Byla 2A-483-826/2017
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Baltic Steel Group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo

32016 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Baltic Steel Group“ ieškinį atsakovei UAB „Viremidos statyba“ dėl 2014 m. gruodžio 16 d. susitarimo dėl tarpusavio skolos įskaitymo, 2015 m. vasario 10 d. tarpusavio skolų suderinimo akto pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, restitucijos taikymo, kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
    1. Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento šalių 2014 m. gruodžio 16 d. susitarimą dėl tarpusavio skolų užskaitymo Nr. 9-559-3.15.
    2. Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2015 m. vasario 10 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą.
    3. Taikyti restituciją ir grąžinti pirmiau nurodytų sandorių šalis į pradinę padėtį – priteisti BUAB „Baltic Steel Group“ iš atsakovės UAB „Viremidos statyba“ 666,19 Eur, 62,59 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 8,05 procento dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
    4. Priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad šalys negalėjo sudaryti 2014 m. gruodžio 16 d. susitarimo dėl tarpusavio skolų įskaitymo, nes susitarimo metu ieškovė buvo nemoki, turėjo aukštesnės eilės negu atsakovė kreditorių (buvo skolinga savo darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ ir kitiems kreditoriams), atliktas įskaitymas ieškovei buvo nenaudingas (ieškovė negavo atsiskaitymo iš atsakovės). Ginčijamo įskaitymo šalys sudaryti neprivalėjo ir buvo nesąžiningos, nes žinojo, kad jis pažeidžia kitų ieškovės kreditorių teises. Įskaitymas buvo atliktas tuo metu, kai ieškovei jau galiojo laikinosios apsaugos priemonės, todėl tokiu įskaitymu buvo pažeistos ir imperatyviosios teisės normos, nes veiksmai, susiję su areštuotu turtu, yra niekiniai ir negaliojantys. Ginčijamas susitarimas prieštarauja ieškovės veiklos tikslui gauti pelno, derinant bendrovės akcininkų ir darbuotojų interesus, nes atlikus įskaitymą ieškovė atitinkamai sumažino iš atsakovės gaunamą apmokėjimą už atliktus savo rizika, jėgomis, priemonėmis, medžiagomis papildomus darbus pagal Sutartį Nr. 2013/11/25-VIRST/BSG. Todėl ginčijamas įskaitymas turi būti pripažintas aiškiai nenaudingu ieškovei, prieštaraujančiu ieškovės veiklos tikslams.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:

93.1. Atsakovės argumentas, jog ieškovė praleido trumpesnį 6 mėnesių ieškinio senaties terminą bankroto administratoriaus reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais reikšti, nepagrįstas. Šis terminas nėra laikomas ieškinio senaties terminu ir taikomas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo.

103.2. Nėra pagrindo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2014 m. gruodžio 16 d. susitarimą, nes nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų viseto:

113.2.1. Šalių teisė įskaityti sutarties vykdymo metu atsirasiančius priešpriešinius tarpusavio reikalavimus tiesiogiai išplaukia iš šalių sudarytos 2013 m. lapkričio 25 d. statybų rangos sutarties Nr. 2013/11/25-VIRST/BSG. Atliktas 2014 m. gruodžio 16 d. tarpusavio skolų įskaitymas atitiko tikrąją šalių valią.

123.2.2. Ieškovė neįrodė nesąžiningumo sudarant sandorį sąlygos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d. turėjo skolinių įsipareigojimų, tačiau 2014 m. gruodžio 18 d. akcininkų susirinkime buvo svarstomas klausimas, ar suteikti įmonei papildomus akcininkų įnašus – 144 810,00 Eur (50 0000,00 Lt). Vadinasi, įmonė vystė savo veiklą ir sudarinėjo sandorius su kitais asmenimis. O aplinkybė, jog akcininkai nepritarė sprendimui suteikti paskolą įmonei, nevertintina kaip aplinkybė, galinti pagrįsti atsakovės nesąžiningumą. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovės nesąžiningumą, nenustatyta.

133.3. Nėra pagrindo susitarimą pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą privačiojo juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privačiojo juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją, ar prieštaraujantį juridinio asmens tikslams, nes jis neprieštaravo privačiojo juridinio asmens veiklos tikslams. Sudaryto sandorio pagrindu ieškovė neliko skolinga atsakovei už mechanizmų nuomą.

143.4. Nėra pagrindo susitarimą pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms teisės normoms, nes iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog 2014 m. gruodžio 16 d. ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovės piniginėms lėšoms nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

153.5. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2015 m. vasario 10 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą motyvuodamas tuo, jog teismas netenkino jos reikalavimo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2014 m. gruodžio 6 d. šalių susitarimą Nr. 9-559-3.15.

163.6. Teismui atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus, netenkintas reikalavimas priteisti 8,05 procento dydžio metines palūkanas.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18

  1. Ieškovė BUAB „Baltic Steel Group“ pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – tenkinti ieškinį. Savo skundą grindžia tokiais motyvais.
    1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog šalys pagal sudarytą rangos sutartį privalėjo ir galėjo atlikti įskaitymą, nes ši teisė kaip tokia kyla iš CK teisės normų. Šią teisę įgyvendindamos šalys neturi teisės pažeisti kitų kreditorių interesų, o šiuo atveju nebuvo užtikrinta galimybė visiems kreditoriams vienodomis sąlygomis atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Teismas, neatsižvelgdamas į šį faktą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.
    2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad neįrodytas šalių nesąžiningumas.
      1. Atsakovė yra verslo subjektas, todėl jai keliamas apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu, t. y. apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. Šiuo atveju ieškovės nemokumas buvo akivaizdus, o atsakovė jokių veiksmų situacijai išsiaiškinti nesiėmė, todėl tai vertintina kaip sąžiningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose nepaisymas.
      2. UAB „Baltic Steel Group“, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės bei socialinio draudimo biudžetams, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, pagal įstatymą pirmiausia privalėjo atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu, tačiau nepagrįstai pirmenybę suteikė trečios eilės kreditoriui.
    3. Ginčijamas įskaitymas yra aiškiai nuostolingas ieškovei ir prieštarauja jos veiklos tikslams, nes nebuvo gautas atsiskaitymas.
    4. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog mokėtinų sumų įskaitymas atliktas beveik prieš bankroto bylos ieškovei iškėlimą. Tai neginčijamai liudija, kad ieškovė ginčijamų įskaitymų atlikimo metu jau buvo faktiškai nemoki.
  2. Atsakovė UAB „Viremidos statyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Atsiliepimo motyvai.
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalys rangos sutartimi buvo nusimačiusios galimybę daryti įskaitymus. Šiuo atveju ieškovei buvo išnuomoti mechanizmai ir įrankiai, kurie naudojami objekte, adresu Švepelių g. 5, Klaipėda, t. y. tame pačiame objekte, kuriame statybos rangos darbus atliko ieškovė. Įskaitymas buvo atliktas atsižvelgus į susiklosčiusias aplinkybes.
    2. Teismas pagrįstai atsižvelgė į įskaitymo sumą, t. y. 666,19 Eur. Ši suma, palyginti su statybos rangos sutarties kaina (719 000,00 Eur), buvo santykinai maža, nes sudarė tik 0,09 procento sutarties kainos. Nei ieškovė, nei atsakovė atlikdamos ginčijamą įskaitymą neturėjo ir negalėjo turėti paslėptų ketinimų šia suma nesąžiningai praturtėti.
    3. Apeliantė neteisingai nurodė, jog šalims sudarius įskaitymo aktus buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Sandoris buvo atlygintinis – įskaityti galiojantys vienarūšiai priešpriešiniai tarpusavio reikalavimai. Susitarimas buvo sudarytas atsižvelgus į nusistovėjusią verslo praktiką. Neatlikus ginčijamojo įskaitymo atsakovė būtų tapusi dar vienu ieškovės kreditoriumi bankroto byloje.
    4. Apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šalių nesąžiningumą.
      1. Ji, kaip užsakovė, neturėjo pagrindo abejoti ieškovės mokumu ir tikrinti duomenis, nes ieškovė savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį vykdė tinkamai (įvykdė 2014 m. rugsėjo mėnesį).
      2. Ieškovės nuorodos į teismų praktiką, kur kalbama apie šalies kaip rūpestingo ir atidaus verslininko pareigą patikrinti kontrahento mokumą, yra netinkamo precedento taikymo, neprotingo suabsoliutinimo pavyzdys. Ieškovės nurodytuose pavyzdžiuose nėra tapačios faktinės aplinkybės, nes juose ginčijami nepalyginamai didesnės vertės sandoriai, pavyzdžiui, byloje Nr. 3K-3-47/2013 ginčytas 648 639,62 Lt vertės sandoris; byloje Nr. 3K-3-94/2010 ginčytas 936 579,25 Lt vertės sandoris, byloje Nr. 3K-3-204/2012 ginčytas 110 000 Lt vertės sandoris.
    5. Sudarant ginčijamą sandorį ieškovei atstovavo jos direktorius, kuris veikė pagal įstatus, tad nebuvo pažeista valdymo organų kompetencija. Įskaitymas atliktas pagal galiojančią ir šalių neginčijamą rangos sutartį.
    6. Byloje surinkti rašytiniai duomenys patvirtina, kad ieškovės turtui nebuvo taikomi apribojimai, kai ieškovė su atsakove sudarė ginčijamą susitarimą dėl įskaitymo.
    7. Teismo argumentas, kad 6 mėnesių terminas nėra laikomas senaties terminu, prieštarauja teismų praktikai, suformuotai civilinėse bylose Nr. 2A-39-258/2015, 2A-652-370/2016, 2A-1127-236/2015, 2-2811-199/2015.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

20teisiniai argumentai ir išvados

21

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

22Faktinės bylos aplinkybės

23

  1. Byloje nustatyta, kad ieškovė (rangovė) BUAB „Baltic Steel Group“ ir atsakovė (užsakovė) UAB „Viremidos statyba“ 2013 m. lapkričio 25 d. sudarė statybų rangos sutartį Nr. 2013/11/25-VIRST/BSG, pagal kurią ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti ir perduoti atsakovei rangos darbus objekte Švepelių g. 5A, Klaipėdoje. Ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2014-03-31 sutarties Nr. 57, kuriuo ieškovė įsipareigojo atlikti papildomus darbus už 718 998,77 Eur (2 482 558,98 Lt). 2014 m. balandžio 30 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė mechanizmų ir įrankių nuomos paslaugų atlikimo aktą. Šiuo aktu atsakovė ieškovei išnuomojo krautuvą ir kraną už 666,19 Eur (2 300,00 Lt) ir už suteiktas nuomos paslaugas išrašė PVM sąskaitą faktūrą. 2014 m. gruodžio 16 d. ieškovės ir atsakovės susitarimu Nr. 9-559-3.15 „Dėl tarpusavio skolų užskaitymo“ UAB „Viremidos statyba“ įskaitė UAB „Baltic Steel Group“ 666,19 Eur (2 300,21 Lt) įsiskolinimą.
  2. 2015 m. sausio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje

    24Nr. B2-920-265/2015 UAB „Baltic Steel Group“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“. 2015 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-920-365/2015 nutartimi patvirtino BUAB „Baltic Steel Group“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus.

  3. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento šalių 2014 m. gruodžio 16 d. susitarimą dėl tarpusavio skolų užskaitymo

    25Nr. 9-559-3.15 dėl to, jog jis pažeidžia kitų kreditorių interesus, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir juridinio asmens teisnumui. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutiko motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, neteisingai taikė teisės normas.

26Dėl ieškinio senaties termino

27

  1. Atsakovė UAB „Viremidos statyba“ prašė taikyti trumpesnį 6 mėnesių ieškinio senaties terminą bankroto administratoriaus reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pareikšti. Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą kaip nepagrįstą motyvuodamas tuo, kad šis terminas nėra laikomas ieškinio senaties terminu ir taikomas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog teismas nesivadovavo teismų praktika ir todėl netinkamai aiškino šį terminą. Nesutiktina su šiuo argumentu.
  2. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos bankroto administratorius patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nors atsakovė nurodė, jog tai yra ieškinio senaties terminas, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo ir nėra laikytinas ieškinio senaties terminu. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taisyklės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-26 nutartis byloje 3K-3-503/2014). Esant tokiai kasacinio teismo suformuotai praktikai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės argumentą atmetė kaip nepagrįstą.
  3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovės nurodytose civilinėse bylose

    28Nr. 2A-136-173/2014, 2-1982-640/2014 teismas 6 mėnesių terminą, numatytą ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte, laikė senaties terminu, tačiau Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – TĮ) 33 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis, TĮ įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu dėl ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyto termino aiškinimo ir taikymo.

29Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

30

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015).
  2. Pirmosios instancijos teismas atsisakė ieškovės ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu tenkinti nustatęs, kad nėra visų sąlygų, t. y. neįrodytas šalių nesąžiningumas ir tai, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti sandorio. Teisėjų kolegija, įvertusi bylos medžiagą, taip pat apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, turi pagrindą daryti priešingas išvadas.
  3. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė turėjo reikalavimo teisę į 666,19 Eur pagal 8 punkte nurodytą šalių pasirašytą sutartį ir papildomą susitarimą, be to, 2014 m. gruodžio 16 d. susitarimu Nr. 9-559-3.15 „Dėl tarpusavio skolų užskaitymo“ ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą, kuriuo UAB „Viremidos statyba“ įskaitė UAB „Baltic Steel Group“ 666,19 Eur (2 300,21 Lt) įsiskolinimą.
  4. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar yra galimybė taikyti actio Pauliana, plačiau pasisako tik dėl tų sąlygų, kurias pirmosios instancijos teismas laikė neįrodytomis.
  5. Vertinant sandorio šalių nesąžiningumą – dar vieną actio Pauliana instituto taikymui būtiną nustatyti sąlygą, pažymėtina, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, pagal kurią kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Sąžiningumas yra teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijų. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo reikalavimus (rūpestingas ir atidus elgesys), o subjektyvusis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes.
  6. Dėl ieškovės nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko pirmosios instancijos teismo motyvą, jog tas faktas, kas 2014 m. gruodžio 18 d. akcininkų susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl akcininkų 144 810,00 Eur (50 0000,00 Lt) papildomų įnašų, įrodo, kad įmonė vystė savo veiklą ir sudarinėjo sandorius su kitais asmenimis, todėl nėra pagrindo laikyti ją nesąžininga. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d. turėjo skolinių įsipareigojimų, kurie buvo beveik lygūs į balansą įtrauktam turtui. Ieškovė buvo skolinga įmonės darbuotojams, „Sodrai“, VMI ir kitiems kreditoriams. Teismuose vyko teisminiai ginčai dėl skolų išieškojimo iš ieškovės ir buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės kreditorių interesams apsaugoti. Remiantis šiomis aplinkybėmis matyti, kad ieškovė sandorio sudarymo metu buvo nemoki ir turėjo elgtis sąžiningai. 2014 m. gruodžio 16 d. susitarimo sudarymo metu BUAB „Baltic Steel Group“ faktiškai buvo nemoki. Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad jei nebūtų buvęs sudarytas šis susitarimas, ji būtų tapusi dar vienu kreditoriumi bankroto byloje. Iš to galima daryti išvadą, kad šis susitarimas iš esmės sukėlė teisines pasekmes, nes būtent jo pagrindu buvo sumažintas BUAB „Baltic Steel Group“ turtas (reikalavimo teisė), o vienam iš kreditorių, t. y. atsakovei UAB „Viremidos statyba“, nepagrįstai suteikta pirmumo teisė, sumenkinant kitų ieškovės kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą. Ieškovė, žinodama apie savo nemokumą, atsiskaitydama su vienu iš daugelio kreditorių – atsakove, nepagrįstai suteikė būtent šiai kreditorei pirmenybę gauti reikalavimų patenkinimą prieš kitus savo kreditorius. Tokie veiksmai suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais.
  7. Dėl atsakovės nesąžiningumo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra įrodytas atsakovės UAB „Viremidos statyba“ nesąžiningumas. Apeliantė su tokiu teismo motyvu nesutiko nurodydama, kad atsakovė yra verslo subjektas, todėl jai keliamas apdairaus ir rūpestingo, kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu, t. y. apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. Šiuo atveju ieškovės nemokumas buvo akivaizdus, o atsakovė jokių veiksmų situacijai išsiaiškinti nesiėmė, todėl tai vertintina kaip sąžiningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose nepaisymas. Sutiktina su skundo motyvu.
  8. Pagal CK 6.66 straipsnį ginčijamo sandorio šalys laikomos nesąžiningomis tik esant pagrindui konstatuoti, kad jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamos sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su paties skolininko nesąžiningumu, gali būti ir ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog jo su skolininku sudaromas sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013).
  9. Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad ji buvo sąžininga, nes ginčijamo sandorio sudarymo metu jos ir ieškovės sutartiniai santykiai buvo geri, ji neturėjo pagrindo įtarti apie blogą ieškovės finansinę padėtį, todėl neturėjo pareigos domėtis viešais duomenimis. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. lapkričio 25 d. sudaryta statybų rangos sutartis Nr. 2013/11/25-VIRST/BSG, pagal kurią ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti ir perduoti atsakovei rangos darbus objekte Švepelių g. 5A, Klaipėdoje, iki 2014 m. kovo 30 d. (Sutarties 7.2 p.). 2014 m. kovo 31 d. papildomu susitarimu Nr. 2 šalys susitarė dėl papildomų darbų ir darbų atlikimo terminas numatytas 2014 m. rugpjūčio 29 d. Pagal šalių sudarytą 2014 m. balandžio 30 d. mechanizmų ir įrankių nuomos paslaugų atlikimo aktą ieškovė turėjo sumokėti 666,19 Eur. Konkretus terminas, per kurį turėjo sumokėti ieškovė, nenurodytas, tačiau remiantis Sutarties 11.1.2 p. apeliantė turėjo pareigą atsiskaityti per 20 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros ir atitinkamo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Šalys ginčijama susitarimą sudarė 2014 m. gruodžio 16 d., t. y. kai abi sutarties šalys jau turėjo būti atsiskaičiusios viena su kita. Be to, įskaitymo aktą pasirašė ieškovės direktorius, kuris 2014 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis laikytina, kad atsakovė buvo nesąžininga, nes susitarimas buvo sudarytas prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, terminai atsiskaityti pagal sutartis buvo suėję, tad ji kaip verslo subjektas turėjo pareigą prieš atlikdama įskaitymus pasidomėti, ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai. Pažymėtina ir tai, kad viešoje erdvėje (pvz., http://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_baltic_steel_group/) yra skelbiami duomenys apie verslo subjektų skolas „Sodrai“, teismuose iškeltas bylas, todėl atsakovė turėjo šias aplinkybes pasitikrinti prieš atlikdama ginčo įskaitymą.
  10. Spręsdamas klausimą dėl būtinumo sudaryti susitarimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šalys 2013 m. lapkričio 25 d. statybų rangos sutartyje Nr. 2013/11/25-VIRST/BSG buvo nusimačiusios galimybę atlikti priešpriešinių tarpusavio reikalavimų įskaitymą, todėl padarė išvadą, kad atliktas 2014 m. gruodžio 16 d. tarpusavio skolų įskaitymas atitiko tikrąją šalių valią. Apeliantė su tokiu teismo motyvu nesutiko nurodydama, jog atliekant įskaitymus turi būti užtikrinta galimybė visiems kreditoriams vienodomis sąlygomis atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Sutiktina su šiuo apeliacinio skundo motyvu.
  11. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pasisakyta, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi (pvz., sudaro sandorį nepalankesnėmis sau sąlygomis, nei būtų galėjęs, t. y. vykdydamas sutartinį įsipareigojimą, parduoda turtą už daug mažesnę kainą nei jo rinkos vertė). Be to, pareiga sudaryti sandorius su kitais kreditoriais turi būti atskirta nuo skolininko noro pasirinkti, kam pirmiau atlyginti skolą, nes skolininkas actio Pauliana taikymo kontekste neturi visiškos laisvės pasirinkti, kam jis pirma įvykdys prievolę. Skolininkas skirtingas prievoles turi vykdyti atsižvelgdamas į jų turinį ir terminus, padarydamas kuo mažiau žalos atskiriems kreditoriams. Skolininko diskreciją ypač riboja tai, kad už nepateisinamą, nesąžiningą ir žalos sukėlusį kreditorių diskriminavimą gali kilti ne tik civilinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė (BK 208 straipsnis). Pareiga sudaryti sandorius su kitais kreditoriais turi būti atskirta nuo skolininko noro pasirinkti, kam pirmiau įvykdyti prievolę, nes skolininkas actio Pauliana kontekste neturi visiškos laisvės pasirinkti, kam jis pirma įvykdys prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012).
  12. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš rangos sutarties 12.8 punkto matyti, kad šalys buvo nusimačiusios galimybę daryti įskaitymus dėl netesybų, kompensacijos ir kitų mokėjimų. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog susitarimo metu ieškovė turėjo pareigą vykdyti ir kitas sutartis bei prievoles, kurių mokėjimo terminai jau buvo suėję ar pradelsti, turėjo vykdyti įsipareigojimus savo darbuotojams, tačiau šių pareigų ji nevykdė dėl savo nemokumo, kuris šiuo atveju neginčytinas. Kita vertus, skolininko nemokumo atveju kreditorius parastai gali įskaityti savo reikalavimus (CK 6.140 straipsnis), jei tokios kreditoriaus teisės neriboja kiti įstatymai. Šiuo atveju teisėjų kolegijos jau nurodyti argumentai, susiję su ieškovės pradelstais įsipareigojimais jos kreditoriams, paneigia apeliacinio skundo teiginius dėl ieškovės atsiskaitymo su apeliante būtent tokia forma (įskaitant tarpusavio skolas) privalomumo ieškovei. Byloje nepateikta jokia sutartis, įstatymas ar teismo sprendimas, kuris būtų įpareigojęs šalis pakeisti rangos ar papildomo susitarimo atsiskaitymo tvarką. Vadinasi, ieškovės finansinė padėtis šiuo konkrečiu atveju ribojo visišką jos ūkinės veiklos laisvę bei diskrecijos teisę pasirinkti, kuriuos susitarimus (sutartis) ar įsipareigojimus vykdyti, o kurių nevykdyti. Taigi darytina išvada, kad actio Pauliana taikymo prasme šalys ginčijamų aktų sudaryti neprivalėjo.
  13. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos būtinos sąlygos 2014 m. gruodžio 16 d. susitarimą dėl tarpusavio skolų užskaitymo Nr. 9-559-3.15, sudarytą tarp ieškovės BUAB „Baltic Steel Group“ ir UAB „Viremidos statyba“, pripažinti negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją –grąžinti šalis į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį (CK 6.66 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka.

31Dėl sandorio, kuris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu

32

  1. Ieškovė prašė pripažinti 2014 m. gruodžio 16 d. susitarimą dėl tarpusavio skolų užskaitymo Nr. 9-559-3.15 negaliojančiu, nes jis buvo sudarytas tada, kai ieškovės turtui buvo taikomas turto areštas. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino motyvuodamas tuo, kad iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, jog ieškovės turtui sandorio sudarymo metu jokie apribojimai nebuvo taikomi. Apeliantė, kvestionuodama šio sprendimo teisėtumą, nurodė, jog teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo motyvu.
  2. Iš bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje L2-15419-676/2014 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „Baltic Steel Group“ pinigines lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti skolininkei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą neviršijant 21 175,91 Eur (73 116,19 Lt). 2014 m. lapkričio 28 d. Turto areštų akto registras įregistravo areštą ieškovės piniginėms lėšoms. Šis laikino pobūdžio areštas, taikomas ir piniginėms lėšoms, galiojo iki 2014 m. gruodžio 11 d., nes antstolė V. D. areštavo ieškovei priklausančius automobilius, išregistravusi areštą, taikomą piniginėms lėšoms.
  3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje

    33Nr. L2-15954-897/2014 areštavo skolininkės UAB „Baltic Steel Group“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant nurodė areštuoti pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, neperžengiant reikalavimų ribų – neviršijant 18 457,67 Eur (63 730,66 Lt) sumos. 2014 m. gruodžio 9 d. Turto areštų registras įregistravo areštą ieškovės kilnojamajam ir nekilnojamam turtui, o jo esant nepakankamai – piniginėms lėšoms UAB „GTR konstrukcijos“ naudai. Šis laikino pobūdžio areštas taip pat galiojo iki 2014 m. gruodžio 11 d., nes antstolė V. D. areštavo ieškovei priklausančius automobilius, išregistravusi areštą, kuris buvo taikomas piniginėms lėšoms.

  4. Apeliantė teismui nepateikė duomenų, kad buvo neteisingai nustatytos šios faktinės aplinkybės (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis šiomis aplinkybėmis matyti, jog susitarimo metu jokie apribojimai ieškovės turtui nebuvo taikomi, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškovės nurodytą sandorio negaliojimo pagrindą.

34Dėl sandorio, kuris prieštarauja juridinio asmens teisnumui, pripažinimo negaliojančiu

35

  1. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privačiojo juridinio asmens, – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privačiojo juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

    36Nr. 3K-3-650/2013 ir kt.).

  2. Ieškovė nurodė, kad ginčijamas įskaitymas yra aiškiai nuostolingas ieškovei ir prieštarauja jos veiklos tikslams, nes ji negavo atsiskaitymo iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį argumentą kaip nepagrįstą motyvuodamas tuo, jog atsižvelgus į teisinį reguliavimą bei į įmonės UAB „Baltic Steel group“ veiklos tikslus, negalima daryti išvados, jog sudarytas tarpusavio įskaitymo aktas galėjo prieštarauti privačiojo juridinio asmens veiklos tikslams. Sudarytas sandoris buvo sudarytas tam, kad ieškovė neliktų skolinga atsakovei už mechanizmų nuomą. Apeliantė su tokiu teismo motyvu nesutiko. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog naujų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima abejoti teismo motyvais dėl šios dalies, ieškovė nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Savo skundą grindžia tais pačiais motyvais kaip ir ieškinį. Remiantis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškovės nurodytą sandorio negaliojimo pagrindą.

37Dėl 2015 m. vasario 10 d. tarpusavio skolų suderinimo akto

38pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu

39

  1. Ieškovė prašė pripažinti 2015 m. vasario 10 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą niekiniu ir negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo pripažinti 2014 m. gruodžio 16 d. susitarimą dėl tarpusavio skolų užskaitymo

    40Nr. 9-559-3.15 negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus šią sprendimo dalį, naikintinas ir 2015 m. vasario 10 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas. Teisėjų kolegija remiasi tuo, jog šis aktas buvo sudarytas 2014 m. gruodžio 16 d. susitarimo pagrindu. Panaikinus šį susitarimą, 2015 m. vasario 10 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas tampa niekiniu ir negaliojančiu, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

  1. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

41Dėl palūkanų priteisimo

42

  1. CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Kreditoriaus interesų apsauga gali būti įgyvendinama netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK nėra įtvirtinta, tačiau, sistemiškai aiškinant šį institutą reglamentuojančias teisės normas, galima išskirti dvejopo pobūdžio palūkanas: palūkanas, atliekančias užmokesčio už pinigų skolinimąsi funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos), ir palūkanas, atliekančias minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos). Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos. Taigi, tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius.
  2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 62,59 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Priešpriešiniai reikalavimai neteisėtai įskaityti 2014 m. gruodžio 16 d. Ieškovė apskaičiavo, kad nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki bylos pateikimo teisme, t. y. 2016 m. vasario 15 d., susidarė 62,59 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Ieškovė negalėjo šiais pinigais naudotis, todėl už laiku negrąžintas pinigines sumas jai iš atsakovės priteistina 62,59 Eur kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis).
  3. Pateiktame ieškinyje ieškovė taip pat prašė priteisti 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Esant ieškovės prašymui ir tenkinus ieškovės reikalavimą, šis prašymas tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteisiamos 8,05 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos – 666,19 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2016 m. vasario 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
  4. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus ir bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias sandorio pripažinimą negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento šalių 2014 m. gruodžio 16 d. susitarimas dėl tarpusavio skolų užskaitymo Nr. 9-559-3.15, kuriuo atliktas 666,19 Eur priešpriešinių piniginių sumų įskaitymas; pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2015 m. vasario 10 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas; taikytina restitucija ir pirmiau nurodytų sandorių šalys grąžintinos į pradinę padėtį – priteistina BUAB „Baltic Steel Group“ iš atsakovės UAB „Viremidos statyba“ 666,19 Eur, 62,59 Eur kompensuojamosios palūkanos, 8,05 procento dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44

  1. Panaikinus sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
  2. Ieškovė teismui pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 544,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y 181,00 Eur už ieškinio parengimą, 363,00 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, dubliko surašymą. Ieškovės prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatyto maksimalaus dydžio
  3. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. visiškai patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, iš atsakovės ieškovei priteistinos 544,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, jos turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  4. Nors ieškovė ir atsakovė apeliaciniame skunde bei atsiliepime į skundą pateikė prašymus priteisti apeliacinės instancijos teisme jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė duomenų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, todėl prašymai nenagrinėtini.
  5. Pateikdama ieškinį ieškovė (bankrutavusi įmonė) nesumokėjo žyminio mokesčio, remdamasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Patenkinus ieškinį ir visus apeliacinio skundo reikalavimus, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 40,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

46ieškovės BUAB „Baltic Steel Group“ apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta ieškovės ieškinį atmesti, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį:

47pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento šalių 2014 m. gruodžio 16 d. susitarimą dėl tarpusavio skolų užskaitymo Nr. 9-559-3.15, kuriuo atliktas priešpriešinių 666,19 Eur piniginių sumų įskaitymas;

48pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2015 m. vasario 10 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą;

49taikyti restituciją ir grąžinti pirmiau nurodytų sandorių šalis į pradinę padėtį – priteisti BUAB „Baltic Steel Group“ iš atsakovės UAB „Viremidos statyba“ 666,19 Eur skolą, 62,59 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 8,05 procento dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. vasario 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50Priteisti ieškovei BUAB „Baltic Steel Group“ iš atsakovės UAB „Viremidos statyba“ 544,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

51Priteisti iš atsakovės UAB „Viremidos statyba“ į valstybės biudžetą 40,00 Eur žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6.
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8.
    1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m.... 9. 3.1. Atsakovės argumentas, jog ieškovė praleido trumpesnį 6 mėnesių... 10. 3.2. Nėra pagrindo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2014 m. gruodžio 16... 11. 3.2.1. Šalių teisė įskaityti sutarties vykdymo metu atsirasiančius... 12. 3.2.2. Ieškovė neįrodė nesąžiningumo sudarant sandorį sąlygos. Iš... 13. 3.3. Nėra pagrindo susitarimą pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą... 14. 3.4. Nėra pagrindo susitarimą pripažinti negaliojančiu kaip... 15. 3.5. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti niekiniu ir... 16. 3.6. Teismui atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus,... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18.
      1. Ieškovė BUAB „Baltic Steel Group“ pateikė... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 20. teisiniai argumentai ir išvados... 21.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 22. Faktinės bylos aplinkybės... 23.
          1. Byloje nustatyta, kad ieškovė (rangovė) BUAB... 24. Nr. B2-920-265/2015 UAB „Baltic Steel Group“ buvo iškelta bankroto byla.... 25. Nr. 9-559-3.15 dėl to, jog jis pažeidžia kitų kreditorių interesus,... 26. Dėl ieškinio senaties termino... 27.
            1. Atsakovė UAB „Viremidos statyba“ prašė... 28. Nr. 2A-136-173/2014, 2-1982-640/2014 teismas 6 mėnesių terminą, numatytą... 29. Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų... 30.
              1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai... 31. Dėl sandorio, kuris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms,... 32.
                1. Ieškovė prašė pripažinti 2014 m. gruodžio 16... 33. Nr. L2-15954-897/2014 areštavo skolininkės UAB „Baltic Steel Group“... 34. Dėl sandorio, kuris prieštarauja juridinio asmens teisnumui, pripažinimo... 35.
                  1. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis –... 36. Nr. 3K-3-650/2013 ir... 37. Dėl 2015 m. vasario 10 d. tarpusavio skolų suderinimo akto... 38. pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu... 39.
                    1. Ieškovė prašė pripažinti 2015 m. vasario 10... 40. Nr. 9-559-3.15 negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus šią... 41. Dėl palūkanų priteisimo... 42.
                      1. CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 44.
                        1. Panaikinus sprendimą ir priėmus naują... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331... 46. ieškovės BUAB „Baltic Steel Group“ apeliacinį skundą tenkinti –... 47. pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento šalių 2014 m.... 48. pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2015 m. vasario... 49. taikyti restituciją ir grąžinti pirmiau nurodytų sandorių šalis į... 50. Priteisti ieškovei BUAB „Baltic Steel Group“ iš atsakovės UAB... 51. Priteisti iš atsakovės UAB „Viremidos statyba“ į valstybės biudžetą...