Byla 2A-1335-370/2011
Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-18 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-390-323/2011 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančiai per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-18 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti atsakovės veiksmus atsisakant atidėti paskolos grąžinimą neteisėtais, pažeidžiančiais ieškovo ir jo faktinės šeimos interesus, taip pat pripažinti nesąžiningomis ir todėl neprivalomomis ieškovui kreditavimo sutarties nuostatas dėl atsakovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį, įpareigoti tęsti atsakovę kreditavimo sutarties vykdymą, t. y. šalis sugrąžinti į padėtį, kuri buvo iki kredito sutarties nutraukimo, atitinkamai pratęsiant kredito sutartį. Nurodė, kad 2008-04-04 šalys sudarė kreditavimo sutartį Nr. BK08/04/07L būsto pirkimui, o 2008-04-25 – vartojimo kredito sutartį Nr. VK 08/04/49L įsigyto būsto remontui. 2008 m. rudenį ieškovas neteko darbo, apie tai informavo atsakovę bei pateikė prašymus dėl kredito grąžinimo atidėjimo, tačiau atsakovė, piktnaudžiaudama savo dominuojančia padėtimi, nepagrįstai ir neteisėtai atidėti būsto paskolos grąžinimą atsisakė bei vienašališkai sutartį nutraukė. Šalių sudaryta būsto kreditavimo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl ją aiškinant turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės, bet ir CK 6.193 str. 4 dalis bei CK 6.188 str. 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojui sutarties aiškinimo taisyklė. Būsto kredito sutarties 13.1., 13.2.2, 13.3. punktuose yra numatytas galimas kreditavimo sutarties nutraukimas ir įpareigojimas prieš laiką grąžinti kreditą bei su juo susijusias įmokas, jeigu kredito gavėjas vėluoja mokėti įmokas ir kredito gavėjo materialinė būklė nebeatitinka banko nustatytų reikalavimų. Ieškovui nebuvo suteikta reali galimybė iki pasirašant sutartį su sutarties sąlygomis tinkamai susipažinti, su atsakovu individualiai aptarti bei daryti įtaką sutarties sąlygų pakeitimui susitariant dėl kitokių sutarties nutraukimo aplinkybių, taip pat galimybės atidėti kredito grąžinimą iki dvejų metų. Todėl vadovaujantis CK 6.185 str. 2 dalimi, sutarties standartinės sąlygos dėl sutarties nutraukimo ieškovui nėra privalomos. Sutarties 12.1. ir 16.1 punktuose nurodyta, kad sutarties sąlygos gali būti pakeistos raštišku šalių susitarimu. Ieškovas nurodė, jog jis negalėjo įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos – ekonominės krizės. Sudarant kredito sutartį, jokių ekonominės krizės požymių nebuvo ir to nebuvo galima numatyti. Šiuo metu ieškovas gali tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas 2008-06-04 pateikė bankui prašymą dėl paskolos atidėjimo 6 mėnesiams. Ieškovo prašymas buvo patenkintas ir nustatyta kredito grąžinimo pradžia 2009-01-26. Sukakus kredito grąžinimo terminui ieškovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, į raginimus nereagavo, todėl 2009-04-14 kredito sutartis buvo nutraukta. Bankas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, bendravo su ieškovu, buvo kooperatyvus. Atsakovės teigimu, kredito sutarties sąlygos buvo aptartos su ieškovu individualiai. Pasirašydamas kredito sutartį ieškovas patvirtino, kad su sutarties sąlygomis susipažino ir kad sutarties sąlygos yra jam aiškios ir suprantamos. Atsakovė šešis mėnesius geranoriškai laukė, kol ieškovas susimokės skolą ir sutarties nenutraukė. Ieškovui nepašalinus pažeidimų, kredito sutartis buvo nutraukta sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Ieškovo reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir pratęsti kredito sutarties terminą akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimams, nes ieškovas veikė nesąžiningai, piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis nemokėdamas palūkanų, o vėliau kredito grąžinimo įmokų.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-04-18 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sudarytą sutartį, o ieškovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus: nustatytu laiku negrąžino kredito, nesumokėjo palūkanų. Nors ieškovas informavo atsakovę, jog dėl pablogėjusios finansinės padėties neturi galimybių laiku mokėti eilinių kredito įmokų bei kitų su kredito lėšų naudojimu susijusių sumų, prašė atidėti kredito grąžinimo terminą, tačiau įmokų ir toliau nemokėjo, o tai buvo pakankamas pagrindas atsakovei nuspręsti, jog sutartis nebus vykdoma tinkamai ateityje. Byloje pateikti duomenys apie atsakovo gautą darbo užmokestį tik už tris mėnesius, t. y. nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. kovo mėnesio neįrodo, kad atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra pasikeitusi. Ieškovas neįrodė, kad finansiniu sunkmečiu, nors ir su nedideliais vėlavimais, būtų mokėjęs įmokas, reagavęs į priminimus bei pašalinęs pažeidimus, kas rodytų, jog galima būtų tikėtis sutarties vykdymo ateityje. Ieškovo argumentą, kad jis turi būti atleistas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą dėl nenugalimos jėgos, t. y. pasaulinės ekonominės krizės, sukėlusios nedarbo pasekmes, teismas atmetė nurodydamas, kad ieškovo nurodytoms aplinkybėms nėra būdingi nenugalimos jėgos požymiai. Taip pat teismas nurodė, kad sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu tokia teisė numatyta sutartyje, nebent įstatymas įsakmiai nurodytų specialią išimtį, jog tam tikros sutartys turi būti vienašališkai nutrauktos tik teismine tvarka. Šiuo atveju bankas vienašališkai nutraukdamas sutartį vadovavosi būsto kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1 p. numatytais pagrindais ir tvarka. Be to, ieškovas nei per papildomai nustatytą terminą, nei vėliau nesumokėjo sutartyje numatytų įmokų ir palūkanų, todėl bankas turėjo teisę tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą vienašališkai nutraukti būsto kreditavimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad bankas, esant įstatyminiam pagrindui, sutartį galėjo nutraukti per žymiai trumpesnį terminą, nei tai buvo padaryta. Ieškinio patenkinimas leistų sutartį pažeidusiam asmeniui toliau naudotis jam suteikto kredito nauda, pažeistų atsakovo interesus ir sąžiningumo principo kriterijus, todėl ieškinyje nurodytais motyvais tenkinti ieškovo reikalavimų nėra pagrindo.

6Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė byloje išvadą (b. l. 120–131), kad daug kredito sutarties sąlygų laikytinos nesąžiningomis, tačiau ieškovui pažeidus sutartį, jam kyla atsakomybė grąžinti kreditą bei sumokėti visas pagal sutartį mokėtinas sumas, o atsakovo vienašališkas sutarties nutraukimas vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas.

7Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Priešingai, nei nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovas nesislapstė nuo atsakovės ir nevengė prievolės įvykdymo, dėjo visas pastangas, kad atsakovė būtų informuota apie netikėtai susiklosčiusią atsakovo sunkią finansinę padėtį, prašė atidėti paskolos grąžinimą, bendradarbiavo su atsakove, tačiau atsakovės įgalioti asmenys (banko darbuotojai) atsisakė su ieškovu bendradarbiauti, tuo piktnaudžiaudami savo kaip stipresniosios šalies padėtimi, ir vienašališkai nutraukė būsto kreditavimo sutartį. Taip atsakovė pažeidė prievolių vykdymo principus, sutarties šalių pareigą elgtis sąžiningai. Būsto kreditavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, todėl bylą nagrinėjantis teismas privalėjo sutarties sąlygų atitikimą CK 6.188 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo reikalavimams įvertinti ex officio. Teismas šios pareigos nevykdė, o formaliai konstatavo prievolės pažeidimą. Ieškovas net neginčijo pažeidęs sutartinę prievolę, tačiau teismas neįsigilino į bylos esmę ir neatsižvelgė į tą pažeidimą pateisiančias pažeidimo priežastis. Aiškinant vartojimo sutartis turi būti vadovaujamasi palankiausio vartotojui sutarties sąlygos aiškinimo taisykle, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Būsto kredito sutarties 13.1, 13.2.2 ir 13.3 punktuose yra numatyta sutarties nutraukimo galimybė įpareigojant prieš terminą grąžinti kreditą ir su juo susijusias įmokas, jeigu kredito gavėjas vėluoja mokėti įmokas ar kredito gavėjo materialinė būklė nebeatitinka banko nustatytų reikalavimų. Visos atsakovės ieškovui pateiktos sutarties nuostatos yra standartinės atsakovės su vartotojais sudaromose sutartyse, iki sutarties apsirašymo nebuvo suteikta galimybė su jomis susipažinti, dėl jų derėtis, individualiai aptarti. Minėtos sutarties sąlygos pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo teises ir interesus. Sutarties 12.1 punkte numatyta galimybė pakeisti sutartį rašytiniu susitarimu, ieškovas kreipėsi į atsakovę, tačiau pastaroji atsisakė bendradarbiauti, pavyzdžiui, dėl galimybės atidėti kredito grąžinimą dvejiems metams. Be to, apelianto nuomone, Lietuvą ir pasaulį krečianti ekonominė krizė laikytina nenugalimos jėgos aplinkybe, dėl kurios ieškovas nuo 2008 m. pabaigos iki 2010-01-01 nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį. Ekonominės krizės aplinkybė yra visiems žinoma ir jos įrodinėti nereikia. Apelianto nuomone, riziką dėl to, kad netikėtai kilus ekonominei krizei, apeliantas nebegalės laiku mokėti kredito įmokų, o atsakovė nebegaus to, ko tikėjosi pagal sutartį, turi prisiimti abi sutarties šalys, o ne vien ieškovas. Vienu motyvų, kuriuo buvo atmestas ieškinys, teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovo pateikta pažyma apie gautas pajamas nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. kovo mėnesio neįrodo, kad ieškovo finansinė padėtis yra pasikeitusi. Teismas byloje iš vartojimo teisinių santykių privalėjo būti aktyvus, galėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomų įrodymų apie pajamas.

8Atsiliepime atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas ieškinį atmetė remdamasis trimis motyvais: byloje yra įrodytas ir neginčijamas faktas, kad ieškovas pažeidė būsto kreditavimo sutartį, vienašališkai nutraukti sutartį galima tuomet, kai kita šalis jos neįvykdo per papildomą terminą, ieškovės nurodoma ekonominės krizės aplinkybė neturi nenugalimos jėgos požymių. Atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, o ieškovas – ne. Vėluojantys mokėjimai pagal sutarties 13.1 punktą laikytini esminiu sutarties pažeidimu. Jei šio pažeidimo kredito gavėjas nepašalina ir per papildomą terminą, laikoma, kad jis iš esmės pažeidė sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad bankas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovas nevykdys būsto kredito sutarties ateityje. Sutarties 13.1 punkto sąlyga, nustatanti banko teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, atitinka sąžiningumo reikalavimus ir yra privaloma ieškovui. Sutartis buvo nutraukta būtent vadovaujantis šiuo punktu, todėl apelianto argumentai dėl kitų sutarties sąlygų nesąžiningumo yra teisiškai nereikšmingi. Sutarties 13.1 punkto sąlygos yra aiškios ir suprantamos, byloje nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo kalbėti apie banko piktnaudžiavimą. Specialios sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos su ieškovu. Banko teisė vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo yra įtvirtinta CK 6.217, 6.874 straipsniuose, be to, finansų įstaigai nutraukti sutartį, jeigu klientas laiku nesumoka kredito ir palūkanų įmokų, yra numatyta Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 7 d. 4 punkte. Kai banko teisę numato ir sutartis, ir teisės aktai, yra neracionalu teigti, kad sąlyga yra nesąžininga vartotojui ar kad ieškovas negalėjo numatyti tokio reikalavimo ir jo aptarti. Ieškovas nepagrindžia, kokiu būdu jo interesai yra pažeisti ir kaip tai susiję su tuo, kad kredito sutarties sudarymo metu ieškovas negalėjo daryti įtakos sudaromai sutarčiai. Ieškovas teigia, kad dėl jo negalėjimo įvykdyti prievolę bankas turėtų laukti 2 metus negaudamas jokių įmokų ir bankas su tokia sąlyga turėtų sutikti. Kredito grąžinimo atidėjimo sąlygų šalys įprastai nenumato sutartyse, nes bankui nėra jokio ekonominio pagrįstumo. Bankas geranoriškai bendradarbiavo su ieškovu ir iš karto, nors ir turėjo pagrindą, nenutraukė kredito sutarties, o ieškovas iki šios dienos nevykdo savo piniginių prievolių, nesiekia mažinti daromos žalos, bent iš dalies padengti savo skolinį įsipareigojimą ir tokiais veiksmais parodo, kad jo ketinimai yra nesąžiningi. Aplinkybė, kad ieškovas gauna darbo užmokestį, nereiškia, kad jis vykdys savo prievoles. Jei ieškovas mano, kad jo turimų pajamų pakaktų gauti kreditą, jis turi galimybę kreiptis į kredito įstaigas dėl kredito suteikimo (refinansavimo) bendra tvarka, be to būsto kreditavimo sutarties atnaujinti nebegalima, kadangi trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra išmokėjęs bankui draudimo išmoką ir turi teisę nukreipti išieškojimą į ieškovą. Nesąžiningų sutarties sąlygų institutas negali būti taikomas nesąžiningam vartotojui ginti, vartojimo sutarties šalių pusiausvyra turi būti teisinga ir verslininkui. Ieškovo kreipimasis į banką dėl sutarties keitimo nereiškia, kad bankas privalo sutikti su siūlomu pakeitimu. Sutarties šalis, prieš sutikdama pakeisti sutarties sąlygas, turi įvertinti, ar ji dėl to nepatirs nepagrįstų nuostolių. Bankas yra finansų įstaiga, kurios verslo rizika yra kreditų teikimas, sudarydama sandorius turi veikti saugiai ir patikimai, privalo iš anksto įvertinti suteikto kredito negrąžinimo riziką. Bankas, įvertinęs susidariusią situaciją ir faktines aplinkybes, nusprendė, kad negali atidėti ieškovui išduoto kredito grąžinimo termino, todėl nutraukė sutartį. Bankas elgėsi sąžiningai, pagal kredito sutarties ir įstatymų reikalavimus, atliko visus veiksmus, kad ieškovui būtų palengvintos kredito grąžinimo sąlygos. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ekonominė finansinė krizė yra visiems žinoma neįrodinėtina aplinkybė, be to, minėta ekonominė krizė nelaikytina nenugalimos jėgos aplinkybe. Ieškovui negalėjo būti nežinoma aplinkybė, kad jis gali netekti darbo ir pajamų.

9Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į ieškinį dėl apeliacinio skundo pagrįstumo nepasisako.

10Apeliacinis skundas tenkintinas.

11Byloje nustatyta, kad šalys 2008-04-04 sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK08/04/07L (toliau – Sutartis) dėl 94 126,51 EUR kredito suteikimo buto, esančio ( - ), pirkimui. Galutinis kredito terminas – 2043-03-26. 2008-04-25 šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VK08/04/49L, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 11 585,00 EUR kreditą būsto, kuris įsigytas panaudojant kreditą, suteiktą pagal būsto kreditavimo sutartį, remontui. (t. 1, b. l. 14–35). 2008-06-04 raštu ieškovas paprašė paskolos mokėjimą atidėti 6 mėnesiams (t. 1, b. l. 77). 2008-06-27 papildomu susitarimu tarp šalių buvo atidėta kredito grąžinimo pradžia iki 2009-01-26 (t. 1, b. l. 78, 79). Atsakovė 2008-11-10, 2008-12-01, 2009-01-06, 2009-02-19, 2009-03-30 siuntė ieškovui raginimus sumokėti skolą (t. 1, b. l. 80, 81, 154–156). 2009-04-01 raštu ieškovas paprašė atsakovės nenutraukti Sutarties, nurodydamas, kad per mėnesį gali mokėti po 500 Lt, o ateityje daugiau (t. 1, b. l. 83). 2009-04-04 atsakovė vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį.

12Ieškovas ieškinį grindė šalių sudarytos kredito sutarties sąlygų nesąžiningumu, konkrečiai – bendrosios dalies 13.1 punkto, kuriame nustatyta, kad kredito gavėjui nesumokėjus laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti kreditą prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti Sutartį.

13Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas. Vien aplinkybės, kad galimybę nutraukti sutartį prieš terminą numato įstatymai, tokia galimybė buvo nustatyta sutartyje ir egzistuoja sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo formalios sąlygos, nepakanka išvadai, jog sutarties sąlyga ir ja grįstas sutarties nutraukimas yra sąžiningi ir teisėti. Sutarties sąlygos sąžiningumo klausimas sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas klausimus dėl ginčo sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi bei dėl vartojimo sutarčių sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams privalo spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2006-02-22 Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 Nr. 3K-3-211/2008). Šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovas fizinis asmuo sudarė sutartį ne su verslu ar profesija susijusiu tikslu, o vieninteliam gyvenamajam būstui, kuriame iki šiol gyvena su šeima, įsigyti (Sutarties 2.8 p., t. 1, b. l. 14), todėl sutartis laikytina vartojimo sutartimi (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Sutartis yra ilgalaikė – sudaryta 35 metams, sutarties šalys ekonominiu požiūriu yra nelygios. Aplinkybė, kad CK 6.874 str. 2 dalyje ar Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 7 d. 4 punkte numato kreditoriaus teisę skolininkui nevykdant ar netinkamai vykdant įsipareigojimus reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su kitais priklausančiais mokėjimais, nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir jos neriboja bendra pareiga elgtis sąžiningai, protingai, teisingai bei kitos sutartinius ir prievolinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 1.5, 6.4, 6.158 str.). Akivaizdu, kad nustatytas uždelsimo atsiskaityti terminas kaip sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga gali būti visiškai skirtingai vertinamas kai sutarties terminas yra 35 metai, ir kai, pavyzdžiui, 1 metai. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, jog sutarties pažeidimas buvo ir kad šis pažeidimas atitiko Sutarties 13.1 punkte nustatytas sąlygas sutarčiai prieš terminą nutraukti, todėl padarė išvadą, kad atsakovė galėjo sutartį nutraukti ir anksčiau. Tačiau byloje nagrinėjamu atveju ieškovas ir neginčijo aplinkybės, kad jis šią sutarties sąlygą pažeidė, ieškovas ieškinį grindė aplinkybė, kad dėl svarbių priežasčių neteko galimybės tinkamai vykdyti sutartį, šis pažeidimas nesudaro pagrindo nutraukti Sutartį prieš terminą, o Sutarties atitinkama sąlyga, nustatanti tokią atsakovės teisę, yra nesąžininga. Pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ieškovo pažeidimo CK 6.217 straipsnio požiūriu, t. y., ar ieškovo padarytas sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne.

14Atsakovė atsikirto teise nutraukti Sutartį dėl esminės Sutarties sąlygos pažeidimo, tačiau pakankamai argumentų pagrįsti šiam deklaratyviam teiginiui, t. y. kad ieškovo padarytas pažeidimas – eilinių įmokų ir palūkanų mokėjimo uždelsimas – yra laikytinas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, nenurodo. Byloje pateikta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada (t. 1, b. l. 120–133) buvo konstatuota daug Sutarties sąlygų esant nesąžiningoms, tačiau kartu padaryta išvada, jog atsakovė sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai. Pastaroji išvada padaryta remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2004 esančiu išaiškinimu, kad paskolos ir palūkanų grąžinimo terminai yra viena iš pagrindinių paskolos (kredito) sutarties sąlygų. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (pav., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2008-05-06 Nr. 3K-3-120/2008, 2009-04-27 Nr. 3K-3-186/2009, 2009-06-08 Nr. 3K-3-252/2009).

15Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra nurodęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2004, kurioje esančiu išaiškinimu rėmėsi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba, buvo sudaryta kredito sutartis tarp banko ir kito juridinio asmens – verslininko, šešerių metų terminui, taigi akivaizdu, kad minėtos ir šios bylos, kurioje ginčas kilo iš vartojimo sutarties, ratio decidendi nesutampa. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-15 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 vartojimo kreditavimo sutarties nutraukimo klausimu išaiškino, jog kreditavimo sutarties (paprastai kreditas grąžinamas per ilgą laiko tarpą periodinėmis įmokomis) esmė nulemia tai, kad kreditoriaus pareiškimą dėl nutraukimo negalima visais atvejais vertinti kaip sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 str. 1 ir 2 d.). CK 6.209 str. 3 dalies nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 str. 4 d.).

17Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad atsakovė ieškovui buvo nustačiusi papildomą terminą prievolei įvykdyti. Teismas rėmėsi CK 6.217 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimą dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo, 4 dalimi, tačiau, kaip minėta, net nevertino, ar ieškovo pažeidimas byloje nagrinėjamu atveju laikytinas esminiu. Teismas neatsižvelgė į CK 6.209 straipsnio, reglamentuojančio papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymo sąlygas, kurio 3 dalyje nustatyta, kad papildomai nustatytas terminas negali būti neprotingai trumpas, o 4 dalyje nustatytas ribojimas (ir po papildomai nustatyto termino) nutraukti sutartį dėl neesminio sutarties sąlygų pažeidimo, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį. Byloje nagrinėjamu atveju prieš nutraukiant sutartį ieškovo skola sudarė tik šiek tiek virš 3000 EUR (t. 1, b. l. 81), kai visa paskolos suma – 94 126,51 EUR.

18Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir atsakovės argumentais, kad pasaulinės ekonominės krizės aplinkybė nelaikytina nenugalima jėga, atleidžiančia ieškovą nuo atsakomybės už prievolės neįvykdymą (CK 6.212 str.). Tačiau kartu pažymi, kad minėta aplinkybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti sutarties vykdymo suvaržymą dėl pasikeitusių aplinkybių (CK 6.204 str.). Tokio vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pav., Kauno apygardos teismo 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-854-6001/2011). Atsakovės argumentai, kad ekonominė krizė nelaikytina visiems žinoma aplinkybe, yra atmestini, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2010-11-23 Nr. 3K-3-459/2010, 2011-05-31 3K-3-265/2011). Lietuvos darbo biržos duomenimis (2009-02-02 Lietuvos darbo biržos informacinis leidinys 2009 Nr. 1(134), Situacijos darbo rinkoje apžvalga, 2008 gruodis, Nr. 12, 2009-01-13), 2008 metais į teritorines darbo biržas kreipėsi 29 proc. daugiau asmenų nei 2007 metais, 2008 metais ne tik mažėjo laisvų darbo vietų skaičius, bet ir buvo fiksuoti ryškūs pasikeitimai laisvų darbo vietų struktūroje. Šiuos pasikeitimus be sezoninių skirtumų labiausiai įtakojo ekonominė situacija. Ieškovas neteko darbo, todėl objektyviai laikinai neteko galimybės tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad turėdamas galimybę sutartį vykdyti ieškovas nevykdė jos tyčia, nesąžiningai. Atsakovės atsiliepimo argumentai, kad ieškovas iki šios dienos nevykdo savo piniginių prievolių, nesiekia mažinti daromos žalos, bent iš dalies padengti savo skolinį įsipareigojimą ir tokie veiksmai neva įrodo ieškovo ketinimų nesąžiningumą, yra visiškai nesuprantami, nes pati atsakovė kartu nurodo, kad sutartis nutraukta, jos vykdymo atnaujinti nebegalima, be to, jai UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra išmokėjęs draudimo išmoką, kuris ir turi reikalavimo teisę į ieškovą. Ieškovė nepagrįstai sureikšmina eilinės įmokos svarbą vertinant sutarties pažeidimo esmingumą, nes pačios atsakovės veiksmai atidedant mokėjimus, taip pat Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.1. punktas, kuriame numatytos sankcijos už sutarties refinansavimą (2 proc. nuo negrąžintos kredito sumos), patvirtina, kad ilgalaikės Sutarties tikslas yra ne momentinė nauda, o pelnas ilgalaikėje perspektyvoje. Atsakovė nepagrįstai laikino nemokumo riziką perkelia vien ieškovui. Neabejotina, kad ieškovui negalėjo būti nežinoma aplinkybė, kad jis gali netekti darbo ir pajamų, tačiau tas pats pasakytina ir apie atsakovę, be to, jai, kaip veikiančiam finansinių paslaugų srityje (užsiimančiam kreditų išdavimu) tiek Lietuvoje, tiek užsienyje asmeniui, turinčiam galimybę prognozuoti tiek šalies, tiek pasaulio ekonominę situaciją, neabejotinai taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Laikinas pajamų netekimas praradus darbą per 35 metų sutarties galiojimo laikotarpį yra labai tikėtinas ir yra nesąžininga esant laikiniems skolininko sunkumams nutraukti ilgalaikę sutartį. Byloje esantys duomenys patvirtina (t. 2, b. l. 71), kad šiuo metu ieškovo gaunamas darbo užmokestis kelis kartus viršija vidutinį Lietuvoje, ir ieškovas yra finansiškai pajėgus vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovės argumentai, kad darbo užmokestis neturi įtakos jo mokumui, kad ieškovas gali turėti kitų įsipareigojimų, yra deklaratyvūs ir grįsti spėjimu – atsakovė nenurodo, kuo pasireiškė esminis ieškovo mokumo pablogėjimas (nevertinant jo darbo užmokesčio) palyginti su buvusiu tuo metu, kai atsakovė su ieškovu sudarė Sutartį.

19Atskirai pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties pažeidimo kaip esminio ir atsakovės deklaruojamo rizikos padidėjimo, didelę reikšmę turi aplinkybė, kad kredito sutartis (prievolių pagal ją tinkamas įvykdymas) buvo apdrausta, o atsakovė pagal draudimo sutartį yra naudos gavėja (t. 1, b. l. 45). Be to, kredito sutartis buvo užtikrinta ir už kreditą pirkto ieškovo buto įkeitimu. Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 7 d. 4 punkte, kuriuo remiasi atsakovė, numatyta ne vien finansų įstaigos teisė nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti įvykdyti visus įsipareigojimus prieš terminą, bet ir alternatyvi teisė pareikalauti suteikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės teiginiai dėl neva staiga išaugusios rizikos ir nuostolių atsiradimo galimybės, yra visiškai neįtikinantys. Kredito sutarties draudimas yra viena iš kredito sutarties sąlygų (Sutarties 2.8 p., t. 1, b. l. 14), atsakovei buvo žinoma draudiko galimybė laikinai mokėti bankui įmokas už ieškovą. Tačiau bankas kreipėsi į draudiką reikalaudamas iškart visos kredito sumos (t. 1, b. l. 93). UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo išmokas mokėjo kas mėnesį, paskutinė kurių buvo išmokėta 2010-06-10, t. y. jau ieškovui pareiškus ieškinį teisme (t. 1, b. l. 95). Dar 2009-05-20 tarp UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir 10 bankų, tarp jų ir Nordea Bank Finland Plc, buvo pasirašyta sutartis, kurioje numatoma, kad su finansiniais sunkumais susidūrusiems fiziniams asmenims bankai galės atidėti kredito grąžinimą iki vienų metų, o už jį įmokas bankui mokės UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pagal minėtą sutartį per 2009 m. pagalba išsaugant bankams įkeistą būstą buvo suteikta maždaug 1400 šeimų, o per 2010 m. I ketv. – 300 šeimų. 2010-05-25 metais ši sutartis buvo pratęsta dar dvejiems metams.

20Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pažeidimas nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu, kadangi negalima daryti išvados, kad atsakovė dėl laikino pažeidimo pobūdžio iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš ilgalaikės sutarties ir negalėjo to numatyti; pagal sutarties esmę, griežtas atsiskaitymo uždelsimo terminų laikymasis neturi esminės reikšmės sutarties galiojimui; ieškovo prievolės pažeidimas yra ne tyčinis ir ne dėl didelio jo neatsargumo, o dėl objektyvių priežasčių; laikinas prievolės neįvykdymas nedavė atsakovei pakankamo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ieškovas dėl sutarties nutraukimo patirtų didelių ne tik finansinių nuostolių, bet ir neturtinės žalos, kadangi kredito sutarties tikslas buvo panaudotas šeimos gyvenamajam būstui įsigyti (CK 6.217 str. 2 d). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes akivaizdu, kad atsakovė nesiėmė visų įmanomų priemonių ilgalaikei sutarčiai išsaugoti, sutartį nutraukė nesant tam pakankamo pagrindo, ieškovui atkūrus mokumą nesiekė sutarties atnaujinti ir tęsti, todėl atsakovės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo, kaip stipresnės sandorio šalies, padėtimi (CK 1.137 str.) ir sutarties vykdymo principų pažeidimas (CK 6.4 str., 6.8 str. 3 d., 6.158 str., 6.200 str.).

21Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl materialinės teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo bei įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų netinkamo taikymo naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str., CK 1.138 str. 2 p., 6.204 str. 3 d. 2 p.).

22Ieškovas byloje patyrė 1 274,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 33, 46, t. 2, b. l. 20, 70), kurios jam priteistinos iš atsakovės (CPK 93, 98 str.).

23Išnykus taikymo pagrindui naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1, b. l. 55, CPK 144, 150 str.).

24Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

Nutarė

25Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovo R. B. ieškinį tenkinti.

26Pripažinti atsakovės Nordea Bank Finland Plc veiksmus 2009-04-04 vienašališkai nutraukiant su ieškovu 2008-04-04 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. BK08/04/07L neteisėtu, sutarties šalis sugrąžinti į iki kredito sutarties nutraukimo buvusią padėtį, atitinkamai pratęsiant kredito sutartį.

27Iš atsakovės Nordea Bank Finland Plc ieškovui R. B. priteisti 1 274,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

28Panaikinti byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, įmonės kodas 112025592, buveinė Didžioji g. 18/2, Vilniuje, Klaipėdos atstovybė Šaulių g. 19, Klaipėdoje, ir tračiajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“, įmonės kodas 110076076, buveinė Ulonų g. 5, Vilniuje, kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovo R. B.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti atsakovės veiksmus atsisakant... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas 2008-06-04 pateikė... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-04-18 sprendimu ieškinį atmetė.... 6. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė byloje išvadą (b.... 7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 8. Atsiliepime atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad... 9. Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į ieškinį... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 11. Byloje nustatyta, kad šalys 2008-04-04 sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr.... 12. Ieškovas ieškinį grindė šalių sudarytos kredito sutarties sąlygų... 13. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos... 14. Atsakovė atsikirto teise nutraukti Sutartį dėl esminės Sutarties sąlygos... 15. Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2004, kurioje... 17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad... 18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir... 19. Atskirai pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties pažeidimo... 20. Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 21. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl... 22. Ieškovas byloje patyrė 1 274,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 33,... 23. Išnykus taikymo pagrindui naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos... 24. Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,... 25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą... 26. Pripažinti atsakovės Nordea Bank Finland Plc veiksmus 2009-04-04... 27. Iš atsakovės Nordea Bank Finland Plc ieškovui R. B. priteisti 1 274,50 Lt... 28. Panaikinti byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-02 nutartimi...