Byla 2-1440/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ direktoriaus J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-719-163/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ direktoriaus J. G. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Resota“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (tretieji asmenys – ALBA Ferrous Trading GmbH (ankstesnis pavadinimas INTERSEROH Scrap and Metals Trading GmbH), uždaroji akcinė bendrovė Willenbrock Baltic, Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą)

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Resota“ direktorius J. G. prašė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Resota“. Ieškovas nurodė, kad pagrindinė UAB „Resota“ veikla – metalo atliekų ir laužo didmeninė prekyba. Bendrovė ir toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą, tačiau šiuo metu susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos nulėmė ekonominis nuosmukis visose šakose, o ypač metalo laužo rinkoje. Įmonei negalint laiku atsiskaityti su tiekėjais ir bankais, buvo areštuotos bendrovės sąskaitos, o tai ženkliai apribojo jos veiklą. Sumažėjus bendrovės teikiamų paslaugų paklausai ir padidėjus jų pasiūlai, sumažėjo teikiamų paslaugų kaina, padidėjo mokesčiai. Nepaisant visų šių finansinių sunkumų, bendrovė yra pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus, grąžinti skolas ir toliau sėkmingai dirbti bei atstatyti bendrovės mokumą. Ieškovas taip pat nurodė, kad bendrovė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 4 straipsnio reikalavimus restruktūrizavimo bylai iškelti. 2013 m. rugsėjo 20 d. sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patvirtino UAB „Resota“ restruktūrizavimo plano metmenis ir pritarė restruktūrizavimo administratoriaus Antano Rimkaus kandidatūrai.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Resota“ ir priteisė ALBA Ferrous GmbH iš UAB „Resota“ 7 646,05 Lt bylinėjimosi išlaidų.

6Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikšmę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas.

7Teismas, įvertinęs UAB „Resota“ pateiktus bendrovės balansus, nustatė, kad per metus laiko įmonės turto sumažėjo dvigubai, t. y. nuo 33 179 569 Lt iki 16 868 653 Lt. Mokėtinos sumos taip pat sumažėjo, tačiau mažiau nei sumažėjo turtas. Bendrovė daug skolinga valstybei, nuo 2012 metų bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, t. y. bendrovė yra nemoki. Teismas nustatė, kad balansuose įrašytas finansinis turtas yra bendrovės investicija į objektą, esantį ( - ), į ją įeina ir 2008 metais Danske Bank A/S Lietuvos filialo suteikta 6 000 000 Lt paskola. Objektas ( - ) buvo įsigytas pagal UAB „Resota“, UAB „Jaumina“ ir UAB „Metva“ 2005 metais pasirašytas jungtinės veiklos sutartis, kurios buvo nutrauktos Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi, patvirtinus taikos sutartį, pagal kurią UAB „Jaumina“ įsipareigojo sumokėti UAB „Resota“ 12 858 536,60 Lt kompensaciją (civilinė byla Nr. 2-812-123/2011). UAB „Metva“ ir UAB „Jaumina“ iškeltos bankroto bylos. Teismas nustatė, kad 2012 metais objektas ( - ) buvo įvertintas 5 060 000 Lt, šį objektą metus laiko UAB „Avitera“ pardavinėjo už 8 500 00,00 Lt, tačiau pirkėjų neatsirado. Nuo 2014 m. sausio 7 d. objektą už 11 160 000,00 Lt pardavinėja UAB „West city“, tačiau jokios realios tikimybės, kad objektas bus parduotas už tokią kainą, kai neatsirado pirkėjų už ženkliai mažesnę kainą, nėra. Be to, objektas, esantis ( - ), yra įkeistas bankui. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Resota“ balanse kaip bendrovės turtas yra nurodytos transporto priemonės 2 038 095 Lt sumai. Tačiau automobiliai yra pirkti pagal lizingo sutartis, šiuo metu jų likutinė vertė 1 815 699,80 Lt, o nebaigta mokėti skola už šiuos automobilius yra 1 283 272,93 Lt. Be to, UAB „Nordea Finance Lithuania“ yra nutraukusi lizingo sutartį ir dėl to nagrinėjamas ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-493-809/2014). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad realiai UAB „Resota“ turtas yra ženkliai mažesnis nei nurodyta balanse, įmonės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir bendrovė yra nemoki jau nuo 2012 metų, tuo tarpu pateikti UAB „Resota“ restruktūrizavimo plano metmenys yra paviršutiniški ir deklaratyvūs, grindžiami abstrakčiais formaliais teiginiais, juose nenumatyta konkreti įmonės tolesnio vystymosi vizija, pateikiami pasenę duomenys.

8Teismas taip pat nustatė, kad Pasaulio prekybos organizacijos Tarptautinio arbitražo (ICC) (toliau – ir Tarptautinis arbitražas) 2013 m. liepos 31 d. sprendimu INTERSEROH Scrap and Metals Trading GmbH (pavadinimas šiuo metu ALBA Ferrous Trading GmbH) iš UAB „Resota“ yra priteista 1 042 739,03 EUR, plius 6 procentų dydžio palūkanos už 940 000 EUR sumą nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki skolos sumokėjimo; 75 000 USD arbitro honoraro išlaidų bei Tarptautinio arbitražo administracinių išlaidų; 73 169,68 EUR bylinėjimosi išlaidų.

9Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-844-622/2013 UAB Willenbrock Baltic iš UAB „Resota“ priteista 206 290,77 Lt skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 126 Lt žyminis mokestis, 3 625 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nors šis sprendimas dar neįsiteisėjo, tačiau atsakovas ginčija tik atmestą priešieškinį, kuriuo atsakovas prašė įpareigoti pakeisti išsimokėtinai parduotas hidraulines preso žirkles į tinkamos kokybės žirkles. UAB „Resota“ minėtos skolos UAB Willenbrock Baltic neginčija.

10UAB „Resota“ pradelsta skola Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (toliau – ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas), 2014 m. vasario 19 d. sudarė 441 676,12 EUR, iš jų – 348 307,90 EUR pradelsta paskolos dalis, 17 056,45 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų bei 76 311,77 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių. 2014 m. vasario 20 d. bankas nutraukė kreditavimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Nutraukus sutartį bendrovės skola bankui sudarė 731 830,10 EUR. Nors dėl kreditavimo sutarties nutraukimo bendrovė kreipėsi į teismą, tačiau ji nagrinėjamojoje byloje pripažino pradelstą skolą bankui iki sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje dalyvaujantys tretieji asmenys yra pagrindiniai UAB „Resota“ kreditoriai, kurių pradelstų reikalavimų suma sudaro daugiau kaip 2/3 visų kreditorių pradelstų reikalavimų sumos, teismas padarė išvadą, jog neegzistuoja jokia reali galimybė patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą, nes restruktūrizavimo planui turi pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Tai reiškia, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas, neturint kreditorių pritarimo jau iškėlimo stadijoje (nors formaliai toks sutikimas pagal ĮRĮ nėra reikalingas) aiškiai liudija bylos neperspektyvumą ir iš anksto nulemia bylos baigtį.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Ieškovas UAB „Resota“ direktorius J. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl bendrovės mokumo ir galimybės kelti restruktūrizavimo bylą. Teismas išvadą, kad UAB „Resota“ yra nemoki, grindė 2012 metų ir 2013 metų balansų duomenimis, t. y. tais duomenimis, kurie yra pasenę ir parengti iki audito išvados, neatspindi dabartinės bendrovės padėties. Be to, teismas neteisingai vertino senų balansų duomenis ir konstatuodamas pradelstus įsipareigojimus pažeidė viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintą 2-ąjį verslo apskaitos standartą „Balansas“ (toliau – 2-asis apskaitos standartas), nes jame nurodyta, kad Balanso I ir II dalyse nurodomi įsipareigojimai mokėtini kitais metais arba einamaisiais metais. Įsipareigojimas, kuris turi būti įvykdytas einamaisiais metais arba vėliau, negali būti laikomas pradelstu. Teismas neteisingai rėmėsi ir paskutiniuoju balansu, kuriame nurodyti 9 512 123 Lt įsipareigojimai nėra laikomi pradelstais.
  2. Teismas neturi specialių žinių ir neturi specialisto statuso, todėl negalėjo iškraipyti auditoriaus išvadoje pateiktų faktų. Audito išvadoje nurodyta, kad bendrovės turtas sudaro 16 868 653 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 6 715 772 Lt. Teismas, nurodęs, kad auditas patvirtino, jog pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, iškraipė audito išvadą. Auditas kaip tik patvirtino, kad UAB „Resota“ yra moki ir likvidi, susidūrusi su laikinais sunkumais.
  3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad su UAB „Avitera“ buvo sudarytas vienkartinis sandoris dėl realiai šios agentūros surasto potencialaus pirkėjo. Teismo išvados, kad UAB „Avitera“ pardavinėjo turtą metus laiko, o UAB „West city“ neturi galimybės parduoti turtą, esantį ( - ), už nurodytą kainą, yra nepagrįstos įrodymais. Byloje nėra įrodymų, kad pirkėjai turtu nesidomi, o teismas tokių duomenų į bylą nepareikalavo. Be to, minimas turtas priklauso visai kitai įmonei, todėl teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių bei pareigų ir tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad UAB „Kertė“ vertino tik pačius neeksploatuojamus pastatus, o ne investicinį projektą su parengtu detaliuoju planu, turinčiu išskirtinį patvirtintą statinių aukštingumą.
  4. Teismo išvados apie balanse nurodytus lizingo objektus yra nepagrįstos, kadangi, priešingai nei teigia teismas, balanse yra pateikta automobilių likutinė vertė bei lizingo įmokos, kaip įsipareigojimai.
  5. Trečiasis asmuo Danske bank A/S Lietuvos filialas kredito sutartį nutraukė vienašališkai ir UAB „Resota“, nesutikdama su nutraukimu, teisme siekia sutartinių santykių modifikavimo. Banko reikalavimas lyginant su investicinio projekto verte sudaro tik 10-20 procentų, be to, bankui yra įkeistas nekilnojamasis turtas, todėl jo interesams nekyla jokia rizika, kas, apelianto vertinimu, rodo, jog yra vykdomas suokalbis, siekiant greičiau likviduoti UAB „Resota“ iš rinkos.
  6. Pradelstų įsipareigojimų kreditorių reikalavimai nesudaro 2/3 visų kreditorių reikalavimų sumos, be to, teismas padarė priešlaikines išvadas, nes ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalyje kalbama apie 2/3 nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, o klausimas dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo dar nebuvo spręstas.
  7. Teismas, nustatęs, kad yra pareiškimo trūkumų dėl restruktūrizavimo metmenų duomenų, prieš atmesdamas pareiškimą, turėjo suteikti ieškovui galimybę pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė vykdo veiklą, natūralu, jog metmenų duomenys paseno bylos nagrinėjimo metu. Be to, metmenyse nurodomas tik preliminarus įmonės verslo planas. Tik pasibaigus UAB „Jaumina“ bankroto bylai, kurioje UAB „Resota“ pareiškusi beveik 13 000 000 Lt kreditorinį reikalavimą, paaiškės, ar UAB „Resota“ pajėgi iš karto atsiskaityti su visais kreditoriais.
  8. Teismo išvada, kad ALBA Ferrous GmbH 7 646, 05 Lt bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir neviršija rekomendacinių dydžių, yra nepakankamai motyvuota ir nepagrįsta, nes teismas nenagrinėjo, kokius dokumentus ir kokios apimties parengė trečiasis asmuo ir kiek konkrečiai truko atstovavimas bylos nagrinėjimo metu.

13Trečiasis asmuo UAB Willenbrock Baltic atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes šiuo atveju restruktūrizavimo procesas neatstatys įmonės mokumo, o tik padidins įsipareigojimus, pablogins ir taip sudėtingą bendrovės finansinę padėtį. Teismas neturi apsiriboti vien formaliu patikrinimu, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnyje nurodyti dokumentai, ar tie dokumentai formaliai atitinka ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, bet privalo įsitikinti, kad pateikti dokumentai yra teisėti ir tinkami, priimti įvertinus pačios įmonės, jos kreditorių interesus bei kreditorių galimybes teikti nuolaidas skolininkui. Proceso šalis, prašanti iškelti restruktūrizavimo bylą, turi įrodyti, kad įmonė atitinka ĮRĮ keliamus reikalavimus ir kad nėra aplinkybių, dėl kurių restruktūrizavimo bylos iškėlimas negalimas, tarp jų ir tai, kad įmonė nėra nemoki.
  2. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, vengė pateikti būtinus, išsamius ir tikrus duomenis, vilkino bylos nagrinėjimą.
  3. Audito išvada ir auditorės paaiškinimai nėra prima facie įrodymai ir neturi didesnės įrodomosios galios. Be to, pateikta audito išvada yra neišsami, nenuosekli, prieštaringa ir trečiajam asmeniui kilo įtarimų dėl auditorės suinteresuotumo bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo išimtinai audito išvada, o įvertino visus byloje esančius įrodymus, padarydamas teisingas išvadas, kad atsakovo finansinė padėtis yra daug sudėtingesnė nei nurodoma pateiktuose dokumentuose.
  4. Nuo 2011 metų pabaigos iki 2014 metų kovo mėnesio atsakovo turto vertė nuolat mažėjo ir per šį laikotarpį sumažėjo 16 310 943 Lt suma, tuo tarpu finansiniai įsipareigojimai bei pradelstos skolos tik didėjo. 2013 metais atsakovas patyrė net 2 785 648 Lt nuostolių. Daugiau nei 2/3 viso atsakovo balansuose fiksuojamo turto sudaro finansinis turtas, kurio realumu ir likvidumu trečiasis asmuo abejoja. Ieškovo teiginiai, kad balanse fiksuota investinio turto vertė yra reali ir dar didesnė, nėra pagrįsti jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais, o grindžiami vien subjektyviais paaiškinimais apie nekilnojamojo turto kainas bei tariamą pirkėjų susidomėjimą. Atsakovas vengia pateikti nepriklausomų vertintojų atliktą finansinės investicijos, kaip turto, vertinimą. Audito išvadoje ši investicija vertinama įsigijimo kaina, tuo tarpu kito turto vertė nurodoma remiantis atliktais turto vertinimais. Pagal viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. VAS-9 patvirtinto 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ (toliau – 18-asis apskaitos standartas) nuostatas, tik pirmą kartą pripažindama finansinį turtą, įmonė turi įvertinti jį įsigijimo savikaina, o jau sudarant kitas (vėlesnes) finansines ataskaitas, finansinis turtas turi būti įvertintas tikrąja verte, kuri nustatoma naudojant tikrosios vertės nustatymo metodus, kuriuose remiamasi aktyviosios rinkos informacija. Atsakovo buhalterė bei audito išvadą parengusi auditorė teismo posėdyje patvirtino, kad UAB „Jaumina“ įsipareigojimas sumokėti 12 858 536,60 Lt kompensaciją apskritai negalėjo būti fiksuojamas balanse kaip atsakovo turtas.
  5. Skundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos teismas nepriėmė jokio sprendimo, kuris galėtų daryti įtaką byloje nedalyvavusių asmenų teisėms ar pareigoms, o ieškovo teiginiai dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo yra visiškai nepagrįsti.
  6. Atsakovas nepateikė ĮRĮ reikalavimus atitinkančio kreditorių sąrašo, kas sudarė savarankišką pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Tuo tarpu audito išvadoje, kuria remiasi ieškovas bei atsakovas, dalis pradelstų kreditorinių įsipareigojimų neįtraukta. Išvadoje neatsispindi atsakovo pradelstas 410 546,47 EUR įsiskolinimas kredito davėjui Danske Bank A/S ir einamų mokėjimų pagal lizingo sutartis įsiskolinimas UAB „Nordea Finance Lithuania“.
  7. Pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra numatytos bent preliminarios, tačiau realios priemonės, leisiančios įmonei atstatyti mokumą, vykdyti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, nėra aiškių paaiškinimų kokių realių veiksmų imsis valdymo organai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovai taip pat negalėjo pagrįsti metmenyse nurodomų priemonių turinio, realumo ir tikrumo.

14Trečiasis asmuo ALBA Ferrous Trading GmbH atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas rėmėsi tinkamais duomenimis ir adekvačiai juos interpretavo. Pirmosios instancijos teismo nagrinėtus balansus teismui pateikė pats ieškovas, be to, 2012-2013 metų balansai nėra pasenę, nes dabartinė įmonės padėtis iš esmės nesiskiria nuo 2012-2013 metais buvusios padėties. 2012-2013 metų balansai atskleidžia UAB „Resota“ finansinės padėties dinamiką per paskutinius dvejus metus, suteikia kontekstą, kuriame vertinamas naujausias balansas. Teismas nėra absoliučiai saistomas pareiškėjo užsakyto audito išvadų.
  2. Teismas nepažeidė verslo apskaitos standartų. Nei 2-ajame apskaitos standarte konkrečiai, nei verslo apskaitos standartuose apskritai nėra įsipareigojimų klasifikavimo pagal kriterijų „pradelstas-nepradelstas“, todėl teismui nėra įtvirtinto aiškaus privalomo pradelstų įsipareigojimų apibrėžimo. Be to, tikslus įsipareigojimų atskyrimas nagrinėjamoje byloje nėra esminis, nes atsakovas valdo žymiai mažesnį turtą, nei nurodoma balansuose, o tai reiškia – įmonė yra faktiškai nemoki. 10 715 610 Lt investicija, kaip finansinis turtas, į balansą įrašyta neteisėtai – pažeidžiant 18-ąjį apskaitos standartą, nes investicija įvertinta įsigijimo kaina, o ne nustatant tikrąją turto vertę.
  3. Pagrindiniai UAB „Resota“ kreditoriai nepritaria įmonės restruktūrizavimui ir restruktūrizavimo procesas, atsižvelgiant į ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalį, yra neperspektyvus.
  4. ALBA Ferrous GmbH priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir protingas. Trečiasis asmuo pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius ir jų sudėtį detalizuojančius dokumentus, o teismas nutartyje neprivalo detalizuoti bylinėjimosi išlaidų sudėties.

15Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Nei pareiškėjas, nei atsakovas, nors kelis kartus buvo raginami teismo, nepateikė išbaigto kreditorių sąrašo, iš kurio būtų galima nustatyti visus pradelstus įsipareigojimus. Atsakovas bando manipuliuoti skaičiais, siekdamas nuslėpti tikrąją įmonės finansinę padėtį. Pateikta UAB „Audito gairės“ 2014 m. balandžio 14 d. ataskaita apie faktinius pastebėjimus dėl UAB „Resota“ finansinės atskaitomybės už 2014 metų pirmą ketvirtį nėra laikytina pilnaverte auditoriaus ataskaita, iš kurios būtų galima daryti išvadas apie atsakovo finansinę būklę. Be to, buvo pateiktos išvados dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės, nors auditorė neturi jokio specialaus išsilavinimo ar žinių nekilnojamam turtui vertinti.
  2. UAB „West city“ pažyma, kurioje nurodyta 11 160 000 Lt nekilnojamojo turto, esančio ( - ), vertė, nelaikytina nepriklausomu turto vertinimu, kaip to reikalauja teisės aktai. 2012 metais šis turtas nepriklausomo turto vertintojo UAB „Kertė“ buvo įvertintas tik 5 060 000 Lt, o atsakovas ilgą laiką šio turto nepardavė ir už 8 500 000 Lt, taigi atsakovo balanse nurodytas 10 715 610 Lt finansinis turtas neatitinka realybės.
  3. Atsakovas dirbtinai bando iškraipyti realią savo finansinę būklę, nepripažindamas, kad įsiskolinimai kreditoriams pradelsti. Teismui nėra pateikta įrodymų, kad su kreditoriais pasiektas susitarimas dėl skolų mokėjimo terminų atidėjimo.
  4. Restruktūrizavimo plano metmenyse nėra net preliminaraus verslo plano, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad įmonė sugebės atkurti mokumą.
  5. Restruktūrizavimo procesui nepritariant kreditoriams, kurių reikalavimų suma sudaro 61,64 procentų visų kreditorių reikalavimų, negalima tikėtis sklandaus restruktūrizavimo proceso ir nėra pagrindo prioritetą suteikti tikslui išsaugoti atsakovą kaip veikiantį rinkos dalyvį.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

19Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje minimas turtas, esantis ( - ), priklauso visai kitai įmonei, todėl teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių bei pareigų ir tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, su šiuo apelianto argumentu nesutinka.

20Kasacinis teismas, aiškindamas minėtą proceso teisės normą, suformavo aiškią poziciją, kad absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą (nutartį) CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; kt.)

21Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, t. y. tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nėra realios tikimybės parduoti turtą už UAB „West city“ nustatytą kainą, o taip mažėja ir UAB „Resota“ galimybės atgauti investuotas lėšas, neturi pagrindo konstatuoti, kad šia nutartimi ir konkrečiai šiomis teismo padarytomis išvadomis buvo nustatytos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos nedalyvavusių šios bylos nagrinėjimo procese UAB „Jaumina“ ir / arba UAB „West city“ teisės ir pareigos.

22Kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliantas nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas faktiniu bei teisiniu aspektais, nurodytais atskirajame skunde bei atsiliepimuose į atskiruosius skundus.

23Dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Resota“ iškėlimo

24Nagrinėjant ir vertinant bylos faktines ir teisines aplinkybes bei byloje dalyvaujančių asmenų nurodomus argumentus, susijusius su UAB „Resota“ restruktūrizavimo bylos iškėlimu / neiškėlimu, pirmiausia pažymėtina, kad restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas). ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas), t. y. reikalavimai restruktūrizavimo metmenų formai ir turiniui, taip pat jeigu nagrinėdamas pareiškimą, teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

25Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad įmonės nemokumo būsena, kaip sąlyga atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, turi būti grindžiama ne vien balanso duomenimis, bet ir kitomis aplinkybėmis, kurios leistų teismui spręsti, jog restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesudarys prielaidų pasiekti restruktūrizavimo proceso tikslų – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės balansas – tai finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Taigi balanso duomenys, kaip pagrindas spręsti apie įmonės mokumą (nemokumą), yra reikšmingi tiek, kiek jie iš tiesų atspindi įmonės finansinę padėtį, t. y. jeigu visas turtas, nurodytas balanse priklauso įmonei, teisingai atspindėtas jos nuosavas kapitalas ir įmonės įsipareigojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398/2012).

26Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. UAB „Resota“ direktorius J. G., veikdamas UAB „Resota“ interesais, kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Resota“. Kartu su pareiškimu teismui buvo pateiktas UAB „Resota“ kreditorių sąrašas (I t., b. l. 32-33), kuriame nenurodyti įsipareigojimų mokėjimo terminai ir įsipareigojimai nėra išskirstyti į pradelstus / nepradelstus. Įsipareigojimų mokėjimo terminai nenurodyti ir pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse, nepaisant to, kad pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą metmenyse turi būti kreditorių sąrašas, kuriame nurodoma: kai kreditorius fizinis asmuo, – kreditoriaus vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; kai kreditorius juridinis asmuo, – kreditoriaus pavadinimas, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresas; reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės.

27Pagal 2012 gruodžio 31 d. balansą (I t., b. l. 34-35) didžiąją dalį 2012 metais turėto materialaus turto sudarė transporto priemonės (2 332 842 Lt iš 2 755 232 Lt sumos), kurios įgytos pagal lizingo sutartis ir realiai nuosavybės teise UAB „Resota“ nepriklausė, o visas finansinis turtas – tai 11 890 905 Lt suma, kurią sudaro investicijos į UAB „Jaumina“ pagal jungtinės veiklos sutartį (Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-812-123/2011 jungtinės veiklos sutartis nutraukta ir patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią UAB „Jaumina“ įsipareigojo sumokėti UAB „Resota“ 12 858 536,60 Lt kompensaciją). Transporto priemonės bei investicija į UAB „Jaumina“ sudarė 97 procentus nuo viso įmonės turimo ilgalaikio turto. Trumpalaikis turtas praėjusiais finansiniais metais (2011 metais) sudarė 18 316 127 Lt, o 2012 metais – 5 824 072 Lt. Turto 2012 metais buvo iš viso už 20 470 210 Lt, o įsipareigojimų – 15 968 546 Lt (iš jų 2 814 669 Lt po vienerių metų mokėtinos sumos bei įsipareigojimai ir 13 153 877 Lt mokėtinų per vienerius metus). Tuo tarpu 2011 metais visas turtas sudarė 33 179 596 Lt, o įsipareigojimai – 29 241 292 Lt. Grynasis pelnas pagal 2012 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (I t., b. l. 36) sudarė 563 360 Lt. Aiškinamajame rašte (I t., b. l. 40-48) nurodyta, kad pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą, t. y. tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą, o sąnaudos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į apmokėjimo laiką.

28Pagal 2013 m. rugpjūčio 31 d. balansą (I t., b. l. 49-50) UAB „Resota“ turto turėjo iš viso už 15 681 126 Lt (iš jų 1 913 058 Lt sudarė transporto priemonės ir 11 893 343 Lt finansinis turtas (išlaidos, susijusios su paskolos investavimui gavimu, buvo priskirtos įsigijimo savikainai, todėl balanse įrašytas finansinis turtas buvo didinamas sumokėtų palūkanų suma (II t., b. l. 194)). Visi įsipareigojimai sudarė 12 412 994 Lt. Nuostoliai pagal 2013 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (I t., b. l. 51) sudarė 1 233 532 Lt.

29Pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. balansą (II t., b. l. 94-95) UAB „Resota“ turtas iš viso sudarė 15 536 623 Lt (iš jų transporto priemonės – 1 870 421 Lt, o finansinis turtas – 11 895 343 Lt); įsipareigojimai – 12 237 335 Lt (didžiąją dalį sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos – 10 011 061 Lt).

30Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi įpareigojo UAB „Resota“ pateikti išsamų ir ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą atitinkantį kreditorių sąrašą. Atsakovas 2013 m. gruodžio 23 d. pateikė teismui papildomus dokumentus, tarp kurių buvo ir kreditorių sąrašas (II t., b. l. 164-165) su nurodytais mokėjimo terminais. Nors kreditorių sąraše nenurodyta kokią dieną šis sąrašas buvo sudarytas, iš minėto sąrašo turinio matyti, kad tik Danske Bank A/S Lietuvos filialo reikalavimas nurodytas kaip dar nepradelstas (mokėjimo terminas 2015 m. balandžio 15 d.), tačiau visi kiti įsipareigojimai 2013 m. gruodžio 23 d. jau buvo pradelsti ir sudarė (atėmus Danske Bank A/S reikalavimą) – 9 913 535 Lt. Pažymėtina, kad atsakovas bei jo vadovas tiek iki pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek atskirajame skunde iš esmės neginčijo, kad iki Danske Bank A/S Lietuvos filialo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo atsakovo pradelsta skola sudarė 410 546,47 EUR, t. y. apie 1 416 385,32 Lt. Pagal bylos duomenis atsakovas teisme ginčija vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumą, kuriam pasitvirtinus (jeigu teismas atmestų UAB „Resota“ ieškinį), atsakovo skola sudarytų 731 830,10 EUR. Bet kuriuo atveju, atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma turėtų būti padidinta bent jau aiškiai pradelsta ir atsakovo neginčyta 1 416 385,32 Lt suma.

31Pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balansą (III t., b. l. 63) iš viso UAB „Resota“ turimas turtas sudarė 15 560 477 Lt (iš jų 1 742 512 Lt – transporto priemonės ir 11 895 775 Lt finansinis turtas (investicija į UAB „Jaumina“); įsipareigojimai – 12 129 704 Lt. Pagal 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (III t., b. l. 65) UAB „Resota“ patyrė 1 070 891 Lt nuostolių.

322014 m. sausio 31 d. sudarytame kreditorių sąraše (III t., b. l. 74) (bendra įsipareigojimų suma – 13 976 160,59 Lt) ir vėl nenurodyti įsipareigojimų mokėjimų terminai, tuo tarpu atskirai UAB „Resota“ vyr. buhalterės surašytoje pažymoje dėl pradelstų mokėjimų sąrašo (kuriame taip pat nėra reikalavimų įvykdymo terminų), pradelstų mokėjimų suma sudaro 7 378 138,82 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad net jeigu minėtoje pažymoje tikrai nurodyti visi pradelsti UAB „Resota“ įsipareigojimai, jie vis tiek sudarė beveik pusę 2013 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto turto, kurio didžiąją dalį sudaro UAB „Resota“ nuosavybės teise nepriklausančios transporto priemonės ir dar realiai negautas finansinis turtas.

33Iš 2014 m. kovo 31 d. balanso (IV t., b. l. 28-29) matyti, kad UAB „Resota“ turtas – 16 868 653 Lt, o 2 038 095 Lt sudaro transporto priemonės, o finansinis turtas – 10 715 610 Lt; iš viso įsipareigojimai – 12 801 476 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 9 512 123 Lt.

34Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Jaumina“ iškelta bankroto byla. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartimi (šiuo metu įsiteisėjusi) UAB „Jaumina“ bankroto byloje Nr. B2-1113-538/2014 patvirtintas trečios eilės kreditoriaus UAB „Resota“ kreditorinis reikalavimas 10 939 621,57 Lt sumai.

35Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenø taip pat matyti, kad Vilniaus miesto apylink?s teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-493-809/2014 pagal UAB „Resota“ ieškinį atsakovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ dėl neteisėto finansinės nuomos sutarčių nutraukimo patvirtino taikos sutartį, pagal kurią buvo susitarta, kad finansinės nuomos sutarčių Nr. 20124224, 20125332 (dėl žirklių ir hidraulinio krautuvo) galiojimas atnaujinamas ir naujasis skolininkas perima UAB „Resota“ teises ir pareigas pagal šias sutartis. Taikos sutartimi taip pat susitarta, kad finansinės nuomos sutartyse Nr. 20116901, 20117254, 20117537, 20125576 nurodyti automobiliai parduodami. Visos automobilių pardavimo gautos lėšos nukreipiamos kompensuoti dėl sutarčių nevykdymo, nutraukimo UAB „Nordea Finance Lithuania“ patirtus nuostolius ir išlaidas.

36Audito ataskaitoje buvo nurodyta, kad UAB „Resota“ iš UAB „Nordea Finance Lithuania“ yra įgijusi transporto priemones, kurių likutinė vertė 2014 m. kovo 31 d. sudaro 1 815 699,80 Lt, o nepasibaigusi išmokėti finansinė skola sudaro 1 283 272,93 Lt (IV t., b. l. 21), o tai reiškia, kad pagal minėtą taikos sutartį ir 2014 m. kovo 31 d. balanso duomenis turtas mažėja iki 15 052 953,20 Lt, o skolų, mokėtinų per vienerius metus, suma mažėja iki 8 228 850,07 Lt.

37Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas šiuo metu nagrinėjamoje byloje 2014 m. kovo 21 d. pateiktame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog paimant iš jo turtą, nuomojamą pagal finansinės nuomos sutartis, įmonės veikla bus sužlugdyta ir restruktūrizavimo tikslai nebus pasiekti. Tuo tarpu iš Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintos taikos sutarties matyti, kad visos UAB „Resota“ naudojamos ir įmonės balansuose didžiąją materialaus turto dalį sudarančios transporto priemonės bus parduotos (taigi įmonė lieka be jos veiklai vykdyti, kaip ji pati teigė, būtinų priemonių) ir gautos lėšos bus perduotos ne UAB „Resota“, bet UAB „Nordea Finance Lithuania“. Pažymėtina, kad taikos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jei transporto priemonės bus parduotos už didesnę kainą nei taikos sutartyje nurodyta bendra atsakovo patirtų nuostolių ir išlaidų suma, skirtumas tarp bendros atsakovo patirtų nuostolių ir išlaidų sumos bei automobilių pardavimo kainos lieka UAB „Nordea Finance Lithuania“. UAB „Resota“ nebus grąžinami jokie mokėjimai pagal finansinės nuomos sutartis. Pažymėtina, kad nėra aiški ir UAB „Resota“ galimybė naudotis hidrauliniu krautuvu ir žirklėmis, kadangi, kaip minėta, teises ir pareigas pagal šias finansinės nuomos sutartis perėmė kitas juridinis asmuo.

38Iš nustatytų šioje byloje faktinių aplinkybių matyti, kad nuo 2012 metų didžiąją dalį atsakovo turimo turto sudarė atsakovui nuosavybės teise nepriklausančios transporto priemonės ir atsakovo įvardijamas balanse finansinis turtas – teisė iš UAB „Jaumina“ gauti sutartą piniginę kompensaciją, kurios realus atgavimas šiuo metu apsunkintas tuo, kad UAB „Jaumina“ iškelta bankroto byla ir byloje nėra objektyvių duomenų, jog yra rastas objekto, esančio ( - ), ir priklausančio UAB „Jaumina“, pirkėjas ar greitu laiku bus parduotas šis turtas ir atsiskaityta su UAB „Resota“. Be to, 2012 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Kertė“, atlikusi turto vertinimą pagal UAB „Resota“ užsakymą, administracinės paskirties turtinį kompleksą, esantį ( - ), įvertino 5 060 000 Lt suma. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „Avitera“ minėtą objektą pardavinėjo už 8 500 00 Lt, tačiau pirkėjų neatsirado, o nuo 2014 m. sausio 7 d. pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį, objektą pardavinėjo UAB „West city“ už 11 160 000 Lt (III t., b. l. 71), tačiau iki šiol objektas nėra nupirktas.

39Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad byloje nėra įrodymų, jog pirkėjai turtu nesidomi, o teismas tokių duomenų į bylą nepareikalavo, ir kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog UAB „Kertė“ vertino tik pačius neeksploatuojamus pastatus, o ne investicinį projektą su parengtu detaliuoju planu, turinčiu išskirtinį patvirtintą statinių aukštingumą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad b?tent restrukt?rizavimo siekianti ?mon? tur?tø pateikti ?rodymus ar bent ?tikinamus argumentus apie skolø atgavimo realum? (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutart? civilin?je byloje Nr. 2-1249/2014). Taigi restrukt?rizavimo siekiantys asmenys privalo ?rodyti, kiek ir kokio turto ?mon? turi, jos finansiniø sunkumø laikin? pob?d? ir bent tik?tin? ?mon?s sugeb?jim? pasiekti restrukt?rizavimu siekiamus tikslus. Pa?ym?tina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 gruodžio 6 d. nutartimi UAB „Resota“ buvo įpareigota pateikti išsamius duomenis apie balanse nurodytą finansinį turtą, taigi atsakovas bei jo vadovas turėjo galimybę (ir teismo buvo raginamas) teikti, atsakovo manymu, svarbius duomenis, pagrindžiančius realią galimybę parduoti minimą turtą ir atgauti pinigus iš UAB „Jaumina“. Tačiau atsakovas bei jo vadovas ir toliau (taip pat ir atskirajame skunde) objekto, esančio ( - ), likvidumą ir kainą grindžia bendro pobūdžio pasvarstymais apie investicinio projekto vertę (nors teismui nėra pateikti jokie tai pagrindžiantys įrodymai) bei apie nekilnojamojo turto rinkos kainų augimą (nors visuotinai žinoma, kad nekilnojamojo turto pardavimas priklauso nuo daugelio veiksnių ir vien tik rinkos atsigavimas savaime negarantuoja, jog objektas bus parduotas ir parduotas pelningai). Šios išvados nepaneigia ir ieškovo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu teismui pateiktas UAB „NT Market“ atsakymas į UAB „Resota“ prašymą (IV t., b. l. 89), kuriame nurodyta, kad 2013 metais suaktyvėjo susidomėjimas objektu, nes tuo metu padidėjo naujos statybos butų paklausa. Taigi didžiąją dalį atsakovo turimo turto sudaro pinigų suma, kurios atgavimo perspektyvos restruktūrizavimo proceso vykdymo metu nėra aiškios ir tikėtinos, o kitų realių ar bent pagrįstai tikėtinų atsiskaitymo su kreditoriais alternatyvų atsakovas nenurodė.

40Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas grindžia taip pat tuo, kad teismas rėmėsi pasenusių balansų duomenimis ir paneigė auditorės ataskaitą, nors turėjo vadovautis būtent specialių žinių turinčio asmens padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo finansinę padėtį bei mokumo galimybes, rėmėsi visais byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais įrodymais bei šių įrodymų visuma. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pripažinta, kad tam, jog būtų išsiaiškinti byloje kylantys klausimai, yra reikalingos tam tikros specialios žinios ir yra reikalinga skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis).

41CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus kodekse numatytas išimtis. Viena iš tokių nustatytų išimčių yra oficialūs rašytiniai įrodymai, kurie turi didesnę įrodomąją reikšmę (prima facie įrodymai), bet kurie gali būti paneigti kitų byloje esančių įrodymų visuma (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tačiau, kaip teisingai pastebėjo trečiasis asmuo UAB Willenbrock Baltic, auditorės išvada nėra laikoma prima facie įrodymu ir teismo vertinama pagal jo vidinį įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiai įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad Susitarimo laiške dėl sutartų procedūrų užduoties (IV t., b. l. 31-32) UAB „Audito gairės“ aiškiai nurodė, kad procedūros skirtos tik padėti UAB „Resota“ įvertinti išvardytų balanso straipsnių atskleidimą. Procedūros nereiškia, kad tai auditas ar peržvalga. Iš Susitarimo laiško turinio taip pat matyti, kad auditorė įvertino ir išvadas ataskaitoje (IV t., b. l. 19-27) padarė remdamasi tik ta informacija ir tais dokumentais, kuriuos jai suteikė UAB „Resota“. Be to, auditorė L. R. 2014 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje pati nurodė, kad minėta ataskaita nėra nuomonės dėl visos finansinės atskaitomybės pareiškimas, bet yra tarpinės finansinės atskaitomybės įvertinimas. Auditorė posėdyje taip pat pasakė, kad dalyvauja byloje ne kaip teismo ekspertė, o kaip auditorė. Pažymėtina, kad ši auditorė galėjo būti apklausta tik kaip liudytoja, o ne kaip auditorė, nes CPK nenustato specialistų apklausos.

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.).

43UAB „Audito gairės“ ataskaitoje apie 2014 m. kovo 31 d. balanse nurodytą finansinį turtą parašyta tik tiek, kad tai investicija į objektą, esantį ( - ), ir ši investicija įvertinta įsigijimo kaina. Auditorė taip pat nurodė, kad tai likvidus turtas, o nekilnojamo turto rinka fiksuoja kainų augimą. Jokių šiuos teiginius papildomai paaiškinančių argumentų ar duomenų ataskaitoje nepateikta. 2014 m. balandžio 22 d. posėdyje auditorė nurodė, kad ji nėra nekilnojamojo turto vertintoja ir analizuodama minėtą objektą vadovavosi UAB „West city“ nustatyta pardavimo kaina.

44Kaip jau buvo minėta, ataskaitoje nurodyta, kad finansinė skola UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudaro 1 283 272,93 Lt, o likutinė pagal finansinės nuomos sutartis įgyto turto vertė sudaro 1 815 699,80 Lt. Ataskaitoje pažymėta, kad 2014 m. kovo 31 d. balanse nurodyta 9 512 123 Lt suma, mokėtina per vienerius metus, nėra visa pradelsta, nes esant procesams dėl vienašališkų sutarčių nutraukimo su UAB „Nordea Finance Lithuania“ bei Danske Bank A/S Lietuvos filialu „fiksuojamos sumos 2 796 351 Lt suma negali būti pripažinta 2014 m. kovo 31 d. mokėtinomis, tai per visus 2014 metus mokėtina suma, kuri teisminio proceso metu gali pasikeisti“. Auditorė nurodė, kad kol nėra baigti teisminiai ginčai galima teigti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 6 715 772 Lt sumą. Su tokia argumentacija nesutiktina, nes su Danske Bank A/S Lietuvos filialu sutartis nutraukta, pasekmės jau yra atsiradusios, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sutarties nutraukimo pasekmės negali būti šiuo metu įgyvendinamos. Be to, kaip jau buvo minėta, byloje nėra ginčo, kad UAB „Resota“ yra skolinga Danske Bank A/S Lietuvos filialui, kad nevykdė įsipareigojimų iki sutarties nutraukimo. Svarbu pažymėti ir tai, kad auditorė nėra atlikusi jokios UAB „Resota“ skolos susidarymo Danske Bank A/S Lietuvos filialui analizės. Byloje nepaneigti Danske Bank A/S Lietuvos filialo duomenys, kad atsakovo įsiskolinimas Danske Bank A/S atsirado nuo 2012 m. spalio 15 d.

45Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pagal audito ataskaitą per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus sudaro tiek pradelsti, tiek nepradelsti įsipareigojimai, taigi apeliantas, teigdamas, kad turi būti beatodairiškai vadovaujamasi šia auditorės ataskaita, bet kartu atskirajame skunde nurodydamas, jog pagal 2-ąjį apskaitos standartą įsipareigojimas, kuris balanse įtvirtintas kaip vykdytinas einamaisiais metais, negali būti laikomas pradelstu, prieštarauja pats sau. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei 2-ajame apskaitos standarte, nei 18-ajame nėra įtvirtinta pradelstų / nepradelstų įsipareigojimų sąvoka. Ar įsipareigojimai pradelsti teismas vertina iš kitų byloje esančių dokumentų, tarp jų ir kreditorių sąrašų su tinkamai nurodytais mokėjimo terminais. Tačiau, kaip buvo nurodyta pirmiau, UAB „Resota“ nuolat teikė kreditorių sąrašus su trūkumais, nors atsakovas iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos turėjo pakankamai laiko pateikti ĮRĮ reikalavimus atitinkančius sąrašus.

46Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į nagrinėjamos audito ataskaitos išvadų prieštaringumą. Ataskaitoje nurodyta, kad bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas – tai rodiklis apibūdinantis sugebėjimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus iš trumpalaikio turto. Patenkinamos rodiklio ribos nuo 1,2 iki 2, o reikšmė mažesnė nei 1 reiškia, kad įmonė turi problemų. Pagal audito ataskaitą UAB „Resota“ šis rodiklis sudaro tik 0,28 (pagal 2014 m. kovo 31 d. balansą), t. y. aiškiai žemesnis nei 1 ir akivaizdžiai nepasiekiantis net minimalios patenkinamos rodiklio reikšmės ribos. Nepaisant pačios auditorės nurodytų išaiškinimų apie rodiklių reikšmę, auditorė be papildomų motyvų padaro išvadą, kad UAB „Resota“ rodiklis yra arti rekomenduojamos normos, nors 0,28 nėra arti 1,2. Pažymėtina ir tai, kad ataskaitoje nurodytas nežymiai (0,02) padidėjęs grynasis pardavimų pelningumo koeficientas, atspindi tik trijų mėnesių situaciją, kas, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, teismo vertinimu, taip pat negali būti laikoma pakankamu pagrindu iškelti restruktūrizavimo bylą, ypač kai tam prieštarauja pagrindiniai įmonės kreditoriai ir atsižvelgus į tai, kad, teismo duomenimis, UAB „Resota“ skolos didėja – pavyzdžiui, pagal viešai prieinamus duomenis 2014 m. rugpjūčio 19 d. skola Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – ir Sodra) sudarė 97 365,02 Lt, o atsakovo pateiktoje buhalterinėje pažymoje Nr. 14/P 02 (IV t., b. l. 38) nurodyta, kad Sodrai pradelsta 60 479,33 Lt suma.

47Be to, ataskaitoje ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis pripažinta nepradelsta ir skaičiuojant galutinį pradelstų įsipareigojimų dydį atimta iš bendros įsipareigojimų sumos, tuo tarpu finansinis turtas (investicija į UAB „Jaumina“), kurio likvidumas ir galimybė jį atgauti artimiausiu metu iš esmės nėra pagrįsti jokiais įrodymais, išskyrus bendrus samprotavimus apie nekilnojamojo turto rinkos kainų augimą, iš turimo turto nėra atimtas ir tokiu būdu iškraipytas šią dieną realiai turimo turto ir realiai vykdytinų įsipareigojimų santykis. Vertinant 2014 m. kovo 31 d. balanso duomenis matyti, kad iš šiame balanse nurodyto turto atėmus transporto priemonių kainą bei finansinį turtą, reali turto vertė sudarytų tik 4 114 948 Lt, o tai reiškia, kad net auditorės ataskaitoje nurodomų pradelstų įsipareigojimų suma (6 715 772 Lt) viršija turimą turtą.

48Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir vadovavosi ne tik audito ataskaita, kuri šiuo atveju yra vienas iš rašytinių įrodymų, bet visų įrodymų visetu, ir padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

49Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir ieškovo argumentus, kad teismas netinkamai vertino pateiktus UAB „Resota“ restruktūrizavimo plano metmenis ir turėjo suteikti ieškovui galimybę pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu. Pagal ?R? 5 straipsnio 1 dalies 7 punkt? metmenyse turi b?ti nurodytas preliminarus ?mon?s verslo planas, kuriame turi b?ti numatytos ?R? 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemon?s. Pirmosios instancijos teismas, ?vertinæs pateiktus metmenis, padar? i?vad?, kad jie yra pavir?utini?ki ir deklaratyv?s, grind?iami abstrak?iais formaliais teiginiais. Apeliacin?s instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ?vertino atsakovo parengtø metmenø abstraktum?.

50Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

51Taikomas priemones restruktūrizuojant įmonę, kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pasirenka ĮRĮ 6 straipsnyje nurodyti subjektai, kurie turi atsižvelgti į restruktūrizavimo tikslą – išsaugoti įmonę, plėtoti jos veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), į įmonės vykdomos veiklos specifiką bei patiriamus ekonominius sunkumus. Metmenyse nurodomas tik preliminarus įmonės verslo planas, taip pat ir preliminarios priemonės, kurios bus detalizuotos restruktūrizavimo plane. Konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane. Tačiau teismas privalo įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą.

52Iš pateiktų teismui restruktūrizavimo plano metmenų (žr. I t. priedą) matyti, kad įmonės perspektyvos artimiausiems ketveriems metams aprašytos labai abstrakčiai: įmonė suaktyvins savo veiklą metalo laužo pardavimo srityje ir užsiims tarptautine prekyba metalo laužu, t. y. kuo daugiau įsigys metalo laužo ir parduos Europos Sąjungos bendrovėms; turimą žemės sklypą ir svarstykles (UAB „Kertė“ šį turtą įkainojo 1 916 000 Lt) UAB „Resota“ planuoja parduoti galimam investuotojui su teise toliau naudoti turtą nuomos teisėmis; joks turtas nebus perkainojamas ar nurašomas; nenumatoma atleisti darbuotojus; taip pat nenumatyti jokie papildomi įmonės valdymo organų kompetencijos apribojimai; metmenyse net preliminariai nėra įvertintos UAB „Resota“ sudarytos sutartys, jų naudingumas ar būtinumas nutraukti. Tačiau UAB „Resota“ tikisi, kad kreditoriai atsisakys priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, o likusį įsiskolinimą išdėstys per ketverius metus, nors iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindiniai kreditoriai nelinkę teikti nuolaidų ir apskritai nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu. UAB „Resota“ metmenyse teigdama, kad restruktūrizavimo plano sėkmės faktoriai yra pardavimo apimčių didinimas ir ženklus sąnaudų mažinimas, nenurodo, kaip konkrečiai bus mažinamos sąnaudos ar didinamos apimtys, apsiribota bendro pobūdžio teoriniais samprotavimais, kad žaliavų ir medžiagų pirkimo kainos bus mažinamos. Pažymėtina ir tai, kad metmenyse aiškiai nurodyta, jog pagrindinė prielaida restruktūrizavimo planui įgyvendinti – kreditorinių įsipareigojimų restruktūrizavimas pagal pateiktą scenarijų. Tokiu būdu atsakovas, pats nenurodydamas jokių konkrečių savo veiksmų restruktūrizavimo proceso metu, visą naštą dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo iš esmės siekia perkelti kreditoriams. Gamybos ir pardavimo apimčių augimas kiekvienais metais po 20 procentų grindžiamas tik metalo laužo prekybos sektoriuje matomu pagyvėjimu, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime negarantuoja įmonės veiklos pagyvėjimo ir restruktūrizavimo tikslų pasiekimo.

53Šioje byloje taip pat svarbu analizuoti metmenyse pareiškėjo pateiktus argumentus apie įmonės vykdomas sutartis su metalo laužo pirkėjais, kaip jo dabartinės veiklos bei realių perspektyvų, kurios leistų įmonei atkurti įmonės mokumą, stabilizuotų normalią ūkinę komercinę veiklą, įrodymus.

54Išanalizavęs byloje esančias UAB „Resota“ ir metalo laužo pirkėjų sutartis (ši bylos medžiagos dalis pripažinta nevieša), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos sudarytos sutartys yra terminuotos ir dviejų iš jų terminas jau yra pasibaigęs (vienos iš sutarčių terminas pasibaigęs dar 2012 m. gruodžio 31 d., o kitos 2014 m. sausio 2 d.), o sutarčių pratęsimo įrodymai nėra pateikti. Kelių sutarčių galiojimo terminas pasibaigs jau šių metų gruodžio 31 d., tačiau atsakovas, metmenyse teigdamas, kad yra derinamos sutartis su potencialiais metalo laužo pirkėjais, jokių šiuos teiginius patvirtinančių dokumentų nepateikė. Be to, analizuotose sutartyse nėra nustatyta perkamo metalo laužo kaina ir byloje nėra pateikti minėtų sutarčių realų vykdymą patvirtinantys įrodymai, kaip antai PVM sąskaitos faktūros ar kiti dokumentai, o pateiktos sutartys pačios savaime neįrodo, kad įmonė vykdo konkrečią veiklą, šios veiklos perspektyvų bei sunkumų laikinumo.

55Išanalizavęs pateiktus metmenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad juose nurodytos įmonės perspektyvos ir veiksmai artimiausiais metais yra itin abstraktūs ir neatitinka net preliminaraus įmonės verslo plano sampratos, įtvirtintos ?R? 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Metmenyse n?ra nurodyta jokiø realiø veiklos finansavimo ?altiniø ar priemoniø, pad?sian?iø atsakovui generuoti pajamas (i?skyrus nedidel?s vert?s palyginus su ?sipareigojimais ?em?s sklypo ir svarstykliø pardavim?), o jokiais duomenimis neparemtas pa?adas didinti pardavimus ir ma?inti s?naudas negali b?ti laikomas pakankamu restrukt?rizavimo bylai i?kelti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad teismas, spræsdamas restrukt?rizavimo bylos i?k?limo klausim?, turi ?vertinti realias galimybes, taikant ?R? nustatytas proced?ras, i?saugoti ir pl?toti ?mon?s veikl?, sumok?ti skolas ir i?vengti bankroto, gaunant ?mon?s kreditoriø pagalb?, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. ?ios priemon?s preliminariai numatomos ?mon?s restrukt?rizavimo plano metmenyse. Teismas taip pat turi i?tirti, ar restrukt?rizavimo plano metmenyse atspind?tos esmin?s priemon?s, kuriomis ?mon? siektø i?saugoti ir pl?toti savo veikl?, vykdyti skolinius ?sipareigojimus bei atkurti mokum? (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 2-1249/2014). Pa?ym?tina ir tai, kad ?sipareigojimø kreditoriams atid?jimas pats savaime ?mon?s mokumo neatkurs, o tik atitolins atsiskaitym? su kreditoriais.

56Lietuvos Auk??iausiasis Teismas i?ai?kino, kad finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sąvoka, kurią nulemia tai, ar įmonė yra realiai pajėgi pakeisti situaciją taip, kad per ne ilgesnį kaip ĮRĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą maksimalų ketverių metų restruktūrizavimo proceso terminą skolos būtų sumažintos, pertvarkytos ir dėl to netrikdytų įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos ir jos perspektyvų. Jei restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti arba nepagrįstos nurodytiems tikslams pasiekti, taip pat nėra kitų būdų įmonės veiklai ir mokumui atkurti, tokia įmonė laikytina turinti ne laikinų, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų, todėl restruktūrizavimo procesas būtų neveiksmingas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011).

57ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prie pareiškimo dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pridedami metmenys ir įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimas dėl metmenų patvirtinimo. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktą teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai, t. y. reikalavimai restruktūrizavimo metmenų formai ir turiniui. Atsižvelgdamas į nurodytas normas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas dėl metmenyse nurodytų įmonės veiksmų ir teiginių abstraktumo, neturėjo pareigos naudotis trūkumų šalinimo institutu. Trūkumų šalinimo instituto taikymas taip kaip to reikalauja ieškovas reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės, nes teismas būtų priverstas vertinti, ar preliminarus planas ir kiti metmenyse nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tikslas išsaugoti rinkos dalyvį bus pasiektas, t. y. vertinti, ar pagrįsta kelti restruktūrizavimo bylą.

58Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad restruktūrizavimas grindžiamas idėja, jog tiek iškeliant restruktūrizavimo bylą, tiek ir restruktūrizavimo proceso metu būtų visų suinteresuotų asmenų – įmonės dalyvių ir kreditorių – sutarimas dėl įmonės veiklos perspektyvų, nes priešingu atveju būtų sudėtinga pasiekti restruktūrizavimui keliamų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Sprendžiant klausim? d?l restrukt?rizavimo bylos i?k?limo, turi b?ti ?vertinta tai, ar ?mon? turi realiø perspektyvø s?kmingai pasiekti restrukt?rizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokum?, normali? ?kinæ komercinæ veikl? ir ?ios veiklos perspektyvas. Tod?l tas faktas, kad kreditoriai neketina suteikti ?monei pagalbos, leid?ia pagr?stai abejoti, ar atsakovas turi realiø perspektyvø s?kmingai pasiekti restrukt?rizavimu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 2-398/2012). Pagrindinis vaidmuo vertinant restrukt?rizavimo plano ekonomin? pagr?stum? ir naudingum? kreditoriams bei tikslingum? siekti i?saugoti laikinø finansiniø sunkumø turint? subjekt? kaip veikiant? rinkos dalyv? tenka ?mon?s kreditoriams. Pagal ?R? restrukt?rizavimo plano projektui turi pritarti kreditoriø susirinkimas. Kreditoriø susirinkimas pritaria restrukt?rizavimo plano projektui, jeigu u? tai balsuoja kreditoriai, kuriø reikalavimø suma vertine i?rai?ka sudaro ne ma?iau kaip 2/3 visø teismo patvirtintø kreditoriø reikalavimø sumos vertin?s i?rai?kos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. baland?io 4 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 2-904/2011).

59ĮRĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad įmonės kreditoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems įsipareigojimų vykdymo terminai dar nesuėję. Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalį kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas įstatymo normas, darytina išvada, kad 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimo sumos gali sudaryti tiek tie kreditoriai, kuriems įsipareigojimai yra pradelsti, tiek tie, kuriems įsipareigojimų vykdymo terminai dar nebuvo suėję.

60Pažymėtina, kad UAB „Resota“ iš esmės neginčija turimų įsipareigojimų nei ALBA Ferrous Trading GmbH, nei UAB Willenbrock Baltic bei Danske Bank A/S Lietuvos filialui. Šių kreditorių turimų reikalavimų suma, pagal bylos duomenis, aiškiai sudarytų bent 1/3 visų kreditorių reikalavimo sumos, kas, atsižvelgiant į tai, kad šie kreditoriai aiškiai nepritaria restruktūrizavimo bylos iškėlimui, reiškia, jog restruktūrizavimo procesas neperspektyvus. Esant tokioms bylos aplinkyb?ms, n?ra pagrindo tik?tis sklandaus atsakovo restrukt?rizavimo proceso, taip pat n?ra pagrindo prioritet? suteikti tikslui i?saugoti atsakov? kaip veikiant? rinkos dalyv?, tod?l darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagr?stai atsisak? i?kelti restrukt?rizavimo byl?.

61Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įmonės turto ir įsipareigojimų santykis, jų struktūra, taip pat pateiktuose UAB „Resota“ restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos įmonės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai, neleidžia prieiti prie išvados, kad įmonė turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą. Konstatuotina, kad pagal šioje byloje pateiktus įrodymus restruktūrizavimo bylos iškėlimas šiuo atveju netikslingas ir tik dar labiau pažeistų įmonės kreditorių interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Resota“.

62Dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo

63Pažymėtina, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo prašymas atidėti civilinės bylos Nr. 2-1440/2014 nagrinėjimą apeliacine tvarka, kadangi ieškovas mano esant galimybei bylą baigti taikiai. Ieškovas nurodo, kad išsiuntė bylos šalims pasiūlymus sudaryti taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkina. Taikos sutartimi galima tik užbaigti bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis), tačiau taikos sutartimi negalima iškelti restruktūrizavimo bylos, nes tik teismas gali nuspręsti iškelti restruktūrizavimo bylą ar ne (ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad atsisakymas iškelti restruktūrizavimo bylą, savaime netrukdo UAB „Resota“ tartis su kreditoriais dėl taikaus jų ginčo išsprendimo, įsipareigojimo terminų atidėjimo ar kitokių visiems dalyviams naudingo ir teisės aktams neprieštaraujančio rezultato.

64D?l bylin?jimosi i?laidø tre?iajam asmeniui priteisimo

65Apeliacin?s instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagr?stai nustat?, jog tre?iajam asmeniui ALBA Ferrous Trading GmbH turi būti atlygintos visos jo nurodytos patirtos 7 646,05 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos.

66CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

67Nagrinėjant ir vertinant apelianto argumentus, susijusius su advokatų pagalbai apmokėti išlaidų priteisimu trečiajam asmeniui, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008; kt.). Taip pat teismas turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

68Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir jog jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Akcentuotina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos už teisinę pagalbą teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pastebėtina, kad realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą byloje S. J. prieš Lietuvą).

69Pagal bylos duomenis ALBA Ferrous Trading GmbH pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius ir jų sudėtį detalizuojančius dokumentus (III t., b. l. 152-156), iš kurių matyti, kad patirta bylinėjimosi išlaidų 7 646,05 Lt suma apskaičiuota atskirai įvertinant valandas, skirtas susipažinti su byla bei pasiruošti bylai (2 valandos), procesiniams dokumentams paruošti (6 valandos), papildomų duomenų apie atsakovo įsiskolinimus paieškai (2 valandos), atstovavimui teisme (5 valandos) ir įvertinant advokato trijų kelionių iš Vilniaus į Klaipėdą išlaidas (800 Lt).

70Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo yra pateikęs prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu (I t., b. l. 72-74), pasirašytą advokato Franko Heemanno (Frank Heemann), kaip bnt Heeman Klauberg Krauklis advokatų profesinės bendrijos, su kuria trečiasis asmuo sudarė atstovavimo sutartį, atstovo (I t., b. l. 75-78). Trečiasis asmuo ALBA Ferrous Trading GmbH taip pat pateikė teismui kreditoriaus poziciją dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Resota“ iškėlimo, pasirašytą advokato Franko Heemanno. Šis dokumentas laikytinas atsiliepimu į ieškinį. Remiantis Rekomendacijų 8.2 ir 8.15 punktais bei atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą bei apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, minėti dokumentai kartu su susipažinimu su byla turėtų būti įvertinti 3 500 Lt suma. Byloje advokatas Mindaugas Navickas, kuris pagal pateiktą dokumentą (IV t., b. l. 117) nuo 2014 m. sausio 15 d. perįgaliotas atstovauti trečiajam asmeniui, pateikė išrašą iš Frankfurto prie Maino Apylinkės teismo Prekybos registro su vertimu į lietuvių kalbą (III t., b l. 11-16) Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.17 punktą, už šio dokumento gavimą trečiajam asmeniui turi būti priteista 12 Lt suma. Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su susipažinimu su byla, įskaičiuotinos į procesinių dokumentų paruošimą ir atskirai neatlyginamos.

71Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad trečiojo asmens atstovas atstovavo trečiajam asmeniui teisme: 2014 m. sausio 13 d. posėdyje dalyvavo ir advokatas Frank Heeman ir advokatas Mindaugas Navickas; 2014 m. vasario 21 d. posėdyje dalyvavo tik advokatas Mindaugas Navickas, 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. kovo 3 d. ir 2014 m. balandžio 22 d. posėdžiuose taip pat dalyvavo advokatas Mindaugas Navickas. Pagal pateiktus trečiojo asmens duomenis advokatui buvo apmokėta už 5 valandų atstovavimą teismo posėdžiuose, todėl pagal Rekomendacijų 8.18 punktą trečiajam asmeniui priteistina 750 Lt už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose.

72Kaip jau minėta, į trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą įtrauktos ir trijų advokato kelionių iš Vilniaus į Klaipėdą išlaidos – 800 Lt. Tačiau byloje nėra kvitų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių konkrečias advokato kelionių išlaidas. Be to, nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad būtinai trečiajam asmeniui turėjo atstovauti advokatas, kurio darbo vieta ne Klaipėdoje (Rekomendacijų 3 punktas).

73Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nustatė, jog tre?iajam asmeniui ALBA Ferrous Trading GmbH turi būti atlygintos visos jo nurodytos patirtos 7 646,05 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos, ir nustatytina, kad pagal šios bylos duomenis trečiojo asmens patirta, pagrįsta ir Rekomendacijos nuostatas atitinkanti suma – 4 262 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų keistina, sumažinant ALBA Ferrous Trading GmbH iš UAB „Resota“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 4 262 Lt.

74Remdamasis šioje nutartyje išdėstytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nurodytomis teisės normomis bei teismų suformuota praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje atsisakyta iškelti UAB „Resota“ restruktūrizavimo bylą, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti nepakeista, o nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui keičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

75Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

76Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį pakeisti.

77Priteistą iš UAB „Resota“ trečiajam asmeniui ALBA Ferrous Trading GmbH 7 646,05 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 4 262 Lt (keturių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų litų).

78Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Resota“... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė... 6. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo... 7. Teismas, įvertinęs UAB „Resota“ pateiktus bendrovės balansus, nustatė,... 8. Teismas taip pat nustatė, kad Pasaulio prekybos organizacijos Tarptautinio... 9. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje... 10. UAB „Resota“ pradelsta skola Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Ieškovas UAB „Resota“ direktorius J. G. atskirajame skunde prašo... 13. Trečiasis asmuo UAB Willenbrock Baltic atsiliepime į atskirąjį skundą... 14. Trečiasis asmuo ALBA Ferrous Trading GmbH atsiliepime į atskirąjį skundą... 15. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 17. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 19. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo... 20. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtą proceso teisės normą, suformavo... 21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo... 22. Kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 23. Dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Resota“ iškėlimo... 24. Nagrinėjant ir vertinant bylos faktines ir teisines aplinkybes bei byloje... 25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad įmonės nemokumo... 26. Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. UAB... 27. Pagal 2012 gruodžio 31 d. balansą (I t., b. l. 34-35) didžiąją dalį 2012... 28. Pagal 2013 m. rugpjūčio 31 d. balansą (I t., b. l. 49-50) UAB „Resota“... 29. Pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. balansą (II t., b. l. 94-95) UAB „Resota“... 30. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi įpareigojo UAB... 31. Pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balansą (III t., b. l. 63) iš viso UAB... 32. 2014 m. sausio 31 d. sudarytame kreditorių sąraše (III t., b. l. 74) (bendra... 33. Iš 2014 m. kovo 31 d. balanso (IV t., b. l. 28-29) matyti, kad UAB... 34. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Jaumina“ iškelta bankroto byla. Pagal... 35. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenø taip pat matyti,... 36. Audito ataskaitoje buvo nurodyta, kad UAB „Resota“ iš UAB „Nordea... 37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas šiuo metu... 38. Iš nustatytų šioje byloje faktinių aplinkybių matyti, kad nuo 2012 metų... 39. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą,... 40. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas grindžia taip... 41. CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš... 42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų... 43. UAB „Audito gairės“ ataskaitoje apie 2014 m. kovo 31 d. balanse nurodytą... 44. Kaip jau buvo minėta, ataskaitoje nurodyta, kad finansinė skola UAB „Nordea... 45. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pagal audito ataskaitą per vienerius... 46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į nagrinėjamos audito... 47. Be to, ataskaitoje ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis pripažinta... 48. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 49. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir ieškovo argumentus, kad teismas... 50. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis... 51. Taikomas priemones restruktūrizuojant įmonę, kreipiantis į teismą dėl... 52. Iš pateiktų teismui restruktūrizavimo plano metmenų (žr. I t. priedą)... 53. Šioje byloje taip pat svarbu analizuoti metmenyse pareiškėjo pateiktus... 54. Išanalizavęs byloje esančias UAB „Resota“ ir metalo laužo pirkėjų... 55. Išanalizavęs pateiktus metmenis, apeliacinės instancijos teismas... 56. Lietuvos Auk??iausiasis Teismas i?ai?kino, kad finansinių sunkumų laikinumas... 57. ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prie pareiškimo dėl... 58. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad restruktūrizavimas... 59. ĮRĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad įmonės kreditoriai – fiziniai ir... 60. Pažymėtina, kad UAB „Resota“ iš esmės neginčija turimų... 61. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 62. Dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ... 63. Pažymėtina, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos apeliaciniame teisme... 64. D?l bylin?jimosi i?laidø tre?iajam asmeniui priteisimo ... 65. Apeliacin?s instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios... 66. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 67. Nagrinėjant ir vertinant apelianto argumentus, susijusius su advokatų... 68. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo... 69. Pagal bylos duomenis ALBA Ferrous Trading GmbH pateikė bylinėjimosi išlaidas... 70. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo yra pateikęs prašymą... 71. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad trečiojo asmens atstovas atstovavo... 72. Kaip jau minėta, į trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą... 73. Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios... 74. Remdamasis šioje nutartyje išdėstytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis,... 75. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 76. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį pakeisti.... 77. Priteistą iš UAB „Resota“ trečiajam asmeniui ALBA Ferrous Trading GmbH 7... 78. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą....