Byla 2-1624/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ direktoriaus V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MK investicija“, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2103-555/2014 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ direktoriaus V. R. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MK investicija“, kur trečiasis asmuo – akcinė bendrovė DNB bankas.

2Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas UAB „MK investicija“ direktorius V. R. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „MK investicija“.

5Pareiškėjas nurodė, kad bendrovės vystoma veikla susijusi su komercinės paskirties patalpų nuoma, nekilnojamojo turto projektų vystymu. Bendrovės turtą sudaro administracinės patalpos bei du angaro sandėliai, kurių vertė yra 2 600 000 Lt, Vilkpėdės g. 20, Vilniuje. Bendrovė nuomoja minėtas patalpas, jas ketina plėsti. Teigė, kad pagrindinės priežastys, sukėlusios bendrovės finansines problemas, buvo tai, kad žlugo nekilnojamojo turto vystymo Klaipėdos g. Vilniuje, projektas, dėl ko destabilizavosi bendrovės finansinė padėtis, bankrutavus UAB „Mūsų knyga“ buvo prarastas pagrindinis nuomininkas, dėl ko UAB „MK investicija“ susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Pareiškėjas pripažino, kad pagrindiniai pajamų šaltiniai šiuo metu yra už nuomą gaunamos lėšos, taigi bendrovė nėra nemoki, nėra nutraukusi veiklos, todėl siekiant išsaugoti ir tęsti ūkinę-komercinę veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, atsakovui keltina restruktūrizavimo byla.

6Trečiasis asmuo AB DNB bankas su restruktūrizavimo bylos UAB „MK investicija“ iškėlimu nesutiko. Teigė, kad pareiškėjas į kreditorių sąrašą neįtraukė banko, kurio reikalavimams užtikrinti yra įkeistas atsakovo turtas Vilkpėdės g. 20, Vilniuje, ir šį turtą jau nutarta parduoti iš varžytynių. Banko reikalavimo suma sudaro 2 497 254,69 Lt, tačiau ši suma nėra įtraukta nei į bendrovės balansą, nei į kreditorių sąrašą. Įtraukus šį įsiskolinimą į bendrovės balansą, bendrovė tampa akivaizdžiai nemoki.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „MK investicija“.

8Teismas, įvertinęs 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. kovo 31 d. balansų, 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, atsižvelgęs į tai, kad 2012 m. sausio 12 d. nutartimi UAB „Mūsų knyga“ bankroto byloje Nr. B2-997-259/2012 buvo patvirtintas 2 497 254,69 Lt dydžio AB DNB banko finansinis reikalavimas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimis Nr. 1559V/2009 ir Nr. 1560V/2009 nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių administracines patalpas ir kitus statinius Vilkpėdės g. 20, Vilniuje, priklausančius UAB „MK investicija“, vykdant išieškojimą AB DnB NORD banko naudai už UAB „Mūsų knyga“ kreditus, nustatė, kad į atsakovo kreditorių sąrašą nėra įtrauktas AB DNB bankas, kurio reikalavimas laikytinas pradelstu. Todėl teismas pripažino, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudaro ne 495 468,02 Lt, kaip nurodo pareiškėjas, tačiau 2 992 722,71 Lt, t. y. viršija pusę turimo turto (5 953 008 Lt) vertės, dėl ko yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas UAB „MK investicija“ yra faktiškai nemokus (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), t. y. byloje nustatyta sąlyga, sudaranti pagrindą atsisakyti bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą.

9Teismas sutiko su trečiojo asmens argumentais, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neįgyvendinami. Pažymėjo, kad metmenyse nėra paaiškinta, kokių konkrečiai priemonių imsis veiklai stabilizuoti ir atkurti. Teismo vertinimu, pardavus pareiškėjo nurodytą vienintelį atsakovo materialų ilgalaikį turtą – pastatų kompleksą Vilkpėdės g. Vilniuje, nebus įmanoma padengti visų skolų, t. y. atkurti normalios įmonės veiklos. Be to, bendrovė, netekusi ilgalaikio turto, kurio nuoma yra pagrindinė bendrovės vystoma veikla, faktiškai negalės funkcionuoti. Teismas pažymėjo, kad nedetalizuota, kokiomis priemonėmis bus gautos bendrovės veiklai reikalingos 12 000 000 Lt lėšos, todėl yra pagrindas manyti, kad gavus tokias lėšas, atitinkamai padidės ir įmonės kreditoriniai reikalavimai. Anot teismo, metmenyse deklaratyviai apsiribojama paaiškinimais, kad kreditoriai galimai suteiks bendrovei nuolaidas, tačiau plane nepateikiami duomenys, kokią veiklą įmonė, kurios pagrindinė veikla nekilnojamojo turto nuoma ir vystymas, realizavusi visą savo turimą nekilnojamąjį turtą, turėdama kreditorinių įsiskolinimų, vystys, bei kokiomis priemonėmis. Šios aplinkybės, anot teismo, leidžia daryti išvadą, kad įmonė neturi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas bei išvengti bankroto.

10Teismas taip pat sprendė, jog atsakovui restruktūrizavimo byla negali būti keliama ir dėl to, kad šiai dienai bendrovė turi įsiskolinimą darbuotojams ir jos įsipareigojimai viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, t. y. atsakovui gali būti keliama bankroto byla Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl teismas atsisakė atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą, remiantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „MK investicija“ direktorius V. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas neišsamiai ištyrė ir įvertino bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui reikšmingas su bendrove susijusias aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas ir pagrindus.
  2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog bendrovė yra nemoki. Nemokumas buvo konstatuotas iš esmės remiantis tik teisiniais santykiais, susijusiais su AB DNB banku, t. y. kad pradelstų įsipareigojimų suma turi būti padidinta banko reikalavimo bendrovei suma, dėl ko susiklostė situacija, jog bendrovės finansiniai įsipareigoja viršija pusę bendrovės turimo turto. Pažymi, kad bendrovės turimo nekilnojamojo turto vertė iš tikrųjų yra beveik 20 proc. didesnė, nei nurodyta 2014 m. kovo 31 d. balanse. Tai, anot jo, įrodo nepriklausomo ir banko pripažįstamo turto vertintojo Newsec/Re&Soliution įvertinimas. Įvertinus realią turto vertę pagrindžiančias aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad bendrovės turimas turtas sudaro bendrą 6 363 734 Lt sumą, o pradelsti įsipareigojimai - 2 992 722,71 Lt sumą. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę bendrovės turimo turto. Be to, apeliantas pažymi, kad jei bendrovės turimo nekilnojamojo turto vertė būtų skaičiuojama, atsižvelgiant į balansinę išraišką, tai bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams atitiktų beveik pusę bendrovės balanse įrašyto turto vertės – t. y. pradelstų finansinių įsipareigojimų suma tik 0,54 proc. viršytų pusę bendrovės balanse įrašyto turto vertės. Todėl teismo išvada, jog bendrovė yra faktiškai nemoki, yra formali. Be to, prioritetas turi būti teikiamas bendrovės reabilitavimui, panaudojant įmonės restruktūrizavimo priemonę, o ne bankrotui ir likvidavimui.
  3. Nesutinka su teismo išvada, jog bendrovės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo reikalavimų. Pažymi, kad pateiktuose metmenyse buvo aiškiai numatytos ir aprašytos visos privalomos tokio dokumento turinio dalys, numatytos ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose, o taip pat pateikta papildoma informacija. Atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui, tačiau pirmosios instancijos teismas būtent tokius reikalavimus ir iškėlė bendrovės pateiktiems metmenims.
  4. Teismas prioritetą iškėlė likvidaciniam tikslui ir vengė ginčą spręsti per reabilitacinio tikslo aspektą. Neatsižvelgė, kad bendrovė turi pasirašiusi ilgalaikes patalpų nuomos sutartis ir veda derybas dėl nuomos sutarčių sudarymo su naujais klientais, yra pradėjusi rengti sklypo, esančio Vilkpėdės g. 20, Vilniuje, detalųjį planą, kurį parengus, būtų padidintas pastato komercinis patrauklumas, tuo pačiu padidėtų ir bendrovės turto vertė. Atkreipia dėmesį, kad į sklypo, kuriam yra rengiamas detalusis planas, ir pastato rekonstrukciją bendrovė yra pritraukusi potencialius investuotojus. Be to, bendrovė nuolat gauna pajamų iš savo veiklos.
  5. Vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas, nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą. Anot apelianto, 11 477,10 Lt sumą teismas nepagrįstai pripažino kaip bendrovės įsiskolinimą darbuotojams, nes bendrovė darbuotojams atlyginimą išmoka iki kito mėnesio 25 dienos, todėl minėtas įsiskolinimas darbuotojams už 2014 m. kovo mėnesį buvo padengtas iki 2014 m. balandžio 25 d.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

15Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Sutinka su teismo išvada, jog bendrovė yra faktiškai nemoki.
  2. Pateikti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnyje nurodytų reikalavimų.
  3. Atsakovo finansiniai sunkumai ne vienkartinio, bet nuolatinio pobūdžio, o veikla yra iš esmės nuostolinga.
  4. Restruktūrizavimo tikslas nebus pasiektas, o bankas, kaip hipotekos kreditorius, patirs didesnius nuostolius, nes ilgą laiką negalės atgauti skolos ir gauti lėšų savo veiklai.
  5. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas, neturint pagrindinio bendrovės kreditoriaus – banko, kurio įsiskolinimas sudaro 56,19 proc. kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, pritarimo, iš esmės būtų formalus ir pasmerktas žlugti.

16Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

17Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „MK investicija“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

21Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo patikrinti, ar įmonė, kuriai prašoma pradėti restruktūrizavimo procesą, turi realias galimybes bei jos valdymo organai iš tikrųjų deda protingas pastangas tam, kad įmonė išvengtų bankroto bei išsaugotų savo ūkinės komercinės veiklos tęstinumą.

22ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti 3 atvejai, kada teismas turi priimti nutartį atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą: 1) teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) teismui paaiškėja, kad buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

23Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „MK investicija“ buvo atsisakyta, iš esmės padarius išvadas, kad buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai (ĮRĮ 7 straipsnio 5 d. 2 p.) bei kad atsakovas pripažintinas nemokia įmone (ĮRĮ 7 straipsnio 5 d. 3 p.).

24Atskirajame skunde pareiškėjas atsakovo direktorius neigia minėtų atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų egzistavimą.

25Dėl atsakovo UAB „MK investicija“ nemokumo

26Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies, teismas atsakovo nemokumą konstatavo, atsižvelgęs į 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. kovo 31 d. balansų, 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis (19-58 b. l., 1 t.), taip pat į tai, kad į atsakovo kreditorių sąrašą nebuvo įtrauktas AB DNB bankas su 2 497 254,69 Lt dydžio reikalavimu (82, 139-152 b. l., 1 t.).

27Atskirajame skunde apeliantas neneigia minėto banko reikalavimo egzistavimo, tik pateiktu nauju rašytiniu įrodymu – 2014 m. sausio 23 d. turto vertintojo Newswc/Re&Soliution turto vertinimo ataskaita (12-116 b. l., 2 t.) – įrodinėja, jog bendrovės turimo nekilnojamojo turto vertė iš tikrųjų yra beveik 20 proc. didesnė, nei nurodyta 2014 m. kovo 31 d. balanse.

28Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktu įmonės nemokumo sąvokos apibrėžimu, viena iš sąlygų, turinčių teisinę reikšmę sprendžiant dėl įmonės mokumo - tai į įmonės balansą įrašyto turto vertė. Šis įmonės finansinę būklę apibūdinantis rodiklis nustatomas vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę. Įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2164/2013). Kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią rinkos vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2014).

29Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto pateikta turto vertinimo ataskaita paneigia įmonės balanse nurodytą nekilnojamojo turto vertės dydį. Pateiktas naujas įrodymas patvirtina, kad UAB „MK investicija“ priklausančio nekilnojamojo turto (administracinių patalpų, arkinių angarų, praėjimo būdelės, esančių Vilkpėdės g. 20, Vilniuje) rinkos vertė 2014 m. sausio 21 d. buvo 2 579 000 Lt. Todėl atsižvelgiant į naujai pateiktus duomenis, taip pat 2014 m. kovo 31 d. balanso duomenis, galima spręsti, jog bendrovė turi iš viso 6 362 734 Lt dydžio vertės turto (3 782 383 Lt trumpalaikio turto + 2 579 000 Lt dydžio vertės nekilnojamojo turto + 1351 Lt vertės įrangos, prietaisų, įrankių ir įrenginių).

30Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į AB DNB banko reikalavimo dydį, nustatė, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 992 722,71 Lt, o ne 495 468,02 Lt, kaip nurodė pareiškėjas. Apeliantas atskirajame skunde neneigia teismo nustatyto pradelstų įsipareigojimų dydžio. Taigi, atsižvelgus į naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vertės, yra pagrindas daryti priešingą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadą, t. y. kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės turimo turto vertės ir kad bendrovė nėra nemoki ĮBĮ įtvirtintos sąvokos prasme.

31Pagal apeliacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, kad jie niekaip negalės būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Tokia teisinė pozicija turi būti grindžiama verslo subjektų ūkinės laisvės principu ir prioriteto suteikimu įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui, kurio nesiekia nei vienas įmonės potencialus kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011). Taigi, vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas nesudaro pagrindo visais atvejais atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, kaip negali visais atvejais būti ir pagrindu bankroto bylos iškėlimui (pavyzdžiui, tuo atveju, jei įmonė ir balansuoja žemiau nemokumo ribos, bet vykdo veiklą ir pateikia įrodymus apie pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1949/2013).

32Dėl šių priežasčių sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei klausimą, aplinkybės, susijusios su vėlavimu atsiskaityti su darbuotojais šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes byloje surinktų duomenų pagrindu konstatuoti bendrovės nemokumo negalima, be to, yra duomenų, įrodančių, jog bendrovė tęsia veiklą (63-81 b. l., 1 t.).

33Dėl ĮRĮ 5 straipsnio pažeidimo

34Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatą, teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai. ĮRĮ 5 straipsnyje yra įtvirtinti reikalavimai, keliami įmonės restruktūrizavimo plano metmenims tiek dėl jų sudarymo, turinio, tiek dėl jų patvirtinimo.

35ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kas turi būti nurodoma įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse. Be kitos informacijos, metmenyse turi būti preliminarus įmonės verslo planas, kuriame privalo būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje išvardytas nebaigtinis priemonių sąrašas. Išdėstytos priemonės yra universalios įvairioms įmonėms, tačiau kokios priemonės bus taikomos restruktūrizuojant konkrečią įmonę, kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pasirenka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kurie turi atsižvelgti į restruktūrizavimo tikslą – išsaugoti įmonę, plėtoti jos veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.), į įmonės vykdomos veiklos specifiką bei patiriamus ekonominius sunkumus. Metmenyse nurodomas tik preliminarus įmonės verslo planas, taip pat ir preliminarios priemonės, kurios bus detalizuotos restruktūrizavimo plane. Konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio

3612 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-46/2012). Nors įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas, tačiau kartu tai nėra ir išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas. Restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei restruktūrizavimo sėkmę. Tai reiškia, kad restruktūrizavimo plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai. Restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012)

37Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

38Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neįgyvendinami, jog įmonė neturi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus – t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir išvengti bankroto.

39Teismas pareiškėjo metmenis iš esmės įvertino apsiribodamas kelių aplinkybių įvertinimu: įvertino tai, kad pareiškėjas vienu iš susiklosčiusios sunkios finansinės padėties sprendimo būdų numatė vienintelio turto komplekso pardavimą ir kad bendrovei pastato, esančio adresu Vilkpėdės g. 20, Vilniuje, detalaus plano pakeitimui bus reikalingas 12 000 000 Lt dydžio finansavimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad metmenyse nedetalizuota, kokiomis priemonėmis bus gautos 12 000 000 Lt dydžio lėšos. Metmenų 4.11 dalyje „Numatomos gauti kreditų dydis ir kitos priemonės“ aiškiai nurodyta, kad einamajai veiklai vykdyti papildomų kreditų ar paskolų poreikio nėra, kad tuo atveju, jeigu kreditoriai pritars restruktūrizavimo plane numatytam investicinio projekto įgyvendinimui, statyboms ir kitoms būtinoms išlaidoms, bus gautas kreditas iš akcininkų pritraukto investuotojo. Pažymėtina ir tai, kad vienintelio turto pardavimas metmenyse numatytas tik tokiu atveju, kai kreditoriai nepritars bendrovės siūlomiems patalpų renovacijos projektui ar investiciniam projektui. Todėl teismas, vertindamas bendrovės perspektyvas, nepagrįstai apsiribojo tik šių priemonių įvertinimu ir neatsižvelgė į kitas restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas aplinkybes ir priemones bendrovės finansinei būklei pagerinti, kaip antai: kad iš nuomojamų patalpų bendrovė iki šiol gauna pajamų (kaip nurodyta metmenyse, 2014 metų I ketv. pabaigoje įmonės pajamos sudarė 102 000 Lt), taigi, vykdo veiklą; kad per vienerius metus gautinos sumos sudaro 3 708 946 Lt; kad yra sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys; kad ketinama peržiūrėti nuomos sutartis ir didinti nuomos kainas; ketinama ieškoti naujų klientų tam, kad būtų maksimaliai išnaudotos turimos patalpos, nes šiuo metu išnuomota apie 75 proc. patalpų; kad ketinama padidinti patalpų aukštingumą, tokiu būdu padidinant turto patrauklumą klientams.

40Nėra pagrindo sutikti su vertinimu, kad restruktūrizavimo plano metmenyse deklaratyviai apsiribojama paaiškinimais, kad kreditoriai galimai suteiks bendrovei nuolaidas, nes tai prieštarauja metmenų 3.6 dalies „Kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis ir trukmė“ (109 b. l., 1 t.) turiniui, kuriame detalizuota, kokiais terminais bus atsiskaitoma su kreditoriais (pateiktas grafikas) ir nurodyta, kad galimas ir greitesnis atsiskaitymas su kreditoriais, jei kreditoriai suteiks nuolaidas arba pagerės situacija patalpų nuomos rinkoje.

41Atsižvelgdamas į tai šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino plano metmenis, apsiribojo tik kelių aspektų aptarimu, metmenų sudėtinių dalių neįvertino, neišanalizavo visų išvardintų priemonių veiklai pagerinti, prognozių, dėl ko galėjo būti padarytos neteisingos išvados dėl bendrovės veiklos perspektyvų. Dėl aptartų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui UAB „MK investicija“ iškėlimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 330 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

42Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog iš naujo vertinant įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, turi būti atsižvelgiama į tai, kad restruktūrizavimo plano metmenims neturi būti keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir restruktūrizavimo planui – priemonės metmenyse restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neprivalo būti visiškai tikslios ir detalizuotos. Be to, turi būti vertinama ir tai, ar kreditorių nurodomi argumentai ir aplinkybės dėl metmenų ydingumo (trūkumų) yra pagrįsti, ar šie trūkumai gali būti ištaisomi (pakoreguojami, patikslinami) iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo.

43Iš esmės yra pagrindas sutikti su AB DNB banku, kad kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Kreditorių pozicijos reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-821/2012 ir kt.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o vykdydami sutartis – bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 1.5 str. 1 d., 6.200 str. 2 d.). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Įmonės restruktūrizavimu siekiami tikslai – išsaugoti konkrečios įmonės veiklą, darbo vietas – ypač svarbūs šiuo sudėtingu valstybės ūkiui laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Taigi finansinius sunkumus turinčios įmonės kreditoriai taip pat turi bendradarbiauti dėl įmonės, kuri realiai plėtoja ar gali plėtoti savo veiklą, išsaugojimo, jeigu yra tokia galimybė. Todėl šiuo atveju būtų neteisinga ginti tik didžiausio kreditoriaus (šiuo atveju banko) interesus (tuo labiau, kad jo reikalavimo įvykdymas yra užtikrintas hipoteka), sumenkinant kitų silpnesniųjų (lyginant su banku) rinkos dalyvių interesus, ir tik dėl to, kad didžiausias įmonės kreditorius nepritaria restruktūrizavimo procesui, šio proceso besąlygiškai nepradėti, nors ir būtų nustatyta, jog įmonė, kuriai ketinama iškelti restruktūrizavimo bylą, atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai (ĮBĮ 7 str. 4 d.). Taigi, tuomet, kai pati įmonė siekia būti restruktūrizuota ir iš esmės atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, bei nėra jos akivaizdaus nemokumo ir yra tikėtina veiklos perspektyva, prioritetas turėtų būti teikiamas restruktūrizavimui.

44Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

45Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „MK investicija“ iškėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas... 2. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėjas UAB „MK investicija“ direktorius V. R. kreipėsi į Kauno... 5. Pareiškėjas nurodė, kad bendrovės vystoma veikla susijusi su komercinės... 6. Trečiasis asmuo AB DNB bankas su restruktūrizavimo bylos UAB „MK... 7. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė iškelti... 8. Teismas, įvertinęs 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. kovo 31 d. balansų,... 9. Teismas sutiko su trečiojo asmens argumentais, kad atsakovo restruktūrizavimo... 10. Teismas taip pat sprendė, jog atsakovui restruktūrizavimo byla negali būti... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „MK investicija“ direktorius V. R.... 13. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
  1. Teismas... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo... 15. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
    1. Sutinka su... 16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:... 17. Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis naikintina ir klausimas... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 20. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir... 21. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje... 22. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti 3 atvejai, kada teismas turi... 23. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi atsakovui iškelti restruktūrizavimo... 24. Atskirajame skunde pareiškėjas atsakovo direktorius neigia minėtų... 25. Dėl atsakovo UAB „MK investicija“ nemokumo... 26. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies, teismas... 27. Atskirajame skunde apeliantas neneigia minėto banko reikalavimo egzistavimo,... 28. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis Įmonių... 29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto pateikta turto... 30. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į AB DNB banko... 31. Pagal apeliacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, tam, kad būtų... 32. Dėl šių priežasčių sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo... 33. Dėl ĮRĮ 5 straipsnio pažeidimo ... 34. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatą, teismas priima nutartį... 35. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kas turi būti nurodoma įmonės... 36. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-46/2012). Nors įmonės... 37. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas,... 38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo... 39. Teismas pareiškėjo metmenis iš esmės įvertino apsiribodamas kelių... 40. Nėra pagrindo sutikti su vertinimu, kad restruktūrizavimo plano metmenyse... 41. Atsižvelgdamas į tai šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 42. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog... 43. Iš esmės yra pagrindas sutikti su AB DNB banku, kad kreditorių pozicija... 44. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 45. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą...