1 d. sutartį būtų sudaręs su sąlyga, jog atsakovei bus iškelta restruktūrizavimo byla. Byloje nėra jokių įrodymų, kad yra tretieji asmenys, kurie padengtų visus atsakovės įsiskolinimus. Priešingai nei teigia atsakovė, kreditoriaus sutikimas parduoti reikalavimą pasiūlytomis sąlygomis yra būtinas, o jokių sutikimų nėra, derybos dėl reikalavimų pardavimo sąlygų nevyksta, didieji kreditoriai savo pozicijos dėl restruktūrizavimo bylos perspektyvų nėra pakeitę ir prašo kelti bankroto bylą, todėl teismas pagrįstai vertino, kad pakartotinis atsakovės restruktūrizavimo procesas grįstas tik hipotetine situacija ir prielaidomis parengtu restruktūrizavimo planu yra neperspektyvus.
    4. Susitarimo dėl ketinimų sudarymas, kai jis faktiškai nevykdomas, pasiūlymų dėl kreditorinių reikalavimų pirkimo teikimas, kai negauta jokio sutikimo parduoti reikalavimus, susirašinėjimas dėl galimų investicijų, kai jų faktiškai nėra, siekis plėstis į naujas rinkas, didinti pardavimus ir pajamas, kai faktiškai rezultatų nėra jau 4 metus, negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys restruktūrizavimo plano realumą ir restruktūrizavimo proceso perspektyvumą, ypač kai pagrindiniai kreditoriai pakartotinio restruktūrizavimo proceso nepalaiko.
    5. Atsakovė restruktūrizavimo proceso tikslų pasiekimą sieja su pardavimų augimu, investuotojo atėjimu, sąnaudų mažinimu, pelningumo augimu, tačiau per jau vykusį restruktūrizavimo procesą to pasiekti nepavyko, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad tai pavyktų antrą kartą iškėlus restruktūrizavimo bylą. Priešingai, yra pagrindas spręsti, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai, o užsitęsė. Restruktūrizavimo plano metmenyse numatomos priemonės yra grindžiamos tik prielaidomis ir deklaracijomis apie tikėtiną pardavimų augimą, pajamų didėjimą, sąnaudų mažinimą ir investuotojo atėjimą, t. y. nėra jokio pagrindo vertinti, kad restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra realios. Restruktūrizavimo plano metmenų ekonominį nepagrįstumą ir nerealumą patvirtina ir tokios aplinkybės, kad dar net neprasidėjus restruktūrizavimo procesui yra aišku, jog pateikti skaičiavimai yra nesusieti su faktine situacija, t. y. atsakovė yra nepajėgi faktiškai atsiskaityti su kreditoriais. Pasiekti restruktūrizavimo tikslus yra logiškai ir ekonomiškai neįmanoma, nes būtų būtinas virš 70 proc. pajamų padidėjimas, o tai yra tiesiog logiškai neįmanoma. Restruktūrizavimo plano metmenyse pirminis pajamų atskaitos taškas yra gerokai didesnis nei faktiškai gaunamos pajamas.
    6. Atsakovė restruktūrizavimo proceso sėkmę sieja ne tik su tam tikro dydžio pajamų gavimu, bet ir su investuotojo lėšomis, naujų rinkų atsiradimu, kreditorių sutikimu atsisakyti palūkanų ir delspinigių reikalavimo, tačiau tokių sąlygų realumas yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir mažai tikėtinas arba neįmanomas.
    7. Pagal teismų praktiką, jeigu įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Atsakovė nemoka palūkanų už naudojimąsi kredito lėšomis, nemoka einamųjų įmokų.
    8. Restruktūrizavimo byla atsakovei negalėjo būti iškelta ne tik dėl skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytų argumentų, bet ir dėl to, kad atsakovė yra nemoki.
    9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-980-776/2018 atmetė UAB „Kretingalės mėsa“ ieškinį dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito grąžinimo termino pratęsimo.
  4. Atsakovė UAB „Kretingalės mėsa“ atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą, palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria UAB „Kretingalės mėsa“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, ir priimti L. R. 2018 m. vasario 22 d. ekspertinę išvadą civilinėje byloje Nr. e2-980-776/2018. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės motyvu, kad reikalavimas, kuriuo prašoma pakeisti prievolės įvykdymo terminą, nėra reikšmingas vertinant atsakovės mokumą. Ieškovė nutylėjo reikšmingą aplinkybę, jog ji, norėdama formaliai padidinti atsakovės pradelstų įsipareigojimų santykį su turtu, vienašališkai nutraukė kredito sutartis, nepaisydama to, kad kredito sutartyse numatytas galutinis terminas turėjo sueiti 2018 m. birželio mėnesį, ir bendrovės prašymų atidėti kredito grąžinimo terminus. Šiaulių apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-980-776/2018 atsakovė prašo pakeisti kredito sutarčių punktus Nr. 2.3, juose nustatant, kad galutinis kredito grąžinimo terminas – 2023 m. gruodžio 20 d., ir pripažinti ieškovės vienašalį kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu.
    2. AB SEB banko nurodoma atsakovės mokėtina suma (8 186 817,90 Eur) yra kildinama iš laidavimo sutarties, kuri yra ginčijama, be to, AB SEB bankas nėra pradėjęs faktinio išieškojimo iš pagrindinės skolininkės – UAB „Agrovet“, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2293-466/2018 prašo pakeisti 2001 m. rugsėjo 13 d. kredito sutarties punktą Nr. 2.3, jame nustatant, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2021 m. gruodžio 15 d. Jeigu bus atidėtas UAB „Agrovet“ prievolių vykdymas, tokia įsipareigojimų vykdymo modifikacija taip pat galios ir atsakovei, kuri laidavo už pagrindinę skolininkę. Be to, AB SEB banko reikalavimų užtikrinimui buvo įkeistas UAB „Agrovet“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, iš kurio banko, kaip hipotekos turėtojo, reikalavimai turėtų būti tenkinami pirmiausiai. Jeigu AB SEB bankas tą patį kreditorinį reikalavimą pagrindei skolininkei visa apimtimi sudubliuotų visų 3 grandinėje dirbančių bendrovių restruktūrizavimo procesuose, taip būtų suabsoliutinta vienos privilegijuotos kreditorės pozicija.
    3. Ieškovės nuomonė, kad skundžiama teismo nutartis būtų pagrįsta tik tuo atveju, jeigu kitose civilinėse bylose būtų reikalaujama ne kredito sutarčių pakeitimo, bet reikalaujama jas pripažinti negaliojančiomis, yra teisiškai ydinga, nes ieškovė klaidingai vartoja pradelstų įsipareigojimų ir prievolės galiojimo teisines sąvokas, nepagrįstai jas tapatina bei ignoruoja terminuotų prievolių vykdymo ypatumus. Kredito sutartis, nors yra egzistuojanti prievolė, tačiau nėra vykdytina ir juo labiau pradelsta tol, kol nesuėjo kredito grąžinimo terminas. Kredito gavėjo įsipareigojimai pagal kredito sutartį tampa pradelsti tik tuo atveju, jeigu suėjus atidedamajam kredito grąžinimo terminui kreditas nėra grąžinamas.
    4. Atsakovės ir UAB „Agrovet“ pareikštų ieškinių dėl kredito sutarčių pakeitimo patenkinimas reikštų, kad atsakovės įsipareigojimai pagal kredito sutartis su ieškove ir pagal laidavimo sutartį su AB SEB banku taptų vykdytinais nuo 2023 m. gruodžio 20 d. ir 2021 m. gruodžio 15 d. Taigi atsakovės pradelstų įsipareigojimų prasme teismo sprendimų nurodytose bylose teisinės pasekmės reiškia, kad atsakovė pagrįstai neįskaičiuoja įsipareigojimų ieškovei ir AB SEB bankui į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1368-407/2017.
    5. Atsakovės ir UAB „Agrovet“ pareikštų ieškinių dėl kredito sutarčių pakeitimo pobūdis ir galimos teisinės pasekmės svarbios ne tik atsakovės mokumui nustatyti, tačiau taip pat tiesiogiai susijusios su siekiamu atsakovės restruktūrizavimu, nes teismui patenkinus ieškinius, didžiausių atsakovės įsipareigojimų vykdymas būtų atidėtas iki restruktūrizavimo proceso pabaigos.
    6. Tol, kol atsakovė buvo restruktūrizuojama, pagal ĮRĮ ji nevykdė piniginių prievolių. Šiuo metu bendrovė yra sustabdžiusi prievolių ieškovei vykdymą dėl to, kad yra neišspręstas bendrovės ieškinys dėl kredito sutarčių pakeitimo bei bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė ir UAB „Agrovet“ ieškiniai dėl kredito sutarčių pakeitimo naudojami ne kaip priemonė apginti pažeistas teises, bet tariamai siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo, išieškojimo ir bankroto bylos iškėlimo, bendrovei tariamai akivaizdžiai piktnaudžiaujant teise. Atsakovė ieškinį dėl kredito sutarties su ieškove pratęsimo pareiškė dar turėdama restruktūrizuojamos bendrovės statusą iki ieškovės vienašališko sutarčių nutraukimo, siekdama patenkinti ne tik ieškovės, kaip privilegijuotos kreditorės, turinčios ypatingas užtikrinimo priemones, interesus, bet suderinti visų kreditorių interesus.
    7. AB Šiaulių bankas 2016 m. liepos 8 d. atsiliepime tvirtino, kad nėra duomenų, jog UAB „Kretingalės mėsa“ susidurtų su ilgalaikiais finansiniais sunkumais, jog įmonės finansinė padėtis būtų tokia, kad būtų reikalinga kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. 2017 m. kovo 27 d. vykusiame kreditorių susirinkime AB Šiaulių bankas nurodė, kad restruktūrizavimo plano netvirtinimas yra banko išankstinė nuomonė. AB Šiaulių bankas inicijavo UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo bylos nutraukimą, po to nutraukė kredito sutartis ir jau teigia, kad UAB „Kretingalės mėsa“ finansinės problemos nėra laikino pobūdžio. Nepaisydama bendrovės nuostolingumo lygio mažėjimo ir gerėjančių veiklos rodiklių, ieškovė tvirtina, kad vienintelė išeitis yra atsakovės bankrotas. Tokie nenuoseklūs ir kardinaliai prieštaringi ieškovės teiginiai vertintini kaip neatitinkantys įprastinės egzistuojančios sąžiningos bankų veiklos praktikos ir AB Šiaulių bankas viešai deklaruojamų principų.
    8. Dėl Rusijos Federacijos embargo padarinių atsakovei pasisakė ir eksperto laipsnį turintis specialistas, kurio vertinimu, Rusijos Federacijos embargas ir jį nulėmusios politinės priežastys nėra priskirtini įprastai verslo rizikai, kurią vertina verslo subjektai, planuodami savo ekonominę komercinę veiklą. Ekspertinėje išvadoje išanalizuota, jog santykiuose su AB Šiaulių banku iki krizinių veiksnių UAB „Kretingalės mėsa“ vykdydavo savo įsipareigojimus pagal kredito sutartis ir pagal šalių susiklosčiusią praktiką sutartys buvo kaskart pratęsinėjamos ateinančiam naujam periodui, t. y. kredito sutarčių pakeitimai buvo įprasta praktika. Bendrovė buvo priversta reikšti ieškinį AB Šiaulių bankui dėl jos atsisakymo bendradarbiauti su savo kontrahentu. Atsakovės ieškinys grindžiamas ne formaliu piniginių lėšų neturėjimu, bet už įprastos verslo rizikos ribų išeinančių politinių priežasčių atsiradimu. Tačiau teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai nevertino nei teisinio, nei faktinio atsakovės ir UAB „Agrovet“ pareikštų ieškinių dėl kredito sutarčių pakeitimo pagrįstumo, nes tai prieštarautų civilinio proceso principams.
    9. Šiaulių miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-980776/2018 pateiktoje nepriklausomos auditorės L. R. 2018 m. vasario 22 d. ekspertinėje išvadoje konstatuota, kad AB Šiaulių banko atsisakymas pratęsti vienos iš 3 kredito sutarčių terminą papildomam laikotarpiui bei, nutraukus bendrovės restruktūrizavimo bylą, paskubomis atlikti kredito sutarčių nutraukimai, laikytini nepagrįstu bendrovės verslo suvaržymu, kuris verčia abejoti AB Šiaulių banko, kaip kredito partnerio, objektyvumu ir egzistuojančios bankų veiklos praktikos kredito sektoriuje laikymusi.
    10. Skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai nustatyta, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 31,11 proc. į balansą įrašyto turto vertės, o tai yra reikšmingas skirtumas palyginti su ĮBĮ reikalavimu dėl 50 proc. viršijimo, kuriam esant keliama bankroto byla. Ieškovės atskirajame skunde (10.4 punkte) pateikiami skaičiai yra nepagrįsti, paremti spėlionėmis ir neatitinka tikrovės. 2012–2015 metasi atsakovė dirbo pelningai ir tik 2016 metais bendrovė patyrė nuostolių. Ieškovės teiginius apie tariamą faktinį bendrovės nemokumą ir galimybių įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams nebuvimą paneigia byloje esantys įrodymai apie realias bendrovės restruktūrizavimo proceso perspektyvas.
    11. Nepaisant laikinų finansinių sunkumų, po krizinių veiksnių įmonė siekia produkciją realizuoti ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuoti į kaimynines šalis, Europos Sąjungą ir trečiąsias šalis, kuriose mažesnė konkurencija ir geresnė pelno marža, be to, taip įmonė siekia diversifikuoti savo veiklos riziką ateityje, kad tam tikros rinkos praradimas neturėtų tokio didžiulio poveikio bendrovės finansiniam stabilumui.
  5. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo AB Šiaulių banko atskirąjį skundą tenkinti, o UAB „Kretingalės mėsa“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Dėl pateiktų ieškinių, kuriais nėra ginčijamas įsiskolinimas, o prašoma pratęsti prievolės terminą, faktiškai nemoki įmonė, kuriai turėtų būti keliama bankroto byla, negali tapti laikinai mokia, kol bus išnagrinėtas ginčas dėl sutarties pratęsimo. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ieškinys, kuris suteikė atsakovei laikinai mokaus statusą, buvo pateiktas teismui ne iš karto atsiradus tariamam šalių pusiausvyros pažeidimui, o tik po to, kai pirmasis atsakovės restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas, kreditoriams nepatvirtinus restruktūrizavimo plano. Akivaizdu, kad atsakovės ieškiniai prieš didžiausius kreditorius – bankus – yra vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant nepagrįstai naudotis restruktūrizavimo procese skolininkui suteikiamomis lengvatomis. Jau vien AB SEB bankui pradelsta skola viršija pusę į UAB „Kretingalės mėsa“ balansą įrašyto turto vertės, todėl akivaizdu, jog atsakovė yra visiškai nemoki ir nepajėgi toliau tęsti veiklą įmonė, kuriai turi būti keliama bankroto byla.
    2. Nei atsakovė, nei tariamas jos investuotojas nėra pradėję jokių derybų su AB SEB banku. Kadangi ankstesnės derybos su atsakovės grupės pagrindine įmone UAB „Agrovet“ ir jos investuotojais truko 1,5 metų ir baigėsi nesėkmingai, šalims nepasiekus kompromiso, mažai tikėtina, kad per 6 mėnesius tariamas strateginis investuotas pajėgtų pasiekti susitarimus su visais šioje byloje dalyvaujančiais bankais. Dėl to atmestini nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad per 6 mėnesius nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos tariamas strateginis investuotojas gebės išpirkti visų bankų kreditorinius reikalavimus ne tik šioje, bet ir UAB „Agrovet“ bei UAB Pajūrio mėsinė restruktūrizavimo bylose.
  6. Trečiasis asmuo UAB „Agrovet“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo AB Šiaulių banko atskirąjį skundą atmesti, o UAB „Kretingalės mėsa“ atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas tik formaliai ir klaidingai įvertino atsakovės veiklai reikšmingas naujai atsiradusias aplinkybes, neatsižvelgė į su investuotoju sudarytos sutarties turinį ir jos vykdymo sąlygas. Investuotojas yra išreiškęs aiškią ir suprantamą poziciją, kad tol, kol atsakovei nėra iškelta restruktūrizavimo byla, investavimas būtų per daug rizikingas. Sėkmingos derybos su atsakovės kreditoriais galimos tik tada, jeigu atsakovė bus restruktūrizuojama. Investuotojo planų realumą patvirtina jo su atsakove ir UAB „Agrovet“ sudarytos sutartys. Pagal kasacinio teismo praktiką ir Europos Sąjungos standartus prioritetas turi būti suteikiamas restruktūrizavimui, o ne bankrotui, nes būtent restruktūrizavimas sudaro sąlygas pasiekti interesų balansą.
    2. Teismas teisingai įvertino, kad bendrovės įsipareigojimai bankams nėra pradelsti, todėl pagrįstai atsisakė kelti bankroto bylą mokiai bendrovei, kuri tęsia veiklą, planuoja plėtrą ir tikisi visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės sunkumai nėra tokie, kurių nebūtų galima pašalinti restruktūrizuojant įmonę.
    3. Jeigu bus atidėtas UAB „Agrovet“ prievolių vykdymas, tokia įsipareigojimų vykdymo modifikacija taip pat galios ir atsakovei, kuri laidavo už pagrindinę skolininkę. Be to, AB SEB banko reikalavimų užtikrinimui buvo įkeistas UAB „Agrovet“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, iš kurio banko, kaip hipotekos turėtojo, reikalavimai turėtų būti tenkinami pirmiausiai. Jeigu AB SEB bankas tą patį kreditorinį reikalavimą pagrindei skolininkei visa apimtimi sudubliuotų visų 3 grandinėje dirbančių bendrovių restruktūrizavimo procesuose, taip būtų suabsoliutinta vienos privilegijuotos kreditorės pozicija.
  7. Trečiasis asmuo RUAB „GRIMEDA“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo AB Šiaulių banko atskirąjį skundą atmesti, o UAB „Kretingalės mėsa“ atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Investuotojo pritraukimas yra reikšmingas pasiekimas, kuris padės stabilizuoti atsakovės veiklą ir patenkinti ne tik privilegijuotų kreditorių interesus. Kreditorių apsauga ir darbo vietų išsaugojimas padėtų užtikrinti viešąjį interesą, nes bankroto bylą prašoma iškelti veiklą vykdančiai ir mokiai bendrovei. Prioritetas turi būti suteikiamas restruktūrizavimui, o ne bankrotui.
    2. AB Šiaulių bankas 2016 m. liepos 8 d. atsiliepime tvirtino, kad nėra duomenų, jog UAB „Kretingalės mėsa“ susidurtų su ilgalaikiais finansiniais sunkumais, jog įmonės finansinė padėtis būtų tokia, kad būtų reikalinga kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Taikytos efektyvumo ir produktyvumo didinimo priemonės davė teigiamų rezultatų, bendrovė sumažino nuostolingumo lygį, tačiau AB Šiaulių bankas inicijavo bankroto bylą. Tokie prieštaringi AB Šiaulių banko veiksmai neatitinka įprastinės egzistuojančios sąžiningos bankų veiklos praktikos ir AB Šiaulių bankas viešai deklaruojamų principų.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „Kretingalės mėsa“ kelti tiek bankroto bylą, tiek ir restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

4Dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka

  1. Atsakovė UAB „Kretingalės mėsa“ atskiruoju skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  2. Pagal bendrąją CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, jeigu skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas išimtiniais atvejais, todėl šalys, teikdamos tokį prašymą, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 321, 322 ir 338 straipsniai).
  3. Nagrinėjamu atveju atsakovės atskirojo skundo prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka yra visiškai nemotyvuotas, t. y. nėra nurodyti jokie argumentai ar aplinkybės, dėl kurių būtinas žodinis bylos apeliacine tvarka nagrinėjimas.
  4. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šios bylos apeliacijos objektą, į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys savo pozicijas yra detaliai išdėstę procesiniuose dokumentuose ir jas grindžia byloje esančiais rašytinais įrodymais, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje pagrindo nukrypti nuo bendrosios proceso apeliacinės instancijos teisme tvarkos nėra, todėl atsakovės prašymas skirti žodinį bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą netenkintinas.

5Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė atskirajame skunde prašo priimti L. R. 2018 m. vasario 22 d. ekspertinę išvadą civilinėje byloje Nr. e2-980-776/2018, kurioje yra įvertinti AB Šiaulių banko veiksmai. Trečiasis asmuo UAB „Agrovet“ pateikė apeliacinės instancijos teismui jo su investuotoju 2017 m. lapkričio 20 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/11/20-01, kuri, trečiojo asmens teigimu, patvirtina investuotojo planų realumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, nurodytus naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina juos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

6Dėl priimto įrodymo (ne)pripažinimo nevieša bylos medžiaga

  1. Asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti (CPK 10 straipsnio 4 dalis).
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti šios informacijos atitiktį saugotinos informacijos reikalavimams; vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esantys duomenys sudaro komercinę ar kitokią paslaptį, nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša. Teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).
  3. Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra konstatavęs, kad tam, jog būtų laikoma komercine paslaptimi, informacija turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018).
  4. Trečiasis asmuo UAB „Agrovet“ apeliacinės instancijos teismui pateiktą jo su investuotoju 2017 m. lapkričio 20 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/11/20-01 dėl joje esančios konfidencialios informacijos prašo pripažinti nevieša bylos medžiaga, tačiau nepagrindžia, kuri konkreti sutartyje esanti informacija saugotina ir kodėl. Sutartį sudariusio investuotojo tapatybė teismui pateiktoje sutarties versijoje nėra atskleista. Šioje sutartyje minimas priedas – kainininkas – nėra pateiktas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sutarties turinį, nenustatė, kad sutartyje esanti pakankamai bendro pobūdžio informacija apie paslaugų teikimo sąlygas atitiktų komercinės paslapties sampratą ar sudarytų kitokią paslaptį. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu trečiojo asmens UAB „Agrovet“ prašymą pateiktą sutartį laikyti nevieša bylos medžiaga. Papildomai pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos pagrįstai laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės tokio paties pobūdžio sutarties, sudarytos tarp investuotojo ir atsakovės, 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi taip pat nepripažindamas nevieša bylos medžiaga.

7Dėl atsakovės mokumo vertinimo

  1. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kadangi įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir pagrindas iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), pirmiausia vertintina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė yra moki įmonė ĮBĮ prasme.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, pripažino, kad atsakovė yra moki įmonė, nes jos pradelsti įsipareigojimai (2 431 494,70 Eur) neviršija pusės jos turto, dėl kurio vertės ginčo nėra (7 220 046 Eur). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika, atsakovės skolų, dėl kurių vyksta ginčai teisme, nepriskyrė prie pradelstų įsipareigojimų.
  3. Apeliantė AB Šiaulių bankas, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, atskirajame skunde iš esmės ginčija tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino prieš bankus vykstančių teisminių procesų reikšmę, neatsižvelgė į šių ginčų inicijavimo aplinkybes ir nepagrįstai į atsakovės pradelstus įsipareigojimus neįskaičiavo atsakovės skolų AB Šiaulių bankui ir AB SEB bankui. Apeliantės AB Šiaulių banko teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-496-823/2018 pateiktus išaiškinimus, o Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1368-407/2017 yra ydinga.
  4. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šiuos AB Šiaulių banko atskirojo skundo argumentus ir į su atsakove susijusių įmonių situacijos panašumą, pasireiškiantį ginčais su bankais, tikslinga atsakovės (ne)mokumo vertinimo kontekste aptarti Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 2-1368-407/2017, Nr. e2-496-823/2018 ir Nr. e2-515-823/2018 suformuotą praktiką, kuri yra aktuali sprendžiant dėl atsakovės (ne)mokumo.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nustačiusi, kad RUAB „GRIMEDA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti vienašališką kredito davėjos AB Šiaulių banko atliktą kredito sutarčių nutraukimą prieš terminą neteisėtu ir pakeisti sutarčių sąlygas išdėstant mokėjimo terminą iki 2023 m. gruodžio 23 d., 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1368-407/2017 sprendė, jog jeigu ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, atsakovės 5 006 277,31 Eur įsiskolinimas AB Šiaulių bankui negalėtų būti laikomas pradelstu. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė net ir žinodamas, kad nurodytas ieškinys Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu yra atmestas, nes šis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1368-407/2017 nurodė, kad tuo atveju, jei teismo sprendimas, kuriuo atmestas RUAB ,, GRIMEDA“ ieškinys dėl kredito sutarčių nutraukimo ir termino pratęsimo, įsiteisės, RUAB ,, GRIMEDA“ 5 006 277,31 Eur įsipareigojimas AB Šiaulių bankui turės būti laikomas pradelstu.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-496-823/2018 nurodė, kad sprendžiant juridinio asmens (ne)mokumo klausimą ir vertinant jo turimo turto santykį su pradelstais įsipareigojimais, ginčijami tokio asmens įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sumą, tačiau ši taisyklė negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs, kad aplinkybės, susijusios su įmonės mokumu, pirmosios instancijos teisme nebuvo visapusiškai išanalizuotos, nes pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB Pajūrio mėsinė (ne)mokumą, nevertino bendrovės debitorių skolų galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais, nenustatinėjo realios akcijų, kaip atsakovės turto, vertės, iš bendros UAB Pajūrio mėsinė įsipareigojimų masės eliminavo 3 kreditorių reikalavimus iš viso daugiau nei 10 000 000 Eur sumai, konstatavęs vien tai, jog UAB Pajūrio mėsinė teisme ginčija atitinkamų kreditorių reikalavimus, tačiau neįvertinęs to, jog ieškiniai AB Šiaulių bankui ir Luminor Bank AB buvo pateikti po restruktūrizavimo bylos UAB Pajūrio mėsinė nutraukimo, prieš pakartotinių pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos UAB Pajūrio mėsinė iškėlimo pateikimą, be to, teismui pateiktais ieškiniais nėra ginčijami patys įsipareigojimai nurodytiems bankams (jų egzistavimas), o tik prašoma pratęsti kredito grąžinimo terminus, 2018 m. vasario 15 d. nutartimi bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  7. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-515-823/2018 nurodė, kad pagal teismų formuojamą praktiką sprendžiant juridinio asmens (ne)mokumo klausimą ir vertinant jo turimo turto santykį su pradelstais įsipareigojimais, ginčijami tokio asmens įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sumą, tačiau ši taisyklė negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-515-823/2018 konstatavo, kad: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to fakto, jog UAB „Agrovet“ ieškinys dėl su AB SEB banku sudarytos kredito sutarties pakeitimo, pratęsiant kredito grąžinimo terminą, teismui buvo pateiktas tik po to, kai Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi nutraukė UAB ,,Agrovet“ iškeltą restruktūrizavimo bylą, AB SEB bankui nepritarus UAB ,,Agrovet“ restruktūrizavimo planui; UAB ,,Agrovet“ neginčija, jog prievolės AB SEB bankui įvykdymo terminas pasibaigė dar 2014 metais, AB SEB bankas turi galiojantį vykdomąjį dokumentą dėl 7 269 592,37 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų iš UAB ,,Agrovet“ išieškojimo, o teismo sprendimas dėl nurodytos prievolės įvykdymo termino pratęsimo šiuo metu dar nėra priimtas, t. y. sutartinė šalių prievolė teismo sprendimu nėra modifikuota; kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo; vien tik įsipareigojimo AB SEB bankui pagal galiojantį vykdomąjį dokumentą pripažinimas pradelstu galėtų lemti išvadą dėl UAB ,,Agrovet“ nemokumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-515-823/2018 nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino UAB ,,Agrovet“ mokumą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria UAB „Agrovet“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  8. Taigi civilinėje byloje Nr. 2-1368-407/2017 apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija iš esmės laikėsi pozicijos, kad tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu išsprendus reikalavimus dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu ir sutarčių sąlygų, susijusių su kredito mokėjimo terminu, pakeitimo, paaiškės, ar iš kredito sutarčių kildinamas kredito gavėjos įsipareigojimas yra pradelstas (tai priklausys nuo bylos baigties), o tol, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, tokie įsipareigojimai nelaikytini pradelstais. Civilinėse bylose Nr. e2-496-823/2018 ir Nr. e2-515-823/2018 apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į pirmosios instancijos teismo atlikto įmonių mokumo vertinimo trūkumus, nurodė, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl įmonės mokumo, ir grąžino bylas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų visapusiškai išanalizuotos mokumo klausimui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės.
  9. Atsižvelgdamas į nurodytą apeliacinės instancijos teismo praktiką, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimams bankams įvertinti svarbios šios faktinės aplinkybės:
    1. UAB „Kretingalės mėsa“ Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi buvo nutraukta, nes atsakovė nepateikė teismui restruktūrizavimo plano projekto, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1194-798/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis buvo palikta nepakeista;
    2. 2017 m. liepos 27 d. UAB „Kretingalės mėsa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu AB Šiaulių bankui, prašydama pripažinti tarp UAB „Kretingalės mėsa“ ir AB Šiaulių banko 2011 m. birželio 14 d. sudarytos kredito sutarties ir 2011 m. birželio 29 d. sudarytos kredito sutarties vienašališkus nutraukimus negaliojančiais bei pakeisti 2011 m. birželio 14 d. kredito sutarties, 2011 m. birželio 29 d. kredito sutarties ir 2012 m. kovo 13 d. kredito sutarties 2.3 punktus, nurodant, kad kreditų grąžinimo terminas yra 2023 m. gruodžio 20 d., ir nors Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-980-776/2018 šį ieškinį atmetė, šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs;
    3. Atsakovės įsipareigojimas AB SEB bankui kildinamas iš 2010 m. birželio 11 d. laidavimo sutarties, kuria atsakovė laidavo už tinkamą UAB „Agrovet“ įsipareigojimų AB SEB bankui įvykdymą pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. sudarytą kredito sutartį; UAB „Agrovet“ civilinėje byloje Nr. e2-2293-466/2018 prašo pakeisti 2001 m. rugsėjo 13 d. kredito sutartį, pratęsiant kredito grąžinimo terminą iki 2021 m. gruodžio 15 d.; nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi šį UAB „Agrovet“ ieškinį atsakovei AB SEB bankui dėl sutarties pakeitimo atmetė, tačiau šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacine tvarka; UAB „Kretingalės mėsa“ yra kreipusis į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2010 m. birželio 11 d. laidavimo sutartį, kuria UAB „Kretingalės mėsa“ užtikrino UAB „Agrovet“ įsipareigojimų pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. kredito sutartį įvykdymą; nors Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-83-653/2017 UAB „Kretingalės mėsa“ ieškinį atmetė, tačiau jis nėra įsiteisėjęs, nes ginčas dar nėra išnagrinėtas apeliacine tvarka.
  10. Dėl atsakovės įsipareigojimų AB SEB bankui apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dar tuo metu, kai atsakovė buvo restruktūrizuojama įmonė (2016 m. gruodžio 9 d.), ji pateikė teismui ieškinį dėl 2010 m. birželio 11 d. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Šis ieškinys reiškia, kad yra ginčijami atsakovės įsipareigojimai AB SEB bankui (jų egzistavimas), nes ginčijamas tokių įsipareigojimų pagrindas – laidavimo sutartis. Jeigu laidavimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, atsakovė nebeturėtų pareigos vykdyti savo įsipareigojimų pagal tokią sutartį, todėl klausimas dėl tokių įsipareigojimų (ne)pripažinimo pradelstais iš viso nebebūtų aktualus. Kita vertus, pagrindinė skolininkė, už kurią laidavo atsakovė, UAB „Agrovet“ taip pat teisme siekia savo įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 15 d. Tokio ieškinio tenkinimas taip pat turėtų įtakos ir atsakovės įsipareigojimams, nes laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Jeigu UAB „Agrovet“ įsipareigojimai nebūtų pradelsti, tai ir už jų tinkamą įvykdymą laidavusi UAB „Kretingalės mėsa“ neturėtų vykdytinų įsipareigojimų AB SEB bankui. Byloje taip pat nėra ginčo, kad AB SEB banko reikalavimų užtikrinimui buvo įkeistas UAB „Agrovet“ turtas, iš kurio gali būti tenkinami AB SEB banko reikalavimai ar bent jų dalis. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, t. y. įsipareigojimų AB SEB bankui ir su šiuo banku kilusių ginčų pobūdį bei pasirinktas įsipareigojimų užtikrinimo priemones, ir vadovaudamasis aptartose Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 2-1368-407/2017, Nr. e2-496-823/2018 ir Nr. e2-515-823/2018 dar kartą pakartota praktika, kad ginčijami įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog šiuo atveju AB SEB banko nurodytus įsipareigojimus (8 186 817,90 Eur) visa apimtimi laikyti tiek UAB „Agrovet“, tiek ir atsakovės pradelstu įsipareigojimu nėra pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismas AB SEB banko nurodytos sumos, už kurios sumokėjimą yra laidavusi atsakovė, pagrįstai nepripažino atsakovės pradelstu įsipareigojimu.
  11. Dėl atsakovės įsipareigojimų AB Šiaulių bankui pažymėtina, kad, kaip yra nurodęs pats bankas, pranešimo apie 2011 m. birželio 14 d. kredito sutarties nutraukimą dieną (2017 m. rugsėjo 5 d.) pradelsti atsakovės įsipareigojimai pagal šią sutartį buvo 276 596,77 Eur, o pranešimo apie 2011 m. birželio 29 d. kredito sutarties nutraukimą dieną (2017 m. rugpjūčio 25 d.) pradelsti atsakovės įsipareigojimai pagal šią sutartį buvo 173 970,23 Eur. Pradelstų sumų pagal šias sutartis padidėjimas atitinkamai iki 1 896 462,16 Eur ir iki 453 888,53 Eur (banko 2017 m. spalio 17 d. pažymos duomenys) buvo susijęs su banko inicijuotu šių kredito sutarčių nutraukimu prieš terminą, dėl kurio visos pagal šias sutartis nesumokėtos sumos nuo sutarčių nutraukimo buvo priskirtos prie pradelstų įsipareigojimų. Jeigu kredito sutartys nebūtų nutrauktos prieš terminą, tokio dydžio įsipareigojimų nebūtų pagrindo priskirti prie pradelstų atsakovės įsipareigojimų. Kaip jau minėta, „Kretingalės mėsa“ teisme prašo šiuos kredito sutarčių vienašališkus nutraukimus UAB pripažinti negaliojančiais ir pratęsti kreditų grąžinimo terminą iki 2023 m. gruodžio 20 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi ši situacija sutampa su Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1368-407/2017 analizuota situacija, nėra pagrindo nukrypti nuo nurodytoje byloje suformuotos praktikos, pagal kurią tokie įsipareigojimai, nors jų egzistavimas apskritai nėra ginčijamas, tačiau dėl kurių mokėjimo termino, kuris iš esmės ir lemia išvadą, ar įsipareigojimai yra pradelsti, teisme vysta tokio pobūdžio ginčas, nelaikytini pradelstais įmonės įsipareigojimais ĮBĮ prasme.
  12. Dėl atsakovės iš su AB Šiaulių banku 2012 m. kovo 13 d. sudarytos kredito sutarties kildinamų įsipareigojimų pažymėtina, kad ši sutartis nebuvo nutraukta prieš terminą dėl to, jog AB Šiaulių bankas net 5 kartus sutiko su atsakovės pageidavimu pakoreguoti kredito grąžinimo grafiką, tačiau atsakovė neginčija, kad ji savo įsipareigojimų pagal šią sutartį iki nustatyto termino, t. y. iki 2017 m. kovo 13 d., tinkamai neįvykdė. Atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-980-776/2018 dėl šios kredito sutarties yra pareiškusi reikalavimą pakeisti jos 2.3 punktą, nurodant, kad kredito grąžinimo terminas yra 2023 m. gruodžio 20 d. Tol, kol teisme vyksta tokio pobūdžio ginčas, šie atsakovės įsipareigojimai taip pat nelaikytini pradelstais įmonės įsipareigojimais ĮBĮ prasme. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad net jeigu AB Šiaulių banko nurodyta pagal šią kredito sutartį pradelsta suma (526 512,50 Eur) būtų įskaičiuota į atsakovės pradelstų įsipareigojimų masę, tai negalėtų lemti išvados apie atsakovės nemokumą, nes net ir nurodyta suma padidinus atsakovės įsipareigojimus, jos pradelsti įsipareigojimai (2 431 494,70 + 526 512,50 = 2 958 007,20 Eur) neviršytų pusės į balansą įrašyto turto vertės (7 220 046 / 2 = 3 610 023 Eur), dėl kurios ginčo byloje nėra, t. y. tai neturėtų lemiamos reikšmės galutinei išvadai dėl atsakovės mokumo.
  13. Nors AB Šiaulių bankas teigia, kad teisminių procesų prieš bankus inicijavimu yra piktnaudžiaujama, tačiau, viena vertus, ieškinio padavimas pats savaime nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kita vertus, vertinti kitose bylose pareikštų ieškinių pagrįstumą ir tai, ar jais nėra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, UAB „Kretingalės mėsa“ kreipimasis į teismą su ieškiniu AB Šiaulių bankui būtent tuo metu, kai įsiteisėjo teismo nutartis nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą (2017 m. liepos 27 d.), gali būti paaiškinamas ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkte įtvirtintu reglamentavimu, pagal kurį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos. Taigi, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, draudimas vykdyti neįvykdytas prievoles atsakovei nebebuvo taikomas ir ji, negalėdama jų įvykdyti, tačiau tuo pačiu nepasiekusi susitarimo su AB Šiaulių banku dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, dėl sutarčių modifikavimo kreipėsi į teismą.
  14. Apibendrindamas išdėstytus argumentus dėl atsakovės mokumo vertinimo pradelstų įsipareigojimų dydžio nustatymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstais AB Šiaulių banko atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, jog atsakovė yra neabejotinai nemoki įmonė.

8Dėl pagrindų iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą

  1. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.
  2. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. e2-515-823/2018 ir Nr. e2-496-823/2018 pateiktais išaiškinimais, atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nes sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami patvirtinti iš esmės pasikeitusias aplinkybes nuo ankstesnio nesėkmingo atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos ir kad parengti restruktūrizavimo plano metmenys bei preliminarus verslo planas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų įgyvendinimo realumo kriterijų. Atsakovė, nesutikdama su šia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo atliktas vertinimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei (ne)iškėlimo yra paviršutiniškas, prieštaringas ir neteisingas, išvada, kad nėra pagrindo kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, buvo padaryta neatskleidus situacijos esmės ir neištyrus visų byloje surinktų įrodymų.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais atsakovės atskirojo skundo argumentais, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę tiek, kiek tai reikalinga teisingai išspręsti klausimus dėl bankroto ir restruktūrizavimo bylų kėlimo. Atsakovė atskirajame skunde nenurodo, kokių konkrečių įrodymų pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas atskirai pasisakė dėl pagrindinių įrodymų vertinimo, taip pat vertino įrodymų visumą. Tai, kad dėl kai kurių įrodymų pirmosios instancijos teismas padarė apibendrintas išvadas, nereiškia, jog jie nebuvo ištirti ar įvertinti. Taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip to siekia atsakovė, nereiškia, jog jie buvo įvertinti netinkamai. Galima situacija, kai įmonei nėra keliama nei bankroto, nei restruktūrizavimo byla, kaip kad nutiko šiuo atveju, jeigu įmonė neatitinka sąlygų, kurioms esant galėtų būti iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Taigi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo kelti atsakovei bankroto bylą, per se (savaime) nereiškia, jog turėjo būti tenkinamas prašymas iškelti įmonei restruktūrizavimo byla.
  4. Kaip jau minėta, UAB „Kretingalės mėsa“ jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi buvo nutraukta, nes atsakovė nepateikė teismui restruktūrizavimo plano projekto. Byloje nėra ginčo ir iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties matyti, kad atsakovės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, nes kreditorių susirinkime nebuvo pritarta restruktūrizavimo plano projektui (jam nepritarė kreditorių dauguma) ir dėl to jis negalėjo būti pateiktas teismui.
  5. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-496-823/2018, kuria pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei (ne)iškėlimo, nurodė, kad ĮRĮ nuostatos nedraudžia (pasikeitus faktinėms aplinkybėms) pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti restruktūrizavimo bylą, pasikeitimas. Be to, šis pasikeitimas turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą ar ją nutraukti, arba atsirasti naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Nurodyti esmines pasikeitusias aplinkybes itin svarbu tais atvejais, kai pakartotinis pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikiamas praėjus labai trumpam laikui nuo teismo nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, arba ją nutraukti, įsiteisėjimo dienos. Didžiųjų bendrovės kreditorių parama restruktūrizavimo procesui ypač svarbi tais atvejais, kai yra teikiamas pakartotinis pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jeigu ankstesnis restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas iš esmės dėl bendrovės ir jos didžiųjų kreditorių pozicijos išsiskyrimo, susijusio su restruktūrizavimo procesu, jo eiga, pavyzdžiui, kaip nagrinėjamos bylos atveju, kreditoriams nepritarus pateiktam restruktūrizavimo planui (jo nepatvirtinus).
  6. Restruktūrizavimo procese sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, išskirtinai svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, nes būtent kreditorių kvalifikuota dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Nors ĮRĮ nėra formalaus reikalavimo, kad restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas – neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, tokio proceso pradėjimas būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1777-370/2017). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pagrindiniai atsakovės kreditoriai nepalaiko jos pakartotinio restruktūrizavimo proceso.
  7. Pati atsakovė pripažįsta, kad esminė nauja pasikeitusi aplinkybė yra strateginio investuotojo, kuris ketina tapti didžiausiu bendrovės kreditoriumi arba prisidėti prie pagrindinių bendrovės skolinių įsipareigojimų refinansavimo, atsiradimas, leidžiantis spręsti, jog iškėlus restruktūrizavimo bylą, gali būti gautas daugumos kreditorių pritarimas bendrovės restruktūrizavimo planui, kuris gali būti realiai įvykdytas. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad realus sutarties su strateginiu investuotoju įvykdymas galėtų iš esmės pakeisti situaciją, tačiau sprendė, jog atsakovė nepateikė patikimų įrodymų savo teiginiams, kad iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo kreditorių susirinkime dienos strateginis investuotojas bus išpirkęs reikalavimo teises iš pagrindinių bendrovės kreditorių arba refinansuos turimus įsipareigojimus, pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.
  8. Su investuotoju 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta pakankamai bendro pobūdžio sutartis „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“ ir atsakovės bei UAB „Agrovet“ su investuotoju sudarytos paslaugų teikimo sutartys pačios savaime nepagrindžia, kad atsakovės padėtis pasikeitė tokiu mastu, jog sėkmingo įmonės restruktūrizavimo perspektyvos tapo realiai įgyvendinamos. Atsakovė nei kreditoriams, nei teismui neatskleidė investuotojo tapatybės, taip pat nepateikė patikimų įrodymų dėl strateginio investuotojo ketinimų investuoti į atsakovės verslą realumo. Informacija apie derybų su atsakovės kreditoriais vykdymą yra prieštaringa, nes į bylą yra pateikti keli bankui(-ams) skirti pasiūlymai, tačiau pasiūlymo teikėjas taip pat neatskleistas, be to, AB SEB bankas neigia derybas. Visa tai kelia pagrįstų abejonių dėl ketinimų investuoti ir susitarimo dėl investavimo įvykdymo realumu.
  9. Atsakovės argumentas, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo bus pakankamai laiko tam, jog pasikeistų atsakovės kreditorių sudėtis ir / ar neigiama pozicija dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, prieštarauja nuostatai, jog būtent sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo turi būti vertinamas aplinkybių, lėmusių nesėkmingai pasibaigusį ankstesnį restruktūrizavimo procesą, pasikeitimas ir metmenų realumas. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė turėjo pateikti pakankamai patikimų įrodymų, tačiau kadangi to nepadarė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino atsakovės restruktūrizavimo perspektyvas.
  10. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pagrįstai sprendė, jog atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami patvirtinti iš esmės pasikeitusias aplinkybes nuo ankstesnio nesėkmingo atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokios pačios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas bylose Nr. e2-515-823/2018 ir Nr. e2-496-823/2018 priimtose nutartyse, nuo kuriose suformuotos praktikos šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti.
  11. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje net neįrodinėja, jog ji be investuotojo pagalbos būtų pajėgi pasiekti restruktūrizavimo tikslus, todėl atmetus kaip neįrodytus jos argumentus dėl investuotojo ketinimų realumo, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl kitų atsakovės atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su pagerėjusiais veiklos rodikliais, su plėtra, veiklos perorientavimu ir pan., kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties dalies dėl restruktūrizavimo bylos neiškėlimo teisėtumui.

9Dėl procesinės bylos baigties

  1. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai