Byla 2A-2312-259/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Arvydo Žibo (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. B. ir L. D. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-625-329/2012 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams L. D., A. B., I. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, K. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas patikslintu ieškiniu (t.2, b.l.95-103) prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis atsakovų L. D. ir A. B. 2008-12-30 sudarytą pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr.( - ), esančio ( - ), Kaune, 41/100 dalių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-8104 ir 2008-12-30 sudarytą sutartį Nr.1-8105 dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn bei pripažinti atitinkamai negaliojančiomis šių sandorių teisines registracijas; 2) pripažinus 2008-12-30 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-8104 ir 2008-12-30 sudarytą sutartį Nr.1-8105 dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn negaliojančiomis, taikyti restituciją natūra - grąžinti atsakovui L. D. 2008-12-30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1-8104 ir atitinkamai 2008-12-30 sutartimi Nr.1-8105 dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn perleistą turtą - 41/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr.( - ), esančio ( - ), Kaune, o atsakovui A. B. priteisti jo sumokėtus pinigus; 3) panaikinti 2009-10-21 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.02-01-10221 dalyje, kuria nuspręsta atsakovui A. B. parduoti 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr.( - ), esančio ( - ), Kaune; 4) pripažinti iš dalies negaliojančiais atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir A. B. 2010-04-21 sudarytą 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr.( - ), esančio ( - ), Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1929 ir atitinkamai dėl 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo 2010-04-21 sudarytą priėmimo-perdavimo aktą Nr. 97 bei pripažinti atitinkamai iš dalies negaliojančiomis šių sandorių teisines registracijas; 5) pripažinus 2010-04-21 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-1929 ir 2010-04-21 sudarytą priėmimo-perdavimo aktą Nr. 97 iš dalies negaliojančiais, taikyti restituciją natūra - grąžinti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 2010-04-21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-1929 ir atitinkamai 2010-04-21 sudarytu priėmimo-perdavimo aktu Nr.97 perleistą turtą - 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. Nr.( - ), esančio ( - ), Kaune, o atsakovui A. B. priteisti jo sumokėtus pinigus už šią valstybinės žemės sklypo dalį; 6) priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje ieškovas nurodė, jog atsakovas L. D. 2008-04-14 ir 2008-07-08 iš jo pasiskolino 250 000 Lt (prijungtos civ. bylos Nr. L2-1543-527/2009 b.l.9, 86). 2008 m. ieškovui kilo įtarimas, jog skola nebus grąžinta geruoju, todėl ieškovas pradėjo derybas su atsakovu L. D.. 2009 m. kovo mėn. ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (civ. byla Nr. L2-1543-527/2009). Kauno apygardos teismas 2009-11-10 nutartimi patvirtino taikos sutartį, pagal kurią atsakovas L. D. iki 2011-01-01 turėjo sumokėti ieškovui 110 000 Lt skolos (t.1, b.l.6-7). Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, todėl suėjus skolos grąžinimo terminui, ieškovas kreipėsi į antstolį su prašymu pradėti vykdymą pagal taikos sutartį. Antstolis, užvedęs vykdomąją bylą, pranešė ieškovui, jos skolos išieškoti nepavyks, nes L. D. neturi jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, L. D. turtas įkeistas bankui, todėl išieškojimas iš jo negalimas. Išnagrinėjęs antstolio pateikus dokumentus, ieškovas pastebėjo, jog 2008-12-30 L. D. perleido dalį savo turto. Ieškovo manymu, yra teisinis pagrindas ginčyti 2008-12-30 atsakovų sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas L. D. pardavė atsakovui A. B. 41/100 dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių ( - ), Kaune, actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.). Ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovui A. B. tapus dalies pastato (41/100) savininku, 2009-10-21 Kauno apskrities viršininko įsakymo pagrindu jis, sudarydamas 2010-04-21 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1929, išsipirko iš valstybės 0,0505 ha namų valdos sklypo, esančio ( - ), Kaune, dalį. Todėl pripažinus negaliojančiomis 2008-12-30 pastato pirkimo pardavimo sutartį ir 2008-12-30 sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn, negaliojančiais turėtų būti pripažinti ir šių sandorių pagrindu sudaryti administraciniai aktai ir kiti sandoriai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) pripažino negaliojančiomis atsakovų L. D. ir A. B. 2008-12-30 sudarytą pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr.( - ), esančio ( - ), Kaune, 41/100 dalių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-8104 ir 2008-12-30 sudarytą sutartį Nr.1-8105 dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn bei pripažino atitinkamai negaliojančiomis šių sandorių teisines registracijas; 2) pripažinęs 2008-12-30 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-8104 ir 2008-12-30 sudarytą sutartį Nr.1-8105 dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn negaliojančiomis, taikė restituciją natūra - grąžino atsakovui L. D. 2008-12-30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1-8104 ir atitinkamai 2008-12-30 sutartimi Nr.1-8105 dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn perleistą turtą - 41/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr.( - ), esančio ( - ), Kaune, o atsakovui A. B. priteisė iš L. D. 70 000 Lt jo sumokėtus pinigus; 3) panaikino 2009-10-21 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.02-01-10221 dalyje, kuria nuspręsta atsakovui A. B. parduoti 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr.( - ), esančio ( - ), Kaune; 4) pripažino iš dalies negaliojančiais atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir A. B. 2010-04-21 sudarytą 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr.( - ), esančio ( - ), Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1929 ir atitinkamai dėl 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo 2010-04-21 sudarytą priėmimo-perdavimo aktą Nr. 97 bei pripažino atitinkamai iš dalies negaliojančiomis šių sandorių teisines registracijas; 5) pripažinęs 2010-04-21 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1929 ir 2010-04-21 sudarytą priėmimo-perdavimo aktą Nr. 97 iš dalies negaliojančiais, taikė restituciją natūra - grąžino atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 2010-04-21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.2-1929 ir atitinkamai 2010-04-21 sudarytu priėmimo-perdavimo aktu Nr.97 perleistą turtą - 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr.( - ), esančio ( - ), Kaune, o atsakovui A. B. priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 58,54 Lt jo sumokėtus pinigus už šią valstybinės žemės sklypo dalį; 6) priteisė ieškovui iš atsakovų L. D., A. B., I. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, po 69,50 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; 7) priteisė iš atsakovų A. B., I. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybei po 57,11 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, ir ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad: pirma, ginčijamų 2008-12-30 sutarčių sudarymo metu ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui L. D., atsiradusią 2008-04-14 ir 2008-07-08 atsakovo L. D. pasirašytų raštelių pagrindu, patvirtinančių, jog atsakovas iš ieškovo iš viso gavo 250 000 Lt. Atsakovų argumentus, kad ieškovo, kaip kreditoriaus, neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsakovui atsirado tik tada, kai Kauno apygardos teismas patvirtino taikos sutartį civ. byloje Nr. L2-1543-527/2009, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, jog pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina. Teismas nurodė, jog atsakovų argumentai apie tai, jog pagal 2008-04-14 ir 2008-07-08 raštelius atsakovas L. D. pinigų iš ieškovo nesiskolino, jokių įsipareigojimų ieškovui neturėjo, kad pinigai buvo skirti UAB „Daliktos statyba“ kaip avansas už ketinamą įsigyti iš šios bendrovės butą, atmetė kaip prieštaraujančius faktinėms bylos aplinkybėms: 2008-04-14 ir 2008-07-08 atsakovo rašteliai nenuginčyti, šalių pasirašyta taikos sutartis patvirtina, kad L. D. pripažino savo skolinius įsipareigojimus pagal raštelius ieškovui, Kauno apygardos teismo 2009-11-10 nutarties civ. byloje Nr.L2-1543-527/2009, kuria buvo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, taip pat neginčijo. Be to, atsakovas L. D. teismo posėdyje nurodė, kad gerai neatsimena, kur išleido gautus iš ieškovo pinigus, teigė, kad galėjo juos išleisti pragyvenimui, savo poreikių tenkinimui (t.4, b.l.79). Duomenų, kad šie pinigai buvo perduoti ir užpajamuoti UAB „Daliktos statyba“, byloje nėra; antra, 2008-12-30 atsakovų sudaryta pastato pirkimo-pardavimo sutartis neabejotinai pažeidžia ieškovo teises. Teismas įvertinęs rašytinius įrodymus, nustatė, kad sąlygos atsakovo L. D. turtinės padėties pablogėjimui formavosi ne 2009 m., kaip jis pats teigia, o apie 2008 metų vidurį. Teismas nustatė, kad nuo 2006 m. atsakovas L. D. turi kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui iš viso 1 275 183,43 Lt sumai (t.2, b.l.51-53; t.3, b.l.114-122), jo vardu registruotas turtas automašinų remonto dirbtuvės ir automobiliai yra įkeisti AB SEB bankui ir areštuoti (t.1, b.l.92-101; t.2, b.l.51-55). Nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. kreditoriai ėmė reikšti pretenzijas UAB „Daliktos statyba“ dėl nevykdomų piniginių prievolių, prasidėjo teisminiai procesai (t.3, b.l.82; t.4, b.l.49-70). 2008-09-15 Centrinėje hipotekos įstaigoje buvo įregistruotas areštas UAB „Daliktos statyba“ turtui (t.4, b.l.43-48), o 2009-04-16 šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla (t.3, b.l.132-135), 2011-04-26 UAB „Daliktos statyba“ likviduota (t.4, b.l.89). 2009-01-28 UAB „Timeda“, kurios akcininku buvo atsakovas L. D., taip pat iškelta bankroto byla (t.3, b.l.139-141). Teismas pripažino, jog šios aplinkybės paneigia atsakovo L. D. aiškinimą, kad UAB „Daliktos statyba“, kurioje jis dirbo ir turėjo akcijų (t.3, b.l.137), veikė pelningai iki 2009 m. pavasario. Kadangi su šia bendrove atsakovas sieja savo turtinės padėties pasikeitimus, teismas pripažino, jog atsakovo L. D. turtinei padėčiai pablogėti grėsmė kilo būtent 2008 m. pabaigoje. Todėl teismas padarė išvadą, jog 2008-12-30 sudarytas ginčijamas sandoris dar labiau sumažino L. D. mokumą tiek ieškovui, tiek kitam kreditoriui (SEB banko) prisiimtų įsipareigojimų atžvilgiu. Nustatęs, kad po turto perleidimo sandorio sudarymo L. D. iš esmės nebeturi turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su ieškovu, teismas pripažino, jog būtent dėl ginčijamo sandorio sudarymo atsakovas neturi realios galimybės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ir atsiskaityti su ieškovu, dėl ko šis sandoris neabejotinai pažeidžia ieškovo teises, apriboja jam galimybes išieškoti skolą iš atsakovo. Teismas taip pat nurodė, jog pagal antstolio patvarkymą iš atsakovo L. D. gaunamos neįgalumo pensijos daromos kasmėnesinės išskaitos, įvertinus didelę skolos sumą, nepatvirtina, kad atsakovas L. D. yra mokus; trečia, ieškinys šioje byloje pareikštas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino, o atsakovų prašymai taikyti ieškinio senatį yra nepagrįsti (CK 6.66 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad ieškovas apie jo teises pažeidžiantį sandorį sužinojo tik 2011 m. balandžio mėnesį, kai antstolis, kuriam buvo pateiktas vykdyti vykdomasis raštas dėl 110 000 Lt išieškojimo, nustatė atsakovui L. D. priklausantį ir priklausiusį turtą (prijungtos vykdomosios bylos Nr.0070/11/00458 b.l.8-10, 11-16), o ieškinį pareiškė 2011-05-03. Vadovaudamasis LAT praktika (LAT 2005-03-15 nutartis civ. byloje Nr.3K-7-62/2009), teismas nurodė, jog vien viešo registro duomenų buvimas ir jų prieinamumas turtą be trukdžių naudojančiam asmeniui savaime nėra pagrindas domėtis registro duomenimis. Teismas nurodė, jog tam, kad prasidėtų ieškinio senaties terminas, ieškovas turėjo sužinoti ne tik apie ginčijamos sutarties sudarymo faktą, bet ir apie savo teisių pažeidimo faktą, t.y. kad ginčijama sutartis pažeidžia ieškovo teises. Tai, jog atsakovo turto neužtenka ieškovo reikalavimams patenkinti, ieškovas sužinojo tik 2011 m. balandžio mėn. gavęs iš antstolio duomenis apie atsakovo L. D. turėtą ir turimą turtą; ketvirta, ginčo sutartį atsakovai sudarė, nesant teisinio pagrindo tokį sandorį sudaryti. Teismas pažymėjo, jog atsakovai šios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos neginčijo (CK 6.66 str.1 d.); penkta, sudarydami ginčo sandorį, atsakovai buvo nesąžiningi. Teismas nustatė, jog L. D. nesąžiningas, kadangi ginčo sutartimi pardavė tuo metu buvusį vienintelį neapsunkintą vertingą savo turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovo reikalavimą, apie savo kreditorius atsakovo A. B. prieš sutarties sudarymą neinformavo. Teismas nustatė, jog atsakovas A. B. taip pat buvo nesąžiningas, t. y. nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovas A. B. teismo posėdyje patvirtino, kad jis L. D. apie jo turtinę padėtį prieš sutarties sudarymą nesiteiravo, nesidomėjo, ar jis neturi kreditorių. Vertindamas atsakovų nesąžiningumą, teismas taip pat nustatė, kad atsakovo L. D. motina E. D. yra atsakovo A. B. patėvio V. A. I. sesuo (t.4, b.l.90-96). Teismo posėdyje atsakovas A. B. nurodė, kad jo motina su V. A. I. santuokoje pragyveno apie 20 metų, 2004 m. ji mirė. Byloje esantys duomenys (t.4, b.l. 16-19, 20-27, 28, 31-34, 36, 43-48) taip pat patvirtina, jog tam tikra grupė tų pačių asmenų yra susiję tiek su L. D., tiek su A. B.. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuota dalis tų pačių asmenų, įvardijamų draugais socialiniame tinklalapyje „Facebook“ tiek L. D. profilyje, tiek A. B. profilyje (t.1, b.l.31-35, 121-122; t.2, b.l.56-60). Sudarant 2008-12-30 sutartį, tą pačią dieną atsakovas A. B. išdavė L. D. įgaliojimą pilna apimtimi valdyti ir disponuoti visu A. B. priklausančiu turtu, atlikti plačia apimtimi veiksmus, susijusius su turto valdymu (t.3, b.l.15). Teismas sprendė, jog visos šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą abejoti atsakovų parodymų patikimumu, kad jie iki 2008-12-30 sandorio sudarymo artimai nebendravo ir nebuvo pažįstami. Patenkinęs ieškinio reikalavimą dėl 2008-12-30 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas pripažino, jog yra galimybė byloje taikyti restituciją natūra. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog atsakovui A. B. suremontavus namą, šiai dienai namo vertė yra ženkliai didesnė, negu buvo sandorio sudarymo metu, todėl nėra galimybės grąžinti daiktą buvusiam savininkui tokios būklės ir taikyti restitucijos natūra. Teismas nurodė, jog daikto būklės pagerinimas nesunaikino paties daikto, kuris buvo perduotas nuosavybėn teismo pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu. Pripažinęs 2008-12-30 pastato pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, teismas taip pat pripažino negaliojančia ir 2008-12-30 sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn, kadangi ji buvo sudaryta neteisėto sandorio pagrindu. Pripažinęs negaliojančiomis 2008-12-30 sutartis, teismas iš dalies panaikino negaliojančiais pripažintų sandorių pagrindu priimtą Kauno apskrities viršininko 2009-10-21 įsakymą (ta apimtimi, kuria buvo nuspręsta atsakovui A. B. parduoti 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), Kaune), taip pat iš dalies pripažino negaliojančiais 2010-04-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir 2010-04-21 Valstybinės žemės priėmimo-perdavimo aktą Nr. 97 (ta apimtimi, kuri liečia atsakovą A. B.) (t.2, b.l.145-148). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog valstybinės žemės sklypo dalį atsakovas A. B., kaip dalies pastato savininkas, nupirko ne aukciono būdu. Pripažinęs 2008-12-30 sutartis negaliojančiomis, teismas padarė išvadą, kad ginčo dalies žemės sklypas atsakovui A. B. 2010-04-21 sutartimi buvo perleistas, pažeidžiant Žemės įstatymo 10 straipsnį ir LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, t. y. iš dalies pažeidus viešosios teisės principą – valstybės turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, prieštarauja šio reguliavimo principams bei tikslams ir yra iš dalies niekinis (CK 1.80 str. 1 d.; 1.96 str.). Pripažinęs 2010-04-21sandorius negaliojančiais, teismas taip pat taikė restituciją natūra, grąžindamas valstybei žemės sklypą, o Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigodamas grąžinti atsakovui A. B. jo už žemę sumokėtus 58,54 Lt (t.2, b.l.145-148).

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

10Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu (t.5, b.l.3-18) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Ieškovas sutarties sudarymo metu (2008-12-30) neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą L. D., kadangi ieškovo 110 000 Lt reikalavimas atsirado tik po atsakovo L. D. ir ieškovo 2009-10-23 taikos sutarties, kuri buvo patvirtinta Kauno apygardos teismo 2009-11-10 nutartimi civ. byloje Nr. L2-1543-527/2009, sudarymo. Taikos sutartimi šalys sukūrė naują prievolę - susitarė dėl kito reikalavimo dydžio, nei buvo pradinis ieškovo reikalavimas (t. y. vietoje 350 580 Lt reikalavimo buvo susitarta dėl 110 000 Lt reikalavimo) bei visai kitų atsiskaitymo sąlygų, taikos sutartimi šalys sukūrė ir naujas atsakomybės sąlygas, pagal kurias L. D. nevykdant prievolės, turėjo būti taikomos ne bendrosios CK normos, kaip būtų buvę iki Taikos sutarties sudarymo, bet specialiosios (įtvirtintos taikos sutartyje) - L. D. įsipareigojo mokėti 0,05 procentų palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (taikos sutarties 2.4 punktas). Tokiu būdu taikos sutartimi buvo atlikta novacija, pagal kurią pradinė prievolė baigėsi ir buvo sukurta nauja prievolė, turinti skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (CK 6.141 str.). Kadangi taikos sutartis buvo sudaryta 2009-11-10, o ginčijama sutartis - 2008-12-30, akivaizdu, jog sutarties sudarymo metu ieškovas dar neturėjo neabejotino ir neginčijamo reikalavimo į atsakovą L. D.. Be to, teismas nepagrįstai nevertino atsakovo L. D. parodymų apie tai, jog pirminiai jo ir ieškovo susitarimai (2008-04-14 ir 2008-07-08) nebuvo susitarimai dėl paskolos, todėl jie nesukūrė prievolės atsakovui L. D.. 2008-04-14 ir 2008-07-08 rašteliuose minimi 250 000 Lt buvo avansas buto, kurį ieškovui turėjo parduoti UAB „Timeda“, įsigijimui, o ne paskola atsakovui. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog ieškovo reikalavimas atsirado tik sudarius taikos sutartį.

122. Teismas netinkamai vertino įrodymus apie atsakovo L. D. turtinę padėtį po sutarties sudarymo ir dėl to padarė neteisingą išvadą, jog sutartis pažeidė ieškovo teises, t. y. atėmė iš ieškovo galimybes atgauti skolą iš L. D.. Vertindamas, ar dėl ginčijamo sandorio atsakovas tapo nemoku, teismas turėjo vertinti atsakovo L. D. turtinę padėtį iš karto po sutarties sudarymo (2008-12-30). Tuo tarpu sprendime teismas rėmėsi 2011-05-02 antstoliui R. S. pateiktomis aplinkybėmis ir įvertino L. D. turtinę padėtį, praėjus daugiau kaip dvejiems metams po sutarties sudarymo. Atsakovui L. D. sutartimi perleidus dalį gyvenamojo namo, jam dar nuosavybės teise priklausė ir kitas turtas: automašinų remonto dirbtuvės, du automobiliai (Opel Record, valst. Nr. ( - ) BMW316, valst. Nr. ( - ) UAB „Timeda“ ir UAB „DST ir Ko“ akcijos (t.3, b.l.131; t.4, b.l.78). 2008 m. atsakovo L. D. metinė pajamų mokesčio deklaracija (t.4, b.l.37-41) patvirtina, jog atsakovas piniginių lėšų turėjo, 2008 m. jo gautų pajamų suma sudarė 23 178,27 Lt, 2008 m. - 2009 m. pradžioje jis vykdė savo kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui (t.3, b.l.126-130). Šie duomenys patvirtina, jog po sutarties sudarymo atsakovas L. D. turėjo turto, iš kurio galėjo atsiskaityti su kreditoriais, todėl ginčo sutarties sudarymas jokios neigiamos įtakos atsakovo nemokumui ir galimybei atsiskaityti su kreditoriais neturėjo.

133. Teismas netinkamai vertino ir įrodymus, susijusius su atsakovo L. D. turto areštais. Automašinų remonto dirbtuvės ir automobilių įkeitimas AB SEB bankui ir areštas savaime nereiškia, jog šio turto atsakovas ateityje neteks. Be to, atsakovo turtas buvo areštuotas tik 2009 m., šį turtą atsakovas iki šiol turi.

144. Ginčo sutartis nesąlygojo atsakovo L. D. turtinės padėties pokyčių, kadangi, sudarius sutartį ir pardavus turtą, atsakovas gavo ekvivalentų atlygį – 70 000 Lt. LAT 2011-12-16 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-511/2011 taip pat konstatavo, jog skolininkui pardavus turtą už rinkos kainą ir gavus ekvivalentinę pinigų sumą, gali būti pripažįstama, kad kreditoriaus teisės nepažeistos. Tai, kad turtas buvo parduotas už realią rinkos kainą, patvirtina 2008-12-23 UAB „Lituka“ ir Ko išvada dėl sutartimi perleidžiamo turto vertės (t.2, b.l.64). Todėl ginčo sutarties sudarymas nesumažino atsakovo turimo turto vertės ir nepablogino jo galimybių atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas ginčo sutartimi parduoto turto kainos neginčijo. Šių aplinkybių nevertindamas, teismas pažeidė CPK 185 straipsnį.

155. Nuspręsdamas, jog ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, teismas pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nukrypo nuo LAT praktikos. Teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, netinkamai aiškino CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą ieškinio senaties termino pradžios momentą. Pagal LAT praktiką (LAT 2011-09-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-362/2011) vienerių metų ieškinio senaties terminas turi būti siejamas su kreditoriaus pareiga sužinoti apie skolininko sudarytą sandorį laiku, o ne su kreditoriaus sužinojimu apie savo teisių pažeidimą, kaip sprendime teigia teismas. Šioje byloje ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2009 m., kai ginčo sutartis buvo įregistruota viešajame registre. Ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė, jog apie sutartį sužinojo tik 2011 m. Teismo išvada, jog ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti laikoma ne tik nuo tada, kada kreditorius sužino apie sandorį, bet kada kreditorius sužino, jog tas sandoris pažeidžia jo teises, yra nepagrįsta ir prieštarauja tiek CK įtvirtintai ieškinio senaties termino eigos pradžiai, tiek LAT praktikai. Ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2009-01-07, kuomet viešajame registre buvo įregistruotas sutarties sudarymo faktas. Būtent nuo sutarties įregistravimo viešajame registre momento ieškovas privalėjo/turėjo galimybę sužinoti apie sutarties sudarymą. Šią atsakovo poziciją patvirtina ir LAT praktika (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-493/2006). Ieškovas ieškinio senaties terminą praleido, kadangi jis ne tik turėjo pareigą anksčiau nei 2011 m. sužinoti apie sutartį, bet ir realias galimybes tai padaryti. 2009 m. kovo mėnesį ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš atsakovo L. D. 200 000 Lt skolos ir 100 000 Lt netesybų, taip pat taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. 2009-04-02 atsakovui L. D. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas). Ieškovas kreipėsi į antstolį, kuris areštavo atsakovo L. D. turtą. Ieškovo interesus byloje atstovavo advokatas (t.2, b.l.6). 2012-04-17 posėdžio metu ieškovo atstovė pripažino, jog pasirašant taikos sutartį, atsakovo L. D. turtine padėtimi buvo domėtasi (t.3, b.l.27), kas taip pat patvirtina, jog ieškovas turėjo realias galimybes sužinoti apie ginčo sutartį ir jomis naudojosi. Ieškovo atstovei šias aplinkybes pripažinus (CPK 185 str. 5 p. ir 187 str.), fakto, jog apie ginčo sutartį ieškovas sužinojo 2009 m., papildomai įrodinėti nereikia.

167. Teismas pažeidė ieškinio senaties taikymo principus. Atsisakydamas taikyti ieškinio senatį, teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovo interesams - nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktomis aplinkybėmis apie sutarties sužinojimo momentą, o ne CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinu ieškinio senaties pradžios momentu, neatsižvelgė į tai, jog būtina užtikrinti civilinių santykių stabilumą, pažeidė tiek atsakovo L. D., tiek įgijusio turtą ir į jį investavusio atsakovo interesus.

178. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.) ir nepagrįstai konstatavo atsakovų nesąžiningumą. Teismo išvada, jog atsakovai iki sutarties buvo pažįstami ir tariamai nesąžiningi, yra nepagrįsta. Teismas nenurodė, kodėl vieni įrodymai laikomi patikimesniais už kitus, kodėl atmetami atsakovų pateikiami įrodymai apie tai, jog iki sutarties sudarymo jie nebuvo pažįstami (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, t.1, b.l.122). Ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t.1, b.l.31-35; t.2, b.l.56-60), iš kurio matyti, jog atsakovai socialiniame tinklapyje „Facebook“ yra draugai, nepagrindžia, jog sutarties sudarymo metu atsakovai buvo pažįstami, nes protokole nenurodyta data, kada socialiniame tinklapyje atsakovai tapo draugais. Iš atsakovo teismui pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog atsakovai draugais socialiniame tinklapyje tapo po sutarties sudarymo, t. y. tik 2009-12-08 (t.1. b.l. 122; t.3, b.l.29). Darytina išvada, jog teismas vienodos reikšmės įrodymus vertinimo skirtingai ir dėl neaiškių priežasčių rėmėsi ieškovo pateiktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, o ne atsakovo L. D. užsakymu atliktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.

189. Ieškovas netinkamai vykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, kadangi įrodinėjo ne atsakovų nesąžiningumą, o tai, jog iki sutarties sudarymo atsakovai buvo pažįstami. Sutartis buvo atlygintinė ir atitiko įprastas, rinkoje nusistovėjusias nekilnojamojo turto pardavimo sąlygas, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, jog sutartis buvo sudaryta nesąžiningai.

1910. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl aplinkybės, jog atsakovas L. D. gyvena ne atsakovo nupirktoje namo dalyje, bet atsakovo L. D. mamai priklausančioje namo dalyje (t.2, b.l.7), kas paneigia ieškovo teiginius apie atsakovų nesąžiningumą bei įrodo, jog sutartis buvo ne apsimestinis sandoris, o sutarties dalykas (turto pardavimas) atitiko tikrąją šalių valią.

2011. Įgaliojimo L. D. išdavimas 2008-12-30 negali neabejotinai įrodyti atsakovų nesąžiningumo, sudarant sutartį. Įgaliojimas buvo išduotas, nes atsakovas A. B. dėl savo darbo pobūdžio (tolimųjų reisų vairuotojas) neturėjo galimybių savarankiškai atlikti visų su sutartimi susijusių procedūrų, o atsakovas L. D., kaip buvęs turto savininkas, sutiko padėti. Po sutarties sudarymo atsakovus siejo dalykiniai santykiai.

2112. Teismas neteisingai nustatė, jog atsakovus siejo giminystės ryšiai, todėl šiuo tariamu giminystės ryšiu ir nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 p.) negalėjo remtis, vertindamas atsakovų nesąžiningumą. Atsakovų giminystės ryšys nesieja, kadangi atsakovai nėra kilę vienas iš kito ar iš bendro protėvio (CK 3.130 str. 1 d.). Atsakovo patėvis atsakovui nėra biologinis tėvas (nėra giminė), todėl atsakovo patėvio sesuo ir jos vaikai atsakovui taip pat nėra giminės. Nesant preziumuojamo nesąžiningumo, ieškovas atsakovų nesąžiningumą privalėjo įrodyti (CPK 178 str.), tačiau to nepadarė.

2213. Atsakovas A. B., sudarydamas sutartį, buvo pakankamai atidus ir rūpestingas pirkėjas, kiek buvo reikalinga ir protinga pagal situaciją pasidomėjo įgyjamu turtu, ar nėra kokių nors turto apribojimų, jokio pagrindo abejoti pardavėjo L. D. sąžiningumu jis neturėjo. Sutarties 3.1.4 punkte buvo pateikta pardavėjo L. D. garantija, jog parduodamas turtą, pardavėjas nepažeidžia jokių sutarčių ar kitokių įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu, šiai sutarčiai sudaryti nereikia gauti jokių kitų trečiųjų asmenų sutikimų, kurie nėra aptarti šia sutartimi (t.1, b.l.88-90). Prieš sudarydamas sutartį, atsakovas su ja susipažino ir neturėjo jokio pagrindo abejoti sutartyje pateiktomis garantijomis ir patvirtinimais, tuo labiau, kad sutartis buvo sudaroma pas notarę. Todėl sutarties 3.1.4 punkte esant tokiems atsakovo L. D. patvirtinimams, teismas nepagrįstai reikalavo atsakovą dar papildomai domėtis pardavėjo kreditoriais ar kitais trečiaisiais asmenimis, kurių teisės gali būti pažeistos sutartimi. Sutarties sudarymui buvo gautas Kauno miesto apylinkės teismo leidimas, kas taip pat suteikė atsakovui A. B. pagrįstą pagrindą neabejoti atsakovo L. D. sąžiningumu ir sutarties sudarymo teisėtumu (t.3, b.l.83).

2314. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovui, netiksliai paskirstė šalių pareigas, kadangi pareigos pasidomėti apie skolininko turtinę padėtį ir jo veiksmus turto atžvilgiu teismas ieškovui nepriskyrė, o atsakovui tokias pareigas nustatė, nepagrįstai konstatuodamas jo nesąžiningumą. LAT, apibendrindamas praktiką actio Pauliana bylose (Teismų praktika Nr. 28) pasisakė, kad actio Pauliana instituto taikymo atveju svarbu laikytis kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens - turto įgijėjo interesų pusiausvyros, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu.

2415. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė svarbią aplinkybę, vertinant atsakovo A. B. nesąžiningumą, - jog atsakovas iš savo ir savo žmonos lėšų po sutarties sudarymo investavo į turto rekonstrukciją – šiltino namą, renovavo namo fasadą, pakeitė grindų dangą, įrengė laiptus į rūsį, pakeitė langus ir kt. (t.2, b.l.34-36). Tai patvirtina, jog ginčo sutartis buvo sudaryta, ketinant name gyventi, o ne dėl to, kad atsakovas L. D. būtų stengęsis kaip nors nuslėpti savo turtą.

2516. Nesant pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia ab initio, nėra pagrindo taikyti ir restituciją. Tačiau net ir tuo atveju, jei būtų nuspręsta, kas sutarties pripažinimui negaliojančia yra visos actio Pauliana sąlygos, teismas netinkamai parinko restitucijos būdą, pažeidė restitucijos taikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.145 str., 6.146 str.). Teismas nepagrįstai konstatavo, jog restitucija natūra yra galima. Šioje byloje restitucija natūra neturėtų būti taikoma, kadangi tokiu būdu yra nepagrįstai suvaržomos atsakovo A. B. teisės, ieškovui suteikiamas nepagrįstas pranašumas. Sutartimi perduotas turtas buvo pagerintas (t.2, b.l.34-36), todėl turto vertė šiai dienai yra žymiai didesnė nei sutarties sudarymo metu. Nurodydamas, jog atsakovas turės teisę iš atsakovo L. D. reikalauti ne tik sutartimi sumokėtų 70 000 Lt, bet ir atlyginti atsakovo turėtas išlaidas dėl turto pagerinimo, teismas visiškai neatsižvelgė į realias A. B. galimybes iš L. D. atgauti tiek 70 000 Lt, tiek remonto išlaidas, nors pats sprendime konstatavo, jog šiai dienai atsakovo L. D. finansinė būklė yra labai sunki. Teismas turėjo įvertinti visas galimas restitucijos modifikacijas (CK 6.145 str., 6.147 str.) ir šiuo atveju restitucijos natūra netaikyti.

2617. Teismo išvada, jog restitucija natūra yra galima, nes daikto būklės pagerinimas nesunaikino paties daikto, nepagrįsta. Vertindamas restitucijos natūra taikymo galimybes, teismas turėjo atsižvelgti ir į kitas svarbias aplinkybes - turto pagerinimą ir ženklų jo vertės pasikeitimą, kurios gali lemti restitucijos natūra netaikymą. Šią atsakovo poziciją pagrindžia ir LAT praktika (LAT 2005-11-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-573/2005; LAT 2008-09-21 praktika dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29; 2009-07-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-339/2009).

2718. Teismas netinkamai taikė sąžiningo įgijėjo teisių apsaugą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Atsakovas yra sąžiningas įgijėjas, todėl teismas turėjo ginti jo interesus. Ieškovas atsakovo nesąžiningumo neįrodė, todėl sutartimi įgytas nekilnojamasis turtas iš atsakovo negali būti išreikalautas (CK 4.96 str. 2 d.).

2819. Kadangi teismas nepagrįstai pripažino 2008-12-30 sutartis negaliojančiomis, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti 2009-10-21 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-10221 dalyje, kuria nuspręsta atsakovui parduoti žemės sklypą, bei panaikinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir su šios sutarties pagrindu priimtus aktus ir atliktas teisines registracijas.

2920. Panaikindamas 2009-10-21 Kauno apskrities viršininko įsakymą dalyje, kuria nuspręsta atsakovui parduoti žemės sklypą, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą administraciniam teisės aktui apskųsti. Kadangi įsakymas buvo priimtas 2009-10-21, o ieškovas ieškinį pareiškė tik 2011 m., teismas turėjo pripažinti, jog praleistas vieno mėnesio senaties terminas administraciniams aktams apskųsti ir ieškovo prašymą dėl įsakymo panaikinimo atmesti.

30Atsakovas L. D. apeliaciniu skundu (t.5, b.l.20-25) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

311. Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo LAT praktikos ieškinio senaties klausimais (LAT 2000-09-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-856/2000, LAT 2001-03-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-393/2001, LAT senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“; 2002-12-20 apžvalga Nr. A2-39, LAT 2007-05-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-2005/2007), ko pasėkoje nepagrįstai konstatavo, jog apie 2008-12-30 sutartis ieškovas sužinojo tik 2011 m. Apie 2008-12-30 sutarčių sudarymą ieškovas sužinojo dar 2009 m., todėl pateikdamas ieškinį tik 2011 m. gegužės mėnesį, grubiai praleido ieškinio senaties terminą. Ginčo sutarčių registracija Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta 2009-01-07, todėl jau nuo šios datos ieškovas, kuris savo ieškinyje teigė, jog jam jau 2008 m. kilo įtarimų, kad atsakovas L. D. gali negrąžinti ieškovui tariamo 250 000 Lt įsiskolinimo, o 2009 m. kovo mėnesį kreipėsi dėl skolos išieškojimo į teismą, elgdamasis atidžiai ir apdairiai, galėjo pasidomėti atsakovo L. D. turtine padėtimi, jo vardu registruoto turto sudėtimi. Todėl apie ginčijamas sutartis ieškovas galėjo sužinoti dar 2009 m. ir imtis veiksmų galimai pažeistų teisių gynybai, sutartis nuginčydamas.

322. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino atsakovų nurodytų aplinkybių, kad iš prijungtoje civ. byloje Nr. L2-1543-527/2009 ieškovo pateiktų dokumentų, kuriuose nurodytas atsakovo L. D. gyvenamosios vietos adresas ( - ), Kaune, buvo akivaizdu, jog ieškovui dar 2009 m. buvo žinoma, kur gyvena atsakovas L. D.. Todėl ieškovas, kaip rūpestingas ir apdairus kreditorius, ginantis tariamai savo pažeistas teises, turėjo pareigą pasidomėti, kam priklauso turtas, kuriame gyvena L. D.. Tai jis galėjo padaryti tiek prieš kreipdamasis į Kauno apygardos teismą dėl skolos priteisimo 2009 m. kovo mėn., tiek ir iš karto po to, kai Kauno apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo L. D. turtui ir ieškovui buvo pateiktas pažymėjimas apie turto arešto akto pakeitimo įregistravimą turto arešto aktų registre 2009-04-02 (t.1, b.l.92-101).

333. Ieškovas neįrodė aplinkybių, jog egzistuoja actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl teismas nepagrįstai ieškinį tenkino ir pažeidė CK 6.6 straipsnį. Nevertinamas atsakovų į bylą pateiktų įrodymų ir dėl jų nepasisakydamas, teismas pažeidė procesines teisės normas. Teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas turi galiojantį ir neginčytiną reikalavimą atsakovo L. D. atžvilgiu, kadangi nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo L. D. nurodytų aplinkybių, jog 2008-12-30, t. y. sutarčių sudarymo dieną, ieškovas nebuvo atsakovo L. D. kreditoriumi. Ieškovo pateikti rašteliai patvirtino ne atsakovo L. D. skolą ieškovui, bet buvo atsakovo L. D., kaip UAB „Timeda“ akcininko, patvirtinimas, kad ieškovui bus parduotas UAB „Timeda“ priklausantis turtas. Pats atsakovas L. D. konkrečius įsipareigojimus ieškovui prisiėmė tik taikos sutartimi. Vadinasi, ieškovas ginčo sutarčių sudarymo dieną nebuvo atsakovo L. D. kreditorius, todėl negalėjo reikšti actio Pauliana ieškinio.

344. 2008-12-30 sutartys ieškovo teisių negalėjo pažeisti, kadangi L. D. priklausantis turtas buvo parduotas rinkos kaina, gautus pinigus L. D. deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai, ginčo sutarčių sudarymo metu L. D. turėjo ir kito turto: automašinų remonto dirbtuves, du automobilius, UAB „Timeda“ ir UAB „DST ir Ko“ akcijas. Todėl ginčo sutarčių sudarymas atsakovo turtinės padėties nepablogino ir niekaip jos nepasikeitė.

355. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovų nesąžiningumą, sudarant ginčo sutartis. Atsakovai susipažino tik prieš ginčo sutarčių sudarymą, jie nelaikytini artimais giminaičiais CK prasme, be to, turtas buvo perleistas už rinkos kainą. Vadinasi, neegzistavo nei viena CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija.

36Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus (t.5, b.l.32-34) prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

371. Sudarant 2010-04-21 valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, buvo laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, vadovautasi 1999-03-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir juo patvirtintomis taisyklėmis. Žemės sklypas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, ir įregistruotas nekilnojamo turto registre. Kadastro duomenys nustatyti 2001-12-20. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas A. B. buvo pastato, esančio ( - ), Kaune, bendrasavininkis.

382. Pagal LAT praktiką, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (LAT 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-298/2010; LAT 2008-12-23 nutartis Nr. 3K-3-588/2008). Todėl ir šioje byloje administraciniam aktui ginčyti taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio apskundimo terminas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ieškovas yra praleidęs 1 mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti, todėl jo reikalavimas panaikinti 2009-10-21 Kauno apskrities viršininko įsakymą turi būti atmestas.

393. Teismas patenkino perteklinį ieškovo reikalavimą panaikinti 2010-04-21 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Nei Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-10221, nei jo pagrindu sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ieškovo teisių neįtakoja. Ieškovas nepagrindė savo subjektinės teisės naikinti prašomą administracinį aktą. Netgi patenkinus ieškovo reikalavimą ir Kauno apskrities viršininko įsakymą panaikinus, toks teismo sprendimas teisinių pasekmių ieškovui nesukels.

404. Teismo sprendimas, pripažinus 2010-04-21 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2010-04-21 priėmimo perdavimo aktą Nr. 97 iš dalies negaliojančiais, taikyti restituciją natūra, yra neteisėtas. Šiuo atveju nėra CK 6.145 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų restitucijai taikyti, nes ir Kauno apskrities viršininko įsakymas ir jo pagrindu sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis yra teisėti ir turi būti palikti galioti.

415. Ieškovas neįrodė actio Pauliana ieškinio sąlygų viseto. Ieškovas praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą. Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas apie jo teises pažeidžiantį sandorį sužinojo ne nuo sutarties įregistravimo viešajame registre 2009-01-07, o 2011 balandžio mėn., kai kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš L. D.. Ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama ne tik su subjektyviuoju kriterijumi, bet ir su objektyviuoju kriterijumi. Svarbu nustatyti, kurią dieną apdairus ir rūpestingas asmuo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, turėjo ir galėjo sužinoti apie savo pažeistas teises (objektyvus kriterijus). LAT nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-493/2006 nurodė, jog ieškovas pagal teikiamą informaciją iš sutarčių registro objektyviai galėjo sužinoti apie ginčijamą sandorį. Ši LAT nutartis yra naujesnė, nei LAT nutartis, kuria rėmėsi teismas skundžiamame sprendime, nustatydamas ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą.

42Ieškovas V. M. atsiliepimais į atsakovų A. B. ir L. D. apeliacinius skundus (t.5, b.l.35-40, 43-51) prašo apeliacinius skundus atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

431. Skundų argumentai, jog ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovas neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą L. D. ir nebuvo jo kreditorius, jog ieškovo reikalavimo teisė atsirado tik po taikos sutarties sudarymo, nepagrįsti. Ieškovas L. D. kreditoriumi, o L. D. - ieškovo skolininku tapo 2008-04-14 ir 2008-07-08 raštelių, kurie laikytini sandoriais, pagrindu. Todėl ginčijamos 2008-12-30 sutarties sudarymo metu tarp ieškovo ir atsakovo L. D. egzistavo prievoliniai santykiai ir ieškovas jau buvo įgijęs reikalavimo teisę į L. D., nepaisant to, kad prievolių vykdymo terminai pagal pasirašytus raštelius dar nebuvo suėję. Pats L. D. 2012-06-13 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu jis ieškovą laikė savo kreditoriumi (t.4, b.l.79). Atsakovas A. B. savo skunde taip pat be teisinio pagrindo remiasi novaciją reglamentuojančiomis teisės normomis. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog tos pačios prievolės kito jos įvykdymo termino nustatymas nesukuria naujų prievolinių santykių. Šią teismo poziciją pagrindžia ir CK 6.142 straipsnis, numatantis, jog prievolės įvykdymo terminio pratęsimas, taip pat kitoks papildomas prievolės modifikavimas nėra laikomas novacija. L. D. įsipareigojimus ieškovui 2008-04-14 ir 2008-07-08 raštelių pagrindu prisiėmė asmeniškai, ką patvirtina pačių raštelių turinys, jų pagrindu tarp ieškovo ir L. D. sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis civ. byloje Nr. L2-1543-527/2009, be to, 2012-06-13 teismo posėdžio metu pats L. D. pripažino, jog iš ieškovo 2008-04-14 ir 2008-07-08 raštelių pagrindu gautus pinigus jis panaudojo asmeniniais tiksliais, buičiai, pragyvenimui (t.4, b.l.79). Jokių įrodymų, kad pinigai buvo perduoti UAB „Timeda“ byloje nėra.

442. Skunduose nepagrįstai teigiama, jog sudarant ginčijamą sutartį, ieškovo teisės nebuvo pažeistos, nes 2008 m. L. D. turtinė padėtis buvo gera ir sandorio sudarymas neturėjo jokios įtakos L. D. turtinės padėties pasikeitimui ir galimybei atsiskaityti su ieškovu. Aplinkybei, jog jo turtinė padėtis 2008 m. buvo gera, pagrįsti L. D. nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, teismas pagrįstai nustatė, jog grėsmė L. D. turtinei padėčiai pablogėti kilo būtent 2008 m. pabaigoje, kuomet kreditoriai L. D. ėmė reikšti pretenzijas, o jo paties asmeninis turtas (automašinų remonto dirbtuvė ir automobiliai) ir įmonių, kurių akcininku jis buvo, turtas buvo areštuotas. Todėl L. D. buvo suinteresuotas sudaryti ginčijamą sutartį, kad išvengtų kreditorių reikalavimų išieškojimo iš savo asmeninio turto, juo labiau, kad pats asmeniškai su sutuoktine AB SEB bankui buvo laidavę už UAB „Daliktos statyba“ paimtą 1 275 183,43 Lt kreditą. Ginčijamas sandoris dar labiau sumažino L. D. mokumą, iš esmės sutrukdė ieškovui patenkinti reikalavimus iš atsakovo turto, nes sudarius ginčijamą sandorį, likusio L. D. turto nepakako atsiskaityti su ieškovu. Todėl akivaizdu, jog ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo teises.

453. Iš įrodymų byloje matyti, jog L. D. turtinė padėtis 2011 m. buvo tokia pati, kaip ir po ginčijamo sandorio sudarymo. Tai ne kartą bylos nagrinėjimo metu patvirtino pats L. D..

464. Atsakovo A. B. skunde nepagrįstai teigiama, kad analizuodamas atsakovo L. D. turtinę padėtį, teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su L. D. turtui taikytu turto areštu. Teismo sprendimo turinys patvirtina, jog teismas įvertino ne tik įrodymus apie L. D. turto areštą, bet visus rodymus, susijusius su L. D. turtine padėtimi.

475. Skundų argumentai, jog nuspręsdamas, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties, teismas pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nukrypo nuo LAT praktikos, nepagrįsti. Atsakovų argumentai, jog apie ginčijamą sutartį ieškovas turėjo sužinoti 2009 po jos įregistravimo viešame registre, yra nepagrįsti, prieštarauja teismų praktikai (LAT 2005-03-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-62/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-11 nutartis civ. byloje Nr. 2A-388/2012; Kauno apygardos teismo 2011-02-08 sprendimas civ. byloje Nr. 2-811-230/2011), pagal kurią vien viešo registro duomenų buvimas ir jų prieinamumas turtą be trukdžių naudojančiam asmeniui savaime nėra pagrindas domėtis registro duomenimis. Be to, ginčo sandorio įregistravimo viešame registre dieną (2009-01-07) dar nebuvo suėjęs atsakovo L. D. ieškovui vykdytinų reikalavimų terminas pagal 2008-04-14 ir 2008-07-08 skolos raštelius. Galutinis taikos sutartimi nustatytas skolos sumokėjimo terminas buvo 2011-04-01, todėl iki tol ieškovui nebuvo jokio pagrindo domėtis atsakovo turtu.

486. Skunduose nepagrįstai teigiama, jog apie ginčijamą sutartį ieškovas galėjo sužinoti po to, kai jo prašymu civ. byloje Nr. L2-1543-527/2009 dėl teismo įsakymo išdavimo teismas nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovas dėl nutarties vykdymo kreipėsi į antstolį. Ieškovas, 2009 m. kreipdamasis į teismą dėl skolos iš atsakovo L. D. išieškojimo, tikrino tik tuo metu L. D. priklausiusio turto esamus suvaržymus, kadangi prašant teismo taikyti skolininko turtui areštą, teismui pateikiami duomenys tik apie esamą, o ne buvusį turtą. Vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis tik aprašo esamą skolininko turtą ir vykdomąją byla užbaigia, teisės aktai jam nenustato pareigos tikrinti buvusio skolininko turto.

497. Teismo motyvai, jog tam, kad prasidėtų ieškinio senaties terminas, ieškovas turėjo sužinoti ne tik apie ginčijamo sandorio sudarymo faktą, bet ir kad ginčijama sutartis pažeidžia jo teises, atitinka naujausią teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-25 nutartis civ. byloje Nr. 2A-149/2012).

508. Atsakovas A. B. nepagrįstai skunde remiasi LAT nutartimi Nr. 3K-3-493/2006, nes jos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos. LAT byloje Nr. 3K-3-493/2006 ginčijamo sandorio įregistravimo viešame registre momentu kreditorius jau turėjo vykdytiną reikalavimą į skolininką, kuris buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu beveik prieš keturis metus iki ginčijamo sandorio sudarymo, o nagrinėjamos bylos atveju ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovo L. D. prievolių vykdymo terminai pagal 2008-04 2008-07-08, o vėliau ir pagal taikos sutartį, kurios įvykdymo terminas baigėsi 2011-04-01, nebuvo suėję. Ieškinys teisme pareikštas 2011-05-04, t. y. praėjus vos mėnesiui ir kelioms dienoms po atsakovo L. D. taikos sutarties neįvykdymo dienos.

519. Skundų argumentai, jog teismas nepagrįstai konstatavo atsakovų nesąžiningumą, atmestini, juos paneigia byloje esantys įrodymai. Išvadą apie atsakovų nesąžiningumą teismas padarė remdamasis ne vien faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (patvirtinančiu, jog atsakovai socialiniame tinklapyje „Facebook“ yra vienas kito draugų sąraše), bet ir daugeliu kitų įrodymų: Gyventojų registro tarnybos duomenimis, kad atsakovo L. D. motina E. D. yra atsakovo A. B. patėvio V. A. I. sesuo (t.4, b.l.90-96); L. D. teismo posėdžių metu pateiktais paaiškinimais, kad jo motina su V. A. I. santuokoje pragyveno daugiau nei 20 metų, 2004 m. ji mirė (t.4, b.l.80, 122); duomenimis iš Nekilnojamojo turto registro ir BUAB „Daliktos statyba“ bankroto administratoriaus, patvirtinančiais, jog tam tikra grupė tų pačių asmenų yra susiję tiek su L. D., tiek su A. B. (t.4, b.l.16-19, 20-27, 28, 31-34, 36, 43-48); tą pačią dieną, kaip ir buvo sudaryta ginčo sutartis, A. B. L. D. išduotu įgaliojimu pilna apimtimi valdyti ir disponuoti visu A. B. priklausančiu turtu (t.3, b.l.15) ir kt. Teismas vertino ne patį atsakovų buvimo vienas kito draugų socialiniame tinklapyje „Facebook“ sąraše faktą ar jų tapimo draugais datą, o tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuota dalis tų pačių asmenų, įvardijamų draugais socialiniame tinklalapyje „Facebook“ tiek L. D., tiek ir A. B. profiliuose. Be to, pats A. B. teismo posėdyje teigė, kad jis su L. D. susipažino dar 2008 m. vasarą (t.4, b.l.80), kas yra gana ilgas laiko tarpas iki 2008-12-30. Apelianto A. B. skundo argumentai, jog atsakovų pažinojimas vienas kito iki sandorio, nepagrindžia atsakovų nesąžiningumo, taip pat nepagrįstas. Priešingai, ginčijamo sandorio šalių bendravimas, bendrų interesų, draugų/pažįstamų turėjimas, didelis pasitikėjimas vienas kitu iki ginčijamo sandorio sudarymo, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir byloje esančius kitus įrodymus, gali suponuoti sandorio šalis buvus nesąžiningomis. Toks aiškinimas atitinka logiką, teisingumo, protingume ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).

5210. Skundų argumentus, kad ginčo sutartimi turtas buvo parduotas už rinkos kainą, paneigia byloje esantys įrodymai, teisės aktų nuostatos ir teismų praktika. Apelianto pateiktose UAB „Lituka“ ir Ko preliminariose išvadose dėl turto vertės nurodyta, jog jos neatitinka nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos ir yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, kas reiškia, jog šios išvados neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto vertinimo metodikos, patvirtintos LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244, reikalavimų, neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus ir negali būti įrodymais byloje, todėl negali pagrįsti ginčijamu sandoriu įgytos pastato dalies rinkos vertės. VĮ Registrų centro duomenimis sandorio sudarymo metu perleistos 41/100 pastato dalies vidutinė rinkos vertė buvo 129 057,34 Lt, o atsakovas L. D. atsakovui A. B. pastato dalį pardavė tik už 70 000 Lt, t. y. net 45,76 % arba 1,84 karto pigiau, negu tuo metu buvo vidutinė šio turto rinkos vertė.

5311. Atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ginčijamas sandoris buvo atlygintinis, t. y. kad A. B. iš tikrųjų sumokėjo L. D. 70 000 Lt. Šias abejones sustiprina atsakovų duoti paaiškinimai (t.4, b.l.78-80). Skeptiškai vertintina ir sunkiai tikėtina aplinkybė, kad atsakovas A. B. 70 000 Lt sumą L. D. sumokėjo grynaisiais pinigais.

5412. A. B. skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas, vertindamas ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą, vadovavosi CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta prezumpcija. Šios nuostatos teismas netaikė, tarp teismo motyvų ji nenurodyta. Kad L. D. motina E. D. yra A. B. patėvio V. A. I. sesuo, teismas vertino tik kaip vieną iš aplinkybių, pagrindžiančių atsakovų nesąžiningumą, ir visų byloje esančių įrodymų kontekste.

5513. Teismo motyvai, jog A. B. turėjo pareigą pasidomėti L. D. turtine padėtimi, jo turimais kreditoriais, skolų mastu, atsiskaitymais su kreditoriais, yra teisėti ir pagrįsti, paremti LAT praktika (LAT 2010-02-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-15/2010; LAT 2007-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-168/2007; LAT 2006 -01-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-17/2006). A. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog L. D. turtine padėtimi nesidomėjo, neklausė, ar jis turi kreditorių, jam pakako to, ką patikrino notaras (t.4, b.l.82). Ginčijamos sutarties sudarymo metu viešai prieinamuose registruose buvo informacija, kad L. D. turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Taigi, A. B. turėjo sąlygas pasidomėti L. D. turtine padėtimi, tačiau to nepadarė. Teismų praktikoje nepagrįstas neveikimas vertintinas kaip nesąžiningas elgesys.

5614. A. B. skunde nepagrįstai remiasi tuo, jog išduotas teismo leidimas jam suteikė pagrindo tikėti atsakovo L. D. sąžiningumu. Prašyme išduoti teismo leidimą ir teismo leidime buvo nurodytos visiškai kitos priežastys. A. B. šias aplinkybes turėjo žinoti, sudarydamas ginčijamą sandorį. L. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad prašyme išduoti teismo leidimą buvo nurodytos kitos priežastys, nei buvo iš tikrųjų, bei pripažino, jog nurodžius tikrąsias teismo leidimo išdavimo priežastis, teismas leidimo nebūtų išdavęs (t.4, b.l.78).

5715. A. B. skundo argumentus, jog jo sąžiningumą pagrindžia į ginčijamu sandoriu įsigytą turtą atliktos investicijos, paneigia byloje esantys duomenys. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atlikto turto pagerinimo mastą, vertę, patvirtintų, jog pagerinimus atliko būtent A. B., ir pan. Vien pateiktos neoriginalios nuotraukos savaime, nesant kitų įrodymų, negali įrodyti, kad būtent A. B. atliko turto pagerinimus.

5816. Teismas pagrįstai taikė restituciją natūra. Kadangi A. B. buvo nesąžininga sandorio šalimi, jis negali remtis aplinkybe, jog jam bus sunku iš L. D. išsiieškoti už sandorį sumokėtus 70 000 Lt ir turto pagerinimo išlaidas. Kadangi A. B. neveikė kaip privalėjo elgtis apdairus ir rūpestingas turto įgijėjas, jis turi prisiimti tokio savo elgesio neigiamas pasekmes. Juo labiau, kad bylos duomenys patvirtina, kad A. B. galėjo ne pats savo lėšomis atlikti turto pagerinimus. L. D. parodymai patvirtina, jog buvo rekonstruotas visas namas iš esmės, padarytas namo fasado remontas, sutvarkytas visas namas, tarp jų ir bendro naudojimo patalpos. Nelogiška, kad A. B. būtų investavęs ir į jam nepriklausančią namo dalį.

5917. Apelianto A. B. skunde nurodytoje LAT nutartyje Nr. 3K-3-4/2012 išaiškinta, jog teismas gali netaikyti restitucijos natūra ir pakeisti jos būdą tik išimtiniais atvejais. Šiuo konkrečiu atveju tokių išimtinių aplinkybių nebuvo nustatyta. Restitucija natūra šioje byloje yra galima, nepaisant galimai atlikto turto pagerinimo, kuris nebuvo įrodytas.

6018. Teismui konstatavus, kad A. B. yra nesąžininga sandorio šalis, A. B. skundo argumentai, kad teismas turėjo taikyti CK 4.96 straipsnį, atmestini kaip nepagrįsti.

6119. Pripažinęs 2008-12-30 sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, teismas pagrįstai iš dalies panaikino ir su juo susijusius administracinį aktą bei kitus sandorius dėl valstybinės žemės, nes neteisėto sandorio pagrindu sudaryti administraciniai aktai ir kiti sandoriai negali būti teisėti, todėl negalėjo būti palikti galioti.

6220. Apelianto A. B. skundo argumentai, jog nebuvo pagrindo iš dalies panaikinti 2009-10-21 Kauno apskrities viršininko įsakymą, nes buvo praleistas vieno mėnesio senaties terminas administraciniams aktams apskųsti, nepagrįsti. Ginčijamu įsakymu A. B. buvo leista įsigyti valstybinę žemę dėl to, kad jis neteisėtai tapo ginčijamu sandoriu įgyto turto savininku. Įsakymas yra išvestinis dokumentas iš neteisėtai sudaryto ginčijamo 2008-12-30 sandorio, todėl tik pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, atsirado teisinis pagrindas iš dalies panaikinti ir apskrities viršininko įsakymą. Nelogiška būtų reikalauti, kad ieškovas, net nežinodamas apie savo teises pažeidžiantį ginčijamą sandorį ir net nesuėjus taikos sutarties įvykdymo terminams (2011-04-01), vėliausiai iki 2009-11-20 būtų apskundęs įsakymą.

63Atsakovas L. D. atsiliepimu į atsakovo A. B. apeliacinį skundą (t.5, b.l.56-57) prašo atsakovo A. B. apeliacinį skundą patenkinti.

64IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

65Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl teisinių ir faktinių prielaidų buvimo ginčijant turto perleidimo sandorius taikant actio Pauliana teisinį institutą, keliami įrodymų pakankamumo ir jų tinkamo vertinimo priimant teismo sprendimą klausimai, taip pat sprendžiama dėl pritaikytos teismo sprendimu restitucijos pagrįstumo.

66Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, tas faktines aplinkybes, jog atsakovas L. D. 2008 04 14 ir 2008 07 08 gavo iš ieškovo paskolos sutarties pagrindu 250 000 Lt sumą. Paskolos sumos atsakovas ieškovui negrąžino. Ieškovas sužinojo, jog L. D. ir A. B. 2008 12 30 sudarė pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr.( - ), esančio ( - ), Kaune, 41/100 dalių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-8104 ir 2008 12 30 Sutartį Nr.1-8105 dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn (1 t. b.l. 88-91). Ieškovas dėl to sprendė, kad atsakovas vengdamas prievolės grąžinti pinigus, perleido turtą, todėl actio Pauliana instituto pagrindu reiškė ieškinį dėl minėto sandorio panaikinimo, restitucijos taikymo kad atkurti atsakovo mokumą, reiškė ir išvestinį reikalavimą panaikinti žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį prie be pagrindo įgyto pastato dalies.

67Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, sprendė, kad yra byloje įrodytos visos būtinos LR CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos, teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido įstatymo leidėjo nustatyto ieškinio senaties termino tokiam reikalavimui pareikšti, taip pat teismas taikė ieškovo siūlomą restitucijos būdą, grąžino šalis į pirmykštę būklę.

68Apeliaciniu skundu apeliantai skundžia teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą visa apimtimi, skundo motyvuose nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, teigia, kad byloje nėra įrodytos visos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos, ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės atsakovui D., dėl ko jis negalėjo reikšti byloje suformuluoto reikalavimo, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, o teismas netinkamai ir neteisingai taikė restituciją.

69Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo pareigas (LR CPK 178 str., 185 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino eigos pradžią, senaties taikymo procedūras ir pagrindus (LR CK 11.124 str., 1. 127 str.), taip pat materialinės teisės normas, nustatančias kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius prielaidas ir pagrindus ir tokių sandorių negaliojimo teisines pasekmes (LR CK 1. 80 str. 2 d., 6.66 str., 6.67 str.).

70Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-105/2009; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012, kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 07 26 sprendimo išvada, kad byloje yra nustatytos visos būtinos LR CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos.

71Teismas skundžiamame teismo sprendime pagrįstai ir teisingai nustatė, jog L. D. prievolė pagal jo pasirašytus raštelius V. M. atsirado 2008 m. balandžio 14 d. 200 000 Lt sumai , o 2008 m. liepos 8 d. - 50 000 Lt sumai (prijungtos civ.bylos Nr.L2-1543-527/2009 9, 86 b.l.), atsakovas įsipareigojimų ieškovui pagal minėtus paskolos raštelius iki 2009 m. vasario 28 d., kaip šalių buvo numatyta, neįvykdė. Po 2009 11 10 teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl prievolės grąžinti skolą įvykdymo masto ir jos naujo termino nustatymo (prijungtos civ.bylos Nr.L2-1543-527/2009 103-104, 120-123 b.l.), atsakovo L. D. prievolė grąžinti skolą neišnyko, iš esmės jos pobūdis nepasikeitė, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinių skundų motyvus, jog ieškovo 110 000 Lt reikalavimas į atsakovą D. atsirado tik po atsakovo L. D. ir ieškovo 2009-10-23 taikos sutarties sudarymo, kuri buvo patvirtinta Kauno apygardos teismo 2009-11-10 nutartimi civ. byloje Nr. L2-1543-527/2009. Taikos sutartimi šalys nesukūrė naujos prievolės kaip teigiama atsakovo D. apeliaciniame skunde, prievolė pagrindas ir jos dalykas nepasikeitė. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, yra atmestini A. B. apeliacinių skundų motyvais, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo galiojančio reikalavimo atsakovui.

72Teisėjų kolegija atmeta apelianto A. B. apeliacinio skundo motyvus, jog ieškovo ir atsakovo D. 2008-04-14 ir 2008-07-08 rašytiniai susitarimai nebuvo susitarimai dėl paskolos suteikimo, todėl jie nesukūrė prievolės atsakovui L. D. juos gražinti, nes 2008-04-14 ir 2008-07-08 rašteliuose minima 250 000 Lt suma buvo avansas buto įsigijimui, kurį ieškovui turėjo parduoti UAB „Timeda“, todėl tai ne suteikta paskola atsakovui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai sprendė, jog tokie atsakovo argumentai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes 2008 04 14 ir 2008 07 08 atsakovo rašteliai nenuginčyti, jų pagrindu pasirašyta 2009 10 23 Taikos sutartis patvirtina, kad atsakovas L. D. pripažino savo skolinius įsipareigojimus ieškovui pagal minėtus raštelius; Kauno apygardos teismo 2009 11 10 nutarties civ.byloje Nr.L2-1543-527/2009, kuria buvo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, atsakovas taip pat neginčijo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą užfiksuotą aplinkybę, jog apklaustas teismo posėdžio metu D. paaiškino, jog gerai neatsimena, kur išleido gautus iš ieškovo V. M. pinigus pagal 2008 04 14 ir 2008 07 08 raštelius, teigė, kad galėjo juos išleisti pragyvenimui, savo poreikių tenkinimui (4 t. b.l. 82). Įstatymo leistinų įrodymų, kad gauti šie ieškovo pinigai buvo perduoti, apskaityti UAB „Daliktos statyba“ finansinėse apyskaitose, byloje atsakovas nepateikė.

73Teisėjų kolegija taip pat sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo išvada, jog ginčijamas pirkimo pardavimo sandoris pažeidė kreditoriaus ieškovo turtinius interesus. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Be jokio abejonės teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo L. D. turtinė padėtis po 2008 12 30 ginčijamo sandorio sudarymo pablogėjo ir tuo pačiu metu sumažėjo jo galimybės laiku ir tinkamai įvykdyti turimą įsipareigojimą ieškovui. Tokią teisėjų kolegijos išvadą patvirtino ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime padaryta išvada, jog antstoliui R. S. 2011 05 02 rašytame prašyme L. D. nurodė, kad visas jo turimas turtas yra įkeistas bankui, o kito turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą V. M. naudai, jis neturi (prijungtos vykdomosios bylos Nr.0070/11/00458 36 b.l.); teismas sprendime taip pat nustatė, kad atsakovas L. D. nuo 2006 m. jis turėjo kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui iš viso 1275 183,43 Lt sumai (2 t. b.l. 53 3 t. b.l. 114-122), jo vardu registruotas turtas buvo įkeistas AB SEB bankui ir areštuotas (1 t. b.l. 92-99, 100-101, 2 t. b.l. 51-55, 54-55).

74Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta B. ir D. apeliacinių skundų argumentus, jog teismas netinkamai vertino įrodymus apie atsakovo L. D. turtinę padėtį po sutarties sudarymo, nes automašinų remonto dirbtuvės ir automobilių įkeitimas AB SEB bankui ir areštas savaime nereiškė, jog šio turto atsakovas ateityje neteks, be to, atsakovo ginčo sutartis nesąlygojo atsakovo L. D. turtinės padėties pokyčių.

75Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir trečiąją Actio Paulianio ieškinio būtiną patenkinimo sąlygą, konstatavęs jog ieškovas tik gavęs 2011 m. balandžio mėn. iš antstolio duomenis apie atsakovo L. D. turėtą ir turimą turtą, sužinojo, kad šio turto neužtenka ieškovo reikalavimams patenkinti. Tik paaiškėjus minėtoms aplinkybėms ieškovas sužinojo apie tai, kad ginčijamas sandoris, kuriuo L. D. perleido savo turtą, iš kurio galėtų būti tenkinama ieškovo reikalavimo dalis, pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises, todėl nuo šio momento prasidėjo ieškinio senaties actio Pauliana ieškiniui pareikšti terminas, kuris teismo vertinimu nebuvo praleistas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Nustačius, jog ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2011 m balandžio mėnesį, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinių skundų motyvus, jog ieškovas praleido Actio Pauliana ieškinio pateikimo senaties terminą, kadangi jis apie atsakovų sudarytą sutartį turėjo sužinoti nuo tos dienos, kurią sutartis buvo įregistruota viešame registre, t.y. 2009 01 07. Viešo registro duomenų buvimas ir jų prieinamumas asmeniui savaime nėra pagrindas domėtis registro duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-62/2009). Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas atsakovų apeliacinių skundų motyvais, jog ieškovas turėjo realią galimybę sužinoti apie sudarytą sutartį nuo sutarties registravimo viešajame registre ir nuo šios dienos yra skaičiuotinas ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti.

76Teisėjų kolegija pažymi, kad ketvirtoji Actio Paulianio instituto taikymo sąlyga grindžiama su neprivalomumu skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį. Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog atsakovai nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šios Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos neginčijo, nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kad pagrįsti savo sprendimą būtinai sudaryti ginčijamą sandorį. Atsakovų nuoroda į tą aplinkybę, kad turtas buvo įgytas „siekiant jame gyventi“ negali pagrįsti tokio sandorio sudarymo privalomumo. Taigi, daryta išvada, kad šiuo atveju ginčo sutartį atsakovai sudarė nesant teisinio pagrindo atsakovams sudaryti tokį sandorį (CK 6.66 str.1 d.).

77Teisėjų kolegija pažymi, kad penktoji ir šeštoji Actio Paulianio instituto taikymo sąlyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Byloje ieškovas šioje ginčo dalyje įrodinėjo, kad sudarant ginčo sandorį atsakovai buvo nesąžiningi, šį teiginį grindė ta aplinkybe , kad atsakovas žinojo, jog sutarties sudarymo metu buvo skolingas ieškovui 250 000 Lt, jog atsakovas L. D., parduodamas turimą dalį gyvenamojo namo, aiškiai bandė nuslėpti turtą, vengdamas skolinių įsipareigojimų ieškovui, teigė, kad atsakovo L. D. nesąžiningumą įrodo ir tai, kad jis iki šiol gyvena parduotame name. Ieškovas įrodinėjo ir kitos sandorio šalies nesąžiningumą, jog atsakovas A. B. taip pat buvo nesąžiningas, nes sudarydamas pastato pirkimo-pardavimo sutartį, jis privalėjo pasidomėti atsakovo L. D. finansine padėtimi, įsitikinti ar L. D. neturi kreditorių, o tokią galimybę A. B. turėjo, kadangi abu atsakovai yra geri pažįstami, draugai, atsakovo L. D. motina yra atsakovo A. B. patėvio sesuo; atsakovų draugiškus santykius įrodo tai, kad A. B. pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną išdavė „generalinį“ įgaliojimą atsakovui L. D. tvarkyti visą jo turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovas šias aplinkybes įrodė, o atsakovai bylos nagrinėjimo metu jų nepaneigė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą teisinį šio santykio reglamentavimą, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Teisėjų kolegija įvertina tas byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad iki ginčijamo pirkimo pardavimo sandorio sudarymo atsakovas L. D. turėjo kreditorinių įsipareigojimų ne tik ieškovui, bet ir kitam kreditoriui SEB bankui. Teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovas L. D., būdamas UAB „Daliktos statyba“ direktoriaus pavaduotoju ir šios bendrovės akcininku, turėjo žinoti ir žinojo apie nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio prasidėjusius teisminius procesus pagal kreditorių reikalavimus UAB „Daliktos statyba“ dėl piniginių prievolių nevykdymo. Jis pats buvo sudaręs laidavimo sutartį su AB SEB banku dėl UAB „Daliktos statyba“ suteikto 100 000 Lt kredito ir SEB bankui buvo įkeitęs savo turtą. Taigi, būdamas patyrusiu verslininku, jis gerai suprato, kokios pasekmės laukia jo įkeistam turtui, kai UAB „Daliktos statyba“ pateko į finansinę krizę ir sutriko atsiskaitymai už kreditą su banku. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, perleisdamas jam priklausantį turtą atsakovui A. B., žinojo, kad sandoris pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises, nes jis pardavė tuo metu buvusį vienintelį neapsunkintą vertingą savo turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovo, kaip L. D. kreditoriaus, reikalavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šioje ginčo dalyje nustatytą faktinę aplinkybę, jog atsakovas L. D. teiginiui, kad tuo metu jis turėjo apie 300 000 Lt santaupų, pagrįsti nepateikė jokių leistinų įstatymo įrodymų. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas A. B., kaip suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu asmuo, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamo sandorio sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies (L. D.) patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir kt. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose nurodomas skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumas vertinant atsakovų nesąžiningus veiksmus sudarant sandorį.

78Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose nagrinėjamos aplinkybės, kad sandorį sudarę asmenys nebuvo susiję giminystė ryšiais, kas leido teismui spręsti dėl atsakovų nesąžiningumo prezumpcijos sudarant ginčijamą sandorį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš pateiktų į bylą duomenų iš Gyventojų registro matyti, kad atsakovo L. D. motina E. D. yra atsakovo A. B. patėvio V. A. I. sesuo ( 4 t. b.l. 90-96). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas A. B. paaiškino, kad jo motina su V. A. I. santuokoje pragyveno apie 20 metų. Byloje yra duomenys ( 4 t. b.l.16-19, 20-27, 28, 36, 43-48, 31-34 ), kad tam tikra grupė tų pačių asmenų yra susiję tiek su L. D., tiek su A. B.. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose taip pat užfiksuota tų pačių asmenų grupė, kuri įvardijama draugais socialiniame tinklalapyje (1 t. b.l. 31-35 , 121-122 , 2 t. b.l. 56-60). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą faktinę aplinkybę, jog sudarant 2008 12 30 pastato pirkimo-pardavimo sutartį, tą pačią dieną atsakovas A. B. išdavė L. D. įgaliojimą pilna apimtimi valdyti ir disponuoti visu A. B. priklausančiu turtu, atlikti plačia apimtimi veiksmus, susijusius su turto valdymu ( 3 t. b.l. 15 ). Visos šios aplinkybės paneigia apeliantų teiginius kad atsakovai iki 2008 12 30 sandorio sudarymo artimai nebendravo ir nebuvo pažįstami.

79Teisėjų kolegija pažymi, kad Septintoji Actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga nulemta šio instituto prasmės ir tikslo. Sandorio pripažinimas negaliojančiu Actio Pauliano instituto taikymo atveju sukelia teisinius padarinius tik actio Pauliano ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina šio kreditoriaus teisių pažeidimams pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.). Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Actio Pauliano ieškinys pareikštas nepažeidžiant CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino, laikytas pilnai įrodytu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas jį patenkinti ir pripažinti negaliojančia atsakovų L. D. ir A. B. sudarytą gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kaune, 41/100 dalių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-8104 ir 2008 12 30 sudarytą Sutartį Nr.1-8105 dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn bei pripažinti atitinkamai negaliojančiomis šių sandorių teisines registracijas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis byloje, todėl apeliantų teiginiai apie teismo sprendimo nepagrįstumą ir jo neįrodytinumą yra atmestini (LR CPK 178 str.).

80Pripažinus minėtą sandorį negaliojančiu, naginėjamoje byloje būtina taikyti restituciją, grąžinti šalis į pirmykštę iki sandorio buvusią padėtį, visų pirma tam, kad būtų atkurtas skolininko mokumas (LR CK 1. 80 str. 2 d.). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų L. D. ir A. B. skundų teiginius, kad šioje byloje nebuvo faktinės ir teisinės galimybės taikyti restitucijos natūra, sutartimi perleistas turtas buvo pagerintas (t.2, b.l.34-36), o turto vertė šiai dienai yra žymiai didesnė nei sutarties sudarymo metu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog perleistas turtas yra išlikęs, jis gali būti grąžintas natūra buvusiam pirminiam savininkui, o buvęs nesąžiningas šio turto įgijėjas turi įstatymo numatytą teisę kreiptis dėl atlyginimo dėl turto pagerinimo įstatymo nustatyta tvarka.

81Teisėjų kolegija laiko, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jopg pripažinus 2008 12 30 pastato pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, yra faktinis ir teisinis pagrindas taip pat pripažinti negaliojančia ir 2008 12 30 Sutartį Nr.1-8105 (1 t. b.l. 91) kuria nekilnojamasis turtas priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas vieno atsakovų kito nuosavybėn, kadangi perdavimo aktas buvo sudarytas neteisėto sandorio pagrindu, o neteisėto sandorio pagrindu sudarytas kitas sandoris negali būti pripažintas teisėtu.

82Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B., tapęs pastato dalies savininku, 2009 10 21 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-10221 pagrindu sudarė 2010 04 21 su Kauno apskritimi Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1929, pagal kurią išsipirko iš valstybės 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ) (2 t. b.l. 142). Teisėjų kolegija vertina, kad pripažinus negaliojančiomis 2008 12 30 pastato dalies pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008 12 30 Sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn Nr.1-8105, šių negaliojančiais pripažintų sandorių pagrindu sudaryti administraciniai aktai ir kiti sandoriai taip pat negali likti galioti, nes jie yra neteisėti, kadangi iš neteisės negali kilti teisėtas sandoris. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2009 10 21 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-10221 iš dalies, t.y. ta apimtimi, kuria buvo nuspręsta atsakovui A. B. parduoti 0,0505 ha valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), Kaune, taip pat iš dalies pripažintini negaliojančiais, t.y. ta apimtimi, kuri liečia atsakovą A. B., 2010 04 21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir 2010 04 21 Valstybinės žemės priėmimo-perdavimo aktą Nr. 97 (2 t. b.l. 145-148). Teisėjų kolegija laiko šioje ginčo dalyje nepagrįstus apeliantų argumentus, kadangi pagal Žemės įstatymo 10 str. 4 d. valstybinės žemės sklypai, išskyrus komentuoto įstatymo straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Taip pat Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1-5 p įtvirtinti atvejai, kai valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, t.y. įstatyme numatyti atvejai, kai valstybinę žemę leidžiama įsigyti ne tam, kas pasiūlys didžiausią kainą, o tam, kas turi įstatyme įtvirtintą pirmumo teisę pirkti ar nuomoti valstybinę žemę. Iš bylos duomenų matyti, valstybinės žemės sklypo dalį atsakovas A. B. nupirko ne aukciono būdu. Pripažinus negaliojančiomis 2008 12 30 pastato dalies pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008 12 30 Sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn Nr. 1-8105, darytina pagrįsta išvada, kad ginčo dalies žemės sklypas atsakovui A. B. 2010 04 21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2010 04 21 Valstybinės žemės priėmimo-perdavimo aktu Nr. 97, perleistas tai pat ir pažeidžiant Žemės įstatymo 10 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos". Todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismui buvo pagrįstas pagrindas pripažinti, kad byloje ginčijamas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas iš dalies pažeidus viešosios teisės principą – valstybės turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, prieštarauja šio reguliavimo principams bei tikslams ir yra iš dalies niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis; 1.96 str.). 2010 04 21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pripažinus iš dalies negaliojančia, kartu iš dalies negaliojančiu pripažintinas ir 2010 04 21 Valstybinės žemės priėmimo-perdavimo aktas Nr. 97, kadangi minimi du sandoriai buvo sudaryti 2009 10 21 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-10221 pagrindu, todėl šis administracinis aktas turėjo būti iš dalies panaikintas. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai visa, ką yra gavusi pagal sutartį (taikoma restitucija). Todėl grąžinus turtą valstybei, atsakovui pagrįstai skundžiamu teismo sprendimu yra priteista iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip pardavėjo - Kauno apskrities viršininko administracijos - teisių perėmėjui 58, 54 Lt suma.

83Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija visiškai atmeta atsakovų apeliacinių skundų motyvus kaip nepagrįstus (LR CPK 178 str.), skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str.l 2,. 3 dalys).

84Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

85Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas patikslintu ieškiniu (t.2, b.l.95-103) prašė: 1) pripažinti... 5. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog atsakovas L. D. 2008-04-14 ir 2008-07-08 iš... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana instituto... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 10. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu (t.5, b.l.3-18) prašo Kauno miesto... 11. 1. Ieškovas sutarties sudarymo metu (2008-12-30) neturėjo reikalavimo teisės... 12. 2. Teismas netinkamai vertino įrodymus apie atsakovo L. D. turtinę padėtį... 13. 3. Teismas netinkamai vertino ir įrodymus, susijusius su atsakovo L. D. turto... 14. 4. Ginčo sutartis nesąlygojo atsakovo L. D. turtinės padėties pokyčių,... 15. 5. Nuspręsdamas, jog ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, teismas... 16. 7. Teismas pažeidė ieškinio senaties taikymo principus. Atsisakydamas... 17. 8. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.) ir... 18. 9. Ieškovas netinkamai vykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą pareigą... 19. 10. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl aplinkybės, jog atsakovas L. D.... 20. 11. Įgaliojimo L. D. išdavimas 2008-12-30 negali neabejotinai įrodyti... 21. 12. Teismas neteisingai nustatė, jog atsakovus siejo giminystės ryšiai,... 22. 13. Atsakovas A. B., sudarydamas sutartį, buvo pakankamai atidus ir... 23. 14. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovui, netiksliai paskirstė... 24. 15. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė svarbią aplinkybę, vertinant atsakovo... 25. 16. Nesant pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia ab initio, nėra... 26. 17. Teismo išvada, jog restitucija natūra yra galima, nes daikto būklės... 27. 18. Teismas netinkamai taikė sąžiningo įgijėjo teisių apsaugą... 28. 19. Kadangi teismas nepagrįstai pripažino 2008-12-30 sutartis... 29. 20. Panaikindamas 2009-10-21 Kauno apskrities viršininko įsakymą dalyje,... 30. Atsakovas L. D. apeliaciniu skundu (t.5, b.l.20-25) prašo Kauno miesto... 31. 1. Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės... 32. 2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino atsakovų nurodytų... 33. 3. Ieškovas neįrodė aplinkybių, jog egzistuoja actio Pauliana taikymo... 34. 4. 2008-12-30 sutartys ieškovo teisių negalėjo pažeisti, kadangi L. D.... 35. 5. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovų nesąžiningumą, sudarant ginčo... 36. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 37. 1. Sudarant 2010-04-21 valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, buvo... 38. 2. Pagal LAT praktiką, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški... 39. 3. Teismas patenkino perteklinį ieškovo reikalavimą panaikinti 2010-04-21... 40. 4. Teismo sprendimas, pripažinus 2010-04-21 pirkimo-pardavimo sutartį ir... 41. 5. Ieškovas neįrodė actio Pauliana ieškinio sąlygų viseto. Ieškovas... 42. Ieškovas V. M. atsiliepimais į atsakovų A. B. ir L. D. apeliacinius skundus... 43. 1. Skundų argumentai, jog ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovas... 44. 2. Skunduose nepagrįstai teigiama, jog sudarant ginčijamą sutartį, ieškovo... 45. 3. Iš įrodymų byloje matyti, jog L. D. turtinė padėtis 2011 m. buvo tokia... 46. 4. Atsakovo A. B. skunde nepagrįstai teigiama, kad analizuodamas atsakovo L.... 47. 5. Skundų argumentai, jog nuspręsdamas, kad ieškovas nepraleido ieškinio... 48. 6. Skunduose nepagrįstai teigiama, jog apie ginčijamą sutartį ieškovas... 49. 7. Teismo motyvai, jog tam, kad prasidėtų ieškinio senaties terminas,... 50. 8. Atsakovas A. B. nepagrįstai skunde remiasi LAT nutartimi Nr. 3K-3-493/2006,... 51. 9. Skundų argumentai, jog teismas nepagrįstai konstatavo atsakovų... 52. 10. Skundų argumentus, kad ginčo sutartimi turtas buvo parduotas už rinkos... 53. 11. Atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ginčijamas sandoris... 54. 12. A. B. skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas, vertindamas ginčijamo... 55. 13. Teismo motyvai, jog A. B. turėjo pareigą pasidomėti L. D. turtine... 56. 14. A. B. skunde nepagrįstai remiasi tuo, jog išduotas teismo leidimas jam... 57. 15. A. B. skundo argumentus, jog jo sąžiningumą pagrindžia į ginčijamu... 58. 16. Teismas pagrįstai taikė restituciją natūra. Kadangi A. B. buvo... 59. 17. Apelianto A. B. skunde nurodytoje LAT nutartyje Nr. 3K-3-4/2012... 60. 18. Teismui konstatavus, kad A. B. yra nesąžininga sandorio šalis, A. B.... 61. 19. Pripažinęs 2008-12-30 sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu,... 62. 20. Apelianto A. B. skundo argumentai, jog nebuvo pagrindo iš dalies... 63. Atsakovas L. D. atsiliepimu į atsakovo A. B. apeliacinį skundą (t.5,... 64. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 65. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl teisinių ir faktinių... 66. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, tas... 67. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu... 68. Apeliaciniu skundu apeliantai skundžia teismo sprendimo pagrįstumą ir... 69. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad... 70. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų... 71. Teismas skundžiamame teismo sprendime pagrįstai ir teisingai nustatė, jog L.... 72. Teisėjų kolegija atmeta apelianto A. B. apeliacinio skundo motyvus, jog... 73. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo... 74. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta B. ir... 75. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas... 76. Teisėjų kolegija pažymi, kad ketvirtoji Actio Paulianio instituto taikymo... 77. Teisėjų kolegija pažymi, kad penktoji ir šeštoji Actio Paulianio instituto... 78. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose nagrinėjamos... 79. Teisėjų kolegija pažymi, kad Septintoji Actio Pauliano ieškinio patenkinimo... 80. Pripažinus minėtą sandorį negaliojančiu, naginėjamoje byloje būtina... 81. Teisėjų kolegija laiko, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai... 82. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B., tapęs pastato dalies savininku, 2009 10... 83. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija visiškai atmeta... 84. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 85. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą palikti...