Byla eB2-2544-230/2016
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Taja“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bendraieškių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ir uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Taja“,

Nustatė

2ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius prašo iškelti atsakovei UAB ,,Taja“ bankroto bylą. Pareiškime nurodo, kad UAB „Taja“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015 m. liepos 8 d. buvo 13 422,47 Eur. Skola Fondui susidarė nuo 2012 m. liepos mėnesio ir nuolat didėjo. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įspėjo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu atsakovė neatsiskaitys, tačiau atsakovė įsiskolinimo per nustatytą terminą nepadengė.

3Ieškovė UAB „Realm Juridical“ taip pat prašo iškelti atsakovei UAB „Taja“ bankroto bylą. Pareiškime nurodo, kad yra atsakovės kreditorė, jos turimo finansinio reikalavimo bendra suma sudaro 4 520,60 Eur (3 185,82 Eur skola, 109,51 Eur palūkanos pagal sutartį, 370,04 Eur palūkanos pagal įstatymą, 143,65 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 711,58 Eur (6 procentų procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 20 d.) iki 2015 m. liepos 15 d.)) įsiteisėjusio Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. preliminaraus sprendimo ir 2012 m. spalio 15 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-462-308/2012 pagrindu.

4Pareiškimai tenkintini, o atsakovei keltina bankroto byla. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

5ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę. Tik išsamiai išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, įvertinus jos tolesnio veikimo perspektyvą, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą, galimybę įvykdyti finansines prievoles kreditoriams.

6Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Šiuos duomenis teismas gauna iš įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovo (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), o tais atvejais, kai įmonės vadovas teismui duomenų, reikalingų įvertinti įmonės mokumą, neteikia arba pateikia nepakankamai, teismas turi teisę ir pareigą įmonės mokumą vertinti pagal byloje esančius ir teismo iniciatyva surinktus duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013).

7Siekiant pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui atsakovės UAB „Taja“ direktorius J. C. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d., 2016 m. spalio 24 d. ir 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimis buvo įpareigotas pateikti teismui praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinį. Atsakovės UAB „Taja“ vadovas J. C. teismo nustatytu terminu pateikė 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarytus balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, kuriuose nurodyti 2015 metų ir 2016 metų laikotarpio iki rugsėjo 30 d. įmonės finansiniai duomenys.

8Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 1 dalį finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (nurodomos pareigos, vardas ir pavardė). Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1-2 punktą ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 10 straipsnio 2 dalį). Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Taja“ vadovo pateikti balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita yra pasirašyti tik atsakovės vadovo, o vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba kitų asmenų, galinčių tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, parašo juose nėra.

9Taip pat pažymėtina, kad finansinių ataskaitų sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas. Pateikiant finansinių ataskaitų rinkinį, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“. Minėto nutarimo 89 p. numato, jog metinė finansinė atskaitomybė, taip pat konsoliduota, Registro tvarkytojui (t. y. VĮ Registrų centrui) turi būti pateikta per 30 dienų nuo momento, kai juridinis asmuo ją patvirtina įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės finansinių metų pabaigos. Taigi, jeigu bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais (kaip yra ir atsakovės UAB „Taja“ atveju), akcininkų susirinkimas, kuriame bus tvirtinami finansinių ataskaitų rinkiniai už 2015 metus, privalo įvykti ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 30 d. Metinės ataskaitos turi būti paruoštos ir patvirtintos akcininkų susirinkimo taip pat per 4 mėnesius nuo fiskalinio laikotarpio, kuris dažniausiai sutampa su kalendoriniais metais, pabaigos. Dar per 30 dienų nuo patvirtinimo jos turi būti pateiktos VĮ Registrų centrui. Nagrinėjamu atveju UAB „Taja“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 metus VĮ Registrų centrui nėra pateikusi iki šiol (t. 3 b. l. 95), nors tokią pareigą privalėjo įvykdyti iki 2016 m. gegužės 30 d., kas rodo, jog atsakovė neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties. Be to, pažymėtina, jog įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2010-2014 metus buvo pateikti ir įregistruoti VĮ Registrų centras tik 2016 m. sausio 18 d. (po pareiškimų dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo išnagrinėjimo). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, duomenys, nurodyti atsakovės UAB „Taja“ vadovo pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose, vertintini kritiškai ir dėl jų įrodomosios vertės bei reikšmės teismas sprendžia pagal visų byloje esančių įrodymų visumą.

10Iš teismui pateikto 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovės turtas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30 sudarė 2 743 849 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 757 771 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 95 035 Eur (t. 2 b. l. 140-141). Iš UAB „Taja“ 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. įmonės nuostoliai sudarė -18 357 Eur (t. 2 b. l. 142). Pagal 2015 m. balanso duomenis bendrovės turtas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 sudarė 246 850 Eur sumą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 240 873 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 76 813 Eur (t. 2 b. l. 137-138). Iš UAB „Taja“ 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog įmonė 2015 m. dirbo nuostolingai – nuostoliai sudarė 5 5141 Eur sumą (t. 2 b. l. 139). Iš atsakovės 2014 m. balanso duomenų matyti, jog bendrovės turtas laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 sudarė 792 528 Lt sumą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 790 930 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 224 464 Lt (t. 3 b. l. 81). Iš UAB „Taja“ 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog įmonės pelnas 2014 m. siekė 16 439 Lt (t. 3 b. l. 82). Pagal 2013 m. balanso duomenis bendrovės turtas laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 sudarė 720 632 Lt sumą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 795 473 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 181 007 Lt (t. 3 b. l. 83). Iš UAB „Taja“ 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog įmonė 2013 m. dirbo nuostolingai – nuostoliai sudarė 51 003 Lt sumą (t. 3 b. l. 84).

11Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visi įmonės finansiniai įsipareigojimai, o tik pradelsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis c. b. Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis c. b. Nr. 2-2599/2013). Šiuo atveju aktualus balanse nurodyto turto vertės realumas, nes, ypač iškilus ginčui dėl balanse įrašytos turto vertės, įmonės mokumo būklės vertinimas vien pagal balanse įrašytus skaičius yra formalus ir neišsamus.

12Aukščiau nurodyti atsakovės UAB „Taja“ balanso rodikliai neatspindi realios įmonės turtinės (finansinės) padėties dėl šių priežasčių: visų pirma, pažymėtina, kad pagal pateikto 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis atsakovei UAB „Taja“ priklausantis ilgalaikis turtas sudaro 2 504 579 Eur, tačiau beveik viso nurodyto turto realus egzistavimas teismui kelia pagrįstų abejonių.

13Iš atsakovės UAB „Taja“ direktoriaus J. C. pateikto ilgalaikio materialaus turto sąrašo matyti, jog įmonės turimą ilgalaikį materialųjį turtą sudaro įvairios įmonės įprastinėje veikloje naudojamos priemonės (įrengimai, įranga) ir 7 transporto priemonės, kurių bendra likutinė vertė sudaro 3 192,20 Eur sumą. Šio atsakovei priklausančio ilgalaikio materialaus turto vertė nurodyta 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso II.4. eilutėje Transporto priemonės. Atsakovės vadovas 2016 m. rugsėjo 30 d. balanse taip pat nurodė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso dar ir kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai – 382 Eur bei kitas materialus turtas – 1 005 Eur, tačiau jokių šį materialųjį turtą pagrindžiančių duomenų nepateikė, nors 2016 m. rugsėjo 15 d., 2016 m. spalio 24 d. ir 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimis buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis apie įmonės turimą materialųjį turtą ir jo pradinę ir likutinę vertę (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į minėtus duomenis, atsakovės UAB „Taja“ 2016 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyta turimo ilgalaikio materialaus turto suma mažintina įrangos, prietaisų, įrankių ir įrenginių bei kito materialaus turto verte (2 504 579 Eur – 382 Eur – 1 005 Eur). Be to, pažymėtina, kad įmonės balanso II.4. eilutėje Transporto priemonės turi būti nurodyta tik atsakovei priklausančių transporto priemonių vertė, tuo tarpu atsakovės direktoriaus teismui pateikto 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso II.4. eilutėje yra nurodyta ne tik transporto priemonių, bet ir kito įmonės turimo turto (įrengimų, įrangos) vertė.

14Antra, atsakovė UAB „Taja“ 2016 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodo, jog jos turtą taip pat sudaro kitas finansinis turtas – 2 500 000 Eur. Iš VĮ Registrų centras išrašo nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo išleista 120 vnt. 500 000 Eur nominalios vertės konvertuojamųjų obligacijų. Atsakovės UAB „Taja“ administracijos vadovas Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis, kas sudaro atsakovės balanse nurodytą visą finansinį turtą, įrodymus, patvirtinančius, jog visos atsakovės UAB „Taja“ išleistos konvertuojamosios obligacijos yra parduotos ir už jas buvo atsiskaityta (apmokėta), pateikti 2016 m. rugpjūčio 26 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo nutarta išleisti konvertuojamąsias obligacijas.

15Iš atsakovės UAB „Taja“ pateikto 2016 m. rugpjūčio 26 d. vienintelio akcininko sprendimo matyti, jog šiuo sprendimu buvo nutarta išleisti 2-3 etapais 60 milijonų apimties obligacijų. Obligacijų išpirkimo nuo išleidimo laikas – 10 metų. Planuojama nominali vertė 500 000 Eur. Pagrindas – dar 2011 m. paruošta programa Sapropelio gamybai vystyti, 2016 m. balandžio 26 d. Jungtinės veiklos sutartis su Kogi vyriausybe 10 metų laikotarpiui bei turimos Sapropelio atsargos (50 000 m3). Pirmasis etapas – 2 milijonų apimčiai. Numatomas (prognozuojamas) pirkėjas obligacijoms pirkti – kompanija UNIQUE ROCK LIMITED (Ganos Respublika).

16Teisme 2016 m. lapkričio 7 d. gautame atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo papildyme atsakovė nurodė, jog remiantis finansuojančios ir galimos pirkėjos – kompanijos UNIQUE ROCK LIMITED – prašymu pirmoji obligacijų apimtis 2 500 000 Eur įtraukta į įmonės balanso III.4. eilutę „Kitas finansinis turtas“ pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ metodines rekomendacijas, o į pelno (nuostolių) ataskaitą bus įtraukta po finansavimo atidarymo ir obligacijų perdavimo. Šio pirmo etapo suderintas apmokėjimo dydis – 2 395 000 Eur.

17Pažymėtina, jog obligacija – tai skolos vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę (išmokama išperkant obligaciją), metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba turtines teises (obligacijos išleidžiamos nematerialia forma, o nuosavybės teisė į jas įrodoma įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose).

18Pagal 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ metodinių rekomendacijų 16 p. į balanso eilutę III. FINANSINIS TURTAS įrašoma visų įmonės ilgalaikio finansinio turto straipsnių suma. Į balanso eilutę III.4. Kitas finansinis turtas įrašomos finansinio turto, kuris nebuvo priskirtas kitiems finansinio turto straipsniams, sumos. Tokio finansinio turto pavyzdžiai gali būti investicijos į kitas įmones, kurios investuotojui nesuteikia kontrolės ar reikšmingos įtakos, ilgalaikės investicijos, laikomos iki išpirkimo, išankstiniai apmokėjimai už finansinį turtą ir pan.

19Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Taja“ nepagrįstai į 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso III.4. Kitas finansinis turtas eilutę įtraukė išleistų konvertuojamųjų obligacijų vertę – 2 500 000 Eur, kadangi šioje balanso eilutėje gali būti nurodomas finansinis turtas, kurį sudaro pinigai, sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą finansinį turtą iš kitos šalies, kitos įmonės išleisti vertybiniai popieriai. Tuo tarpu pačios bendrovės išleisti vertybiniai popieriai (šiuo atveju konvertuojamosios obligacijos) nepriskiriami įmonės finansiniam turtui. Obligacija yra finansinis instrumentas skolos kapitalui formuoti ir reiškia ją išleidusios bendrovės įsipareigojimą tam tikrą dieną, išpirkimo metu sumokėti obligacijos savininkui jos nominalios vertės dydžio pinigų sumą ir periodiškai, arba obligacijos išpirkimo metu, mokėti nustatytas palūkanas. Obligacijos savininkai yra laikomi ją išleidusios bendrovės kreditoriais, jų reikalavimo teisės yra garantuojamos bendrovės turtu lygiomis teisėmis su kitais bendrovės kreditoriais, o kai kuriais atvejais, užtikrinant šias teises bendrovės turto įkeitimu. Taigi obligacijų nominali vertė įmonės balanse turėtų būti apskaitoma prie bendrovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, kaip bendrovės skola obligacijos savininkui (atsakovė obligacijų vertę – 2 500 000 Eur – balanse yra nurodžiusi ne tik prie finansinio turto, bet ir prie kitų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų), o kaip įmonės turtas balanse tokiu atveju apskaitomi obligacijas išpirkusio asmens įmonei perduoti pinigai ir jų ekvivalentai. Pažymėtina, jog tik tuo atveju, jeigu obligacijos buvo apmokėtos (išpirktos), jos gali būti įtrauktos į įmonės balansą ir apskaitomos kaip įmonės turimas turtas. Šiuo atveju atsakovės UBA „Taja“ išleistos obligacijos nėra apmokėtos (išpirktos). Atsakovė įrodymų, patvirtinančių, jog visos UAB „Taja“ išleistos konvertuojamosios obligacijos yra parduotos ir už jas buvo atsiskaityta (apmokėta), nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovės nurodymu, numatomas (prognozuojamas) pirkėjas obligacijoms pirkti yra kompanija UNIQUE ROCK LIMITED (Ganos Respublika), tačiau ši kompanija nėra apmokėjusi už atsakovės išleistas konvertuojamąsias obligacijas, todėl nurodoma obligacijų vertė įmonės balanse negali būti apskaitoma nei kaip įmonės finansinis įsipareigojimas kreditoriui, nei kaip turimas įmonės turtas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės UAB „Taja“ 2016 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyta turimo ilgalaikio finansinio turto suma mažintina kito finansinio turto verte (2 500 000 Eur).

20Be to, pažymėtina, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymo 56 straipsnio 3 dalį visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas yra kartu ir sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą suma, lygia akcijų, į kurias gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, nominalių verčių sumai. Tačiau iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, jog atsakovės UAB „Taja“ įstatinis kapitalas išliko nepakitęs, t. y. 1 000 vnt. akcijų, kurių nominali vertė 10 000 Lt.

21Trečia, atsakovė UAB „Taja“ 2016 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodo, jog įmonės turimo trumpalaikio turto vertė sudaro 239 270 Eur sumą. Šią sumą sudaro atsargos (žaliavos ir komplektavimo gaminiai) – 177 247 Eur, išankstiniai apmokėjimai – 3 275 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 58 748 Eur, iš kurių pirkėjų įsiskolinimas sudaro 70 037 Eur, kitos gautinos sumos sudaro -11 289 Eur.

22Atsakovė UAB „Taja“ teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog ji turi 10 000 m3 sapropelio, kurio vertė 177 247 Eur. Šią sumą sudaro tik sapropelio gavimo savikaina. Darbų vykdymui buvo išduotas Trakų rajono savivaldybės 2006 m. balandžio 11 d. leidimas (išgauti 14 100 m3 sapropelio ir 5 430 m3 durpių), o sapropelis išgautas pagal 2008 m. sausio 22 d. sutartį. Sapropelio gavyba Paežerėlių ežere Mikniškių k. buvo vykdoma pagal paruoštą projektą ežero išvalymui. Toliau numatyta didinti darbų apimtis iki 330 000 m3, t. y. pratęsus leidimą ir sutvarkius realizacijos rinkas bei išsprendus finansavimą.

23Iš atsakovės pateikto 2006 m. balandžio 11 d. Trakų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo dėl statybos leidimo išdavimo (Paežerėlių ežero išvalymas, Trakų r. sav. Trakų sen. Mikniškių k.) matyti, jog užsakovams S. B. ir M. Z. bei statinio projekto vadovui A. C. rekomenduojama išduoti statybos leidimą. Iš 2008 m. sausio 22 d. sutarties Nr. 01-22/08 nustatyta, jog S. B. ir M. Z. bei IĮ „Taja“ susitarė dėl žemės sklypų priežiūros (valymo) darbų atlikimo. Šios sutarties objektas yra žemės sklypo sutvarkymo, t. y. dumblo išvalymo ir išvežimo iš žemės sklypo darbai. Kaip sutarties kaina už žemės sklypo sutvarkymo darbus numatyta, jog IĮ „Taja“ pasiliks medžiagas, nuo kurių bus išvalytas žemės sklypas, t. y. dumblą ir su juos susijusias (susimaišiusias) medžiagas – smėlį ir pan.

24Pažymėtina, jog sapropelis – tai žemės gelmių išteklius, kurio gavybai reikalingas leidimas, išduodamas Lietuvos geologijos tarnybos. Nors atsakovė teigia, kad ji turi (jai priklauso) 10 000 m3 šios žaliavos (sapropelio), tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šios žaliavos (ir nurodyto jos kiekio) priklausymą atsakovei, nepateikė, t. y. nepateikė Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo sapropelio gavybai, kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teisę išgauti žemės gelmių išteklius ir juos naudoti savo veikloje (CPK 178 straipsnis).

25Teismas savo iniciatyva pateikė užklausą Lietuvos geologijos tarnybai dėl sapropelio išteklių gavybos ir jo naudojimo sąlygų (t. 3 b. l. 43). Iš Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsakymo matyti, jog Vandens telkinių nuosėdų litologinėje klasifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-190, pateikti tokie dumblo ir sapropelio apibūdinimai: dumblas - vandens telkinyje esančios bestruktūrinės nekonsoliduotos itin smulkios (smulkesnės už 0,05 mm) dalelės, esančios koloidinės suspensijos būsenoje, kurioje vanduo sudaro ne mažiau 50% bendros masės. Dumblas nėra atskiras nuosėdos tipas, tai tik nuosėdų susidarymo stadija. Dumblui nusėdus telkinio dugne (arba išgaravus jame buvusiam vandeniui) susiformuoja aleuritas, molis, sapropelis, chemogeninės ar mišrios nuosėdos; Sapropelis (sin. gitija) - bestruktūrinė, koloidinės sandaros, nuo skystus drebučius primenančios iki tankios, plastiškos arba purios konsistencijos, daugiausia tamsios spalvos, vienalytė ar mikrosluoksniuota ežerų nuosėda, turinti ne mažiau 15 % organinės kilmės medžiagos. Sapropelio ištekliai gali būti naudojami tik gavus Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarius su ja išteklių naudojimo sutartį (Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnis). Leidimas išduodamas naudoti tik nustatyta tvarka ištirtus (t. y. detaliai išžvalgytus), Tarnybos aprobuotus naudingųjų iškasenų išteklius, kurių naudojimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai (Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“, 10 punktas). Trakų rajono savivaldybės teritorijoje nėra detaliai išžvalgytų sapropelio telkinių. UAB „Taja“ neturi ir nėra turėjusi Tarnybos išduoto leidimo naudoti sapropelio ar kitų naudingųjų iškasenų išteklius. Leidimų ežerų išvalymui Tarnyba neišduoda. Šių darbų atlikimą reglamentuoja Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. Dl-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

26Atsižvelgiant į Lietuvos geologijos tarnybos nurodytus duomenis, spręstina, jog atsakovė UAB „Taja“ nepagrindė turimos sapropelio žaliavos priklausymo jai nuosavybės teise, kadangi atsakovė neturi (niekada neturėjo) leidimo išgauti sapropelio išteklius, o Trakų rajono savivaldybės teritorijoje nėra detaliai išžvalgytų sapropelio telkinių. Atsakovės minimas 2006 m. balandžio 11 d. Trakų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolas dėl statybos leidimo išdavimo (Paežerėlių ežero išvalymas, Trakų r. sav. Trakų sen. Mikniškių k.) gali būti laikomas pagrindu išduoti leidimą Paežerėlių ežero išvalymui nuo dumblo, tačiau, kaip nurodė Lietuvos geologijos tarnyba, dumblas nelaikytinas sapropelio ištekliais. Įvertinus byloje esančius ir Lietuvos geologijos tarnybos pateiktus duomenis, darytina išvada, jog atsakovė „Taja“ nepagrįstai į 2016 m. rugsėjo 30 d. balansą įtraukė 177 247 Eur sumą, kaip sapropelio žaliavas, todėl atsakovės turtas šia suma mažintinas.

27Nors atsakovė UAB „Taja“ pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog įmonė yra pasirašiusi su Nigerijos Federacinės Respublikos Kogi valstijos vyriausybe jungtinės veiklos sutartį dėl ilgalaikio bendradarbiavimo, kuriant organinių trąšų pramoninę gamybą, kur sapropelis vaidina pagrindinį žaliavos vaidmenį, tačiau atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog ši sutartis yra pradėta realiai vykdyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nurodo, jog finansavimas prasidės pateikus garantiją grąžinimui vertybiniais popieriais (obligacijomis), kurių emisija registruota VĮ Registrų centras 2016 m. rugsėjo 1 d. ir įtraukus į įmonės balansą. Sutartis bus forminama tik po finansavimo atidarymo, kuris nusimato artimiausiu metu (t. 2 b. l. 124, t. 3 b. l. 7). Atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog finansavimas veiklos vykdymui buvo gautas. Be to, šios sutarties vykdymo perspektyvos teismui kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad, kaip jau minėta, atsakovė neturi (niekada neturėjo) leidimo išgauti sapropelio išteklius, kas yra šios sutarties pagrindas, dėl ko darytina pagrįsta prielaida, jog atsakovė neturi ir sapropelio išteklių.

28Ketvirta, UAB „Taja“ 2016 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodo, jog pirkėjų įsiskolinimas sudaro 70 037 Eur sumą. Iš atsakovės UAB „Taja“ pateikto 2016 m. rugsėjo 1 d. debitorių sąrašo matyti, jog debitorių įsiskolinimas sudaro 27 512,59 Eur sumą (t. 2 b. l. 143). Atsakovė UAB „Taja“ Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. ir 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimis buvo įpareigota pateikti duomenis, kas sudaro likusią įmonės turto (pirkėjų įsiskolinimo) dalį, tačiau šių duomenų nepateikė, dėl ko teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šio turto realumo.

29Pažymėtina, kad per vienerius metus gautinos sumos paprastai nelaikomos realiu turtu, nes jų atsakovė gali ir neatgauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. civilinėje byloje Nr. 2-373/2014). Vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Tokių gautinų sumų atgavimas praktikoje ne visada yra realus dėl tokių priežasčių, kaip skolininkų įmonių bankrotai, nesąžiningumas, skolų išieškojimo negalimumas ir panašiai.

30Iš atsakovės UAB „Taja“ vadovo pateikto 2016 m. rugsėjo 1 d. debitorių sąrašo matyti, jog du didžiausi atsakovės debitoriai yra užsienio įmonės, kurių įsiskolinimo bendra suma yra 27 484,59 Eur. Pažymėtina, kad turtinių teisių turėjimas pats savaime nereiškia įmonės mokumo, jeigu įmonė neturi realių galimybių įgyvendinti tas teises. Abejones dėl skolų grąžinimo galimybės kelia tai, jog įmonės yra užsienyje, kas apsunkina skolų susigrąžinimo galimybes, be to, šios skolos negrąžinamos jau ilgą laikotarpį (debitorės Celpardy Nigeria Ltd skola yra nuo 2012 metų, kas kelia pagrįstų abejonių dėl šios skolos susigrąžinimo galimybių). Atsakovė UAB „Taja“ nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kokios yra galimybės išieškoti nurodytas sumas iš debitorių. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kokia yra šių skolų kilmė, t. y. skolų egzistavimo faktą patvirtinančių duomenų. Atsakovės vadovas nepateikė ir duomenų, ar imamasi kokių nors priemonių minėtas skolas išsiieškoti iš debitorių.

31Civiliniame procese vyraujančiu rungimosi principu grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Tai, kad civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui skirtas aktyvus vaidmuo, nereiškia, jog teismas privalo kelti ir tirti klausimus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nekelia, rinkti už dalyvaujančius byloje asmenis įrodymus, kuriuos jie gali pateikti patys, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Bankroto byloje vyraujantis viešas interesas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad įmonė, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, yra atleista nuo įrodinėjimo pareigos. Ieškovui byloje pateikus įrodymus, jog atsakovė yra nemoki bei nepajėgi padengti susidariusių įsiskolinimų, įrodyti priešingas aplinkybes ir pagrįsti atsakovės mokumą pareiga tenka pačiai atsakovei.

32Prastą atsakovės turtinę padėtį rodo ir kiti finansiniai rodikliai. Iš atsakovės UAB „Taja“ 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenų matyti, jog atsakovės nuosavas kapitalas yra neigiamas (-13 922 Eur). Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Taja“ neturi jokio nekilnojamojo turto (t. 3 b. l. 88). Pagal VĮ Centrinės hipotekos įstaigos duomenis atsakovės UAB „Taja“ turtui yra taikomi areštai (t. 3 b. l. 89-91). Iš antstolės A. M. pateiktų duomenų matyti, kad antstolės kontoroje atsakovės UAB „Taja“ atžvilgiu yra užvestos 39 vykdomosios bylos (t. 3 b. l. 55-58). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis atsakovės UAB „Taja“ vardu yra registruotos 7 transporto priemonės, tačiau 6 iš jų dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, 5 transporto priemonių būsena – išregistruotos, visoms transporto priemonėms taikomi areštai (t. 3 b. l. 94).

33Be to, nagrinėjamu atveju ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų, nurodė, kad atsakovė nesilaiko valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimų tvarkos, todėl 2012 m. gegužės 10 d. ir 2014 m. birželio 27 d. valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo sutartys su Alytaus skyriumi buvo nutrauktos. Atsakovė 2015 m. spalio 28 d. kreipėsi į Alytaus skyrių dėl naujos valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo sutarties sudarymo. Nors 2015 m. spalio 28 d. – lapkričio 16 d. atsakovė ir sumokėjo dalį (7 979,01 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau Alytaus skyriui atsisakius sudaryti sutartį, atsakovė nustojo toliau mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Be to, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė faktiškai veiklos nevykdė ir įmonė 2011 m. lapkričio 4 d. išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registro, kaip asmuo nevykdantis ekonominės veiklos ir pelno mokesčio deklaracijose už 2012-2014 metus nedeklaruota nei pajamų, nei nuostolių (t. 1 b. l. 166-171).

34Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009; ir kt.).

35Vertinant atsakovės UAB „Taja“ turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, pažymėtina, jog, nors atsakovė Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d., 2016 m. spalio 24 d. ir 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimis buvo įpareigota pateikti teismui visų įmonės kreditorių sąrašą, nurodant įsiskolinimo pradžią ir atsiskaitymo terminus, tačiau atsakovė šio įpareigojimo neįvykdė tinkamai. Iš atsakovės pateikto patikslinto 2016 m. spalio 1 d. kreditorių sąrašo matyti, kad įmonės skoliniai įsipareigojimai sudaro 70 037,36 Eur sumą. Atsakovei nepateikus konkrečių duomenų apie įmonės pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, tačiau įvertinus tai, kad kai kurios skolos išieškomos priverstine tvarka pagal vykdomuosius dokumentus, skolos sąraše nurodytos ne tik eurais, bet ir litais, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė su kreditoriais neatsiskaito jau ilgą laikotarpį (tai rodo prastą įmonės finansinę padėtį), laikytina, kad visos skolos kreditoriams, nurodytiems 2016 m. spalio 1 d. kreditorių sąraše – 70 037,36 Eur – yra pradelstos. Atsakovės vadovas priešingų duomenų, t. y. kad šios skolos yra nepradelstos, teismui nepateikė.

36Taip pat pažymėtina, kad atsakovė UAB „Taja“ turi įsiskolinimą darbuotojams – 36 927,74 Eur, kas sudaro atskirą pagrindą iškelti atsakovei bankroto bylą ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkto pagrindu, kai įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. Pagal VSDFV 2016 m. lapkričio 23 d. duomenis įmonė valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui turi 12 392,80 Eur įsiskolinimą (t. 3 b. l. 76). Be to, pastebėtina, jog UAB „Taja“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2015-11-17 sudarė 8 141,71 Eur, tuo tarpu 2016-11-17 įsiskolinimas sudarė jau 12 392,80 Eur (t. 3 b. l. 77). Taigi skola ne mažėja, o vis auga, kas leidžia objektyviai spręsti apie įmonės blogą finansinę padėtį. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nustačius, jog įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011). Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo ar nemokumo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus kuomet įmonei turi būti keliama bankroto byla, bet taip pat turi atsižvelgti ir į tai, ar įmonė tęsia veiklą, dengia skolas ir turi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau teismas primena, jog minėtas aplinkybes turi pagrįsti būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla.

37Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, spręstina, jog pradelsti atsakovės UAB „Taja“ įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę, kaip 70 037,36 Eur sumą, o turimas turtas ne didesnę kaip 33 979,59 Eur (3 192 Eur (transporto priemonės) + 3 275 Eur (išankstiniai apmokėjimai) + 27 512,59 Eur (pirkėjų įsiskolinimas)) sumą. Taigi atsakovės skoliniai įsipareigojimai viršija visą atsakovės balanse nurodyto turto vertę. Kaip jau minėta, atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, šalims numatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog realiai turi turto ar lėšų, kurių pakaktų finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir kad bent jau yra dedamos realios pastangos įsiskolinimams likviduoti.

38Nustačius, kad atsakovė UAB „Taja“ neatsiskaito su kreditoriais, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, jos pradelsti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams viršija visą į balansą įrašyto turto vertę, spręstina, jog UAB „Taja“ yra nemoki, dėl ko jai keltina bankroto byla Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

39Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Byloje administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtinas bankroto administratorius UAB „AUDATA“, kurio kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2, 4 dalys).

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 6 ir 7 dalimis,

Nutarė

41iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Taja“ (įmonės kodas 300649408, buveinės adresas Gelovinės k., Merkinės sen., Varėnos r. sav.) bankroto bylą.

42Paskirti administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „AUDATA“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA026).

43Uždėti uždarajai akcinei bendrovei ,,Taja“ (įmonės kodas 300649408, buveinės adresas Gelovinės k., Merkinės sen., Varėnos r. sav.) priklausančiam nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

44Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Taja“ kreditoriai per 40 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

45Nustatyti, kad įmonės administracijos vadovas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus.

46Įpareigoti įmonės administracijos vadovą nedelsiant informuoti apie šią nutartį tas antstolių kontoras, kuriose vykdomi išieškojimai iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Taja“, jeigu tokie išieškojimai yra vykdomi.

47Apie bankroto bylos iškėlimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje dalyvaujantiems asmenims ir administratoriui. Informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

48Pavesti administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus, sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

49Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registrui.

50Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šią nutartį priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė,... 2. ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius prašo... 3. Ieškovė UAB „Realm Juridical“ taip pat prašo iškelti atsakovei UAB... 4. Pareiškimai tenkintini, o atsakovei keltina bankroto byla. Pagal Įmonių... 5. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip būsena, kai... 6. Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti... 7. Siekiant pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui atsakovės UAB „Taja“... 8. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19... 9. Taip pat pažymėtina, kad finansinių ataskaitų sudarymą reglamentuoja... 10. Iš teismui pateikto 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenų matyti, kad... 11. Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą,... 12. Aukščiau nurodyti atsakovės UAB „Taja“ balanso rodikliai neatspindi... 13. Iš atsakovės UAB „Taja“ direktoriaus J. C. pateikto ilgalaikio... 14. Antra, atsakovė UAB „Taja“ 2016 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodo, jog jos... 15. Iš atsakovės UAB „Taja“ pateikto 2016 m. rugpjūčio 26 d. vienintelio... 16. Teisme 2016 m. lapkričio 7 d. gautame atsiliepimo į pareiškimą dėl... 17. Pažymėtina, jog obligacija – tai skolos vertybinis popierius,... 18. Pagal 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ metodinių rekomendacijų... 19. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Taja“ nepagrįstai į 2016 m. rugsėjo... 20. Be to, pažymėtina, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymo 56 straipsnio 3... 21. Trečia, atsakovė UAB „Taja“ 2016 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodo, jog... 22. Atsakovė UAB „Taja“ teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo,... 23. Iš atsakovės pateikto 2006 m. balandžio 11 d. Trakų rajono savivaldybės... 24. Pažymėtina, jog sapropelis – tai žemės gelmių išteklius, kurio gavybai... 25. Teismas savo iniciatyva pateikė užklausą Lietuvos geologijos tarnybai dėl... 26. Atsižvelgiant į Lietuvos geologijos tarnybos nurodytus duomenis, spręstina,... 27. Nors atsakovė UAB „Taja“ pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo,... 28. Ketvirta, UAB „Taja“ 2016 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodo, jog pirkėjų... 29. Pažymėtina, kad per vienerius metus gautinos sumos paprastai nelaikomos... 30. Iš atsakovės UAB „Taja“ vadovo pateikto 2016 m. rugsėjo 1 d. debitorių... 31. Civiliniame procese vyraujančiu rungimosi principu grindžiama įrodinėjimo... 32. Prastą atsakovės turtinę padėtį rodo ir kiti finansiniai rodikliai. Iš... 33. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovė negali... 34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo... 35. Vertinant atsakovės UAB „Taja“ turimus skolinius įsipareigojimus... 36. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė UAB „Taja“ turi įsiskolinimą... 37. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, spręstina, jog pradelsti... 38. Nustačius, kad atsakovė UAB „Taja“ neatsiskaito su kreditoriais, laiku... 39. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį įmonės administratorius – tai teismo... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1,... 41. iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Taja“ (įmonės kodas 300649408,... 42. Paskirti administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „AUDATA“ (įmonių... 43. Uždėti uždarajai akcinei bendrovei ,,Taja“ (įmonės kodas 300649408,... 44. Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Taja“ kreditoriai per 40... 45. Nustatyti, kad įmonės administracijos vadovas ne vėliau kaip per 10 dienų... 46. Įpareigoti įmonės administracijos vadovą nedelsiant informuoti apie šią... 47. Apie bankroto bylos iškėlimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu... 48. Pavesti administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7... 49. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registrui.... 50. Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo, jei ji nebus apskųsta...