Byla B2-1168-459/2015
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Resota“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - ALBA Ferrous Trading GmbH ir ALWARK, UAB, Danske bank A/S, veikiantis per Danske bank A/S Lietuvos filialą

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, sekretoriaujant J. J., dalyvaujant pareiškėjui UAB „Resota“ akcininkų susirinkimo įgaliotam asmeniui G. G., UAB „RESOTA“ atstovui advokatui S. T., trečiojo asmens ALWARK, UAB atstovui advokatui A. P., ALBA Ferrous Trading GmbH atstovei advokatei R. G., Danske bank A/S Lietuvos filialo atstovui advokatui M. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Resota“ akcininkų susirinkimo įgalioto asmens G. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Resota“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - ALBA Ferrous Trading GmbH ir ALWARK, UAB, Danske bank A/S, veikiantis per Danske bank A/S Lietuvos filialą,

Nustatė

2pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „Resota“ restruktūrizavimo bylą, administratore paskirti L. B.. Nurodo, kad pagrindinė UAB „Resota“ veikla – metalo atliekų ir laužo didmeninė prekyba. Įmonė toliau vykdo ūkinę – komercinę veiklą, tačiau šiuo metu susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos nulėmė ekonominis nuosmukis visose šakose, o ypač metalo laužo rinkoje, įmonė buvo priversta realizuoti metalo laužą 2 kartus mažesne kaina, įmonei negalint laiku atsiskaityti su tiekėjais ir bankais, buvo areštuotos įmonės sąskaitos, o tai žymiai apribojo įmonės veiklą, sumažėjus įmonės teikiamų paslaugų paklausai ir padidėjus jų pasiūlai, sumažėjo teikiamų paslaugų kaina, padidėjo mokesčiai. Nepaisant visų šių finansinių sunkumų, įmonė yra pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus, grąžinti skolas ir toliau sėkmingai dirbti bei atstatyti įmonės mokumą. Laikini finansiniai sunkumai, su kuriais šiuo metu susiduria UAB „Resota“, gali būti pašalinti restruktūrizuojant įmonę, padedant jai plėtoti ir vystyti veiklą, atsisakant nepelningos veiklos, gaunant nuolaidas iš kreditorių ir kitais Įmonių restruktūrizavimo įstatyme numatytais būdais. Teigia, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnio reikalavimus restruktūrizavimo bylai iškelti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad įmonės veikla stabilizavosi. Prašė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą.

3Trečiasis asmuo Alba Ferrous Trading GmbH pateikė atsiliepimą, jame prašo atmesti pareiškėjo pareiškimą. Nurodo, jog pareiškėjas ir UAB „Resota“ jau trečią kartą kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau nėra žinoma, kas pasikeitė po paskutinio teismo proceso. Iš paskutinių metų teismų sprendimų matyti, kad UAB „Resota“ finansinė padėtis tik blogėja. Teismas turėtų įvertinti prieš tai teismų nustatytas aplinkybes ir kiek jos pasikeitė, kad būtų galima tą patį klausimą tomis pačiomis sąlygomis nagrinėti jau trečią kartą. Be to, nagrinėjamu atveju kelti restruktūrizavimo bylą nėra galimybės jau vien dėl to, kad kreditoriai Aaba Ferrous Trading GmbH ir ALWARK, UAB, kurių reikalavimų suma sudaro didžiąją reikalavimų dalį, kategoriškai nesutinka, kad būtų keliama restruktūrizavimo byla.

4Trečiasis asmuo ALWARK, UAB prašo atmesti pareiškimą ir skirti G. G. 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju nepraėjus nei mėnesiui po Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-12 nutarties, kurioje buvo įvertinta tikroji įmonės finansinė padėtis bei nustatyta, kad nėra jokios realios galimybės atkurti jos mokumą, priėmimo atsakovės akcininkas pakartotinai pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nepateikdamas jokių realių ir patikimų įrodymų, jog įmonės finansinė padėtis pasikeitė, yra reali galimybė atkurti įmonės mokumą ir įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslus. Mano, kad pareiškimas turėtų būti atmestas kaip visiškai nepagrįstas, o pareiškėjui turėtų būti skirta bauda už piktnaudžiavimą procesu.

5Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo atmesti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nurodo, jog klausimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo sprendžiamas jau trečią kartą, o atsakovės pateikti 2015 metų balandžio mėnesio restruktūrizavimo plano metmenys iš esmės nesikeičia nuo metmenų, pateiktų civilinėse byloje Nr. B2-719-163/2014 ir B2-1612-460/2015. Taigi atsakovė realiai neketina restruktūrizuoti savo veiklos ir taip siekia išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo bei piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Prašo skirti G. G. 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios sumos priteisiant trečiajam asmeniui.

6Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog šiuo atveju nėra piktnaudžiaujama procesu: įmonė teikė naujus duomenis, naujas lenteles. Įmonė galėtų vykdyti veiklą, jei tik būtų panaikinti visi suvaržymai. Pagal finansinius duomenis įmonė neatitinka sąlygų bankroto bylai iškelti. Įmonė siekia atsiskaityti su visais kreditoriais ir turi galimybių atgauti visas skolas.

7Teismo posėdžio metu trečiojo asmens ALWARK, UAB atstovas palaikė atsiliepime pateiktus argumentus. Nurodė, jog pateikti metmenys neatitinka teisės aktų reikalavimų. Galbūt skaičiai lentelėse ir pasikeitė, tačiau turinys liko toks pat.

8Teismo posėdžio metu trečiojo asmens ALBA Ferrous Trading GmbH atstovė su pareiškimu nesutiko, pagrindų kelti restruktūrizavimo bylą nemato. Mano, kad įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

9Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovas su pareiškimu nesutiko, nurodė, jog atsakovė trejus metus negrąžina kredito bankui, metmenys yra abstraktūs, spręstinas klausimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

10Pareiškimas netenkintinas.

11Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas - sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį finansinių sunkumų turinti įmonė - tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Įmonės restruktūrizavimo tikslui pasiekti taikomas ištisas priemonių kompleksas gaunant kreditorių pagalbą.

12Iš Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies įtvirtintų teisės normų seka, kad restruktūrizavimo byla iškeliama, jei įmonė atitinka Įmonių restruktūrizavimo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, nebuvo pažeisti Įmonių restruktūrizavimo 5 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, reglamentuojantys restruktūrizavimo plano metmenų rengimą ir jų turinį, bei teismui išnagrinėjus pareiškimą nėra pagrindo išvadai, jog įmonė yra nemoki ar nėra kitų Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, dėl ko teismui turi būti pateiktas pareiškimas ne dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bet dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

13Įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertę (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, informaciją apie įmonės tikrąją turto rinkos vertę, turto būklę, sandarą, likvidumą ir pan. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.

14Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog būtent restruktūrizavimo siekiantys asmenys privalo įrodyti, kiek ir kokio turto įmonė turi, jos finansinių sunkumų laikiną pobūdį ir bent tikėtiną įmonės sugebėjimą pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus; turi pateikti įrodymus ar bent įtikinamus argumentus apie skolų atgavimo realumą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014-08-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1440/2014; 2014-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1249/2014).

15Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog klausimas dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo nagrinėjamas jau trečią kartą. Paskutinėje išnagrinėtoje civilinėje byloje nutartį, kuria atsisakyta iškelti UAB „Resota“ restruktūrizavimo bylą, Klaipėdos apygardos teismas priėmė 2014-12-11. Nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2015-03-12 nutartimi palikus ją nepakeistą. Šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo išsamiai ištirti su įmonės turtine padėtimi ir galimybe restruktūrizuotis susiję duomenys. Trečias pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui pateiktas 2015-04-08, t. y. nepraėjus nė mėnesiui po to, kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi atsakovės pateiktų 2013-12-31 ir 2014-08-31 balansų duomenimis.

16Nagrinėjamoje byloje pateikto 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB ,,Resota“ turtas sudarė 4636908 Eur (iš jo ilgalaikis turtas – 3996140 Eur, trumpalaikis turtas – 640769 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3225705 Eur (tomas I, b. l. 41). Pagal šio balanso duomenis atsakovės turimą ilgalaikį turtą sudarė materialusis 631574 Eur vertės turtas, 3364438 Eur finansinis turtas ir 127 Eur kitas ilgalaikis turtas. Pagal 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovė fiksavo 241159 Eur pelno. Kreditorių sąrašo duomenimis, UAB ,,Resota“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 2488316,08 Eur (tomas I, b. l. 56), pagal 2014-12-31 balanso duomenis per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2488931, taigi daugiau nei pusę bendrovės 2014 m. rugpjūčio 31 d. balanse nurodytos turto vertės.

17Pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, UAB „Resota“ turimas turtas sudarė 5068177 Eur vertę (iš jo ilgalaikis turtas sudarė 4614719 Eur, o trumpalaikis – 453458), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4035628. Pagal 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „Resota“ patyrė 806790 Eur nuostolių.

18Vertinant 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Resota“ finansinius dokumentus matyti, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė sumažėjo, trumpalaikio padidėjo, o bendrovės įsipareigojimai sumažėjo. Tačiau tokiu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų duomenų realumo. Analizuojant ryškų trumpalaikio turto vertės padidėjimą pagal ieškovo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, matyti, kad didžiąją dalį bendrovės trumpalaikio turto 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė per vienerius metus gautinos sumos – 130957 Eur, atsargos ir perparduoti skirtos prekės – 56112 Eur. Restruktūrizavimo metmenyse nuodytas atsakovės debitorinių skolų sąrašas už 314759,81 Eur sumą, tačiau nepateikta jokių įrodymų, kaip atsakovė galėtų gauti apskaitoje fiksuotas gautinas sumas, taigi neįrodytas debitorinių sumų gavimo (išieškojimo) pagrįstumas bei realumas. Be to, lyginant šiuos duomenis su praėjusių metų duomenimis matyti, jog per vienerius metus gautinos sumos sumažėjo beveik dvigubai, tačiau akivaizdu, jog nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykio tai neįtakojo. Taip pat nepateikta įrodymų, jog atsakovė realiai įgijo 56112 Eur vertės atsargų ir perparduoti skirtų prekių.

19Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą, ilgalaikio turto struktūros lentelėje buvo nurodyta, kad bendrovei priklausančio žemės sklypo vertė 2013 metais sudarė 268 806 Lt, o 2014 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis – 1 231 000 Lt, 2014-12-31 duomenimis žemės sklypo vertė 434430 Eur, t. y. 1 500 000 Lt (tomas I, b. l. 57). Restruktūrizavimo plano metmenyse pažymėta, kad turtas apskaitoje įvertintas įsigijimo verte, jokių apskaitinių įvertinimų atlikta nebuvo. Toks turto vertės padidėjimas, nesant jokių objektyvių vertės padidėjimą pagrindžiančių duomenų, kelia pagrįstų abejonių dėl to, kokia tikroji sklypo vertė. Byloje esanti turto vertinimo ataskaitos santrauka, kurioje nurodyta, jog žemės sklypo rinkos vertė - 231000 Lt, surašyta 2012-08-08 dienai, taigi nėra patikimas turto vertės šiai dienai įrodymas. Kita vertus, iš balanso matyti, jog bendrovės ilgalaikio turto vertė sumažėjo 618579 Eur suma (nuo 4614719 Eur iki 3996140 Eur).

20UAB ,,Resota“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta finansinio turto vertė sudaro 3364438 Eur. Beveik visą šio turto sumą pagal restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktus duomenis sudaro pagal Jungtinės veiklos sutartį investuotos lėšos į UAB ,,Jaumina“ administracinio pastato, esančio ( - ), įsigijimą, projektavimą, statybą (tomas I, b. l. 51-52). Lietuvos apeliacinis teismas 2015-03-12 nutartyje išsamiai aptarė su šiuo turtu susijusias aplinkybes. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi Jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta, nuosavybės teisė į minėtą turtą pripažinta UAB ,,Jaumina“, o pastaroji įsipareigojo UAB ,,Resota“ sumokėti 12 858 536,60 Lt kompensaciją. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,Jaumina“. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartimi UAB ,,Jaumina“ bankroto byloje Nr. B2-1113-538/2014 patvirtintas UAB ,,RESOTA“ 10 939 621,57 Lt dydžio trečios eilės finansinis reikalavimas. Teiginiai, kad už UAB „Jaumina“ turto pardavimą tikimasi gauti 2 316 960 Eur, nepagrįsti objektyviais ir patikimais įrodymais. Minėtas BUAB ,,Jaumina“ turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui Danske Bank A/S. Kadangi nurodytų sumų atgavimas yra labai abejotinas, konstatuotina, kad balanse fiksuota turto vertė neatspindi realios turto vertės.

21Atsakovė tą faktą, kad ji vykdo veiklą ir gauna pajamų bei pelno, grindžia į bylą pateiktomis metalo pirkimo-pardavimo sutartimis, tačiau iš sutarčių nėra aiškios jų kainos, taip pat nėra pateikti realų sutarčių vykdymą patvirtinantys įrodymai (PVM sąskaitos – faktūros ar kiti dokumentai).

22Teismo posėdyje liudytoja apklausta B. J., UAB „Tiksla“ buhalterė, paaiškino, kad įmonė 2014 metus baigė ir iki 2015 metų balandžio mėnesio veikė pelningai, tačiau vėliau veiklą sustabdė ir nuo 2015 metų gegužės mėnesio jokių pardavimų nebebuvo, pelno mokestis nesumokėtas. D. Ž., UAB „Tiksla“ direktorė, paaiškino, kad skolos VMI nemažėjo, tačiau pelno nuostolio ataskaitos rodo pelningumą. BUAB „Jaumina“ administratorė S. S. K. paaiškino, kad 5254 m2 administracinis pastatas ir 2,1 ha žemės sklypas yra BUAB „Jaumina“ turtas, bankroto byloje patvirtintas AB Danske bank kreditorinis reikalavimas. Teismas daro išvadą, kad visų apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtina pareiškėjos optimistinių teiginių apie esamas realias galimybes restruktūrizuotis. Tuo labiau, kad ir pats pareiškėjas G. G. teismo posėdyje pripažino, jog liudytojų parodymai nepatvirtino pareiškėjo prašymo pagrįstumo, teigdamas, jog minėtos liudytojos nespėjo įsigilinti į įmonės realią finansinę situaciją.

23Atsakovė, pateikdama papildomus paaiškinimus, nurodo, jog šiuo metu ginčija sandorį dėl skolos perkėlimo: ieškinio tenkinimo atveju nebeliks AB Danske bank kreditorinio reikalavimo, siekiančio 717560,11 Eur. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-04 sprendimu ieškinys atmestas (tomas II, b. l. 41-45). Taigi akivaizdu, jog atsakovė savo poziciją dėl nurodyto kreditinio reikalavimo grindžia vien tik tikėtinomis prielaidomis. Be to, iš į bylą pateiktų viešai prieinamų duomenų matyti, jog 2015 metais mažėjo bendrovės darbuotojų skaičius, o įsiskolinimas Sodrai augo.

24Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovės pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai realiai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Taigi šiuo atveju egzistuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatyme 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytas atsisakymo kelti UAB „Resota“ restruktūrizavimo bylą pagrindas.

25Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pakartotinai pateikdamas pareiškimą dėl UAB „Resota“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo nepraėjus nei mėnesiui po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paskelbimo, nepateikia jokių naujų faktų, patikimų ir įrodymais pagrįstų argumentų dėl realiai pasikeitusios atsakovės finansinės padėties ar realių atsakovės galimybių atkurti įmonės mokumą, normalią ūkinę - komercinę veiklą, pasiekti restruktūrizavimo tikslus (CPK 12, 178 straipsnis).

26Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti pateiktas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės (t. y. turi būti nurodomas nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos, įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai, įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas, turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos, numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės, numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos, numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai, kitos priemonės).

27ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2013).

28Iš byloje pateiktų UAB ,,Resota“ restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad juose nėra pateiktas preliminarus realus įmonės veiklos (verslo) planas. Metmenyse tik formaliai nurodoma, jog įmonė suaktyvins veiklą metalo laužo pardavimo srityje ir užsiims tarptautine prekyba metalo laužu, turimą žemės sklypą ir svarstykles UAB „Resota“ planuoja parduoti galimam investuotojui su teise toliau naudoti turtą nuomos teisėmis, o gautą sumą panaudoti apyvartinėms lėšoms; joks turtas nebus perkainojamas ar nurašomas; nenumatoma atleisti darbuotojų; taip pat nenumatyti jokie papildomi įmonės valdymo organų kompetencijos apribojimai. UAB „Resota“ tikisi, kad kreditoriai atsisakys priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, o likusį įsiskolinimą išdėstys per 4 metus. Taigi metmenyse aiškiai nurodyta, jog iš esmės pagrindinė prielaida restruktūrizavimo procesui – kreditinių įsipareigojimų restruktūrizavimas. Metmenyse tik deklaratyviai teigiama, jog per artimiausius 4 metus pardavimų apimtis numatoma padidinti 25 proc., tačiau kyla pagrįsta abejonė dėl šio tikslo realumo, nes įmonės didžioji dalis darbuotojų atleista. Taigi pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse išdėstyti tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiai dėl įmonės finansinės padėties pagerėjimo, pardavimų augimo, tačiau nėra pateikta jokių paaiškinimų, kokiais veiksmais šie tikslai bus pasiekti.

29Be to, restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga kreditorių nuomonė, nes pagal ją galima spręsti apie įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Kreditorių daugumos pritarimo reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-970/2011, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-821/2012; kt.), akcentuojant ĮRĮ 14 straipsnyje ir 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, jog be didžiųjų kreditorių pritarimo restruktūrizavimo proceso pradėjimas būtų tik formalus ir neperspektyvus.

30Nagrinėjamu atveju atsakovo restruktūrizavimui nepritaria didžiausi įmonės kreditoriai: ALBA Ferrous Trading GmbH, Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir ALWARK, UAB, o tai sudaro pagrindą abejoti restruktūrizavimo proceso sėkme.

31Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas ir atsisakytina iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

32Dėl baudos skyrimo

33Trečiasis asmuo ALWARK, UAB ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas prašo skirti G. G. 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.

34CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti: tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai.

35Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo pateiktas jau trečią kartą, neparėjus nė mėnesiui po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo 2015-03-12. Prašymai dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Resota“ iškėlimo 2014-2015 metais jau buvo nagrinėjami du kartus: anksčiau nagrinėtose civilinė bylose dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismai išsamiai įvertino atsakovės pateiktus finansinius dokumentus, finansinę atsakovės padėtį ir konstatavo, jog ji faktiškai nemoki. G. G. yra UAB „Resota“ akcininkas, kuriam priklauso 50 proc. įmonės akcijų, jam yra puikiai žinoma įmonės padėtis (kitas bendrovės akcininkas yra J. G. – G. G. brolis), taip pat jam neabejotinai yra žinoma, jog jau du kartus buvo atmesti pareiškimai iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Pakartotinai pateiktame pareiškime jokių naujų faktų, pagrįstų patikimais įrodymais, jog atsakovės turtinė padėtis pasikeitė ir yra realių galimybių pasiekti restruktūrizavimo proceso tikslus, nepateikta. Be to, reikšminga aplinkybė, vertinant pareiškėjo sąžiningumą, yra tai, jog Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama UAB „Resota“ bankroto byla (Nr. B2-594-513/2015), kuri nuolat stabdoma dėl teikiamų pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Toks įmonės akcininko veikimas, kai nepraėjus nė mėnesiui po to, kai teismas pasisakė restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Resota“ klausimu ir nustatė, jog nėra tam teisinio pagrindo, nepateikiant jokių iš esmės naujų duomenų, kurie leistų teigti, kad situacija iš esmės pasikeitė, vertintinas kaip siekis vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą, todėl atsakingam asmeniui skirtina 5792 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu. Esant trečiojo asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašymui, trečiajam asmeniui skirtina pusė šios baudos.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo ALBA Ferrous Trading GmbH pateikė įrodymus, kad patyrė 5611,47 Eur teisinės pagalbos išlaidų (tomas II, b. l. 161-174). Pagal naujos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio redakcijos nuostatas už atsiliepimo į pareiškimą paruošimą maksimaliai priteistina 1750 Eur, už vieną atstovavimo teisme valandą – 70 Eur. Byloje įvyko trys posėdžiai. Viso jie truko 6 valandas, taigi maksimaliai už atstovavimą posėdžiuose priteistina 420 Eur. Taigi už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose priteistina 2170 Eur. Teismo nuomone, kitos išlaidos patenka į atsiliepimo parengimo sąnaudas, todėl, atmetus pareiškimą, iš UAB „Resota“ trečiajam asmeniui priteistina 2170 Eur suma.

38ALWARK, UAB pateikė įrodymus, jog patyrė 1372,66 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, tačiau matyti, jog ši suma yra sumokėta pagal dvi sąskaitas – faktūras, iš kurių į bylą pateikta tik viena – 847 Eur sumai. Nesant duomenų apie tai, jog kita sąskaita – faktūra buvo išrašyta už teisines paslaugas šioje byloje, trečiajam asmeniui iš UAB „Resota“ priteistina 847 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

39Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Nutarė

40pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ akcininkų susirinkimo įgalioto asmens G. G. pareiškimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Resota“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkinti.

41Atsisakyti uždarajai akcinei bendrovei „Resota“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), kelti restruktūrizavimo bylą.

42Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ trečiajam asmeniui ALWARK, UAB 847 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

43Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ trečiajam asmeniui ALBA Ferrous Trading GmbH 2170 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

44Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

45Akcininkų susirinkimo įgaliotam asmeniui G. G. skirti 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusė šios baudos, t. y. 2896 Eur skiriant trečiajam asmeniui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą.

46Nutarties dalis dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo per septynias kalendorines dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

47Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda... 2. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB... 3. Trečiasis asmuo Alba Ferrous Trading GmbH pateikė atsiliepimą, jame prašo... 4. Trečiasis asmuo ALWARK, UAB prašo atmesti pareiškimą ir skirti G. G. 5792... 5. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos... 6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė pareiškimą tenkinti.... 7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens ALWARK, UAB atstovas palaikė... 8. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens ALBA Ferrous Trading GmbH atstovė su... 9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo... 10. Pareiškimas netenkintinas.... 11. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas... 12. Iš Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies... 13. Įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų... 14. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog būtent restruktūrizavimo... 15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog klausimas... 16. Nagrinėjamoje byloje pateikto 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB... 17. Pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, UAB „Resota“ turimas turtas... 18. Vertinant 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Resota“... 19. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą, ilgalaikio... 20. UAB ,,Resota“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta finansinio turto... 21. Atsakovė tą faktą, kad ji vykdo veiklą ir gauna pajamų bei pelno,... 22. Teismo posėdyje liudytoja apklausta B. J., UAB „Tiksla“ buhalterė,... 23. Atsakovė, pateikdama papildomus paaiškinimus, nurodo, jog šiuo metu ginčija... 24. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovės... 25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pakartotinai pateikdamas pareiškimą dėl... 26. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta,... 27. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti... 28. Iš byloje pateiktų UAB ,,Resota“ restruktūrizavimo plano metmenų matyti,... 29. Be to, restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga... 30. Nagrinėjamu atveju atsakovo restruktūrizavimui nepritaria didžiausi įmonės... 31. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo kelti... 32. Dėl baudos skyrimo ... 33. Trečiasis asmuo ALWARK, UAB ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas prašo skirti... 34. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms... 35. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos įmonei... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 38. ALWARK, UAB pateikė įrodymus, jog patyrė 1372,66 Eur advokato teisinės... 39. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,... 40. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ akcininkų... 41. Atsisakyti uždarajai akcinei bendrovei „Resota“, įmonės kodas ( - ),... 42. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ trečiajam asmeniui... 43. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ trečiajam asmeniui... 44. Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos... 45. Akcininkų susirinkimo įgaliotam asmeniui G. G. skirti 5792 Eur baudą už... 46. Nutarties dalis dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą ir... 47. Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo...