Byla 2-180-464/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5577-258/2017 atsisakyti priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. B. pateikė teismui ieškinį (b. l. 3–4), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 10 588 794,85 Eur žalos atlyginimą. Ieškovas taip pat prašė priimti atskirąją nutartį dėl padarytų proceso pažeidimų, o apie organizuoto nusikalstamo susivienijimo požymius ir atsakovo atstovo nusikalstamą veiką, klastojant faktus ir aplinkybes atsiliepime, pranešti generaliniam prokurorui.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017-10-19 nutartimi (b. l. 16–17) ieškinį priimti atsisakė.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovas A. B., teikdamas įžeidžiančio pobūdžio ieškinį, demonstruoja niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę ir rodo nepagarbą jos institucijoms, teismams bei proceso dalyviams, sąmoningai siekia sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas, jas nurodo kabutėse, teigia, jog teismai yra nusikalstamas susivienijimas, o atsakovė – kriminalinė teritorija „Lietuvos Respublika“, Vilniaus apygardos teismo teisėjas įvardija kaip plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos „teisėjas“, tokiu pačiu apibūdinimu įvardija ir generalinį prokurorą.
  3. Teismo vertinimu, tai visiškai nedera dalykiniam dokumento stiliui, akivaizdžiai viršija pagrįstos kritikos ribas ir toks netinkamas ieškovo procesinis elgesys yra piktnaudžiavimas subjektine teise, juolab kad teismai ne kartą buvo išaiškinę ieškovui, jog tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose.
  4. Atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kuri buvo pacituota šioje nutartyje, teismas konstatavo, kad ieškovui, piktnaudžiaujančiam jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes yra pagrindas tokio turinio ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovas A. B. atskirajame skunde (b. l. 21) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-10-19 nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš esmės kitam apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nusikalstama, nes ja yra slepiamos nusikalstamos veikos. Be to, ši teismo nutartis yra neteisėta, nes ją priimant buvo netinkamai taikomos proceso ir materialiosios teisės normos.
    2. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi yra pažeidžiama ne tik teisė kreiptis į teismą, tačiau ir teisė laisvai reikšti pagrįstą nuomonę apie kriminalinį susivienijimą „Lietuvos Respublika“ bei jo kriminalines institucijas, suvaržoma teisė tai įrodyti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi yra tyčia vilkinamas ieškinio iš esmės išnagrinėjimas.
    3. Nagrinėjamu atveju nepagrįstai nurodyta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas, taip yra pažeidžiamas asmenų lygybės principas, nes analogiškoje situacijoje ta pati teisėja tam pačiam ieškovui yra taikiusi ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Vilniaus apygardos teismo 2017-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4455-562/2017).

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Su deklaratyviais atskirojo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kreipimosi į teismą tvarką reglamentuoja ne materialiosios, o proceso teisės normos, kurias pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto paduoto ieškinio priėmimo klausimą, aiškino ir taikė teisingai.
  2. Teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo visų pirma suponuoja atitinkamą paties ieškovo procesinį elgesį. Asmuo realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jeigu jis laikysis įstatymais nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos, kurie yra privalomi visiems be išimties besikreipiantiems į teismą asmenims, įskaitytinai ir apeliantui A. B. (CPK 2 str., 5 str. 1 d., 111 str., 114 str., 135 str.).
  3. Apeliantui visų instancijų priimtuose teismų procesiniuose dokumentuose jau keliasdešimt kartų buvo nurodyti (detalizuoti) reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti jo procesiniai dokumentai: turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių ir valstybinės kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių bei apibūdinimų, kitų iškraipymų tiek valstybės ir institucijų pavadinimuose, tiek ir įvardijant jos pareigūnus ar kitus byloje dalyvaujančius asmenis / jų atstovus. Taip pat buvo išaiškinta, kad apeliantas, nekeisdamas savo elgesio ir kas kartą teikdamas teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, tą daro tyčia, vadinasi, akivaizdžiai piktnaudžiauja kreipimosi į teismą teise (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d., 95 str.).
  4. Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus. Įstatymų leidėjo valia, tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, toks asmuo negali tikėtis savo teisių gynybos. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama siekti savo teisių įgyvendinimo tokiu būdu bei priemonėmis, kurios prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, nes teismas atsisako ginti piktnaudžiaujančio teise asmens teises.
  5. Kadangi apeliantui ne kartą nurodyta, kad jo teikiamų dokumentų procesinė retorika, apibūdinant valstybės institucijas ir asmenis, negali būti vertinama kaip rašymo apsirikimas (klaida) ar netikslumas, priešingai, tai sąmoningas veikimas, turint siekį šiuos subjektus pažeminti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-378-407/2016; 2016-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1324-178/2016; 2016-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016), pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto. Šis institutas, skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams ištaisyti, apelianto atveju nėra paveikus, nes jis nesiekė ir nesiekia ištaisyti savo dokumentų – nei tuomet, kai jam tokią galimybę teismas suteikdavo ir nustatydavo terminą trūkumams ištaisyti, nei tuo atveju, kai skųsdavo jam nepalankų procesinį rezultatą (atsisakymą priimti procesinį dokumentą).
  6. Būtent tokią išvadą leidžia padaryti apelianto pasirinktas kreipimosi į teismus modelis. Apeliantas, nuolat teikdamas tapataus turinio dokumentus, iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi vienintelį tikslą – užgaulioti teismus ir kitas institucijas. Akivaizdu, kad tai prieštarauja CPK 2 ir 5 straipsniuose nustatytiems civilinio proceso tikslams. Atitinkamai, pateikdamas analogiško turinio ieškinį, kurio pirmosios instancijos teismas nepriėmė, apeliantas negalėjo tikėtis, kad teismas toleruos tiek ilgai besitęsiantį netinkamą jo elgesį ir piktnaudžiavimą subjektine kreipimosi į teismą teise.
  7. Tai konstatavus, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl tokio ieškinio nepriimtinumo nagrinėti teisme, juolab kad ši teismo pozicija visiškai atitinka ir nuosekliai formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose, kuriose toks apelianto A. B. nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, tiek byloje dalyvaujančius asmenis, buvo įvertintas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015-07-16 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2015-08-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-407/2015; 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015; 2015-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015).
  8. Teismų praktika dėl pirmosios instancijos teismo teisės atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka apelianto A. B. ieškinį, kuriame pastarasis naudoja neprocesinę retoriką, nepagarbiai ir įžeidžiančiai apibūdindamas dalyvaujančius byloje asmenis, nėra pakeista ir naujausiuose precedentuose. Todėl teismas, gavęs dar vieną nepagarbaus turinio ieškinį, gali atsisakyti jį priimti net netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; 2016-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658-464/2016; 2016-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/216; 2017-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-370/2017; 2017-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017; 2017-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017).
  9. Todėl tokia apelianto atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad tos pačios sudėties Vilniaus apygardos teismas anksčiau buvo nustatęs apeliantui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantas ir šiuo atveju galėjo pagrįstai tikėtis, kad bus taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, o ne atsisakoma ieškinį priimti, atsižvelgiant į formuojamus precedentus.
  10. Kaip nurodyta, savo neprocesinio elgesio apeliantas pakeisti nesiekia ir nenori, nes ir inicijuodamas šį apeliacinį procesą dėl nepagrįsto, kaip teigia, atsisakymo priimti ieškinį, atskirąjį skundą adresuoja teismui, kurio pavadinimą niekinančiai įrašo į kabutes, prašydamas panaikinti nutartį, kuria priėmė „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, skundo tekste valstybę įvardindamas kaip kriminalinis susivienijimas „Lietuvos respublika“ ir jos kriminalinė institucija „Lietuvos teisingumo ministerija“.
  11. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš skundžiamos teismo nutarties motyvų yra aišku ne tik tai, dėl kokių priežasčių teismas atsisakė priimti ieškinį (dėl užgaulių sąvokų tekste vartojimo, ieškovui tikslingai, sąmoningai ir sistemingai menkinant valstybės institucijas bei teismus, į kuriuos pats apeliantas ir kreipėsi, prašydamas jo teisių gynybos), tačiau ir kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį ir jį teisme nagrinėti. Tokių aplinkybių, kaip kliūčių priimti ieškinį ir jį išnagrinėti, pašalinimas priklauso tik nuo paties apelianto valios ir noro.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai