Byla B2-1643-555/2017
Dėl kreditorės akcinės bendrovės „DNB bankas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ bankroto byloje

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

2sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, Mantui Cemnolonskiui,

3dalyvaujant kreditorės akcinės bendrovės „DNB bankas“ atstovei advokatei R. Ž.,

4kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“ atstovei R. R.,

5bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ atstovei advokato padėjėjai L. V.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl kreditorės akcinės bendrovės „DNB bankas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ bankroto byloje,

Nustatė

7Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB „Vicus“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. V., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis palikta nepakeista, nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 29 d. 2016 m. rugsėjo 7 d. kreditorė AB DNB bankas pareiškė finansinį reikalavimą UAB „Vicus“ bankroto byloje, kuriuo prašė įtraukti ją į UAB „Vicus“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 5 078 621,86 Eur finansinį reikalavimą.

8Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Vicus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tame tarpe ir kreditorės AB DNB bankas 5 078 621,86 Eur finansinį reikalavimą.

9Kauno apygardos teisme gautas kreditoriaus V. Z. atskirasis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį dalyje, kurioje buvo patvirtintas kreditorės AB DNB bankas 5 078 621,86 Eur finansinis reikalavimas ir perduoti bylą dėl kreditorės AB DNB bankas finansinio reikalavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pateiktuose prieštaravimuose dėl kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo nurodyta, kad UAB „Vicus“, sudarydama laidavimo ir hipotekos sandorius, kuriais yra grindžiamas kreditorės AB DNB bankas finansinis reikalavimas, turėjo didžiulius finansinis įsipareigojimus AB „SEB lizingas“, AB Parex bankui, UAB „VKK Investicija“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui ir kt. Be to sudarytais sandoriais buvo įkeistas beveik visas UAB „Vicus“ nekilnojamasis turtas su bendrove nesusijusių asmenų prievolėms užtikrinti, už kurių įvykdymą UAB „Vicus“ taip pat dar ir laidavo. Kreditorė AB DNB bankas, sudarydama su UAB „Vicus“ laidavimo ir hipotekos sandorius, žinojo apie UAB „Vicus“ prastą finansinę bei ekonominę būklę, kurios prognozės neleido tikėtis, kad UAB „Vicus“ sugebės įvykdyti įsipareigojimus, todėl buvo nesilaikyta Finansų įstaigų įstatyme įtvirtintos pareigos, prieš priimant sprendimą skolinti, įsitikinti, kad kliento (šiuo atveju UAB „Vicus) finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Tokiu būdu, pati kreditorė pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus ir prisiėmė riziką dėl tinkamos prievolės įvykdymo, o sudaryti laidavimo ir hipotekos sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Prieštaravimuose taip pat nurodoma, jog 1 429 410,00 Eur netesybos yra per didelės, todėl jos turėtų būti sumažintos, taikant 0,02 procento netesybų dydį.

10Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi kreditoriaus V. Z. atskirąjį skundą tenkino ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės AB DNB bankas 5 078 621,86 Eur finansinis reikalavimas panaikino, klausimą dėl ginčytino kreditorės AB „DNB bankas“ 5 078 621,86 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo išskyrė į atskirą bylą, paskyrė žodinį teismo posėdį ir nustatė terminą atsiliepimams pateikti.

11Atsiliepimu į kreditoriaus V. Z. pateiktus prieštaravimus dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, kreditorė AB DNB bankas prašo patvirtini jos turimą 5 078 621,86 Eur finansinį reikalavimą UAB „Vicus“ bankroto byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ginčo sandorių teisėtumas yra ištirtas ir patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl V. Z. pareikštas reikalavimas negali būti nagrinėjamas pakartotinai. Kreditorė teigia, kad šiuo atveju yra konstatuotinas šios ir Kauno apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-886-173/2015 tapatumas. Tuo tarpu UAB „Vicus“ buvo pajėgi prisiimti sutartinius įsipareigojimus ir iš sandorių gavo tiesioginę naudą, kadangi J. ir R. S. gautas iš banko lėšas (už kurių prievoles laidavo ir garantavo UAB „Vicus“) panaudojo UAB „Vicus“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rekonstrukcijai ir kredito AB Parex bankui refinansavimui, t. y. gautos lėšos buvo skirtos UAB „Vicus“ veiklai plėtoti. Tuo tarpu įvertinus faktinės paskolos suteikimo, jos grąžinimo užtikrinimo ir ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, ji (kreditorė), priimdama pelningai veikiančios įmonės pateiktą paskolos grąžinimo užtikrinimą, neturėjo pagrindo abejoti sudarytų ginčo sandorių teisėtumu ir atitikimu įmonės teisnumui. Kita vertus, net ir UAB „Vicus“ priklausančio turto sąskaita įvykdžius prievolę kreditorei, UAB „Vicus“ įgyja visiškai tokios pačios apimties reikalavimo teisę į J. ir R. S. (laidavimu ir įkeitimu užtikrinus prievolės įvykdymą). Kreditorė pažymi, kad sudarydama kreditavimo sutartį taip pat buvo atidi ir rūpestinga, tinkamai įvertino kontrahentų finansinę padėtį. UAB „Vicus“ iki ir po kreditavimo sutarties sudarymo dirbo pelningai ir atsiskaitydavo su kreditoriais, tuo tarpu aplinkybės, jog gautas kreditas bus panaudotas AB Parex banko įsiskolinimui, o taip pat nekilnojamajam turtui rekonstruoti, patvirtina tiesioginį ryšį tarp suteikto kredito ir UAB „Vicus“ interesų. Taip pat nurodo, kad prašomos patvirtinti netesybos yra patvirtintos išsamiu paskaičiavimu ir yra pagrįstos, o šalių sulygti 0,08 procento dydžio delspinigiai paskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 dienų.

12Atsiliepimu į kreditoriaus V. Z. pateiktus prieštaravimus dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, bankrutuojančios UAB „Vicus“ bankroto administratorius prašo patvirtinti kreditorės AB DNB bankas 5 078 621,86 Eur finansinį reikalavimą. Atsiliepime nurodo, kad kreditorės finansinis reikalavimas yra grindžiamas įsiteisėjusiais teismų sprendimais bei 2012 m. kovo 29 d. susitarimu, kurį pasirašė pats V. Z., todėl ginčytinas finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir tvirtintinas.

13Kreditorius V. Z. į UAB „Vicus“ bankroto bylą pateikė teismui ieškinį actio Pauliana pagrindu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais UAB „Vicus“ ir AB „DNB bankas“ sudarytus sandorius: 2008 m. vasario 12 d. sudarytą hipotekos sandorį (hipotekos lakštas Nr. ( - )), 2008 m. balandžio 8 d. sudarytą Laidavimo sutartį Nr. ( - ), 2008 m. balandžio 8 d. sudarytą neatlygintiną hipotekos sandorį (hipotekos lakštas Nr. ( - )), 2008 m. balandžio 8 d. sudarytą hipotekos sandorį (hipotekos lakštas Nr. ( - )). Ieškinyje nurodo, kad UAB „Vicus“ ginčijamais sandoriais įkeitė 13 731 753,90 Eur (47 413 000,00 Lt) vertės įmonės nekilnojamąjį turtą su bendrove nesusijusių asmenų 3 649 212,23 Eur (12 600 000,00 Lt) dydžio prievolėms užtikrinti, tai pačiai dydžio prievolei užtikrinti sudarydama su kreditore (banku) laidavimo sutartį, kai tuo pačiu metu bendrovė taip pat turėjo ir kitų didelių įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Be to, bendroji hipotekos sandorių vertė du kartus viršijo UAB „Vicus“ įstatinį kapitalą. Kreditorius V. Z. ieškiniu įrodinėja, kad kreditorė AB „DNB bankas“, sudarydama ginčijamus sandorius, žinojo, jog UAB „Vicus“ finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės neleido tikėtis, kad bendrovė sugebės įvykdyti įsipareigojimus, todėl kreditorė nesilaikė Finansų įstaigų įstatyme įtvirtintos pareigos, t. y. pažeidė šio įstatymo 31 straipsnio reikalavimus ir pati prisiėmė riziką, visiškai nevertindama UAB „Vicus“ finansinės padėties, pasirašydama ginčijamus sandorius, neįsitikino, ar UAB „Vicus“ galės vykdyti savo įsipareigojimus. Kreditorė, prieš sudarydama ginčijamus sandorius, nepasidomėjo UAB „Vicus“ finansine padėtimi, todėl elgėsi nesąžiningai. Kreditorius V. Z. įrodinėja, kad sudaryti ginčijami sandoriai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis), o taip pat ir viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis).

14Atsiliepimu į kreditoriaus V. Z. ieškinį, bankrutuojančios UAB „Vicus“ bankroto administratorius prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad kreditorius neįrodė ir net neįrodinėjo nei vienos iš actio Pauliana sąlygų, o ieškinyje nurodytos aplinkybės taip pat nepatvirtina esančių actio Pauliana sąlygų. Kreditorius neįrodė turėjęs neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Vicus“ ginčijamų sandorių sudarymo metu. Ginčijami sandoriai sudaryti 2007-2008 metais, kai tuo tarpu V. Z. reikalavimo teisė į UAB „Vicus“ atsirado tik 2016 m. liepos mėn. (bankroto byloje patvirtintas V. Z. finansinis reikalavimas). Ieškinyje taip pat nėra nurodyta ir kokiu būdu yra pažeidžiami jo, kaip kreditoriaus, interesai. Ieškiniu nėra įrodinėjama nei viena sąlyga, kuriai esant būtų galima pripažinti, jog ginčijami sandoriai pažeidžia jo teises. Tuo tarpu kiti kreditoriai dėl ginčijamų sandorių niekada nereiškė jokių pretenzijų. Yra praleistas vienerių metų senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Kitos V. Z. nurodytos aplinkybės, kuriomis yra remiamasi ginčijant sandorius yra nevertintinos, kadangi UAB „Vicus“ su analogišku ieškiniu jau yra ginčijęs šiuos sandorius. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-886-173/2015 tuo metu restruktūrizuojamos UAB „Vicus“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, sprendimas nebuvo apskųstas, todėl įsiteisėjo ir turi prejudicinę galią.

15Atsiliepimu į kreditoriaus V. Z. ieškinį, Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras D. B. prašo pareikštą ieškinį atmesti. Nurodo, kad hipotekos lakštai buvo sudaryti laikantis įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu notaras, tvirtindamas sandorį, netikrina jo ekonominio naudingumo sandorį sudarančių asmenų atžvilgiu ir negali sandorio šalims primesti konkrečių sandorio turinį sudarančių sąlygų, yra tikrinama tik sandorio atitiktis teisės aktų reikalavimams bei įsitikinama, jog sudarant sandorį išreiškiama tikroji sandorio šalių valia.

16Atsiliepimu į kreditoriaus V. Z. ieškinį, kreditorė AB DNB bankas prašo ieškinį atmesti ir skirti kreditoriui V. Z. 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant kreditorei, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad reikalavimas pripažinti ginčijamus sandorius actio Pauliana pagrindu negaliojančiais yra pareikštas praleidus įstatymo nustatytą imperatyvų terminą; nebuvo pažeistos kreditoriaus V. Z. teisės, kadangi jo reikalavimas iš darbo teisinių santykių atsirado vėliau; kreditoriaus reikalavimas tesudaro 263,91 Eur sumą, todėl reikalavimas panaikinti milijoninės vertės sandorius neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų; UAB „Vicus“, sudarydama ginčijamus sandorius, negalėjo būti nesąžininga, kadangi ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ateityje pažeis kreditoriaus V. Z. teises; nėra nurodyta jokių konkrečių aplinkybių dėl banko nesąžiningumo. Kreditorė, prieš išduodama kreditą, įvertino, ar tokie sandoriai nepažeis UAB „Vicus“ kreditorių interesų, ar neprives prie nemokumo, o gautas kreditas buvo panaudotas būtent UAB „Vicus“ interesams. Be to, tiek ir kreditorė, tiek ir UAB „Vicus“ yra verslo subjektai, kurie turi patirties derybų ir verslo srityje, todėl gali numatyti įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Kreditorė, priimdama pelningai veikiančios įmonės pateiktą paskolos užtikrinimą, neturėjo pagrindo abejoti sudarytų ginčo sandorių teisėtumu ir atitikimu įmonės teisnumui. UAB „Vicus“ steigimo dokumentuose nebuvo numatyta apribojimų sudaryti sandorius, užtikrinančius trečiųjų asmenų įsipareigojimus, CK nuostatos numato specialų svetimo daikto hipotekos institutą, kurio normose taip pat nėra numatyta jokių apribojimų svetimo daikto hipotekos sandoriams sudaryti. Tuo tarpu ginčo sandorių prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais.

17Kauno apygardos teisme 2017 m. gegužės 3 d. gautas kreditorės UAB „VKK Vilnius“ ieškinys actio Pauliana pagrindu, kuriuo kreditorė prašo pripažinti negaliojančiais šiuos UAB „Vicus“ ir AB „DNB bankas“ bei J. S. ir R. S. sudarytus sandorius: 2008 m. vasario 12 d. sudarytą hipotekos sandorį (hipotekos lakštas Nr. ( - )), 2008 m. balandžio 8 d. sudarytą Laidavimo sutartį Nr. ( - ), 2008 m. balandžio 8 d. sudarytą neatlygintiną hipotekos sandorį (hipotekos lakštas Nr. ( - )), 2008 m. balandžio 8 d. sudarytą hipotekos sandorį (hipotekos lakštas Nr. ( - )). Ieškinyje nurodė, kad UAB „Vicus“ finansinių sunkumų, kurių pasėkoje UAB „Vicus“ buvo iškelta bankroto byla, pagrindinė priežastis – finansavimo stoka prekybos centro „Kalniečiai“ fasadinės dalies rekonstrukcijos užbaigimui bei AB DNB banko pritaikytas areštas prekybos centro patalpoms. Vykdant ginčijamas kreditavimo sutartis, kilo sutarties vykdymo sunkumų dėl ekonominės krizės padarinių, dėl ko tiek AB DNB bankas, tiek ir įkeisto turto savininkė – UAB „Vicus“ buvo ne kartą informuota apie tai, buvo prašyta pratęsti sutarties vykdymo terminą. J. S. išvykus į užsienį, siekiant pritraukti užsienio privataus kapitalo įmones, AB DNB bankas kreipėsi į teismą dėl skolos pagal kreditavimo sutartis priteisimo. Bankas pažeidė prievolės šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos principą, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teisėmis, kadangi neinformavęs nei kredito gavėjų, nei įkeisto turto savininkės kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, kreditorė UAB „VKK Vilnius“ įrodinėja, jog ginčijami laidavimo ir įmonės nekilnojamojo turto įkeitimo – hipotekos sandoriai negali būti pripažįstami normalia verslo praktika, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes be objektyvaus pagrindo UAB „Vicus“ daiktinės teisės buvo suvaržytos. Ginčijami sandoriai prieštarauja UAB „Vicus“ tikslams (CK 1.82 straipsnis), nes buvo sudaryti ne UAB „Vicus“ interesams tenkinti. AB DNB bankas nevertino kredito gavėjų mokumo, ekonominių prognozių ir ateities pajėgumo, nesuteikė UAB „Vicus“ jokios informacijos, susijusios su kreditavimo sutarties bei laidavimo sutarties sąlygomis, tuo tarpu R. ir J. S. nebuvo pajėgūs grąžinti suteikto kredito, todėl AB DNB bankas veikia savo rizika, nesielgė atidžiai ir rūpestingai. AB DNB bankas, sudarydamas ginčijamus sandorius, veikė nesąžiningai, žinojo ir turėjo žinoti, kad ginčo sandoriai prieštarauja privataus juridinio asmens UAB „Vicus“ veiklos tikslams – produktyviai, efektyviai ir pelningai vystyti bendrovės ūkinę komercinę veiklą bei CK 2.82 straipsnio 4 daliai, 2.87 straipsniui, Akcinių bendrovių įstatymo imperatyvioms normoms, draudžiančioms bendrovės valdymo organams priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ir yra priešingi bendrovės tikslams, yra aiškiai rizikingi ir aiškiai nenaudingi arba nuostolingi bendrovei.

18Atsiliepimu į kreditorės UAB „VKK Vilnius“ ieškinį, kreditorė AB DNB bankas prašo ieškinį atmesti ir skirti kreditorei UAB „VKK Vilnius“ 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant kreditorės naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime be kitų ginčo nagrinėjamu atveju nurodytų aplinkybių, kreditorė papildomai nurodo, jog sąžiningai ir laiku reagavo į kreditorių, tiek laiduotojų užklausimus, sutiko nukelti kredito grąžinimo terminą, tačiau kredito gavėjai laiku nemokėjo palūkanų ir kredito grąžinimo įmokų, todėl kreditavimo sutartis buvo nutraukta. Civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas kreditorės ieškinys dėl skolos pagal sudarytus kreditavimo sandorius priteisimo, nebuvo ginčijamos faktinės aplinkybės nei dėl ginčijamų sandorių sudarymo, nei dėl jų pagrindu apskaičiuoto įsiskolinimo dydžio. Ginčijami sandoriai neturėjo įtakos UAB „Vicus“ nemokumui, priešingai, suteikus kreditą J. ir R. S., buvo sudaryta galimybė bendrovei vykdyti savo veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, kadangi minėti asmenys gautas lėšas panaudojo UAB „Vicus“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rekonstrukcijai ir kredito AB Parex banke refinansavimui, t. y. gautos lėšos buvo skirtos UAB „Vicus“ veiklai plėtoti.

19Atsiliepimu į kreditorės UAB „VKK Vilnius“ ieškinį, bankrutuojančios UAB „Vicus“ bankroto administratorius prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime be kitų ginčo nagrinėjamu atveju nurodytų aplinkybių, UAB „Vicus“ bankroto administratorius papildomai nurodo, kad kreditorė UAB „VKK Vilnius“ neįrodė ir neįrodinėjo nei vienos iš actio Pauliana sąlygų. Nepateikta jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįsta neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė į UAB „Vicus“ ginčijamų sandorių sudarymo metu. Byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų matyti, kokiu pagrindu ir kada atsirado kreditorės UAB „VKK Vilnius“ finansinis reikalavimas. Tuo tarpu jos pareikštas finansinis reikalavimas UAB „Vicus“ bankroto byloje šiuo metu taip pat yra ginčijamas. Ieškinio pateikimo dienai UAB „VKK Vilnius“ nėra kreditorių sąraše. Kreditorė UAB „VKK Vilnius“ taip pat neįrodinėja nei vienos iš sąlygų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad ginčijami sandoriai pažeidžia jos teises. Be to, vadovaujantis CK 1.82 straipsnio 3 dalimi, UAB „VKK Vilnius“ nėra nei UAB „Vicus“ steigėjas, nei jo dalyvis, todėl neturi teisės reikšti ieškinio dėl sandorių negaliojimo nurodytu pagrindu.

20Kauno apygardos teisme 2017 m. birželio 16 d. gautas kreditoriaus V. Z. analogiško turinio į jau nagrinėjamoje byloje 2017 m. kovo 21 d. pateiktą ieškinį, kuris 2017 m. birželio 20 d. protokoline nutartimi priimtas kaip informacinio pobūdžio prašymas. Pateiktame ieškinyje papildomai nurodoma, kad ginčijami sandoriai taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis), kadangi pažeidžia Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

21Kreditorių V. Z. ir UAB „VKK Vilnius“ ieškiniai netenkinti, UAB „Vicus“ bankroto byloje tvirtintinas kreditorės AB „DNB bankas“ 5 078 621,86 Eur finansinis reikalavimas

22Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę patenkinti reikalavimą ir teisę kitų įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių skoloms išieškoti, tačiau tos nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditoriniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

23Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

24Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Taigi, kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai.

25Dėl faktinių bylos aplinkybių

26Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl kreditorės AB „DNB bankas“ 5 078 621,86 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo UAB „Vicus“ bankroto byloje ir jo patvirtinimo bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi. Pažymėtina, kad nagrinėjant finansinio reikalavimo patvirtinimo pagal ginčo teisenos taisykles klausimą, tokio ginčo objektas yra bankrutuojančios UAB „Vicus“ skolos kreditorei AB DNB bankas kilmė (t. y. jos atsiradimo pagrindas) ir jos dydžio nustatymas. Šiuo konkrečiu atveju, kreditorės finansinis reikalavimas yra kildinamas iš tarp kreditorės AB „DNB bankas“ ir J. S. bei R. S. sudarytos 2008 m. vasario 12 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2408-2008-6 ir 2008 m. balandžio 8 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-2418-2008-05, kurių įvykdymo užtikrinimui UAB „Vicus“ įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą (2008 m. vasario 12 d. sudarytas hipotekos sandoris (hipotekos lakštas Nr. ( - )), 2008 m. balandžio 8 d. sudarytas hipotekos sandoris (hipotekos lakštas Nr. ( - )) ir 2008 m. balandžio 8 d. sudarytas hipotekos sandoris (hipotekos lakštas Nr. ( - ))) bei laidavo pagal 2008 m. balandžio 8 d. Laidavimo sutartį Nr. ( - ).

27Egzistuojant kredito sutarties pasirašymo tarp šalių faktui bei jos vykdymo užtikrinimui hipotekos ir laidavimo sutartimis, t. y. ginčijamam finansiniam reikalavimui kylant iš kredito teisinių santykių, kreditorius V. Z. bei kreditorė UAB „VKK Vilnius“, nesutikdami su kreditorės AB „DNB bankas“ UAB „Vicus“ bankroto byloje pareikštu finansiniu reikalavimu, pateikė teismui ieškinius actio Pauliana pagrindu, siekdami įstatymo nustatytą tvarka (sandorių negaliojimo pagrindais) nuginčyti šiuos UAB „Vicus“ ir AB „DNB bankas“ bei J. S. ir R. S. sudarytus sandorius: 2008 m. vasario 12 d. sudarytą hipotekos sandorį (hipotekos lakštas Nr. ( - )), 2008 m. balandžio 8 d. sudarytą Laidavimo sutartį Nr. ( - ), 2008 m. balandžio 8 d. sudarytą neatlygintiną hipotekos sandorį (hipotekos lakštas Nr. ( - )), 2008 m. balandžio 8 d. sudarytą hipotekos sandorį (hipotekos lakštas Nr. ( - )).

28Kreditoriaus V. Z. ieškinys, pareikštas actio Pauliana pagrindu, grindžiamas tuo, kad ginčijami sandoriai pažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis), todėl prieštarauja viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis), imperatyvioms įstatymo nuostatoms – pažeidžia Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punktą (CK 1.80 straipsnis) ir pažeidžia kreditorių teises (CK 6.66 straipsnis). Tuo tarpu kreditorės UAB „VKK Vilnius“ ieškinys, taip pat pareikštas actio Pauliana pagrindu, grindžiamas tuo, kad ginčijami sandoriai prieštarauja UAB „Vicus“, kaip privataus juridinio asmens, tikslams (CK 1.82 straipsnis), pažeidžia kreditorių teises (CK 6.66 straipsnis). Teismas, siekdamas įvertinti kreditorės AB „DNB bankas“ finansinio reikalavimo pagrįstumą, pirmiausiai žemiau motyvuose pasisako dėl ginčijamų sandorių teisėtumo ieškiniuose nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais.

29Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis)

30Tiek UAB „Vicus“ kreditorius V. Z., tiek ir kreditorė UAB „VKK Vilnius“ teismui pareikštais ieškiniais, prašo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančius kreditorių teises (CK 6.66 straipsnis).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

32Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

33Taigi viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

34Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Byloje nėra įrodyta, jog kreditorius V. Z. ginčo sandorių sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Vicus“. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2008 metais, tuo tarpu V. Z. reikalavimo teisė į UAB „Vicus“ atsirado tik 2016 m. liepos mėn., t. y. įsiteisėjus nutarčiai dėl UAB „Vicus“ bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus V. Z. 263,91 Eur finansinis reikalavimas UAB „Vicus“ bankroto byloje yra kilęs iš darbo teisinių santykių. Finansinio reikalavimo susidarymo momentą bei jo pagrindą patvirtina bankrutuojančios UAB „Vicus“ bankroto administratoriaus byloje pateikta 2017 m. sausio 14 d. paraiška išmokoms iš Garantinio fondo gauti Nr. 01-335 (t. 2, b. l. 188-193). Nagrinėjamu atveju spręstina, jog kreditorius V. Z. neįrodė turėjęs neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Vicus“ ginčijamų sandorių sudarymo metu, todėl neturi teisės reikšti ieškinio dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindais.

35Tuo tarpu kreditorė UAB „VKK Vilnius“, reikšdama ieškinį actio Pauliana pagrindu, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Vicus“ ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. nėra nurodžiusi kokiu pagrindu ir kada yra atsiradęs jos finansinis reikalavimas, o teisę ginčyti sandorius actio Pauliana pagrindu grindžia išimtinai aplinkybe, jog Kauno apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. B2-1465-555/2017 yra sprendžiamas klausimas dėl jos 6 931 678,22 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Vicus“ bankroto byloje, todėl jos teisė ginčyti sandorius actio Pauliana pagrindu yra abejotina.

36Kita vertus pažymėtina, kad nei kreditorius V. Z., nei kreditorė UAB VKK Vilnius“, net neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis) nei vienos iš actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, būtent, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ar, kad skolininkas buvo nesąžiningas, žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, o ginčijamų sandorių negaliojimą iš esmės grindė kitais sandorių negaliojimo pagrindais.

37Be to, pažymėtina, kad pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai teigia tiek kreditorė, kurios finansinis reikalavimas yra ginčijamas, tiek ir bankrutuojančios UAB „Vicus“ bankroto administratorius, ieškiniai actio Pauliana pagrindu yra pareikšti praleidus vienerių metų senaties terminą. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad kreditorius V. Z. UAB „Vicus“ vadovu buvo nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d., iš į bylą pateikto 2010 m. gegužės 12 d. UAB „Vicus“ direktoriaus sprendimo dėl įgaliojimo atstovauti bendrovę nustatyta, kad V. Z. dar nuo 2010 metų gegužės 12 d. buvo įgaliotas veikti UAB „Vicus“ vardu ir atstovauti ją santykiuose su AB DNB bankas ir kt. Tuo tarpu UAB „Vicus“ bankroto byloje esanti 2007 m. rugsėjo 17 d. jungtinės veiklos sutartis patvirtina apie UAB „VKK Investicija“, UAB „Vicus“, UAB „VKK Kaunas“, UAB „VKK Vilnius“, UAB „VKK Klaipėda“ ir UAB „Upynalė“ susitarimą dėl bendros partnerių veiklos, o 2014 m. spalio 16 d. buvusio UAB „Vicus“ vadovo V. Z. kreipimosi į teismą metu dėl UAB „Vicus“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, iš kartu pateikto bendrovės kreditorių sąrašo matyti, jog į jį buvo įtraukta ir UAB „VKK Vilnius“. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad dar iki šio ginčo, teismuose jau vyko kiti ginčai dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, skolų pagal sudarytas kreditavimo sutartis AB „DNB bankas“ naudai priteisimo ir kt., spręstina, kad tiek kreditorius V. Z., tiek ir kreditorė UAB „VKK Vilnius“ apie ginčo sandorius ir galimai pažeidžiamas jų teises turėjo žinoti akivaizdžiai anksčiau, t. y. dar prieš inicijuojant UAB „Vicus“ restruktūrizavimo bylą, todėl darytina išvada, kad reikalavimas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu yra pareikštas praleidus įstatymo nustatytą vienerių metų senaties terminą.

38Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sudarytų prieštaraujant sutartis sudariusio juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis)

39Byloje taip pat prašoma taikyti CK 1.82 straipsnio nuostatas, siekiant pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorius, kuriais UAB „Vicus“ įkeitė nuosavybės teise jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, o taip pat sudarė laidavimo sutartis, norėdama užtikrinti R. ir J. S. skolinio įsipareigojimo AB „DNB bankas“ tinkamą įvykdymą. Kreditorė UAB „VKK Vilnius“, įrodinėdama ginčo sandorių negaliojimo pagrindo egzistavimą, akcentuoja tai, kad jie buvo nenaudingi UAB „Vicus“, prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslui – produktyviai, efektyviai ir pelningai vystyti bendrovės ūkinę komercinę veiklą, be to, UAB „Vicus“ ginčo sandorių sudarymo metu turėjo daug skolinių įsipareigojimų, todėl negalėjo prisiimti naujų įsipareigojimų ar įkeisti turimą nekilnojamąjį turtą, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Tuo tarpu bankas elgėsi nesąžiningai, neįvertino kredito gavėjų ateities perspektyvų grąžinti kreditą.

40Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad šiuolaikinei civilinei teisei plėtojantis civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties išsaugojimo (favor contractus) principų linkme, galiojantys įstatymai trečiųjų sąžiningų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltateksas“ v. UAB „Sarteksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2011).

41Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įmonės, vykdydamos savo ūkinę veiklą, paprastai siekia pelno, tačiau jų vykdoma veikla savaime nereiškia, kad visada bus gautas pelnas, nes įmonės rezultatas gali būti ir nuostoliai. Vykdant ūkinę veiklą, įmonės vardu sudaromi įvairūs sandoriai, tarp kurių gali būti ir rizikingų. Sandorius sudaro įmonės valdymo organas, tačiau jo sudarytas sandoris savaime negali būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jis neatitinka privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytos valdymo organų kompetencijos ar prieštarauja įmonės tikslams. Toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose nustatytais pagrindais, ir vienas jų įtvirtintas CK 1.82 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Taigi nagrinėjamoje byloje UAB „VKK Vilnius“ turėjo įrodyti ne tik tai, kad ginčijamas sandoris prieštaravo bendrovės veiklos tikslams, bet ir tai, kad bankas, suteikdamas kreditą R. ir J. S. ir sudarydamas svetimo daikto hipotekos bei laidavimo sandorius su UAB „Vicus“, žinojo ar turėjo žinoti, jog privataus juridinio asmens UAB „Vicus“ valdymo organo sudarytas sandoris prieštaravo UAB „Vicus“ tikslams.

42CK 4.181 straipsnyje reglamentuojama svetimo daikto hipoteka, t. y. įstatymas nedraudžia nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimo, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Tuo tarpu CK 6.76 straipsnyje nustatyta, jog laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Teismo vertinimu, viena ta aplinkybė, kad UAB „Vicus“ įkeitė nuosavybės teise priklausantį turtą ir su banku sudarė laidavimo sutartį, užtikrinant trečiojo asmens prievolių įvykdymą, nesudaro pagrindo spręsti dėl ginčijamų sandorių negaliojimo.

43Byloje esantis UAB „Vicus“ 2008 m. kovo 26 d. raštas patvirtina, kad J. ir R. S. suteikto kredito lėšos buvo panaudotos UAB „Vicus“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rekonstrukcijai ir kredito refinansavimui, t. y. gautos lėšos buvo skirtos būtent UAB „Vicus“ veiklai plėtoti (jos interesams). Nagrinėjamu atveju šių aplinkybių neginčijo ir pati kreditorė UAB „VKK Vilnius“. Taigi, įvertinus tai kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo sandoriai prieštaravo bendrovėms veiklos tikslams.

44Šiuo atveju darytina išvada, kad byloje nėra paneigta, kad R. ir J. S. suteiktas kreditas buvo panaudotas būtent UAB „Vicus“ veiklai vystyti, t. y. patalpų rekonstravimui ir kreditui refinansavimui, t. y. UAB „Vicus“ užtikrino R. ir J. S. prievolę tam, jog pastarieji gautų finansavimą iš banko ir kreditas būtų panaudotas bedrovės tolimesnei veiklai vysti. Taigi UAB „Vicus“, sudarydama ginčo sandorius, siekė ekonominės naudos ir šie sandoriai jai nebuvo akivaizdžiai nenaudingi ar žalingi. Kreditorė UAB „VKK Vilnius“, teikdama priešingai, objektyviais duomenimis savo nurodomų aplinkybių nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

45Pažymėtina, kad versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011). Teismas sprendžia, kad kreditoria byloje neįrodė, kad ginčo sandoriai buvo aiškiai ekonomiškai nenaudingi bendrovei, todėl konstatuoti, jog hipotekos ir laidavimo sandoriai pažeidė bendrovės veiklos tikslus, teismas neturi pagrindo.

46Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sudarytų prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis)

47Kreditorius V. Z. pareikštu ieškiniu ginčija UAB „Vicus“ sudarytus hipotekos ir laidavimo sandorius, tvirtindamas, kad jie prieštarauja imperatyvioms normoms – FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies ir 3 punktui.

48CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2015; kt.).

49Finansų įstaigų įstatymas (toliau – FĮĮ) 31 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad: 1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; 3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šių normų paskirtis pirmiausia yra pačios finansų įstaigos, o ne kredito gavėjų interesų apsauga, nes jos suvaržo galimybes neatsakingai skolinti lėšas, tačiau niekaip nesuteikia kredito gavėjui pagrindo reikalauti kreditavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl šių normų pažeidimo, ar, juo labiau, negrąžinti pasiskolintų lėšų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-112-464/2016).

50Pažymėtina, kad Finansinių įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje yra skirta užtikrinti finansinių įstaigų stabilumą, siekiant apriboti būtent šių įstaigų sudaromų sandorių riziką, finansinių įmonių saugumą ir stabilumą, o ne ginti įkeičiamo turto savininkų ar laidavusių už tinkamą prievolės įvykdymą asmenų interesus. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas atsakingo skolinimo principas – finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad finansų įstaiga, sudariusi sandorį, privalo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui; 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuojama, kad finansų įstaiga privalo įvertinti ir riboti riziką, atsirandančią dėl finansinių paslaugų teikimo vienam klientui arba tarpusavyje susijusių klientų grupei. Taigi, šiose nuostatose įtvirtinta finansų įstaigos pareiga, prieš sudarant kreditavimo sandorius, išsiaiškinti kliento finansinę padėtį, taip pat ja domėtis ir sutartinių santykių metu. Kliento samprata atskleista Finansų įstaigos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje: asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas. Remiantis Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, prie tokių paslaugų, be kita ko, priskiriamas skolinimas (2 punktas), finansinė nuoma (lizingas) (3 punktas), laidavimų ir garantijų teikimas (6 punktas), informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimas (11 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2012/2014). Teismas pažymi, kad šios paslaugos (kredito suteikimas) buvo teikiamos ne UAB „Vicus“, kaip juridiniam asmeniui, o fiziniams asmenims J. ir R. S., už kuriuos UAB „Vicus“ įsipareigojo atsakyti įkeistu turtu tuo atveju, jeigu J. ir R. S. nevykdytų kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Taigi, šiuo atveju UAB „Vicus“ nėra finansinių paslaugų gavėja (nėra finansų įstaigos klientai), todėl, kreditorius V. Z., ginčydamas hipotekos ir laidavimo sandorius, neturi teisinio pagrindo remtis aplinkybe, jog finansų įstaiga neįvykdė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

51Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad kreditoriaus V. Z. nurodyti argumentai dėl ginčijamų sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio prasme yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl šioje dalyje atmestini.

52Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sudarytų prieštaraujant viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis)

53Kreditorius V. Z. pateiktu ieškiniu įrodinėja, kad ginčijami sandoriai pažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis), todėl prieštarauja viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis), o taip pat sudaryti pažeidžiant Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punktą, todėl prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis).

54CK 1.81 straipsnis nustato, kad yra niekinis ir negalioja viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o šie principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ yra vertinamoji, todėl, kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise. Todėl neabejotina, kad vertinant sudarytus sandorius reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).

55Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys, jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

56Kreditorius V. Z. įrodinėdamas, kad ginčo sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai, nurodo, kad sudaryti sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais, kadangi pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Vicus“ turėjo ir kitų kreditorių, be to, įkeitė didelės vertės turtą su bendrove nesusijusių asmenų prievolėms užtikrinti, tuo tarpu kreditorė, turėdama pareigą, neįsitikino, kad UAB „Vicus“ finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leis tikėtis, kad ji sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus (Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

57Kaip byloje nustatyta, R. ir J. S. suteiktas kreditas buvo panaudotas būtent UAB „Vicus“ veiklai vystyti, t. y. patalpų rekonstravimui ir kreditui refinansavimui, t. y. UAB „Vicus“ užtikrino R. ir J. S. prievolę tam, jog pastarieji gautų finansavimą iš banko ir kreditas būtų panaudotas bedrovės tolimesnei veiklai vysti. Byloje taip pat paneigus ir kreditoriaus V. Z. nurodytus argumentus dėl sudarytų sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, tuo pagrindu, jog ginčo sandoriai sudaryti pažeidžiant FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. bankui neįsitikinus UAB „Vicus“ galimybėmis įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, teismo vertinimu, nėra pagrįstas ir kreditoriaus V. Z. argumentas, pagrįstais vien tik bendro pobūdžio argumentais, dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai.

58Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti ne privačiais interesais veikusių byloje dalyvaujančių asmenų (ūkio subjektų), bet tam tikros visuomenės dalies ar regiono interesų tenkinimui. Pažymėtina, kad ginčo sandoriai (hipoteka ir laidavimas) sudaryti išimtinai UAB „Vicus“ naudai, t. y. siekiant užtikrinti trečiųjų asmenų prievolę, tam, kad jie gautų finansavimą iš banko ir gautas kreditas būtų panaudotas būtent bendrovės veiklai vystyti. Taigi, šios bylos nagrinėjimas susijęs išimtinai su privačiais bylos šalių interesais, kurie atsispindi šalių sudarytuose sandoriuose, dėl to šiuo atveju nenustatytas viešos tvarkos pažeidimas, t. y. konstatuotina, kad ginčijami sandoriai nėra nukreipti pažeisti kitų asmenų, juo labiau, visuomenės interesus.

59Dėl kreditorės AB „DNB bankas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB „Vicus“ bankroto byloje

60Nenustačius ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindų, kuriais yra grindžiamas kreditorės AB „DNB bankas“ finansinis reikalavimas, spręstina, dėl šios kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB „Vicus“ bankroto byloje.

61Pažymėtina, kad į bylą pateiktas 2012 m. kovo 29 d. susitarimas Nr. SAD-20120223/92 dėl skolos grąžinimo išdėstymo patvirtina, kad jį pasirašiusios šalys, tame tarpe ir UAB „Vicus“, atstovaujama vadovo V. Z., patvirtino ir pripažino visas bankui esamas skolas, kaip įkeisto turto savininkai, skolininkai ir laiduotojai, sutiko atsiskaityti su banku kaip solidarūs skolininkai susitarime nustatyta tvarka, be to, konstatavo, kad iki susitarimo pasirašymo dienos nėra pilnai įvykdytos visos prievolės bankui pagal sutartis ir išduotus vykdomuosius dokumentus, taip pat pripažino visas skolas bankui ir įsipareigojo jas susitarime nurodytomis sąlygomis, terminais ir tvarka tinkamai įvykdyti (Susitarimo įžangine dalis, 1.1. ir 1.2. punktai).

62Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu dar ir tai, kad pati UAB „Vicus“ inicijavo ginčą dėl sudarytų hipotekos ir laidavimo sandorių pripažinimo negalioajnčiais CK 1.81, 1.82 ir 6.66 straipsnių pagrindais, tačiau tokie jos reikalavimai nebuvo patenkinti. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-886-173/2015 ieškinį atmetė, sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo. Be to, kreditorės AB „DNB bankas“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas ir UAB „Vicus“ restruktūrizavimo byloje – Kauno apygardos teismui 2013 m. balandžio 14 d. nutartimi iškėlus UAB „Vicus“ restruktūrizavimo bylą, 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtintas ir UAB „Vicus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tame tarpe ir kreditorės AB „DNB bankas“ 3 025 833,76 Eur (10 447 598,89 Lt) finansinį reikalavimą, kurio nei restruktūrizuojamos bendrovės administratorius, nei pati bendrovė, kreditoriai šio finansinio reikalavimo pagrindo ir jo dydžio nekvestionavo. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi UAB „Vicus“ restruktūrizavimo byloje taip pat patvirtino papildomą kreditorės AB „DNB bankas“ 1 275 658,82 Eur (4 404 594,76 Lt) finansinį reikalavimą, o šią nutartį apskundus, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-293/2014, ja paliko nepakeistą. Nutraukus UAB „Vicus“ restruktūrizavimo bylą kreditorinis reikalavimas pakito, byloje pateiktas detalus kreditorinio reikalavimo dydžio paskaičiavimas, kurį sudaro negrąžintos paskolos 3 935 349,06 Eur suma, palūkanos 814 719,97 Eur, delspinigiai 314 090,94 Eur bei bylinėjimosi išlaidos 14 461,89 Eur (49 934,00 Lt).

63Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, UAB „Vicus“ bankroto byloje tvirtintinas kreditorės AB „DNB bankas“ 5 078 621,86 Eur finansinis reikalavimas (ĮBĮ 26 straipsnis).

64Dėl baudos kreditoriui V. Z. ir kreditorei UAB „VKK Vilnius“ skyrimo

65Kreditorė AB „DNB bankas“ prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tiek kreditoriui V. Z., tiek ir kreditorei UAB „VKK Vilnius“ skirti baudą, pusę paskirtos baudos sumos skiriant kreditorei.

66CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs nurodyto straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi šių teisės normų turinio analizė teismui suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

67Pažymėtina, kad CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti: tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-346/2012). Be to, įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Įvertinus tai, kad kreipimasis į teismą dėl galimai pažeistų teisių ir interesų, yra šalies teisė, teismo vertinimu, šioje byloje kreditorių V. Z. ir UAB VKK Vilnius“ akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatyta.

68Dėl bylinėjimosi išlaidų

69Tenkinus kreditorės AB „DNB bankas“ prašymą patvirtinti UAB „Vicus“ bankroto byloje jos 5 078 621,86 Eur finansinį reikalavimą, o kreditorių V. Z. ir UAB „VKK Vilnius“ ieškinius atmetus, yra pagrindas kreditorės AB „DNB bankas“ naudai priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70Kreditorė pateikė įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje iš viso turėjo 3 993,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios susidarė už atstovavimą teismo posėdžiuose bei atsiliepimų į ieškinius ir prieštaravimus rengimas, ir kurias kreditorė prašo priteisti iš kreditorių V. Z. ir UAB „VKK Vinius“. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos iš kreditorių V. Z. ir UAB „VKK Vilniaus“ kreditorės AB „DNB bankas“ naudai priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 1 996,50 Eur sumą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

71Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 47,07 Eur, todėl tenkinus kreditorės AB „DNB bankas“ prašymą patvirtinti UAB „Vicus“ bankroto byloje jos 5 078 621,86 Eur finansinį reikalavimą, o kreditorių V. Z. ir UAB „VKK Vilnius“ ieškinius atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kreditorių V. Z. ir UAB „VKK Vilnius“ lygiomis dalimis, t. y. po 23,54 Eur (CPK 96 straipsnis).

72Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 290-291 straipsniais,

Nutarė

73kreditorių V. Z. ir uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“ ieškinius atmesti.

74uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ bankroto byloje patvirtinti kreditorės akcinės bendrovės „DNB bankas“ 5 078 621,86 Eur finansinį reikalavimą.

75Iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“, j. a. k. 300861795, ir kreditoriaus V. Z., a. k. ( - ) kreditorės akcinės bendrovės „DNB bankas“, j. a. k. 112029270, naudai priteisti po 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

76Iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“, j. a. k. 300861795, ir kreditoriaus V. Z., a. k. ( - ) valstybės naudai priteisti po 23,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

77Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, Mantui Cemnolonskiui,... 3. dalyvaujant kreditorės akcinės bendrovės „DNB bankas“ atstovei advokatei... 4. kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“ atstovei R. R.,... 5. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ atstovei advokato... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB „Vicus“... 8. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtino... 9. Kauno apygardos teisme gautas kreditoriaus V. Z. atskirasis skundas, kuriuo jis... 10. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi kreditoriaus V. Z.... 11. Atsiliepimu į kreditoriaus V. Z. pateiktus prieštaravimus dėl finansinio... 12. Atsiliepimu į kreditoriaus V. Z. pateiktus prieštaravimus dėl finansinio... 13. Kreditorius V. Z. į UAB „Vicus“ bankroto bylą pateikė teismui ieškinį... 14. Atsiliepimu į kreditoriaus V. Z. ieškinį, bankrutuojančios UAB „Vicus“... 15. Atsiliepimu į kreditoriaus V. Z. ieškinį, Vilniaus miesto 14-ojo notarų... 16. Atsiliepimu į kreditoriaus V. Z. ieškinį, kreditorė AB DNB bankas prašo... 17. Kauno apygardos teisme 2017 m. gegužės 3 d. gautas kreditorės UAB „VKK... 18. Atsiliepimu į kreditorės UAB „VKK Vilnius“ ieškinį, kreditorė AB DNB... 19. Atsiliepimu į kreditorės UAB „VKK Vilnius“ ieškinį, bankrutuojančios... 20. Kauno apygardos teisme 2017 m. birželio 16 d. gautas kreditoriaus V. Z.... 21. Kreditorių V. Z. ir UAB „VKK Vilnius“ ieškiniai netenkinti, UAB... 22. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės... 23. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo... 24. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose... 25. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl kreditorės AB „DNB... 27. Egzistuojant kredito sutarties pasirašymo tarp šalių faktui bei jos vykdymo... 28. Kreditoriaus V. Z. ieškinys, pareikštas actio Pauliana pagrindu, grindžiamas... 29. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66... 30. Tiek UAB „Vicus“ kreditorius V. Z., tiek ir kreditorė UAB „VKK... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos būtinosios actio... 32. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo... 33. Taigi viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turi... 34. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir... 35. Tuo tarpu kreditorė UAB „VKK Vilnius“, reikšdama ieškinį actio Pauliana... 36. Kita vertus pažymėtina, kad nei kreditorius V. Z., nei kreditorė UAB VKK... 37. Be to, pažymėtina, kad pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, kreditorius ginčyti... 38. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sudarytų prieštaraujant... 39. Byloje taip pat prašoma taikyti CK 1.82 straipsnio nuostatas, siekiant... 40. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad šiuolaikinei... 41. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įmonės, vykdydamos savo ūkinę... 42. CK 4.181 straipsnyje reglamentuojama svetimo daikto hipoteka, t. y. įstatymas... 43. Byloje esantis UAB „Vicus“ 2008 m. kovo 26 d. raštas patvirtina, kad J. ir... 44. Šiuo atveju darytina išvada, kad byloje nėra paneigta, kad R. ir J. S.... 45. Pažymėtina, kad versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno,... 46. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sudarytų prieštaraujant... 47. Kreditorius V. Z. pareikštu ieškiniu ginčija UAB „Vicus“ sudarytus... 48. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų... 49. Finansų įstaigų įstatymas (toliau – FĮĮ) 31 straipsnio 3 dalis... 50. Pažymėtina, kad Finansinių įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje yra... 51. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad kreditoriaus V. Z.... 52. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sudarytų prieštaraujant... 53. Kreditorius V. Z. pateiktu ieškiniu įrodinėja, kad ginčijami sandoriai... 54. CK 1.81 straipsnis nustato, kad yra niekinis ir negalioja viešajai tvarkai ar... 55. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad sandorio turinys geros... 56. Kreditorius V. Z. įrodinėdamas, kad ginčo sandoriai prieštarauja viešajai... 57. Kaip byloje nustatyta, R. ir J. S. suteiktas kreditas buvo panaudotas būtent... 58. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ginčo... 59. Dėl kreditorės AB „DNB bankas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB... 60. Nenustačius ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindų, kuriais yra... 61. Pažymėtina, kad į bylą pateiktas 2012 m. kovo 29 d. susitarimas Nr.... 62. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu dar ir tai, kad pati UAB „Vicus“... 63. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, UAB „Vicus“ bankroto... 64. Dėl baudos kreditoriui V. Z. ir kreditorei UAB „VKK Vilnius“ skyrimo... 65. Kreditorė AB „DNB bankas“ prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis... 66. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 67. Pažymėtina, kad CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 69. Tenkinus kreditorės AB „DNB bankas“ prašymą patvirtinti UAB „Vicus“... 70. Kreditorė pateikė įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje iš viso turėjo 3... 71. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 72. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26... 73. kreditorių V. Z. ir uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“... 74. uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ bankroto byloje patvirtinti... 75. Iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“, j. a. k.... 76. Iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“, j. a. k.... 77. Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama...