Byla e2-563-330/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai PZU Lietuva dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. J.,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų išdėstytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „Čelta“ ir G. T. bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo bei hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis, sudaryta tarp UAB „Čelta“ ir AB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp AB banko „Snoras“ ir Š. Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. Č. ir AB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp Š. Č. ir AB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp AB banko „Snoras“ ir UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) buvo sudaryti iš esmės suklydus, t. y. jų sudarymo metu esant valios trūkumų. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia byloje taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieškovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo.

62.

7Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

83.

9Pareiškėja UAB „Čelta“ kreipėsi į teismą prašydama dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės atnaujinti procesą išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, pripažinti kredito sutartį negaliojančia, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

104.

11Pareiškėja nurodė, kad 2019 metų pradžioje sužinojo naują aplinkybę dėl 576 343,84 Eur (1 990 000 Lt) kredito suteikimo, jog tai buvo gerai paruošta ir įvykdyta operacija, skirta apgauti kredito gavėją, kad ši paimtų 576 343,84 Eur (1 990 000 Lt) kreditą, įkeitusi turtą, kuriam ir nustatyta turto vertė, jo atitiktis pinigine išraiška tokiai būklei, kokios nei buvo, nei būti galėjo. Nesant apgaulės, tokia kredito sutartis nebūtų sudaryta. Šią operaciją suorganizavo žemės sklypo pardavėjai, kurie ir buvo suinteresuoti kredito suteikimu. Pasak pareiškėjos, žemės sklypo pardavėjai turėjo 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaitą ir žinojo, kad joje vertė nustatyta ženkliai padidinta. Pardavėjai įtikino R. Š. (AB banko Snoras Tauragės filialo direktorių), kad jis įtikintų A. K. Č. įsigyti žemės sklypą. Žemės sklypo pardavėjai suorganizavo 2008 m. sausio 31 d. vertinimą. Pareiškėjos nuomone, vertinimas sudarytas taip, kad bankas galėtų jį panaudoti vietoj 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo. Viskas buvo parengta taip, kad to nesužinotų kredito gavėja. Bankas sąmoningai į kredito sutartį įrašė nekonkrečią sąlygą (4.1.5), kurios pagrindu buvo įteisintas 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimas. Pareiškėjos nuomone, didžiausios problemos būta dėl hipotekos sutarties, kad kredito sutarties sąlygos yra įvykdytos, tačiau tai buvo išspręsta padarius įrašą, jog turto vertė nustatyta šalių susitarimu, kas ir yra esminis apgaulės / suklaidinimo įrodymas, kad sutartis buvo sudaryta nežinomais duomenimis.

125.

13Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu kredito ir hipotekos sutartis pripažino galiojančiomis, tačiau nepasisakė dėl konkrečių sutarčių sąlygų įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą, tačiau dėl konkrečių sutarčių sąlygų įvykdymo taip pat nepasisakė. Pareiškėja pažymėjo, kad apgaulės iniciatoriai ir naudos gavėjai buvo žemės sklypo pardavėjai, kurie ir buvo suinteresuoti kredito suteikimu. Pareiškėjai tapo žinoma, kad kredito sutartyje sąmoningai įrašyta tokia sutarties sąlyga (4.1.5), kad bankas galėtų ją kitaip interpretuoti, panaudoti kitus duomenis kreditui teikti ir to nesuprastų kredito gavėja, nes kredito gavėja, šias aplinkybes žinodama, nebūtų sudariusi kredito sutarties. Pažymėjo, kad 2008 m. sausio 31 d. vertinimu nustatyta vertė tokiam žemės sklypui, kokio nėra ir būti negali. Nors ginčas jau vyksta daugiau nei dešimt metų, tačiau joks teismas nepasisakė dėl rinkos vertės „868 860,06 Eur (3 000 000 Lt) su pastaba“ realumo. Kredito gavėja vadovavosi UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita Nr. N-07-105. Pareiškėja pažymėjo, kad kredito sutarties 4.1.5 papunkčio sąlyga nekonkreti, nes nenurodyta, kokia vertė fioksuota preliminarioje turto įvertinimo ataskaitoje. Bankas netinkamai interpretavo įrašytą kredito sutarties 4.1.5 sąlygą. Bankas suteikė kreditą vadovaudamasis 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, apie kurio egzistavimą pareiškėjai nebuvo žinoma. Kredito sutarties įstatyminės normos neįvykdymas nebuvo vertintas nustatant kredito sutarties galiojimą, tai esminis dalykas, dėl ko ir būtina atnaujinti procesą. Kredito sutartis negali galioti, kai nebuvo įvykdyta įstatyminė sutarčių sudarymo norma.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

166.

17Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

187.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad pareiškėja iki šio prašymo jau buvo pateikusi 30 prašymų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog prašymai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 iš esmės buvo nagrinėti keturis kartus (civilinės bylos Nr. A2-5423-852/2018, A2-4255-864/2018, Nr. A2-3556-232/2018 ir A2-228-803/2017). Teismas, susipažinęs su paduoto prašymo turiniu nustatė, kad pareiškėja iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių jau buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. A2-3556-232/2018, išnagrinėjus prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas konstatavo, kad tiek nagrinėjamu atveju, tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. A2-3556-232/2018 atnaujinti procesą buvo prašoma dėl naujai sužinotų aplinkybių, kad turto atitiktis (rinkos vertė), tikslu suklaidinti, buvo nustatyta tokiai turto būklei, kokios nėra ir būti negali (tokį įvertinimą suorganizavo turto pardavėjai ir pateikė bankui, nežinant paskolos gavėjai), kad būtų įvykdytos kredito sutarties sąlygos, lėmusios kredito suteikimą, bankui pervesti 576 343,84 Eur (1 990 000 Lt) sumą tiesiai į pardavėjo asmeninę sąskaitą“. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovų nurodytą aplinkybę, kad sudarant ginčo žemės sklypo pardavimo sutartį, pirkėjui (pareiškėjai) nebuvo suteikta pilna informacija apie žemės sklypo vertę, suklaidinant pareiškėją dėl realios žemės sklypo vertės, nepripažino nauja aplinkybe. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1226-790/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

208.

21Apibendrinęs nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos, dėl jų yra priimti ir įsiteisėjo teismų procesiniai sprendimai. Teismo vertinimu, kitoks tų pačių aplinkybių interpretavimas nesudaro pagrindo pareiškėjos prašymą svarstyti iš naujo. Pažymėjo, kad prašymas grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir ankstesni pareiškėjos prašymai, t. y. aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta žemės sklypo verte, sutarties sąlygų (4.1.5) vertinimu ir jų neatskleidimu, tačiau dėl tokių aplinkybių jau buvo pasisakyta iš esmės. Šias aplinkybes teismas pripažino sudarančiomis pagrindą pareiškėjos prašymą atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 374 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.

22III.

23Atskirojo skundo argumentai

249.

25Pareiškėja UAB „Čelta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį (atskirajame skunde tikėtinai klaidingai nurodyta, kad jis paduodamas dėl 2019 m. vasario 8 d. nutarties panaikinimo) ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

269.1.

27Teismas, nurodęs, kad pareiškėja iš esmės remiasi tapačiomis, esą naujai paaiškėjusiomis, aplinkybėmis dėl proceso atnaujinimo, absoliučiai nenagrinėjo pareiškėjos pateikto prašymo. Teismo nurodytose civilinėse bylose buvo konstatuota, kad patys ieškovai nesidomėjo turto vertinimo ataskaitomis; to pagrindu teismas sprendė, kad aplinkybės dėl turto vertinimo ataskaitų negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju kreiptasi dėl 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo įtakos išduodant kreditą bei keičiant sutarties sąlygas. Teismai šiuo klausimu nepasisakė. Dabar naujai sužinota, kokia turto (sklypo) vertė turėjo būti nustatyta 2008 m. sausio 31 d. vertinimu. Teismai byloje dėl sandorių ginčijimo konstatavo, kad kredito sutartis yra galiojanti ir sudaryta 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, tačiau neatsižvelgė į tai, jog šio vertinimo egzistavimas pareiškėjai nebuvo žinomas. Šiuo atveju sutartyje nurodyta, kad turtas įvertintas preliminariu vertinimu, kai iš tikrųjų buvo panaudotas kitas vertinimas. Teismai nepasisakė dėl kredito tikslo ir dėl įstatyminės sutarčių normos vykdymo.

289.2.

292008 m. sausio 31 d. vertinimu žemės sklypo vertė nustatyta atsižvelgiant į tai, jog jis suskaidytas į dalis, jog į atskirus sklypus nutiesti privažiavimai, įrengta infrastruktūra. Atsižvelgiant į tai, jog sklypas buvo vientisas (nepadalintas), jo vertė negalėjo būti 3 000 000 Lt. Turto vertinimo ataskaitoje nėra pasirašyto apžiūros akto, kas daro tokį vertinimą konsultaciniu. Teismai nepagrįstai sprendė, kad tokia vertė nėra per didelė. Turto vertinimas atliktas vadovaujantis netinkamais vertinimo metodais. Tai patvirtina, kad turto vertinimu įvertintas turtas, kurio realiai nebuvo.

309.3.

31Kredito sutartį ruošusi ekspertė patvirtino, kad abi šalys žinojo sklypo rinkos vertės dydį. Nuoroda į turto vertę kredito sutartyje nebeaktuali, kadangi buvo panaudotas kitas vertinimas ir taip buvo pažeista imperatyvi sutarčių sudarymo norma. Bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad 2007 m. gegužės 28 d. preliminarios vertinimo ataskaitos turinys yra toks pats, kaip ir 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaitos.

329.4.

33Bankas panaudojo 2008 m. sausio 31 d. vertinimą, įrašytos sąlygos, kurioje paminėtas žodis „Preliminari“ pagrindu, kai šio žodžio prasmė visai kita, o 2008 m. sausio 31 d. vertinimas panaudotas be pagrindo. Bankas nepateikė notarui turto vertės pagrindimo įrodymų. Įrašas sutartyje „Įkeičiamo daikto vertė šalių susitarimu 3 000 000 Lt“ nustatyta sąmoningai, siekiant suklaidinti pareiškėją, kad turto vertė 3 000 000 Lt nustatyta 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, tenkina kredito sutarties sąlygos įvykdymą dėl rinkos vertės, ne mažesnės nei nurodyta preliminarioje turto vertinimo ataskaitoje.

349.5.

35Sutartyje yra nuostata, kad jos sąlygų pakeitimas galimas tik raštu sutikus abiem šalims. Paskolos dydis ir turto rinkos vertė yra pagrindiniai sutarties elementai. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad įstatyminė sutarčių sudarymo norma būtų įvykdyta.

369.6.

37Teismas nepasisakė dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Patenkinus šį prašymą, būtų galimybė apklausti kredito ekspertę, kuri paaiškintų, kodėl sutartyje nenurodyta nei turto vertė, nei preliminari turto vertinimo ataskaita.

382.

39Atskirajame skunde pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio metu apklausti liudytoją S. V..

40II.

41Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

423.

43Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

444.

45Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

46Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

475.

48Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Remiantis CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas. Prielaidų, suponuojančių poreikį bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliantė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės grindžia būtinumu teismo posėdyje apklausti kredito sutartį ruošusią S. V.. Pareiškėjos nuomone, šios liudytojos parodymai būtų esminiai, kadangi, ją apklausus, būtų nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės dėl turto vertės nustatymo.

496.

50Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog byloje pateikto atskirojo skundo argumentų pagrindu spręstina, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinimo. Esminė ginčo aplinkybė yra ta, ar pagrįstos teismo išvados dėl pareiškėjos pateiktų prašymų tapatumo (t. y. ar pareiškėja nagrinėjamu atveju pateikė tapatų jau išnagrinėtam (išnagrinėtiems) prašymą atnaujinti procesą). Sprendžiant tokį klausimą, galimi liudytojos paaiškinimai dėl kredito sutarties rengimo ir (ar) sudarymo, šiame apeliaciniame procese nėra aktualūs. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodine proceso forma.

51Dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo

527.

53Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

548.

55Taikant proceso atnaujinimo institutą yra svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos ir šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

569.

57Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

5810.

59Apskųstąja nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinimo, konstatavęs, jog pareiškėja iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių jau buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. A2-3556-232/2018, išnagrinėjus iš esmės prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek nagrinėjamu atveju, tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. A2-3556-232/2018 atnaujinti procesą buvo prašoma dėl naujai sužinotų aplinkybių, jog turto atitiktis (rinkos vertė), siekiant suklaidinti, buvo nustatyta tokiai būklei, kokios nėra ir būti negali (tokį įvertinimą suorganizavo turto pardavėjai ir pateikė bankui, nežinant paskolos gavėjui), kad būtų įvykdytos kredito sutarties sąlygos, lėmusios kredito suteikimą, bankui pervesti 576 343,84 Eur (1 990 000 Lt) sumą tiesiai į pardavėjo asmeninę sąskaitą“. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovų nurodytą aplinkybę, kad sudarant ginčo žemės sklypo pardavimo sutartį pirkėjui (pareiškėjai) nebuvo suteikta pilna informacija apie žemės sklypo vertę, suklaidinant pareiškėją dėl realios žemės sklypo vertės, nepripažino nauja aplinkybe. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1226-790/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos, dėl jų yra priimti ir įsiteisėjo teismų procesiniai sprendimai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kartotinis prašymas grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir ankstesni pareiškėjos prašymai, t. y. aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta žemės sklypo verte, sutarties sąlygų (4.1.5) vertinimu ir jų neatskleidimu, tačiau dėl šių aplinkybių jau buvo teismų pasisakyta iš esmės.

6011.

61Apeliacinis teismas pagal atskirojo skundo argumentus įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, pripažįsta pagrįsta teismo išvadą, jog prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje grindžiamas aplinkybėmis, kurių pagrindu pareiškėja jau anksčiau inicijavo proceso atnaujinimo procedūrą ir dėl šios aplinkybės reikšmės yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose. Apeliacinis teismas pažymi, jog nors toms pačioms faktinėms aplinkybėms pareiškėja bando suteikti kitokią (naują arba papildomai motyvuotą) teisinę prasmę, akcentuodama, kad anksčiau bylą nagrinėjusių teismų ta pati aplinkybė nebuvo vertinama visais aspektais ar vertinama ne tame kontekste, visgi tuo nepaneigiama teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo teikiamas pakartotinis prašymas atnaujinti procesą dėl tų pačių, anksčiau proceso atnaujinimo klausimą jau nagrinėjusių teismų, įvertintų aplinkybių.

6212.

63Vertinant prašymo atnaujinti procesą tapatumą, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni motyvai, bet nurodytų aplinkybių esmė, jų turinys. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti esminės, kurios ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinomos. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad pareiškėja savo prašyme nurodo tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su turto vertinimu (vertinimo dokumentais), vertės nurodymu, kredito sutarties sąlygos vertinimu ir atitiktimi imperatyviai įstatymo normai, kurios teismų ne kartą jau buvo įvertintos sprendžiant ieškovės (pareiškėjos) ankstesnius prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

6413.

65Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas (CPK 374 straipsnio nuostata). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, be kita ko, tuo siekiama užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, bet skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei pareiškėjas grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Jei naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas. Vadinasi, jei pakartotinis prašymas atnaujinti procesą teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra pakartotinai teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Būtų nepagrįsta priešingai aiškinti CPK 374 straipsnį, nes tai reikštų, kad asmeniui yra užkertamas kelias būti išklausytam dėl tų aplinkybių, kurių teismas neanalizavo ir nesvarstė nagrinėdamas ankstesnį prašymą, ir tokiu būdu būtų pažeista asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Tačiau tuo atveju, jei pareiškėjo kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iš esmės tapati anksčiau nurodytai aplinkybei, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

6614.

67Nepriimtinas pareiškėjos argumentas, jog teismas esą be pagrindo iš esmės nenagrinėjo prašymo atnaujinti procesą. Atkreiptinas dėmesys, jog apskųstąja nutartimi buvo fiksuojamas pareiškėjos procesinio dokumento (prašymo) priėmimo klausimo išsprendimas. Nustatęs, kad pakartotinai siekiama proceso atnaujinimo tuo pačiu faktiniu pagrindu ir dėl šios priežasties atsisakęs priimti pareiškėjos procesinį prašymą, teismas neturėjo pagrindo iš esmės spręsti dėl proceso atnaujinimo.

6815.

69Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, kad proceso atnaujinimo klausimas, grindžiamas aplinkybėmis, sietinomis su turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta žemės sklypo verte, kredito sutarties sąlygų vertinimu ir jų neatskleidimu, jau ne kartą apeliantės (pareiškėjos) buvo iškeltas, o teismų – išsamiai įvertintas, todėl pirmosios instancijos teismas suformulavo teisingą išvadą dėl pareiškėjos prašymo pakartotinumo. Apeliacinis teismas pažymi, jog ir atskirajame skunde pareiškėja vėlgi tvirtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas buvo išspręstas neteisingai, tačiau nepateikia reikšmingų argumentų būtent dėl apskųstosios nutarties neteisėtumo, t. y. argumentų, kodėl prašymas atnaujinti procesą nepagrįstai pripažintas pakartotiniu.

7016.

71Pirmiau nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai nesukuria pagrindo dėl pareiškėjos atskirajame skunde pateiktų argumentų naikinti apskųstą nutartį, todėl skundas atmetamas.

72Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

73Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje... 6. 2.... 7. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta... 8. 3.... 9. Pareiškėja UAB „Čelta“ kreipėsi į teismą prašydama dėl naujai... 10. 4.... 11. Pareiškėja nurodė, kad 2019 metų pradžioje sužinojo naują aplinkybę... 12. 5.... 13. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d.... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 16. 6.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti... 18. 7.... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO... 20. 8.... 21. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos... 22. III.... 23. Atskirojo skundo argumentai... 24. 9.... 25. Pareiškėja UAB „Čelta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 26. 9.1.... 27. Teismas, nurodęs, kad pareiškėja iš esmės remiasi tapačiomis, esą naujai... 28. 9.2.... 29. 2008 m. sausio 31 d. vertinimu žemės sklypo vertė nustatyta atsižvelgiant... 30. 9.3.... 31. Kredito sutartį ruošusi ekspertė patvirtino, kad abi šalys žinojo sklypo... 32. 9.4.... 33. Bankas panaudojo 2008 m. sausio 31 d. vertinimą, įrašytos sąlygos, kurioje... 34. 9.5.... 35. Sutartyje yra nuostata, kad jos sąlygų pakeitimas galimas tik raštu sutikus... 36. 9.6.... 37. Teismas nepasisakė dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 38. 2.... 39. Atskirajame skunde pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso... 40. II.... 41. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 42. 3.... 43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 44. 4.... 45. Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis,... 46. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 47. 5.... 48. Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti... 49. 6.... 50. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog byloje pateikto atskirojo skundo... 51. Dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo... 52. 7.... 53. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų... 54. 8.... 55. Taikant proceso atnaujinimo institutą yra svarbios Europos Žmogaus Teisių... 56. 9.... 57. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų... 58. 10.... 59. Apskųstąja nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl... 60. 11.... 61. Apeliacinis teismas pagal atskirojo skundo argumentus įvertinęs pirmosios... 62. 12.... 63. Vertinant prašymo atnaujinti procesą tapatumą, esminę reikšmę turi ne... 64. 13.... 65. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas... 66. 14.... 67. Nepriimtinas pareiškėjos argumentas, jog teismas esą be pagrindo iš esmės... 68. 15.... 69. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, kad... 70. 16.... 71. Pirmiau nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai nesukuria pagrindo dėl... 72. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 73. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą....