Byla 2-1588/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Interum“ bankroto bylą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Interum“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. B2-3150-464/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Interum“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybė ir uždaroji akcinė bendrovė „G4S Lietuva“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.

5Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti atsakovui UAB „Interum“ bankroto bylą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi UAB „Interum“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo klausimas.

6Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Interum“, bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Insolvensa“. Nurodė, jog UAB „Interum“ skola AB „Swedbank“ pagal 2007 m. sausio 16 d. sutartį Nr. 07-002860-IN 2011 m. rugpjūčio 16 d. sudarė 35 392 955,55 Lt. Pažymėjo, kad iš ieškovo turimo UAB „Interum“ balanso už 2008 metus matyti, jog atsakovas turto turėjo už 26 659 392 Lt, o jo įsipareigojimai sudarė 26 101 483 Lt. Pažymėjo, kad UAB „Interum“ beveik tris metus nevykdo jokios veiklos, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, o vadovaujantis paskutinio pateikto balanso duomenimis, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl jai keltina bankroto byla.

7Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, jog įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu atsakovas UAB „Interum“ Vilniaus miesto savivaldybei yra skolingas 49 041,02 Lt sumą. Pažymėjo, kad atsakovo įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, todėl jam keltina bankroto byla. Bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Valeksa“.

8Tretysis asmuo UAB „G4S Lietuva“ nurodė, jog atsakovas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą yra skolingas ieškovui 23 236,65 Lt sumą, kuri nei gera valia, nei priverstine tvarka iš atsakovo nėra išieškota. Bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Bankrotas“.

9Atsakovas UAB „Interum“ atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Interum“ bankroto bylą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Interum“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

12Teismas pažymėjo, kad iš VĮ Registrų centras duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog atsakovo paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti tik už 2007 metus. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto UAB „Interum“ balanso už 2007 metus matyti, kad įmonės turtas sudarė 25 919 988 Lt, iš kurių – 25 090 000 Lt ilgalaikis materialus turtas, o 829 988 Lt trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai). 2007 metais įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė tik 18 564 Lt. Įmonės nuostoliai 2007 metais sudarė 598 071 Lt dydžio sumą. Teismas sprendė, kad šie finansiniai rodikliai rodo, jog atsakovo finansinė padėtis nėra itin prasta, tačiau VĮ Registrų centras atsakovo UAB „Interum“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti tik už 2007 metus. Nustatė, kad šiuo metu atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys adresais ( - ): statinys, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 11 400 Lt, žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 12 886 702 Lt, gamybinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 29 500 Lt, sandėlis, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 624 000 Lt, sandėlis, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 381 000 Lt, sandėlis, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 300 000 Lt, sandėlis, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 8400 Lt, garažas, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 84 300 Lt, garažas, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 103 000 lt, garažas, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 64 500 Lt, sandėlis, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 35 500 Lt, stoginė, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 2330 Lt, stoginė, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 7300 Lt, stoginė, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 5390 Lt, stoginė, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 7490 Lt, ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 14 900 Lt, kiemo aikštelė, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 422 000 Lt, tvora, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 28 600 Lt; garažas, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 17 900 Lt, garažas, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 54 700 Lt, inžineriniai tinklai (lietaus kanalizacijos vamzdynai), unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 18 000 Lt, inžineriniai tinklai (šalto vandens tiekimo vamzdynai), unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 40 400 Lt.

13Teismas nurodė, jog remiantis Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma nustatyta, jog atsakovas yra skolingas valstybės biudžetui 551,32 Lt, o jo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui sudaro 1035,31 Lt, tačiau teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo daryti išvados, kad šie įsiskolinimai nebus padengti, juo labiau, kad atsižvelgiant į atsakovo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto apimtį, pradelsti įsiskolinimai valstybės biudžetui bei tretiesiems asmenims nėra jau tokie ženklūs. Pažymėjo, jog remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas sprendė, kad Lietuvos teismuose nėra nebaigtų bylų dėl turtinių reikalavimų atsakovo atžvilgiu. Nurodė, jog byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių įmonės viešą paskelbimą arba kitą pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

14Teismas nurodė, jog didžiausią dalį atsakovo UAB „Interum” įsipareigojimų sudaro būtent įsipareigojimas ieškovui AB „Swedbank“ pagal 2007 m. sausio 16 d. kredito sutartį Nr. 07-002860-IN. Pažymėjo, kad minėtas kreditas, paimtas iš AB „Swedbank“, yra apskaitytas 2007 metų UAB „Interum“ balanse. Ieškovas ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad UAB „Interum” skola kartu su delspinigiais 2011 m. rugpjūčio 16 d. pagal kredito sutartį Nr. 07-002860-IN sudarė 35 392 955, 55 Lt (iš jų – 16 863 000 Lt negrąžintas kreditas, 3 892 327,57 Lt palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 12 707 956,80 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 1 928 507,38 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 1 163,80 Lt išlaidų, susijusių su priverstiniu skolos išieškojimu). Tačiau dėl šios skolos pagal 2007 m. sausio 16 d. kredito sutartį Nr. 07-002860-IN priteisimo tarp šalių vis dar vyksta ginčas teisme. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas sprendė, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2410-798/2012 dėl 18 708 450,55 Lt skolos priteisimo, o minėtos civilinės bylos nagrinėjimas yra sustabdytas iki civilinės bylos Nr. 2-581-833/2010, nagrinėjamos Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme, išsprendimo. Pažymėjo, jog civilinė byla Nr. 2-581-833/2010 šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-194-577/2012), joje galutinio procesinio sprendimo paskelbimo data numatyta 2012 m. birželio 8 d. Pažymėjo, kad teismų praktikoje jau susiformavusi taisyklė, kad reikalavimas, ginčijamas teisme, neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Esant tokioms aplinkybėms, kol kas nėra pagrindo ieškinyje nurodomos 35 392 955, 55 Lt dydžio skolos ieškovui įtraukti į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sąrašą.

15Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-629-565/2010 pagal ieškovo AB „Swedbank“ pareiškimą atsisakė atsakovui UAB „Interum“ iškelti bankroto bylą dėl tos pačios priežasties – ginčijamo teisme reikalavimo. Iš bylos nagrinėjimo metu prijungtos civilinės bylos Nr. B2-629-565/2010 medžiagos nustatyta, jog ieškovas AB „Swedbank“ ieškinį grindė iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais, įskaitytinai ir 2008 m. rugsėjo 30 d. atsakovo balansu. Sprendė, jog aplinkybė, kad UAB „Interum” įsipareigojimas AB „Swedbank“ pagal 2007 m. sausio 16 d. kredito sutartį Nr. 07-002860-IN negali būti traukiamas į pradelstų UAB „Interum“ mokėjimų sąrašą, jau buvo konstatuota minėtoje byloje (precedentinė nutartis), minėtos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo ieškovas nekvestionavo ir nesiekė jos peržiūrėjimo instancine tvarka, taigi joje padarytos išvados saisto tokį klausimą pakartotinai nagrinėjantį teismą.

16III. Atskirojo skundo argumentai

17Atskiruoju skundu ieškovas AB „Swedbank“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovui UAB „Interum“ iškelti bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Insolvensa“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

181. Remiantis UAB „Interum“ balanso 2008 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, UAB „Interum“ 2008 m. rugsėjo 30 d. turėjo ilgalaikio turto už 25 090 000 Lt, trumpalaikio turto turėjo už 1 569 392 Lt, iš viso – už 26 659 392 Lt. Iš pateikto balanso taip pat matyti, kad UAB „Interum“ 2008 m. rugsėjo 30 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 26 101 483 Lt, o iš jų – 26 101 483 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Darytina išvada, kad UAB „Interum“ 2008 m. rugsėjo 30 d. turėjo turto iš viso už 26 659 392 Lt, o įsipareigojimų už 26 101 483 Lt. 2008 metais, t. y. einamaisiais finansiniais metais, UAB „Interum“ savo kreditoriams privalėjo sumokėti 26 101 483 Lt, tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie minėtų sumų sumokėjimą. Pažymėtina, kad atsakovas įsipareigojimų ieškovui neįvykdė. Suteiktų ir negrąžintų kreditų grąžinimo terminas pasibaigė 2009 m. sausio 16 d. ir dėl jo nevyksta jokie teisminiai ginčai. Nuo 2009 m. sausio 1 d. didžioji dalis, o nuo 2009 m. sausio 17 d. (nes 2009 m. sausio 16 d. pasibaigė kredito grąžinimo terminas) visi minėtame 2008 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyti 26 101 483 Lt dydžio įsipareigojimai tapo pradelsti.

192. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovo finansinė padėtis nėra itin prasta, pažymėjo, kad UAB „Interum“ 2007 metais patyrė 598 071 Lt nuostolių, o remiantis 2008 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, atsakovas per tris 2008 metų ketvirčius patyrė 1 442 091 Lt dydžio nuostolius, t. y. 2008 m. trijų ketvirčių nuostoliai buvo beveik tris kartus didesni nei 2007 metais. Pažymėtina, kad UAB „Interum“ 2008 m. rugsėjo 30 balansas patvirtina, kad jau iki UAB „Interum“ veiklos sustabdymo, atsakovo per beveik du pirmuosius veiklos metus veiklos patirti 2 040 162 Lt dydžio nuostoliai buvo daugiau nei tris su puse karto didesni už UAB „Interum“ nuosavą kapitalą ir didesni už UAB „Interum“ kapitalą, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad UAB „Interum“ finansinė padėtis nėra itin prasta, padarė akivaizdžiai neteisingas išvadas.

203. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp UAB „Interum“ ir AB „Swedbank“ teisme vyksta toks ginčas, dėl kurio iš pradelstų UAB „Interum“ įsipareigojimų reikėtų eliminuoti AB „Swedbank“ reikalavimus. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad AB „Swedbank“ ir UAB „Interum“ dalyvauja dviejuose teisminiuose ginčuose – Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2410-798/2012 dėl skolos iš UAB „Interum“ ir laiduotojo R. G. priteisimo bei šiuo metu Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A- 194-577/2012, iškeltoje pagal R. G. ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2410- 798/2012 dėl skolos iš UAB „Interum“ ir laiduotojo R. G. priteisimo šiuo metu sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-194-577/2012. Atsakovas nėra pareiškęs ieškinio nei dėl 2007 m. sausio 16 d. kredito sutarties Nr. 07-002860- IN (su visais pakeitimais ir papildymais) modifikavimo, nei dėl jos pratęsimo, nei dėl kokių nors kitų su minėta kredito sutartimi susijusių aplinkybių, atsakovas taip pat neginčija skolos dydžio, t. y. nei viename teisme tarp UAB „Interum“ ir AB „Swedbank“ nevyksta toks ginčas, kurio baigtis galėtų įtakoti AB „Swedbank“ reikalavimų dydį ir/ar UAB „Interum“ įsipareigojimų buvimą pradelstais ar nepradelstais.

214. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas AB „Swedbank” ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. B2-629-565/2010 galima laikyti prejudiciniu faktu nustatinėjant UAB „Interum” įsipareigojimų AB „Swedbank” buvimą pradelstais ar nepradelstais. Minėtoje byloje buvo padarytos klaidos, susijusios su AB „Swedbank” ir UAB „Interum” ginčų turiniu, o baigiamasis procesinis dokumentas civilinėje byloje Nr. B2-629-565/2010 įsiteisėjo tik todėl, kad buvo praleistas terminas atskirajam skundui pateikti ir atskirasis skundas buvo nepriimtas.

225. AB „Swedbank” savo reikalavimą kildina iš 2007 m. sausio 16 d. kredito sutarties Nr. 07-002860-IN (su visais pakeitimais ir papildymais). Remiantis minėtos kredito sutarties 2.2 punktu, UAB „Interum” suteiktą 16 863 000 Lt kreditą turėjo grąžinti 2009 m. sausio 16 d. Minėtas kredito grąžinimo terminas niekada nebuvo pratęstas ir pasibaigė seniau nei prieš tris metus.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą pagal hipotekos kreditoriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.

25Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės, bet ir jos kreditorių interesus.

26Įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir kitos, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

27Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Tai, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo pareigą.

28Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus teismui pateiktus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1246/2012). Taigi sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne visiškai tikslius visų įmonės pradelstų konkretiems kreditoriams įsiskolinimų dydžius. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Tuo tarpu kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant. Tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola paprastai neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Vien faktas, jog ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo padavęs ieškovas yra atsakovui civilinio proceso tvarka atskiroje civilinėje byloje pareiškęs ir reikalavimus dėl skolos priteisimo, neatima galimybės teismui patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-859/2009, 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1113/2009). Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tuo atveju, kai ieškovas atsakovo atžvilgiu paraleliai yra pradėjęs skolos priteisimo bei bankroto bylos iškėlimo procedūras, teisiškai reikšminga, ar atsakovas ginčija kreditoriaus pareikštus atskiroje byloje reikalavimus ar jų dalį (pavyzdžiui, reiškia priešieškinį toje pačioje byloje ar priešinius reikalavimus kitoje byloje, kuriais neigiamas ar ginčijamas kreditoriaus reikalavimo pagrindas) ir tai gali turėti teisinės reikšmės vertinant, ar įsiskolinimas šiam kreditoriui yra pradelstas. Jei iš bylos dėl skolos priteisimo duomenų matyti, kad atsakovas nereiškia priešinių reikalavimų ieškovui, pavyzdžiui, neginčija sandorių, iš kurių kildinama skola, neginčija skolos dydžio ar jos esminės dalies, galinčios turėti reikšmės įmonės pradelstų skolų ir turto santykiui, neprašo modifikuoti sutartį ir pan., o skolos grąžinimo terminai yra suėję, galima laikyti, kad tokia skola yra pradelsta ir turi būti įskaičiuota į bendrą pradelstų skolų sąrašą.

29Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad įmonė nėra nemoki (pradelstos skolos neviršija ½ įmonės turimo turto vertės) padarė remdamasis tuo, kad pradelstos skolos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui yra labai nedidelės, palyginus su įmonės turimu nekilnojamuoju turtu, o atsakovo didžiausio kreditoriaus AB „Swedbank“ reikalavimai dėl 35 392 955,55 Lt negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių priteisimo yra ginčijami teismine tvarka, t. y. neįskaičiuojami į pradelstų skolų sąrašą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija.

30Pirma, iš bylos duomenų bei teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2410-798/2012 pagal ieškovo AB „Swedbank“ 2009 m. balandžio 22 d. paduotą ieškinį atsakovui UAB „Interum“ dėl 35 392 955,55 Lt priteisimo (iš jų – 16 863 000 Lt negrąžinto kredito, 3 892 327,57 Lt palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 12 707 956,80 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 1 928 507,38 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 1 163,80 Lt išlaidų, susijusių su priverstiniu skolos išieškojimu). Šioje byloje atsakovas nereiškė priešieškinio ir neginčijo tarp šalių 2007 m. sausio 16 d. sudarytos kredito sutarties, pradelstos skolos fakto ir dydžio, nereiškė reikalavimų šioje ar kitoje byloje dėl sutarties modifikavimo. Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas iki galutinio kredito grąžinimo termino, nustatyto kredito sutarties Nr. 07-002860-IN 2.2 punkte - 2009 m. sausio 16 d. negrąžino kredito ieškovui (t. 1, b. l. 3). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad negrąžintas kreditas 2009 m. kovo 30 d. sudarė 18 708 450,55 Lt, o atsakovas atsiliepime į ieškinį to neginčijo. Atsakovas neginčijo kredito negrąžinimo fakto, o duomenų apie tai, kad šalys būtų sutarusios dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo byloje nėra. Todėl galima laikyti, kad atsakovo UAB „Interum“ pradelsta skola ieškovui AB „Swedbank“ sudaro ne mažiau kaip 18 708 450,55 Lt, t. y. suma, lygi negrąžintam kreditui. Šią sumą pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip atsakovo pradelstą skolą ieškovui ir ją įskaičiuoti į pradelstų skolų sąrašą, tačiau to nepadarė. Ši aplinkybė turi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl įmonės nemokumo teisingam išsprendimui.

31Antra, iš atsakovo 2007 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė jau 2007 m. nevykdė ūkinės-komercinės veiklos. Duomenų apie tai, kad atsakovas, kuris į bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė jokių duomenų, nuo 2007 m. būtų vykdęs ūkinę-komercinę veiklą, į bylą nėra pateikta.

32Trečia, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Interum“ nuo 2008 m. nevykdo Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose). Atsakovas nepateikė naujausių įmonės finansinės atskaitomybės duomenų ne tik viešam registrui, bet ir nevykdė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei nepateikė jų bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui, todėl daryti išvadą apie įmonės mokumą remiantis 2007 m. gruodžio 31 d. bei 2008 m. rugsėjo 30 d. balansų duomenimis, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo. Juo labiau, kad ir iš šių duomenų negalima pagrįstai manyti, kad įmonė yra moki (paskutinio balanso, t. y. 2008 m. rugsėjo 30 d. duomenimis įmonės turtas sudarė 26 659 392 Lt, įsipareigojimai 26 659 392 Lt, kiek iš jų pradelstų nėra žinoma, įmonės nuostolis pagal 2007 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą sudarė 598 071 Lt, t. 1, b. l. 66-67, 210-213). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais nekilnojamojo turto objektų masinio įvertinimo duomenimis, nutartyje nurodė atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę (bendra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė sudaro 15 147 312 Lt), o duomenų apie kitą įmonei priklausanti turtą byloje nėra. Tai, kad atsakovas šiuo metu turi didelės vertės nekilnojamojo turto, kuris įskaičiuojamas į bendrą balansinę turto masę, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad įmonė yra moki (t. 1, b. l. 229-248). Palyginus turtą paskutiniame balanse su pradelstomis ir neginčijamomis skolomis, vien ieškovui pradelsta skola (18 708 450,55 Lt) ženkliai viršija įmonės pusę balansinio turto vertės.

33Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamų klausimų teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

34Anksčiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įmonių bankrotą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai įmonės reabilitaciniam tikslui suteikė prioritetą, nors atsakovas procese elgėsi itin pasyviai, neteikė teismui jokių duomenų apie įmonės, kuri kelerius metus galimai nevykdo ūkinės-komercinės veiklos ir iš esmės neginčijo pradelstos labai didelės skolos kreditoriui, finansinę padėtį, dėl ko netinkamai nustatė turto ir pradelstų skolų santykį ir padarė išvadą, jog įmonė nėra nemoki. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta atsakovui kelti bankroto bylą, negali išspręsti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės (ĮBĮ 10 str. 8 d.). Žemesnės instancijos teismo nutartis dėl joje padarytų materialiosios teisės ir proceso teisės normų pažeidimų naikintina ir ieškovo ieškinys atsakovui dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

35Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovui UAB „Interum“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo arba nutarties atsisakyti iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 ir 3 d., ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p.).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Interum“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „G4S Lietuva“, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.... 5. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti... 6. Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 7. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, jog įsiteisėjusių... 8. Tretysis asmuo UAB „G4S Lietuva“ nurodė, jog atsakovas pagal... 9. Atsakovas UAB „Interum“ atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė iškelti... 12. Teismas pažymėjo, kad iš VĮ Registrų centras duomenų bazėje esančios... 13. Teismas nurodė, jog remiantis Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių... 14. Teismas nurodė, jog didžiausią dalį atsakovo UAB „Interum”... 15. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2010 m.... 16. III. Atskirojo skundo argumentai... 17. Atskiruoju skundu ieškovas AB „Swedbank“ prašo panaikinti Vilniaus... 18. 1. Remiantis UAB „Interum“ balanso 2008 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, UAB... 19. 2. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovo finansinė... 20. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp UAB... 21. 4. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas AB „Swedbank” ieškinį dėl... 22. 5. AB „Swedbank” savo reikalavimą kildina iš 2007 m. sausio 16 d. kredito... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 24. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė... 25. Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba... 26. Įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodekso (toliau -... 27. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo... 28. Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas... 29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad įmonė nėra... 30. Pirma, iš bylos duomenų bei teismų informacinėje sistemoje esančių... 31. Antra, iš atsakovo 2007 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė jau... 32. Trečia, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Interum“ nuo 2008 m.... 33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamų... 34. Anksčiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad... 35. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 37. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir...