Byla A2-4255-864/2018
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015,

Nustatė

2

  1. Ieškovas UAB „Čelta“ pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (toliau – prašymas) bei prašo teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  2. Paaiškina, kad 2015 m. lapkričio 27 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-634-614/2015 dėl dviejų pagrindinių sandorių – ( - ) Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties ir ( - ) kredito sutarties Nr. ( - ) (toliau – kredito sutartis) pripažinimo negaliojančiais kaip suklydus dėl turto rinkos vertės. Nurodo, kad 2018 m. lapkričio mėn. buvo sužinota, jog bankas suteikė kreditą remiantis 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, kurį pats susiorganizavo, kurio nežinojo ieškovas UAB „Čelta“, bei kurio pagrindu buvo nustatyta rinkos vertė „3 000 000 Lt su Pastaba“. Pažymi, jog rezultatas „3 000 000 Lt su Pastaba“ yra absoliutus absurdas, rinkos vertė nustatyta iš esmės nesilaikant vertinimo įstatymo nuostatų, ignoravus net fundamentalius matematikos mokslo dėsnius, vertinimo ataskaitoje nėra pasirašyto turto apžiūros akto.
  3. Teigia, jog savo ruožtu Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pripažino kredito sutartį galiojančia, ieškovas UAB „Čelta“ (kredito gavėjas) nesuklydo dėl tikrosios turto vertės, o Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Anot ieškovo UAB „Čelta“, teismas vertino šiuo atveju tik vienos šalies neatidumą, o dėl banko tuo klausimu iš viso nepasisakyta, nors bankui turto vertinimas yra kaip profesinė praktika. Nurodo, kad teismai taip pat nepasisakė ir dėl banko atsakomybės už kredito sutarties nevykdymą, taip pat ir dėl esminių kredito sutarties sąlygų (4.1.5 p. ir 29 p.). Pažymi, jog teismas nieko nepasisakė ir dėl tikrųjų kredito sutarties sąlygų, kaip jos turi būti aiškinamos ir suprantamos, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nors šiuo atveju tai esminis dalykas. Anot ieškovo UAB „Čelta“, šiuo atveju nebuvo nustatyti tikrieji sutarties šalių ketinimai, neatsižvelgta į sutarties sąlygas, nesiaiškinta dėl esminės sutarties sąvokos (dėl preliminarios vertinimo ataskaitos sąvokos), neatsižvelgta į tai, kas tokią sąlygą pasiūlė, neatsižvelgta į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Pažymi, jog pripažinti sudarytą kredito sutartį galiojančia nėra jokios galimybės, kadangi tikrieji ketinimai buvo visai kiti negu įrašyti. Paaiškina, kad, įvertinus, jog abi kredito sutarties sąlygos neįvykdytos, ir taikius sutarčių aiškinimo taisykles išaiškėtų, kad sutarties tikslas buvo ne suteikti kreditą sutartomis sąlygomis, o visai kitomis, kad apgauti/suklaidinti dėl tokio kredito dydžio.
  4. Anot ieškovo UAB „Čelta“, egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą, kadangi padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – netaikytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis, kuris turėjo būti taikytas, be to, pripažinta kredito sutartis galiojanti, kai neįvykdytos esminės kredito sutarties sąlygos, vienai iš jų esant imperatyviai. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, kadangi nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas konkrečiai dėl esminių sutarties sąlygų nepasisakė, o dėl CK 6.193 straipsnio iš viso nutylėta. Pažymi, jog egzistuoja būtinumas atnaujinti procesą, kadangi, priešingu atveju, būtų įteisintos išvados, kad: 1) realus, neįrengtas, plynas žemės sklypas tuo pat metu gali būti ir įrengtas, sudalintas sklypeliais, su privažiavimo keliais, nesant net jokių planų, dokumentų, kai iš tikrųjų nėra net galimybės taip sklypą naudoti; 2) praeities faktai kintami, priklauso nuo dabartinių aplinkybių; 3) sukuriamas precedentas – bankams suteikiama teisė keisti turto vertinimo teisės aktus, įteisinamas preliminarus turto vertinimas, kai tokio vertinimo būdo nėra iš viso, to nenumato joks galiojantis turto vertinimo teisės aktas; 4) sąmoningai perdarytas norminis aktas, pakeista net jo esmės, tikslu, kad pagrįsti vertinimą, kuriuo ir suteiktas kreditas; 5) sukuriami precedentai, kad galima ignoruoti teismų suformuotą praktiką turto vertinimo klausimais; 6) rinkos vertę galima nustatyti ignoravus fundamentalius matematikos mokslo principus; 7) kredito sutarties pagrindinėje sąlygoje įrašytas dydis 3 000 000 Lt reiškia 3 000 000 Lt su Pastaba, kai reikšmės savo paskirtimi net nepanašios; 8) individualaus vertinimo rezultatą patvirtina masinio vertinimo būdu nustatytas rezultatas, kai teismų praktika kardinaliai priešinga. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių bylų sąlygų, negalėjo teisingai įvertinti situacijos, vadovavosi banku, kuris ir įtikino teismą dėl itin klaidingų išeities duomenų, tiek kredito sutarčiai sudaryti, tiek ir jai įvykdyti, t. y. apie 2007 m. gegužės 28 d. preliminarią turto įvertinimo ataskaitą, todėl teismas negalėjo realiai ir spręsti dėl esminių bylos aplinkybių. Pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, būtina įvertinti ir banko nesąžiningumą, kurį atliko sąmoningai, tikslu suklaidinti teismą, dėl kredito sutarties esminių sąlygų įvertinimo, kas ir lėmė, kad nebūtų pripažinta kredito sutartis negaliojanti.
  5. Ieškovai Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. atsiliepimuose nurodo, kad palaiko pateiktą prašymą, prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kviesti byloje liudytoją.
  6. Paaiškina, kad kredito sutarčiai galioja imperatyvi sutarčių sudarymo norma, tačiau pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl šios imperatyvios įstatyminės normos nevykdymo. Teigia, jog kreditavimo tikslas neįvykdytas, tačiau teismas dėl šios esminės sąlygos taip pat nepasisakė. Anot ieškovų, teismai nepasisakė ir dėl sąlygos, kuria apsakytas kredito sutarties objektas įvykdymo. Pažymi, kad joks teismas dėl kredito sutarčių esminių sąlygų įvykdymo nepasisakė, be to, aišku, jog jos ir neįvykdytos, o tai turi esminės įtakos kredito sutarties pripažinimui (ne)galiojančia. Nurodo, jog atnaujinimu ir siekiama, kad būtų nustatytos tikrosios kredito sutarties sąlygos. Anot ieškovų, šiuo atveju reiktų vertinti banko ir pardavėjų nesąžiningumą, kodėl teikta per investicijas ir visa tai nuslėpta, kodėl teiktas garantinis raštas viršijus net 3 kartus banko filialo limitą. Teigia, kad teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-634-614/2015 nesupratęs bylos, neatskleista bylos esmė, iš viso nepasisakyta dėl esminių kredito sutarties sąlygų, kokios jos buvo iš tikrųjų, dėl jų įvykdymo.
  7. Atsakovai G. T., R. T., A. V. (toliau – atsakovai) atsiliepimu nurodo, kad su pateiktu prašymu nesutinka ir prašo teismo: 1) paskirti ieškovui UAB „Čelta“ 2 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu; 2) įpareigoti ieškovą UAB „Čelta“ sumokėti 300 Eur dydžio užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti; 3) nustatyti, jog nesumokėjus teismo paskirto užstato per teismo nustatytą terminą, ieškovo prašymas paliekamas nenagrinėtu; 4) priteisti iš ieškovo UAB „Čelta“ atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  8. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš sąlygų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymui, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodo, kad šiuo atveju ieškovas UAB „Čelta“ kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą, tačiau tai, anot atsakovų, gali sudaryti kasacijos, bet ne proceso atnaujinimo, pagrindą. Teigia, jog ieškovas UAB „Čelta“ neteisingai interpretuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą ir netinkamai naudojasi proceso atnaujinimo institutu. Atkreipia dėmesį, jog prašyme kaip aiškią teisės normos taikymo klaidą ieškovas UAB „Čelta“ nurodo tai, kad netaikytas CK 6.193 straipsnis, tačiau prašyme neatskleistas šio pažeidimo turinys.
  9. Anot atsakovų, ieškovas UAB „Čelta“ taip pat nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nėra praleistas trijų mėnesių terminas, be to, prie prašymo nėra pridėta ir įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
  10. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimtas jau ketvirtasis ieškovo UAB „Čelta“ prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Nurodo, kad savo ruožtu Vilniaus apygardos teismas ieškovo UAB „Čelta“ prašymus, pateiktus civilinėse bylose Nr. A2-1220-513/2015, Nr. A2-228-803/2017 ir Nr. A2-3556-232/2018, atmetė kaip nepagrįstus. Pažymi, kad ieškovai buvo kreipęsi ieškiniu ir į Klaipėdos apygardos teismą dėl tų pačių sandorių negaliojimo, tik kitais pagrindais. Nurodo, kad remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiami prašymai atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje, ieškovas UAB „Čelta“ taip pat ne kartą teikė prašymus atnaujinti procesą ir Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kuri buvo iškelta dėl tų pačių sandorių negaliojimo. Teigia, jog Klaipėdos apygardos teisme iš viso buvo išnagrinėtos net penkios civilinės bylos pagal ieškovo UAB „Čelta“ prašymus dėl proceso atnaujinimo (bylų Nr. A2-1220-513/2015, Nr. A2-671-253/2016, Nr. A2-978-253/2017, Nr. A2-1325-730/2017, Nr. A2-1227-163/2017). Anot atsakovų, tai rodo akivaizdų ieškovo UAB „Čelta“ piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymi, kad tuo tarpu dėl ginčo turto vertinimo ataskaitų atitikties įstatymų reikalavimams Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3880-208/2013, kurioje 2013 m. spalio 17 d. buvo priimtas sprendimas atmesti pareiškėjo Š. Č. skundą. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 atmetė ir pareiškėjo Š. Č. apeliacinį skundą. Paaiškina, kad ieškovas UAB „Čelta“ ne kartą prašė atnaujinti minėtą administracinę bylą, tačiau šie prašymai buvo atmesti. Nurodo, kad atsakovams netgi nėra žinoma, kiek jau kartų ieškovas UAB „Čelta“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismus, prašydamas atnaujinti procesus aukščiau nurodytose bylose, kadangi keletas pastarųjų ieškovo UAB „Čelta“ prašymų atnaujinti procesą teismuose buvo nepriimti. Anot atsakovų, ieškovo UAB „Čelta“ veiksmai yra įžūlūs ir netoleruotini teisinėje valstybėje, kadangi be reikalo gaištamas teismo ir kitų proceso šalių laikas bei eikvojamos piniginės lėšos. Atkreipia dėmesį, kad teismams vieningai atmetus ieškovo UAB „Čelta“ prašymus dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ieškovas UAB „Čelta“ nutarė pabandyti teikti prašymą kitu pagrindu, nors tam neegzistuoja jokios teisinės prielaidos. Be to, anot atsakovų, nors ieškovas UAB „Čelta“ pakeitė teisinį prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau faktinis pagrindas išliko iš esmės tas pats. Pažymi, kad daugkartiniais prašymais dėl proceso atnaujinimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskiraisiais skundais dėl teismų nutarčių, kuriais atsisakyta tenkinti skundus, ieškovas UAB „Čelta“ piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Atsakovų nuomone, ieškovas siekia užvilkinti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių vykdymą – kad bylos atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai būtų nuolatinio svarstymo procese ir dėl to antstoliai negalėtų imtis priverstinio vykdymo priemonių.
  11. Nurodo, kad įvertinus tai, jog ieškovas UAB „Čelta“ nevykdo teismų nutarčių, neatlygina atsakovams priteistų bylinėjimosi išlaidų ir šiai dienai yra negalimas priverstinis skolos išieškojimas iš ieškovo UAB „Čelta“, atsakovų nuomone, yra pagrindas manyti, jog pateikęs pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovas UAB „Čelta“ vėl piktnaudžiaus procesinėmis teisėmis ir vėl neatlygins bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, atsakovų nuomone, egzistuoja teisinis pagrindas paskirti ieškovui UAB „Čelta“ užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

3Prašymas netenkintinas.

4Dėl žodinio bylos nagrinėjimo (ne)galimumo

  1. Ieškovai atsiliepimuose prašė teismo nagrinėti pateiktą prašymą žodinio proceso tvarka bei kviesti byloje liudytoją S. V..
  2. Pažymėtina, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose išsamiai ir pakankamai aiškiai išdėstė faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kuriais grindžia savo reikalavimus, sutikimo, nesutikimo su prašymu motyvus. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, bei tai, jog iš esmės šiuo metu byloje sprendžiamas teisės, bet ne fakto klausimas, daroma išvada, jog nėra pagrindo prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, prašymo atnaujinti procesą teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintinas, atitinkamai netenkintinas prašymas dėl liudytojo iškvietimo.

5Dėl proceso atnaujinimo (ne)galimumo

  1. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Čelta“ pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Taigi, nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
  4. Remiantis prašymo turiniu, anot ieškovo UAB „Čelta“, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kadangi nepagrįstai netaikė (nesivadovavo) CK 6.193 straipsnio nuostatų (sutarčių aiškinimo taisyklių). Pažymėtina, jog ši ieškovo UAB „Čelta“ nurodoma aplinkybė galėjo būti tiek apeliacinio skundo, tiek ir kasacinio skundo dalyko vienu iš elementų. Taigi, akivaizdu, jog ieškovas UAB „Čelta“ šiuo atveju turėjo visas galimybes savo galimai, jo nuomone, pažeistas teises bei interesus ginti teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Įvertinus tai, jog proceso atnaujinimas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas, laikytina, jog ieškovo UAB „Čelta“ prašymas atnaujinti procesą dėl aplinkybės, jog, ieškovo UAB „Čelta“ nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kuri, pažymėtina, galėjo būti apeliacinio skundo dalyku, šiuo atveju prieštarauja proceso atnaujinimo instituto tikslui.
  5. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, kuriuo, be kita ko, ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo atmetė. Bylos duomenimis, ieškovams UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. pateikus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. priėmė nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Savo ruožtu, iš bylos medžiagos nustačius, kad apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, darytina išvada, jog apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas visas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pažymėtina, jog šiuo atveju nesuponuoja priešingos išvados ir ieškovo UAB „Čelta“ nurodoma aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir peržiūrėjo bylą apeliacine tvarka, bet nepasisakė dėl esminių ieškinio ir apeliacinio skundo argumentų, kadangi, vertinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos nuostatos imperatyvų pobūdį, toks ieškovo UAB „Čelta“ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos nuostatos aiškinimas nepagrįstai išplečia šios imperatyvios nuostatos taikymą ir prieštarauja šios nuostatos taikymo tikslui.
  6. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad byloje neegzistuoja pagrindas taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo iš esmės peržiūrėtas apeliacine tvarka, o, ieškovo UAB „Čelta“ nuomone, pažeistos pastarojo teisės, pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui netaikant byloje CK 6.193 straipsnio nuostatų, šiuo atveju galėjo būti ginamos apeliacine bei kasacine tvarka nagrinėjant bylą.

6Dėl termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo (ne)praleidimo

  1. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
  2. Nagrinėjamu atveju prašymas pateiktas teismui 2018 m. liepos 4 d. Įvertinus prašymo turinį, nustatyta, jog ieškovas UAB „Čelta“ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą šiuo atveju grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas bei apeliacinės instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą byloje netaikydami CK 6.193 straipsnio nuostatų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog ši aplinkybė buvo žinoma (negalėjo būti nežinoma) ieškovui UAB „Čelta“ jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo (2015 m. lapkričio 26 d.) ir apeliacinės instancijos teismo nutarties (2016 m. spalio 27 d.) priėmimo. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad tik 2018 m. gegužės mėn., ieškovui UAB „Čelta“ išsiaiškinus ir sužinojus tikrąją kredito sutarties objekto sąlygos (4.1.5) esmę dėl kredito lėšų išdavimo tvarkos, atsirado pagrindas teikti šį prašymą, kadangi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas iš esmės yra sąlygotas, be kita ko, pažeidimo, buvusio pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu bei apie kurį byloje dalyvaujančiam asmeniui žinoma (negali būti nežinoma) iš esmės jau nuo to momento, kai yra susipažįstama su šiuo teismo procesiniu dokumentu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo trijų mėnesių terminą skaičiuoti tik nuo 2018 m. gegužės mėn., dėl ko laikytina, jog prašymas paduotas praleidus šį terminą. Savo ruožtu, ieškovui UAB „Čelta“ neprašant šio termino atnaujinti, klausimas dėl termino atnaujinimo nespręstinas.
  1. Taigi, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovo UAB „Čelta“ prašymas yra nepagrįstas, kadangi nenustatyti byloje pagrindai CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymui bei prašymas pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, dėl ko šis prašymas netenkintinas.

7Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (ne)buvimo

  1. Atsakovai prašė teismo skirti ieškovui UAB „Čelta“ 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl pareiškėjas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas iš esmės sutinka su atsakovų argumentais, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovas UAB „Čelta“ teikia jau ne pirmą kartą, tačiau, įvertinus aplinkybę, kad šioje byloje prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu teikiamas pirmą kartą, teismas neturi pagrindo teigti, jog ieškovas UAB „Čelta“ yra akivaizdžiai nesąžiningas, prašymas paduotas siekiant kitų tikslų, nei apginti teises. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas.

8Dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti mokėjimo (ne)būtinumo

  1. Atsakovai prašė teismo įpareigoti ieškovą UAB „Čelta“ sumokėti 300 Eur dydžio užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti ir nustatyti, jog nesumokėjus teismo paskirto užstato per teismo nustatytą terminą, ieškovo UAB „Čelta“ prašymas paliekamas nenagrinėtu. Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju spręstinas tik proceso atnaujinimo (ne)galimumo klausimas (t. y. byla nėra nagrinėjama iš esmės), teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra tikslinga taikyti užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti institutą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymą ir įpareigoti ieškovą UAB „Čelta“ sumokėti 300 Eur dydžio užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, nustatant, jog nesumokėjus teismo paskirto užstato per teismo nustatytą terminą, ieškovo UAB „Čelta“ prašymas paliekamas nenagrinėtu.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

  1. Atsakovai atsiliepime prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus tai, jog ieškovo UAB „Čelta“ prašymas netenkintinas, atsakovams priteistinos iš ieškovo UAB „Čelta“ jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, jog atsakovai šioje byloje turėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. atsakovas G. T. patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, R. T. – 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, A. V. – 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, šios atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo UAB „Čelta“.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teismas

Nutarė

11netenkinti ieškovo UAB „Čelta“ prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

12Priteisti iš ieškovo UAB „Čelta“, j. a. k. 300660625, atsakovui G. T., a. k. ( - ) 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

13Priteisti iš ieškovo UAB „Čelta“, j. a. k. 300660625 atsakovei R. T., a. k( - ) 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

14Priteisti iš ieškovo UAB „Čelta“, j. a. k. 300660625, atsakovui A. V., a. k. ( - ) 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

15Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.