Byla e2-496-823/2018
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1742-265/2017, kuria teismas atsisakė kelti uždarajai akcinei bendrovei ,,Pajūrio mėsinė“ bankroto bylą, iškeldamas jai restruktūrizavimo bylą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės Šiaulių banko ir trečiojo asmens akcinės bendrovės Luminor Bank atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1742-265/2017, kuria teismas atsisakė kelti uždarajai akcinei bendrovei ,,Pajūrio mėsinė“ bankroto bylą, iškeldamas jai restruktūrizavimo bylą, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėja AB Šiaulių bankas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo. Nurodė, kad atsakovė negali ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, jos finansiniai sunkumai nėra lakino pobūdžio, bendrovė yra nemoki, todėl jai turi būti keliama bankroto byla.
  2. Atsakovė UAB „Pajūrio mėsinė“ pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo prašė atmesti, prašė iškelti jai restruktūrizavimo bylą.
  3. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytų pagrindų iškelti jai bankroto bylą nėra. Atsakovė yra moki, vykdo ir ketina ateityje vykdyti veiklą, įsipareigojimus kreditoriams, gauna iš vykdomos veiklos pajamas. Skola pareiškėjai nesumokėta dėl laikinų įmonės finansinių sunkumų. Atsakovės teigimu, ji atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio sąlygas, pagrindų atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą nėra. Pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 425 609,51 Eur, o į jos balansą įrašyto turto vertė – 5 573 998 Eur, taigi pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės bendrovės balanse įrašyto turto vertės (sudaro 43,52 proc. į bendrovės balansą įrašyto turto vertės). 2017 m. spalio 31 d. bendrovės akcininkai priėmė sprendimą patvirtinti bendrovės vadovo parengtus bendrovės restruktūrizavimo plano metmenis. Apie priimtą bendrovės akcininkų sprendimą buvo informuoti bendrovės kreditoriai, jiems buvo sudarytos sąlygos susipažinti su restruktūrizavimo plano metmenimis ir bendrovės akcininkų sprendimu. Parengti restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
  4. Atsakovė paaiškino, kad jos veikla yra neatsiejamai susijusi su kitomis įmonėmis (RUAB „Grimeda“, UAB „Agrovet“, UAB „Kretingalės mėsa“) – visos šios įmonės kartu veikia vienoje vertikalioje mėsos perdirbimo įmonių grandinėje. RUAB „Grimeda“ restruktūrizavimo bylos iškėlimas yra itin svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Pajūrio mėsinė“, kadangi RUAB „Grimeda“ yra svarbi UAB „Pajūrio mėsinė“ produkcijos pirkėja. Atsakovė per paskutinius mėnesius sėkmingai atliko reikšmingus darbus, skirtus bendrovės veiklos efektyvumo didinimui bei finansinių sunkumų išvengimui: vykdoma komercinė plėtra, bendrovė atliko veiklos optimizavimą ir reformas, sumažino veiklos sąnaudas, įsiskolinimo suma VSDFV ne tik stabilizavosi, bet ir laipsniškai mažėja. Bendrovė aktyviai dalyvauja valstybinėse verslo misijose, eksporto skatinimo programose ir parodose, užmezgė ryšius su klientais naujose rinkose, sudarė ilgalaikes produkcijos tiekimo sutartis su patikimais užsienio partneriais. Bendrovei atlikus reikiamas gamybos efektyvumo ir produktyvumo reformas bei užmezgus partnerystę su užsienio klientais, veiklos efektyvumui didėjant, atitinkamai mažėja ir bendrovės patiriamas nuostolis. Esminis darbo jėgos optimizavimas artimiausiu metu neabejotinai leis bendrovei generuoti teigiamus srautus ir sėkmingai dalyvauti konkurencinėje aplinkoje.
  5. Atsakovė pažymėjo, kad pasirašė sutartį su strateginiu investuotoju „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“, kuria susitarta dėl atsakovės kreditų refinansavimo ar reikalavimo teisių išpirkimo. Strateginis investuotojas pateikė kredito įstaigoms pasiūlymą dėl reikalavimo teisių išpirkimo, be to, pritarė bendrovės restruktūrizavimui ir pateikė reikšmingus pasiūlymus dėl bendrovės restruktūrizavimo plano metmenų. Taip pat buvo pasiektas kompromisas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), 2017 m. rugsėjo 25 d. pasirašant valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį Nr. AD-38. Atsižvelgiant į pasiektą susitarimą, VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė prašymą Klaipėdos apygardos teismui palikti pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo nenagrinėtu, kuris 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1504-163/2017 buvo patenkintas.
  6. Pareiškėja AB Šiaulių bankas atsiliepimu į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo prašė atsisakyti kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Pažymėjo, kad tai, jog atsakovė vykdo einamuosius mokėjimus ir dengia įsiskolinimus vieniems kreditoriams, tačiau nevykdo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, yra nesąžininga. Atsakovės teiginiai, kad ji neturi pradelstų įsiskolinimų kredito įstaigoms dėl vykstančių teisminių procesų, turi būti vertinami atsižvelgiant į atsakovės sąžiningumą ir tikruosius tikslus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų tikėtis restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyto būtino pajamų augimo. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad yra surastas investuotojas, kuris išpirks iš didžiųjų kreditorių reikalavimo teises.
  7. Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė atsakovei iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad su UAB „Pajūrio mėsinė“ 2010 m. birželio 11 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 04/10031, kuria užtikrino UAB „Agrovet“ įsipareigojimų pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. kreditavimo sutartį vykdymą. UAB „Agrovet“ suteikto kredito grąžinimo terminas yra pasibaigęs 2014 m. gruodžio 15 d. 2017 m. rugsėjo 18 d. UAB „Agrovet“ skola sudarė 8 186 817,90 Eur. Laiduotoja UAB „Pajūrio mėsinė“ buvo įspėta apie skolininkės skolą, tačiau savo įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį vykdyti vengia. AB SEB bankas nuomone, atsakovė yra nemoki įmonė.
  8. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB prašė atsakovei iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovės skola Luminor Bank AB yra 770 563,02 Eur pagal neįvykdytą 2009 m. spalio 20 d. Kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2009-58. Galutinis kredito linijos grąžinimo terminas pasibaigė 2016 m. rugsėjo 30 d., tačiau kreditas nėra grąžintas. Luminor Bank AB nuomone, atsakovė yra nemoki įmonė.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB ,,Pajūrio mėsinė“ bankroto bylą ir iškėlė šiai bendrovei restruktūrizavimo bylą.
  2. Teismas, remdamasi atsakovės 2017 m. spalio 26 d. balanso ir atsakovės pateikto kreditorių sąrašo duomenimis, nustatė, kad viso atsakovės turto vertė yra 5 573 998 Eur (ilgalaikio turto – 4 111 293 Eur, trumpalaikio – 1 437 299 Eur). Ilgalaikį atsakovės turtą sudaro žemės sklypai, pastatai ir statiniai, mašinos ir įrengimai, transporto priemonės; trumpalaikį turtą, kurio vertė 1 437 299 Eur, sudaro žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės (36 423 Eur), sumokėti avansai (2 000 Eur), gautinos sumos (94 494 Eur), įmonių grupės įmonių akcijos (1 326 460 Eur). Atsakovės įsipareigojimai sudaro 5 051 401 Eur, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos sudaro 1 773 548 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 277 853 Eur. Pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudaro 2 425 609,51 Eur. Remdamasis šiais duomenimis teismas sprendė, kad atsakovė yra moki, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 43,52 proc. į balansą įrašyto turto vertės.
  3. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos AB Šiaulių banko argumentus, kad, vertinant UAB „Pajūrio mėsinė“ turto vertę, neskaičiuotinas atsakovei priklausantis turtas – UAB „Grimeda“ akcijos (1 326 460 Eur), kadangi šiuo metu teisme vyksta ginčas dėl šių akcijų įsigijimo teisėtumo ir yra apribota teisė jomis disponuoti (civilinė byla Nr. e2-896-613/2017). Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos Nr. e2-896-613/2017 nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme nesudaro pagrindo konstatuoti, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ nepriklauso nuosavybė į UAB „Grimeda“ akcijas, todėl 1 326 460 Eur vertės turtas įskaičiuotinas į UAB „Pajūrio mėsinė“ turto masę.
  4. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjos AB Šiaulių bankas teiginiais, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ pradelsti įsipareigojimai, tikėtina, yra 4 788 679,56 Eur (2 428 574,01 Eur nurodyti atsakovės + 699 397,31 Eur įsipareigojimai Luminor Bank AB + 465 120,93 Eur įsipareigojimai UAB „Kretingalės mėsa“ + 1 195 587,31 Eur įsipareigojimai AB Šiaulių bankui) ir nurodė, kad atsakovės 1 195 587,31 Eur įsipareigojimas AB Šiaulių bankui, 699 397,31 Eur įsipareigojimas Luminor Bank AB ir 8 186 817,90 Eur skola AB SEB bankui yra ginčijami teisme, todėl negali būti priskiriami prie atsakovės pradelstų įsipareigojimų. 306 379,86 Eur skolos UAB „Kretingalės mėsa“ mokėjimo terminas suėjo 2017 m. rugsėjo 30 d., todėl ši suma yra įtraukta į bendrovės pradelstų skolų sąrašą.
  5. Teismas pažymėjo, kad iš į bylą pateiktos atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovės pardavimo pajamos sumažėjo, t. y. pardavimo pajamos praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu buvo 8 111 205 Eur, per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 26 d. – 4 689 423 Eur, tačiau bendrovės nuostoliai taip pat atitinkamai sumažėjo, t. y. bendrovės nuostoliai praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu buvo 605 642 Eur, per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 26 d. – 352 273 Eur. Pardavimo pajamų mažėjimas savaime nereiškia pelno mažėjimo, kadangi taip pat mažėja ir savikainos dalis.
  6. Spręsdamas dėl atsakovės restruktūrizavimo proceso perspektyvų teismas kaip svarbią aplinkybę įvertino tai, jog 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakovė su VSDFV pasirašė valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį Nr. AD-38. Atsakovė savo įsipareigojimų laikosi – atlieka periodinius įmokų mokėjimus bei palaipsniui dengia susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė taip pat sudarė sutartį „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“ su strateginiu investuotoju, kuria susitarė, jog strateginis partneris siekia, kad mėsos įmonės (ir atsakovė) būtų restruktūrizuotos, o mėsos įmonių (ir atsakovės) veikla greičiau taptų pelninga. Sutarties 8 punkte nurodyta, kad strateginis investuotojas siekia įsigyti mėsos įmonių verslo ar dalį (kontrolinį akcijų paketą ar jų dalį), refinansuoti ar išpirkti reikalavimo teises iš kredito institucijų (AB SEB banko, AB Šiaulių banko, Luminor Bank AB) į mėsos įmones. Sutarties 10 punkte nustatyta, kad šalys bendradarbiaus derantis su kredito įstaigomis dėl kreditų refinansavimo ar reikalavimo teisių išpirkimo, restruktūrizavimo plano tvirtinimo. Teismas sutiko su pareiškėjos AB Šiaulių banko argumentu, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog nors viena kredito institucija būtų sutikusi su kokiais nors pasiūlymais dėl reikalavimų išpirkimo arba bent būtų pradėjusi derybas dėl galimo reikalavimų išpirkimo, tačiau pažymėjo, kad sutartis su strateginiu investuotoju pasirašyta tik šių metų rugpjūčio 1 d., todėl nėra pagrindo išvadai, jog derybos dėl reikalavimų išpirkimo nebus vykdomos. Strateginis investuotojas aktyviai bendradarbiavo su bendrove ir teikė savo siūlymus, kuriuos bendrovės vadovybė numatė restruktūrizavimo plano metmenyse. Iš pateiktos sutarties turinio galima spręsti, kad atsakovė su strateginiu investuotoju jau yra susiderėjusi dėl visapusiško bendradarbiavimo, taip pat dėl to, kad strateginis investuotojas refinansuos bendrovės įsiskolinimus didiesiems kreditoriams.
  7. Teismas pažymėjo, kad sutikimus dėl bendrovės restruktūrizavimo ir mokėjimo terminų atidėjimo pateikė stambūs UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditoriai: UAB „Kretingalės mėsa“ (465 120,93 Eur), A. B. (30 847,30 Eur), V. B. (34 659,11 Eur), Ž. B. (1 442,97 Eur), UAB „Viktamas“ (11 608,44 Eur), UAB „Paryžė“ (21 785,37 Eur), „Meat Agro“ OU (40 000 Eur). Pritarimą UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimui išreiškė ir įmonės darbuotojai. Atsižvelgęs į tai, kad daugelis UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sutiko atidėti skolos mokėjimo terminus, teismas sprendė, kad atsakovė dėjo maksimalias pastangas kuo sklandesnio restruktūrizavimo proceso užtikrinimui, tikėtina, kad bendravo ir bendradarbiavo su kreditoriais. Prieštaravimą restruktūrizavimo bylos iškėlimui pareiškė tik kreditorių mažuma.
  8. Teismas nepritarė AB Šiaulių banko argumentams, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ pateikti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir konstatavo, jog metmenyse pateikta bendrovės charakteristika, trumpai apibūdinta bendrovės būklė, pateikti išsamūs duomenys apie kreditinius reikalavimus, išdėstytas preliminarus verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiu, kuriuo remdamasi įmonė sieks atkurti mokumą. Pažymėjo, kad, vertinant UAB „Pajūrio mėsinė“ metmenyse nurodytas konkrečias priemones, yra pagrindas spręsti, jog atsakovė pagal preliminarius restruktūrizavimo plano duomenis siekia išsaugoti ir pagrindinę veiklą, atkurti bendrovės mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais per restruktūrizavimo proceso laikotarpį. Bendrovė pradėjo veiksmus, susijusius su jos veiklos optimizavimu – buvo iš esmės peržiūrėta UAB „Pajūrio mėsinė“ gamybinė ekonominė veikla; bendrovė optimizavo bandovežių maršrutus, atsisakė visų nuostolingų reisų – tai leido sumažinti transportavimo kaštus; sumažino darbuotojų skaičių; plėtoja komercinę veiklą; siekia sertifikuotis ir atlikti auditus tarptautinio sertifikato FSSC 22000 gavimui, kas užtikrins aukštesnę bendrovės produkcijos kainą ir geresnę paklausą. Įvertinęs UAB „Pajūrio mėsinė“ metmenyse nurodytas konkrečias priemones ir jau atliktus veiksmus, teismas sprendė, kad prioritetas nagrinėjamu atveju turi būti suteiktas bendrovės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui.

6III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7

  1. Pareiškėja AB Šiaulių bankas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi UAB „Pajūrio mėsinė“ yra nemoki, o reikalavimą dėl bankroto bylos UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pagal UAB „Pajūrio mėsinė“ pateiktą kreditorių sąrašą su daugeliu kreditorių yra neatsiskaitoma jau daugiau kaip pusantrų metų. UAB „Pajūrio mėsinė“ Šiaulių bankui kredito grąžinimo įmokų nemoka nuo 2016 m. sausio 30 d., palūkanų – nuo 2016 m. sausio 5 d., todėl 2017 m. rugsėjo 7 d. pranešimu Šiaulių bankas nutraukė kredito sutartį su UAB „Pajūrio mėsinė“. Nuo 2016 m. sausio iki kredito sutarties nutraukimo įsiskolinimas AB Šiaulių bankui padidėjo daugiau kaip 150 000 Eur. AB SEB banko kredito, už kurį laidavo UAB „Pajūrio mėsinė“, grąžinimo terminas yra pasibaigęs 2014 m. gruodžio 15 d., buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau įsipareigojimai iki šios dienos neįvykdyti. Luminor Bank AB kredito linijos grąžinimo terminas pasibaigė 2016 m. rugsėjo 30 d., tačiau įsipareigojimai iki šios dienos neįvykdyti. Akivaizdu, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų. Net jei šiuo metu vyksta ginčas dėl kredito grąžinimo galutinio termino, tai nekeičia fakto dėl ilgalaikio įsipareigojimų nevykdymo ir nėra susiję su atsakovės pareiga padengti įsiskolinimą, susidariusį iki ieškinio pateikimo, ar mokėti palūkanas.
    2. UAB „Pajūrio mėsinė“ finansinė situacija jau ilgą laiką nuosekliai blogėja: mažėja pajamos, pelningumas (iš vieno pardavimo pajamų gaunama mažiau naudos), grynasis pinigų srautas neigiamas (įmonė nesukaupia laisvų lėšų, kurias galėtų skirti skolų grąžinimui). UAB „Pajūrio mėsinė“ per daugiau nei ketverius metus, per kuriuos beveik dvejus metus turėjo teisę naudoti restruktūrizavimo proceso teikiamomis lengvatomis, nesugebėjo prisitaikyti prie rinkos pokyčių, bendrovės finansinė situacija nuosekliai blogėjo, didelė dalis įsiskolinimų kreditoriams yra susidarę prieš daugiau nei pusantrų metų, įmonė ilgą laiką nevykdo mokėjimų kredito institucijoms, todėl UAB „Pajūrio mėsinė“ finansiniai sunkumai negali būti vertinami kaip trumpalaikiai. Įsipareigojimų vykdymas atskiriems kreditoriams (tiekėjams, VSDFV ar kt.) nerodo bendrovės veiklos gerėjimo, priešingai, yra nesąžiningas ir pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą.
    3. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad daugelis UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sutiko atidėti susidariusių skolų mokėjimą, t. y. palaiko restruktūrizavimo procesą. Prieštaravimus restruktūrizavimo bylos iškėlimui pareiškę didieji kreditoriai AB Šiaulių bankas, Luminor Bank AB ir AB SEB bankas, teismo nepagrįstai buvo įvertinti kaip kreditorių mažuma.
    4. Teismas susitarimą su strateginiu investuotoju įvardijo kaip aplinkybę, patvirtinančią, jog pakartotinis restruktūrizavimo procesas yra perspektyvus, tačiau tuo pačiu nurodė, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ nepateikė įrodymų, jog nors viena kredito institucija būtų sutikusi su kokiais nors pasiūlymais dėl reikalavimų išpirkimo arba bent būtų pradėjusi derybas dėl galimo reikalavimų išpirkimo. Darydamas išvadą, kad derybos galimai bus pradėtos ateityje, nes susitarimas pasirašytas tik 2017 m. rugpjūčio 1 d. (daugiau nei prieš keturis mėnesius) bei neatsižvelgdamas į pačių kredito institucijų nuomonę dėl restruktūrizavimo proceso perspektyvumo, teismas priėmė sprendimą grįstą prielaidomis, o ne įrodymais ar faktine situacija.
    5. Pagal atsakovės restruktūrizavimo plano metmenis atsakovės pardavimo pajamos 2017 m. turėtų sudaryti 8 395 000 Eur. Pagal 2017 m. lapkričio 2 d. balanso duomenis atsakovės pardavimo pajamos sudarė 4 734 025 Eur. Taigi, per du 2017 m. mėnesius atsakovės pardavimo pajamos turėtų padidėti 56 proc., kad restruktūrizavimo plane pateikti skaičiavimai ir įrodinėjamas restruktūrizavimo proceso perspektyvumas būtų užtikrintas. Toks augimas yra nepagrįstas jokia logika, ypač vertinat nuoseklų ir eilę metų besitęsiantį atsakovės pajamų kritimą, todėl dar neiškėlus restruktūrizavimo bylos jau yra aišku, kad restruktūrizavimo plane numatyti planai niekaip negalėtų būti vykdomi. Būtų galima tikėtis, kad pajamos būtų didinamos didinant kainas, tačiau, kaip nurodo UAB „Pajūrio mėsinė“, pardavimus didinti ketinama taikant agresyvią kainodaros sistemą, kas būtų nesuderinama su kainų didinimu, kuris galėtų padidinti pajamas. Nors UAB „Pajūrio mėsinė“ nurodo, kad ženkliai sumažino sąnaudas, tačiau, kaip matyti iš balanso duomenų, sąnaudos tenkančios 1 Eur pardavimo pajamų faktiškai nesikeitė, t. y. 2016 m. pardavimo savikaina sudarė 105 proc. pardavimo pajamų, o 2017 m. lapkričio 2 d. sudarė 103 proc. pardavimo pajamų. 2016 m. bendrosios sąnaudos sudarė 3,75 proc. pardavimo pajamų, o 2017 m. lapkričio 2 d. sudarė 3,74 proc. pardavimo pajamų. Taigi, faktiškai sąnaudos nesumažėjo ir vis dar viršija gaunamas pajamas.
    6. AB Šiaulių bankas pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo įrodinėjo abi ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodytas bankroto bylos iškėlimo sąlygas, t. y. kad UAB „Pajūrio mėsinė“ negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir kad UAB „Pajūrio mėsinė“ faktiškai yra nemoki. Teismas nutartyje pasisakė ir vertino UAB „Pajūrio mėsinė“ mokumą tik vienu iš pagrindų, t. y. sprendė, kad bendrovė yra moki, nes jos įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau neatsižvelgė į tai, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ negali ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytos bankroto bylos iškėlimo sąlygos yra alternatyvios ir bankroto byla turėtų būti keliama nustačius bent vieną iš jų. Neįvertinęs UAB „Pajūrio mėsinė“ galimybių vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir faktinio mokumo, teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
    7. Teismas nepagrįstai vertino, kad UAB „Grimeda“ akcijos yra vertos 1 326 460 Eur ir galėtų būti nukreiptos kreditorių reikalavimų tenkinimui. Nors šiuo metu UAB „Grimeda“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau ją prašoma nutraukti, nes bendrovė faktiškai yra nemoki. UAB „Grimeda“ ieškinys dėl kredito sutarties su AB Šiaulių banku pakeitimo, pratęsiant kredito grąžinimo terminą, buvo atmestas kaip nepagrįstas ir sprendimas įsiteisėjo (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-772-368/2017), t. y. paaiškėjo, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu UAB „Grimeda“ faktiškai buvo nemoki ir šiai dienai vyksta nemokios bendrovės restruktūrizavimo procesas, tokiu būdu pažeidžiant kreditorių teises. Atsižvelgiantį į UAB „Grimeda“ finansinę situaciją ir kapitalo apmokėjimo aplinkybes, nėra pagrindo vertinti, kad šiai dienai jos akcijos yra vertos tiek pat, kiek jos buvo vertos 2014 m. liepos 22 d., kai jos buvo įsigytos.
    8. Sprendžiant, ar įsipareigojimai kreditoriams dėl vykstančių teisminių ginčų gali būti vertinami kaip nepradelsti, būtina atsižvelgti į ginčo atsiradimo aplinkybes, ginčą inicijavusios šalies sąžiningumą ir tikruosius tikslus. Iki kredito sutarties nutraukimo UAB „Pajūrio mėsinė“ įsiskolinimas AB Šiaulių bankui buvo 154 761,93 Eur, ieškinys dėl kredito grąžinimo termino pakeitimo buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 11 d. (Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-10090-1031/2017). Byloje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išaiškinta, kad ieškinio pateikimas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatleidžia UAB „Pajūrio mėsinė“ nuo pareigos padengti iki ieškinio pateikimo susidariusį įsiskolinimą, mokėti einamąsias įmokas ir palūkanas. Nors UAB „Pajūrio mėsinė“ nurodo, kad aplinkybės, sąlygojusios finansinius sunkumas, atsirado dar 2013 – 2014 metais, tačiau ieškiniai, kuriais prašoma pakeisti kredito sutartis, ar ginčijami sandoriai, buvo pateikti tik prasidėjus teisminiams procesams dėl restruktūrizavimo bylų nutraukimo, bankroto bylų kėlimo, bei tokiam procesiniam elgesiui pasiteisinus sprendžiant UAB „Grimeda“ restruktūrizavimo bylos kėlimo klausimą. Minėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ieškiniai teikti siekiant, jog įsipareigojimai kredito institucijoms būtų vertinami kaip nepradelsti.
    9. Kreditavimo sutartis su UAB „Pajūrio mėsinė“, jei nebūtų nutraukta, turėjo pasibaigti 2020 m. vasario 5 d., o UAB „Pajūrio mėsinė“ pateikė ieškinį, kuriuo prašoma kredito grąžinimo terminą pratęsti iki 2021 m. liepos 20 d., t. y. metams su puse. Kyla klausimas, ar kredito sutartį pratęsus metams su puse, t. y. iki 2021 m. liepos 20 d., būtų galima pagrįstai teigti, kad UAB „Pajūrio mėsinė“, jau beveik du metus nevykdydama savo įsipareigojimų, pradės juos vykdyti.
  2. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Luminor Bank AB prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo bylą bei tenkinti pareiškėjos AB Šiaulių banko prašymą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Didžiausi bendrovės kreditoriai (Luminor Bank AB su 770 563,02 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, AB Šiaulių bankas su 1 195 587,31 Eur dydžio finansiniu reikalavimu ir AB SEB bankas su 8 186 817,90 Eur dydžio finansiniu reikalavimu) nepritaria atsakovės restruktūrizavimo procesui ir prašo iškelti atsakovei bankroto bylą. Balsų daugumą turinčių kreditorių valia nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai įvertinta, sprendžiant dėl galimybės atsakovės restruktūrizavimo proceso metu pasiekti ĮBĮ numatytus tikslus. Atsakovė įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant Luminor Bank AB, nevykdo, o atsakovės restruktūrizavimo metmenyse nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvios ir neužtikrina, kad atsakovės mokumas bus atkurtas restruktūrizavimo proceso metu, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla buvo nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-514-777/2017, kadangi atsakovės kreditoriai nepritarė atsakovės restruktūrizavimo plano tvirtinimui.
    2. Kreditoriams nebuvo suteikta galimybė susipažinti su atsakovės sudaryta sutartimi su strateginiu investuotoju, teismnui šią sutartį pripažinus nevieša bylos medžiaga, todėl Luminor Bank AB negalėjo pateikti savo argumentų dėl minėtos sutarties sąlygų ir jų įtakos atsakovės mokumo atstatymui. Jokios derybos su strateginiu investuotoju ir/ar atsakove dėl skolų bankui padengimo/refinansavimo nevyksta, todėl Luminor Bank AB nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovės vykdomi veiksmai leidžia tikėtis, jog atsakovės mokumas bus atkurtas restruktūrizavimo proceso metu.
    3. Teismas neteisingai nustatė atsakovės pradelstų skolų dydį ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai neviršija pusės į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Atsakovės 770 563,02 Eur skola Luminor Bank AB yra pradelsta, kadangi prievolės grąžinti bankui kreditą ir sumokėti palūkanas pagal 2009 m. spalio 20 d. Kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2009-58, su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais, įvykdymo terminas suėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. Aplinkybė, kad atsakovė teisme pareiškė ieškinį atsakovei Luminor Bank AB (civilinė byla Nr. e2-35018-1012/2017) ir prašo atidėti kredito bankui grąžinimą 4 metų laikotarpiui, nesudaro pagrindo teigti, kad nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. neįvykdyta prievolė, suėjus pagal sutartį numatytam galutiniam jos įvykdymo terminui, nėra pradelsta. Luminor Bank AB 770 563,02 Eur reikalavimas įskaičiuotinas į atsakovės pradelstų skolų dydį. Į pradelstų įsiskolinimų dydį patenka ir pareiškėjos AB Šiaulių banko bei trečiojo asmens AB SEB banko reikalavimai, kurių mokėjimo terminai taip pat yra pasibaigę.
    4. Atsakovės į balansą įrašyto turto vertė sudaro 5 573 998 Eur, tačiau, priešingai nei konstatavo teismas, atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro ne 2 425 609,51 Eur, bet 3 196 172,53 Eur (įtraukus Luminor Bank AB reikalavimą), 4 391 760 Eur (įtraukus Luminor Bank AB ir AB Šiaulių banko reikalavimą) ir 12 578 578 Eur (įtraukus Luminor Bank AB, AB Šiaulių banko ir SEB banko reikalavimus). Taigi, net jeigu į atsakovės pradelstų įsiskolinimų dydį nebūtų įtraukti kreditorių AB Šiaulių banko ir SEB banko reikalavimai, 3 196 172,53 Eur pradelstų įsiskolinimų dydis sudaro 57,34 proc. į atsakovės balansą įrašyto turto vertės.
  3. Pareiškėja AB Šiaulių bankas atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą su skundu sutinka. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas, didiesiems kreditoriams nepritariant restruktūrizavimui, jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje aiškiai liudija restruktūrizavimo bylos neperspektyvumą. Kreditoriams aiškiai nepritariant restruktūrizavimo plano metmenims, restruktūrizavimo bylos iškėlimas tampa beprasmis. Kreditorių nuomonė yra ypač reikšminga šiuo atveju, kadangi restruktūrizavimo bylą UAB „Pajūrio mėsinė“ prašoma kelti pakartotinai po to, kai prieš tai iškelta restruktūrizavimo byla jau buvo nutraukta dėl to, jog kreditoriai nepritarė restruktūrizavimo planui ir restruktūrizavimo procesui.
    2. UAB „Pajūrio mėsinė“ finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, o restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvios ir neužtikrina, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ mokumas bus atkurtas restruktūrizavimo proceso metu. UAB „Pajūrio mėsinė“ finansiniai sunkumai tęsiasi ne vienerius metus, jų nepavyko išspręsti iki šios dienos, įmonės finansiniai rodikliai toliau blogėja, pati UAB „Pajūrio mėsinė“ patvirtina, kad naujų rinkų suradimo procesas yra sudėtingas ir ilgas, iš dalies priklauso nuo politinių sprendimų ir pan.
    3. UAB „Pajūrio mėsinė“ nepagrįstai pripažinta mokia vien dėl to, kad ji pati yra inicijavusi teisminius ginčus, kuriais ginčija daugiau kaip 10 000 000 Eur dydžio kreditorių reikalavimus ar jų įvykdymo terminus. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teisminių ginčų pobūdį (ginčijamas ne pats reikalavimas, o reikalaujama pratęsti prievolių vykdymo terminus), jų inicijavimo aplinkybes (inicijuota po restruktūrizavimo bylų nutraukimo, žinant apie ketinimus kelti bendrovei bankroto bylą), UAB „Pajūrio mėsinė“ ir kitų susijusių įmonių procesinį elgesį kitose civilinėse bylose.
  4. Atsakovė UAB „Pajūrio mėsinė“ atsiliepimu į pareiškėjos bei trečiojo asmens atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstai nepriskirtas prie pradelstų įsipareigojimų, nes Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje bendrovė reikalauja pakeisti su pareiškėja sudarytą kreditavimo sutartį, pratęsiant galutinį kredito grąžinimo terminą. Ši kreditavimo sutartis nėra nutraukta. Apeliantė, įrodinėdama neva neteisėtą jos teisės vykdyti skolos išieškojimą iš UAB „Pajūrio mėsinė“ ribojimą, nuslėpė nuo teismo, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi įpareigojo AB Šiaulių banką iki bylos išnagrinėjimo nenutraukti su atsakove sudarytų kredito sutarčių. Taigi, akivaizdu, kad apeliantė negalėtų pasinaudoti savo tariama teise išieškoti 1 195 587, 31 Eur, net ir nesant restruktūrizavimo proceso. AB Šiaulių bankas nepateikė teismui įrodymų, kad yra išduotas vykdomasis dokumentas UAB „Pajūrio mėsinė“ atžvilgiu. Laidavimo sutartis savaime nėra laikytina vykdomuoju dokumentu.
    2. Trečiojo asmens Luminor Bank AB reikalavimas taip pat pagrįstai nepriskirtas prie pradelstų įsipareigojimų, nes įmonių gaivinimo procesas numato moratoriumo taikymą – prievolių, atsiradusių iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą, vykdymo ir įgyvendinimo laikiną sustabdymą. Aplinkybė, kad pagal bendrovės ir trečiojo asmens susitarime Nr. K-2300-2009-58/6 numatyto kredito linijos limito gražinimo grafiką galutinis mokėjimo terminas – 2016 m. rugsėjo 30 d., neturi teisinės reikšmės, nes šio termino suėjimo metu dėl atsakovei iškeltos restruktūrizavimo bylos šios prievolės vykdymas buvo sustabdytas. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal bendrovės ieškinį atsakovei AB DnB bankui dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, pratęsiant galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Teismui patenkinus bendrovės ieškinį, bendrovės įsipareigojimai kreditorei AB DnB bankui nebus pradelsti.
    3. Bendrovės 8 186 817,90 Eur įsipareigojimas AB SEB bankui kildinamas iš 2010 m. birželio 11 d. laidavimo sutarties Nr. 04/10031, kuri yra ginčijama civilinėje byloje Nr. e2-1320-777/2017. Byla nėra pasibaigusi ir su apeliaciniu skundu yra išsiųsta Lietuvos apeliaciniam teismui. Ši kreditorė nėra pradėjusi faktinio išieškojimo iš pagrindinės skolininkės (UAB „Agrovet“), kuris taip pat siekia pratęsti įsipareigojimo grąžinimo terminus. Pagrindinei skolininkei – UAB „Agrovet“, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1737-163/2017 yra keliama restruktūrizavimo byla. Jeigu dėl pagrindinės skolininkės sudarytos kreditavimo sutarties pakeitimo arba pagrindinės skolininkės restruktūrizavimo proceso bus atidėtas jos prievolių vykdymas, tokia įsipareigojimų vykdymo modifikacija taip pat galiotų atsakovei, kaip pagrindinės skolininkės laiduotojai. AB SEB banko reikalavimų užtikrinimui buvo įkeistas pagrindinės skolininkės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, iš kurio banko, kaip hipotekos turėtojo, reikalavimai turėtų būti tenkinami pirmiausiai. Jeigu AB SEB bankas tą patį kreditorinį reikalavimą pagrindinei skolininkei pareikštų trijų skolininkių restruktūrizavimo procesuose, būtų suabsoliutinta vieno privilegijuoto kreditoriaus pozicija ir nukentėtų viešasis interesas, kitų kreditorių, valstybės, VSDFV biudžeto, darbuotojų ir pačios bendrovės teisėti interesai.
    4. Šiuo atveju didelę reikšmę turi valstybės interesai, nes, atsakovei iškėlus bankroto bylą, pareiškėjos reikalavimai galimai bus pateikti UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui dėl išmokos išmokėjimo, todėl valstybės lėšomis bus dengiama pajėgaus paties susimokėti ūkio subjekto skola. Negalima suabsoliutinti pareiškėjos, kurios reikalavimų terminas nėra suėjęs, o be to yra užtikrintas valstybės garantija, nekilnojamojo turto hipoteka, kilnojamojo turto įkeitimu, laidavimais ir kitomis užtikrinimo priemonėmis, pozicijos, neatsižvelgiant į galimus neigiamus finansinius padarinius valstybės biudžetui ir viešajam interesui. Valstybės valdoma įmonė UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ 2017 m. liepos 12 d. raštu Nr. 2A-932 pritarė atsakovės restruktūrizavimo procesui.
    5. Bankroto procedūros mėsos perdirbimo įmonėse nėra geriausia išeitis, nes, įmonei sustabdžius veiklą, turtas praranda esminę dalį vertės, o bankroto procedūros nėra operatyvios ir greitos. Nuo bendrovės veiklos tęstinumo ir stabilumo priklauso apie 500 darbo vietų, taip pat ūkininkų ir kitų mėsos sektoriuje dirbančių klientų/ tiekėjų likimas. Bendrovės veiklos nutraukimas ne tik reikštų darbo vietų praradimą įmonėje dirbantiems darbuotojams, kuriems valstybė turėtų mokėti bedarbių pašalpas, tačiau ir taptų rimta grėsme kitų mėsos sektoriuje veikiančių smulkesnių įmonių išlikimui.
    6. Vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai nėra vykdomi ilgesnį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja mokumo atkūrimo perspektyva. Atsakovė restruktūrizavimo byla siekia vienintelio tikslo – atkurti ūkinę veiklą tokiu mastu, kuris leistų papildomu terminu atsiskaityti su kreditoriais, išsaugoti sukauptą patirtį ir ją plėtoti, sudaryti stabilų pagrindą esamiems ir būsimiems darbuotojams bei visam regionui. Atsakovė yra daugiau kaip šešiolika metų veikianti įmonė, turinti ilgametę patirtį mėsos versle, užimanti svarbią vietą Lietuvos mėsos perdirbimo rinkoje ir turinti įdirbį užsienio rinkose, pažįstama vartotojui kaip aukštos kokybės šviežios mėsos gamintoja, nuolat atnaujinanti savo asortimentą ir technologijas. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybėje šiuo metu yra įdarbinusi virš penkiasdešimt darbuotojų. Teismas pagrįstai vadovavosi ne pavienių kreditorių siekiu, bet įvertino viešąjį interesą. Restruktūrizavimo bylos atsakovei neiškėlimas lemtų sudėtingą padėtį Klaipėdos rajono savivaldybėje, kadangi daugiau nei penkiasdešimt darbuotojų galimai netektų darbo bei savo pragyvenimo šaltinio. Viešojo intereso buvimo faktą ir svarbą, be kita ko, patvirtinta ir teismo įvertinta aplinkybė, kad bendrovė su VSDFV 2017 m. rugsėjo 25 d. pasirašė valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo sutartį. Akivaizdu, kad valstybės įgaliotos institucijos palankiai vertina bendrovę, supranta jos kuriamą naudą.
    7. Iš atsakovės 2017 m. spalio 26 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovės pardavimo pajamos sumažėjo, tačiau atsakovės nuostoliai taip pat atitinkamai sumažėjo: praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu buvo 605 642 Eur, per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 26 d. – 352 273 Eur. Šie nuostolių/pajamų rodiklių pokyčiai susiję su tuo, kad atsakovė siekia apkrauti skerdyklos pajėgumus ne parduodama produkcija, bet didinti skerdimo paslaugų teikimo apimtis kitiems užsakovams. Natūralu, kad, mažinant prekių pardavimą ir didinant paslaugų teikimą, atsakovės pardavimo pajamos mažėja, kadangi parduodama tik skerdimo paslauga. Pardavimo pajamų mažėjimas nereiškia pelno mažėjimo, kadangi taip pat mažėja ir savikainos dalis. Be to, pelningumo rodiklis yra tik vienas iš daugelio galimų finansinių rodiklių, todėl vieno rodiklio išskyrimas ir suabsoliutinimas yra nepagrįstas, kadangi turi būti vertinama bendra finansinių ir kitų aplinkybių visuma. Pati pareiškėja pripažįsta, kad bendrovės patiriamas nuostolis mažėja. Apeliantės hipotetinės prielaidos apie tai, kad nuostolingumo mažėjimą sąlygojo pajamų mažėjimas, yra visiškai nepagrįstos. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas teisingai nustatė, kad bendrovė įdiegė efektyvumo ir produktyvumo kontrolę ir stebėseną, optimizavo energetinius resursus, ėmė teikti skerdimo paslaugas, už kurias gauna uždarbį. Toks svyravimas nepagrindžia turtinės padėties pablogėjimo, nes tokio pobūdžio finansinių rodiklių svyravimus paprastai lemia natūralūs rinkos pokyčiai. Pagal bendrovės finansinius dokumentus bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis yra teigiamas turto naudai. Bendrovės nuosavam kapitalui esant teigiamam, matyti, kad bendrovė turi turto, iš kurio gali patenkinti kreditorių reikalavimus, tačiau dėl turimo turto specifikos ir struktūros bendrovė neturi užtektinai galimybių juos patenkinti laiku, būtent dėl to reikalingas restruktūrizavimo procesas.
    8. Civilinės bylos Nr. e2-896-613/2017 nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovei nepriklauso nuosavybė į UAB „Grimeda“ akcijas, todėl 1 326 460 Eur vertės turtas įskaičiuotinas į atsakovės turto masę. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-24-265/2018 atsisakė tenkinti prašymą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Grimeda“ nutraukimo, o aplinkybė, kad UAB „Grimeda“ yra restruktūrizuojama, nereiškia, jog UAB „Grimeda“ akcijos tapo bevertėmis. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos poziciją dėl UAB „Grimeda“ akcijų vertės.
    9. Pareiškėja klaidina teismą teigdama, neva trečią kartą yra sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei kėlimo, esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms. Atsakovė, ištaisydama kitoje civilinėje byloje teismo nustatytus trūkumus, iš naujo kreipėsi į teismą, kuris, šioje byloje išsamiai įvertinęs naujas aplinkybes, priėmė motyvuotą ir teisingą nutartį.
    10. Teismas pagrįstai sprendė, kad restruktūrizavimui pritaria atsakovės kreditorių dauguma. Pritarimą atsakovės restruktūrizavimui išreiškė atsakovės darbuotojai, didžioji dalis atsakovės kreditorių taip pat pritaria atsakovės restruktūrizavimo procesui. Be to, kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, pareiškėjos ir trečiojo asmens reiškiamas nepritarimas restruktūrizavimo procesui šioje stadijoje nėra esminis.
    11. Teismas pagrįstai sprendė, kad strateginio partnerio buvimas sukuria pagrįstas prielaidas restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo stadijoje manyti, kad bendrovė gali būti pajėgi per restruktūrizavimo terminą padengti pradelstus įsiskolinimus ir pasiekti kitus restruktūrizavimo proceso tikslus. Teismo nutartyje visiškai pagrįstai nurodoma, kad, bendrovei sudarius sutartį su strateginiu investuotoju, ji įgijo papildomų priemonių, kurių įgyvendinimas iš esmės pakeistų restruktūrizavimo perspektyvas bei leistų bendrovei susitarti su kreditoriais dėl pritarimo restruktūrizavimo planui.
    12. Atsakovės pateikti duomenys ir paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė atlieka veiksmus, skirtus jos veiklos efektyvumo didinimui bei finansinių sunkumų išvengimui. Vadovaujantis mėsos sektoriaus profesionalių konsultantų analize ir išvadomis, 2017 m. pirmą veiklos pusmetį buvo iš esmės peržiūrėta gamybinė ekonominė veikla. Įdiegta kasdieninių gamybos rodiklių stebėsenos sistema šiuo metu leidžia efektyviai valdyti gamybinius kaštus ir operatyviai priimti sprendimus. Optimizavus gyvulių supirkimo tinklą, buvo sumažintas neefektyviai dirbančių agentų skaičius, sumažintos sąnaudas vienam gyvuliui. Bendrovei pavyko pasiekti efektyvesnį gyvūnų supirkimą, padidinant vienam agentui tenkančių gyvulių kiekį, todėl ženkliai sumažėjo įsigyjamo gyvulio kaina; pirkdama gyvulius bendrovė optimizavo bandovežių maršrutus, atsisakė visų nuostolingų reisų. Tai leido gerokai sumažinti transportavimo kaštus. Kiaulių vežimui pradėti samdyti specializuoti bandovežiai, su kuriais vienu reisu galima parsivežti didesnius kiekius kiaulių ir taip atpiginti vežamo kilogramo kainą. Sudarytos sutartys su stambiais kontrahentais, kuriems kiekvieną savaitę bendrovė teikia kiaulių skerdimo paslaugas, vien per vasario mėnesį ir pusę kovo mėnesio bendrovė vien šiems dviem klientams paskerdė net 4 700 kiaulių. Bendrovė taip pat yra sudariusi sutartis su aplinkinių rajonų stambesnių galvijų augintojais ir teikia jiems galvijų skerdimo paslaugas.
    13. Įgyvendindama veiklos efektyvumo ir produktyvumo programą, per paskutiniuosius mėnesius bendrovė sumažino darbuotojų skaičių: 2016 m. lapkričio 1 d. bendrovėje buvo 126 darbuotojai, šiuo metu dirba tik 58 darbuotojai. Nepaisant patirtų momentinių sąnaudų, esminis darbo jėgos optimizavimas artimiausiu metu neabejotinai leis bendrovei generuoti teigiamus srautus ir sėkmingai dalyvauti konkurencinėje aplinkoje. Sumažintas darbuotojų skaičius leido stipriai padidinti gamybos efektyvumą, sumažėjo skerdimo kaštai, tuo tarpu gyvulių supirkimo ir skerdimo kiekiai nesumažėjo. Per paskutinius mėnesius bendrovė savo gamybinėse patalpose investavo daugiau kaip 25 000 Eur į patalpų ir įrangos švarą, higieną, kad numatomų auditų rezultatai būtų sėkmingi ir leistų užtikrinti maksimalią bendrovės gaminamos produkcijos saugą ir kokybę.
    14. Bendrovės komercinė veikla aktyviai plėtojama ir geografiniu atžvilgiu. Bendrovė savo produkciją tiekia į Olandiją, Honkongą, Estiją, Latviją, Lenkiją, Italiją. Taip pat turimi veterinariniai patvirtinimai produkcijos tiekimui į Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją, NVS šalis. Baigiamas veterinarinis auditas dėl jautienos eksporto patvirtinimo į Kinijos žemyninę rinką. Strateginis investuotojas ir bendrovė, dalyvaujant tarptautiniams auditoriams ir veterinarijos pareigūnams, vykdo bendrovės gamyklos sertifikavimą jautienos eksportui į Izraelio rinką. Bendrovė taip pat vykdo derybas su Izraelio, Artimųjų rytų ir Persų įlankos šalių, Afrikos ir kitų šalių subjektais, taip pat tariasi su ritualinės košer ir halal produkcijos pirkėjais dėl mėsos gaminių tiekimo.
    15. Bendrovei po netikėtų krizinių veiksnių susidūrus su finansiniais sunkumais, kiti rinkos dalyviai neatsisako bendradarbiavimo ir derasi dėl naujų sutarčių sudarymo, tai rodo, kad bendrovė per daugiau nei dvidešimt penkerius veiklos metus užsitarnavo prekybos partnerių pasitikėjimą, išlaikė aukštus gamybos standartus, geba atverti naujas rinkas, prisitaikyti prie pokyčių, turi sudariusi tvarią strategiją konkurencingai veiklai rinkoje atkurti. Košerinės produkcijos pirkėjai, suinteresuoti investicijomis į košerinės gamybos linijos įdiegimą ir didelių jautienos kiekių pirkimu. Šiuo metu su košerinės produkcijos pirkėjais jau suderintas Košer įrangos projektas, vykdomi linijos pritaikymo darbai, suderintos ilgalaikio jautienos tiekimo kontrakto sąlygos. Pirkėjai iš Kinijos žemyninės rinkos išreiškė valią kad, suderinus specialistų iš Kinijos migracijos procedūras, jie deleguos kvalifikuotus technologus kontrolinio išpjaustymo atlikimui pagal Kinijos standartus, gavus eksporto leidimus, visi paruošiamieji darbai jau būtų atlikti ir nedelsiant būtų pradėtas jautienos eksportas. Bendrovė perorientuoja savo produkcijos tiekimo kryptis į Artimųjų ir Vidurio Rytų, Šiaurės Amerikos ir Europos šalių rinkas. Bendrovė yra sertifikuota ir įtraukta į mėsos įmonių, galinčių eksportuoti į JAV sąrašą, ir derasi su distributoriumi iš Arizonos valstijos dėl jautienos tiekimo sąlygų.
    16. Teismui pateikti dokumentai patvirtina strateginio parnerio poziciją suteikti išankstinį gamybos paslaugų finansavimą, gamybos komponentų pristatymą ir užtikrinti užsakymus produkcijai, garantuojančius visišką gamybos cecho apkrovą, todėl pagrįstai galima tikėtis, kad bendrovė artimiausiu metu ženkliai didins pardavimų apimtis. Tai leidžia manyti, kad bendrovė turi potencialias galimybes generuoti ir didinti pajamas. Bendrovė yra suformavusi uždavinius, kurie leis gerinti jos finansinę situaciją ateityje, siekti pelningumo, rasti naujų užsakovų, sudaryti sutartis su naujais verslo subjektais. Pelningos sutartys, ypač eksporto rinkose, gali iš esmės padidinti gamybos apimtis, pakeisti ir pagerinti įmonės finansinį stabilumą, konkurencingumą rinkoje, o kartu ir bendrovės finansinius rodiklius. Bendrovė aktyviai siekia sertifikuotis ir atlikti auditus tarptautinio sertifikato FSSC 22000 gavimui. Toks tarptautinis sertifikatas užtikrins aukštesnę bendrovės produkcijos kainą ir geresnę paklausą. Iš Rusijos Federacijos veterinarijos priežiūros tarnybos bendrovė gavo anketas su klausimais, jas užpildė bei pateikė atsakymus, todėl, tikėtina, kad Rusijos Federacijos veterinarijos priežiūros tarnyba svarsto apie jautienos tiekimo iš Lietuvos atnaujinimą.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė UAB „Pajūrio mėsinė“ iškelti bankroto bylą, iškeldamas jai restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
  1. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1203-777/2016 (B2-514-777/2017) iškėlė UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1505-407/2016 Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis palikta nepakeista.
  2. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-514-777/2017 UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo bylą nutarta nutraukti teismui nustatytu terminu nepateikus tvirtinti UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo plano projekto. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1189-330/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis palikta nepakeista, teismui, be kita ko, pažymėjus, kad iš į bylą pateikto 2017 m. vasario 20 d. vykusio UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo planui nepritarė kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 75,53 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.
  3. Iš karto po aptartos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priėmimo, t. y. tą pačią 2017 m. liepos 20 d., Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas naujas UAB „Pajūrio mėsinė“ direktoriaus A. P. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo (civilinės bylos Nr. B2-1507-613/2017). Minėtą pareiškimą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu buvo atsisakyta priimti, teismui pažymėjus, kad šis UAB ,,Pajūrio mėsinė“ direktoriaus A. P. pareiškimas traktuotinas kaip iš esmės tapatus jo ankstesniam pareiškimui, išnagrinėtam Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi – jokie įrodymai, kad situacija šiuo metu yra pasikeitusi ir 2/3 bendrovės kreditorių pritaria bendrovės restruktūrizavimo procesui, nebuvo pateikti, todėl darytina išvada, kad parengti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka jų įgyvendinimo realumo kriterijų.
  4. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1777-370/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartis palikta nepakeista. Aptariamoje nutartyje, be kita ko, buvo akcentuota, kad kreditoriams įvertinus įmonės finansinius rodiklius ir juos atmetus, naujas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti pateiktas atsižvelgus į kreditorių poziciją, kadangi, nors tokia pareiga įstatyme tiesiogiai ir nenustatyta teikiant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau esamomis aplinkybėmis ji sąlygota restruktūrizavimo proceso tikslų ir kreditorių pritarimo svarbos restruktūrizavimo procese. Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, sprendė, kad pareiškimo dėl bendrovės restruktūrizavimo pateikimu siekiama ne atkurti normalią ūkinę veiklą ateityje arba vykdyti ūkinę veiklą ir kartu atsiskaityti su kreditoriais, o įmonės turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymo.
  5. Praėjus savaitei po šios nutarties 25 punkte aptartos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo – 2017 m. lapkričio 2 d., Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas šioje byloje ginčijama nutartimi išnagrinėtas UAB „Pajūrio mėsinė“ direktoriaus A. P. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo.
Pakartotinio pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tenkinimo sąlygos
  1. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Restruktūrizavimo taikymo sąlygos įtvirtintos ĮRĮ 4 straipsnyje. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius tris mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš trejus metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai.
  2. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-784-370/2017 27 punktas).
  3. Teismų praktikoje pažymėta, kad ĮRĮ nuostatos nedraudžia (pasikeitus faktinėms aplinkybėms) pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti restruktūrizavimo bylą, pasikeitimas. Be to, šis pasikeitimas turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą ar ją nutraukti, arba atsirasti naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, jeigu tokių aplinkybių nėra ir ieškovas paduoda teismui iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamą ieškinį, kuris anksčiau buvo atmestas ir nutartis šiuo klausimu įsiteisėjo, pakartotinai paduotą ieškinį teismas apskritai turėtų atsisakyti priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2714/2011). Pažymėtina, kad nurodyti esmines pasikeitusias aplinkybes itin svarbu tais atvejais, kai pakartotinis pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikiamas praėjus labai trumpam laikui nuo teismo nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, arba ją nutraukti, įsiteisėjimo dienos.
  4. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis), o tai reiškia, kad jų pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, parodanti galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas, neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-484-330/2017 26 punktas). Didžiųjų bendrovės kreditorių parama restruktūrizavimo procesui ypač svarbi tais atvejais, kai yra teikiamas pakartotinis pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jeigu ankstesnis restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas iš esmės dėl bendrovės ir jos didžiųjų kreditorių pozicijos išsiskyrimo, susijusio su restruktūrizavimo procesu, jo eiga, pvz., kaip nagrinėjamos bylos atveju, kreditoriams nepritarus pateiktam restruktūrizavimo planui (jo nepatvirtinus).
Dėl pasikeitusių aplinkybių, susijusių su restruktūrizavimo bylos UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo pagrindais, egzistavimo
  1. Minėta, kad su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo nagrinėjamu atveju buvo kreiptasi trečią kartą. Todėl, sprendžiant dėl pagrindų UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo bylos iškėlimui egzistavimo, teismo visų pirma turėjo būti vertinamas aplinkybių pasikeitimas nuo ankstesnio, nesėkmingai pasibaigusio, UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo proceso, skiriant ypatingą dėmesį toms aplinkybėms, kurios sąlygojo ankstesnio UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo proceso nutraukimą.
  2. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ esmine pasikeitusia aplinkybe nurodė strateginio investuotojo, kuris, pasak UAB „Pajūrio mėsinė“ direktoriaus, iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo kreditorių susirinkime dienos bus išpirkęs reikalavimo teises iš pagrindinių bendrovės kreditorių ar perfinansuos turimus įsipareigojimus, dėl ko kreditorių susirinkime daugumą, reikalingą restruktūrizavimo plano tvirtinimui, turės nebe bankai, o strateginis investuotojas, pritraukimą. Prie naujų, pasikeitusių aplinkybių, UAB „Pajūrio mėsinė“ pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo taip pat nurodė sąlygų dėl bendradarbiavimo derinimą su kitais investuotojais, kurie taip pat ketina prisidėti prie bendrovės veiklos; bendrovės darbuotojų ir dalies kreditorių pritarimą restruktūrizavimo procesui.
  3. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, atsižvelgęs į sutarties su strateginiu investuotoju sudarymo laiką – 2017 m. rugpjūčio 1 d., sprendė, kad pagrindo išvadai, jog derybos dėl reikalavimų išpirkimo nebus vykdomos, nėra. Apeliacinės instancijos teismas su paminėta pirmosios instancijos teismo išvada sutinka tik iš dalies, o aptartas, UAB „Pajūrio mėsinė“ nurodomas, pasikeitusias aplinkybes šiuo metu laiko nepakankamomis iš esmės pasikeitusiai situacijai konstatuoti.
  4. Minėta, kad ankstesnis UAB „Pajūrio mėsinė“ restrtuktūrizavimo procesas buvo nutrauktas UAB „Pajūrio mėsinė“ maksimaliu nustatytu ir iki 2017 m. vasario 21 d. pratęstu terminu neparengus ir nepateikus teismui tvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano ir teismui konstatavus, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ neturi realios galimybės pateikti teismui restruktūrizavimo plano projektą, nes jam nepritarė kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė net 75,53 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimo sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1189-330/2017 22, 26 punktai). Sutiktina, kad realus sutarties su strateginiu investuotoju įvykdymas galėtų iš esmės pakeisti paminėtą situaciją, tačiau atsakovė, teigdama, jog iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo kreditorių susirinkime dienos strateginis investuotojas bus išpirkęs reikalavimo teises iš pagrindinių bendrovės kreditorių arba perfinansuos turimus įsipareigojimus, šiems savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų, išskyrus paminėtą sutartį, nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus, nei iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nepateikė (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu didieji kreditoriai teigia, jog jokios derybos su jais šiuo klausimu pradėtos ir vykdomos nebuvo. Pažymėtina, kad nuo sutarties su strateginiu investuotoju sudarymo šiuo metu yra praėję jau daugiau nei pusė metų, todėl, siekdama patvirtinti aptariamos sutarties vykdymo realumą, įrodymus apie bent pradinius šios sutarties vykdymo etapus – sėkmingą derybų pradžią, atitinkamų kreditorių, kurių reikalavimus bus siekiama išpirkti, perfinansuoti, poziciją, atsakovė turėjo pateikti.
  5. Spręsdamas dėl atsakovės kreditorių pritarimo restruktūrizavimo procesui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad trys į bylą pateikti kreditorių pritarimai UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo procesui yra parengti dar 2016 m. gegužės mėnesį – prieš restruktūrizavimo bylos UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimą pagal pirmąjį bendrovės pareiškimą; likusieji – 2017 m. liepos mėnesį, t. y. prieš teikiant antrąjį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo, kurį, kaip tapatų ankstesniam pareiškimui, išnagrinėtam Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi, buvo atsisakyta priimti. Taigi, kreditoriai, šiuo metu pritariantys atsakovės restruktūrizavimui, jam pritarė ir anksčiau, tačiau toks pritarimas nebuvo pakankamas atsakovės restruktūrizavimo proceso sėkmei. Tuo tarpu galimai didžiausių UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių – AB Šiaulių banko (pažymėtina, kad būtent AB Šiaulių bankas kreipėsi į teismą dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ iškeltos restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir jos prašymas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo tenkintas), Luminor Bank AB bei AB SEB banko, dėl kurio reikalavimo vyksta ginčas teisme, pozicija atsakovės restruktūrizavimo klausimu išliko nepakitusi, į bylą taip pat nepateikta įrodymų apie kitų restruktūrizavimo planui anksčiau nepritarusių bendrovės kreditorių pasikeitusią poziciją. Pažymėtina, kad šių duomenų pateikimo svarba buvo konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1777-370/2017, nurodant, kad, kreditoriams įvertinus įmonės finansinius rodiklius ir juos atmetus, naujas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti pateiktas atsižvelgus į kreditorių poziciją – tokia pareiga esamomis aplinkybėmis sąlygota restruktūrizavimo proceso tikslų ir kreditorių pritarimo svarbos restruktūrizavimo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1777-370/2017 27 punktas).
  6. Įvertinus šios nutarties 34-35 punktuose nurodytas aplinkybes, esminio aplinkybių, susijusių su atsakovės restruktūrizavimo proceso perspektyvomis, pasikeitimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina ir į bylą pateikta bendrovės su VSDFV, kurios reikalavimas yra ženkliai mažesnis nei aptartųjų didžiausių bendrovės kreditorių, 2017 m. rugsėjo 25 d. pasirašyta valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis.
  7. Vertinant kitus UAB „Pajūrio mėsinė“ kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo pateiktus įrodymus (nevieša bylos medžiaga, pareiškimo priedas Nr. 14) – eksporto leidimų į užsienio šalių rinkas kopijas, užsakymus bei verslo ryšius su užsienio partneriais patvirtinančių dokumentų kopijas, bendrovės sutarčių su pirkėjais ir tiekėjais kopijas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalies šių įrodymų datos yra 2016 m., 2017 m. pirmoji pusė, t. y. tuomet, kai UAB „Pajūrio mėsinė“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla pagal pirmąjį bendrovės pareiškimą. Be to, į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių konkrečius užsakymus bei jų vykdymą (CPK 178, 185 straipsniai). Aptariami dokumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, kad su bendrove iš tiesų bus sudarytos tam tikros komercinės sutartys ar ji gaus atitinkamas pajamas.
  8. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai yra pakankami patvirtinti iš esmės pasikeitusias aplinkybes nuo ankstesnio nesėkmingo atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos.
Dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ (ne)mokumo vertinimo
  1. Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. padarius pagrįstą išvadą dėl įmonės nemokumo, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Nors teismų praktikoje ir pažymima, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, t. y. neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015), tačiau nagrinėjamu atveju ši taisyklė nėra taikytina, kadangi ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sprendžiamas klausimas ne tik dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, bet ir pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo klausimas.
  2. Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyve rinkos dalyve. Taigi, tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Tai ypač aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Bendrovės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
  3. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas išvadas dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ mokumo darė įvertinęs bendrovės 2017 m. spalio 26 d. balanso, tos pačios dienos UAB „Pajūrio mėsinė“ pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis bei duomenis apie pradelstus bendrovės įsipareigojimus, kuriuos įvertinęs sprendė, kad bendrovė turi turto už 5 573 998 Eur, o jos pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 425 609,51 Eur, t. y. 43,52 proc. į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ mokumo išnagrinėjo nevisapusiškai ištyręs bei įvertinęs visas teisingam tokio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes – nesiaiškino, ar teismui pateikti finansinės atskaitomybės duomenys atitinka realią padėtį įmonėje, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismo nustatytas bendrovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis buvo pakankamai arti įstatyme apibrėžtos nemokumo ribos.
  4. Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ (ne)mokumo, nevertino bendrovės debitorių skolų galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais, nepagrįstai apsiribodamas tik teiginiu, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad bendrovė neturi galimybių išsiieškoti skolų iš didžiausių debitorių. Tuo tarpu sprendęs, kad nėra pagrindo į UAB „Pajūrio mėsinė“ turto masę neįtraukti bendrovei nuosavybės teise priklausančių 1 326 460 Eur vertės akcijų vien tik dėl to, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Grimeda“ akcijų įsigijimo teisėtumo, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo realios minėto turto – akcijų, vertės, ypač atsižvelgiant į nuo akcijų įsigijimo praėjusį laiką bei aplinkybę, kad UAB „Grimeda“ iškelta restruktūrizavimo byla (Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla Nr. B2-24-265/2018), kurioje Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, vis dar nėra patvirtintas UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo planas, o šis turtas sudaro ženklią dalį bendroje UAB „Pajūrio mėsinė“ turto masėje.
  5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sprendžiant juridinio asmens (ne)mokumo klausimą ir vertinant jo turimo turto santykį su pradelstais įsipareigojimais, ginčijami tokio asmens įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sumą. Tačiau ši taisyklė negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Pajūrio mėsinė“ (ne)mokumą, iš bendros UAB „Pajūrio mėsinė“ įsipareigojimų masės eliminavo trijų kreditorių reikalavimus iš viso daugiau nei 10 000 000 Eur sumai, konstatavęs vien tai, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ teisme ginčija atitinkamų kreditorių reikalavimus, tačiau neįvertinęs to, jog ieškiniai AB Šiaulių bankui ir Luminor Bank AB buvo pateikti po restruktūrizavimo bylos UAB „Pajūrio mėsinė“ nutraukimo, prieš pakartotinių pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo pateikimą, be to, teismui pateiktais ieškiniais nėra ginčijami patys įsipareigojimai nurodytiems kreditoriams (jų egzistavimas), o tik prašoma pratęsti kredito grąžinimo terminus (teismo sprendimas dėl termino pratęsimo šiuo metu nėra priimtas).
  6. Kadangi aplinkybės, susijusios su atsakovės mokumu, pirmosios instancijos teisme nebuvo visapusiškai išanalizuotos, o šios aplinkybės yra esminės tiek sprendžiant dėl pagrindų atsakovei kelti bankroto bylą, tiek dėl pagrindų jai kelti restruktūrizavimo bylą, buvimo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
  1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžindamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims klausimą palikdamas spręsti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

11Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai