Byla 2-592-454/2014
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymi ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, atsakovui E. B., tretysis asmuo AB DNB bankas, išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovei K. B., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovui E. B., jo atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei, nedalyvaujant trečiojo asmens AB DNB bankas atstovui, išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymi ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, atsakovui E. B., tretysis asmuo AB DNB bankas, išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Nustatė

2Ieškovė patikslinus reikalavimus (3t. b.l. 59-65) ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2008-10-14 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. ( - ) ), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės;

3priteisti ieškovei iš atsakovo 5000,-Lt neturtinės žalos atlyginimo;

4pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrąją jungtine nuosavybe 0,7800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )., Kauno r., 17600,-Lt vertės. 169,9 kv.m. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kurio baigtumas kadastrinių matavimų duomenimis sudaro 68 procentai, šulinį k1, unikalus Nr. ( - ), kanalizacijos, šulinį k2, unikalus Nr. ( - ), adresu Kauno r. ( - ), bendros 150000,-Lt vertės.

5padalinti ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovei 2/3 dalis turto, atsakovui -1/3 dalį turto tokiu būdu - atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,7800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )., Kauno r., 17600,-Lt vertės; 169,9 kv.m . gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kurio baigtumas kadastrinių matavimų duomenimis sudaro 68 procentai, šulinį k1, unikalus Nr. ( - ), kanalizacijos šulinį k2, unikalus Nr. ( - ), adresu Kauno r. ( - ), bendros 150000,-Lt vertės;

6ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę Mitsubishi Colt, valst. Nr. ( - ) , 800,-Lt vertės.

7priteisti iš atsakovo 84666 Lt kompensaciją už ieškovei priklausančią nekilnojamojo turto dalį;

8prašė palikti ikisantuokinę pavardę – Š.;

9priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas;

10Ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad gyvenimas šalims palankiai nesusiklostė. Tapo aišku, kad šalys skirtingai vertina šeiminio gyvenimo pagrindus. Dėl atsakovo kaltės tolesnis bendras šalių gyvenimas tapo negalimas: atsakovas vartojo prieš ieškovę ir vaikus psichologinį skurtą, plūdo ieškovę necenzūriniais žodžiais mažamečių vaikų akivaizdoje, žemino ieškovę. Dėl atsakovo neadekvataus elgesio ne kartą teko kviesti policijos pareigūnus, ko pasėkoje atsakovo atžvilgiu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla. Atsakovas nuolat menkina ieškovę, nesiskaito su jos nuomone. Atsakovas žemina ieškovės autoritetą ir kitų asmenų akivaizdoje, tuo tolindamas ją nuo savęs visomis prasmėmis. Pastaruoju metu atsakovo elgesys tapo neprognozuojamas ir pavojingas. Ieškovė mano, kad visiškai nėra galimybės santuoką išsaugoti, nes atsakovas vengia su ieškove bendrauti, bandyti aptarti susidariusią padėtį ir ieškoti galimų sprendimų. Ieškovė ne kartą bandė susitaikyti, šalys bandė atkurti darnią šeimą, iš meilės sutuoktiniui visaip stengėsi išsaugoti santuoką, tačiau tai nedavė jokių teigiamų rezultatų, atsakovo elgesys tik blogėjo, dėl atsakovo elgesio situacija šeimoje visą laiką prastėjo ir tapo kritiška. Dėl atsakovo netinkamo elgesio, ieškovė buvo priversta palikti bendrą būstą ir gyventi su vaikais atskirai. Atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kadangi nesirūpina šeima, negerbia ieškovės, neremia nei moraliai, nei materialiai, pastoviai ją žemina ir gąsdina. Todėl mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

11Stresas, neigiamos žmogaus emocijos neišvengiamai neigiamai atsiliepia žmogaus sveikatai. Dėl aukščiau ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų, tapusių šalių šeimos iširimo priežastimi, nuolat naudojamo psichologinio smurto, neadekvataus elgesio, ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinį skausmą, stipriai išgyveno, visą laiką gyvena emocinėje įtampoje nežinodama, ko dar galima tikėtis iš atsakovo, atsakovui ištisai grasinant ir savo grasinimus palydint konkrečiais veiksmais (ieškovės plūdimas, baldų laužymas ir kt), patyrė pažeminimą, tame tarpe ir prieš nepilnamečius vaikus bei pašalinius asmenis, taip pat reputacijos pablogėjimą, buvo priversta palikti šeimos namus, patyrė stresą, turėdama viena spręsti, kaip išlaikyti ir prižiūrėti du nepilnamečius vaikus, prie kurių išlaikymo atsakovas neprisidėjo (ieškovei padėjo tik jos tėvai, kurie ir priglaudė ją su nepilnamečiais vaikais), prarado galimybę gyventi laimingoje šeimoje, kas visuomet buvo jos siekiamybė. Dėl išdėstytų aplinkybių, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5000,-Lt neturtinės žalos atlyginimo.

12Nepilnamečių vaikų gyvenamąja vietą prašė nustatyti su ieškove.

13Nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 500,-Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad toks prašomas vaikų išlaikymas atitiktų nepilnamečių poreikius. Taip pat paaiškino, kad atsakovas yra darbingas, neturi kokių nors sveikatos apribojimų. Ieškovės pajamos šiuo metu yra 1000,-Lt. Vaikus padeda išlaikyti ieškovės tėvai.

14Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

15Atsakovas 2007-05-05 pirkimo pardavimo sutartimi, t.y. iki santuokos sudarymo, savo vardu įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); sodo pastatą, unikalus Nr. ( - ); kitus statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Kauno rajone. Šis turtas buvo įgytas už kreditą, kurį paėmė atsakovas ir jo tėvai. Paminėtas nekilnojamasis turtas buvo pirktas atsakovo vardu, bet jis buvo pirktas ieškovės ir atsakovo bendra valia su tikslu pasistatyti ten gyvenamąjį namą šeimai. Nors nekilnojamasis turtas buvo įgytas iki santuokos, tačiau jis buvo įgytas už paskolą, įkeičiant nekilnojamąjį turtą ir mokant paskolą iš santuokiniu lėšų. Aplinkybę, kad kreditas už nekilnojamąjį turtą buvo dengiamas iš ieškovės sąskaitos, patvirtina mano banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad kiekvieną mėnesį ieškovė mokėjo kredito įmokas po 285 Lt. Kauno rajono savivaldybė 2009-02-21išdavė leidimą (rekonstravimas, nauja statyba) atsakovo vardu rekonstruoti sodo pastatą į gyvenamąjį namą . Santuokos metu, ant įsigyto žemės sklypo buvo pastatytas gyvenamasis namas šeimai. Statyboms panaudotos ieškovės tėvų 30000,-Lt ir ieškovės močiutės 10000,-Lt. Šios lėšos duotos ieškovei ir panaudotos statyboms. Statybai ieškovės tėvas paėmė 30000,-Lt vartojimo kreditą, kurį ieškovei padovanojo namo statybai, ką patvirtina bankinių pavedimų išrašai. Be to, ieškovės broliai bei tėvas savo darbu labai daug prisidėjo statant gyvenamąjį namą. Namas šiuo metu yra 169,9 kv.m., kurio baigtumas kadastrinių matavimų duomenimis sudaro 68 procentai, bendros 150000,-Lt vertės. Dėl išvardintų priežasčių minėtas nekilnojamasis turtas, esantis adresu ( - ),, Kauno r., yra šeimos turtas, pripažintinas bendra jungtine nuosavybe ir yra dalintinas šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant ieškovei 2/3 dalis turto, ir įpareigojant atsakovą išmokėti kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad yra likę paskolos likutis 40000,-Lt DnB bankui, ši suma atimtina iš priteistinos kompensacijos. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 84666,-Lt kompensacija už santuokoje įgytą turtą.

16Nutraukus santuoką ir dalinant turtą atsakovui turi būti priteisiama: 0,78 ha žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 17600,-Lt, 169,9 kv.m. gyvenamas namas, kurio bendra vertė 150000,-Lt.

17Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Mitsubishi Colt, valst. Nr. BFC 984, kurios vertė yra 800 Lt, bei 84666 Lt kompensaciją už ieškovei priklausančią nekilnojamojo turto dalį.

18Atsakovo įgytos prievolės AB DNB bankui yra įgytos iki santuokos sudarymo, todėl kreditoriniai įsipareigojimai nesikeičia.

19Tarpusavio išlaikymo neprašė. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę pavardę.

20Atsakovas su ieškiniu nesutiko (3t. b.l. 18-24).

21Atsakovas ir jo atstovė paaiškino, jog dėl santuokos nutraukimo kalta yra ieškovė. Atsakovas stengėsi išsaugoti šeimą, bet ieškovė išsikėlė gyventi pas tėvus. Visą laiką dalyvavo ir dalyvauja atsakovas vaikų auklėjime ir išlaikyme. Ieškovės elgesys neadekvatus. Susipykus, galima buvo išsiaiškinti tarpusavio santykius, pasikalbėti ir išspręsti iškilusiais problemas. Tačiau ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovui gavus procesinius dokumentus iš teismo, buvo emocinis šokas. Apie skyrybas žmona nieko neužsiminė, apie ketinimą išsikelti nieko nesakė. Sužinojus apie išsikraustymą, ištiko šokas, sutriko sveikata, todėl buvo priverstas kreiptis į medikus. Dėl tokio žmonos elgesio sveikata tik blogėjo, todėl buvo priverstas vartoti medikamentus, sutriko miegas, kamuoja nuolatinis stresas, depresinės nuotaikos, galvos skausmai. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų užsisklendė savyje, sutrikęs, nebegali tinkamai atlikti savo tiesioginių darbinių funkcijų. Patirtas stresas buvo nulemtas ir žmonos elgesio tendencingai rinkti mano kaltę neva tai pagrindžiančius įrodymus. Juolab, kad įrodymai dėl neva tai atsakovo blogo elgesio „atsirado" po to, kai žmona išsikraustė pas tėvus. Iki tol gyveno normalų gyvenimą, tokių nesutarimų, jog būtų reikėję kreiptis į teisėsaugos institucijas nebuvo. Atsakovas mano, kad santuoka iširti galėjo dėl abiejų kaltės, todėl turėtų ir būti nutraukta esant abiejų sutuoktinių kaltei.

22Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovės naudai, atsakovas nesutiko. Nurodė, jog reikalavimas nepagrįstas ir neįrodytas.

23palikti ieškovei B. pavardę;

24Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas neprieštaravo.

25Dėl išlaikymo priteisimo.

26Atsakovas nesutiko, kad būtų priteista kiekvienam vaikui po 500,-Lt išlaikymo. Atsakovas nurodė, kad neturi tokios finansinės galimybės. Atsakovas nesutiko ir dėl įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas nurodė, kad Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė, reikšdama reikalavimą sūnums priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepagrindžia ir neįrodo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad teisė į vaikų išlaikymą atsirado nuo 2012 m. spalio mėn., o išlaikymo poreikis/dydis nurodytu laikotarpiu - po 500,-Lt per mėnesį. Juolab, kad ta aplinkybė, jog ji vienašališkai priėmė sprendimą persikelti gyventi pas tėvus neįrodo fakto, kad atsakovas vaikams nurodytu laikotarpiu neskyrė jokio išlaikymo, nesirūpino jais ir jų materialine gerove. Santuoka nėra nutraukta ir, esant paskoliniams santykiams su kreditoriumi, bendro turto išlaikymo pareigai, kurias vykdo atsakovas vienasmeniškai, rodo, jog šeimos biudžetas vis dar yra bendras, o mokėjimo/šeimos išlaikymo pareiga - pasidalinta, todėl teisė į nurodyto dydžio išlaikymą nei vieno sūnaus atžvilgiu nėra atsiradusi.

27Dėl bendravimo su vaikais.

28Atsakovas prašė nustatyti ir leisti maksimaliai, nevaržomai bendrauti su sūnumis, laisvai rūpintis jais, dalyvauti jų auklėjime; visiškai be jokių apribojimų slaugyti juos ligos metu, taip pat netrukdomai bendrauti su jais ne mažiau kaip du-tris kartus savaitėje, susitikti ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį (neporiniais mėnesio savaitgaliais) ir atostogų dienomis. Atsakovas prašė patvirtinti bendravimo su vaikais tvarką: atsakovo teisė maksimaliai bendrauti su vaikais neribojama, t.y. tėvas turi teisę laisvai ir nevaržomai bendrauti su sūnumis, dalyvauti jų auklėjime, visiškai be jokių apribojimų slaugyti juos ligos metu iki jų pilnametystės;

29atsakovui suteikiama teisė susitikti ir bendrauti su sūnumis kas antrą savaitgalį (pirmas ir trečias mėnesio savaitgalis), sūnus pasiimant penktadienį vakare ir pristatant juos motinai sekmadienio vakare;

30atsakovui suteikiama teisė matytis ir susitikti su sūnumis ne mažiau kaip 2-3 kartus savaitėje darbo dienomis;

31atsakovui suteikiama teisė pasiimti vaikus švenčių dienomis - Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, Tėvo dieną bei atsakovo ir jo sūnų gimimo dieną;

32sprendimą su kuo iš tėvų sūnūs bus ligos atveju, atsakovas ir ieškovė priima abipusiu sutarimu, atsižvelgę į sūnaus sveikatos būklę, įvertinę jam palankiausias sąlygas;

33atsakovui suteikiama teisė pasiimti vaikus atostogoms (ne mažiau kaip 14 dienų per metus). Apie ketinimą pasiimti vaikus atostogoms atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip likus savaitei iki planuojamos praleisti su sūnumis pirmosios atostogų dienos;

34ieškovės reikalavimą dėl 9000,-Lt išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2013-06-31 atmesti;

35priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo po 300,-Lt kiekvienam vaikui mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą. Lėšų tvarkytoja skirti vaikų motiną K. B.;

36Dėl turto padalijimo. Atsakovas iki santuokos turėjo žemės sklypą ir sodo namelį. Šis nekilnojamasis turtas įkeistas bankui. Šeimoje yra dvi transporto priemonės,, kurios registruotos ieškovės vardu, todėl jos paliktinos jai. Dėl nekilnojamojo turto padalinimo atsakovas nurodė, kad turtas ir kreditas buvo iki santuokos nutraukimo, todėl prisiima atsakovas visas prievoles.

37Todėl atsakovas prašė atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti bendra jungtine nuosavybe turtą, esantį ( - )., Kauno rajonas: 0,7800 ha žemės sklypą, un. Nr. ( - ); gyvenamąjį namą, un. Nr. ( - ); šulinį k1, un. Nr. ( - ), kanalizacijos šulinį k2, un. Nr. ( - ),

38ieškovės reikalavimą padalinti nekilnojamąjį turtą, esantį ( - )., Kauno rajonas ieškovei priteisiant 2/3, o atsakovui 1/3 šio turto dalį atmesti;

39ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 84666,-Lt kompensaciją atmesti;

40priteisti ieškovei transporto priemonę Mitsubishi Colt, valst. Nr. ( - ) ir įpareigoti ieškovę išmokėti atsakovui 400,-Lt kompensaciją už atsakovui priklausančią šio turto dalį;

41priteisti atsakovui iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42Tretysis asmuo AB DNB bankas pasisakė tik dėl kreditorinių reikalavimų (3t. b.l. 69,70). Bankas neprieštaravo, kad turtas pasiliktų atsakovo vardu bei esant pagrindui, ieškovei būtų priteista piniginė kompensacija. Tretysis asmuo nurodė, kad pagal kreditavimo sutartį prievolė grąžinti kreditą išlieka atsakovui bei A. B. ir I. B..

43Tretieji asmenys A. B. ir I. B. ieškinio dalyje dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei nesutiko. Netenkinti prašė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo paliko spręsti teismo nuožiūra. Dėl vaikų išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo nurodė, kad nepagrįstai didelis reikalavimas, paliko spręsti teismo nuožiūra. Taip paliko spręsti teismo nuožiūra dėl pavardžių ir tarpusavio išlaikymo. Dėl turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo nesutiko, prašė reikalavimo netenkinti. Nurodė, kad turi prievolę bankui.

44Ieškinys tenkintinas iš dalies.

45Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką.

46Šalys susituokė 2008-10-14 (1t. b.l. 11). Santuokoje gimė D. B. ir T. B., kurie yra nepilnamečiai (1t. b.l. 12,13).

47CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės šiam iš esmės pažeidus santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

48Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

49Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

50Ieškovė nurodo, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo, kad atsakovas vartojo prieš ieškovę ir vaikus psichologinį skurtą, plūdo ieškovę necenzūriniais žodžiais mažamečių vaikų akivaizdoje, žemino ieškovę. Dėl atsakovo neadekvataus elgesio ne kartą teko kviesti policijos pareigūnus, ko pasėkoje atsakovo atžvilgiu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla. Atsakovas nuolat menkina ieškovę, nesiskaito su jos nuomone. Atsakovas žemina ieškovės autoritetą ir kitų asmenų akivaizdoje, tuo tolindamas ją nuo savęs visomis prasmėmis. Pastaruoju metu atsakovo elgesys tapo neprognozuojamas ir pavojingas. Ieškovė mano, kad tokiu elgesiu atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino.

51Atsakovas nurodo, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo, kad nes nesirūpino maisto gaminimu, buitimi, tvarkos palaikymu namuose, vėliau išsikraustė gyventi pas tėvus. Atsakovas visą laiką rūpinosi šeima, stengėsi išsaugoti šeimą, pareiškimas dėl santuokos nutraukimo jam sukėlė neigiamas emocijas, atsirado sveikatos sutrikimai.

52Atsakovas pripažino, kad senus baldus sulaužė ir sudegino. Tretysis asmuo I. B. (atsakovo mama) nurodė, kad sūnus E. B. kartais būna ūmaus būdo. Atsakovui 2013 metais buvo surašytas Lietuvos Respublikos ( - ). 1d. (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams (1t. b.l. 14). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad pokalbio metu su D. B., vaikas papasakojo, kad yra matęs kaip tėtis muša mamą, laužo daiktus (3t. b.l. 11). Byloje rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės netinkamą elgesį šeimoje ir buityje, nepateikta. Šias aplinkybes nurodė, tik atsakovas, o tretiesiems asmenims (atsakovo tėvams) žinoma, tik iš atsakovo pasakojimų. Pažymėtina ir tai, kad tretieji asmenys yra atsakovo tėvai, kurie netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi dėl artimo giminystės ryšio su atsakovu, stengiasi padėti atsakovui pasiekti jam palankaus bylos rezultato, todėl šių trečiųjų asmenų parodymai dėl ieškovės gyvenimo būdo įrodomoji reikšmė yra abejotina.

53Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina ieškovės išreikštą poziciją, kad atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę vaikų akivaizdoje, neadekvačiai elgėsi ieškovės atžvilgiu, nebuvo lojalus sutuoktinei. Iš bylos įrodymų galima daryti išvadą, kad būtent atsakovas savo netinkamais veiksmais darė žalą šeimai, nepilnamečiams vaikams, kurie stebėjo tėvo nepagarbų elgesį mamai, jo naudojamą smurtą motinos atžvilgiu.

54Atsakovo pateiktos pažymos apie jo sveikatos būklę nuo 2013-02-12 iki 2013-03-19 teismas nevertina, kadangi ji įrodomosios reikšmės nei sprendžiant šalių kaltės klausimą, nei ieškovo darbingumo galimybes išlaikant šeimą, neįrodo (3t. b.l. 43). Nutraukiant santuoką, natūraliai išgyvenimai turi didesnį ar mažesnį poveikį emocinei ir psichologinei žmogaus būsenai.

55Teismo vertinimu, šioje byloje faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas atsakovo požiūris ir nepagarba šeimai, moralinio palaikymo nebuvimas, fizinio smurto naudojimas ir neadekvatus elgesys nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Todėl pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

56Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

57Po santuokos nutraukimo atsakovui paliekama pavardė – B., ieškovei – ikisantuokinė pavardė – Š. (CK 3.69 str. 1 d.).

58Dėl neturtinės žalos atlyginimo

59CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.

60Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,-tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, sutuoktines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

61Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimos atžvilgiu ja nesirūpinant, neremiant nei moraliai, nei materialai, ieškovė išgyveno dvasines kančias, pažeminimą, orumo netekimą, didelę gėdą. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas būdamas ūmaus būdo panaudojo smurtą prieš ją vaikų akivaizdoje. Atsakovas šių aplinkybių nenuginčijo, o dėl nesirūpinimo buitimi kaltino ieškovę, paaiškino, kad ji atsakovui nedaro valgyti, jis pats po darbo grįžęs turi užsiimti maisto gaminimu. Tokie atsakovo pasisakymai aiškiai parodo jo požiūrį į ieškovę ir šeimą, kuris neatitinka sutuoktinių pareigos būti tarpusavyje lojaliems, pagarbiems, padėti vienas kitam moraliai ir materialiai, visapusiškai rūpintis vaikais ir visa šeima. Santuokoje vieno iš sutuoktinių netinkamas elgesys kito atžvilgiu jo nepalaikant, nesirūpinant, žeminant, savaime suprantama, kad neigiamai įtakoja šio gyvenimo kokybę, savivertę bei pasitikėjimą kitais žmonėmis, neišvengiamai neigiamai atsiliepia žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai, taip sukeldamas moralinę žalą.

62Ieškovė savo patirtą moralinę žalą įvertina 5000,-Lt. Kadangi jos nurodytos žalos atlyginimo dydis nėra pakankamai pagrįstas byloje pateiktais įrodymais, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 2000,-Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.).

63Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

64Santuokoje gimė D. B. ir T. B., kurie yra nepilnamečiai (1t. b.l. 12,13). Ieškovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas, patikslintame atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų motina (3t. b.l. 19). Atsižvelgiant į šalių nuomonę bei teikiamą išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nustatyta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams labiau reikalinga mamos priežiūra (3t. b.l. 11). Todėl nepilnamečių vaikų D. B. ir T. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169str. 1d.).

65Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo.

66Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 500,-Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Atsakovas nurodė, kad pajamos nėra jo didelės, prašė išlaikymo dydį sumažinti iki 300,-Lt.

67LR CK 3.192 str. numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

68Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Nr.3K-3-216/2006). Visais atvejais vieno MMA, dabartiniu metu – 1035,-Lt, dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas.

69Atsakovo darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 1700,-Lt per mėnesį (3t. b.l. 25). Ieškovė nurodė, kad jos mėnesinės pajamos apie 1000,-Lt (1t. b.l. 18). Atsakovas gyvena ginčo name. Minėtas turtas yra įkeistas bankui už gautą kreditą. Ieškovė gyvena pas savo tėvus keturių kambarių bute ir naudojasi su vaikais dviem kambariais. Ieškovė nurodė, kad tinkamam vaikų išlaikymui jai trūksta lėšų, prie vaikų išlaikymo prisideda jos tėvai.

70Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovui dėl sveikatos stovio yra kokie nors apribojimai darbinėje veikloje. Įvertinus šalių turtinę padėtį, matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė už ieškovės, todėl jam turėtų tekti didesnė dalis vaikams reikalingo išlaikymo. Akivaizdu, kad nepilnamečių vaikų buitinės sąlygos bei vaikų poreikiai, ieškovei neturint jokio turto, išskyrus jos darbo pajamas, būtų tenkinami minimaliai. Iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 400,-Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.) priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str., ).

71Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 str. 2 d., 54 str.). Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

72Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

73Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2012 metų spalio mėnesio. Paaiškino, kad nuo to laiko iki 2013-06-30 atsakovas vaikams neteikia jokio materialinio išlaikymo, jais nesirūpina. Nuo 2013 metų liepos mėnesio atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priteisiant po 300,-Lt kiekvienam vaikui (1t. b.l. 36,37). Ieškovė nurodė, kad įsiskolinimas kiekvienam vaikui už devynis mėnesius yra po 4500,-Lt. Abiem vaikam įsiskolinimas 9000,-Lt. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad gyvenant kartu tokios išlaidos nebuvo skiriamos vaikams bei nebuvo finansinės galimybės skirti tokias pinigų sumas. Neadekvatus reikalavimas nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovei išsikėlus, jis bendraudavo su vaikais, pasiimdavo pas save, ką reikdavo – nupirkdavo, maitindavo. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad pas atsakovą vaikai dažniausiai būdavo savaitgaliais. Prisidėdavo prie vaikų gerovės epizodiškai. Teismas pripažįsta tokį prisidėjimą prie išlaikymo nepakankamu. Įvertinus šalių turtinę padėtį, išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2012 metų spalio mėnesio iki 2013-06-30, skaičiuojant po 250,-Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui (CK3.194str. 2d.). Viso kiekvienam vaikui priteistina po 2250,-Lt.

74Dėl bendravimo su vaikais.

75Atsakovas prašė nustatyti ir leisti maksimaliai, nevaržomai bendrauti su sūnumis, laisvai rūpintis jais, dalyvauti jų auklėjime; visiškai be jokių apribojimų slaugyti juos ligos metu, taip pat netrukdomai bendrauti su jais ne mažiau kaip du-tris kartus savaitėje, susitikti ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį (neporiniais mėnesio savaitgaliais) ir atostogų dienomis. Atsakovas prašė patvirtinti bendravimo su vaikais tvarką: atsakovo teisė maksimaliai bendrauti su vaikais neribojama, t.y. tėvas turi teisę laisvai ir nevaržomai bendrauti su sūnumis, dalyvauti jų auklėjime, visiškai be jokių apribojimų slaugyti juos ligos metu iki jų pilnametystės;

76atsakovui suteikiama teisė susitikti ir bendrauti su sūnumis kas antrą savaitgalį (pirmas ir trečias mėnesio savaitgalis), sūnus pasiimant penktadienį vakare ir pristatant juos motinai sekmadienio vakare;

77atsakovui suteikiama teisė matytis ir susitikti su sūnumis ne mažiau kaip 2-3 kartus savaitėje darbo dienomis;

78atsakovui suteikiama teisė pasiimti vaikus švenčių dienomis - Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, Tėvo dieną bei atsakovo ir jo sūnų gimimo dieną;

79sprendimą su kuo iš tėvų sūnūs bus ligos atveju, atsakovas ir ieškovė priima abipusiu sutarimu, atsižvelgę į sūnaus sveikatos būklę, įvertinę jam palankiausias sąlygas;

80atsakovui suteikiama teisė pasiimti vaikus atostogoms (ne mažiau kaip 14 dienų per metus). Apie ketinimą pasiimti vaikus atostogoms atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip likus savaitei iki planuojamos praleisti su sūnumis pirmosios atostogų dienos.

81Ieškovė neprieštaravo, kad vaikų tėvas maksimaliai galėtų bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Ieškovė taip pat neišsakė savo pozicijos dėl siūlomos atsakovo bendravimo tvarkos. Todėl laikytina, kad tokiam pasiūlymui neprieštarauja, nustatytinas atsakovo siūloma bendravimo tvarka su vaikais.

82Dėl turto teisinio rėžimo ir turto padalijimo.

83Ieškovei asmeninės nuosavybės teise prašė priteisti transporto priemonę Mitsubishi Colt, valst. Nr. ( - ), 800,-Lt vertės. Atsakovas nurodė, kad automobilis įgytas santuokos metu, todėl priklauso bendrosios jungtinė nuosavybės teise. Atsakovas paaiškino, kad šia transporto priemone naudojasi ieškovė, todėl paliktinas jai, o jam priteistina 400,-Lt kompensacija. Byloje nustatyta, kad automobilis įgytas santuokos metu (1t. b.l. 32). Todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė prašė palikti automobilį jai, o atsakovas neprieštaravo, todėl ieškovei priteistinas automobilis Mitsubishi Colt, valst. Nr. ( - ), 800,-Lt vertės, o atsakovui priteistina 400,-Lt kompensacija.

84Šalys pripažino, kad kita transporto priemonė VW PASSAT valst. Nr. ( - ) įgytas iki santuokos ieškovės vardu, todėl priklauso asmeninės nuosavybės teise ir yra nedalintinas.

85Pagal Vį ,,Registro centro" duomenis atsakovas iki santuokos sudarymo 2007-04-27 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. ( - ), pagrindu yra įsigijęs nekilnojamąjį turtą - statiniai (sodo pastatas, un. Nr. ( - ) ir kiemo statiniai un.. Nr. ( - )) bei žemės sklypas, un. Nr. ( - ), adresu Kauno r.sav., ( - ) (3t. b.l. 26).

86Ieškovė prašė pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrąją jungtine nuosavybe 0,7800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )., Kauno r., 17600,-Lt vertės. 169,9 kv.m. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kurio baigtumas kadastrinių matavimų duomenimis sudaro 68 procentai, šulinį k1, unikalus Nr. ( - ), kanalizacijos, šulinį k2, unikalus Nr. ( - ), adresu Kauno r. ( - ), bendros 150000,-Lt vertės.

87Ieškovė prašė padalinti ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovei 2/3 dalis turto, atsakovui -1/3 dalį turto tokiu būdu - atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,7800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )., Kauno r., 17600,-Lt vertės; 169,9 kv.m . gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kurio baigtumas kadastrinių matavimų duomenimis sudaro 68 procentai, šulinį k1, unikalus Nr. ( - ), kanalizacijos šulinį k2, unikalus Nr. ( - ), adresu Kauno r. ( - ), bendros 150000,-Lt vertės.

88Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 84666,-Lt kompensaciją už ieškovei priklausančią nekilnojamojo turto dalį.

89Atsakovas nurodė, kad turtui netaikomas santuokinio turto teisinis režimas, nes įgytas iki santuokos. Be to, šis turtas buvo įsigytas atsakovui ir jo tėvams iš AB DnB banko paėmus paskolą, kuri nėra grąžinta. Ieškovė paskolinės prievolės pareigų neprisiėmė.

90Pagal CK 3.90 straipsnį turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-49/2008; kt.). Byloje nustatyta, kad nekilnojamas turtas atsakovo vardu įgytas iki santuokos. Paskolą šiam tikslui paėmė atsakovas ir tretieji asmenys A. B., I. B. (3t. b.l. 40,41). Pagal byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovui priklausantis ginčo turtas asmeninės nuosavybės teise pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio nuostatomis. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pirktas buvo sodo pastatas, kuriam išduoti leidimai rekonstruoti į gyvenamąjį namą (2t. b.l. 4-107). Šalys paaiškino, kad namas pritaikytas gyventi šeimai, ieškovė ir atsakovas su vaikais gyveno šiame name kartu. Atlikus rekonstrukciją santuokos metu, turtas buvo pagerintas. Darbai atliekami buvo prisidedant atsakovo ir ieškovės šeimoms. Rekonstrukcijai tiek ieškovės, tiek atsakovo šeimos prisidėjo ne tik darbais, bet ir lėšomis. Ieškovės ir atsakovo šeimai gyvenant kartu buvo vedamas bendras ūkis, naudojamos bendrai lėšos, grąžinam paskola bankui iš šeimos lėšų. Pagal ieškovės pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą bendra turto vertė 140000,-Lt(3t. priedas). Pagal konsultacinės turto vertės pažymą, kurią pateikė atsakovas, turto bendra vertė nurodyta 162000,-Lt (3t. b.l.27-35). Minimas turtas buvo nupirktas už 68000,-Lt (1t. priede 2007-04-27 pirkimo pardavimo sutartis).

91Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010, kad sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę. Taip yra atkuriama sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyra ir neleidžiama vienam jų praturtėti kito sąskaita.

92Kasacinio teismo praktikoje ne kartą plačiai pasisakyta dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. religinė bendruomenė Meditacijos centras ,,Ojas”, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB ,,Y. W. Technologies Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

93Byloje nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi asmenys ir abu santuokos metu gaudavo pajamų, gyvenamajam namui pagerinti buvo skolintos ir gautos lėšos iš banko ir artimųjų, kartu vykdė įsipareigojimus, susijusius su paskolos grąžinimu bankui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas iš šeimos teisinių santykių kilęs turtinis ginčas. Paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines)), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos, kaip tokios, tikslai yra bendri. Šis aiškinimas taikytinas, be kita ko, ir tada, kai šeimai lėšų skiria vieno iš sutuoktinių tėvai. Net ir tuo atveju, jeigu sutuoktinis fiziškai neprisideda prie konkretaus turto gerinimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas šeimos pareigas, pvz., prižiūri vaikus, laikytina, jog jis prisideda savo darbu, nes sudaro sąlygas kitam sutuoktiniui rūpintis jo asmeninio turto gerinimu. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl kompensacijos vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimą priteisimo, reikšmingomis pripažintinos visos sutuoktinio nurodomos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, kurie sudaro pagrindą spręsti apie jo prisidėjimą prie kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimo. Konstatavimas, kad kompensacija vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimus gali būti priteisiama tik tuo atveju, kai sutuoktinis, prašantis priteisti kompensaciją, nurodo tikslią lėšų sumą ar konkrečius atliktus su ginčo turtu susijusius darbus bei pateikia tai patvirtinančius įrodymus, prieštarautų šeimos kaip bendrų tikslų siekiančio darinio esmei, logikos dėsniams, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė santuokos su atsakovu metu prisidėjo prie ginčo turto pagerinimo, todėl jai priteista kompensacija.

94Ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių priteisiant už turtą kompensaciją. Kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių, nurodė aplinkybę, jog su ja pasilieka du nepilnamečiai vaikai.

95Lietuvos Respublikos CK 3.123 straipsnyje pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo iš esmės siejamas su tokiomis aplinkybėmis: nepilnamečių vaikų interesais, vieno sutuoktinio sveiktos būkle ar jo turtine padėtimi, kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant šią normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, taigi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančio turto dalis; vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai; įstatymų leidėjas vaikų interesus kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo nustatė atsižvelgęs į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniams, protiniam ir socialiniam vystimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014). Priteisiant atsakovui nekilnojamąjį turtą natūra, atsakovas lieka apsirūpinęs gyvenamuoju plotu. Ieškovė pasilieka gyventi su dviem nepilnamečiais vaikais. Nuosavo būsto neturi, gyvena pas savo tėvus keturių kambarių bute, naudojasi dviem kambariais. Ieškovės ir atsakovo gaunamos pajamos beveik vienodos. Vaikų gyvenimo sąlygos, būtinos jų fiziniams, protiniams ir socialiniam vystimuisi buvo geriau užtikrintos dalintiname nekilnojamajame turte. Todėl teismas nukrypsta nuo lygių dalių pricipo ir ieškovei priteistinos 2/3 dalys kompensacijos už atitenkantį atsakovui turtą natūra.

96Atsakovas pateikė konsultacinės turto vertės pažymą (3t. b.l. 27-35). Ieškovė pateikė išsamesnę turto vertinimo ataskaitą (3t. priedas). Todėl teismas vertina šioje ataskaitoje pateiktą turto įvertinimą. Išvadoje dėl turto vertės nurodyta, jog gyvenamojo namo vertė 126000,-Lt, o žemės sklypo vertė 14000,m-Lt (3t. priedo 19-tas lapas). Viso turto vertė 140000,-Lt. Įvertinus, kad pirkta buvo už 68000,-Lt, turtas pagerintas 72000,-Lt. Todėl ieškovei priteisiant 2/3 dalis kompensacijos, priteistina suma iš atsakovo ieškovės naudai yra 54000,-Lt.

97Tretieji asmenys A. B. ir I. B. nepateikė tikslių duomenų apie negrąžintos paskolos likutį, nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl paskolos likučio, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

98Kitoje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

99Jei ieškinys tenkinamas iš dalies, tai išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93str. 2d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė keletą kartų tikslino ieškinio reikalavimus, aplinkybes. Panašios pozicijos laikėsi ir atsakovas. Teismas nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, nustato, kad ieškinio patenkinta 50%(CPK 93str. 4d.).

100Ieškinį tenkinus 50 %, iš atsakovo ieškovei priteistinos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – 100 Lt žyminio mokesčio (1 t., 33 b.l.), 1000 Lt už teisinę pagalbą (3 t., 106-109 b.l.), 500 Lt už turto vertinimo ataskaitą (3 t., 47 b.l.), 400 Lt už kadastrinius matavimus (3 t., 110-114) ir iš ieškovės atsakovui priteistinos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – 1000 Lt už teisinę pagalbą (3 t., 99 b.l.), 200 už turto vertinimą (3 t., 98, b.l.), 39 Lt už VĮ Registro centro paslaugas (3 t., 100-102) (LR CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d., 6 p., 9 p., 98 str.). Taip pat, iš atsakovo priteistina 1381,50 Lt žyminio mokesčio dalis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, valstybei (LR CPK 96 str. 1 d.).

101Byloje susidarė 35,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ši suma priteistina iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis valstybei (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

102Teismas, vadovaudamasis, LR CPK 93 str., 9str., 185 str., 186 str., 263 str., 270 str.

Nutarė

103ieškinį tenkinti iš dalies.

104nutraukti santuoką tarp K. B. (a.k. ( - ) ir E. B. (a.k. ( - ) sudarytą 2008-10-14 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. ( - )), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo E. B. kaltės;

105po santuokos nutraukimo atsakovui paliekama pavardė – B., ieškovei – ikisantuokinė pavardė – Š.;

106priteisti ieškovei K. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - ), Kaune) iš atsakovo E. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - ) Kauno rajone) 2000,-Lt (579,24 Eur) neturtinės žalos atlyginimo;

107nustatyti nepilnamečių vaikų D. B. (ak. ( - ) ir T. B. (a.k. ( - ) gyvenamąją vietą su vaikų motina K. B.;

108priteisti iš atsakovo E. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - ) Kauno rajone) sūnų D. B. (ak. ( - ) ir T. B. (a.k. ( - ) išlaikymą po 400,-Lt (115,84 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 2250,-Lt (651,64 Eur), piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę K. B. (a.k. ( - )

109nustatyti bendravimo tvarką su vaikais tokia tvarka:

110atsakovo E. B. teisė maksimaliai bendrauti su vaikais neribojama, t.y. tėvas turi teisę laisvai ir nevaržomai bendrauti su sūnumis D. ir T. B., dalyvauti jų auklėjime, visiškai be jokių apribojimų slaugyti juos ligos metu iki jų pilnametystės;

111atsakovui E. B. suteikiama teisė susitikti ir bendrauti su sūnumis D. ir T. B. kas antrą savaitgalį (pirmas ir trečias mėnesio savaitgalis), sūnus pasiimant penktadienį vakare ir pristatant juos motinai sekmadienio vakare;

112atsakovui E. B. suteikiama teisė matytis ir susitikti su sūnumis D. ir T. B. ne mažiau kaip 2-3 kartus savaitėje darbo dienomis;

113atsakovui E. B. suteikiama teisė pasiimti vaikus švenčių dienomis - Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, Tėvo dieną bei atsakovo E. B. ir jo sūnų D. ir T. B. gimimo dieną;

114sprendimą su kuo iš tėvų sūnūs bus ligos atveju, atsakovas E. B. ir ieškovė K. B. priima abipusiu sutarimu, atsižvelgę į sūnaus sveikatos būklę, įvertinę jam palankiausias sąlygas;

115atsakovui E. B. suteikiama teisė pasiimti vaikus atostogoms (ne mažiau kaip 14 dienų per metus). Apie ketinimą pasiimti vaikus atostogoms atsakovas E. B. praneša ieškovei K. B. ne vėliau kaip likus savaitei iki planuojamos praleisti su sūnumis pirmosios atostogų dienos;

116ieškovei K. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - ), Kaune) priteisti 54000,-Lt (15639,48 Eur) kompensacijos iš atsakovo E. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - ) Kauno rajone) už jam atitenkančią turto dalį;

117priteisti ieškovei K. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - ), Kaune) transporto priemonę Mitsubishi Colt, valst. Nr. ( - ) nuosavybės teise;

118priteisti iš ieškovės K. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - ), Kaune) 400,-Lt (115,84 Eur) kompensaciją už jai atitenkančią turto dalį atsakovo E. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - ) Kauno rajone) naudai.

119Kitą ieškinio dalį atmesti.

120Priteisti iš atsakovo E. B. (a.k. ( - ) 100 Lt (vienas šimtas Lt, 00 ct.) (28,96 Eur) žyminio mokesčio, 1000 Lt (vienas tūkstantis Lt, 00 ct.) (289,62 Eur) už teisinę pagalbą, 500 Lt (penki šimtai Lt, 00 ct.) (144,81 Eur) už turto vertinimo ataskaitą, 400 Lt (keturi šimtai Lt, 00 ct.) (115,84 Eur) už kadastrinius matavimus ieškovės K. B. (a.k. ( - ) naudai.

121Priteisti iš ieškovės K. B. (a.k. ( - ) 1000 Lt (vienas tūkstantis Lt, 00 ct.) (289,62 Eur) už teisinę pagalbą, 200 Lt (du šimtai Lt, 00 ct.) (57,92 Eur) už turto vertinimo ataskaitą, 39 Lt (trisdešimt devyni Lt, 00 ct.) (11,29 Eur) už VĮ Registro centro paslaugas atsakovo E. B. (a.k. ( - ) naudai.

122Priteisti iš atsakovo E. B. (a.k. ( - ) 1381,50 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai aštuoniasdešimt vienas Lt, 50 ct.) (400,11 Eur) žyminio mokesčio bei priteisti iš atsakovo E. B. (a.k. ( - ) ir iš ieškovės K. B. (a.k. ( - ) po 17,86 Lt (septyniolika Lt, 86 ct.) (5,17 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Kvitus pristatyti į 119 kab.).

123Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai... 2. Ieškovė patikslinus reikalavimus (3t. b.l. 59-65) ieškiniu prašė nutraukti... 3. priteisti ieškovei iš atsakovo 5000,-Lt neturtinės žalos atlyginimo;... 4. pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrąją jungtine nuosavybe 0,7800 ha... 5. padalinti ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą, priteisiant... 6. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę... 7. priteisti iš atsakovo 84666 Lt kompensaciją už ieškovei priklausančią... 8. prašė palikti ikisantuokinę pavardę – Š.;... 9. priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas;... 10. Ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad gyvenimas šalims palankiai... 11. Stresas, neigiamos žmogaus emocijos neišvengiamai neigiamai atsiliepia... 12. Nepilnamečių vaikų gyvenamąja vietą prašė nustatyti su ieškove.... 13. Nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po... 14. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.... 15. Atsakovas 2007-05-05 pirkimo pardavimo sutartimi, t.y. iki santuokos sudarymo,... 16. Nutraukus santuoką ir dalinant turtą atsakovui turi būti priteisiama: 0,78... 17. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę... 18. Atsakovo įgytos prievolės AB DNB bankui yra įgytos iki santuokos sudarymo,... 19. Tarpusavio išlaikymo neprašė. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo... 20. Atsakovas su ieškiniu nesutiko (3t. b.l. 18-24).... 21. Atsakovas ir jo atstovė paaiškino, jog dėl santuokos nutraukimo kalta yra... 22. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovės naudai, atsakovas nesutiko.... 23. palikti ieškovei B. pavardę;... 24. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas... 25. Dėl išlaikymo priteisimo.... 26. Atsakovas nesutiko, kad būtų priteista kiekvienam vaikui po 500,-Lt... 27. Dėl bendravimo su vaikais.... 28. Atsakovas prašė nustatyti ir leisti maksimaliai, nevaržomai bendrauti su... 29. atsakovui suteikiama teisė susitikti ir bendrauti su sūnumis kas antrą... 30. atsakovui suteikiama teisė matytis ir susitikti su sūnumis ne mažiau kaip... 31. atsakovui suteikiama teisė pasiimti vaikus švenčių dienomis - Šv. Kalėdų... 32. sprendimą su kuo iš tėvų sūnūs bus ligos atveju, atsakovas ir ieškovė... 33. atsakovui suteikiama teisė pasiimti vaikus atostogoms (ne mažiau kaip 14... 34. ieškovės reikalavimą dėl 9000,-Lt išlaikymo įsiskolinimo vaikams... 35. priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo po 300,-Lt kiekvienam... 36. Dėl turto padalijimo. Atsakovas iki santuokos turėjo žemės sklypą ir sodo... 37. Todėl atsakovas prašė atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti bendra... 38. ieškovės reikalavimą padalinti nekilnojamąjį turtą, esantį ( - )., Kauno... 39. ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 84666,-Lt kompensaciją... 40. priteisti ieškovei transporto priemonę Mitsubishi Colt, valst. Nr. ( - ) ir... 41. priteisti atsakovui iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 42. Tretysis asmuo AB DNB bankas pasisakė tik dėl kreditorinių reikalavimų (3t.... 43. Tretieji asmenys A. B. ir I. B. ieškinio dalyje dėl santuokos nutraukimo... 44. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 45. Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką.... 46. Šalys susituokė 2008-10-14 (1t. b.l. 11). Santuokoje gimė D. B. ir T. B.,... 47. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti... 48. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada... 49. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60... 50. Ieškovė nurodo, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo,... 51. Atsakovas nurodo, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia... 52. Atsakovas pripažino, kad senus baldus sulaužė ir sudegino. Tretysis asmuo I.... 53. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina... 54. Atsakovo pateiktos pažymos apie jo sveikatos būklę nuo 2013-02-12 iki... 55. Teismo vertinimu, šioje byloje faktine šalių santuokos iširimo priežastimi... 56. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).... 57. Po santuokos nutraukimo atsakovui paliekama pavardė – B., ieškovei –... 58. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 59. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti... 60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė... 61. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimos atžvilgiu ja... 62. Ieškovė savo patirtą moralinę žalą įvertina 5000,-Lt. Kadangi jos... 63. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.... 64. Santuokoje gimė D. B. ir T. B., kurie yra nepilnamečiai (1t. b.l. 12,13).... 65. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo.... 66. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po... 67. LR CK 3.192 str. numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo... 68. Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192... 69. Atsakovo darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 1700,-Lt per mėnesį (3t. b.l.... 70. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias... 71. Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK... 72. Dėl išlaikymo įsiskolinimo.... 73. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2012 metų spalio... 74. Dėl bendravimo su vaikais. ... 75. Atsakovas prašė nustatyti ir leisti maksimaliai, nevaržomai bendrauti su... 76. atsakovui suteikiama teisė susitikti ir bendrauti su sūnumis kas antrą... 77. atsakovui suteikiama teisė matytis ir susitikti su sūnumis ne mažiau kaip... 78. atsakovui suteikiama teisė pasiimti vaikus švenčių dienomis - Šv. Kalėdų... 79. sprendimą su kuo iš tėvų sūnūs bus ligos atveju, atsakovas ir ieškovė... 80. atsakovui suteikiama teisė pasiimti vaikus atostogoms (ne mažiau kaip 14... 81. Ieškovė neprieštaravo, kad vaikų tėvas maksimaliai galėtų bendrauti su... 82. Dėl turto teisinio rėžimo ir turto padalijimo.... 83. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise prašė priteisti transporto priemonę... 84. Šalys pripažino, kad kita transporto priemonė VW PASSAT valst. Nr. ( - )... 85. Pagal Vį ,,Registro centro" duomenis atsakovas iki santuokos sudarymo... 86. Ieškovė prašė pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrąją jungtine... 87. Ieškovė prašė padalinti ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą,... 88. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 84666,-Lt kompensaciją už ieškovei... 89. Atsakovas nurodė, kad turtui netaikomas santuokinio turto teisinis režimas,... 90. Pagal CK 3.90 straipsnį turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės... 91. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d nutartyje, priimtoje... 92. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą plačiai pasisakyta dėl įrodinėjimą... 93. Byloje nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi asmenys ir... 94. Ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių priteisiant už turtą... 95. Lietuvos Respublikos CK 3.123 straipsnyje pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių... 96. Atsakovas pateikė konsultacinės turto vertės pažymą (3t. b.l. 27-35).... 97. Tretieji asmenys A. B. ir I. B. nepateikė tikslių duomenų apie negrąžintos... 98. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.... 99. Jei ieškinys tenkinamas iš dalies, tai išlaidos priteisiamos proporcingai... 100. Ieškinį tenkinus 50 %, iš atsakovo ieškovei priteistinos pastarosios... 101. Byloje susidarė 35,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 102. Teismas, vadovaudamasis, LR CPK 93 str., 9str., 185 str., 186 str., 263 str.,... 103. ieškinį tenkinti iš dalies.... 104. nutraukti santuoką tarp K. B. (a.k. ( - ) ir E. B. (a.k. ( - ) sudarytą... 105. po santuokos nutraukimo atsakovui paliekama pavardė – B., ieškovei –... 106. priteisti ieškovei K. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - ), Kaune) iš atsakovo E. B.... 107. nustatyti nepilnamečių vaikų D. B. (ak. ( - ) ir T. B. (a.k. ( - )... 108. priteisti iš atsakovo E. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - ) Kauno rajone) sūnų D. B.... 109. nustatyti bendravimo tvarką su vaikais tokia tvarka:... 110. atsakovo E. B. teisė maksimaliai bendrauti su vaikais neribojama, t.y. tėvas... 111. atsakovui E. B. suteikiama teisė susitikti ir bendrauti su sūnumis D. ir T.... 112. atsakovui E. B. suteikiama teisė matytis ir susitikti su sūnumis D. ir T. B.... 113. atsakovui E. B. suteikiama teisė pasiimti vaikus švenčių dienomis - Šv.... 114. sprendimą su kuo iš tėvų sūnūs bus ligos atveju, atsakovas E. B. ir... 115. atsakovui E. B. suteikiama teisė pasiimti vaikus atostogoms (ne mažiau kaip... 116. ieškovei K. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - ), Kaune) priteisti 54000,-Lt (15639,48... 117. priteisti ieškovei K. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - ), Kaune) transporto priemonę... 118. priteisti iš ieškovės K. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - ), Kaune) 400,-Lt (115,84... 119. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 120. Priteisti iš atsakovo E. B. (a.k. ( - ) 100 Lt (vienas šimtas Lt, 00 ct.)... 121. Priteisti iš ieškovės K. B. (a.k. ( - ) 1000 Lt (vienas tūkstantis Lt, 00... 122. Priteisti iš atsakovo E. B. (a.k. ( - ) 1381,50 Lt (vienas tūkstantis trys... 123. Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos...