Byla e2A-566-370/2018
Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu bei skolos už atliktus darbus su palūkanomis priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės EICORE ir atsakovės priešieškinį

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (arbitražo byloje – atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės EICORE skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 5 d. galutinio sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 359 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MOLESTA“ ieškinį dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu bei skolos už atliktus darbus su palūkanomis priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės EICORE ir atsakovės priešieškinį,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Vilniaus komercinio arbitražo teisme buvo nagrinėjamas šalių ginčas, kilęs iš UAB EICORE 2014-03-10 pranešimo Nr. 2014/03-1, kuriuo RUAB „MOLESTA“ informuota apie

    52011-04-20 ieškovės RUAB „MOLESTA“ ir atsakovės UAB EICORE sudarytos rangos sutarties Nr. EIC20110420-1 (kartu ir papildomų susitarimų dėl papildomų statybos darbų atlikimo ir sutarties kainos pakeitimo) pagrindu RUAB „MOLESTA“ vykdytų darbų trūkumus, dėl kurių UAB EICORE nurodė įskaitanti sutarties 7.6 punkto bei 14 skirsnio pagrindu sulaikytą 242 268,33 Eur (836 504,1 Lt) sumą į RUAB „MOLESTA“ mokėtiną nuostolių / draudimo išlaidų sumą.

  2. Ieškovė RUAB „MOLESTA“ Vilniaus komercinio arbitražo teismo prašė pripažinti UAB EICORE 2014-03-10 pranešimu Nr. 2014/03-1 atliktą įskaitymą negaliojančiu ir iš atsakovės UAB EICORE ieškovei priteisti 242 268,33 Eur už atliktus darbus, 45 228,38 Eur palūkanų, 7,28 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo taip pat bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atsakovė UAB EICORE prašė RUAB „MOLESTA“ ieškinį atmesti ir pripažinti, kad UAB EICORE teisėtai realizavo sulaikytą 242 268,33 Eur sumą. Netenkinus reikalavimo pripažinti, kad UAB EICORE teisėtai realizavo sulaikytą 242 268,33 Eur sumą, pripažinti, kad UAB EICORE turi teisę sulaikyti RUAB „MOLESTA“ mokėtiną 242 268,33 Eur sumą (arba teisę sustabdyti prievolės sumokėti 242 268,33 Eur vykdymą) iki RUAB „MOLESTA“ įvykdys savo įsipareigojimus ir atlygins UAB EICORE turėtą 242 268,33 Eur išlaidų sumą; arba sumažinti sutarties kainą 242 268,33 Eur suma. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2017 m. gruodžio 5 d. galutiniu sprendimu, priimtu arbitražo byloje Nr. 359, nusprendė: 1) pripažinti UAB EICORE 2014-03-10 pranešimu Nr. 2014/03-01 „Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo“ atliktą 242 268,33 Eur įskaitymą negaliojančiu; 2) iš dalies tenkinti UAB EICORE priešieškinio reikalavimą dėl UAB EICORE ir UAB „MOLESTA“ 2011-04-20 sudarytos rangos sutarties kainos sumažinimo, t. y. sumažinti kainą 88 038,78 Eur; 3) įpareigoti UAB EICORE per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sumokėti RUAB „MOLESTA“ 154 229,55 Eur. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, UAB EICORE įpareigojama mokėti RUAB „MOLESTA“ 7,28 proc. dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos už visą vėlavimo sumokėti laikotarpį; 4) šalių reikalavimus atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas (arbitražo rinkliavas, išlaidas advokato pagalbai apmokėti) atmesti; 5) visus kitus šalių reikalavimus atmesti.

8III. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

9

  1. Pareiškėja (atsakovė) UAB EICORE Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 5 d. galutinio sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 359, rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriuo arbitražo teismas nusprendė pripažinti UAB EICORE 2014-03-10 pranešimu Nr. 2014/03/01 „Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo“ atliktą 242 268,33 Eur įskaitymą negaliojančiu, ir 3 punktą, kuriuo arbitražo teismas nusprendė įpareigoti UAB EICORE per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos RUAB „MOLESTA“ sumokėti 154 229,55 Eur.
  2. Skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais, pareiškėjos teigimu, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 2, 4, 6 punktuose įtvirtinto arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindo egzistavimą:
    1. Arbitražo teismo sprendimo dalis dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu (sprendimo rezoliucinės dalies 1 p.) ir dalis dėl 154 229,55 Eur dydžio sumos priteisimo pareiškėjai iš suinteresuoto asmens (sprendimo rezoliucinės dalies 3 p.) naikintina KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, arbitražo teismui pažeidus vieną iš pagrindinių sąžiningo proceso aspektų – pareiškėjos teisę būti išklausytai. Nagrinėjamu atveju arbitražo teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios byloje nebuvo nagrinėjamos, ir sprendimą priėmė remdamasis siurpriziniais motyvais, dėl kurių pareiškėja negalėjo teikti nei įrodymų, nei teisinių ar faktinių argumentų:
      1. Arbitražo teismas, spręsdamas dėl RUAB „MOLESTA“ reikalavimo pripažinti 2014-03-10 UAB EICORE atliktą įskaitymą negaliojančiu, rėmėsi ne šalių įrodinėtomis aplinkybėmis ir argumentais (ĮRĮ 8 str. 1 d. aiškinimu), bet Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi, kuria buvo priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, joje numatytu išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus sustabdymu, jos viešo paskelbimo faktu ir ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje numatytu privalomu išieškojimu pagal vykdomuosius dokumentus sustabdymu, nors nei dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties, nei dėl ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies įtakos įskaitymo galiojimui šalys bylos nagrinėjimo metu nepasisakė, nes šiomis aplinkybėmis negrindė savo pozicijų.
      2. Arbitražo teismas sprendime pats konstatavo, kad UAB EICORE realiai patyrė 242 268,33 Eur išlaidų, už kurias yra atsakinga RUAB „MOLESTA“, pastarajai nepateikus jokių priešingų įrodymų, tačiau, remdamasis siurprizinėmis aplinkybėmis, netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl kainos sumažinimo 154 229,55 Eur suma. Priimdamas tokį sprendimą (rezoliucinės dalies 3 p.) arbitražo teismas analizavo visiškai naujas aplinkybes (sprendimo 117–118, 124 pastraipos), nors, kaip minėta, RUAB „MOLESTA“ jokių atsikirtimų dėl pareiškėjos reikalavimo sumažinti rangos sutarties kainą nereiškė, o arbitražo teismas jokių klausimų, susijusių su sprendime nagrinėtomis aplinkybėmis, nekėlė.
    2. Arbitražo teismo sprendimas naikintinas vadovaujantis KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu, nes arbitražo teismas, nuspręsdamas iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteisti 154 229,55 Eur sumą, pažeidė imperatyvias KAĮ 8 straipsnio nuostatas, pagal kurias šalys turi lygias teises, o procese vyrauja rungimosi ir autonomiškumo principai, atmesdamas pareiškėjos priešieškinio reikalavimus remiantis argumentais (atsikirtimais), kurių RUAB „MOLESTA“, atstovaujama profesionalių advokatų, nereiškė (sprendimo 102 p.).
    3. Arbitražo teismo sprendimo dalis dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu (sprendimo rezoliucinės dalies 1 p.) naikintina, kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai (KAĮ 50 str. 3 d. 6 p.). Arbitražo teismo išvada, kad pareiškėjos atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu, nes pareiškėja negalėjo įskaityti vykdytinų tarpusavio reikalavimų, nepaisant to, kad įskaitymo metu dar nebuvo įsiteisėjusi nutartis dėl restruktūrizavimo bylos suinteresuotam asmeniui iškėlimo, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015, pateiktiems išaiškinimams, pagal kuriuos piniginių prievolių vykdymas, kartu ir įskaitymo būdu, konkrečiai RUAB „MOLESTA“ atžvilgiu yra taikomas nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo (2014-03-27). Kartu buvo pažeistas ir pareiškėjos teisėtų lūkesčių principas, kad panašios bylos bus sprendžiamos vienodai.
  3. Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo (ieškovė) RUAB „MOLESTA“ teismo prašo atmesti pareiškėjos UAB EICORE skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsiliepimas į skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nesutiktina su pareiškėjos reikalavimu naikinti arbitražo teismo sprendimą pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punktą:
      1. Pareiškėja neįrodė aplinkybės, kad jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kuriomis remdamasis arbitražo teismas priėmė sprendimą, ir dėl to buvo pažeistos esminės teisingo ir sąžiningo proceso garantijos.
      2. Arbitražo teismas privalo tinkamai taikyti teisės normas, kvalifikuoti faktinius santykius pagal šalių nurodytas faktines aplinkybes ir negali būti saistomas vien tik šalių nurodytais teisiniais argumentais. Tinkamos teisės normos taikymas negali būti laikomas siurprizine aplinkybe.
      3. Kartu su procesiniais dokumentais arbitražo teismui buvo pateikta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, kuria buvo nutarta priimti UAB „MOLESTA“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis, kurioje buvo išsamiai analizuojamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties turinys ir sukeltos teisinės pasekmės. Suinteresuotas asmuo ieškinyje būtent ir rėmėsi minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kaip prejudiciniu faktu, todėl laikytina, kad pareiškėja turėjo galimybę pasisakyti dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties, teikti visus įrodymus, juolab kad pati pareiškėja arbitražo teismui teikto 2017-03-13 atsiliepimo 18 punkte pasisakė dėl suinteresuoto asmens nepagrįsto rėmimosi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi.
      4. Pareiškėja 2017-07-31 tripliko 6 ir 7 punktuose analizavo ir pasisakė dėl ĮRĮ 7 straipsnio nuostatų galiojimo. Taigi ji, ne tik galėjo bet ir pasinaudojo galimybe pasisakyti ginčo klausimu.
      5. Teisė būti išklausytam laikoma pažeista ne tada, kai teismas savo sprendimą argumentuoja įrodymais, esančiais byloje, nors konkrečiai dėl jų šalis nepasisakė, tačiau tada, kai toks įrodymas kitai šaliai pateiktas nebuvo. Tokių aplinkybių pareiškėja skunde neįrodinėja.
      6. Priešingai nei teigia pareiškėja, suinteresuotas asmuo procesiniuose dokumentuose bei posėdžio metu teikė atsikirtimus dėl priešieškinio reikalavimo sumažinti statybos darbų kainą (2017-07-31 tripliko 20–24 p.), taip pat reiškė nesutikimą su priešieškinio suma (dubliko 15 p., 2017-09-29 arbitražo teismo posėdžio garso įrašas), o šie klausimai buvo nagrinėjami posėdžio metu. Kita vertus, pareiga pagrįsti reikalavimą sumažinti statybos darbų kainą defektų šalinimo suma kyla pareiškėjai, kuri turėjo teisę teikti papildomus paaiškinimus ir argumentus.
    1. Nesutiktina, kad arbitražo teismo sprendimas naikintinas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu dėl pažeistų imperatyvių KAĮ 8 straipsnio nuostatų:
      1. Priešingai nei teigia pareiškėja, abiem ginčo šalims buvo sudarytos vienodos galimybės pateikti savo paaiškinimus ir teikti įrodymus.
      2. Tai, kad arbitražo teismas priėmė sprendimą, kuris netenkina pareiškėjos, nereiškia, kad buvo veikiama RUAB „MOLESTA“ naudai, o teismo teisė ir pareiga vertinti visus byloje esančius ir su ginču susijusius įrodymus jokiu būdu negali būti traktuojama kaip veikimas ex officio.
      3. Arbitražo teismas savo iniciatyva nerinko jokių įrodymų, neprašė kurios nors šalies pateikti papildomus įrodymus, neišėjo iš pareikštų reikalavimų ribų, o sprendimą priėmė remdamasis į bylą pateiktais įrodymais.
      4. Argumentą dėl veikimo RUAB „MOLESTA“ naudai paneigia arbitražo teismo sprendimo motyvai dėl ieškinio senaties termino netaikymo, bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad arbitražo teismo sprendimas neskundžiamas apeliacine tvarka, suinteresuotas asmuo skundo dėl arbitražo teismo sprendimo neteikė.
    2. Nesutiktina, kad arbitražo teismo sprendimas naikintinas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu:
      1. Pareiškėjos nurodyta kasacinio teismo praktika pagrįstai ginčo atveju arbitražo teismo netaikyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015 aiškinosi, ar privalėjo RUAB „MOLESTA“ vykdyti darbo ginčų komisijos 2013-10-07 priimtą sprendimą dėl darbo užmokesčio išieškojimo. Savo ruožtu Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje išnagrinėjo analogišką ginčą, kilusį tarp UAB „MOLESTA“ ir UAB „Inžinera“ dėl pastarosios 2014-03-22 atlikto įskaitymo teisėtumo; be to, ji priimta jau po minėtos kasacinio teismo nutarties. Todėl arbitražo teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.
      2. Bet kokiu atveju pareiškėjos nurodomas galimas netinkamas teisės taikymas negali būti laikomas viešosios tvarkos pažeidimu. Pagal teismų formuojamą praktiką, teismas, spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą.
    3. Pareiškėjos skundas dėl arbitražo teismo sprendimo dalies (o ne viso sprendimo) panaikinimo vertintinas kaip apeliacinis skundas, siekiant įsikišti į arbitražo teismo sprendimą ir iš dalies išspręsti šalių ginčą. Jei, kaip teigia pareiškėja, procesas arbitraže vyko iš esmės pažeidžiant KAĮ nustatytus principus, pareiškėja turėjo reikšti reikalavimą dėl viso sprendimo panaikinimo, o ne tik dėl dalies, kuri jai nepalanki, juolab kad KAĮ nenumato galimybės panaikinti dalį arbitražo teismo sprendimo. Reikalavimas panaikinti tik dalį arbitražo teismo sprendimo leidžia spręsti, kad pati pareiškėja nemano, jog procesas vyko ydingai. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas neturi galimybės iš dalies panaikinti arbitražo teismo sprendimo, t. y. sprendimas gali būti arba paliktas galioti, arba panaikintas visas, tačiau toks reikalavimas byloje nereiškiamas.
    4. Aukščiau nurodyti argumentai (dalies sprendimo ginčijimas argumentais, kurie nesudaro pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimo), taip pat pareiškėjos elgesys, gavus arbitražo teismo sprendimą (kreipimasis į arbitražo teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl neva neišspręstų visų pareikštų reikalavimų), patvirtina pareiškėjos piktnaudžiavimą teisėmis.

10IV. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl pagrindų panaikinti arbitražo teismo sprendimą

  1. Arbitražas – tai komercinio ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi tarpusavio susitarimu, ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą arbitrą (arbitrus) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-61-381/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką – arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Arbitražinis susitarimas, viena vertus, panaikina teismo jurisdikciją, kita vertus, sukuria alternatyvią arbitražo jurisdikciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010). Pagrindas ginčą perduoti nagrinėti arbitražui – arbitražinis susitarimas, kuris suprantamas kaip dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 3 str. 5 d.). Pagal formuojamą praktiką ginčo arbitruotinumas, kaip ir sprendimo suderinamumas su viešosios tvarkos reikalavimais (KAĮ 50 str. 3 d. 5 ir 6 p.), tikrinami ex officio (KAĮ 50 str. 4 d.), kai kiti KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai tikrinami tik esant atitinkamam šalies prašymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl galimybės tarp šalių kilusį ginčą perduoti nagrinėti arbitražo teismui (KAĮ 50 str. 3 d. 5 p.).
  2. Arbitruotinumo teisinė kategorija siejama su tuo, kokių subjektų ir kokie ginčai pagal atitinkamos valstybės teisės aktus gali arba negali būti perduodami nagrinėti arbitraže. KAĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos išimtys ginčų, kurie dėl savo pobūdžio ar subjektų negali būti nagrinėjami arbitražo teismo – tai ginčai, nagrinėtini administracinių bylų teisena ir kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos; ginčai kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, nebent arbitražinis susitarimas sudarytas po ginčo (KAĮ 12 str. 2 d.). Subjektinio arbitruotinumo kategorija atskleista KAĮ 12 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas.
  3. Iš arbitražo teismo sprendimo turinio ir šalių procesinių dokumentų nustatyta, kad šalių ginčas, nagrinėtas Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal RUAB „MOLESTA“ ieškinį dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo bei atsakovės priešieškinį dėl alternatyvių reikalavimų, susijusių su įskaityta suma, kilęs iš šalis siejusios 2011-04-20 rangos sutarties Nr. EIC20110420-1, kuria UAB „MOLESTA“ įsipareigojo atlikti rangos darbus, o UAB EICORE – sumokėti už atliktus darbus. Minėtos rangos sutarties 1 punkte įtvirtinta, kad ši rangos sutartis sudaroma ir vykdoma pagal FIDIC sutarties sąlygas, o pagal šios sutarties 3 punktą – FIDIC sąlygas sudaro bendrosios sąlygos ir konkrečiosios sąlygos, kurių tekstas pataiso ir (ar) papildo bendrąsias sąlygas. Pagal sutarties 4 punkto 4 papunktį FIDIC konkrečiosios sąlygos laikomos rangos sutarties neatskiriama dalimi, o jos 20 punkte įtvirtinta arbitražinė išlyga, pagal kurią „kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal šio teismo reglamentą. Arbitražinio teismo arbitrų bus trys. Arbitražinio teismo posėdžiai vyks Vilniuje. Arbitražiniame procese bus vartojama lietuvių kalba“.
  4. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartą arbitruotinumo teisinę kategoriją, įvertinusi šalių ginčo pobūdį ir arbitražinį susitarimą sudariusių subjektų teisinę formą, nenustatė, kad tarp dviejų privačių juridinių asmenų kilęs ginčas jų sudarytos rangos sutarties pagrindu (rangos sutarties vykdymo, atlikto įskaitymo teisėtumo, reikalavimų dėl pinigų sulaikymo ir (ar) kainos mažinimo klausimai) negalėtų būti perduotas nagrinėti arbitražui (KAĮ 12 str.).
  5. Be to, pažymėtina, kad šalių ginčas, kilęs iš rangos sutarties, jau buvo kartą nagrinėtas arbitražo teisme (Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimas, priimtas arbitražo byloje Nr. 275) pagal minėtą arbitražinę išlygą, įtvirtintą 20 p., o arbitražo teismo sprendimo patikrinimas pagal KAĮ įtvirtintą viešosios tvarkos pažeidimo pagrindą, kuriuo rėmėsi UAB „MOLESTA“, atliktas tiek Lietuvos apeliacinio teismo (c. b. Nr. 2A-1114/2014), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (c. b. Nr. 3K-3-320-611/2015), kurie, turėdami pareigą ex officio tikrinti ginčo arbitruotinumą, nenustatė, kad ginčo objektas, kilęs iš rangos sutarties vykdymo tarp šalių, negali būti arbitražinio nagrinėjimo dalyku pagal savo pobūdį ir subjektus.
  6. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina nesant pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimo remiantis KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punktu.
  7. Iš pareiškėjos (atsakovės) UAB EICORE skundo dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 5 d. galutinio sprendimo matyti, kad jame prašoma panaikinti ne visą arbitražo teismo sprendimą, tačiau atskiras jo dalis, t. y. rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriuo UAB EICORE 2014-03-10 pranešimu Nr. 2014/03-01 atliktas 242 268,33 Eur įskaitymas pripažintas negaliojančiu, ir 3 punktą, kuriuo UAB EICORE įpareigota per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos sumokėti RUAB „MOLESTA“ 154 229,55 Eur, tačiau neginčijama arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos (atsakovės) priešieškinio reikalavimas dėl kainos sumažinimo 88 038,78 Eur suma pagal šalių sudarytą 2011-04-20 statybos rangos sutartį. Taip pat iš skundo argumentų nustatyta, kad arbitražo teismo sprendimo atitinkamas dalis prašoma panaikinti remiantis KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2, 4, 6 punktuose įtvirtintais arbitražo teismo sprendimo negaliojimo pagrindais. Pareiškėjos teigimu, arbitražo teismo sprendimas priimtas pažeidžiant sąžiningo proceso principus, imperatyvias KAĮ normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015 pateiktus išaiškinimus, todėl negali būti paliktas galioti.
  8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjos reiškiamą reikalavimą panaikinti tik atskiras arbitražo teismo priimto sprendimo dalis, pažymi, kad toks prašymas neatitinka Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintos Lietuvoje veikiančio arbitražo teismo priimtų sprendimų kontrolės (priežiūros) procedūros, kuri vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014 ir kt.). Tai reiškia, kad arbitražo procesiniams sprendimams nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema, o galimybė peržiūrėti arbitražo sprendimus Lietuvos Respublikoje yra ribota (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-61-381/2017). Lietuvos apeliacinis teismas pagal jam priskirtą kompetenciją gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą tik KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais, kurių sąrašas yra baigtinis, o sprendžiant dėl minėtų pagrindų egzistavimo, arbitražo teismo sprendimai netikrinami teisės taikymo ir aiškinimo aspektu. Vieninteliai procesiniai sprendimai, kuriuos, pagal esamą reguliavimą gali priimti Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Lietuvoje veikiančio arbitražo teismo sprendimo – jo panaikinimas arba skundo atmetimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į skundą dėstoma pozicija, kad nagrinėjamu atveju pats pareiškėjos (atsakovės) suformuluotas reikalavimas panaikinti tik atitinkamas arbitražo teismo sprendimo dalis, o ne visą arbitražo teismo sprendimą pagal įrodinėtinus KAĮ įtvirtintus jo panaikinimo pagrindus, suponuoja pareiškėjos siekį arbitražo teismo sprendimą peržiūrėti instancine tvarka, pasisakant ne dėl objektyvių arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų (ne)egzistavimo, o tam tikrais aspektais bylą nagrinėti iš esmės. Nurodyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad toks pareiškėjos pateiktas skundas (jo formuluojamas reikalavimas) neatitinka Lietuvos Respublikoje įtvirtintos arbitražo teismo sprendimų peržiūros pagal KAĮ įtvirtintus pagrindus procedūros.
  9. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, susipažinusi su Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos arbitražo bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais ir panaikinti arbitražo teismo sprendimą (jo dalis) vadovaujantis KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2, 4 ir (ar) 6 punktuose įtvirtintais sprendimų negaliojimo pagrindais.
  10. Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punktą arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, jog šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus. Šiuo arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindu pareiškėja (atsakovė) remiasi nurodydama, kad arbitražo teismas sprendimą priėmė remdamasis aplinkybėmis, kuriomis savo reikalavimų ir (ar) atsikirtimų arbitražo byloje ieškovė negrindė ir (ar) neįrodinėjo apskritai, o pareiškėja (atsakovė) atitinkamai neturėjo galimybės dėl tokių motyvų pasisakyti. Savo ruožtu KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinto pagrindo egzistavimas įrodinėjamas KAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų arbitražo proceso principų (šalių lygiateisiškumo, rungimosi, autonomiškumo) pažeidimu, pareiškėjos teigimu, nepagrįstai suteikusiu pranašumą vienai iš ginčo šalių – ieškovei. Taigi iš esmės šiais skundo argumentais apeliuojama į sąžiningo proceso principų pažeidimą.
  11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienai iš šalių turi būti sudarytos vienodos galimybės pagrįsti savo reikalavimus ar prieštaravimus. Sąžiningas procesas apima šiuos principus: lygiavertes ir tinkamas galimybes šalims pateikti savo paaiškinimus, tai padaryti jų pasirinktam atstovui, pateikti nešališkam arbitražo teismui, kuris nuosekliai taiko racionalias taisykles. Iš esmės šio principo turinys atskleistas UNCITRAL pavyzdinio įstatymo 18 straipsnyje, nustatančiame, kad šalys turės lygias teises ir kiekvienai jų bus suteikta galimybė visiškai pristatyti savo bylą. Pagal minėtą straipsnį reikalaujama, kad arbitražo teismas visoms šalims ir jų atstovams sudarytų panašias galimybes viso proceso metu. Tai reiškia vienodas galimybes tiek teikti įrodymus, tiek paaiškinimus faktų ar teisės klausimais. Šio principo laikomasi, kai kiekvienai šaliai yra suteikiama pagrįsta galimybė visiškai pristatyti savo argumentus, suprasti, išbandyti ir atsikirsti į kitos šalies poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015). Spręsti, ar arbitražo teismo procesas vyko pagal sąžiningo proceso taisykles, galima tik įvertinus visas aplinkybes, kurios reikšmingos svarstymų eigai konkrečioje byloje nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-435-381/2018).
  12. Atsižvelgiant į šią formuojamą praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju arbitražo teismo sprendimas pareiškėjos įrodinėtinais pagrindais galėtų būti panaikintas tada, jei iš bylos medžiagos būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl pareiškėjos teisių ginti savo poziciją ir (ar) teikti atsikirtimus nepagrįsto ribojimo ir (ar) suvaržymo didesne apimtimi nei priešingai ginčo šaliai, tokiu būdu pastarajai suteikiant pranašumą, tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė.
  13. Pareiškėjos teigimu, jos teisė būti išklausytai, suponuojanti arbitražo teismo sprendimo panaikinimą pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punktą, buvo pažeista arbitražo teismui sprendimo motyvus, kuriais UAB EICORE 2014-03-10 atliktas įskaitymas pripažintas negaliojančiu, grindžiant ne ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytu argumentu dėl ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo, tačiau remiantis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi, kuria buvo priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos suinteresuotam asmeniui (ieškovei) iškėlimo bei ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalimi, t. y. aplinkybėmis, kurios arbitražinio nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėtos, todėl, atitinkamai, dėl jų pareiškėja (atsakovė) negalėjo pasisakyti. Tačiau tiek iš arbitražo bylos medžiagos, tiek iš arbitražo teismo sprendimo turinio matyti, kad ieškovė RUAB „MOLESTA“ ieškinyje nurodė faktus, susijusius su restruktūrizavimo bylos kėlimo aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu, o kartu su ieškiniu pateikė minėtą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-2133-653/2013, kuria priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat kitus teismų priimtus procesinius sprendimus: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-501-340/2014, kuria RUAB „MOLESTA“ iškelta restruktūrizavimo byla, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-568/2014, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos RUAB „MOLESTA“ iškėlimo palikti nepakeista, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-779-157/2015, kuria taip pat remtasi arbitražo teismo sprendime pripažįstant 2014-03-10 įskaitymą negaliojančiu. Aplinkybių, kad ieškinys su visais priedais buvo pateiktas atsakovei nustatant terminą atsiliepimui pateikti, pareiškėja neneigia, taip pat skunde neįrodinėja, kad kitu būdu jai nebuvo leidžiama susipažinti su arbitražo bylos medžiaga, nepagrįstai apribota teisė teikti procesinius dokumentus, paaiškinimus, įrodymus dėl visų aplinkybių ir duomenų, esančių arbitražo byloje. Savo ruožtu byloje esančių įrodymų turinio vertinimas, ginčui aktualių įstatymo normų aiškinimas ir taikymas bei rėmimasis šiais duomenimis priimant galutinį sprendimą, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti suprantamas kaip pareiškėjos (atsakovės) teisės būti išklausytai pažeidimas, nesant akivaizdžių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sprendimas priimtas remiantis faktais ir įrodymais nesančiais byloje ir (arba) dėl kurių šalys neturėjo galimybės pasisakyti. Be to, pareiškėjos arbitražo teismui teiktų procesinių dokumentų turinys leidžia spręsti, kad ji buvo išreiškusi savo poziciją dėl momento, reikšmingo įskaitymo galiojimo klausimui išspręsti, t. y. įrodinėjo, kad pagal ĮRĮ nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, įskaitymas negalimas nuo nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla įsiteisėjimo, o ne priėmimo momento. Ta aplinkybė, kad arbitražo teismas kitaip vertino aplinkybes, įrodymus ir padarė priešingą išvadą dėl įskaitymo teisėtumo pagal byloje esančius duomenis ir teisinį reguliavimą, negali būti vertinamos kaip siurprizinės, o arbitražo teismo sprendimas šiuo klausimu naikinamas vien dėl to, kad jis nepalankus pareiškėjai (atsakovei) ir (ar) neatitinka jos pozicijos ginčo klausimu.
  14. Atitinkama išvada darytina ir dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su arbitražo teismo sprendime nurodytais motyvais, kuriais remiantis alternatyvus priešieškinio reikalavimas sumažinti rangos sutarties kainą 242 268,33 Eur suma tenkintas iš dalies ją sumažinant 88 038,78 Eur suma. Pareiškėjos teigimu, arbitražo teismas sprendime analizavo visiškai naujas aplinkybes (sprendimo 117, 118, 124 p.), nors RUAB „MOLESTA“ jokių atsikirtimų dėl pareiškėjos reikalavimo sumažinti rangos sutarties kainą, nereiškė, o tokių klausimų arbitražo teismas nekėlė.
  15. Pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamento, kuris šalių sudarytoje arbitražinėje išlygoje nurodytas kaip taikytinas (KAĮ 5 str. 4 d.), 36 straipsnio 2 dalį jeigu šalys nesusitaria kitaip ar kitaip nereikalaujama pagal ginčui taikytiną teisę, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Jeigu nėra šalių susitarimo dėl įrodymų leistinumo bei kitų su įrodymais ir įrodinėjimu susijusių klausimų, visus klausimus, susijusius su įrodymų sąsajumu, leistinumu ir įrodinėjimu, sprendžia arbitražo teismas. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, jokie įrodymai arbitražo teismui nėra privalomi (reglamento 36 str. 3 d.). Galutinį ir privalomą įrodymų įvertinimą arbitražo teismas pateikia galutiniame arbitražo sprendime (reglamento 36 str. 7 p.).
  16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklės suponuoja išvadą, kad arbitražo teismas, spręsdamas dėl reiškiamų reikalavimų (ne)pagrįstumo, turi vadovautis ne vien šalių nurodytomis aplinkybėmis ir suformuluotais reikalavimais, tačiau taip pat atsižvelgti į pateiktų įrodymų turinį, spręsti kiek ir kokia apimtimi jie pagrindžia šalių įrodinėtiną poziciją ginčo klausimu, o išvados dėl atitinkamų faktų (ne)buvimo, padarytos remiantis bylos medžiaga ir nurodytos galutiniame sprendime, negali būti traktuojamos kaip siurpriziniai motyvai, dėl kurių šalys neturėjo galimybės pasisakyti.
  17. Iš arbitražo teismo sprendimo turinio matyti, kad priešieškinio reikalavimas dėl kainos sumažinimo buvo tenkintas atsižvelgiant ir įvertinant abiejų šalių pozicijas šiuo klausimu (arbitražo teismo sprendimo 73–74 p., 77 p., 85– 86 p., 101–103 p.), taip pat išsamiai pasisakant dėl kiekvieno iš pareiškėjos (atsakovės) pagal priešieškinį dėl kainos sumažinimo nurodytų reikalavimų pagrįstumo (dėl kainos mažinimo atsakovei patyrus 166 663,26 Eur išlaidų dėl 200 vnt. viešbučio vidaus durų pakeitimo, 20 390,01 Eur išlaidų dėl lifto šachtos durų pakeitimo, dėl 49 490,94 Eur išlaidų dėl UAB „Lauginta“ ir UAB „Servico“ atliktų viešbučio statybos-remonto darbų, dėl 5 724,1 Eur sumos, kompensuojant statybos darbų draudimo išlaidas), vertinant kartu su priešieškiniu pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamos patirtos atitinkamo dydžio išlaidos, šalių sudarytos 2011-04-20 rangos sutarties nuostatos, statybos darbų užbaigimo akto data ir kitos, arbitražo teismo vertinimu, reikšmingos aplinkybės bei įrodymai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nenurodo, kad atitinkamos išvados dėl kainos mažinimo atliktos vadovaujantis ne pagal byloje esančius įrodymus, t. y. duomenimis, su kuriais šalys neturėjo galimybės susipažinti ir (ar) dėl jų pasisakyti, o iš arbitražo teismo sprendimo turinio matyti, kad kiekvienas dokumentas, kuriuo rėmėsi arbitražo teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo dėl kainos mažinimo (ne)pagrįstumo, siejamas su nuoroda į atitinkamą bylos medžiagą ir (ar) nurodant, priežastis, dėl kurių tenkintina visa ar tik dalis priešieškinio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad byloje esančių įrodymų tyrimas ir vertinimas, juolab esant nustatytam bendro pobūdžio ieškovės nesutikimui su priešieškinio reikalavimais, nors ir neginčijant konkrečių sumų (sprendimo 102 p.), nagrinėjamu atveju pažeidė pareiškėjos (atsakovės) teisę būti išklausytai, o kartu ir sąžiningo proceso principus. Savo ruožtu, arbitražo teismo sprendimo motyvų, kuriais remiantis pareiškėjos (atsakovės) priešieškinio reikalavimas tenkintas tik iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas, nepatenka į Lietuvos apeliacinio teismo kompetenciją.
  18. Dėl aukščiau nustatytų Lietuvos apeliacinio teismo aplinkybių ir pateiktų motyvų pareiškėjos reikalavimas panaikinti arbitražo teismo sprendimą (jo dalis) vadovaujantis KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punktu, atmestinas kaip neįrodytas.
  19. KAĮ 8 straipsnyje įtvirtinti arbitražo proceso principai – arbitražo teismo ir jo pirmininko nepriklausomumas, arbitražo proceso konfidencialumas, šalių procesinių teisių lygybė ir teisė laisvai disponuoti savo teisėmis, šalių autonomiškumo, rungimosi, ekonomiškumo, kooperacijos ir operatyvumo principai. Kaip minėta, pareiškėja skunde teigia, kad arbitražo teismas iš jos suinteresuotam asmeniui (RUAB „MOLESTA“) priteisdamas 154 229,55 Eur sumą (atitinkamai sumažindamas sutarties kainą tik 88 038,78 Eur, vietoj 242 268,33 Eur), pažeidė KAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus pamatinius šalių lygiateisiškumo, rungimosi, autonomiškumo principus, taikomus arbitražo procese, todėl toks sprendimas (jo dalis) naikintina KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms KAĮ nuostatoms.
  20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos pareiškėjos argumentus, sprendžia, kad KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintas arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindas iš esmės grindžiamas analogiško pobūdžio aplinkybėmis ir argumentais, t. y. teisingo, sąžiningo proceso pažeidimo aspektais dėl kurių nagrinėjamu atveju jau pasisakyta. Byloje pareikšto reikalavimo dydžio tikrinimas pagal esamus įrodymus, jų tyrimas ir vertinimas bei bylos duomenų pagrindu padarytos išvados, nesant pagrindo spręsti apie tai, kad vienai šaliai buvo suteiktos palankesnės sąlygos ginti savo poziciją byloje, nesudaro pagrindo daryti išvadą apie esminių arbitražinio nagrinėjimo principų (lygiateisiškumo, rungimosi, autonomiškumo) pažeidimą. Nurodytų motyvų pagrindu reiškiamas reikalavimas naikinti arbitražo teismo sprendimą vadovaujantis KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktu atmestinas kaip nepagrįstas.
  21. Pareiškėja Lietuvos apeliacinio teismo prašo panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (KAĮ 50 str. 3 d. 6 p.) nurodydama, kad jame padaryta išvada dėl įskaitymo, atlikto dar neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo, neteisėtumo, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015, pateiktiems išaiškinimams, pagal kuriuos piniginių prievolių vykdymas, kartu ir įskaitymo būdu, konkrečiai RUAB „MOLESTA“ atžvilgiu yra taikomas nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo, t. y. 2014-03-27, o kartu ir teisėtų lūkesčių principą, kad visos panašos bylos būtų nagrinėjamos vienodai.
  22. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, netikrina ir nevertina tinkamo proceso ir materialiosios teisės normų taikymų ir aiškinimo, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ komercinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-443/2008). Į viešosios tvarkos išlygos ribas paprastai nepatenka arbitražo teismo sprendimo patikrinimas imperatyviųjų teisės normų tinkamo taikymo aspektu. Viešosios tvarkos išlygos taikymas galimas tik tokiu atveju, kai imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimas yra absoliučiai akivaizdus ir juo paminamos ne bet kokios, o pačios fundamentaliausios ir reikšmingiausios valstybės ir visuomenės vertybės, pripažintos tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2A-469/2014). Nacionalinio arbitražo teismo sprendimas turėtų būti naikinamas dėl jo prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, prima facie peržiūros metu nustačius, kad juo suteiktos vykdomosios galios realizavimas akivaizdžiai reikštų neabejotiną pamatinių (imperatyvių) teisės normų–principų pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2A-1326/2014).
  23. Atsižvelgiant į tokią formuojamą viešosios tvarkos sampratą, spręstina, kad pareiškėjos reikalavimas arbitražo teismo sprendimą naikinti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu dėl, jos teigimu, arbitražo teismo nepagrįsto nesivadovavimo kasacinio teismo nutartimi ir joje pateiktais išaiškinimais, nelaikytina kaip patenkanti į šio arbitražo teismo sprendimo panaikinimo apimtį, t. y. spręstina, kad tokiais argumentais nepagrįstai siekiama išplėsti viešosios tvarkos sampratos ribas. Be to, iš arbitražo teismo sprendimo turinio matyti, kad arbitražo teismas nurodė motyvus, dėl kurių nagrinėjamu atveju pritarė Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-799-157/2015, argumentams, kurioje buvo pasisakoma dėl kitos įmonės 2014-03-21 atlikto įskaitymo negaliojimo iki nutarties RUAB „MOLESTA“ iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo momento, pažymint, kad ši nutartis priimta vėliau nei kasacinio teismo nutartis, kuria remiasi pareiškėja (atsakovė), todėl į ją apeliacinės instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-799-157/2015, turėjo galimybę atsižvelgti. Teisėjų kolegija nenustatė, kad ši arbitražo teismo išvada galėtų būti vertinama kaip pažeidžianti fundamentalias vertybes, sudarančias pagrindą naikinti arbitražo teismo sprendimą. Be to, tokios arbitražo teismo pozicijos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas galėtų būti atliktas tik per faktinių aplinkybių nustatymą ir jų įvertinimą, o, kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijai, vykdant arbitražo teismo sprendimo kontrolės funkcijas, nepriskirtina spręsti, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nagrinėti, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat vertinti, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos. Tikslo, kuriuo skundu siekia pareiškėja, t. y. kad būtų konstatuota, jog arbitražo teismas pažeidė kasacinio teismo nutartį ir joje pateiktus išaiškinimus dėl ĮRĮ normų taikymo ir aiškinimo, atitiktų ginčo nagrinėjimą apeliacine tvarka, nors tokia arbitražo teismo sprendimo kontrolės forma Lietuvos Respublikos teisėje, kaip minėta, neįtvirtinta, o arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išimtį. Netiriant ir nevertinant konkrečių faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą vadovautis vienu ar kitu procesiniu sprendimu, juose nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais teisės išaiškinimais, nėra teisinio pagrindo sutikti ir su teisėtų lūkesčių principo, kad analogiško pobūdžio bylos būtų nagrinėjamos vienodai, pažeidimu.
  24. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą.

12Dėl bylos medžiagos viešumo

  1. Pareiškėja iki paskirto teismo posėdžio pradžios pateikė patikslintą prašymą visą bylos medžiagą ar jos dalį, kurią sudaro skundžiamas arbitražo teismo sprendimas ir arbitražo byloje šalių pateikti dokumentai dėl bylos esmės (Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 5 d. galutinio sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 359, kopija, 2016-12-20 RUAB „MOLESTA“ ieškinio kopija, 2017-07-31 UAB EICORE tripliko dėl ieškinio kopija, 2017-06-30 UAB EICORE dubliko dėl priešieškinio kopija) pripažinti nevieša. Prašymas grindžiamas KAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu arbitražo proceso konfidencialumu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-61-381/2017, nurodant, kad šioje byloje, kaip ir nurodytoje, nagrinėjamas skundas dėl komercinio arbitražo teismo sprendimo, šalių ginčas kilęs iš komercinių santykių, neišvengiamai susijusių su komercinėmis paslaptimis, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, kuomet nagrinėjami skundai dėl arbitražo teismų sprendimų.
  2. Teisėjų kolegija, nesutikdama su patikslintu pareiškėjos prašymu, nurodo, kad aplinkybės dėl kurių atsisakyta tenkinti ankstesnį pareiškėjos prašymą bylos medžiagą pripažinti nevieša, išsamiai išdėstytos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad vien KAĮ įtvirtintas konfidencialumo principas, ginčui esant išnagrinėtam arbitražo teisme ir kreipusis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl jo panaikinimo pagal KAĮ įtvirtintus pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos teisėje egzistuojančią arbitražų sprendimų priežiūros kontrolę bei kasacinio teismo formuojamą bylų nagrinėjimo viešumo principo prioritetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017), pats savaime nesudaro pagrindo bylos medžiagą pripažinti nevieša, t. y. pareiga pagrįsti saugotinos informacijos pobūdį ir apimtis tenka tokį prašymą teikiančiai šaliai. Nepaisant to, pareiškėja, kreipdamasi su patikslintu prašymu į Lietuvos apeliacinį teismą, nenurodė jokių konkrečių argumentų, dėl kurių būtų galima spręsti esant būtinumui bylos medžiagą ar jos dalį pripažinti nevieša. Tokių aplinkybių pagal byloje esančią medžiagą nenustatė ir teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, vien rėmimasis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta kitoje civilinėje byloje, tačiau nepateikus jokių konkrečių argumentų apie šioje byloje saugotinų duomenų pobūdį, apimtį ir priežastis, toks prašymas negali būti tenkinamas.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Nenustačius pagrindų naikinti skundžiamą arbitražo teismo sprendimą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui (ieškovei) atlyginimo klausimas.
  2. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-03-19 gautas suinteresuoto asmens (ieškovės) RUAB „MOLESTA“ prašymas priteisti iš pareiškėjos (atsakovės) 1 752 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į UAB EICORE skundą parengimą. Šis prašymas grindžiamas pridėtais dokumentais: advokatės I. B. išrašyta 2018-02-26 sąskaita IB 18-355 dėl 300 Eur, 2018-03-14 pinigų priėmimo kvitu, kuriuo I. B. sumokėta 300 Eur, advokatų kontoros Sorainen ir partneriai išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 0402/18LT dėl 1 452 Eur išlaidų.
  3. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.
  4. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose nustatytus dydžius (8.11 p.) nurodo, kad maksimali priteistina suma už atsiliepimo į skundą parengimą sudarytų 1 090,31 Eur (1,3 x 838,7 Eur), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie išrašytos sąskaitos Nr. 0402/18LT apmokėjimą, joje nurodytos 1 452 Eur dydžio išlaidos nelaikytinos realiai patirtomis išlaidomis, todėl negali būti atlyginamos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, suinteresuotam asmeniui RUAB „MOLESTA“ iš pareiškėjos (ieškovės) UAB EICORE priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

14Dėl procesinės bylos baigties

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2, 4, 5, 6 punktuose įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, todėl pareiškėjos (arbitražo byloje – atsakovės) UAB EICORE skundas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 5 d. galutinio sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 359, skundžiamų dalių panaikinimo atmestinas, kaip nepagrįstas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – arbitražo teismo sprendimo vykdymo sustabdymas iki bus priimtas procesinis sprendimas šioje byloje – naikintinos (CPK 150 str. 2 d., 331 str. 6 d.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,

Nutarė

16pareiškėjos (atsakovės) UAB EICORE (j. a. k. 301843750) skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 5 d. galutinio sprendimo (jo dalies), priimto arbitražo byloje Nr. 359, panaikinimo, atmesti.

17Iš pareiškėjos (atsakovės) UAB EICORE (j. a. k. 301843750) suinteresuotam asmeniui (ieškovei) RUAB „MOLESTA“ (j. a. k. 167553831) priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18Netenkinti pareiškėjos (atsakovės) UAB EICORE prašymo bylos medžiagą (jos dalį) pripažinti nevieša.

19Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 5 d. galutinio sprendimo, priimto arbitražo byloje, vykdymo sustabdymą.

20Arbitražo bylą Nr. 359 grąžinti arbitražo institucijai.

Proceso dalyviai
Ryšiai