Byla 1A-195-885/2020

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui, nuteistojo I. S. gynėjui advokatui Olegui Šibkovui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 8 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. S. paskirta galutinė 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas I. S. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. liepos 3 d. išbūtas laikas. Iki nuosprendžio vykdymo paliktos galioti kardomosios priemonės – užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąsias priemones panaikinti ir įmokėtus 5 000 Eur užstato sumą grąžinti užstato mokėtojui E. L.. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo I. S. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį momento.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

51.

6I. S. pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent, kad jis, iki 2019 m. birželio 7 d., 12.45 val., Vilniuje, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gavo 92 (devyniasdešimt du) lankstinukus su juose supakuota narkotine medžiaga – 0,386 g metadono ir dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 0,00232 g karfentanilio, kurias neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ir gabeno su savimi Vilniuje esančiame romų tabore, cigarečių „Marlboro“ pakelyje, iki tada, kai 2019 m. birželio 7 d., apie 12.45 val., ( - ) namu, pastebėjęs policijos pareigūnus, I. S. pabandė išmesdamas minėtą cigarečių pakelį atsikratyti neteisėtai disponuojamomis narkotinėmis medžiagomis, bet tai buvo pastebėta, jis sulaikytas, o nurodytas kiekis narkotinių medžiagų, supakuotų 92 (devyniasdešimt dvejuose) lankstinukuose, rastas ir paimtas policijos pareigūnų.

7II.

8Apeliacinio skundo argumentai

92.

10Nuteistasis I. S. apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

112.1.

12Apelianto manymu, apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, bausmės tinkamai neindividualizavo, nepagrįstai nepritaikė jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl galutinę bausmę apeliantui paskyrė neteisingai, tokiu būdu neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

132.2.

14Apelianto teigimu, nors šioje byloje teismas vertino, kad trijų mažamečių vaikų išlaikymas ir auginimas nėra išimtinė aplinkybė, su tuo sutikti negalima, nes, šiuo atveju, nukentės būtent nepilnamečių vaikų interesai, kadangi jie ilgam laikui liks be šeimos, dėl ko bus pažeistas ir visuomenės interesas. Tai yra gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017).

152.3.

16Plačiai išanalizavęs teisminę praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir švelnesnės negu sankcijoje numatytos bausmės skyrimo ir Konstitucinio Teismo sprendimus, apeliantas pabrėžė, kad neteisingos ir neproporcingos bausmės jam paskyrimas galimai pažeidžia baudžiamosios atsakomybės principus, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą jo teisę į teisingą teismą, prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui jo atžvilgiu. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad I. S. asmenybės pavojingumas nėra toks, kad jam turėtų būti paskirta tokia griežta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

172.4.

18I. S. veda įprastą Lietuvos piliečiams gyvenimo būdą, gyvena su žmona ir trimis mažamečiais vaikais atskirame bute, kurį nuomoja. Pats I. S. siekia įsidarbinti. Pabrėžė, kad būtent dėl to, jis siekė vesti socialiai priimtiną gyvenimo būdą, išsikraustė iš romų bendrijos Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, bei pradėjo gyventi atskirai su savo šeima. Jo padarytas nusikaltimas yra visiškai atsitiktinio pobūdžio, kuomet jis atsitiktinai surado narkotines medžiagas atvažiavęs aplankyti savo tetą į jos gyvenamąją vietą Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185. Jis nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, niekada neslėpė įvykio aplinkybių, nuoširdžiai gailėjosi ir šios aplinkybės buvo įvertintos teismo, pripažįstant jas lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe.

192.5.

20Apeliantas ypatingai atkreipė dėmesį, kad tikslas platinti šioje byloje jam įrodytas tik įvertinant jo paties duotus parodymus, kuomet jis paaiškino, kad suradus narkotines medžiagas dar nežinojo ką su jomis darys, ir jas parduos tik jei tokiu būdu susiklostys aplinkybės. Tokie paaiškinimai parodo, kad I. S. disponuodamas narkotinėmis medžiagomis neturėjo apibrėžto tikslo jų platinti, kas mažina jo veikos pavojingumą ir galimai pašalina šį požymį iš jo padarytos veikos aprašymo, kadangi nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine apibrėžta tyčia. Jo pripažinimas, kad jis svarstė ar parduoti narkotines medžiagas, parodo jo tikrą nuoširdų gailėjimąsi šioje byloje ir taip pat mažina jo veikos pavojingumą, kadangi jo kaltė, veiksmų tikslai ir motyvai byloje įrodomi tik įvertinant jo paties parodymus. Svarbu yra ir tai, kad fiziškai I. S. surastų ir disponuojamų narkotinių medžiagų kiekis nebuvo didelės apimties, tačiau dėl narkotinės medžiagos – karfentanilio priemaišos, kuri nebuvo pagrindinė narkotinės medžiagos sudėties dalis, jo disponuojamų narkotinių medžiagų kiekis užtraukė jam atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Apelianto manymu, tokios ilgos laisvės atėmimo bausmės atlikimas neišvengimai padarys neigiamą poveikį ne tik I. S. asmenybei, bet ir jo socialiniams įgūdžiams ir visam tolimesniam gyvenimui, todėl prašo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. 3.

21Teismo posėdžio metu nuteistojo I. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras neprieštaravo ir prašė apeliacinį skundą tenkinti.

22I.

23Apeliacinės instancijos teismo išvados Nuteistojo I. S. apeliacinis skundas atmetamas

244.

25Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nepažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoje dalyje išdėstė itin išsamius bausmės skyrimo I. S. motyvus. Teismas nenustatė jokių I. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punkte. Apelianto gynėjas skunde atkreipė dėmesį, kad I. S. tikslas platinti narkotines medžiagas iš esmės įrodytas tik jo paties prisipažinimu, prokuroras nurodė, kad nuteistasis prisipažindamas padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustatė konstatavęs, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailėjosi, o ne dėl to, kad jis padėjo šią veiką išaiškinti.

265.

27Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016).

286.

29Ikiteisminio tyrimo metu I. S. nurodė, kad suradus narkotines medžiagas dar nežinojo, ką su jomis darys, ir jas parduos tik, jei tokiu būdu susiklostys aplinkybės. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, I. S. patvirtino, kad rastus narkotikus norėjo parduoti, o gautus pinigus būtų panaudojęs šeimai, nes gaunamų išmokų (pašalpų iš Užimtumo tarnybos bei už vaikus) neužtenka, bei nurodė, kad pardavęs narkotikus norėjo sumokėti už butą. Teisėjų kolegija sutinka su šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu skiriant I. S. bausmę. Akivaizdu, kad I. S. tik pripažino esmines padaryto nusikaltimo aplinkybes ir gailėjosi, tačiau tai nevertintina, kaip padėjimas tą nusikalstamą veiką išaiškinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. S., pamatęs policijos pareigūnus, išsigando, išmetė rastą cigarečių pakelį su narkotikais (kaip pats nurodė, suprato, jog rastame pakelyje yra narkotikai (92 folijos lankstinukų) ir juos pardavus galima uždirbti apie 300 Eur) ant žolės ir bandė pabėgti, tačiau policijos pareigūnai jį sulaikė. Policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirbant Vilniaus čigonų tabore pastebėjo jiems žinomą I. S., kuris juos atpažinęs, kaip policijos pareigūnus, pradėjo bėgti, o pareigūnams jį vejantis, pastarieji matė, kaip I. S. išmetė cigarečių pakelį, iš kurio iškart ant žemės išbiro folijos lankstinukai. Sulaikytas I. S. iškart prisipažino, kad išmestame cigarečių pakelyje yra narkotinės medžiagos, kurios priklauso jam. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad I. S. disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti. I. S. pripažino, jog rastą narkotinę medžiagą laikė, turėdamas tikslą parduoti, o tai patvirtina ir tos aplinkybės, kad medžiaga rasta supakuota į 92 folijos lankstinukus, jos bendras kiekis didelis, I. S. pats narkotinių medžiagų nevartoja (2019 m. birželio 7 d. specialisto išvada Nr. T-N 1553/2019 (01)), rasto narkotinės medžiagos karfentanilio kiekis yra 0,00232 g, t. y. daugiau nei 0,0006 g, kas pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (veikos padarymo metu 2019 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. V-669) viršija didelį karfentanilio kiekį, bet neviršija labai didelio kiekio.

307.

31Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skiriant bausmę teismas atsižvelgė ne tik į nuteistojo I. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir į tai, kad nebuvo nustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Buvo atsižvelgta ir į visas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ne tik į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, bet ir į kaltininko asmenybę. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas nuosprendyje padarė motyvuotą išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.

328.

33Nuteistasis I. S. apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras apeliacinės instancijos teisme tam neprieštaravo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę I. S., nenustatė pagrindų, dėl kurių bausmė galėtų būti švelninama, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Tokių pagrindų, kurie būtų nežinomi pirmosios instancijos teismui ir neįvertinti, nepateikta ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija tiek apeliacinio skundo, tiek prokuroro argumentus atmeta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais bausmės skyrimo I. S. motyvais.

349.

35BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje įtvirtinta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisingumo garantijos saugiklis, kurį teismai taiko, kai išskirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismui galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

3610.

37Teismų praktikoje įtvirtinta, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kurios lemia, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010). Pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451/2012).

3811.

39Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų baigtą nusikaltimą, kuris yra itin pavojingas, keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimas, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta. Taip pat byloje nustatyta, kad I. S. yra teistas už disponavimą narkotine medžiaga be tikslo ją platinti, taip pat už pasipriešinimą policijos pareigūnui, t. y. už baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą. Jam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kurią vykdyti jis vengė, todėl ji buvo pakeista į arešto bausmę. I. S., 2018 m. rugsėjo 25 d. atlikęs šią bausmę, vėl nusikalto neišnykus teistumui, vėl disponavo analogiškomis narkotinėmis medžiagomis, tačiau žymiai didesniu kiekiu ir turint tikslą jas platinti.

4012.

41Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos bylos aplinkybės, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, augina ir išlaiko tris mažamečius vaikus, aktyviai ieško darbo Užimtumo tarnyboje, t. y. išreiškia motyvaciją keistis ir ieškoti legalaus pragyvenimo šaltinio, charakterizuojamas teigiamai, negali būti laikytinomis išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, dėl kurių BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skiriamas net ir minimalus dydis aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šios ir panašios aplinkybės pakankamai dažnai nustatomos baudžiamosiose bylose, susijusiose su BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymu, bei nėra pripažintinos išskirtinėmis. Todėl pirmosios instancijos teismo išdėstyti motyvai dėl bausmės skyrimo ir išvada, kad šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų, jog sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, yra pagrįsti. I. S. paskirta minimali BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43nuteistojo I. S. apeliacinį skundą atmesti.