Byla 2-795-516/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ ir ieškovų A. K. Č. bei Š. Č. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, iškeltoje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č., individualios įmonės „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams G. T., R. T., akcinei bendrovei bankui Snorui, R. Š., A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ (tretieji asmenys – Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. J.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Čelta“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, iškeltoje pagal ieškovų UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č., IĮ „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams G. T., R. T., AB bankui Snorui, R. Š., A. V., UAB „Verslavita“, UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notarui A. G. ir Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarei V. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
  3. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 (sprendimas įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 27 d.) ieškovų ieškinys dėl sandorių negaliojimo buvo atmestas. Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. išnagrinėjo civilinę byla Nr. 2A-657-798/2016, kurioje konstatavo, jog UAB „Čelta“ ir jos vadovas A. K. Č. buvo supažindinti su preliminaria UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita, tačiau patys pilnos turto vertinimo ataskaitos neparengė, nes patikėjo jiems banko pateikta. Pareiškėjos įsitikinimu, taip buvo sužinotos naujos aplinkybės, kad kredito ir hipotekos sutartys negalėjo būti sudarytos remiantis 2007 m. gegužės 28 d. vertinimu, nes jis buvo preliminarus, netinkamas. Kadangi vertinimas buvo tikrai netinkamas, bankas pateikė kitą vertinimą paskolos gavėjams ir jie juo patikėjo, o tai, pareiškėjos nuomone, esminės aplinkybės, nes turto vertinimo rezultatas yra vienas iš pagrindinių kredito sutarties objektą apibūdinančių parametrų, susijusių su kredito lėšų išdavimo tvarka. Pareiškėja paaiškino, kad nauja yra tai, jog vietoje netinkamo vertinimo buvo atliktas kitas, tačiau šiam naujam vertinimui galioja sutarties 29 punkto reikalavimas – turi būti sutikimas raštu dėl jo panaudojimo. Pareiškėjos įsitikinimu, atnaujinus bylą, turi būti nagrinėjama, kaip sudarytos kredito ir hipotekos sutartys, kai neįvykdyta imperatyvi sąlyga – nepateiktas raštiškas sutikimas dėl kito vertinimo panaudojimo. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad apie naujai paaiškėjusią aplinkybę sužinojo 2016 m. spalio 30 d.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymo netenkino.
  2. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja konkrečiai nenurodo, kokiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio punkto pagrindu prašo atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje, iš prašymo turinio matyti, jog prašoma atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas akcentavo, kad nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjos nurodytos naujos sužinotos aplinkybės yra esminės, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.
  3. Teismas nurodė, kad pareiškėjos cituojamoje civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 buvo konstatuota, jog nors pareiškėjai savo reikalavimą grindė tuo, kad jie buvo suklaidinti dėl parduodamo turto vertės, pati UAB „Čelta“, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, nesielgė kaip protingas ir apdairus pirkėjas, neprieštaravo bei nereiškė pasiūlymų, neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdama įsitikinti dėl siūlomos žemės sklypo kainos objektyvumo, tikrumo bei realumo. Teismai nenustatė, kad sudarant ginčo pirkimo–pardavimo sandorį, ieškovai aktyviai būtų domėjęsi įsigyjamo turto rinkos verte ar būtų susipažinę su UAB ,,Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita ar kokia kita ataskaita, todėl sprendė, jog nepriklausomai nuo ginčijamos ataskaitos turinio, pirkimo–pardavimo sutartį vis tiek būtų sudarę. Taip pat buvo konstatuota, kad žinodami apie ginčijamos kredito sutarties sąlygą dėl būtinumo pateikti žemės sklypo išsamią vertės nustatymo ataskaitą, ieškovai nesiėmė pastangų nustatyti turto vertę.
  4. Teismas pažymėjo, kad būtent šios aplinkybės, t. y. ieškovų visiškas nesidomėjimas sudaromais sandoriais, o ne tai, jog nebuvo pripažinta negaliojančia ginčo ataskaita, lėmė teismų sprendimus netenkinti ieškinio reikalavimų pripažinti sandorius negaliojančiais. Kadangi bylos aplinkybės yra teisiškai įvertintos ir dėl jų pateikti teisiniai argumentai, teismo vertinimu, pareiškėjos nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pavartota sąvoka „preliminari“, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, leidžiančia atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

6III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7

  1. Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį ir pavesti kitam, nešališkam teisėjui išnagrinėti bylą iš esmės. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Iš lakoniškos teismo nutarties aišku, kad byla absoliučiai nebuvo nagrinėta. Kredito sutartimi sutarta, kad kredito lėšos bus išmokėtos, o kredito gavėjas jas paims, kai paskolos gavėjas pateiks pilną turto įvertinimo ataskaitą sudarytą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatyta tvarka ir ne kaip kitaip, kurioje turto vertės dydis būtų ne mažesnis nei nustatyta preliminarioje šio turto įvertinimo ataskaitoje. Sutartyje yra imperatyvi sąlyga, kad pakeitimai, papildymai galimi sudaryti tik raštu, sutikus abiem šalims. Pats teismas konstatavo, kad nėra duomenų, jog paskolos gavėja UAB „Čelta“ būtų susipažinusi su 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, kuriuo pagrindu ir buvo išduotas kreditas, taigi UAB „Čelta“ paėmė kredito lėšas, remdamasi ne tik nežinomu vertinimo rezultatu, kuris sietinas su preliminariu vertinimu, bet ir esant neįvykdytai imperatyviai kredito sutarties sąlygai – rašytiniam sutikimui dėl tokio vertinimo žinojimo, nes jokio susitarimo nebuvo.
    2. 2016 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 Lietuvos apeliacinis teismas pirmą kartą po 8 metų bylinėjimosi įvardija, kad 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita yra preliminari, o tai reiškia, jog kredito lėšos galėjo būti išmokėtos ir jas kredito gavėja galėjo paimti tik vadovaudamasi pilna turto įvertinimo ataskaita, kurioje rinkos vertė būtų ne mažesnė nei nustatyta 2007 m. gegužės 28 d. vertinimu, t. y. ne mažesnė nei 3 000 000 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartyje nustatė, kad 2008 m. sausio 31 d. vertinimu nustatyta būsima vertė, įvertinus ir galimas sklypo panaudojimo perspektyvas. Taigi jokia reali vertė vertinimo dienai nenustatyta, vertė nustatyta taip, lyg sklypas jau buvo įrengtas. Teismo ekspertizė civilinėje byloje Nr. 2-634-615/2015 patvirtina, kad sandorio sudarymo metu sklypo vertė buvo 2 170 000 Lt, taigi akivaizdu, kad 2008 m. sausio 31 d. vertinimo rezultatas nepatvirtina kredito sutarties sąlygos dėl kredito lėšų išdavimo – kad įkeičiamo turto rinkos vertė būtų ne mažesnė nei nurodyta preliminarioje šio turto įvertinimo ataskaitoje – 3 000 000 Lt.
    3. Nuostata kredito sutartyje apie preliminarų vertinimą, nenurodžius kas tai per preliminarus turto įvertinimas, koks jame nustatytas rezultatas ir buvo esminis apgaulės, suklaidinimo akcentas ir visa tai atlikta apgalvotai, sąmoningai. Paradoksas, 2007 m. gegužės 28 d. vertinimu (rinkos vertė 3 000 000 Lt) bankas paskolos suteikti negali, tačiau 2008 m. sausio 31 d. vertinimu (rinkos vertė 3 000 000 Lt su pastaba), su kuriuo pareiškėja nebuvo supažindinta, jau gali, tačiau 2008 m. sausio 31 d. vertinime jau yra informacija apie sklypo įrengimą ir jau įrengto sklypo vertė yra 3 000 000 Lt. Bankui reikėjo naujo vertinimo, tačiau jis negalėjo pasakyti, kad 2007 m. gegužės 28 d. vertinimas yra dėl kažko negeras, nes taip padarius, UAB „Čelta“ supras, jog 3 000 000 Lt vertė yra netiksli ir neims kredito, todėl ir pasirinktas toks kelias – įrašius į kredito sutartį nuostatą apie preliminarų vertinimą. Taigi, sutarta imti 2 mln. Lt kreditą, vadovaujantis tuo, kad įkeičiamo žemės sklypo vertė yra 3 mln. Lt, ir pareiškėjai nesupratus, jog iš tikrųjų įkeičiamo ir dar neįrengto žemės sklypo vertė tėra 2 mln. Lt. Apgaulės esmė, kad kreditas būtų išduotas 2008 m. saus 31 d. vertinimo pagrindu, kur vertė buvo nustatyta įrengtam sklypui, o pareiškėja manytų, jog pagal 2007 m. gegužės 28 d. vertinimą, kuriuo buvo nustatyta neįrengtam.
    4. Teigti, kad UAB „Čelta“ nesidomėjo sandoriu „yra be jokio įrodymo“, nes jei nesidomėta sandoriu, kodėl neduota pasirašyti, kad žino 2008 m. sausio 31 d. vertinimą. Jei būtų nesidomėję, tai bankas būtų įrašęs į kredito sutartį, kad būtent 2007 m. gegužės 28 d. vertinimas yra preliminarus, o tuo atveju pareiškėja būtų pateikusi naują vertinimą, tačiau taip nebuvo padaryta, nes bankas nerizikavo įrašyti, kad vertinimas yra negeras. Bankas ir norėjo, kad pareiškėja nepateiktų kito vertinimo, t. y. nesužinotų, jog nustatyta nereali 3 000 000 Lt kaina.
  2. Ieškovai A. K. Č. ir Š. Č. atskirajame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pavesti kitam, nešališkam teisėjui išnagrinėti bylą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir UAB „Čelta“ skundas, akcentuojant, kad:
    1. Sužinota esminė aplinkybė, jog kredito lėšos išduotos įkeitus žemės sklypą, kurio rinkos vertė yra kur kas (38 proc.) mažesnė, t. y. tik 2 170 000 Lt, nors turėjo būti ne mažiau nei 3 000 000 Lt, ir tokį įvertinimą turėjo žinoti paskolos gavėja, nes paskolos gavėja ir apsisprendžia imti ar ne kredito lėšas, remdamasi rinkos vertės rezultatu.
    2. Atnaujinimo esmė yra ne 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo pripažinimas preliminariu, bet tai, kad kredito lėšos turėjo būti išmokėtos, įkeitus žemės sklypą, kurio rinkos vertė yra ne mažesnė nei 3 000 000 Lt. Neįmanoma suprasti, kodėl ieškovai neturėjo tikėti banku, jo tarnybomis, Mažmeninių paskolų komitetu ir dviem notarais, kad sklypo vertė tikrai yra 3 000 000 Lt. Bankas žinojo, kad panaudotą 2008 m. sausio 31 d. vertinimą turi žinoti ir UAB „Čelta“, tačiau „teismas išsprendžia originaliai – UAB „Čelta“ nesidomi sandoriu ir taškas“.
    3. Nesuprasti 2008 m. sausio 31 d. vertinimo turinio galima tik jo nemačius, o jokių trukdymų jį parodyti nebuvo, taigi teismo išvada, kad ieškovai neatkreiptų dėmesio, nesuprastų yra be jokio realaus pagrindo. Neįrašymas į kredito sutartį, kad preliminarus vertinimas yra būtent 2007 m. gegužės 28 d. vertinimas, kaip ir nesant rašytinio sutikimo dėl kito vertinimo panaudojimo, akivaizdžiai rodo, jog UAB „Čelta“ nebuvo jau tokia patikli ir nesidomėjo sandoriu. Kreditas paimtas, kaip įkeitus įrengtą, su nustatyta tokiai būklei rinkos verte (3 000 000 Lt), tačiau įsigytas neįrengtas, kurio vertė iš tikrųjų 2 170 000 Lt, taigi nesant suklaidinimo, apgaulės, toks sandoris nebūtų sudarytas iš viso. Teismo padaryta išvada, kad nutartyje pavartota sąvoka „preliminari“ negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, yra padaryta nesupratus, neįsigilinus į tikrąją išraiškos preliminarus vertinimas prasmę, panaudotą kredito sutartyje.
  3. Ieškovai A. K. Č., Š. Č., L. M. Č. ir A. Č. atsiliepimuose į UAB „Čelta“ atskirąjį skundą nurodo, kad pateiktą skundą palaiko, laiko jį pagrįstu ir motyvuotu. Atsiliepimuose nurodyti iš esmės analogiški atskiruosiuose skunduose išdėstytiems argumentai, akcentuojant, kad 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitoje nustatyta rinko vertės – 3 000 000 Lt su pastaba, kredito sutartį daro negaliojančia, nes neįvykdytas kredito sutarties tikslas išduoti kredito lėšas sutartomis sąlygomis, t. y. kad įkeičiamam žemės sklypui būtų nustatyta ne mažesnė kaip 3 000 000 Lt vertė.
  4. Pareiškėja UAB „Čelta“ atsiliepime į A. K. Č. ir Š. Č. atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodyti tapatūs atskiruosiuose skunduose išdėstytiems argumentai.
  5. UAB „Čelta“ taip pat pateikė atsiliepimo į A. K. Č. ir Š. Č. atskirąjį skundą patikslinimą, kuriame nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartyje dėl klaidos ištaisymo išaiškino, jog UAB „Čelta“ buvo susipažinusi su 2007 m. gegužės 28 d. vertinimu, o teismui įtvirtinus, kad įmonė žinojo 2007 m. gegužės 28 d. vertinimą, o kredito lėšos buvo išmokėtos 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, šiam „vertinimui galioja imperatyvi kredito sutarties sąlyga dėl vertinimo žinojimo, turėjo būti susitarimas tik raštu ir nė kaip kitaip“.
  6. Atsakovai R. T. ir G. T. atsiliepime į UAB „Čelta“ atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsilipime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Skundas grindžiamas pareiškėjos subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu, nenurodant jokių materialinės ir (ar) procesinės teisės normų pažeidimų, lėmusių neteisėtos nutarties priėmimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, atmesdamas prašymą ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, t.y. išbraukti žodį „preliminari“, nurodė, kad šį žodį pavartojo remdamasis kredito sutarties tekstu. Kadangi šalys ginčo dėl 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaitos nekėlė, teismas pats savarankiškai šios ataskaitos teisėtumo vertinimo neatliko. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė neatitinka kasacinio teismo išskirtų sąlygų, kurioms esant kyla pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti.
    2. Pareiškėja jau trečią kartą kreipiasi į teismą, prašydama atnaujinti procesą byloje Nr. 2-372-622/2010. Pirmi du prašymai buvo atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartys paliktos nepakeistos. Be to, remdamasi tomis pačiomis aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje, pareiškėja yra pateikusi prašymą atnaujinti procesą ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje, kuri buvo iškelta dėl tų pačių sandorių negaliojimo tik kitu negaliojimo pagrindu. Tai rodo akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje ieškovai buvo nurodę visiškai kitokias žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes nei buvo nurodę Vilniaus apygardos teismo byloje. Atsižvelgdamas į tai, teismas turėtų vertinti pareiškėjo sąžiningumą ir apsvarstyti galimybę skirti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.
  7. Atsakovas A. V. atsiliepime į UAB „Čelta“ atskirąjį skundą nurodo nesutinkantis su atskiruoju skundu. Atsiliepime nurodomi analogiški atsakovų R. T. ir G. T. atsiliepime išdėstytiems argumentai.
  8. Atsakovė BAB bankas Snoras atsiliepime į UAB „Čelta“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pareiškėja rėmėsi aplinkybėmis, kurios neturi naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių. Pareiškėja teikia neaiškius, nerišlius argumentus, kurie nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį bei, akivaizdu, nepagrindžia menamai naujai paaiškėjusių aplinkybių įtakos ginčo sandorių sudarymui ir įsitesėjusių teismų sprendimų teisėtumui. Pirma, pareiškėja bylos nagrinėjimo metu žinojo tiek apie 2007 m. gegužės 28 d., tiek apie 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitas. Antra, reikalavimai, susiję su 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita išnagrinėtoje byloje nebuvo keliami, o naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Šios ataskaitos teisėtumo klausimas nebuvo keliamas ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, taigi ir Lietuvos apeliacini teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje, kurioje, pasak pareiškėjos, atskleistos naujos aplinkybės. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dėl klaidos ištaisymo, teismas žodį „preliminari“ pavartojo tik todėl, kad kredito sutarties 4.1.5 punkte buvo minima „preliminari“ ataskaita.
    2. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė neturi reikšmės bylos rezultatui. Ieškovų reikalavimai buvo atmesti įvertinus pačių ieškovų neveikimą, o ne vertinimo ataskaitų tinkamumą. Vien prašyme nurodyta aplinkybė, kad ieškovai tik po to, kai žemės sklypo nepavyko parduoti, sužinojo, jog bankas disponavo dvejomis žemės sklypo vertinimo ataskaitomis, kurių paskutinioji atspindėjo ne tikrąją (sandorių sudarymo dieną buvusią) o būsimą vertė, patvirtina tai, kad ieškovai visai nesidomėjo perkamo žemės sklypo verte. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad ieškovų visiškas nesidomėjimas sudaromais sandoriais negali būti pripažintas aplinkybe, leidžiančia sudarytus sandorius pripažinti negaliojančias CK 1.80, 1.90 straipsnių pagrindu. Esant konstatuotam tokiam faktui, vien turto vertinimo ataskaitos kvalifikavimo klausimas, neturi jokios reikšmės įsiteisėjusio teismo spendimo teisėtumui.
  9. Atsakovė BAB bankas Snoras atsiliepime į A. K. Č. ir Š. Č. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi iš esmės analogiški ankstesniame atsiliepime išdėstytiems argumentai, papildomai pažymint, kad žemės sklypo vertė nėra esminė kredito sutarties ir kitų ginčytų sutarčių sąlyga. Kredito sutartis buvo sudaryta dėl tokių esminių sąlygų, kurias šalys buvo suderinusios iki sutarties sudarymo, t. y. paskolos suma, palūkanų dydis, paskolos terminas ir paskolos panaudojimo paskirtis. Dėl šių kredito sąlygų jokių klaidų nepadaryta, taigi teiginiai apie neva pažeistą kredito išdavimo tvarką neturėjo reikšmės spendžiant dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju iškilo ginčas dėl teismo atsisakymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, nesuprato išraiškos „preliminarus vertinimas“ prasmės, panaudotos ginčytoje kredito sutartyje, ir todėl padarė nepagrįstą formalią išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 pavartota sąvoka „preliminari“, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, leidžiančia atnaujinti procesą byloje, kurioje buvo ginčijami sandoriai, kaip sudaryti dėl apgaulės, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
  4. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, įvertinęs atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus bei atsižvelgęs į nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apeliantų pozicija.
  5. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-108/2009). Taigi, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik visiškai pasitvirtinus bent vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų.
  6. Kaip matyti iš pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymo, o taip pat jos ir A. K. bei Š. Č. atskirųjų skundų turinio, ieškovai teigia, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties sužinojo naują aplinkybę, jog 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaita yra preliminari ir todėl, apeliantų įsitikinimu, jos pagrindu negalėjo būti išduotos kredito lėšos, tuo tarpu bankui išdavus kredito lėšas remiantis ir 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, su kuriuo ieškovai nebuvo susipažinę, buvo ne tik pažeistas imperatyvus kredito sutarties reikalavimas dėl abiejų šalių žinojimo apie tokį vertinimą ir rašytinio sutikimo dėl jo panaudojimo, bet ir sutarties reikalavimas, kad lėšos būtų išmokėtos ir jas kredito gavėja paimtų tik vadovaudamasi pilna turto įvertinimo ataskaita, kurioje rinkos vertė būtų ne mažesnė nei nustatyta 2007 m. gegužės 28 d. vertinimu, t. y. ne mažesnė nei 3 000 000 Lt. Savo ruožtu 2008 m. sausio 31 d. vertinimo rezultatas, apeliantų įsitikinimu, neatitinka šios kredito sutarties sąlygos, nes jame nustatyta jau įrengto, o ne realiai vertinimo dieną buvusio sklypo, vertė.
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; kt.).
  8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų dėstomos aplinkybės neatitinka pirmiau nurodytų naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme požymių.
  9. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-372-622/2010 (Nr. 2A-598/2012) medžiagos ir šioje byloje nustatytų aplinkybių, ieškovai jau prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu žinojo apie tai, kad kredito sutartyje buvo numatyta sąlyga, jog kredito lėšos UAB ,,Čelta“ bus suteikiamos tik tada, kai UAB ,,Čelta“ pateiks bankui žemės sklypo pilną vertės nustatymo ataskaitą, parengtą su banku suderintu vertintoju, Turto ir verslo vertinimo pagrindų nustatyta tvarka, kurioje turto vertė būtų ne mažesnė nei nurodyta preliminariojoje šio turto ataskaitoje. Minėtos bylos nagrinėjimo metu ieškovai žinojo bei patys ne kartą savo procesiniuose dokumentuose akcentavo ir tai, kad turto vertinimo ataskaitos iš paskolos gavėjos bankas nesulaukė, nors sutartyje buvo numatytas toks reikalavimas, o bankui buvo pateikta atsakovo ir turto savininko užsakymu atlikta 2008 m. sausio 31 d. žemės sklypo vertinimo ataskaita, apie kurios egzistavimą ieškovai sužinojo tik po pusmečio po sandorio sudarymo, ir kurioje, kaip išnagrinėtoje byloje ne kartą tvirtino ieškovai, sklypas įvertintas ne vertinimo dienos kainomis, o perspektyviai (t. y. kaip jau įrengtas). Taigi, prašomos atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-372-622/2010 (Nr. 2A-598/2012) medžiaga patvirtina, kad jau tos bylos nagrinėjimo metu ieškovai iš esmės žinojo (ir negalėjo nežinoti) visas jų prašyme dėl atnaujinimo ir atskiruosiuose skunduose akcentuojamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko ir kredito sutarties sąlygą dėl turto vertinimo ataskaitos pateikimo bei dviejų ataskaitų buvimo, tuo tarpu prašymas atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, paremtas ne naujos aplinkybės, kaip tokios, sužinojimu, o nauju (kitokiu) jau žinomų aplinkybių, Lietuvos apeliaciniam teismui 2007 m. gegužės 28 d. ataskaitą įvardijus preliminaria, interpretavimu, kitaip tariant, nauju ieškovų sugalvotu pagrindu ginčyti jiems nepalankius sandorius, akcentuojant, kad bankas, neva siekdamas apgauti ieškovus, nesupažindino ieškovų su turimu kitu vertinimu ir pažeidė pačioje kredito sutartyje nustatytą kredito lėšų išdavimo sąlygą, taip paneigęs pačios kredito sutarties tikslą.
  10. Tačiau, kaip jau minėta, proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu galimas tik tuo atveju, kai nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui iš tikrųjų nebuvo ir negalėjo būti žinomos, o ne dėl to, kad jos buvo kitaip paties pareiškėjo interpretuojamos, pasirinkus kitokį savo teisių gynybos būdą.
  11. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015; 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; kt.). Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015, kt.). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Teismo galia panaikinti ar pakeisti privalomą ir vykdytiną sprendimą turėtų būti naudojama esminėms klaidoms taisyti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 8564/02)).
  12. Atsižvelgus į tai, atmestini, kaip nepagrįsti, apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į bylos esmę, nesuprato išraiškos „preliminarus vertinimas“ prasmės, panaudotos ginčytoje kredito sutartyje ir dėl to esantį neva akivaizdų pagrindą atnaujinti procesą.
  13. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, svarbu išsiaiškinti ir tai, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra esminės, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, o šiuo atveju akivaizdu, jog apeliantų nurodomos aplinkybės neatitinka pirmiau nurodyto požymio.
  14. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų procesinius sprendimus netenkinti ieškinio reikalavimų pripažinti sandorius negaliojančiais visų pirma lėmė ne vertinimo ataskaitų tinkamumo nustatymas, o konstatuotas ieškovų visiškas nesidomėjimas sudaromais sandoriais, nerūpestingas, neatidumas. Antai, 2012 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-598/2012 Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovai neatliko jokių veiksmų, siekiant įsitikinti dėl siūlomos žemės sklypo kainos objektyvumo, tikrumo bei realumo, aklai pasitikėjo atsakovo R. Š. žodiniais teiginiais ir, teismo vertinimu, nepriklausomai nuo UAB ,,Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos turinio, ieškovai būtų sudarę pirkimo–pardavimo sutartį.
  15. Esant teismų nustatytai aplinkybei, kad UAB „Čelta“, kuriai, kaip verslininkei, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, sudarydama kredito ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo visas galimybes įvertinti reikšmingas sandorių aplinkybes ir apsispręsti dėl sandorių sudarymo, tačiau to iš esmės pati nepadarė, vien tik ieškovų nurodomos aplinkybės, jog jie nebuvo supažindinti su banko turėta 2008 m. sausio 31 d. ataskaita ir kad bankas, neva nesilaikydamas savo paties nustatytos kredito išdavimo sąlygos dėl pilnos turto vertės ataskaitos pateikimo, išmokėjo lėšas kredito gavėjai, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu priimta išvada dėl apgaulės nebuvimo.
  16. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-372-622/2010 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl baudos
  1. Atsakovai R. T. ir G. T., taip pat atsakovas A. V. atsiliepimuose į UAB „Čelta“ atskirąjį skundą prašė išspręsti klausimą dėl baudos UAB „Čelta“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo.
  2. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą.
  3. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėja UAB „Čelta“, o taip pat ir kiti apeliantai, netinkamai suvokia proceso atnaujinimo instituto esmę bei jo taikymo galimybes, nereiškia, jog jį atskirąjį skundą padavė kitu tikslu, nei siekdama apginti savo, jos įsitikinimu, pažeistus interesus. Tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kadangi pateiktą atskirąjį skundą kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesąžiningą, pareikštą ne siekiant apginti tariamai pažeistas apeliantės teises, bet kitais tikslais, nėra pakankamo pagrindo, nėra ir pagrindo pareiškėjai taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Atsakovai R. T. ir G. T., taip pat A. V. pateikė prašymą priteisti iš UAB „Čelta“ atsakovų dėl atsiliepimo į UAB „Čelta“ atskirąjį skundą parengimo patirtas advokato pagalbos apmokėjimo išlaidas. Atsakovai pateikė įrodymus, kad G. T. ir A. V. sumokėjo advokatui po 150 Eur.
  2. Remdamasis atsakovų pateiktais bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančiais įrodymais, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais bei atsižvelgdamas į tai, kad prašomos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, apeliacinės instancijos teismas priteisia iš pareiškėjos UAB „Čelta“ atsakovams G. T. ir A. V. po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Nors atsakovė BAB bankas Snoras taip pat prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikus šių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių dokumentų, jos iš apeliantų nepriteisiamos.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Priteisti G. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ (juridinio asmens kodas 300660625) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

14Priteisti A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ (juridinio asmens kodas 300660625) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai