Byla e2-1057-370/2018
Dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Užupio statybai iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Užupio statybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3264-232/2018 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo konsultacijos“ pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Užupio statybai iškėlimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja UAB „Conlex“ teismo prašė UAB Užupio statybai iškelti bankroto bylą. Paaiškino, kad UAB „Pastolių centras“ ir atsakovė 2015-10-09 sudarė įrangos nuomos sutartį, pagal ją nuomotoja UAB „Pastolių centras“ įsipareigojo numatytomis sąlygomis nuomininkei UAB Užupio statybai už užmokestį duoti laikinai valdyti ir naudotis statybine įranga, o nuomininkė įsipareigojo už ją mokėti nuomos mokestį. Atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimo atsiskaityti už įrangos nuomą, todėl liko skolinga 4 332,45 Eur. UAB „Pastolių centras“ visas reikalavimo teises į atsakovę 2018-01-10 perleido UAB „Conlex“. Pareiškėjos teigimu, jos turimas finansinis reikalavimas sudaro 4 582,45 Eur sumą (4 332,45 Eur skola ir 250 Eur administravimo išlaidos), o atsakovė prievolės sumokėti skolą nevykdo.
  2. Pareiškėja UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ prašė UAB Užupio statybai iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad ji turi 39 488,89 Eur dydžio reikalavimą į atsakovę, kurį yra įgijusi iš pradinės kreditorės UAB „Spalvų sala“ pagal 2018-02-12 reikalavimo perleidimo sutartį.
  3. Atsakovė UAB Užupio statyba teismo prašė palikti neįgalioto asmens (ne kreditorės) UAB „Conlex“ pareiškimą nenagrinėtą ir skirti UAB „Conlex“ vadovui baudą. Nurodė, kad UAB „Conlex“ nepateikė teismui apskaitos dokumentų, patvirtinančių reikalavimo teisės įgijimą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovei UAB Užupio statybai iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė J. P..
  2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų formuojama praktika, pažymėjo, kad bankroto bylą inicijuoti gali potencialūs kreditoriai, t. y. reikalavimo patvirtinimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra būtina kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sąlyga, o skolininkui ginčijant kreditoriaus reikalavimą, jo egzistavimas vertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti priimamas ir nagrinėjamas. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus galutinai nustatyta tik išsprendus šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Aplinkybė, jog teismas priėmė ir išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).
  3. Teismo vertinimu, į bylą UAB „Conlex“ pateikti įrodymai (UAB „Conlex“ ir UAB „Pastolių centras“ 2017-03-31 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2017/03/31-1, 2018-01-10 priėmimo–perdavimo aktas Nr. 5A prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017/03/31-1) patvirtina, kad pareiškėja UAB „Conlex“ iš UAB „Pastolių centras“ perėmė reikalavimo teises į UAB Užupio statybos 4 332,45 Eur dydžio skolą, t. y. preliminariai patvirtina UAB „Conlex“, kaip UAB Užupio statybos, kreditorės statusą. Aplinkybė, kad UAB „Conlex“ nepateikė teismui apskaitos dokumentų, patvirtinančių reikalavimo teisės įsigijimą, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
  4. Remiantis aukščiau nurodytais motyvais teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, taip pat UAB „Conlex“ vadovui skirti baudą.
  5. Teismas, nurodęs, kad atsakovė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų teismui nepateikė, pažymėjo, kad tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės (ne)mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta.
  6. Teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad UAB Užupio statybos paskutinis bendrovės balansas pateiktas už 2015 m., nors finansinės atskaitomybės dokumentus privaloma teikti kiekvienais metais per 30 d. nuo momento, kai finansinės ataskaitos patvirtinamos įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.66 str. 4 d.). Remiantis UAB Užupio statybos 2015 m. balansu, nustatyta, kad bendrovė turėjo 861 016 Eur vertės turto (ilgalaikio turto už 92 316 Eur, trumpalaikio turto už 768 700 Eur), po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 269 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 789 751 Eur; bendrovė veikė nuostolingai. Atsižvelgiant į šiuos duomenis teismas sprendė, kad 2015 m. įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie tai, jog atsakovės finansinė padėtis nuo 2015 m. pagerėjo, nepateikta.
  7. Teismas iš VĮ Registro centro duomenų taip pat nustatė, kad UAB Užupio statyba neturi nekilnojamojo turto, o byloje nėra įrodymų, kad atsakovei nuosavybės teise priklausytų koks nors kitas materialusis turtas ar atsakovė turėtų lėšų banko sąskaitoje, ar kasoje.
  8. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenimis teismas nustatė, kad UAB Užupio statyba turi 5 apdraustus asmenis, skola VSDF biudžetui 2018-04-12 sudarė 2 873,44 Eur, 2017-11-16 – 661,50 Eur. Atsakovės mokestinė nepriemoka VMI 2018-04-05 sudarė 78 014,75 Eur, o 2018-04-16 – 78 221,75 Eur. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovės skolos didėja.
  9. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nesant kitokių duomenų, patvirtinančių gerą įmonės turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad atsakovė ilgą laiką neatsiskaito su valstybės biudžetu, pareiškėjais, t. y. nevykdo įsipareigojimų, tikėtinai yra nemokus, o tai sudaro pagrindą UAB Užupio statybai iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1, 2 p.).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB Užupio statyba teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį ir pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo palikti nenagrinėtus.
  2. Atskirajame skunde, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) normomis, CK 6.101–6.110 straipsnių nuostatomis, nurodoma, kad kreipiantis į teismą ir įrodinėjant kreditoriaus statusą, būtina pateikti BAĮ nustatytus reikalavimus atitinkančius ir patvirtinančius dokumentus (apskaitos dokumentus). Tokių dokumentų neturint pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu, galėtų susiklostyti situacija, kai iškėlus bankroto bylą paaiškėtų, kad bankroto bylą inicijavęs asmuo nėra atsakovės kreditorius ir neturėjo teisės kelti bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė teismo prašo UAB „Conlex“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ įpareigoti pateikti mokėjimo pavedimus UAB „Pastolių centras“ ir UAB „Spalvų sala“, patvirtinančius, kad yra atsiskaityta pagal reikalavimų perleidimo sutartis.
  3. Atsiliepime UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ teismo prašo UAB Užupio statybos atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai nustatė atsakovės nemokumo būseną ir šiuo pagrindu iškėlė bankroto bylą. Atskirajame skunde ši teismo išvada neginčijama, neįrodinėjamas atsakovės mokumas, neteikiami aktualūs finansinės atskaitomybės dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti apie dabartinę realią atsakovės finansinę padėtį.
    2. Atsakovės nemokumą patvirtina ir tai, kad ji ilgą laiką neatsiskaito su pareiškėja UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ (anksčiau – UAB „Spalvų sala“).
    3. Atsakovė neginčija skolos pradinei kreditorei UAB „Spalvų sala“. Savo ruožtu pradinės ir naujosios kreditorės atsiskaitymo faktas nėra teisiškai reikšmingas, neturi įtakos atsakovės, kaip skolininkės teisėms ir pareigoms, nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ teisėtai perėmusi galiojančią reikalavimo teisę, turėjo ir pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Dėl apeliacijos objekto ir naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB Užupio statybai iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB Užupio statybos ir UAB „Pastolių centras“ 2018-04-19 sudarytą tarpusavio skolų suderinimo aktą, taip pat UAB Užupio statybos ir UAB „Spalvų sala“ 2018-03-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Iš atskirojo skundo argumentų spręstina, kad jais apeliantė siekia paneigti pareiškėjų, kaip atsakovės kreditorių, statusą ir jų teisę inicijuoti bankroto bylos atsakovei iškėlimą. Nors CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pridėjimą apeliacinėje instancijoje, nagrinėjamu atveju įvertinus bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, teismo pareigą ištirti visus bylai reikšmingus įrodymus ir vykdyti teisingumą, taip pat aplinkybę, kad su atskiruoju skundu pateiktais naujais įrodymais pareiškėjos turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų pasisakyti (atskirojo skundo ir jo priedų kopijos 2018-04-30 išsiųstos pareiškėjoms (el. c. b. t. 1, b. l. 172), o apeliantės pateikti dokumentai atitinka įrodymų sąsajumo reikalavimą, jie pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga (CPK 180 str., 314 str.).

6Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

  1. Iš atskirojo skundo argumentų spręstina, kad apeliantė nesutinka su tais pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kuriais konstatuota, kad pareiškėjos turi teisę inicijuoti atsakovei bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, inter alia atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo daryti priešingos išvados, nei skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas.
  2. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), tačiau neatlikdamas išsamaus įrodymų tyrimo, o remdamasis preliminariu turimų įrodymų vertinimu. Nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017).
  3. UAB „Conlex“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo grindė tuo, kad atsakovė neatsiskaito su pareiškėja, kuri yra perėmusi reikalavimo teisę į atsakovę iš pradinės kreditorės UAB „Pastolių centras“ dėl 4 332,45 Eur skolos, o viešai prieinami duomenys leidžia spręsti apie UAB Užupio statybos nemokumo būseną. Kartu su pareiškimu UAB „Conlex“ pateikė jos reikalavimo teisę į atsakovę patvirtinančius įrodymus: 1) UAB „Conlex“ ir UAB „Pastolių centras“ 2017-03-31 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/03/31-1; 2) UAB „Conlex“ ir UAB „Pastolių centras“ 2018-01-10 sudarytą priėmimo–perdavimo aktą Nr. 5A prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017/03/31-1, kuria naujoji kreditorė UAB „Conlex“ iš pradinės kreditorės UAB „Pastolių centras“ perima reikalavimo teisę į UAB Užupio statybos 4 332,45 Eur skolą; 3) dokumentus, kurių pagrindu susiformavo atsakovės skola pradinei kreditorei (UAB „Pastolių centras“ ir UAB Užupio statybos 2015 m. spalio 9 d. įrangos nuomos sutartis Nr. 2015-10-09/01, tarpusavio skolų suderinimo aktai, PVM sąskaitos faktūros).
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos UAB „Conlex“ kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti jos reikalavimo teisę į atsakovę patvirtinantys dokumentai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėja yra UAB Užupio statybos kreditorė, todėl, vadovaudamasi ĮBĮ nuostatomis, turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie pradinio ir naujojo kreditoriaus atsiskaitymą pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą Nr. 5A prie sutarties, nėra pagrindas bankroto bylos iškėlimo stadijoje atsisakyti pareiškėją laikyti tinkamu subjektu, galinčiu inicijuoti bankroto bylą (ĮBĮ 3 str. 1 d., 5 str. 5 d.), juolab kad pagal reikalavimo perleidimo sutarties 4 punktą reikalavimo teisės perleidimo momentas siejamas su atskiro priėmimo–perdavimo akto pasirašymo (ne atsiskaitymo) momentu, o toks priėmimo–perdavimo aktas dėl reikalavimo teisės į UAB Užupio statybą dėl 4 332,45 Eur dydžio skolos UAB „Conlex“ ir UAB „Pastolių centras“ sudarytas 2018-01-10. Kitokios išvados nesuponuoja ir apeliantės kartu su atskiruoju skundu pridėtas UAB Užupio statybos ir UAB „Pastolių centras“ tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriame numatyta, kad atsakovės skolos likutis UAB „Pastolių centras“ yra 4 332,45 Eur, byloje nesant duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjos pateiktų jos reikalavimo teisę į atsakovę patvirtinančių dokumentų negaliojimą, pažymint, kad tiek reikalavimo perleidimo sutartį, tiek reikalavimo teisės į UAB Užupio statybą priėmimo–perdavimo aktą pasirašė UAB „Pastolių centras“ direktorius N. B., kai apeliantės pateiktą 2018-04-19 skolų suderinimo aktą iš UAB „Pastolių centras“ pusės pasirašė administratorė E. K.. Kitų argumentų ir (ar) įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie tai, kad atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su pareiškėja, t. y. nėra jos skolininkė (pvz., atsiskaitymas su pagrindiniu ar naujuoju kreditoriumi, reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimas ir pan.), į bylą nepateikta (CPK 178 str.).
  5. Pažymėtina, kad bankroto bylą atsakovei inicijavo ne tik pareiškėja UAB „Conlex“ bet ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, kuri 2018-03-23 teisėjos rezoliucija įtraukta į bylą bendraieške. Ši aplinkybė reikšminga tuo aspektu, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme kvestionavo tik UAB „Conlex“, kaip kreditorės, statusą, tačiau nepateikė jokių argumentų dėl UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ prašymo atsakovei iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad su ja nėra atsiskaitoma pagal iš UAB „Spalvų sala“ perimtą reikalavimo teisę į atsakovę dėl 39 488,89 Eur skolos. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad pagal CPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, taip pat atskirajame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė turėjo teisę ir pareigą gintis nuo pareiškėjos UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo visus argumentus (kartu ir dėl jos, kaip kreditorės statuso) nurodydama pirmosios instancijos teismui, o tokių veiksmų nevykdymas laiku atima teisę jais remtis bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Kita vertus, pareiškėjos UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas pareiškimas atsakovei iškelti bankroto bylą, atsakovei nesumokant skolos (UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir UAB „Spalvų sala“ 2018-02-12 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2018/02/12-01, kuria pradinis kreditorius naujajam kreditoriui perleidžia reikalavimo teisę į skolininkę UAB Užupio statybą, taip pat dokumentai, kurių pagrindu kildinama atsakovės skola pradiniam kreditoriui), yra pakankami išvadai apie jos kaip atsakovės potencialios kreditorės statusą, padaryti (CPK 185 str.). Apeliantės argumentai dėl duomenų apie kreditorių atsiskaitymo faktą trūkumo, vertintini analogiškai kaip UAB „Conlex“ atveju, t. y. jie nagrinėjamu atveju nelaikytini teisiškai reikšmingais, o kartu su atskiruoju skundu pateiktas UAB „Spalvų sala“ ir UAB Užupio statybos tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas tiek dėl savo turinio (nurodytos dvi šio akto datos – 2018-01-11, t. y. data iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, ir 2018-03-31, t. y. data po šios sutarties sudarymo), tiek dėl aplinkybių, susijusių su asmenimis, veikiančiais UAB „Spalvų sala“ vardu (reikalavimo teisių į UAB Užupio statybą perleidimo sutartį pradinio kreditoriaus vardu pasirašė direktorius P. V., o aktą – buhalterė O. K.), tiek dėl reikalavimo perleidimo sutarties turinio (pagal 2 punktą reikalavimo teisė laikoma perimta nuo sutarties sudarymo momento), tiek dėl duomenų apie jos nutraukimą ar negaliojimą nebuvimo, nesudaro pagrindo UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ atsisakyti laikyti potencialia atsakovės kreditore, galinčia (turinčia teisę) atsakovei inicijuoti bankroto bylą.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Conlex“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ pareiškimų pagrindu sprendė dėl atsakovės (ne)mokumo kaip pagrindo bankroto bylai iškelti (CPK 185 str.). Apeliantės skunde nurodyto prašymo įpareigoti UAB „Conlex“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ pateikti mokėjimo pavedimus UAB „Pastolių centras“ ir UAB „Spalvų sala“ už reikalavimų perleidimą tenkinimas, teismo vertinimu, dėl aukščiau nustatytų aplinkybių, į bylą pareiškėjų pateiktų įrodymų, jų turinio, bylos stadijos (bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kaip minėta, atliekamas tik preliminarus kreditorių reikalavimų egzistavimas, o esminis klausimas – atsakovės (ne)mokumo teisinis įvertinimas), nėra teisiškai reikšmingas ir užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl atmestinas.
  7. Įmonės nemokumas ĮBĮ apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.,9 str.7 d.1 p.). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-491-381/2018).
  8. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 str., 178 str., ĮBĮ 9 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB Užupio statybai.
  9. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, 2018 m. kovo 5 d. nutartimi priėmęs pareiškėjos UAB „Conlex“ pareiškimą, atsakovei nustatė terminą atsiliepimui pateikti, bendrovės vadovą iki nustatyto termino įpareigojo teismui pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis, tačiau atsakovės UAB Užupio statybos direktorė L. L. kartu su atsiliepimu nepateikė nė vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti apie atsakovės finansinę padėtį, o atsiliepime iš esmės kvestionavo tik UAB „Conlex“ teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau neneigė pareiškėjų įrodinėjamo jos nemokumo, kaip pagrindo bankroto bylai iškelti (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjo, nustatė naują terminą ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytiems dokumentams pateikti, tačiau atsakovė šios pareigos nevykdė.
  10. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apie bendrovės (ne)mokumą sprendė iš į bylą pateiktų ir savo iniciatyva iš viešų registrų surinkta informacija. Tokia bankroto bylų nagrinėjimo specifika (tvarka), kuomet teismui nėra teikiami bankroto bylos iškėlimo klausimui spręsti reikšmingi duomenys, formuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-842-381/2015 ir kt.).
  11. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas atsakovę esant nemokia ĮBĮ prasme konstatavo ištyręs ir įvertinęs informaciją, gautą iš Juridinių asmenų registro (nustatė, kad paskutinį balansą bendrovė yra pateikusi už 2015 m.), VĮ Registrų centro (apie nekilnojamojo turto neturėjimą), viešai prieinamus duomenis apie turimas skolas VSDF ir mokestinę nepriemoką VMI, jų didėjimą, ilgai trunkantį neatsiskaitymą su pareiškėjomis, valstybės biudžetu, kito turto nebuvimą. Taigi, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas surinko, ištyrė ir įvertino visus jam prieinamus ir byloje esančius duomenis, galinčius turėti reikšmės sprendžiant bankroto bylos atsakovei kėlimo klausimą. Apeliantė, atskirajame skunde ne tik nenurodė nė vieno argumento, kuriuo būtų siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jos nemokumo, tačiau ir nepateikė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir pirmosios instancijos teismui nepateiktų dokumentų, taip pat įrodymų, patvirtinančių jos gerą finansinę padėtį, veiklos vykdymą, gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais, t. y. turėdama pareigą nepagrindė savo mokumo (CPK 178 str.). Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai vertinęs bylos duomenis ar taikęs ĮBĮ normas. Priešingai, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo išvadą apie atsakovės nemokumą sustiprina išaugusios skolos VSDF ir VMI (2018-05-29 duomenimis skola VSDFV išaugo ir siekia 2 942,54 Eur (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad 2018-04-12 skola VSDFV sudarė 2 873,44 Eur); mokestinė nepriemoka VMI 2018-05-30 duomenimis sudaro 78 630,02 Eur (kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 78 221,75 Eur), duomenų apie atsiskaitymo faktą su pareiškėjomis nebuvimą, mokumo aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ir (ar) aktualių bendrovės finansinę padėtį atspindinių duomenų nepateikimas, darbuotojų skaičiaus mažėjimas (nuo 2018-05-18 bendrovėje yra 2 apdraustieji asmenys).
  12. Pirmosios instancijos teismui ėmusis priemonių tikrajai atsakovės finansinei padėčiai nustatyti, ir vertinus jos (ne)mokumą turimų (surinktų) duomenų pagrindu, o apeliantei nepaneigus (iš esmės net nesiekiant paneigti) pirmosios instancijos teismo konstatuoto jos nemokumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai atsakovei iškėlė bankroto bylą. Kitoks susiklosčiusios situacijos vertinimas sudarytų prielaidas vilkinti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimo išnagrinėjimą, o dėl to nukentėtų (galėtų nukentėti) visų įmonės kreditorių teisėti interesai, nes užsitęstų nemokios įmonės pašalinimas iš rinkos ir jos kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo bankroto byloje procesas. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 185 str.).
  13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog bendrovė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015).

7Dėl baudos skyrimo

  1. Iki paskirto teismo posėdžio pradžios į bylą gautas apeliantės UAB Užupio statybos prašymas UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nesąžiningą ir nepagrįstą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą) (CPK 95 str.). Apeliantės teigimu, UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ klaidina teismą teigdama, kad iš UAB „Spalvų sala“ yra perėmusi reikalavimo teisę ir šiuo pagrindu atsakovei inicijuodama bankroto bylos iškėlimą.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, kaip potencialios kreditorės statuso, šioje nutartyje jau pasisakyta (žr. į šios nutarties 24–25 p.), konstatuojant, kad iš bylos duomenų labiau tikėtina, jog UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ turi teisę inicijuoti atsakovei bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai ir apeliantės prašymo UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ skirti baudą turinį (jame nurodomus baudos skyrimo argumentus), toks apeliantės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Netenkinti uždarosios akcinės bendrovės Užupio statybos prašymo uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo konsultacijos“ skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Proceso dalyviai
Ryšiai