Byla 2K-192-788/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Aido Dzikaro kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu:

4M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas prieš J. B.) laisvės atėmimu dvejiems metams, 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas prieš N. L.) – laisvės atėmimu dvejiems metams, 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas prieš P. S.) – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams.

5A. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas prieš N. L.) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas prieš P. S.) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 87 straipsniu, 92 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant A. K. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant per tą laiką kiekvieną dieną nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, kai tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

6Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. K. (M. K.) ir G. B., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

7Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi prokuroro T. Januškevičiaus ir nuteistojo A. K. apeliaciniai skundai atmesti. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintas.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

91. M. L. nuteistas už tris sukčiavimus, padarytus veikiant organizuota grupe su G. B., A. K. ir kitais nenustatytais asmenimis. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis:

101.1. M. L., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose ir naudodamasis neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu, susitarė su G. B., kad 2014 m. spalio 26 d. ji būtų pasirengusi paimti iš nukentėjusiojo asmens apgaule įgyjamą turtą, jos mobiliojo ryšio numerį perdavė nenustatytam asmeniui, po to nenustatytas asmuo 2014 m. spalio 26 d., apie 17.30 val., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. ,,duomenys neskelbtini“ paskambino J. B. į gyvenamosios vietos, esančios Vilniuje, ,,duomenys neskelbtini“, fiksuotojo ryšio telefoną Nr. ,,duomenys neskelbtini“ ir melagingai pasakė, jog jos duktė sužalojo mergaitę ir gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, todėl J. B. turi perduoti į jos namus ateisiančiam asmeniui pinigus, kad nebūtų kreiptasi į policiją, o ši suklaidinta pažadėjo ateisiančiam asmeniui perduoti 1600 Lt (463,39 Eur). G. B., vykdydama nenustatyto asmens telefonu duodamus nurodymus, tą pačią dieną, apie 18.10 val., atvyko pas J. B. į namus, prisistatė neva sužalotos mergaitės seserimi Nadežda ir paėmė iš šios 1600 Lt (463,39 Eur). Šiais veiksmais M. L., G. B. ir nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 1600 Lt (463,39 Eur), priklausančių J. B..

111.2. M. L., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose ir naudodamasis neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu, 2014 m. spalio 31 d. susitarė su A. K., kad šis būtų pasirengęs paimti iš nukentėjusiojo asmens apgaule įgyjamą turtą, jo mobiliojo ryšio numerį perdavė nenustatytam asmeniui. Tą pačią dieną, apie 18.00 val., nenustatytas asmuo iš mobiliojo ryšio telefono Nr. ,,duomenys neskelbtini“ paskambino N. L. į gyvenamosios vietos, esančios Vilniuje, ,,duomenys neskelbtini“, fiksuotojo ryšio telefoną Nr. ,,duomenys neskelbtini“ ir melagingai pasakė, jog jos duktė, krisdama nuo kopėčių, sužalojo vaiką ir susižalojo pati, todėl gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, todėl N. L. turi perduoti į jos namus ateisiančiam asmeniui pinigus, kad nebūtų kreiptasi į policiją, o ši suklaidinta pažadėjo ateisiančiam asmeniui perduoti 1000 Lt (289,62 Eur). A. K., vykdydamas nenustatyto asmens telefonu duodamus nurodymus, tą pačią dieną, apie 18.30 val., atvyko pas N. L. į namus ir paėmė iš jos 1000 Lt (289,62 Eur). Šiais veiksmais M. L., A. K. ir nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 1000 Lt (289,62 Eur), priklausančių N. L..

121.3. M. L., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose ir naudodamasis neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu, 2014 m. lapkričio 4 d. susitarė su nenustatytu asmeniu, kad 2014 m. lapkričio 4 d. bus vykdoma nusikalstama veika ir Vilniuje reikės asmens, kuris iš nukentėjusiojo paims apgaule įgyjamą turtą, perdavė šiam asmeniui A. K. mobiliojo ryšio numerį, taip pat telefonu informavo A. K., jog 2014 m. lapkričio 4 d. jis turės paimti iš nukentėjusiojo asmens apgaule įgyjamą turtą. Tą pačią dieną, apie 9.30 val., nenustatytas asmuo paskambino P. S. į gyvenamosios vietos, esančios Vilniuje, ,,duomenys neskelbtini“, fiksuotojo ryšio telefoną Nr. ,,duomenys neskelbtini“ ir melagingai pasakė, jog jos duktė nukrito nuo kopėčių ir sužalojo mergaitę, o operacijai reikia pinigų, todėl P. S. turi perduoti į jos namus ateisiančiam asmeniui pinigus, o ši suklaidinta pažadėjo ateisiančiam asmeniui perduoti 2400 Lt (695,09 Eur). A. K., vykdydamas nenustatyto asmens telefonu duodamus nurodymus, tą pačią dieną, apie 9.50 val., atvyko pas P. S. į namus ir paėmė iš jos 2400 Lt (695,09 Eur). Šiais veiksmais M. L., A. K. ir nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 2400 Lt (695,09 Eur), priklausančius P. S..

132. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendį su pakeitimais: pripažinti M. L. kaltu, padarius vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl organizuota grupe vykdyto sukčiavimo prieš J. B., N. L. ir P. S.), ir nuteisti laisvės atėmimu ketveriems metams; pašalinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta bausmė; pripažinti A. K. kaltu, padarius vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl organizuota grupe vykdyto sukčiavimo prieš N. L. ir P. S.), ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams; pašalinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta bausmė. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

142.1. Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai taikė BK 63 straipsnio 10 dalį. Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog kiekvienas M. L. ir A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodas turėtų būti vertinamas kaip atskira veika. Tokia teismų išvada prieštarauja teismų praktikai, baudžiamosios teisės teorijai, yra teisiškai ydinga, nes dirbtinai ir perteklinai kriminalizuojamas kaltinamųjų nusikalstamas elgesys ir pasunkinama jų padėtis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tapatūs ar vienarūšiai veiksmai ir vieninga tyčia – pagrindiniai ir būtini tęstinio nusikaltimo požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Nuteistųjų M. L. ir A. K. veiksmai yra vienarūšiai, jie nuteisti padarę vienarūšes nusikalstamas veikas. Įvertinęs kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu fiksuotus duomenis, susijusius su kaltinamųjų tarpusavio bendravimu apie nusikaltimų darymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamieji sukčiavo dalyvaudami organizuota grupe, t. y. M. L., A. K. ir G. B. buvo pasiskirstę vaidmenimis bei užduotimis ir buvo susitarę daryti kelias nusikalstamas veikas. Su tokia išvada sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Teismų motyvai, kad kaltinamųjų veikos neturėtų būti vertinamos kaip viena tęstinė veika, nes kaltinamųjų tyčia nebuvo vieninga, prieštarauja teismų nustatytoms aplinkybėms ir motyvams dėl sukčiavimą kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės – nustatymo. Teismų konstatuotas kaltinamųjų organizuotumo faktas (susitarimas daryti neapibrėžtą skaičių analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, konkretus užduočių ir vaidmenų pasiskirstymas) patvirtina, jog M. L. ir A. K. veikė vieninga tyčia, t. y. turėjo bendrą sumanymą įvykdyti neapibrėžtą skaičių analogiškų nusikalstamų veikų (telefoninių sukčiavimų). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad nėra duomenų, jog darydami vieną nusikaltimą organizuotos grupės nariai jau turėjo sumanymą veikti nusikalstamai prieš kitą konkrečią nukentėjusiąją. Prokuroro manymu, vertinant vieningos tyčios buvimą, juridiškai nėra reikšminga, ar kaltinamieji, vykdydami organizuota grupe vieną nusikaltimą, žinojo, jog netrukus ar artimiausiu metu vykdys analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą konkretų nukentėjusįjį. Šiuo atveju reikšminga, kad kaltinamieji, vykdydami nusikalstamą veiką (tęstinės veikos epizodą), turėjo bendrą sumanymą toliau tęsti analogiško pobūdžio veiką, nekonkretizuojant nukentėjusiojo, galimos apgaule įgytinos pinigų sumos dydžio ir pan., nes tokios veikos (telefoninio sukčiavimo) specifika lemia tam tikrą vykdomų nusikaltimų neapibrėžtumą konkretaus nukentėjusiojo, konkretaus nusikaltimo laiko ir apgaule įgytinos pinigų sumos dydžio atžvilgiu.

152.2. Anot prokuroro, iš esmės sprendimą nusikalstamas veikas vertinti ne kaip tęstinę veiką, o kaip realią sutaptį teismai motyvavo tuo, kad visais atvejais nusikaltimo dalykas buvo tapatus pagal rūšį, tačiau skirtingų nukentėjusių asmenų turtas. Prokuroras teigia, kad nusikaltimo dalykas visais atvejais buvo tas pats, t. y. pinigai, tik įgytas iš skirtingų šaltinių. Šiuo atveju nėra tikslinga įvardyti, kad dalykas – skirtingų nukentėjusių asmenų turtas. Prokuroro manymu, ,,skirtingo šaltinio“ kriterijaus negalima suabsoliutinti, jis negali būti vertinamas kaip būtina sąlyga nusikalstamų veikų realiosios sutapties atvejus atskiriant nuo tęstinės nusikalstamos veikos, ypač tada, kai nusikalstamos veikos vykdomos organizuota grupe. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011); kelių nukentėjusiųjų nustatymas ne visais atvejais leidžia paneigti tęstinį sukčiavimo pobūdį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-112-788/2015). Tokiais atvejais dėl veikos tęstinumo sprendžiama atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarytos veikos specifiką, veikos padarymo mechanizmą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, prokuroro manymu, įvertinus tai, kad M. L. ir A. K. veikė organizuota grupe, t. y. buvo pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis ir susitarę daryti kelias analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (,,telefoninius sukčiavimus“), reguliariai telefonu kalbėjo apie nusikaltimų darymo aplinkybes (ne tik nusikaltimų darymo dienomis) ir turėjo bendrą sumanymą (neapibrėžtą tęstinę tiesioginę tyčią), siekė bendro rezultato – apgaule įgyti svetimus pinigus, taip pat tai, jog nusikaltimų mechanizmas analogiškas, o tarp atskirų nusikaltimų buvo labai nedidelis laiko tarpas, tad šių kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip vienas tęstinio pobūdžio organizuota grupe įvykdytas nusikaltimas, susidedantis iš atskirų epizodų, nepaisant to, kad nusikalstamos veikos dalykas (pinigai) įgyti iš skirtingų asmenų.

163. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintaras Eidukevičius atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo jį patenkinti ir teismų sprendimus pakeisti.

173.1. Atsiliepime nurodoma, kad visais atvejais organizuota grupe veikė tie patys asmenys, kurie nusikaltimus darė pagal tokią pačią nusikalstamą schemą. Tai, kad vienu atveju organizuotos grupės nariai apgaule įgijo vieno nukentėjusio asmens pinigus, kitu atveju – kito, dar kito, nėra pagrindas konstatuoti, kad šios veikos padarytos skirtinga tyčia ir turi būti kvalifikuojamos atskirai. Beje, teismų pateiktuose motyvuose M. L. ir A. K. veikla analizuojama kaip vientisas nusikaltimas, visiškai neišskiriant skirtingų nusikalstamos veiklos laikotarpių, be to, konstatuota, kad visais atvejais naudotas toks pats apgaulės mechanizmas ir visais atvejais nusikaltimo dalykas buvo tapatus pagal rūšį. Iš visų šių aplinkybių išplaukia, kad M. L. ir A. K. veikė vieninga tyčia, nukreipta išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių asmenų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, siekiant kuo daugiau nusikalstamai pasipelnyti, ir nesvarbu, iš kokių asmenų, todėl veikos kvalifikuotinos kaip vienas tęstinis sukčiavimas (kasacinė nutartis priimta iš esmės analogiškoje situacijoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-788/2015).

184. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Dzikaro kasacinis skundas atmestinas.

19Dėl nusikalstamos veikos tęstinumo

205. Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/20152K-555-788/2015 ir kt.).

216. Sukčiavimo baudžiamosiose bylose vieningos tyčios, jungiančios kelias veikas, svarbiu kriterijumi paprastai pripažįstamas konkretus siekis kelis kartus apgaule gauti turtinę naudą iš to paties šaltinio. Kita vertus, prokuroro kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad tyčios, nukreiptos į neapibrėžtą skaičių analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, konstatavimas savaime nepaneigia nusikalstamos veikos tęstinumo. Sutiktina ir su tuo, kad, sprendžiant turtinės nusikalstamos veikos tęstinumo / pakartotinumo klausimą, „to paties turto šaltinio“ kriterijus neturi būti absoliutinamas. Iš tiesų, teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai analogiško pobūdžio nusikalstami veiksmai, nukreipti apgaule užvaldyti kuo didesnio skaičiaus nukentėjusiųjų turtą, buvo kvalifikuoti kaip viena tęstinė veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-788/2015). Pabrėžtina ir tai, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pripažįstant veiką tęstine, veikimo organizuota grupe aplinkybė taip pat neturėtų būti pernelyg sureikšminama.

227. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro teiginiu, kad nagrinėjamoje byloje teismai nepripažino veikos tęstinumo „suabsoliutinę“ kurią nors vieną aplinkybę. Teismai organizuotos grupės padarytus „telefoninius sukčiavimus“ kvalifikavo kaip atskiras nusikalstamas veikas atsižvelgdami ne tik į tai, kad buvo užvaldytas skirtingų nukentėjusiųjų turtas, bet ir į tai, kad dėl kiekvieno sukčiavimo nurodymai veikti buvo duodami atskirai; nėra duomenų, kad darydami vieną nusikaltimą organizuotos grupės nariai jau turėjo sumanymą daryti kitą analogišką nusikaltimą ar būtų susitarę dėl keleto nusikalstamų veikų padarymo. Konkrečios bylos aplinkybių vertinimas lėmė teismų išvadą, kad kiekvienu atveju bendrininkų tyčia nebuvo vieninga ir to paties turinio. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Kartu pasakytina ir tai, kad toks šioje byloje nustatytų aplinkybių vertinimas anaiptol nereiškia, jog visi „telefoninio sukčiavimo“ atvejai turėtų būti kvalifikuojami analogiškai. Tokio pobūdžio veikų pripažinimas ar nepripažinimas tęstinėmis priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos ir specifikos.

238. Konstatuotina, kad teismai, kvalifikuodami M. L. veiksmus kaip tris atskiras nusikalstamas veikas (sukčiavimus), teisės taikymo klaidos nepadarė. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų teismų nuosprendžio ir nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Dzikaro kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu:... 4. M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir... 5. A. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas prieš N. L.)... 6. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. K. (M. K.) ir G. B., tačiau ši... 7. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Teisėjų kolegija... 9. 1. M. L. nuteistas už tris sukčiavimus, padarytus veikiant organizuota grupe... 10. 1.1. M. L., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose ir... 11. 1.2. M. L., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose ir... 12. 1.3. M. L., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose ir... 13. 2. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016... 14. 2.1. Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai taikė BK 63 straipsnio 10 dalį.... 15. 2.2. Anot prokuroro, iš esmės sprendimą nusikalstamas veikas vertinti ne... 16. 3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 17. 3.1. Atsiliepime nurodoma, kad visais atvejais organizuota grupe veikė tie... 18. 4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo... 19. Dėl nusikalstamos veikos tęstinumo... 20. 5. Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia... 21. 6. Sukčiavimo baudžiamosiose bylose vieningos tyčios, jungiančios kelias... 22. 7. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro teiginiu, kad nagrinėjamoje... 23. 8. Konstatuotina, kad teismai, kvalifikuodami M. L. veiksmus kaip tris atskiras... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo...