Byla 1A-557-719-2013

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Artūro Ridiko, teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant: prokurorui R. D. , gynėjai advokatei K. L., nuteistajam A. I.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013-05-27 nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. paskiriant dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo bei suėmimo terminą nuo 2012 m. kovo 3 d. iki 2012 m. kovo 13 d. Šiuo nuosprendžiu taip pat R. E. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 259 str. 1 d. paskiriant dvidešimt dviejų MGL (2860 Lt) dydžio baudą, į bausmę įskaitant laikinojo sulaikymo terminą nuo 2012 m. kovo 27 d. iki 2012 m. kovo 28 d. (vieną parą) ir laikant R. E. nubaustu dvidešimties MGL (2600 Lt) bauda, kurią jis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti per šešis mėnesius, tačiau R. E. apeliacinio skundo nepateikė.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4A. I. nuteistas už tai, jog 2012-03-02 apie 23.30 val. Vilniaus mieste, Ateities gatvė ( - ) esančioje parduotuvės „( - )“ automobilių stovėjimo aikštelėje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pravarde „Ž.“, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 1050 Lt įgijo 31,04 gramo narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš įsigijimo vietos gabeno automobiliu „( - )“ valstybinis Nr. ( - ) į Utenos miestą, kol 2012-03-03 apie 01.10 val. kelio Vilnius - Utena 87 kilometre, buvo sulaikytas ir pristatytas į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kiemą, esantį Utenoje, Maironio g. 3, kur 01.35 val. automobilio „( - )“, valstybinis Nr. ( - ) apžiūros metu ši narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

5R. E. nuteistas už tai, kad 2012-03-02, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Vilniaus mieste, telefonu duodamas patarimus ir nurodymus kur A. I. gali neteisėtai įsigyti narkotinių medžiagų kanapių ir jų dalių, po ko telefonu nurodęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pravarde „Ž.“ apie tai, kad A. I. nori iš jo įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, 2012-03-02 apie 17.17 val. telefonu Nr. ( - ) suderinęs A. I. ir narkotines medžiagas platinančio asmens pravarde „Ž.“ susitikimo vietą ir laiką ir tokiu būdu suorganizavęs jų susitikimą, tą pačią dieną, apie 21.45 val., Vilniaus mieste, Ateities g. ( - ) esančioje parduotuvės „( - )“ automobilių stovėjimo aikštelėje suvedė A. I. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „( - )“ platinančiu narkotines medžiagas ir šiais savo veiksmais padėjo A. I. neteisėtai už 1050 Lt iš minėto asmens įgyti ne mažiau kaip 31,04 gramą narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių.

6Apeliaciniu skundu A. I. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2013-05-27 nuosprendį pakeisti ir jo veiką iš BK 260 str. 1 d. pekvalifikuoti į BK 259 str. 1d., o to nepadarius taikant BK 54 str. 3 d., 62 str. 2 d., paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę, t.y. skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, jog liudytojos L. K. bei D. V. tik patvirtino tą faktą, jog dėl narkotinių medžiagų įgijimo bendravo apeliantu, tačiau narkotines medžiagas įgijo ne iš jo, kas patvirtina aplinkybę, jog narkotines medžiagas pirko savo reikmėms. Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog byloje esantys teismo nuosprendyje nurodyti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, įgijus narkotines medžiagas platinimo tikslu, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 260 str. 1 d., pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. reikalavimus, nes nuosprendį, iš esmės grindė tik prielaidomis apie neva galimus narkotinių medžiagų pardavimus, kurie nebuvo nustatyti, teisiškai įvertinti ir inkriminuoti, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., sudėties, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007; 2K-781/2007; 2K-4/2009; 2K-36/2009; 2K-75/2009), pagal kurią, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi: 1) šių medžiagų kiekis; 2) jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės; 3) paruoštų vartoti dozių skaičius; 4) tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas; 5) ar kaltininkas anksčiau yra platinęs narkotines medžiagas; 6) ar buvo susitarimas su vartotoju, nes visos šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra nustatytos. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog pat apeliantas vartoja narkotines medžiagas – kanapes, anksčiau nėra platinęs narkotinių medžiagų, nebuvo susitaręs su jokiu vartotoju, o 2012-03-02 Vilniuje įgyta narkotinė medžiaga negali būti laikoma dideliu kiekiu, nes rasta ir paimta 31,04 gramo. Pastebima, jog tuo atveju, jei narkotinės ar psichotropinės medžiagos nebuvo parduotos ar kitaip platintos, kaltininko veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 260 str. 1 d. tik nustačius, kad jie buvo atlikti, turint tikslą tas medžiagas parduoti ar kitaip platinti, tačiau nagrinėjamu atveju to nustatyta nebuvo, dėl ko jo veika turėtų būti kavalifikuojama pagal BK 259 str. 1 d. Be to, apeliantas nurodo ir tai, kad skiriant bausmę turi būti atsižvelgta į tai, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi, ikiteisminiam tyrimui padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, juos padariusius asmenis, savo iniciatyva prašėsi būti apklausiamas, davė išsamius parodymus ir nurodė kartu veikusius asmenis, o taip pat yra neteistas, mokymosi įstaigoje charakterizuojamas teigimai, šiuo metu yra dirbantis, lanko kursus, padeda savo neįgaliesiems tėvams, kas rodo, jog turi būti skirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

7Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

8Apeliacinis skundas atmetamas.

9Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nuodugniai ištyrė baudžiamosios bylos medžiagą, pagal įstatymo nuostatas vertino byloje esančius duomenis bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, dėl ko nėra jokio pagrindo tenkinti A. I. apeliacinį skundą.

10Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas apelianto kaltumą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įstatymų nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai nuteisė A. I. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, bei išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų ir, remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

11Kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai buvo patikimi ir pakankami priimti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį A. I. atžvilgiu, padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes, o šiuo atveju nėra pagrindo apelianto veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 str. str. 1 d. ar skirti švelnesnę bausmę.

12Tiek BK 259 str. 1 d., tiek BK 260 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Tai būtinasis veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., sudėties požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.).

13Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. I. kaltu pagal BK 260 str. 1 d., išsamiai bei detaliai nurodė, kodėl pastarojo veika kvalifikuojama būtent pagal šį straipsnį. Byloje esančių įrodymų visuma – duomenys, gauti atliekant operatyvinius veiksmus, liudytojų L. K. bei D. V. parodymai ikiteisminio ir teisiamojo posėdžio metu, liudytojų T. J. ir A. P. parodymai bei kita bylos medžiaga leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog A. I. narkotines medžiagas įgijo ir gabeno turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog apeliantas narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Be to, pastabėtina ir tai, jog BK 260 str. 1 d. dispozicija nereikalauja kiekvienu atveju nustatyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo fakto. Veika kvalifikuojama pagal šį straipsnį tiek tuo atveju, kai nustatomas minėtos medžiagos perdavimo kitam asmeniui faktas (platinimas), tiek tuo atveju, kai kaltininkas to nepadaro, tačiau byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad tokį tikslą jis turėjo, juo labiau kad liudytojas T. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, o teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog įvykio dieną važiuojant iš Vilniaus su A. I. bei D. R. buvo sustoję ir A. I. pasiūlymu parūkė narkotinių medžiagų. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog A. I. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, nors pats A. I. inkriminuotame kaltinime nurodyta dieną įsigytų medžiagų perdavimo už atlygį kitiems asmenims faktas nagrinėjamu atveju ir nėra nustatytas.

14Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 str. 5 d. nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų patikrinimo, vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Nuosprendyje motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė, apelianto argumentus, jog jis įgijo narkotines medžiagas tik savo reikmėms, nurodyti. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas apelianto kaltumą ir surašydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė tinkamai.

15Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme ir nurodo, jog atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, jam turėtų būti skirta švelnesnė bausmė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skirdamas A. I. bausmę pagal BK 260 str. 1 d. apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės individualizavimui aplinkybes ir pagrįstai nurodė, jog A. I. baudžiamąją atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra, o bausmę pastarajam paskyrė laikydamasis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę atsižvelgė ir įvertino tai, jog jis padarė sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, yra neteistas (2 t. 1 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t. 199-200 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (2 t., 5 b. l.), psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (2 t., 8 b. l.), o taip pat į tai, kad nėra A. I. atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių. Taigi nagrinėjamu atveju, teismas įvertino iš esmės visas reikšmingas bei apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir paskyrė bausmę, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam minimumui. Apelianto argumentai, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 62 str. 2 d. ar 54 str. 3 d. nuostatos, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, yra atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog A. I. turėtų būti skiriama švelnesnė, negu inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė ar paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui.

16Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas 2013-05-27 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

17Teismas, vadovaudamasis BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

18Nuteistojo A. I. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai