Byla 2-1226-790/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS (teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“), uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, A. G..

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čelta“ ir G. T., R. T. sudarytą 2008 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (išsimokėtinai) Nr. 1936 negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – grąžinti iš atsakovų G. T. ir R. T. sumokėtą UAB „Čelta“ 2 400 000 Lt žemės sklypo pirkimo kainą, įpareigojant 1 990 000 Lt kainos dalį grąžinti tiesiogiai BAB bankui SNORAS, o 410 000 Lt grąžinti UAB „Čelta“, iš UAB „Čelta“ grąžinti atsakovams G. T. ir R. T. 3,6235 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ); 2) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Čelta“ ir BAB bankas SNORAS sudarytą 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartį Nr. 031-93418 ir grąžinti UAB „Čelta“ iš BAB bankas SNORAS šio kredito sutarties sudarymo metu kaip užstatą sumokėtus 31 774 Lt bei kredito sutarties vykdymo metu sumokėtas 159 521,57 Lt kredito grąžinimo bei palūkanų mokėjimo įmokas; 3) pripažinti negaliojančiomis AB bankas SNORAS ir Š. Č. sudarytą 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-93416 bei AB bankas SNORAS ir A. K. Č. sudarytą 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-93416 bei taikyti restituciją – grąžinti iš UAB „Čelta“ BAB bankas SNORAS 410 000 Lt, gautus restitucijos pagrindu iš atsakovų G. T. ir R. T.; 4) pripažinti negaliojančia A. K. Č. ir AB bankas SNORAS sudarytą 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartį Nr. 1; 5) pripažinti negaliojančia Š. Č. ir AB bankas SNORAS sudarytą 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartį Nr. 2; e) pripažinti negaliojančiomis UAB „Taurų spalvos“ ir AB bankas SNORAS sudarytas 2008 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė AB bankas SNORAS paprastąjį vekselį Nr. 1-08 ir paprastąjį vekselį Nr. 2-08, 2008 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė AB bankas SNORAS paprastąjį vekselį Nr. 3-08, 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė AB bankas SNORAS paprastąjį vekselį Nr. 5-08 ir taikyti restituciją – grąžinti iš BUAB „Tauro spalvos“ BAB bankas SNORAS 86 376,46 Lt (restitucija 24 075,69 Lt sumai netaikoma, nes vekselis NR. 1-08 buvo apmokėtas 2008 m. rugpjūčio 8 d.); 6) pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2008 m. balandžio 15 d., 2008 m. sausio 8 d. ir 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštus, identifikavimo kodas 03/1/2008/0004975, 08/1/2008/0000630, 03/1/2008/0004973 ir panaikinti hipotekos lakštų registravimus Hipotekos registre; 7) pripažinti neteisinga ir neturinčia juridinės galios UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. N-07-105; 8) priteisti iš atsakovės UAB „Verslavita“ ieškovams 16 464,41 Lt nuostolių; 9) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 ieškinį atmetė.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  4. Pareiškėja UAB „Čelta“ kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Prašymą grindė naujai paaiškėjusia aplinkybe, jog „yra sužinotos naujos esminės aplinkybės dėl kredito, kad turto atitiktis (rinkos vertė) tikslu suklaidinti, buvo nustatyta tokiai būklei, kokios nėra ir būti negali (tokį įvertinimą suorganizavo pardavėjai ir pateikė bankui, nežinant paskolos gavėjui), kad būtų įvykdytos kredito sutarties sąlygos, lėmusios kredito suteikimą, bankui pervesti 1 990 000 Lt sumą tiesiai į pardavėjo asmeninę sąskaitą. Nustačius suklaidinimą dėl rinkos vertės dydžio, kredito sutartis nebegalėtų būti pripažinta galiojanti, tuo pačiu ir sandoris nebegalėtų būti pripažintas galiojančiu“.
  5. Atsakovė BAB bankas SNORAS (teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“) atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą, paskirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš jos 50 proc. priteisiant BAB banko SNORAS naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja nenurodė jokių esminių naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, kurios būtų lėmusios kitokių procesinių sprendimų priėmimą išnagrinėtoje byloje. Pareiškėja teikia pakartotinius pareiškimus, kuriuose nurodo tapačius, neva egzistuojančius, proceso atnaujinimo pagrindus. Pareiškėja, pateikdama skundą, kuris grindžiamas teismų jau įvertintomis neva naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl yra pagrindas paskirti pareiškėjai baudą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos (ieškovės) UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo; netenkino BAB banko SNORAS (teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“) prašymo skirti baudą pareiškėjai UAB „Čelta“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
  2. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia išaiškėjusia nauja aplinkybe, jog sudarant ginčo žemės sklypo pardavimo sutartį, pirkėjai (pareiškėjai) nebuvo suteikta pilna informacija apie žemės sklypo vertę, suklaidinant pareiškėją dėl realios žemės sklypo vertės.
  3. Teismas, įvertinęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių procesas, pagal pareiškėją, turėtų būti atnaujintas, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nustatytų požymių. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, kurią pareiškėja prašo atnaujinti, ieškovai įrodinėjo aplinkybę, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kredito sutartis ir kiti išvestiniai sandoriai buvo sudaryti ieškovams iš esmės suklydus dėl tikrosios turto vertės. Teigė, kad žinodama tikrąją sklypo vertę UAB „Čelta“ nebūtų sudariusi pirkimo–pardavimo sutarties, kredito sutarties ir kitų su jomis susijusių sandorių. Nurodytas aplinkybes įvertino tiek Vilniaus apygardos teismas, kuris 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, tiek Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, kuris 2016 m. spalio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje, kurią pareiškėja prašo atnaujinti, taip pat buvo analizuojamos tiek 2007 m. gegužės 28 d., tiek 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitos, taigi ataskaitos ir su ataskaitomis susijusios aplinkybės pareiškėjai jau buvo žinomos bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuota, kad patys ieškovai nesidomėjo turto vertinimo ataskaitomis. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra laikomos naujai paaiškėjusiomis, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas.
  4. Teismas BAB bankas SNORAS (teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“) prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjai atmetė nenustatęs, jog pareikštas prašymas yra akivaizdžiai nesąžiningas, paduotas siekiant kitų tikslų, nei apginti teises.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį, išnagrinėti bylą iš esmės žodinio proceso tvarka, apklausti buvusią banko kredito ekspertę. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas neįsigilino į pateikto prašymo esmę, nustatęs, kad buvo analizuojamos tiek 2007 m. gegužės 28 d., tiek 2008 m. sausio 31 d. turto įvertinimo ataskaitos. Tačiau kreditavimas atliktas 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, o 2007 m. gegužės 28 d. vertinimas buvo visai neaktualus; aktuali buvo preliminari turto įvertinimo ataskaita, nors tokio vertinimo būdo iš viso nėra, todėl negalėjo būti ir jokios preliminarios vertinimo ataskaitos. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 konstatavo, jog UAB „Čelta“ jau kreditavimo metu (2008 m.) buvo susipažinusi su UAB „Verslavita“ preliminaria vertinimo ataskaita. Teismas nustatė, jog kredito lėšos išduotos 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, kurio nežinojo kredito gavėjas, nebuvo įvykdyta įstatyminė sutarčių sudarymo norma. Joks teismas nepasisakė, ar 2008 m. sausio 31 d. vertinimu nustatyta rinkos vertė buvo ne mažesnė (3 000 000 Lt) nei vertė nurodyta preliminarioje ataskaitoje, t. y. kredito sąlygos 4.1.5 įvykdymo. 2007 m. gegužės 28 d. vertinimas nebuvo preliminarus, tai buvo pilna turto įvertinimo ataskaita, o preliminarus buvo kažkoks tariamas vertinimas, kurio nėra ir vietoj jo buvo pateiktas 2008 m. sausio 31 d. vertinimas, todėl ir neįvardijama, kas tai per preliminari vertinimo ataskaita, kad būtų galima manipuliuoti preliminaraus vertinimo fikcija. Nagrinėję bylą teismai neatskleidė bylos esmės, nes pilna turto įvertinimo ataskaita įvardyta preliminaria, nesant tokio vertinimo būdo.
  2. Ieškovas A. K. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą jį palaiko; nurodo, kad bylą reikia nagrinėti žodine forma. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ginčas yra dėl kredito sutarties, kurioje nustatyta tvarka, kaip išduoti kredito lėšas kredito gavėjui pateikus pilną turto įvertinimo ataskaitą, kurioje būtų nustatyta rinkos vertė ne mažesnė, nei vertė, nurodyta preliminarioje šio turto vertinimo ataskaitoje, aiškinimo, nes jokio preliminaraus vertinimo būdo nėra, nėra nei preliminarios turto įvertinimo ataskaitos. Kredito sutartis pripažinta galiojančia nesilaikius sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 straipsnis).
    2. Nauja aplinkybė yra tai, kad UAB „Čelta“ iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 sužinojo, kad kreditavimo metu UAB „Čelta“ buvo susipažinusi su 2007 m. gegužės 28 d. preliminaria turto įvertinimo ataskaita; t. y. 2008 m. gegužės 28 d. pilna turto įvertinimo ataskaita ir dar galiojanti buvo įvardyta kaip preliminari, t. y. tokia, kokia nei buvo, nei galėjo būti. Taigi teismas priėmė sprendimą nesupratęs ir neatskleidęs bylos esmės, nesuprasta ir pati nauja aplinkybė, todėl nėra pagrindo teigti, jog tai pakartotinis prašymas.
    3. Bylą reikia nagrinėti tik žodinio proceso tvarka.
  3. Ieškovas Š. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą jį palaiko, prašo atnaujinti procesą ir bylą nagrinėti žodine forma, iškviesti kredito ekspertę. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ginčas yra dėl kredito sutarties sąlygų, kuriomis nustatytas kredito sutarties objektas. Naujai paaiškėjusia aplinkybe yra tai, kad išsiaiškinta/sužinota tikroji kredito sutarties sąlygos esmė, kad įrašytos sąlygos (4.1.5) tikslas buvo suklaidinti/apgauti kredito gavėją, kad jis kaip tik nepateiktų vertinimo su rinkos verte ne mažesne nei vertė nurodyta preliminarioje šio turto įvertinimo ataskaitoje ir tuo atveju netenka prasmės 29 punkto reikalavimas dėl rašytinio susitarimo dėl kito vertinimo. Sandorių sudarymo metu ieškovai žinojo nesant preliminaraus vertinimo būdo kaip tokio, todėl negalint būti ir jokios preliminaraus turto vertinimo ataskaitos, todėl ta sąlyga nesivadovavo. Bankas kreditavimo metu teigė, jog įrašyta sąlyga apie preliminarų vertinimą yra neaktuali, nes banke yra 2007 m. gegužės 28 d. pilna turto vertinimo ataskaita, atitinkanti visus reikalavimus. Įrašas apie preliminarų vertinimą nėra susijęs su 2007 m. gegužės 28 d. pilna turto įvertinimo ataskaita ir tas menamas vertinimas nebuvo 2007 m. gegužės 28 d. preliminari turto vertinimo ataskaita. Įrašytos sąlygos esmė ne tai, kad UAB „Čelta“ pateiktų kitą vertinimą, o kad nereikia nieko teikti, juk preliminaraus vertinimo nėra iš viso, o bankas galėtų panaudoti kitą. Be pagrindo ir nesupratus esmės padaryta išvada, kad UAB „Čelta“ nesidomėjo vertinimu, kai žinodama sąlygą, jog reikia pateikti kitą vertinimą, jo nepateikė.
  4. Atsakovė BAB bankas SNORAS (teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui taikytinų kriterijų. Apeliantė skunde atkartoja ne vieną kartą teismų nagrinėtas aplinkybes, susijusias su turto vertinimu bei vertinimo ataskaitomis, tačiau nepateikia jokių argumentų, sudarančių pagrindą skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų egzistavimui, taip pat ir proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimui.
    2. Teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjos (ir visų ieškovų) aplaidumą nesidomėjus turto vertinimo ataskaitomis.
    3. Pareiškėjos argumentai analogiški anksčiau išnagrinėtiems pareiškimams dėl proceso atnaujinimo, teiktiems tiek Vilniaus apygardos teismui, tiek Klaipėdos apygardos teismui. Pareiškėja nesupranta proceso atnaujinimo instituto esmės, pakartotinai nurodo tapačius, nepagrįstus teiginius, nesudarančius proceso atnaujinimo pagrindo bei ginčijamos nutarties panaikinimo pagrindo.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

6Dėl apeliantės rašytinių paaiškinimų

  1. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė (pareiškėja) UAB „Čelta“ 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Iš pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad jame apeliantė dėsto papildomus nesutikimo su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvus, taigi savo esme šis procesinis dokumentas yra apeliantės atskirojo skundo papildymas. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Taigi, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, jokie apelianto procesiniai dokumentai, kuriais keičiami ar pildomi atskirojo skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo negali būti priimami. Kadangi apeliantės procesinis dokumentas teismui pateiktas jau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, apeliacinės instancijos teismas šio procesinio dokumento nepriima ir dėl jame dėstomų argumentų nepasisako.

7Dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

  1. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
  2. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  3. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015;2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktą).
  4. Taigi, siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
  5. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Į bylą teikiami ne bet kokie duomenys, o įrodymai, patvirtinantys tam tikrų turinčių reikšmės bylai aplinkybių buvimą, ar nebuvimą, pagal CPK 180 straipsnio nuostatas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kaip minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
  6. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe yra tai, kad išsiaiškinta/sužinota tikroji kredito sutarties sąlygos esmė; nagrinėję bylą teismai neatskleidė bylos esmės, nes pilna turto įvertinimo ataskaita kredito sutartyje įvardyta preliminaria, nesant tokio vertinimo būdo. Įvertinus tiek prašymo atnaujinti procesą, tiek atskirojo skundo turinį, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tiek 2007 m. gegužės 28 d., tiek 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitos ir su ataskaitomis susijusios aplinkybės apeliantei jau buvo žinomos bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės nėra laikomos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, kurią prašoma atnaujinti, ieškovai įrodinėjo aplinkybę, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kredito sutartis ir kiti išvestiniai sandoriai buvo sudaryti ieškovams iš esmės suklydus dėl tikrosios turto vertės. Teigė, kad žinodama tikrąją sklypo vertę UAB „Čelta“ nebūtų sudariusi pirkimo–pardavimo sutarties, kredito sutarties ir kitų su jomis susijusių sandorių. Nurodytas aplinkybes įvertino tiek Vilniaus apygardos teismas, kuris 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, tiek Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, kuris 2016 m. spalio 27 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Aplinkybė, kad apeliantė kredito sutarties sąlygoms suteikia jau kitokią įrodomąją reikšmę –„išsiaiškinta/sužinota tikroji kredito sutarties sąlygos esmė“, nelemia analogiškos teismo išvados būtinumo.
  7. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
  8. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovė BAB bankas SNORAS (teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“) pateikė prašymą priteisti iš apeliantės patirtas 2 036,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurioms pagrįsti pateikė 2018 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2065/18LT 1 197,90 Eur sumai; 2018 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2552/18LT 146,41 Eur sumai, 2018 m. liepos 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3072/18LT 692,12 Eur sumai. Taip pat pateikė 2018 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymą Nr. 724, patvirtinantį 34 429,36 Eur sumos sumokėjimą advokatų kontorai už suteiktas paslaugas bei sąskaitų, kurios apmokėtos šiuo mokėjimu, sąrašą. Šiame sąraše PVM sąskaitų faktūrų Nr. 2065/18LT, 2552/18LT, 3072/18LT, išrašytų už šioje byloje suteiktas paslaugas nėra, minėtų sąskaitų apmokėjimo terminas pasibaigęs.
  2. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo bylos proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje teismo instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).
  3. Vertinant atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumą, visų pirma, pastebėtina, kad dėl dalies atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų prašymas teikiamas pavėluotai, nes 2018 m. gegužės 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2065/18LT 1 197,90 Eur sumai grindžiamos išlaidos, patirtos iki skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties priėmimo, t. y. pirmosios instancijos teisme. Be to, pažymėtina, jog, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kad šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui dar nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010, 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010). Atsakovei nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad realiai buvo atsiskaityta su ją atstovavusia advokatų kontora, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, grindžiamas tik PVM sąskaitomis faktūromis: 2018 m. birželio 14 d. Nr. 2552/18LT 146,41 Eur sumai bei 2018 m. liepos 10 d. Nr. 3072/18LT 692,12 Eur sumai, netenkinamas.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai