Byla 2-1152-962/2016

Dėl įpareigojimo atsakovui nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti jam naudoti ieškovo vardą, pavardę ir atvaizdą bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,

2sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,

3dalyvaujant ieškovui J. K., jo atstovei advokato padėjėjai E. V.,

4atsakovo UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, atstovei advokatei L. B.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko dėl įpareigojimo atsakovui nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti jam naudoti ieškovo vardą, pavardę ir atvaizdą bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

6Teismas

Nustatė

7Ieškovas prašo uždrausti atsakovei naudoti jo atvaizdą, vardą ir pavardę mineralinio vandens „Vytautas“ reklamoje, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5000,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą; 2500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškinyje ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbdamas UAB „Green Vilnius Hotel“ gamybos vedėjo pareigose iš šios bendrovės akcininko ir valdybos pirmininko N. P., kuris tuo pačiu yra ir UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko akcininkas ir valdybos pirmininkas, gavo pasiūlymą už atlygį nusifilmuoti mineralinio vandens „Vytautas“ reklamoje. 2016-03-02 buvo pakviestas į atsakovo platinamo produkto – mineralinio vandens „Vytautas“ reklamos filmavimą. Nufilmuotoje reklamoje buvo panaudotas ieškovo atvaizdas, vardas ir pavardė. Reklama viešai turėjo pasirodyti 2016-04-28, o iki šios dienos ieškovas ir atsakovas žodžiu sutarė suderinti atlygio ir sutarties dėl atvaizdo, vardo, pavardės panaudojimo sąlygas bei ją pasirašyti. Nusifilmavęs mineralinio vandens „Vytautas“ reklamoje, ieškovas laukė iš atsakovo pažadėtos sutarties dėl atvaizdo ir vardo panaudojimo bei atlygio už tai, tačiau atsakovė be ieškovo žinios, leidimo ir atlygio, 2016 metų balandžio – gegužės mėnesį komerciniais tikslais viešai (socialiniuose tinkluose, internete, televizijoje ir spaudoje), reklamuodama mineralinį vandenį „Vytautas“, išplatino nufilmuotą reklamą, kurioje naudojamas ieškovo atvaizdas ir vardas. Sutartis dėl ieškovo atvaizdo ir vardo naudojimo komerciniais tikslais bei atlygio už tai, taip ir nebuvo pateikta pasirašymui, leidimo naudoti ieškovo atvaizdą ir vardą komerciniais tikslais, atsakovas neturėjo. Atsitiktinai pastebėjęs viešai be ieškovo sutikimo komerciniais tikslais platinamą reklamą, ne kartą žodžiu kreipėsi į atsakovę su prašymu nutraukti neteisėtus veiksmus bei pateikti pasirašymui sutartį, tačiau į prašymus nebuvo reaguojama. 2016-06-08 kreipėsi į atsakovą su rašytine pretenzija, kurioje dar kartą pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti padarytą žalą. UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko 2016-07-01 elektroniniu paštu pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad reklamoje filmuotis ieškovas sutiko (rašytinė sutikimo forma nėra privaloma) ir pasiūlė už filmavimąsi reklamoje sumokėti 150,00 Eur atlygį. Ieškovas nusifilmavo atsakovo reklamoje pagal jo parengtą reklamos scenarijų, tačiau niekuomet žodžiu, raštu ar kitu būdu nedavė sutikimo naudoti ieškovo atvaizdą ir vardą be jokio atlygio atsakovo komercinėje veikloje visiškai neapibrėžtomis ir neaiškiomis sąlygomis. Ieškovas yra žinomas Lietuvoje ir užsienyje virtuvės šefas, todėl atsakovas be leidimo panaudodamas ieškovo atvaizdą ir vardą komerciniais tikslais, tuo pačiu pasinaudojo ieškovo profesine patirtimi, žinomumu, gera reputacija, pasiekimais, gautais tarptautiniais įvertinimais ir apdovanojimais kulinarijos srityje, ko pasėkoje iš to gavo sau naudos, tačiau sąžiningai už naudojimąsi ieškovo atvaizdu ir vardu neatlygino. Ieškovas jam padarytą turtinę žalą vertina 5000,00 Eur suma, ją pagrįstai tikėjosi gauti iš atsakovo kaip atlygį už suteiktą leidimą naudoti atvaizdą ir vardą atsakovo komercinėje veikloje pasirašius sutartį dėl neturtinių teisių naudojimo, kuri dėl atsakovo sąmoningo neveikimo taip ir nebuvo pasirašyta. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Pasijautė bejėgis prieš didelę ir gerai žinomą bendrovę, reklamuojančią visiems žinomą ir populiarų produktą. Jautė didelį nusivylimą dėl to, kad juo, o taip pat jo vaizdu, vardu ir profesiniais pasiekimais buvo pasinaudota. Jaučiausi apgautas ir sugniuždytas. Dėl to ėmė jausti nepasitikėjimą aplinkiniais žmonėmis ir visais savo partneriais, išsivystė nepagrįsta baimė vėl likti apgautam, turėjo sunkumų įsidarbinant. Jį ypatingai stipriai sukrėtė atsakovo elgesys jo atžvilgiu, jo nediskretiški ir netaktiški pasiūlymai, menkinantys ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 2500,00 Eur suma.

9Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovo dalyvavimas mineralinio vandens „Vytautas” reklamos filmavime buvo su juo suderintas, pritaikytas prie jo darbo grafiko, buvo filmuojama jo darbo dieną darbo metu, suderinus tiek su pačiu ieškovu, tiek su jo darbdaviu, ieškovas vyko į filmavimą darbdavio nurodymu. Vėlesniuose susirašinėjimuose, ieškovas nekėlė jokio klausimo dėl papildomo apmokėjimo už filmavimąsi. Todėl teiginys, kad ieškovas nedavė sutikimo naudoti jo atvaizdą reklamoje, yra neteisingas ir nepagrįstas, kadangi ieškovui buvo aišku, kad jis filmuojasi komercinėje produkto reklamoje, kuri skirta panaudojimui, t.y. demonstravimui per televiziją ir kitas ryšio priemones. Ieškovas aiškiai suprato, kaip pats pripažįsta savo ieškinyje, kad yra kviečiamas filmuotis komercinėje produkto reklamoje ir su tuo sutiko, pats atvyko į filmavimo vietą, kuri nebuvo jo darbo vieta, apsirengė jam filmavimui pateiktus drabužius, pozavo operatoriui ir fotografui, kartojo jam pagal scenarijų pateiktus žodžius, reklama buvo nufilmuota ne iš vieno karto, todėl negalima teigti, kad ieškovas buvo nufilmuotas ar nufotografuotas netikėtai ar jam nesuprantant tokio fotografavimo ar filmavimo tikslo. Ieškovo dalyvavimą reklamos filmavime galima vertinti tik kaip jo sutikimą filmuotis, fotografuotis reklamai ir sutikimą panaudoti tokį jo atvaizdą atsakovo komerciniais tikslais. Ieškovas buvo kviečiamas filmuotis kaip susijusios įmonės darbuotojas. Ieškovas reklamos filmavimo metu dirbo UAB „Green Vilnius Hotel”, kurio akcininkai ir vadovai sutapo su atsakovo akcininkais ir vadovais. Reklamos filmavimas vyko ieškovo darbo dieną, darbo metu, tą dieną ieškovas nebuvo darbo vietoje UAB „Green Vilnius Hotel” valdomame viešbutyje, tačiau ji buvo užskaityta kaip pilnai jo dirbta darbo diena, ieškovui nebuvo žymima pravaikšta, jis neturėjo už tą dieną atidirbti, už filmavimosi dieną jam buvo skaičiuojamas darbo sutartyje su darbdaviu numatytas darbo užmokestis. Todėl bet kokie ieškovo teiginiai, kad jis negavo atlygio už savo dalyvavimą reklamos filmavime yra neteisingi ir nepagrįsti, kadangi ieškovas aiškiai suprato, kad vyks komercinio reklaminio klipo filmavimas, sutiko jame filmuotis ir tai buvo užskaityta jam, kaip darbo funkcijų atlikimas. Ieškovo nurodyta 5000 Eur suma, kaip jam padaryta turtinė žala, kurią sudaro atlygis, kurį jis būtų gavęs už savo atvaizdo panaudojimą už filmavimąsi atsakovo reklamos klipe yra niekuo nepagrįsta. Ieškovo teiginiai, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl to, kad atsakovas ignoravo jo prašymus nutraukti reklamos su ieškovu transliacijas, yra nepagrįsti, kadangi reklamos transliacija buvo nutraukta po to, kai buvo gauta ieškovo pretenzija. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad jam būna mokami dideli honorarai už filmavimąsi, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis galėjo turėti tokių lūkesčių. Gavęs ieškovo 2016-06-07 pretenziją, kurioje buvo išreikštas nesutikimas dėl ieškovo atvaizdo, vardo ir pavardės naudojimo atsakovo komerciniais tikslais, atsakovas ją interpretavo kaip anksčiau ieškovo duoto neterminuoto sutikimo atšaukimą ir nutraukė reklaminio klipo su ieškovu transliacijas, ši reklama nebėra rodoma, ieškovo atvaizdas, vardas ir pavardė nėra šiuo metu niekaip naudojami, todėl pažeidimų ar ginčo dėl to nėra. Prašo ieškinį atmesti.

10Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Nustatyta, kad ieškovas J. K. 2016-03-02 dalyvavo UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko organizuotame mineralinio vandens „Vytautas“ reklamos filmavime (b.l. 43). Ieškovas ir atsakovas jokios rašytine forma sudarytos sutarties nepasirašė. Ieškovas reklamos filmavimo metu dirbo UAB „Green Hotel Vilnius“ (b.l. 70-72, 160-161), kuri buvo sudariusi susitarimą su UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko dėl bendradarbiavimo, tame tarpe ir pasitelkiant UAB „Green Hotel Vilnius“ darbuotojus UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko užduotims atlikti pagal atskirus šalių žodinius susitarimus (b.l. 125). UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko reklamą, kurioje filmavosi ieškovas, išplatino viešai prieinamose visuomenės informavimo priemonėse (b.l. 98-103, 131). Ieškovas J. K. 2016-06-07 atsakovei UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko pareiškė pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovė 2016 metų balandžio – gegužės mėn. viešai visuomenei paskelbė mineralinio vandens „Vytautas“ reklamą, kurioje panaudojo jo, virtuvės šefo atvaizdą, vardą ir pavardę ir prašė nutraukti bet kokias reklamos transliacijas viešojoje erdvėje, kol nebus pasirašyta sutartis (b.l. 8). Ieškovas nurodo, kad yra gerai žinomas tiek Lietuvoje tiek užsienyje virtuvės šefas, nacionalinės šefų rinktinės narys, apie jį yra teikiama vieša informacija (b.l. 11-16, 90-93, 108-116, 132, 137-140).

12Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo

13Teisė į atvaizdą yra viena iš specifinių asmeninių neturtinių asmens teisių, kurios gynimą reglamentuoja CK 2.22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, jog fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. CK 2.22 straipsnyje tiesiogiai nenurodyta, kokia forma toks sutikimas turi būti išreiškiamas, tačiau pagal susiformavusią kasacinio teismo praktiką, jis gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-394/2008; Nr. 3K-3-22/2012). Pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti, kad sutikimas buvo gautas, tenka visuomenės informavimo priemonei. Taigi šioje byloje atsakovas būtent ir turi įrodyti, jog reklama su ieškovo atvaizdu buvo naudojama, spausdinama ir transliuojama internete esant ieškovo sutikimui.

14Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

15Nagrinėjamoje byloje šalys pagrįsti esant susitarimui dėl nufilmuotos reklamos su ieškovo atvaizdu naudojimo jokiais rašytiniais įrodymais negali, kadangi reklamos filmavimo ir naudojimo sąlygos buvo aptartos žodžiu. Ieškovo teiginius, kad jis jokia forma nedavė sutikimo naudoti nufilmuotos reklamos su jo atvaizdu bet kokiu būdu ir bet kur, pagrindžia aplinkybės, kad ieškovas už reklamos filmavimą negavo jokio atlygio, išskyrus savo darbo užmokestį, o atsakovas negalėjo pateikti jokių įrodymų, jog jis už reklamos filmavimą ir jos naudojimą papildomai sumokėjo ieškovui. Teismas sprendžia, jog nelogiška, kad vien tik už darbo užmokestį asmuo būtų sutikęs filmuotis reklamoje, transliuojamoje visoje Lietuvoje, įmonės komerciniais tikslais. Tai pat pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog net asmens sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ir panašiai (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-294/2003; Nr. 3K-3-394/2008). Šių nuostatų turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl vaizdo įrašo transliavimo teisėtumo, nes filmavimas yra vienas iš atvaizdo fiksavimo būdų. Ieškovas sutiko ir nereiškia jokių pretenzijų dėl reklamos filmavimo fakto. Tačiau tai, kad ieškovas davė sutikimą jį filmuoti dar nereiškia, jog jis davė sutikimą reklamą rodyti viešai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, analogiškomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl ieškovo teisių pažeidimo, turi būti asmens sutikimas ir fotografuotis (filmuotis), ir jo nuotrauką (vaizdo įrašą) spausdinti (atgaminti, parduoti, demonstruoti) (LAT Nutartis Nr. 3K-3-1000/2003). Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų davęs sutikimą reklamos publikavimui viešojoje erdvėje.

16Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-155/2010; Nr. 3K-3-35/2011; Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-98/2008; Nr. 3K-3-428/2010; Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-129/2008; Nr. 3K-3-439/2008; Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

17Konstatuotina, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų jo dėstomą poziciją, jog ieškovas davė sutikimą demonstruoti reklamą su jo atvaizdu neribotai auditorijai, o remiantis byloje esančiais įrodymais, labiau tikėtinas ieškovo pateiktos ir įrodinėjamos pozicijos pagrįstumas, jog sutikimas buvo duotas reklamos filmavimui, bet ne jos naudojimui ir transliavimui, todėl pripažintina, kad atsakovas vaizdo klipą su ieškovo atvaizdu reklamai per visuomenės informavimo priemones panaudojo be ieškovo sutikimo, tuo pažeisdami ieškovo teisę į jo atvaizdą (CK 2.22 str. 1 d.). Nors atsakovo atstovė teigė, jog vos tik gavęs ieškovo pretenziją, atsakovas nutraukė reklamų su ieškovo atvaizdu transliavimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovas disponuoja ginčijama foto (video) medžiaga, atsakovui uždraustina bet kokiu būdu parduoti, demonstruoti, transliuoti vaizdo klipą su ieškovo atvaizdu (CK 2.22 str. 3 d.).

18Ieškovas ieškinį grindė taip pat teise į privataus gyvenimo gerbimą. Asmens privatus gyvenimas neliečiamas (CK 2.23 str. 1 d.). Privatus gyvenimas apima tokias vertybes kaip asmens atvaizdą, vardą, kitus asmens duomenis. Asmens privataus gyvenimo pažeidimas yra tada, kai informacija apie privatų gyvenimą skelbiama be asmens sutikimo, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kai skelbti tokią informaciją galima be sutikimo. Asmens privataus gyvenimo pažeidimu laikomi atvejai, kai be asmens sutikimo ir nesant įstatyminio pagrindo įsibraunama į sritį, į kurią įsikišti pašaliniams draudžiama, arba pažeidžiamos įstatymais leidžiamos įsikišimo sąlygos ar ribos. Privatus gyvenimas Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje apibrėžiamas kaip asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Pažymėtina, jog atvaizdo išspausdinimas, transliavimas ar kitoks viešinimas nereiškia tuo pačiu ir teisės į privatų gyvenimą pažeidimo. Susipažinus su byloje pateikta reklamą apibūdinančia medžiaga, konstatuotina, jog joje yra paviešinama tik ieškovo vardas ir pavardė, profesija, t y. duomenys, kurie ieškovo pateiktoje viešoje informacijoje apie save yra publikuojami viešai ir nuolat. Be to, ieškovas pats nurodo, kad sutiko filmuotis atsakovo reklamoje, šią aplinkybę patvirtina ir susirašinėjimo medžiaga (b.l. 44-45, 46). Pažymėtina, jo reklamoje nėra paviešinta ieškovo gyvenamoji vieta, darbovietė, pareigos ar kita asmeninė informacija, sudarantys asmens privačius duomenis. Todėl laikytina, kad ieškovo atvaizdo panaudojimas reklamoje turi būti vertintinas tik kaip jo teisės į atvaizdą pažeidimas ir nesudaro CK 2.23 straipsnyje numatyto teisės į privatų gyvenimą pažeidimo sudėties.

19Dėl turtinės žalos atlyginimo

20Civilinės atsakomybės prievolei atsirasti būtina įstatyme numatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje numatytas išimtis), žala (nuostoliai) (LR CK 6.246–6.249 str.). Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

21Ieškovas nurodo, kad jam padarytą turtinę žalą vertina 5000,00 Eur suma, nes reklama su jo atvaizdu ir vardu buvo panaudota be jo leidimo labai plačiu mastu, t.y. įvairiose visuomenės informavimo priemonėse, atsakovas iš to gavo naudos, tačiau ieškovas nepateikia visiškai jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo reikalaujamos sumos (ar jos dalies) dydį. Teismo posėdžio metu ieškovas logiškai nepaaiškino, nenurodė ir nepagrindė, iš ko susideda jo prašoma priteisti turtinė žala, nurodydamas, kad panašiai tokią sumą sudaro jo trijų mėnesių darbo užmokestis, jis turėjo sunkumų įsidarbinant, kadangi jo vardas buvo naudojamas „Birštono mineraliniai vandenys“ reklamai. Ieškovo byloje pateikti įrodymai niekaip negali pagrįsti, jog jis už reklamos filmavimą bei jos viešą rodymą turėjo gauti 5000,00 Eur, be to jis nepateikia jokių duomenų, jog yra gavęs bet kokį atlygį už kitų reklamų filmavimą. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovas pačiame reklamos filmavime dalyvavo atlikdamas savo darbines funkcijas ir jam už tai buvo išmokėtas jo vidutinis darbo užmokestis, tai patvirtina ir byloje esanti 2016-10-03 UAB „Green Vilnius hotel“ pažyma (b.l. 43). Šios aplinkybės ieškovas neneigė, patvirtino, kad jo darbo grafikas buvo lankstus, filmavosi ir dienos metu, ir vakare. Be to, abi šalys neginčija fakto, jog susitarimas buvo sudarytas žodžiu ir iš byloje esančių aplinkybių nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas už reklamos filmavimą turėjo gauti kitokį atlygį, nei jo vidutinis darbo užmokestis. Jokių įrodymų, kad dėl filmavimo ieškovas patyrė konkretų nuostolį, turėjo išlaidų, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovo prašoma priteisti turtinė žala yra nepagrįsta, neįrodyta, todėl šis jo reikalavimas atmestinas (CPK 178 str.).

22Dėl neturtinės žalos atlyginimo

23Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą pažeista, turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą (CK 2.22 str. 3 d.). Tokia žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

24Atsižvelgiant į tai, kad reklama su ieškovo atvaizdu viešose visuomenės informavimo priemonėse naudota kurį laiką (2016 m. balandžio – gegužės mėnesiais) pakartotinai ir reklamos (komerciniais) tikslais, pripažintina, jog vien ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimo pripažinimas yra nepakankama priemonė jo pažeistoms teisėms apginti. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismui nustačius, jog reklamą su ieškovo atvaizdu per visuomenės informavimo priemones atsakovas panaudojo be ieškovo sutikimo, tuo pažeisdami ieškovo teisę į jo atvaizdą, ieškovo teiginiai, jog dėl tokių atsakovo veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus yra pakankami kriterijai, sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvada, kad ieškovas įrodė aplinkybę, jog teisės į atvaizdą pažeidimu jam padaryta neturtinė žala (CPK 178 str.). Nors ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad dėl jo atvaizdo, vardo bei pavardės paviešinimo sutriko jos sveikata, nebuvo priimtas į kitą darbą, visgi teismas daro išvadą, kad ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nepasitikėjimo jausmą.

25Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Sprendžiant atlygintinos žalos dydį turi būti atsižvelgta į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, tai yra, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, taip pat į analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius. Bylose, kuriose buvo konstatuotas grubus teisės į atvaizdą, privatų gyvenimą bei garbės ir orumą pažeidimas priteista 2896,20 Eur – 4344,30 Eur (10000 Lt – 15000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-26/2009; Nr. 3K-3-91/2004; kt.). Kitais atvejais priteisiami ženkliai mažesni neturtinės žalos atlyginimo dydžiai 289,62 Eur – 1448,10 Eur (1000 – 5000 Lt) (LAT nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-91/2003; Nr. 3K-3-197/2004; 3K-3-1000/2003; Nr. 3K-3-136/2010; 3K-3-197/2004; kt.). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Kita vertus, įrodinėjant patirtą neturtinę žalą, svarbu turėti omenyje tai, jog šiuo atveju yra kalbama ir apie konkretaus žmogaus vidinę subjektyvią būseną, kurią jis išgyvena dėl patirto jo teisių pažeidimo. Tai būtina turėti omenyje vertinant padarytą neturtinę žalą visų aplinkybių kontekste.

26Nustatant ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į aukščiau paminėtų kriterijų visumą. Pirmiausia, įvertintina tai, jog ieškovas nepateikė duomenų, jog reklamos transliavimas sukėlė jam kokias nors sunkias pasekmes. Be to, ieškovas pats sutiko filmuotis atsakovo reklamoje ir geranoriškai vyko į jos filmavimą, be to, ieškovas neginčijo, kad publikacijos (reklamos), kuriose naudojamas jo atvaizdas, vardas ir pavardė, nebuvo neetiški ar nekorektiški. Taip pat atsižvelgtina ir į ieškovo neturtines teises pažeidžiančios reklamos transliavimo trukmę, t.y. apie 2 mėnesius (2016 m. balandžio – gegužės mėnesiais), o žurnalo „Moters savaitgalis“ specialusis priedas „Konservavimas“ 2016 m. Nr. 1, prekyboje buvo nuo 2016-05-24 iki 2016-09-26 (b.l. 131). Taigi, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, į tai, kad nesukelta sunkių pasekmių, kad pažeidimas nelaikytinas grubiu, į teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, pripažintina, kad ieškovui padaryta 700,00 Eur neturtinė žala, kuri priteistina ieškovui iš atsakovo (CK 6. 250 str.).

27Ieškovui priteistinos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6-210 str. 1 d.)

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Tačiau paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, teismas vadovaujasi ir LAT 2010-12-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010, pagal kurią ieškovai, reikšdami ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo tokį neturtinės žalos dydį, kokį jie mano, kad yra patyrę, bet faktą, kad neturtinės žalos iš viso buvo padaryta, konstatuoja ir galutinį jos dydį nustato teismas. Dėl to, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neturi reikšmės tai, kad ieškovas prašo priteisti daugiau neturtinės žalos, bet teismas priteisia jos mažiau. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas patenkintu visiškai, t.y. 100 proc.

30Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ieškovas patyrė 901 Eur bylinėjimosi išlaidų: 225,00 Eur už žyminis mokestis, 650,00 Eur išlaidų advokato pagalbai (b.l. 18-20, 133-136), 26 Eur vertimo išlaidų (b.l. 118).

31Byloje du ieškovo reikalavimai, t.y. reikalavimas dėl pripažinimo, pažeidus ieškovo teisę į atvaizdą bei reikalavimas dėl neturtinės žalos, tenkinti visiškai, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Viso ieškinio tenkinti reikalavimai sudaro 67 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 603,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 8, 9 p., 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus dėl patirtų 712,74 Eur (b.l. 141-146) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atmesta 33 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistina 235,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus nurodytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 368,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88, 93, 149, 246, 260, 268, 270, 307 straipsniais,

Nutarė

33Ieškinį tenkinti iš dalies.

34Pripažinti, jog atsakovas UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, į.k. 152833635, neteisėtai be ieškovo J. K., a.k. ( - ) sutikimo panaudojo jo atvaizdą ir uždrausti atsakovui UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko bet kokiu būdu demonstruoti, spausdinti ar kitaip panaudoti ieškovo J. K. atvaizdą.

35Priteisti ieškovui J. K., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, į.k. 152833635, 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 235,20 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

36Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

37Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.