Byla 2A-1223-513/2015
Dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo I. I. (I. I.) (toliau – trečiasis asmuo)

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „Vaizdas“ (toliau – ieškovė, bendrija) ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei (toliau – atsakovė, savivaldybė) dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo I. I. (I. I.) (toliau – trečiasis asmuo),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 9 625,75 Lt skolą su delspinigiais, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė yra patalpų, esančių adresu ( - ), savininkė, todėl turi atsiskaityti už ieškovės suteiktas pastatų eksploatavimo išlaidas ir specialiosios paskirties organizacijų teikiamas komunalines paslaugas. Atsakovė nevykdė įsipareigojimų laikotarpiu nuo 2008-04 iki 2013-03, todėl susidarė 9 625,75 Lt skola, įskaitant delspinigius. Teismo posėdyje ieškovė sumažino reikalavimą iki 9 148,26 Lt, argumentuodama, jog trečiasis asmuo kurį laiką mokėjo įmokas po 100 Lt, tačiau dabar nebemoka, tyčiojasi, nebendrauja su bendrija, skolos auga, todėl savivaldybė turi prisiimti atsakomybę, nes yra buto savininkė. Jei atsakovė šį nuomininką iškeldins, skola bendrijai liks ir ją turės dengti visi namo gyventojai, todėl atsakove patraukta savivaldybė, privalanti kontroliuoti nuomininkus. Delspinigiai apskaičiuoti, nes pati bendrija moka delspinigius po 0,05 proc. paslaugų tiekėjams, o bendrijos susirinkimo metu buvo nuspręsta dėl 1,2 proc. dydžio delspinigių skaičiavimo.

4Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė pakeisti ją tinkamu, o nepakeitus atsakovės, ieškinį atmesti. Nurodė, kad yra ginčo buto savininkė, tačiau nuo 2001-11-15 bute gyvena I. I.. Nuomos sutartis su šiuo nuomininku sudaryta 2010-11-16. Nuomos sutarties 8 p. numatyta, kad nuomininkas su bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatacijos) ir administravimo išlaidų tarifus moka gyvenamųjų namų bendrijai; mokesčiai už šildymą, karštą ir šaltą vandenį, elektros energiją, dujas ir komunalines paslaugas imami atskirai nuo nuomos mokesčio, valstybės ir savivaldybės butų nuomininkai patys turi atsiskaityti už komunalines paslaugas; šios išlaidos priskiriamos asmeninėms išlaidoms, todėl už susidariusią skolą yra atsakingas buto nuomininkas (trečiasis asmuo). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad savivaldybė kelis kartus bandė iškeldinti nuomininką, tačiau teismai to padaryti neleido. Nuo 2011 m. tarp nuomotojos ir nuomininko susiklostė faktiniai nuomos santykiai, pasirašius nuomos sutartį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 872,19 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013-06-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 182,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš šalių po 7,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas nustatė, kad butas, esantis ( - ), nuosavybės teise nuo 2007-10-08 priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, nuo 2010-11-16 sudaryta nuomos sutartis su I. I. (t. 1, b. l. 45). 2001-11-15 Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba priėmė sprendimą Nr. 561 apgyvendinti I. I. bendrabučio kambaryje Nr. 5, esančiame ( - ) (t. 1, b. l. 33). 2010-11-16 tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir I. I. sudaryta buto, esančio ( - ), nuomos sutartis Nr. 888-1616 (t. 1, b. l. 39–41), ja I. I. įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir bendrosios nuosavybės administravimo mokestį, mokestį už namo bendrųjų objektų nuolatinę priežiūrą, mokesčius už sunaudotą šaltą vandenį, šilumos, elektros energiją, dujas ir komunalines paslaugas. Laikotarpiu nuo 2008-04 iki 2013-03 Klaipėdos miesto savivaldybei apskaičiuota 9 148,26 Lt skola, iš kurios 2 747,65 Lt sudaro delspinigiai (t. 1, b. l. 130–132). 2007-08-28 DNSB „Vaizdas“ valdyba (5 nariai) nutarė skaičiuoti 1,2 proc. delspinigius uždelsus atsiskaityti laiku už komunalinius patarnavimus (t. 1, b. l. 90). 2009-01-20 DNSB „Vaizdas“ (30 namo gyventojų) nutarė rinkti nuo kiekvieno buto į kaupimo fondą po 10 Lt (t. 1, b. l. 123–124). 2010-05-19 DNSB „Vaizdas“ (23 namo gyventojai) nutarė toliau rinkti kaupimo fondą po 10 Lt, administracinio mokesčio keitimą atidėti (t. 1, b. l. 84–86). 2011-06-01 DNSB „Vaizdas“ (13 namo gyventojų) nutarė kaupimo fondą didinti, nuo 5 mėn. – 10 mėn. po 15 Lt, o šildymo sezono metu po 10 Lt, administracinį mokestį palikti 0,60 Lt/m2 (t. 1, b. l. 88–89). 2012-05-03 DNSB „Vaizdas“ (9 namo gyventojai) nutarė didinti kaupimo fondą iki 20 Lt vasaros sezono metu 5–10 mėn., žiemos sezono metu palikti 10 Lt, administracinio mokesčio nekeisti (t. 1, b. l. 87). 2013-09-06 AB „Klaipėdos vanduo“ pažyma Nr. 2013/S.01-2805 nurodyta, kad DNSB „Vaizdas“ skolos už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą neturi (t. 1, b. l. 92). 2013-09-06 AB „Lesto“ patvirtino, kad už elektros energiją, suvartotą ( - ), pagal pateiktas sąskaitas yra atsiskaityta (t. 1, b. l. 93). Ieškovė prašo priteisti 6 400,61 Lt nesumokėtą skolą už administracines išlaidas, kaupimo fondą, vandens pašildymą (2009 m.), nuolatinę priežiūrą, deratizaciją, bendrą apšvietimą, buto elektrą, kiemo tvarkymą, laiptinių valymą, žemės mokestį, koridorių valymą, spynų remontą bei 2 747,65 Lt delspinigių. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad AB „Klaipėdos energijai“ yra skolingas tik namo 5 butas, priklausantis atsakovei, skola – 1 347,09 Lt (t. 1, b. l. 112); asmeninių butų gyventojų sutarčių su „Lesto“ dėl elektros energijos tiekimo nėra pasirašyta, namas nėra perduotas, atsiskaitymas „eina per bendriją“, kuri pasirašė vieną sutartį su elektros tiekėju; mokestis už „nuolatinę priežiūrą“ yra už šiluminio mazgo priežiūrą; kiemo tvarkymo mokestis mokamas nuo buto kvadratūros. Nuo 2009 metų buvo sudarytos atskiros sutartys dėl buto šildymo, karšto vandens.

8Vadovavosi CK 6.584 str. 1 d., rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose: Nr. 3K-3-3/2008 (teismo išaiškinta, jog CK 6.584 str. 1 d. pagrindu Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta Tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja šilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių, nėra lex specialis šilumos pirkimo–pardavimo sutarties subjektų prasme, šis teisės aktas nekeičia šilumos pirkimą–pardavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tokių sutarčių subjektų sudėties,– savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkas nelaikytinas teikiamų paslaugų vartotoju), Nr. 3K-3-163/2013 (pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo), Nr. 3K-3-31/2012 (administravimo ir kitas bendrajai dalinei nuosavybei eksploatuoti reikalingas išlaidas administratoriui apmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai. Nutartyje nurodyta, kad nei administravimo sutartyje, nei teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo sumokėti savivaldybė. Analogiškas išvadas kasacinis teismas yra padaręs ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, kur ieškovu buvo daugiabučio namo administratorius), Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėta civiline byla Nr. 2A-783-112/2013 (teisinis reguliavimas, nustatytas CK 4.81 str. 3 d. ir CK 4.84 str. 4 d., bendruoju atveju suponuoja išvadą už pastatų eksploatavimo išlaidas yra atsakinga buto savininkė, t. y. atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė. Tai nurodo CK ir kiti teisės aktai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis Nr. 3K-3-494/2012) ir įvertinęs aplinkybę, jog nuomos sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovės, atstovaujamos VšĮ „Klaipėdos butai“, dėl ginčo gyvenamosios patalpos nuomos, pasirašyta 2010-11-16, jog šia sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir bendrosios nuosavybės administravimo mokestį, mokestį už namo bendrųjų objektų nuolatinę priežiūrą, mokesčius už sunaudotą šaltą vandenį, šilumos, elektros energiją, dujas ir komunalines paslaugas, padarė išvadą, jog už ieškinyje nurodytą skolą, susidariusią nuo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pasirašymo, t. y. nuo 2010-11-16, atsakingas yra buto nuomininkas – trečiasis asmuo I. I.. Pažymėjo, kad teismas ieškovei siūlė tikslinti ieškinį, tačiau ieškovė į teismo siūlymą neatsižvelgė. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas ieškinio dalį dėl skolos, susidariusios nuo 2010-11-16, priteisimo iš atsakovės atmetė. Taip pat teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2010-11-16 iš viso apskaičiuota 4 991,55 Lt (4 165,07 Lt + 1 652,87/2) skola. Nei su šilumos energijos tiekėju (iki 2009 m. liepos mėn.), nei su elektros energijos tiekėju I. I. rašytinės sutarties dėl paslaugų apmokėjimo nebuvo sudaręs. Vadovavosi minėtais kasacinio teismo išaiškinimais ir sprendė, jog nesant tarp nuomininko ir šilumos ir/ar elektros energijos tiekėjo pasirašytos sutarties, už susidariusią skolą atsakinga yra buto savininkė. Nustatęs, jog I. I. bendrijai yra sumokėjęs 1 980 Lt, vadovavosi CK 6.55 str. 2 d. ir nusprendė, jog už nurodytą laikotarpį likusi nesumokėta skola (mažintina nurodyta nuomininko sumokėta suma) yra 3 011,51 Lt ir ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl delspinigių skaičiavimo, motyvuodamas, jog vienos sutarties pagrindu ieškovės prisiimti įsipareigojimai negali būti automatiškai perkeliami sutarties nepasirašiusiems tretiesiems asmenims. Nepagrįstais vertino ieškovės teiginius, jog dėl 1,2 proc. dydžio delspinigių skaičiavimo bendrijos nariams buvo nutarta bendrijos susirinkimo metu. Nustatė, jog 2007-08-28 DNSB „Vaizdas“ valdybos susirinkimo metu nutarta skaičiuoti 1,2 proc. delspinigius uždelsus atsiskaityti už komunalinius patarnavimus, tačiau tokį sprendimą priėmė 5 nariai, nors klausimus dėl mokesčių nustatymo privalo nagrinėti visuotinis bendrijos susirinkimas. Nesant rašytinio susitarimo tarp šalių dėl delspinigių nustatymo, reikalavimo dėl delspinigių netenkino. Vadovavosi CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. ir priteisė ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 1/3 visų reikalavimų) paskirstė (priteisė) bylinėjimosi išlaidas šalims ir valstybei.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Apeliantė skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Argumentuoja, jog priimtas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias gyvenamųjų patalpų nuomą, pareigą mokėti komunalinius ir kitus mokesčius, priimtas sprendimas neaiškus ir prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. 2001-11-15 Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 561 ginčo patalpomis buvo leista naudotis ir juose apsigyventi trečiajam asmeniui. Nuomininkas jose gyveno, tačiau vengė įteisinti nuomos teisinius santykius, nemokėjo gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio, todėl atsakovė (apeliantė) dar 2007 m. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama iškeldinti nuomininką iš buto, prašė priteisti nesumokėtą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį. Teismas 2007-12-18 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2323-323/2007, ieškinį tenkino iš dalies – priteisė 817,44 Lt nuomos mokestį, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo iškeldinti nuomininko tuo pagrindu, kad jis nuolat ne laiku moka nuomos ir komunalinius mokesčius. Tačiau nuomininkas ir toliau nemokėjo nuomos ir kitų mokesčių, ragintas neatvyko pasirašyti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Dėl šių priežasčių savivaldybė 2010 m. vėl kreipėsi į teismą, prašė nutraukti faktinę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, iškeldinti nuomininką, priteisti iš jo nuomos mokestį savivaldybei. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6082-792/2010, ieškinį tenkino iš dalies – priteisė nuomos mokestį, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad nuomininkas ne piktybiškai, o dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties reguliariai nemoka nuomos mokesčio, pažymėdamas, kad nuomininkas 2009-07-17 su AB „Klaipėdos energija“ bei AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė susitarimus dėl skolos grąžinimo grafiko. Šių aplinkybių pagrindu teismas atmetė savivaldybės reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo. Tiek 2007, tiek 2010 metais priimtais teismo sprendimais konstatuota, jog dėl ginčo patalpų tarp atsakovės (apeliantės) ir trečiojo asmens yra susiklostę faktiniai nuomos teisiniai santykiai. Dėl trečiojo asmens nerūpestingumo ir valios rašytinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau nesant jos ir teismui pripažinus faktinę nuomą, trečiajam asmeniui kyla pareiga mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir mokesčius, susijusius su buto naudojimu. Tai asmeninės nuomininko išlaidos. Formalus nuomos sutarties neįregistravimas negali būti pagrindas atsakovei atsakyti už trečiojo asmens prievoles. 2010-11-10 teismo sprendime Nr. 2-6082-792/2010, konstatuota ir pateikti įrodymai, jog I. I. tiek su AB „Klaipėdos vanduo“, tiek su AB „Klaipėdos energija“ 2009-07-19 yra sudaręs skolų grąžinimo grafikus. Teismas nevertino šių reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą, neteisingą sprendimą.

11Pateiktoje teismui ieškovės pažymoje apie mokesčių apskaičiavimą, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2010-11-16 nurodyta, jog nebuvo mokama už namo administravimą, renovaciją (namo kaupimo fondą), šildymą, vandens pašildymą, nuolatinę priežiūrą, deratizaciją, bendrą apšvietimą, buto elektrą, žemės mokestis. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 išaiškino, jog bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės: turto administravimo išlaidos (CK 4.84 str. 4 d.), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 str. 3 d.); su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energija ir pan.). Įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievolė mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, į tai, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę faktiniai nuomos sutarties santykiai. Sprendimas prieštarauja ne tik suformuotai teismų praktikai, bet ir CK 6.584 str., Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašui.

12Kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą vertina teismo nurodytą ginčo skolos dydžio apskaičiavimą už laikotarpį nuo 2008-04 iki 2010-11-16 (įskaitė trečiojo asmens sumokėtą 1 980 Lt sumą į grąžintiną skolą). Nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu sudaryta 2010-11-16, t. y. mėnesio viduryje, todėl minėtą sumą – 1 980 Lt – įskaičius susidaro 3 011,51 Lt įsiskolinimas. Neaišku, kodėl skola už buto elektrą skaičiuojama tik už pusę mėnesio, o kitos skolos už tą patį mėnesį per pusę nedalijamos. Jokių įrodymų dėl 1 652,87 Lt skolos už buto elektrą ieškovė nepateikė ir paaiškinti, kodėl tokio dydžio skola susidarė, negalėjo. Pažymi, kad kurį laiką butui elektra buvo atjungta.

13Motyvuoja, jog bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų, todėl jai nebūdinga funkcija rinkti iš butų savininkų mokesčius už jų butuose suvartotą elektros energijos kiekį, atsiskaitinėti su elektros energijos pardavėju, o butų savininkams pavėlavus atsiskaityti ar nemokant elektros energijos pardavėjui už suvartotą energiją bylinėtis su bendrijos nariais, mokėti elektros energijos pardavėjui delspinigius, nors bendrija neturi tam lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Pagal ieškovės įstatų 11 p., bendrijos nariai gali būti tik namo, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkai. Bendrijos nariu tampama patalpų savininkui patvirtinus parašu sutikimą būti bendrijos nariu bendrijos narių registravimo knygoje, nurodytoje šių nuostatų 14 punkte, arba apie tai pareiškus raštu. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nėra bendrijos nariai. Teismas nevertino ir nenagrinėjo šios reikšmingos aplinkybės, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

14Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, teisėtas ir teisingas. Teismas detaliai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, vadovavosi teismų praktika, labai aiškiai ir logiškai pagrindė savo išvadas. Apeliantės argumentus vertina kaip bandymą išvengti atsakomybės, nes atsakovei skola susidarė dėl jos pačios aplaidaus pareigų vykdymo.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

17Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

18Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktas pripažintinas įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

19Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176–185 str.), o būtent neįvertino faktinių aplinkybių, jog ieškovei faktiškai nuo 2005 metų (teisminis procesas savivaldybės inicijuotas dar 2005 m. liepos mėn.) buvo/turėjo būti žinoma, jog ginčo patalpos (buto) nuomininkas (iš esmės faktinis naudotojas) yra trečiasis asmuo, jog būtent trečiasis asmuo mokėjo mokesčius už vandenį, energiją, komunalines paslaugas, nes šias aplinkybes patvirtina:

202006-02-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas už akių (įsiteisėjęs 2006-03-31), priimtas civilinėje byloje Nr. 2-987-328/2006 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ieškinį atsakovui I. I. dėl iškeldinimo, trečiasis asmuo DNSB ,,Vaizdas“, juo ieškinys atmestas, be kita ko, motyvuojant, jog nenustatyta, kad atsakovas nuolat nemoka nustatytų mokesčių. Bendrija nurodytoje byloje paaiškino, jog tikisi, kad atsakovas skolą mokės. Sprendime už akių nurodyta nustatyta aplinkybė, jog „<...> atsakovas bute, adresu ( - ), priklausančiame ieškovui, gyvena nuo 2001.11.15. / b. l. 4, 44, 43/. Už suteiktas komunalines paslaugas moka epizodiškai <...>“;

21aplinkybė, „jog atsakovė niekada nereikalavo iš trečiojo asmens sumokėti skolą (-as) už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas (savivaldybė reiškė reikalavimus tik dėl nuomos mokesčio iš nuomininko I. I. priteisimo bei jo iškeldinimo);

222006-01-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-1173-37/2006 priimtas teismo įsakymas (įsiteisėjo 2006-02-23, įvykdytas 2006-03-06) dėl 2 981,34 Lt skolos išieškojimo iš trečiojo asmens kreditorės (ieškovės) naudai;

232008-12-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-14945-328/2008 priimtas teismo įsakymas (įsiteisėjo 2009-01-12, įvykdytas 2009-02-05) dėl 8 659,78 Lt skolos priteisimo iš trečiojo asmens kreditorės (ieškovės) naudai;

242007-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2323-323/2007 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovui I. I., dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo DNSB „Vaizdas” priimtas sprendimas (įsiteisėjo 2008-01-18, įvykdytas 2008-02-19), juo ieškinys tenkintas iš dalies, priteista ieškovei iš atsakovo 817,44 Lt gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio;

252010-11-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6082-792/2010 priimtas sprendimas (įsiteisėjo 2010-12-11, įvykdytas 2011-01-12) pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovui I. I. dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo DNSB „Vaizdas“. Šioje byloje be kita ko nustatyta, jog „<...> iš byloje esančios DNSB „Vaizdas“ pažymos nustatyta, jog I. I. už komunalines paslaugas 2009 m. lapkričio mėnesiui yra įsiskolinęs apie 14 000 Lt (b. l. 21), AB „Klaipėdos vanduo“ 2010-06-30 – 905,24 Lt (b. l. 45), AB „Klaipėdos energija“ 2010-07-19 – 1 115,54 Lt (b. l. 46). Tačiau pažymėtina tai, kad atsakovas 2009-07-19 su AB „Klaipėdos vanduo“ bei AB „Klaipėdos energija“ sudarė susitarimus dėl skolos grąžinimo grafiko (b. l. 45–46).“, „<...> atsakovas pripažįsta skolą, faktiškai naudojosi patalpomis, esančiomis adresu ( - ) <...>“ (LITEKO, CPK 179 str. 3 d.).

26Apibendrinusi išdėstytas apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo faktinius ir teisinius aspektus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vien aplinkybė, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu nebuvo sudariusi ginčo patalpos (buto) nuomos sutarties (rašytine forma), šiuo konkrečiu atveju per se nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti ginčo įsiskolinimą (ar jo dalį) iš atsakovės ieškovei.

27Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinių bylos duomenų visetą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad ginčo buto faktinis nuomininkas laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2010-11-16, t. y. iki atsakovė su trečiuoju asmeniu sudarė buto nuomos sutartį, buvo bei šiuo metu yra trečiasis asmuo I. I.. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo neginčija bei minėtų išnagrinėtų bylų turinys patvirtina, jog ir neginčijo (pripažino), jog nuo 2001-11-15 jis gyveno ginčo bute ir mokėjo už jį mokesčius – tiek nuomos mokestį savivaldybei, tiek mokesčius už vandenį, energiją, komunalines paslaugas. Taigi trečiasis asmuo savivaldybės butu faktiškai teisėtai naudojosi (jame gyveno) ir jį nuomojosi, remiantis 2001-11-15 Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 561, kuriuo jam buvo leista naudotis ginčo patalpomis ir jose apsigyventi, o nuo 2010-11-16 jau ne vien konkliudentinių veiksmų, o rašytinės nuomos sutarties pagrindu šį butą trečiasis asmuo išsinuomojo iš savivaldybės.

28Pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šiuo atveju, nesant tarp nuomininko ir šilumos ir/ar elektros energijos tiekėjo pasirašytos sutarties, už susidariusią skolą atsakinga buto savininkė, teisėjų kolegija vertina kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįstą ir neteisinga. Byloje įrodyta, jog atsakovę ir trečiąjį asmenį iki 2010-11-16, t. y. iki buvo sudaryta buto nuomos sutartis, siejo faktiniai buto nuomos teisiniai santykiai ir ieškovė (bendrija) apie tai žinojo, t. y. žinojo, jog buto faktinis valdytojas (nuomininkas) yra teisėtai, beveik 14 metų bute gyvenantis ir mokesčius mokantis trečiasis asmuo I. I..

29Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog 2010-11-16 nuomos sutartimi I. I. įsipareigojo mokėti ne tik nuomos mokestį savivaldybei, bet ir bendrosios nuosavybės administravimo mokestį, mokestį už namo bendrųjų objektų nuolatinę priežiūrą, mokesčius už suvartotą šaltą vandenį, šilumos, elektros energiją, dujas ir komunalines paslaugas, į tai, jog tokios sąlygos atitinka CK 6.584 str. 1 d. įtvirtintą teisinį reguliavimą (mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo nuompinigių), pagrįsta vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog dėl skolų, susidariusių po 2010-11-16 nuomos sutarties sudarymo, ieškovei atsakingas yra pareigą mokėti minėtus mokesčius prisiėmęs trečiasis asmuo (nuomininkas) I. I..

30Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. CPK nuostatos nesuteikia teismui teisės pačiam spręsti dėl asmenų, kurie turi būti atsakovai byloje (išskyrus CPK numatytas išimtis), nes CPK 45 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu tik esant ieškovo pateiktam motyvuotam prašymui. Ieškovui atsisakius pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, teismas bylą nagrinėja iš esmės (CPK 45 str. 3 d.). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti.

31Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog atsakovu byloje turėtų būti įtrauktas trečiasis asmuo, todėl pagrįstai siūlė ieškovei tikslinti ieškinį, t. y. pasirinkti tinkamą atsakovą (atsakovu byloje įtraukti trečiąjį asmenį). Pakeisti atsakovą tinkamu teismo prašė atsakovė (t. 1, b. l. 77–79). Nesutikdama su tokiu pasiūlymu, ieškovė prisiėmė riziką, jog ieškinys (ar jo dalis) gali būti atmesti vien tuo pagrindu, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 str. 3 d.). Nors pirmosios instancijos teismas neįvardijo teisės normos, kuria vadovaujasi atmesdamas ieškinio dalį dėl skolos, susidariusios nuo 2010-11-16, priteisimo, tačiau iš esmės teisingai išnagrinėjo šią ieškinio reikalavimo dalį ir priėmė dėl jo teisingą sprendimą. Taigi skundžiamo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimo dalį dėl įsiskolinimo, susidariusio nuo 2010-11-16, priteisimo, teisėjų kolegija vertina kaip pagrįstą ir teisėtą (CPK 185 str.).

32Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 str. 3 d., DNSBĮ 3 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-376/2009). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.

33CK 6.584 str. 1 d. nustatyta, kad mokestis už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ir savivaldybės gyvenamosios patalpos, mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo (Žin., 2001, Nr. 62-2263) 2 p. numatyta, jog šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų ir šiluminės energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatytąja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba kita vartojimo ar nuomos sutartyse nustatyta tvarka. Aprašo 3 p. numatyta, jog už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, namo bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) ir elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ar bendrabučio tipo daugiabučio namo reikmėms, daugiabučiuose namuose valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai atsiskaito: 3.1. daugiabučio namo savininkų bendrijai, jeigu daugiabučiame name įsteigta ir įregistruota daugiabučio namo savininkų bendrija. Bendrija, sudariusi sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis bei elektros energiją tiekiančiomis įmonėmis, vadovaudamasi bendrijos priimtais sprendimais, paskirsto namo patalpų savininkams ir nuomininkams mokesčius už komunalines paslaugas ir elektros energiją, suvartotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ar bendrabučio tipo daugiabučio namo reikmėms ir atsiskaito su komunalinių paslaugų teikėjais bei elektros energijos tiekėjais.

34Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir įrodyta, jog trečiasis asmuo tiek nuo 2001-11-15 iki 2010-11-16, tiek po 2010-11-16 mokėjo mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas per bendriją bei tiesiogiai paslaugų teikėjoms AB „Klaipėdos energija“, AB „Klaipėdos vanduo“ ir kt. ir tai patvirtina tiek minėtų apylinkės teismų sprendimų turinys, tiek LITEKO esantys duomenys:

35Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-05 civilinėje byloje Nr. 2-12208-512/2008 pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo” ieškinį atsakovui I. I. dėl skolos priteisimo priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovo priteista 2561,85 Lt skolos, 6,69 Lt delspinigių už jam patiektą šaltą vandenį bei nuotekų šalinimą (įsiteisėjo 2008-12-30, įvykdytas 2009-01-16);

36Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. L2-6061-613/2009 pagal kreditorės AB „Klaipėdos vanduo“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko I. I.;

37Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-12 civilinėje byloje Nr. 2-11837-563/2009 pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo” ieškinį atsakovui I. I. dėl skolos priteisimo priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovo priteista 511,93 Lt skolos, 5,78 Lt delspinigių už jam patiektą šaltą vandenį bei nuotekų šalinimą (įsiteisėjo 2009-11-12, įvykdytas 2009-12-03);

38Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-30 civilinėje byloje Nr. L2-5773-777/2011 pagal kreditorės AB „Klaipėdos vanduo“ pareiškimą skolininkui I. I. dėl skolos priteisimo priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš skolininko išieškota 2 869,20 Lt skolos, 154,18 Lt delspinigių kreditorei (įsiteisėjo 2011-04-27, įvykdytas 2011-04-29);

39Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-28 civilinėje byloje Nr. L2-5475-777/2011 pagal kreditorės AB „Klaipėdos energija“ pareiškimą skolininkui I. I. dėl skolos priteisimo priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš skolininko išieškota 1 739,31 Lt skolos, 61,92 Lt delspinigių kreditorei(įsiteisėjo 2011-04-27, įvykdytas 2011-04-29);

40Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-31 civilinėje byloje Nr. L2-8653-730/2011 pagal kreditorės UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro pareiškimą skolininkui I. I. dėl skolos priteisimo priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš skolininko išieškota 186 Lt skolos kreditorei (įsiteisėjo 2011-06-28, įvykdytas 2011-07-04);

41Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 civilinėje byloje Nr. L2-16690-512/2014 pagal kreditorės AB „Klaipėdos energija“ pareiškimą skolininkui I. I. dėl skolos priteisimo priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš skolininko išieškota 2 516,17 Lt kreditorei (įsiteisėjo 2015-01-27, įvykdytas 2015-02-04) (CPK 179 str. 3 d., 185 str.).

42Teisėjų kolegija pažymi, jog naujausioje kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014) yra išaiškinta, jog ankstesnis aiškinimas, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo, todėl tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-200/2014), nereiškia, jog rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nesudaręs nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją – ši jo pareiga išlieka ir gali kilti iš nuomos sutarties bei nuomos santykių, bet ne elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių. Atsižvelgdama į tai, įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes, ginčo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013, pateiktais išaiškinimais.

43Be to, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatose, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, galiojusių iki 2010 m. kovo 7 d., 83–84 punktuose nurodyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Nagrinėjamu atveju įrodyta, jog bendrija žinojo ir žino, kad ginčo buto nuomininkas ir faktinis visų butui teikiamų paslaugų naudotojas buvo ir yra trečiasis asmuo, todėl ieškovė turėjo ir turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimais priteisti iš nuomininko bendrijai, jos manymu, nuomininko nesumokėtas bendrijai pinigų sumas (mokesčius).

44Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo situacijos aplinkybes, o būtent tai, jog trečiasis asmuo ir atsakovė iki 2010-11-06 nebuvo sudarę buto nuomos sutarties, nors savivaldybė buvo aktyvi faktinių nuomos teisinių santykių šalis, t. y. siekė ne tik nuomos sutarties sudarymo, tačiau kreipėsi į teismą dėl nuomos mokesčio iš nuomininko I. I. priteisimo, nuomininko iškeldinimo, daro išvadą, jog šiuo atveju savivaldybei nepavyko įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teisių – rašytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurioje aptarta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, su trečiuoju asmeniu sudaryta 2010-11-16 (t. 1, b. l. 39–41), dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgdama į tai, remdamasi anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, jog už pastato eksploatavimo išlaidas šiuo atveju yra atsakinga buto savininkė, t. y. atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė ir/ar savivaldybei, kaip buto savininkei, tenka nuomos sutarties nesudarymo teisiniai padariniai, reglamentuoti CK 4.84 str. 4 d. ir 4.82 str. 3 d.

45Byloje nustačius ir įrodžius, jog atsakovė nėra atsakinga ieškovei už trečiojo asmens įsiskolinimus, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ginčo įsiskolinimo, taip pat delspinigių dydžio apskaičiavimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

46Apeliantės argumentas, jog ji nėra bendrijos narė, per se nepaneigia savivaldybės, kaip ginčo buto savininkės, pareigos laikytis bendrijos įstatymų nustatyta tvarka priimtų sprendimų, tačiau šiuo atveju jokie bendrijos sprendimų ir/ar veiksmų pagrįstumas ir teisėtumas nėra šio ginčo dalyku (DNSBĮ 21 str. 3 d. 1–6 p.). Teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, nesiekė ir nesiekia vienašališkai perkelti riziką nuomininkui, kuris butą nuomoja kaip socialinį būstą, nes jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie prieštarautų teisės aktams, teisingumo bei protingumo kriterijams, byloje nenustatyta.

47Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų ginčui aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti ir sprendimui priimti, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas iš dalies (ieškovei iš atsakovės priteista 872,19 Eur (3011,51 Lt) skola, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2013-06-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 182,36 Eur bylinėjimosi išlaidos), priimant naują sprendimą, – šią ieškovės ieškinio dalį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią ieškinys atmestas, palikti nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinus ir iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, tačiau palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinio reikalavimo dalis atmesta, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys atmestas visiškai.

50Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės ieškinys atmestas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo priteisimą. Įrodymų apie atsakovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

51Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 2 d.). Nustatyta, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidarė 14,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei.

52Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

53panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės DNSB „Vaizdas“ ieškinys tenkintas iš dalies – ieškovei iš atsakovės buvo priteista 872,19 Eur (3011,51 Lt) skola, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2013-06-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 182,36 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – šią ieškovės DNSB „Vaizdas“ ieškinio dalį atmesti.

54Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

55Priteisti iš ieškovės DNSB „Vaizdas“ 14,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 9 625,75 Lt skolą su... 4. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė pakeisti ją tinkamu, o... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-03 sprendimu ieškinį tenkino iš... 7. Teismas nustatė, kad butas, esantis ( - ), nuosavybės teise nuo 2007-10-08... 8. Vadovavosi CK 6.584 str. 1 d., rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Apeliantė skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir... 11. Pateiktoje teismui ieškovės pažymoje apie mokesčių apskaičiavimą,... 12. Kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą vertina teismo nurodytą ginčo skolos... 13. Motyvuoja, jog bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų... 14. Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje... 18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi... 19. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos... 20. 2006-02-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas už akių... 21. aplinkybė, „jog atsakovė niekada nereikalavo iš trečiojo asmens sumokėti... 22. 2006-01-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.... 23. 2008-12-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.... 24. 2007-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.... 25. 2010-11-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.... 26. Apibendrinusi išdėstytas apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines... 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinių bylos duomenų visetą, konstatuoja,... 28. Pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šiuo atveju, nesant tarp nuomininko... 29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog 2010-11-16 nuomos sutartimi I.... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje... 31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog... 32. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės... 33. CK 6.584 str. 1 d. nustatyta, kad mokestis už vandenį, energiją ir... 34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir įrodyta, jog trečiasis asmuo tiek nuo... 35. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-05 civilinėje byloje Nr.... 36. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje... 37. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-12 civilinėje byloje Nr.... 38. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-30 civilinėje byloje Nr.... 39. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-28 civilinėje byloje Nr.... 40. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-31 civilinėje byloje Nr.... 41. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 civilinėje byloje Nr.... 42. Teisėjų kolegija pažymi, jog naujausioje kasacinio teismo praktikoje (žr.... 43. Be to, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių ir kitų teisės... 44. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo situacijos aplinkybes, o būtent tai,... 45. Byloje nustačius ir įrodžius, jog atsakovė nėra atsakinga ieškovei už... 46. Apeliantės argumentas, jog ji nėra bendrijos narė, per se nepaneigia... 47. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 49. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinus ir iš dalies tenkinus... 50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 51. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės... 52. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų... 53. panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d.... 54. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 55. Priteisti iš ieškovės DNSB „Vaizdas“ 14,50 Eur išlaidų, susijusių su...