Byla e2-291-370/2017
Dėl bankroto bylos UAB „IR VĖL“ iškėlimo (trečiasis asmuo – UAB „Medicinos bankas“)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „IR VĖL“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-6092-562/2016, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „IR VĖL“ iškėlimo (trečiasis asmuo – UAB „Medicinos bankas“),

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė VMI prie FM prašė atsakovei UAB „IR VĖL“ iškelti bankroto bylą.
  2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, yra skolinga valstybės biudžetui 44 386,38 Eur.
  3. UAB „Medicinos bankas“, įstojusi į bylą trečiuoju asmeniu, nurodė, kad atsakovė yra nemoki. Paaiškino, kad įmonė turi turto už 440 000 Eur, kuris įkeistas bankui, pagal banko ir UAB „IR VĖL“ 2005-07-26 sudarytą kredito sutartį Nr. SF-0510-J (kartu su papildomais susitarimais), pagal kurią bankas atsakovei suteikė 952 849,86 Eur dydžio kreditą. Nurodė, kad atsakovė tinkamai sutarties nevykdė, suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui (2016-10-20) skolos, kuri

    42016-11-02 siekė 972 910,5 Eur (781 606,83 Eur negrąžinto kredito suma, 186 412,36 Eur nesumokėtų palūkanų, 4 891,31 Eur delspinigių), bankui negrąžino. Banko duomenimis, įmonė 2015 m. turėjo 50 265 Eur pajamų, o patyrė 632 621 Eur nuostolių.

  4. Atsakovė su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko. Nurodė, kad įmonė yra moki, vykdo veiklą – parduoda žemės sklypus, šiuo metu veda derybas dėl 8 žemės sklypų pardavimo už bendrą 990 000 Eur kainą. Pardavusi šį nekilnojamąjį turtą, ji galės atsiskaityti su savo kreditoriais. Didžiąją skolos VMI dalį susidaro nesumokėtas PVM, nes pardavus žemės sklypus, UAB „Medicinos bankas“ perėmė visas gautas pajamas, nepalikdama įmonei jokių pajamų būtiniesiems poreikiams tenkinti, įskaitant ir PVM. Be to, didžiąją dalį (247 335 Eur) per vienerius metus gautinų sumų sudaro įmonės gauti avansiniai mokėjimai. Šios sumos, išrašius galutines sąskaitas faktūras, taps įmonės pajamomis.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – UAB „IR VĖL“ iškėlė bankroto bylą nemokumo pagrindu (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas), bankroto administratore paskyrė UAB „Kitoks sprendimas“.
  2. Teismas, įvertinęs VĮ Registrų centrui pateiktas finansines ataskaitas, nustatė, kad įmonė nuo 2012 metų patiria finansinius sunkumus, o 2012, 2013, 2014, 2015 metų balansai patvirtina, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos viršija turimą turtą. 2014 ir 2015 metais įmonė patyrė nuostolius.
  3. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad finansinėje atskaitomybėje neatsispindi tikroji turimo turto kaina, nes reali turto vertė yra kur kas didesnė nei fiksuojama apskaitoje, o šiuo metu yra vedamos derybos dėl 8 žemės sklypų pardavimo už bendrą 990 000 Eur kainą, laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Be to, iš byloje esančių duomenų (UAB „Medicinos bankas“ pateiktų 9 (devynių) žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo pažymų), taip pat portalo www.aruodas.lt duomenimis, teismas padarė išvadą, kad žemės sklypų vertė, priešingai nei teigė atsakovė, yra apytiksliai 450 000 Eur, todėl konstatavo, kad net ir pardavusi turimą turtą, atsakovė negalėtų atsiskaityti su kreditore UAB „Medicinos bankas“, kuriai pradelsti įsipareigojimai sudaro 972 910,50 Eur.
  4. Teismo vertinimu, atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė teiginio, kad 247 335 Eur sumą, įtrauktą į per vienerius metus mokėtinų sumų balanso eilutę, sudaro gauti avansiniai mokėjimai, kurie, išrašius sąskaitas faktūras, taps įmonės turtu.
  5. Teismas, iškeldamas atsakovei bankroto bylą, taip pat įvertino ir VSDFV bei viešai prieinamus duomenimis, pagal kuriuos įmonėje dirba vienas asmuo, skola VSDFV sudaro 7 234,85 Eur, skola VMI siekia 44 386,38 Eur, įmonės darbuotojų skaičius mažėja (įmonėje 2011 m. dirbo 4 asmenys, 2016 m. vasario mėn. – 3, o šiuo metu dirba vienas asmuo).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atsakovė atskirajame skunde prašo: 1) civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) šią civilinę bylą skirti nagrinėti trijų teisėjų kolegijai; 3) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį ir atsisakyti atsakovei kelti bankroto bylą, arba, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas bankroto byloje turi būti aktyvus, siekti tikrojo, o ne formalaus teisingumo. Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovė nepagrindė savo argumentų (teiginių), teismas turėjo apie tai pranešti atsakovei ir nustatyti papildomą terminą įrodymų pateikimui, juolab, kad atsakovės darbuotojai nėra teisininkai. Pirmosios instancijos teismo formalų ir skubotą veikimą patvirtina tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas atsakovės paaiškinimus laikė deklaratyviais ir neįrodytais, be to, tinkamai nevertino atsakovės pateikto balanso ir jame esančių duomenų.
    2. Bankroto procese prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavusiam visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Taigi, bankroto procedūros turi būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
    3. 2016-09-30 UAB „IR VĖL“ balansas patvirtina, kad įmonė yra moki, t. y. įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašytos realios turto vertės. Iš balanso matyti, kad atsakovė turi turto už 725 000 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 567 258 Eur, tačiau realiai per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 319 923 Eur, nes likusi suma (247 335 Eur) yra gauti išankstiniai apmokėjimai pagal preliminarias sklypų pardavimo sutartis, kurie nebegali būti grąžinami). Be to, balansinė turto vertė neatitinka jos realios vertės, kuri yra net 1 330 136 Eur (atsakovei nuosavybės teise priklauso 60 arų po 6 082 Eur, 88 arai miško su ežero pakrante, kurio vertė 535 216 Eur, 50 arų žemės ūkio paskirties sklypas (vertė 300 000 Eur), butas, adresu (duomenys neskelbtini), vertė – 130 000 Eur).
    4. Pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės nurodytų priežasčių, lėmusių laikinus finansinius sunkumus, t. y., kad visas pajamas, įskaitant PVM, už parduotus sklypus tiesiogiai gaudavo UAB „Medicinos bankas“, nors tam neturėjo jokios teisės. Tokiu būdu apeliantė nors ir parduodavo turtą, tačiau iš jo negaudavo jokių pajamų, be to, dar likdavo skolinga VMI prie FM. Be to, UAB „Medicinos bankas“ ribodavo atsakovės teisę parduoti sklypus, nustatydamas rinkos kainų neatitinkančią žemės sklypų kainą (6 082 Eur už 1 arą), tokiu būdu buvo apsunkintas UAB „IR VĖL“ veiklos tęstinumas.
    5. Apeliantė nepripažįsta, kad UAB „Medicinos bankas“ yra skolinga 972 910,5 Eur sumą, taip pat nesutinka su paskaičiuotomis 186 412,36 Eur dydžio palūkanomis bei 3 248,57 Eur delspinigiais. Priešingai, bankas yra skolingas atsakovei, nes neteisėtai įgijęs UAB „IR VĖL“ parduotų sklypų lėšas, padarė apeliantei 1 041 621,23 Eur žalą.
    6. Bankas, norėdamas prisiteisti skolą, pirmiausia turi kreiptis į teismą su ieškiniu.
  3. Pareiškėja VMI prie FM atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės nemokumą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes – patiriamus finansinius sunkumus nuo 2012 m.; 2012, 2013, 2014, 2015 metų balansus, įmonės nuostolingą veikimą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais net ir tuo atveju, jei būtų parduotas visas atsakovės turimas turtas, todėl pagrįstai iškėlė bankroto bylą.
    2. UAB „IR VĖL“ skola valstybės biudžetui susidarė 2006 m. spalio mėnesį ir nuolat auga (2016-12-06 skola biudžetui sudaro 44 909,96 Eur). Pagal teismų praktiką, įmonės faktiniam mokumui nustatyti svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ir objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti apie faktinį nemokumą, nes nustačius, kad įmonė daug metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būtų pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant ½ balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010).
    3. Apeliantės teiginiai apie 2016-09-30 balanse nurodytą turimo turto realią vertę ir įsipareigojimų dydį, t. y., kad balanse nurodyto turto vertė neatitinka realios vertės, o iš nurodytų įsipareigojimų turi būti atimama 247 335 Eur suma kaip gauti išankstiniai mokėjimai, yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Įmonė nevykdo pradelstų įsipareigojimų, skola VMI prie FM didėja, todėl laikytina, kad ji nėra pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais.
  5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
  6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepaisant apeliantės nurodomo viešojo intereso bankroto bylose egzistavimo, jis nepanaikina vyraujančio rungimosi principo (CPK 12 str., 178 str.). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų įrodymų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013). Todėl laikytina, kad apeliantė turėjo pareigą teismui įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, pateikti objektyvius duomenis ir rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad apeliantės finansinė padėtis atitinka mokios įmonės būseną.
    2. Savo mokumo apeliantė nepagrindė ir apeliacinės instancijos teismui teikdama atskirąjį skundą. Apeliantė aplinkybę, kad jos turimo turto reali vertė yra 1 330 136 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 319 923 Eur, grindžia tik samprotavimais apie galimą turto vertę ir skolos UAB „Medicinos bankas“ nebuvimu. Savo ruožtu byloje yra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantės turimo nekilnojamojo turto vertė yra 440 000 Eur, o pradelsti įsipareigojimai vien UAB „Medicinos bankas“ sudaro 972 910,5 Eur (UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas 2016-09-29 ir 2016-09-30 turto vertės nustatymo ataskaitų turto vertės nustatymo pažymų kopijos, 2005-07-26 kredito sutarties Nr. SF-0510-J su papildomais susitarimais Nr. 1-18 kopija, skolos paskaičiavimas).
    3. Be to, apeliantė faktiškai veiklos nevykdo, patiria nuostolius. Tai patvirtina pačios apeliantės UAB „Medicinos bankas“ pateiktas 2016-10-03 raštas, kuriame prašoma atidėti kredito, palūkanų ir delspinigių mokėjimo terminus. Nepaisant daugkartinių kredito sutarties pakeitimų apeliantė nesugebėjo tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimų.
    4. Nesutiktina su apeliantės argumentais dėl UAB „Medicinos bankas“ neva neteisėtų veiksmų, padariusių atsakovei žalą. Nepripažintinas apeliantės tariamas įskaitymas, nes banko reikalavimo teisė yra pagrįsta galiojančia kredito sutartimi, kurios papildomais susitarimais ir hipotekos lakštais apeliantė daug kartų patvirtino skolos UAB „Medicinos bankas“ dydį, kai apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie reikalavimo teisės į UAB „Medicinos bankas“ egzistavimą. Be to, šios aplinkybės nurodytos tik atskirajame skunde ir nebuvo nagrinėjimo objektu pirmosios instancijos teisme.
    5. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad bankas pirmiausia turėtų siekti ginčą spręsti individualioje civilinėje bylioje ir tik nepavykus išsiieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui. Toks teiginys prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940/2012). Preliminariai vertinant UAB „Medicinos bankas“ reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir apeliantės nurodytus samprotavimus, kurie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, nekyla abejonių dėl banko reikalavimo pagrįstumo, juolab, kad jie atsispindi 2015-2016 apeliantės finansinės atskaitomybės dokumentuose, o teisminių ginčų tarp šalių nėra.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „IR VĖL“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.
Dėl papildomų įrodymų pridėjimo
  1. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: 1) atsakovės ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščio kopiją; 2) kredito sutarties Nr. SF-0609-J kopiją; 3) 2015-02-11 ir 2016-08-08 UAB „Medicinos bankas“ raštų kopijas; 4) išrašus iš www.aruodas.lt.
  2. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir imtis priemonių išaiškinti bankroto bylos iškėlimui kaip ultima ratio reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, prijungimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje.
  3. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir, nustatęs, kad atsakovė nepateikė visų jos poziciją patvirtinančių duomenų, nenustatė termino jiems pateikti, taip pat į aplinkybę, kad papildomi įrodymai pridėti kartu su atskiruoju skundu, todėl tiek VMI prie FM, tiek UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje nagrinėjamam klausimui tinkamai išspręsti gali būti reikšmingi apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai, todėl jie pridedami prie bylos ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 str., 180 str.).

6Dėl papildomų naujų įrodymų

  1. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, kartu atsižvelgęs ir į banko poziciją, atsisako pridėti prie bylos Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-01-06 gautus apeliantės papildomus rašytinius įrodymus – 2016-12-13 pranešimo apie UAB „Medicinos bankas“ sukeltus UAB „IR VĖL“ nuostolius ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą kopiją ir šio pranešimo išsiuntimą patvirtinančio dokumento kopiją; UAB „IR VĖL“ susirašinėjimą su UAB „Medicinos bankas“, Nekilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų vertinimo ataskaitos kopiją. Nors, kaip minėta, bankroto procese vyrauja viešasis interesas, tačiau jis negali būti suprantamas kaip pagrindas priimti ir vertinti visus naujus apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, juolab, kad apeliantė šią teisę turėjo ir ja pasinaudojo teikdama atskirąjį skundą.
  2. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
  3. Pažymėtina, kad naujai pridėtais įrodymais (2016-12-13 pranešimu apie padarytą žalą ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą) apeliantė įrodinėja aplinkybę, kuri nebuvo tirta ir vertinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – banko reikalavimo teisės į atsakovę nebuvimą po pranešimo apie įskaitymą. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė pradelstus įsipareigojimus bankui pradėjo ginčyti tik atskirajame skunde, o 2016-12-13, t. y. po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir po atskirojo skundo pateikimo, kreipėsi į banką dėl atlikto įskaitymo, su kuriuo bankas 2017-01-10 rašte nesutinka. Atsižvelgiant į tai, šie įrodymai negali būti pridėti prie bylos, nes jais grindžiamos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas (CPK 306 str. 2 d., 314 str.). Kiti apeliantės kartu su 2017-01-10 prašymu pridėti įrodymai, teismo vertinimu, neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimų, t. y. nagrinėjamu atveju nelaikytini kaip turintys įrodomąją reikšmę sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimo pagrįstumą (CPK 180 str.). Atsižvelgiant į tai, atsisakytina prie bylos pridėti ir UAB „Medicinos bankas“ kartu su 2017-01-10 raštu pateiktą rašytinį įrodymą, skirtą UAB „IR VĖL“.
Dėl bylos nagrinėjimo trijų teisėjų kolegijoje ir žodinio bylos nagrinėjimo
  1. Nors apeliantė prašo sudaryti trijų teisėjų kolegiją atskirajam skundui išnagrinėti, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi apeliantės skundui išnagrinėti paskirta viena teisėja, kuri, įvertinusi bylos sudėtingumą, inter alia atskirojo skundo argumentus, nenustatė poreikio perduoti minėtą atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai (CPK 336 str. 2 d.).
  2. Apeliantė atskirajame skunde prašo bylą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria UAB „IR VĖL“ iškelta bankroto byla, nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su bankroto procese vyraujančiu viešuoju interesu, siekiu įgyvendinti teisingumą, taip pat galimybe apeliantei atsakyti į teismo klausimus, pateikti paaiškinimus bei visus reikalingus apeliantės mokumą patvirtinančius įrodymus.
  3. Pagal bendrąją taisyklę, atskirieji skundai apeliacinės instancijos teismo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis (CPK 338 str.).
  4. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
  5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi priėmęs VMI prie FM pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, atsakovei nustatė terminą iki 2016 m. lapkričio 2 d. pateikti atsiliepimą į pareiškimą, o jos vadovei – ĮBĮ 9 str. 1 d. nurodytus dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi teismas, atsižvelgęs į atsakovės prašymą pratęsti terminą dokumentams pateikti, pratęsė pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, o atsakovės vadovę įpareigojo iki 2016 m. lapkričio 14 d. pateikti reikiamus dokumentus, kurie pirmosios instancijos teismui buvo teikiami kelis kartus (kartu su atsiliepimu į pareiškimą, taip pat teikiant prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo). Taigi, darytina išvada, kad apeliantei buvo užtikrinta teisė ir pakankamas laikas pateikti visus įrodymus, kuriais grindžiamas atsiliepimas į VMI prie FM pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, kaip minėta, kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas prideda prie bylos ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovei ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims aktyviai dalyvaujant procese, teikiant procesinius dokumentus su įrodymais, nesutiktina, kad tik bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka gali lemti tinkamą ir teisingą civilinės bylos išnagrinėjimą, o toks aiškinimas, nenurodant kitų (papildomų) motyvų, laikytinas kaip neatitinkantis išimtinio bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme pobūdžio (CPK 322 str., CPK 185 str.).

7Dėl atsakovės nemokumo, kaip pagrindo iškelti bankroto bylą

  1. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
  2. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei UAB „IR VĖL“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu.
  3. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010 ir kt.).
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors bankroto procese vyrauja viešasis interesas, kuris suponuoja teismo aktyvumo pareigą, tačiau sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą (CPK 178 str.).
  5. Pirmosios instancijos teismas apeliantės nemokumą konstatavo ne tik įvertinęs VMI prie FM, UAB „Medicinos bankas“ ir atsakovės pateiktus duomenis, bet taip pat ir savo iniciatyva rinktus įrodymus iš viešųjų registrų bei viešai prieinamų duomenų (žr. į. 6-9 p.), kurių pagrindu sprendė, kad apeliantės turimi įsipareigojimai viršija turimą turtą, įmonė dirba nuostolingai nuo 2012 metų, darbuotojų skaičius sumažėjęs iki 1 asmens, o atsakovė skolinga tiek VSDF biudžetui, tiek VMI prie FM. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovės nurodomus argumentus, kad bendrovė turi daug didesnės vertės turtą ir mažesnius įsipareigojimus nei nurodomi balanse. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, taip pat kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju jie nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, joje nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovei iškelta bankroto byla nemokumo pagrindu (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
  6. Iš byloje esančių UAB „IR VĖL“ balansų matyti, kad atsakovė 2012 metais turėjo turto už 2 958 162 Lt (ilgalaikio turto už 2 934 867 Lt, trumpalaikio turto už 23 295 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 152 164 Lt, nuostoliai sudarė 2 353 863 Lt; 2013 metais įmonė turėjo turto už 2 781 717 Lt, visą jį sudarė ilgalaikis turtas; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 038 976 Lt, įmonė per 2013 metus patyrė 2 205 575 Lt nuostolių; apeliantės balansas už 2014 metus patvirtina, kad įmonė turėjo turto už 2 663 813 Lt, visą jį sudarė ilgalaikis turtas; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 004 157 Lt, įmonė patyrė nuostolių už 2 191 322 Lt; 2015 metais apeliantė turėjo turto už 727 734 Eur, beveik visą jį sudarė ilgalaikis turtas (727 674 Eur); per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 564 021 Eur, įmonė patyrė nuostolių už 632 621 Eur; iš atsakovės į bylą pateikto balanso už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30 matyti, kad įmonė turi turto už 725 000 Eur (ilgalaikio turto už 724 940 Eur, trumpalaikio turto už 60 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 567 258 Eur, nuostoliai išaugo ir sudaro 638 592 Eur, t. y. per laikotarpį nuo 2016-01-01 – 2016-09-30 atsakovė patyrė nuostolių už 5 971 Eur. Šie byloje esantys atsakovės finansinę padėtį atspindintys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovė finansinius sunkumus patiria jau nuo 2012 metų, patiriami nuostoliai didėja. Be to, tiek laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (2012 m. -2 311 623 Lt, 2013 m. -2 163 335 Lt, 2014 m. -2 149 082 Lt, 2015 m. -620 389 Eur; 2016-09-01 dienai -626 360 Eur). Pažymėtina, kad nuosavas kapitalas suprantamas kaip įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Taigi, neigiamas nuosavas kapitalas, atsispindintis balansuose tik patvirtina įmonės nuostolingą veiklą.
  7. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kuriuose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino ir neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, lėmusias atsakovės esamą finansinę padėtį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovei kelinta bankroto byla, reikšmingomis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su jos finansine padėtimi – turimas turtas, jo sudėtis ir santykis su pradelstais įsipareigojimais, turimi kreditoriai ir debitoriai, galimybė iš pastarųjų išsiieškoti skolas ir kt., tačiau neanalizuojamos sunkią atsakovės finansinę padėtį (ar net nemokumą) sukėlusios priežastys, kurios gali būti reikšmingos vėlesnėse stadijose tuo atveju, jei bendrovei bus iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, lėmusių jos esamą finansinę padėtį, nepažeidė ĮBĮ nuostatų, taip pat teismų formuojamos praktikos, o šioje proceso stadijoje tyrė ir vertino visus bankroto bylos iškėlimo klausimui reikšmingus įrodymus bei aplinkybes.
  8. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, kaip pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, pradelstų įsipareigojimų dydis svarbus santykyje su įmonės turimu turtu, nes pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą, įmonė laikoma nemokia tik tuo atveju, jei įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su balanse nurodytomis turimo turto vertės ir įsipareigojimų dydžio neatitiktimi. Nurodo, kad pagal apeliantei priklausančio turto rinkos kainą, jo vertė yra 1 330 136 Eur (ne 725 000 Eur), o 2016-09-30 balanso duomenimis net 247 335 Eur sumą iš nurodytos 567 258 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro išankstiniai apmokėjimai pagal preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, todėl laikytina, kad atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 319 923 Eur.
  9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šias aplinkybės apeliantė buvo nurodžiusi ir pirmosios instancijos teismui, kurie teismo buvo įvertinti kaip deklaratyvūs, prieštaraujantys kitiems byloje esantiems leistinumo kriterijų atitinkantiems įrodymams. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija skirta patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, teismas pasisako dėl tų apeliantės nurodytų argumentų ir naujai pridėtų įrodymų, kuriais yra kvestionuojamos teismo išvados, susijusios su apeliantės turimo turto verte ir įsipareigojimų dydžiu.
  10. Apeliantės teigimu, jos turimo realaus turto vertę (1 330 136 Eur) sudaro 60 arų po 6 082 Eur (iš viso 364 920 Eur), 88 a miško su ežero pakrante (iš viso 535 216 Eur), 50 a žemės sklypo paskirties sklypas (vertė 300 000 Eur), butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 130 000 Eur.
  11. Apeliantė, grįsdama turimo buto vertę, vadovaujasi kartu su atskiruoju skundu pateiktais duomenimis iš internetinės svetainės www.aruodas.lt, o dalies žemės sklypų vertę skaičiuoja už arą imdama 6 082 Eur dėl to, kad tokia kaina jau yra pardavusi du žemės sklypus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai kartu su pateiktais naujais įrodymais nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl apeliantės turimo turto vertės pagrįstumo ir teisėtumo.
  12. Teismo vertinimu, apeliantės pateikti viešai prieinami duomenys apie butų, esančių Pilaitės mikrorajone, Vilniuje, kainas nepagrindžia apeliantės pozicijos, jog konkretus atsakovei priklausantis butas vertas 130 000 Eur. Pirma, apeliantės pateikti palyginimui butai nėra analogiški apeliantės nuosavybės teise valdomam butui – skiriasi butų kvadratūra (63 kv. m, 62,28 kv. m, kai apeliantės butas yra 55,16 kv. m,), gatvės (I. Simonaitytės ir I. Kanto), namai. Be to, net palyginimui pateiktų panašių dviejų butų kainos svyruoja nuo 120 499 Eur iki 142 000 Eur (1 kv. m kaina nuo 1 935 Eur iki 2 254 Eur). Antra, byloje yra pateikta UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas pateikta konkretaus atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo pažyma, pagal kurią buto vertė 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo 82 000 Eur.
  13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės turimų žemės sklypų įrodinėjamą realią vertę (1 200 136 Eur), grindžiamą iš esmės tik žemės sklypo kvadratinio metro kaina, už kurią buvo parduoti kiti du žemės sklypai, paneigia kiti byloje esantys duomenys ir pirmosios instancijos teismo nustatyti duomenys - UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nustatyta, jog žemės sklypų vertė 2016 m. rugsėjo 27 d. yra 358 000 Eur, taip pat www.aruodas.lt 2016-05-02 įdėtas skelbimas. Pažymėtina, kad kitų objektyvių duomenų byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, apeliantės teigimas, kad 1 aro kaina yra 6 082 Eur, patvirtina pačios apeliantės nenuoseklią poziciją, atskirajame skunde nurodant, kad UAB „Medicinos bankas“ neteisėtai nustatydavo per didelę – 6 082 Eur už 1 arą, kainą, dėl to sklypai nebuvo parduodami.
  14. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 2016-01-01 – 2016-09-01 balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos, pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog II.4 eilutėje nurodyti gauti išankstiniai 247 335 Eur dydžio apmokėjimai neturi būti įskaitomi į pradelstų įsipareigojimų dydį. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą, nepateikė preliminariųjų sklypų pardavimo sutarčių, kuriomis grindžia teiginį, jog 247 335 Eur dydžio suma iš esmės yra atsakovės turtas (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ metodines rekomendacijas, balanso II.4 p. eilutėje įrašomos iš kitų asmenų gautos avansinės įmokos už prekes ar paslaugas, kurios bus suteiktos per 12 mėnesių nuo balanso datos. Į šią balanso eilutę įrašoma sukauptų ateinančio laikotarpio pajamų suma, tačiau iš 2016-01-01 - 2016-09-01 balanso matyti, kad 2015 metais II.4 eilutėje įrašyta ta pati 247 335 Eur dydžio suma, todėl šie balanse nurodyti duomenys kelia abejonių dėl jų patikimumo.
  15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, susijusi su skola bankui, nebuvo įrodinėjama pirmosios instancijos teisme (CPK 301 str. 1 d., 306 str. 2 d., taip pat žr. į šios nutarties 22-23 p.). Be to, iš byloje esančių duomenų (byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, UAB „Medicinos bankas“ pateiktų duomenų dėl kredito suteikimo, skolos paskaičiavimo, taip pat atsakovės balansų) spręstina, kad UAB „Medicinos bankas“ yra potencialus kreditorius, o jo finansinio reikalavimo pagrįstumas ir dydis turės būti sprendžiamas ĮBĮ nustatyta tvarka ir terminais, bet ne šioje stadijoje, kurioje sprendžiamas nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumas ir pagrįstumas.
  16. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonė yra nemoki ir yra pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą, pagrįsta visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu (CPK 185 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai ir kartu su atskiruoju skundu pridėti nauji įrodymai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015).

8Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

9Grąžinti atsakovei UAB „IR VĖL“ 2017-01-06 Lietuvos apeliaciniame teisme gautus papildomus rašytinius įrodymus.

10Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai