Byla 2A-1111-619/2014
Dėl padarytos žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski, Loretos Lipnickienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB ,,F2M GROUP“ ieškinį atsakovui M. M. dėl padarytos žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas BUAB ,,F2M GROUP“ pareikšdamas ieškinį prašė teismo priteisti iš atsakovo M. M. 18 500 Lt padarytai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas ir UAB „Vizujus ir partneriai“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08/22, pagal kurią ieškovas užsakė baldų komplektus ir įsipareigojo juos priimti ir sumokėti nustatytą kainą, o UAB „Vizujus ir partneriai“ įsipareigojo juos pagaminti, sumontuoti ir perduoti. 2009 m. sausio 29 d. prekių perdavimo-priėmimo aktu UAB „Vizujus ir partneriai“ pagal sutartį užsakytus baldus perdavė, o ieškovo direktorius, byloje atsakovas, priėmė. Pagal PVM sąskaitą faktūrą už baldus mokėtina suma siekė 21 100 Lt. 2010 m. balandžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, o 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Vizujus ir partneriai“ kreditorinis reikalavimas. Ieškovas už baldus neatsiskaitė, todėl UAB „Vizujus ir partneriai“ paskaičiavo 4 000 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. Minėti baldai ieškovo administratoriui perduoti nebuvo ir įmonė šio turto faktiškai neturi, o skola UAB ,,Vizijus ir partneriai“ už perduotus baldus nesumokėta, todėl kreditoriaus UAB ,,Vizijus ir partneriai“ kreditoriniai reikalavimai liko nepatenkinti. Ieškovo teigimu, atsakovas būdamas ieškovo direktoriumi ir juridinio asmens dalyviu dar prieš bankroto proceso inicijavimą įmonei žinojo, kad įmonė yra nemoki. Atsakovui buvo žinomos sandorio sudarymo pasekmės t.y. tai, kad įmonė nebus pajėgi atsiskaityti už suteiktas baldų gamybos paslaugas. Tačiau šis, ne pirmo būtinumo sandoris buvo sudarytas ir įmonei buvo nenaudingas bei nuostolingas, nes įmonė negavo jokio pelno, o minėti baldai taip ir nebuvo panaudoti įmonės poreikiams patenkinti. Sandoriu buvo siekta, kad įmonėje liktų kuo mažiau turto. Ieškovo teigimu, atsakovas elgėsi nesąžiningai ir veikė priešingai įmonės tikslams ir interesams, dėl ko savo neteisėtais veiksmais padarė žalą įmonės veiklai. Atsakovas, iki bankroto bylos iškėlimo būdamas įmonės direktoriumi, privalėjo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, tame tarpe ir baldus, tačiau jo neperdavė, pažeidė ĮBĮ nuostatas ir nevykdė teismo sprendimo. Dėl šių priežasčių atsakovas pažeidė įstatymo nustatytą tvarką ir pareigą elgtis atsakingai ir atidžiai. Bankroto administratoriaus žiniomis minėtas turtas yra atsakovo namuose ir yra naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl šios priežasties ieškovas manė, kad atsakovas, kaip įmonės direktorius pasisavino įmonės vardu ir už įmonės lėšas pirktą turtą – baldų komplektus ir naudojo juos savo, o ne įmonės poreikių tenkinimui. Dėl šios priežasties atsakovui kilo pareiga atlyginti įmonei padarytą žalą.

7Atsakovas M. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovo administratoriaus administravimo išlaidų, paskirti ieškovo administratoriui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant jam. Nurodė, kad nuo 2009 m. lapkričio 27 d. atleido save iš ieškovo vadovo pareigų bei 2009 m. lapkričio 27 d. pardavė 100 proc. ieškovo akcijų A.-U.-R. Dėl šios priežasties 2009 m. lapkričio 27 d. nutruko atsakovo teisiniai ryšiai su ieškovu. Atsakovo teigimu, būdamas ieškovo akcininku jis veikė tinkamai, sąžiningai, atidžiai ir kvalifikuotai, o visi jo sudaromi sandoriai buvo nukreipti į ieškovo įstatuose numatytų tikslų siekimą. Įmonės veikla daugiausia buvo vykdoma statybos ir nekilnojamojo turto srityse, užsiėmė prekyba, tame tarpe ir baldų. Baldai buvo perparduodami užsakovams ir įmonė iš šios veiklos gaudavo pelno. Sutartis su UAB „Vizujus ir partneriai“ taip pat sudaryta turint tikslą baldus perparduoti ir buvo įprastinis įmonės sandoris nesukėlęs neigiamų pasekmių. Baldų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną ieškovo finansinė padėtis nebuvo tokia bloga, kad būtų pagrindas inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, o Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, analizavo ir vertino ieškovo būklę, buvusią 2010 m. balandžio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei pusantrų metų po sutarties sudarymo. Todėl atsakovo manymu, nebuvo pagrindo teigti, kad jeigu 2010 m. balandžio 28 d. buvo sąlygos iškelti bankroto bylą ieškovui, tai tos sąlygos buvo ir 2008 m. rugpjūčio 28 d. Atsakovo teigimu, ieškovo direktoriaus pareigas jis ėjo iki 2009 m. lapkričio 27 d., o įmonės turtą ir dokumentus tą pačią dieną perdavė naujam įmonės akcininkui pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo teigimu, jo namuose nėra ieškovo įsigytų baldų, kadangi jis nėra jų nei nusipirkęs, nei juos neteisėtai pasisavinęs iš ieškovo. Jo teigimu, ieškovo įsiskolinimas UAB „Vizujus ir partneriai“ negali būti laikomas ieškovo patirta žala, kadangi tokia skola nebuvo dirbtinai sukurta, o atsirado sutarties pagrindu už realiai įsigytus baldus, kurie buvo perduoti ieškovui ir jo priimti. Baldus apskaičius ieškovo apskaitoje jie buvo parduoti, o iš jų pardavimo gauta pelno. Todėl neaišku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu ieškovo įsiskolinimas UAB „Vizujus ir partneriai“ prilyginamas ieškovo patirtai žalai, jeigu prisiimdamas prievolę sumokėti baldų pardavimo kainą, ieškovas gavo adekvačią priešpriešinio pobūdžio naudą – baldus. Atsakovui neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, ieškovas nepatyrė žalos, todėl priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir tariamų ieškovo nuostolių nėra ir negali būti. Ieškovui neįrodžius visų būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, atsakovui nekilo pareiga įrodinėti savo nekaltumą. Dėl ieškovo administratoriaus nepagrįsto kreipimosi į teismą prašė skirti jam 20000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos priteisiant jo naudai.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Iš atsakovo M. M., ieškovo BUAB „F2M group“ naudai priteista 18 500 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2013 m. kovo 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. iš M. M., valstybei priteista 555 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas ir 41,19 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

10Teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Tuo tikslu ĮBĮ nustatyta, kad iškėlus įmonei bankroto bylą jos valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o visi įmonės dokumentai turi būti perduodami įmonės bankroto administratoriui pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminu ir pan. Iškėlus bankroto bylą įmonei, bankrutuojančios įmonės valdymo organams išlieka pareiga atlyginti įmonei padarytą žalą.

11Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad neperduoti ieškovui baldai yra išmontuoti ir 2009 m. vasario 3 d. parduoti UAB ,,Narvija“. Minėtų aplinkybių nepatvirtino ir atsakovo į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros Serija F2M Nr. 20090203-1, F2M Nr. 20090203-2 ir F2M Nr. 20090203-3 bei kasos pajamų orderis Serija F2M Nr. 22, nei ilgalaikio turto įvedimo eksploatacijon aktas bei ilgalaikio turto likvidavimo aktas. Tuo tarpu, ieškovo argumentus patvirtino liudytojų – UAB ,,Vizujus ir partneriai“ direktoriaus parodymai apie tai, kad baldai pagaminti pagal UAB ,,Narvija“ užsakymą buvo pagaminti išskirtinai atsakovo namams. Minėti baldai buvo nestandartiniai, pritaikyti pagal konkrečius atsakovo namo išmatavimus, buvo montuojami sienų angose ir jų panaudojimas kitoje vietoje praktiškai neįmanomas. Atsakovo teiginius dėl baldų išmontavimo ir perdavimo UAB ,,Narvija“ taip pat paneigė prieštaringi liudytojų parodymai dėl baldų išmontavimo terminų, sąlygų bei pervežimui naudotų mikroautobusų skaičiaus. Todėl liudytojų M. M., M. J. ir V. J. parodymus, dėl jų nenuoseklumo, teismas vertino kritiškai (CPK 178 str., 183 str., 185 str.).

12Teismas nustatęs, kad buvęs įmonės administracijos vadovas (atsakovas), pardavęs savo akcijas naujam akcininkui, įmonei priklausančio turto neperdavė, padarė išvadą, jog jis yra atsakingas už trumpalaikio turto neišsaugojimą ir jo neperdavimą naujam įmonės vadovui ir tai laikytina jo neteisėtais veiksmais. Teismas sprendė, kad nustačius įmonės valdymo organų padarytą žalą, ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas. Kadangi bankrutuojančiai įmonei padaryta žala pasireiškė tuo, kad padidėjo jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėjo turtinė padėtis, atsirado įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl 18 500 Lt žalos atlyginimo buvo patenkintas, kartu priteisiant procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (CK 2.87 str., 6.246-6.249 str., 6.210 str. 1 d., CPK 93, 98 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Atsakovas M. M. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB ,,F2M GROUP“ administratoriaus ieškinį atmesti.

15Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas dalį būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (t.y. atsakovo neteisėtus veiksmus ir ieškovės patirtą žalą) skundžiamame sprendime nustatė nepagrįstai, o kitos dalies (t.y. priežastinio ryšio ir didelės atsakovo kaltės) apskritai nenustatė. Apelianto įsitikinimu, faktą, kad ieškovė baldus pardavė ir perdavė UAB ,,Narvija“, o pastaroji juos nupirko, priėmė ir naudojo bendrovės veikloje patvirtina tiek į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - 2009 m. vasario 3 d. PVM sąskaita-faktūra numeris 20090203-2, 2009 m. vasario 18 d. kasos pajamų orderio kvitas numeris 22, atsiskaitymų su partneriais detalizacija, 2009 m. vasario 3 d. ilgalaikio turto įvedimo eksploatacijon aktas numeris 09/02 ir 2012 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto likvidavimo aktas numeris 12/7, tiek atsakovo paaiškinimai, tiek liudytojais apklaustų UAB ,,Narvija“ direktoriaus V. J. bei apskaitininkės M. J. parodymai. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų parodymus ir minėtus rašytinius įrodymus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nurodytose PVM sąskaitose-faktūrose pateiktas beveik identiškas prekių aprašymas, tas pats jų kiekis, panaši kaina, artimas PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo laikas, artimas prekių perdavimo-priėmimo laikas. Teismas neįvertino, jog ieškovas aplamai neturėjo kur baldų sandėliuoti. Todėl įvertinus virš nurodytas aplinkybes vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, vienareikšmiškai galima labiau tikėti tuo, jog ieškovas pardavė UAB ,,Narvija“ būtent ginčo baldus, o ne priešingai, t.y. visos nurodytos aplinkybės yra tik atsitiktinis sutapimas. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pripažino įrodyta aplinkybę, administratoriaus įrodinėtiną aplinkybę, jog baldai yra atsakovo namuose, kuriuose jie buvo sumontuoti. Tačiau nurodyta aplinkybė nėra pagrindžiama jokiais įrodymais. Juo labiau, kad nė vienas iš apklaustų liudytojų neparodė, kad baldai yra atsakovo namuose. Atsižvelgiant į nurodytą apeliantas teigia, kad teismas padarė esminį civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų pažeidimą, kadangi apie skolininko nesąžiningumą sprendė ne iš jo paties veiksmų, bet iš kito, byloje apskritai nedalyvavusio asmens veiksmų (neveikimo). Baldų išmontavimo aplinkybės taip pat niekaip nepatvirtina ir negali patvirtinti tos aplinkybės, kad baldai tebėra atsakovo namuose, o ieškovo administratorius nepateikė jokių aptariamą aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Apelianto manymu, tai reiškia, kad teismas civilinę atsakomybę atsakovo, kaip buvusio ieškovo vadovo atžvilgiu pritaikė nepagrįstai ir neteisėtai. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nepripažino įrodyta (nustatyta) aplinkybe, jog ieškovas 2009 m. vasario 3 d. pardavė baldus UAB ,,Narvija“. Įvardindamas neteisėtais atsakovo veiksmais baldų neišsaugojimą ir jų neperdavimą naujam ieškovo akcininkui ir vadovui, teismas šių konkrečių neteisėtų veiksmų sudėties išvis neatskleidė ir juos patvirtinančių aplinkybių nenustatinėjo, netyrė ir nevertino. Teismas nesiaiškino ir nenustatė, ar tariamo baldų neišsaugojimo (netekimo, praradimo) momentu jie apskritai buvo ieškovo nuosavybė. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliantas daro vienareikšmišką išvadą, jog teismo išvada dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.) yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas pasisakydamas dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos (CK 6.249 str.) fakto ir dydžio, žala netiesiogiai įvardino ieškovo skolą UAB ,,Vizujus ir partneriai”, kuri atsirado visiškai natūraliai (sutarties pagrindu, už realiai (iš tikrųjų) įsigytus baldus) ir liko nepadengta dėl objektyvių priežasčių (finansinių problemų), bet ne dėl kokių nors atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad apskritai nėra aišku, ar bus, o jeigu bus, tai kokia apimtimi, bus patenkintas UAB ,,Vizujus ir partneriai” kreditorinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje, kad teismo nustatytos ieškovo patirtos žalos neleidžia laikyti realia. Teismas nepagrįstai netyrė ir nenustatė UAB ,,Vizujus ir partneriai” kreditorinio reikalavimo dydžio nepagrįstumo. Apelianto teigimu, nagrinėjant priežastinio ryšio tarp tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų ir jais ieškovui padarytos žalos (CK 6.247 str.), teismas šios aplinkybės apskritai nenustatinėjo ir dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos skundžiamame sprendime nepasisakė, kas leidžia apeliantui daryti išvadą, kad priežastinis ryšys nagrinėjamoje byloje liko neįrodytas. Nagrinėjant priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui tariamai padarytos žalos klausimą yra akivaizdu, kad žala būtų atsiradusi, net jei ir nebūtų neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, jeigu atsakovas būtų išsaugojęs ir perdavęs baldus naujajam ieškovo akcininkui ir vadovui, tai ieškovo įsiskolinimas UAB ,,Vizujus ir partneriai” vis tiek būtų likęs toks pat, koks yra, nes skolos susidarymą lėmė ieškovo finansinės problemos, o ne baldų neišsaugojimas. Todėl apeliantas teigia, jog teismo nustatyta ieškovo patirta žala vienareikšmiškai negali būti laikoma teismo nustatytu atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatu. Apeliantas pagrįsdamas teismo spendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą remiasi aplinkybe dėl teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo teigdamas, jog skundžiamame teismo sprendime teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens UAB ,,Narvija” teisių ir pareigų (CPK 266 str., 326 str. 2 d. 2 p.). Apelianto teigimu, teismas išanalizavęs ir įvertinęs 2009 metų vasario 3 d. ieškovės ir UAB ,,Narvija” sudarytą baldų komplektų pirkimo-pardavimo sandorį, konstatavo, kad jo dalykas yra ne tas, dėl kurio šalys tvirtino sudariusios sandorį (atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas aptariamo sandorio metu, ir liudytojų apklaustas UAB ,,Narvija“ direktorius V. J. aiškino, kad 2009 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sandorio dalyku yra ginčo baldai, tuo trapu teismas sprendė, kad nėra). Tokiu būdu teismas pakeitė (modifikavo) šalių sudarytą ir jas saistantį pirkimo-pardavimo sandorį, t.y. esminę jo sąlygą – dalyką, o tai reiškia, kad panaikino (paneigė) UAB ,,Narvija“ teises ir pareigas į baldus. Tuo teismas paneigė UAB ,,Narvija“ tiek nuosavybės teises, tiek jos sudėtinių valdymo ir naudojimo teises.

16Ieškovo BUAB ,,F2M GROUP“ administratorius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.

17Nurodo, kad išnagrinėjęs bylą teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas taikytinas atsakovui, kaip įmonės vadovui. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, jog atsakovas pardavęs akcijas naujam akcininkui įmonei priklausiusio turto neperdavė, todėl yra atsakingas už trumpalaikio turto neperdavimą naujam įmonės vadovui, o tai laikytina jo neteisėtais veiksmais. Teismo sprendime taip pat pažymima kokiais atsakovo veiksmais buvo padaryta žala bankrutuojančiai įmonei – padidėjo jos skolų kreditoriams apimtis, t.y. pablogėjo turtinė padėtis, atsirado įmonės skolos, kurių įmonė, jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas kaltais, neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalą. Teismas tinkamai ištyrė liudytojų parodymus apie baldų pardavimo, surinkimo, išrinkimo aplinkybes ir pagrįstai kritiškai vertino liudytojų V. Z., Ž. J. M. M., V. J. ir M. J. parodymus dėl jų prieštaringumo. Taip pat pagrįstai sprendė, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai: 2009 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą-faktūra numeris 20090203-2, 2009 m. vasario 18 d. kasos pajamų orderio kvitu numeris 22 atsiskaitymų su partneriais detalizacija, 2009 m. vasario 3 d. ilgalaikio turto įvedimo eksploatacijon aktas numeris 09/02 ir 2012 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto likvidavimo aktas numeris 12/7, neįrodė, kad buvo parduoti unikalūs (individualiems poreikiams pritaikyti) ginčo baldai pagaminti UAB ,,Vizujus ir partneriai“, nes iš ilgalaikio turto įvedimo eksploatacijon akto matyti, jog buvo parduoti ,,biuro baldai“. Aplinkybę, kad baldai buvo gaminami atsakovo namams patvirtino ir byloje apklaustas UAB ,,Vizujus ir partneriai“ direktorius. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad ginčo baldai buvo perparduoti. Ieškovas kritiškai vertina atsakovo argumentus dėl ginčo baldų perpardavimo UAB ,,Narvija“, nes jo manymu, iš šio sandorio įmonė jokio pelno nebūtų gavusi, nes už pagamintus baldus liko skolinga UAB ,,Vizujus ir partneriai“. Už ginčo baldus tariamai gauta pinigų suma juos perparduodant turėjo būti grąžinta UAB ,,Vizujus ir partneriai“, tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo, todėl šios aplinkybės neleidžia teigti, jog atsakovo tariamai sudarytas sandoris su UAB ,Narvija“ galėjo būti naudingas ir pelningas. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiais, kad baldų sumontavimo/išmontavimo, jų kompleksiškumo ir pritaikomumo aplinkybės nepatvirtina baldų neperpardavimo fakto. Ieškovo teigimu, priešingai nei nurodo apeliantas, minėtos aplinkybės patvirtina, kad baldai nebuvo perparduoti. Baldus montavę/išmontavę specialistai patvirtino, jog baldai buvo specialiai pagaminti atsakovui, jo namams. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo ir liudytojų M. M., V. J., M. J. parodymai vertinami kritiškai. Ieškovo teigimu, apeliantas teigdamas, jog daugiau kaip pusė metų negyvena su savo sutuoktine M. M. ir dėl ji neįleido į namą teismo patikrinti baldų buvimo fakto, nepateikia jokių įrodymų apie atsakovo ir jo sutuoktinės pradėtus skyrybų procesus, o atsakovo deklaravimas, jog jo ir sutuoktinės santuoka yra faktiškai iširusi nesudaro pagrindo tikėti šia aplinkybe ir nepaneigia CK 6.67 straipsnyje nustatytos nesąžiningumo prezumpcijos. Ieškovo teigimu, jis pateikė įrodymus pakankamus išvadai, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, ko pasėkoje įmonė patyrė žalą, tuo tarpu atsakovo pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai nepaneigė ieškovo argumentų, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog neteisėtais atsakovo veiksmais ieškovo įmonei buvo padaryta žala. Minėta žala buvo įvertinta pagal baldų vertę t.y. pagal kreditorinį reikalavimą, kadangi baldai nebuvo perduoti bankroto administratoriui ir už juos nebuvo atsiskaityta, todėl virš minėta žala lygi neperduotų baldų vertei. Žala prilyginta UAB ,,Vizujus ir partneriai“ įsiskolinimo sumai pagrįstai, nes patirta žala yra tiesiogiai sietina su prarastų ir neišsaugotų baldų verte (18 500 Lt). Ieškovo teigimu, nors apeliantas ir teigia, kad tarp atsakovo veikos ir įmonės patirtos žalos nėra priežastinio ryšio, tačiau akivaizdu, jog atsakovas įmonei esant nemokumo būklėje ir žinant, kad įmonė nebus pajėgi atsiskaityti su kreditoriumi sudarė įmonei nenaudingą sandorį, vėliau baldų naujajam įmonės savininkui neperdavė, ko pasėkoje sumažėjo įmonės turtas ir kreditorių galimybės patenkinti jų reikalavimus iš ieškovo turto. Veikdamas priešingai įmonės interesams atsakovas sudarė įmonei nenaudingą sandorį, tokiu būdu, dar labiau pablogindamas įmonės finansinę būklę. Ieškovo teigimu, ieškovas neturėjo pareigos įrodyti atsakovo kaltės, jam pakako įrodyti neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veikos ir atsiradusios žalos, todėl nekaltumo įrodinėjimas tapo atsakovo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje bylos numeris 3K-3-130/2011). Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiais dėl egzistuojančio absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes teismas atsakovo pateiktų įrodymų apie baldų perdavimą UAB ,,Narnija“ nepripažino patvirtinančiais baldų perdavimo faktą. Kadangi atsakovo teiginiai apie baldų perdavimą UAB ,,Narnija“ nebuvo patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, minėtos bendrovės nebuvo pagrindo įtraukti į bylą.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnį įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

20Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus bei tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

21Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, ABĮ 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai. Daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių atsiranda įstatymų (ABĮ 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt.) pagrindu. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla įstatymų, kaip antai ABĮ 37 straipsnio 10 dalis, CK 2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis, pagrindu; už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009, 2009-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, ir kt.).

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad byloje sprendžiant dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Premium konsultacijos“ v. P. Ž., R. T., bylos Nr. 3K-3-14/2013).

23Pažymėtina, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009 ir kt.).

24Nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. UAB ,,F2M GROUP“ ir UAB ,,Vizujus ir partneriai“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį numeris 08/22, pagal kurią UAB ,,F2M GROUP“ užsakė pagaminti baldų komplektus. Pagal sutarties sąlygas už pagamintus baldus UAB ,,F2M GROUP“ įsipareigojo pagamintus baldus priimti ir už juos sumokėti sutartyje sulygtą kainą. UAB ,,F2M GROUP“ direktorius M. M. (apeliantas) 2009 m. sausio 29 d. prekių priėmimo-perdavimo aktu iš UAB ,,Vizujus ir partneriai“ priėmė pagamintus baldus. Tą pačią dieną UAB ,,Vizujus ir partneriai“ išrašė UAB ,,F2M GROUP“ PVM sąskaitą-faktūrą 21 100 Lt sumai (b.l. 9-13). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB ,,F2M GROUP“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Bankrotų administravimas“ (b.l. 17-18). UAB ,,Vizujus ir partneriai“ 2010 m. birželio 9 dieną bankroto byloje pareiškė 18 500 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB ,,F2M GROUP“, kurį Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patvirtino (b.l. 15-16). Atsižvelgiant į tai, kad BUAB ,,F2M GROUP“ už minėtus baldus neatsiskaitė, UAB ,,Vizujus ir partneriai“ priskaičiavo 4 000 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 30 d. iki 2013 m. kovo 31 d.

25Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nurodytose 2009 m. vasario 3 d. PVM sąskaitoje-faktūroje numeris 20090203-2, 2009 m. vasario 18 d. kasos pajamų orderio kvite numeris 22 atsiskaitymų su partneriais detalizacijoje, 2009 m. vasario 3 d. ilgalaikio turto įvedimo eksploatacijon akte numeris 09/02 ir 2012 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto likvidavimo akte pateiktas beveik identiškas prekių aprašymas, tas pats prekių kiekis, panaši kaina, artimas PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo laikas, artimas prekių perdavimo-priėmimo laikas.

26Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu ir sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino virš nurodytus rašytinius įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad jie nepatvirtina aplinkybės apie ginčo baldų perdavimą UAB ,,Narvija“.

27Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 183 str., 185 str.). Vertinant įrodymus turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu, t.y. dokumentai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jų turinys neprieštaringas, iš esmės susijęs su bylos dalyku, ir nėra duomenų, kurie suponuotų šių įrodymų turinio subjektyvumą dėl bylos aplinkybių. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymus, teismas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

28Iš byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros serija F2M numeris 20090203-1 matyti, kad UAB ,,Narvija“ buvo parduoti tam tikri daiktai (28 vnt.), iš sąskaitos-faktūros serija F2M numeris 20090203-2 matyti, kad UAB ,,Narvija“ parduotas ,,baldų komplektas pagal brėžinį“, sąskaitoje faktūroje serija F2M numeris 20090203-3 nurodoma, kad UAB ,,Narvija“ perduodami baldai ,,Kler“, rėmas, stalas-knyga, baldai (...) (b.l.86-88). Tuo tarpu iš byloje esančių brėžinių (b.l. 25-34) ir po brėžiniais esančių aprašymų (pastabų) nėra matoma, kad pagal minėtas sąskaitas-faktūras, juose būtų nurodomi brėžiniuose matomi baldai.

29Teisėjų kolegijos vertinimu, sąskaitos-faktūros serija F2M numeris 20090203-2 įrašas ,,baldų komplektas pagal brėžinį“ nėra detalizuotas ir nepatvirtina, kad UAB ,,Narvija“ buvo perduoti byloje pateiktuose brėžiniuose esantys baldai. UAB ,,Narvija“ 2009 m. vasario 3 d. ilgalaikio turto įvedimo eksploatacijon akto numeris 09/02, akte nurodoma, kad UAB ,,Narvija“ buvo perduoti du ,,biuro baldų“ komplektai (b.l. 101), o iš 2012 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Narvija“ ilgalaikio turto likvidavimo akto numeris 12/7 matyti, kad buvo likviduoti du biuro baldų komplektai (b.l. 102). Taigi, ir šie dokumentai nėra detalizuoti ir neleidžia daryti išvados, jog buvo perduoti byloje pateiktuose brėžiniuose esantys baldai. Iš pateiktų rašytinių įrodymų, greičiau darytina priešinga išvada, jog baldų komplektas pagal brėžinį, kaip nurodoma sąskaitoje -faktūroje serija F2M numeris 20090203-2 (b.l. 87) buvo parduoti, tačiau neapskaityti UAB ,,Narvija“ apskaitoje. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad ginčo baldai buvo parduoti UAB ,,Narvija“.

30Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis bei kritišku byloje liudijusių atsakovo pusės liudytojų M. M., V. J. ir M. J. parodymų vertinimu ir sprendžia, kad minėtų liudytojų teiginiai taip pat nepatvirtino, kad ginčo baldai buvo parduoti UAB ,,Narvija“.

31Byloje liudijęs UAB Vizujus ir partneriai“ direktorius V. V. nurodė, kad dėl baldų gamybos į juos kreipėsi ,,ponia M.“ (M. M.). Su ja buvo derinamas baldų gamybos projektas ( - ) kaime esančiame kotedže. Ji taip pat prašė, kad sutartis būtų su UAB ,,F2 GROUP“. Liudytojas taip pat nurodė, kad ,,pagal pono M.“ (apelianto) prašymą baldus sukėlėme per langus (b.l. 109 (apverstinė pusė)-110). Iš byloje esančio Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM išrašo matyti, kad BUAB ,,F2GROUP“ buveinė registruota ( - ) kaime, ( - ) rajono savivaldybėje (b.l. 19-24), tuo pačiu adresu savo gyvenamąją vietą nuo 1997 m. gruodžio 9 d. deklaravo atsakovas. Tuo tarpu, baldai buvo vežami montuojami ir individualiai derinami su kotedžo esančio ( - ) kaime interjeru, kuriame gyveno atsakovas su savo sutuoktine M. M..

32Byloje esantis 2013 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko išrašas tvirtina, kad ( - ) rajone, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime esantis pastatas – dvibutis gyvenamasis namas, asmeninės nuosavybės teise priklauso M. M., atsakovo sutuoktinei (b.l. 138-140).

33Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad baldai nebuvo kuriami komerciniais tikslais, o buvo naudojami individualiai atsakovo ir jo sutuoktinės buityje. Todėl jokio pagrindo teigti, kad baldai buvo perparduoti ir iš perpardavimo gautas pelnas nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 178 str., 183 str.,185 str.).

34Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog su savo sutuoktine jis nebeveda bendro gyvenimo, o baldų name esančiame ( - ) kaime nėra. Pirma, atsakovo teiginiai, kad jie su sutuoktine nebeveda bendro gyvenimo nepatvirtinami bylos esančiais rašytiniai įrodymais. Antra, teismų sistemos ,,Liteko“ duomenys taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog skyrybų procesas tarp atsakovo ir jo sutuoktinės yra pradėtas. Todėl šie argumentai atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti (CPK 178 str.).

35Iš bylos duomenų matyti, kad siekiant įsitikinti atsakovo teiginių pagrįstumu pirmos instancijos teismas 2013 m. gegužės 31 d. organizavo išvažiuojamąjį teismo posėdį, tačiau patekti į virš minėtą dvibutį gyvenamąjį namą esantį ( - ) kaime negalėjo, nes atsakovo sutuoktinės M. M. nebuvo namuose (nors apie išvažiuojamąjį teismo posėdį ji buvo įspėta ir su apsilankymu jos namuose sutiko (b.l. 112(apverstinė pusė)-113), o atsakovas pareiškė raktų neturįs.

36Teisėjų kolegijos nuomone, viena vertus, tokie atsakovo ir jo sutuoktinės veiksmai rodo, kad jie vengė teismui atskleisti tikrąją baldų buvimo vietą, todėl tokie atsakovo ir jo sutuoktinės veiksmai vertintini kaip nesąžiningi, o apelianto argumentai, kad baldų pas jo sutuoktinę nėra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti (CPK 178 str., 183 str., 185 str.). Kita vertus, šios bylos kontekste pažymėtina, kad net ir pasitvirtinus faktui, kad baldų minėtuose namuose nėra, tai nepaneigia aplinkybės, jog atsakovas sudarė įmonei nenaudingą baldų pirkimo-pardavimo sandorį ir baldų neperdavė BUAB ,,F2GROUP“ bankroto administratoriui (CPK 185 str.).

37Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad sandorio sudarymo su UAB ,,Vizujus ir partneriai“ metu atsakovas buvo BUAB ,,F2 GROUP“ vadovas. Būdamas vienasmeniu įmonės valdymo organu jis save atleido iš užimamų pareigų nuo 2009 m. lapkričio 27 d., nes įmonės akcijos buvo perleistos A.-U.-R. (b.l. 67;69-71).

38Nors apeliantas ir teigia, kad nuo 2009 m. lapkričio 27 d. nebėra BUAB ,,F2 GROUP“ vadovu, tačiau byloje išskyrus minėtą akcijų perleidimo sutartį (b.l. 69-71) nepateikiami jokie leistini įrodymai, kad kartu su perleidžiamomis akcijomis buvo perduotas ir įmonės turtas.

39Įmonės bankroto administratorius tikrindamas perduotą bankrutuojančios įmonės turtą nustatė, kad virš minėti baldai įmonės bankroto administratoriui perduoti nebuvo ir įmonė šio turto faktiškai neturėjo, o už įmonei perduotus baldus su UAB ,,Vizujus ir partneriai“ atsiskaityta nebuvo. Pažymėtina tai, kad teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87, 6.245-6.249 ir 6.263 str.).

40Dėl šios priežasties iškėlus bankroto bylą BUAB ,,F2 GROUP“ administratorius veikdamas įmonės kreditorių interesais atlikęs auditą ir nustatęs, jog ginčo turtas nebuvo perduotas bendrovei su parduodamomis akcijomis turėjo teisinį pagrindą nukreipti materialinį teisinį reikalavimą ne į naująjį BUAB ,,F2 GROUP“ vadovą, o į buvusį įmonės vadovą – atsakovą.

41CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas, būdamas įpareigotas įstatymo ir teismo, neperdavė įmonės bankroto administratoriui įmonės balanse, sudarytame pagal įmonėje esančius finansinės atskaitomybės dokumentus, nurodyto turto. Nors atsakovas ir nurodo, kad skola atsirado natūraliai ir vis tiek nebūtų padengta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo, kad žinodamas sunkią įmonės padėtį atsakovas veikė priešingai įmonės interesams pažeisdamas lojalumo pareigą ir sudarė sandorį apsunkinusį įmonės finansinę padėtį ir vedusį įmonę prie nemokumo. Pagal savo teisinę padėtį atsakovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą. Atsakovas neneigia aplinkybės, jog baldai nebuvo perduoti įmonės bankroto administratoriui. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantas pardavęs jam priklausančias akcijas ir neperdavęs įmonei priklausančio turto (ginčo baldų) yra atsakingas už trumpalaikio turto neišsaugojimą ir jo neperdavimą naujam įmonės vadovui ir tai yra kalti atsakovo veiksmai (CK 6.246-6.248 str.).

42Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Apelianto teigimu, sudarant ginčo baldų sandorį įmonės finansinė padėtis nebuvo labai bloga. Nurodo, kad net išsaugojus ginčo baldus ir juos perdavus naujajam įmonės akcininkui ir vadovui, skola UAB ,,Vizujus ir partneriai“ vis tiek būtų susidariusi ir likusi tokia pati, kokia yra – 18 500 Lt.

43Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarties 2008 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 1 392 191 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 814 936 Lt (b.l. 17-18). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog jau 2008 metais apelianto įmonė turėjo rimtų finansinių sunkumų ir jam buvo iškilusi bankroto grėsmė. Todėl apelianto tvirtinimas, jog ginčo baldų sandorio sudarymo metu įmonės finansinė padėtis nebuvo bloga atmestini, kaip paneigiami byloje esančiais įrodymais (CPK 178 str., 183 str., 185 str.).

44Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neatsižvelgia į tai, jis būdamas įmonės vadovu, įmonei nepalankiu metu, iš įmonės lėšų sudaręs įmonei nepalankų baldų, naudotų asmeninių poreikių tenkinimui, pirkimo-pardavimo sandorį ir perleidęs akcijas kitam savininkui negrąžinęs baldų, sumažino įmonės turtą, tokiu būdu sumažėjo ir kreditorių galimybė įmonei bankrutuojant, bent iš dalies patenkinti savo kreditorius reikalavimus iš įmonės turto. Dėl šios priežasties priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra akivaizdus (CK 6.247 str.).

45Nors apeliantas teigia, kad teismas nenustatė ieškovo kreditorinio reikalavimo dydžio, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.

46Nagrinėjamu atveju, byloje esanti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis tvirtina, jog UAB ,,Vizujus ir partneriai“ 18 500 Lt kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas. Kreditoriaus UAB ,,Vizujus irpartneriai“ kreditorinis reikalavimas nenuginčytas, teismo nutartis įsiteisėjusi, todėl laikytina teisėta ir pagrįsta (CPK 18 str.). Teismo nutarčiai įsiteisėjus, ieškovo administratorius nustatęs jog šia suma dėl apelianto kaltų veiksmų – pardavus įmonę kitam akcininkui ir neperdavus turto – ginčo baldų, kaltais apelianto veiksmai įmonei buvo padaryta 18 500 Lt žala kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010 ir kt.).Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti; kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Vadinasi, kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos.

47Kadangi atsakovas neatsiskaitė su UAB ,,Vizujus ir partneriai“ ir 18 500 Lt įmonės lėšų panaudojo ne įmonės veiklai, o asmeninių poreikių tenkinimui bendrovės turtas sumažėjo, taigi įmonė patyrė žalą (CK 6.249 str.).

48Iš bylos duomenų matyti, kad pirmos instancijos teismas įvertino ir skundžiamame sprendime pasisakė dėl priežastinio ryšio tarp kaltų atsakovo veiksmų bei padarytos 18 500 Lt žalos dydžio ir jos pagrįstumo, todėl apelianto argumentai, kad teismas netyrė ir nevertino kreditorinio reikalavimo dydžio yra teisiškai nepagrįsti (CPK 185 str.).

49Apeliantas teigia, kad jo civilinės atsakomybės klausimą galima kelti, tik tuo atveju, kai nustatoma didelė kaltė (CK 6.248str.).

50Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui esant įmonės vadovu ir neabejotinai žinant įmonės finansinę padėtį, taip pat žinant jog įmonės pajėgumai atsiskaityti su tiekėjai (kreditoriais) pasunkėja, atsakovas, kaip įmonės vadovas turėjo pareigą vengti sandorių galinčių dar labiau apsukinti įmonės finansinę veiklą ir vedančių prie įmonės nemokumo, nes tokie sandoriai negali būti pateisinami įprastine verslo rizika. Minėta, kad atsakovas žinodamas įmonės finansinę būklę sudarė baldų pirkimo-pardavimo sandorį, kurio pasekmė – neatsiskaitymas su kreditoriumi UAB ,,Vizujus ir partneriai“. Kitaip tariant, apeliantas būdamas įmonės vadovu ir tenkindamas savo asmeninius poreikius apsunkino ir taip jau blogą įmonės padėtį, ko pasėkoje atsirado 18 500 Lt skola kreditoriui UAB ,,Vizujus ir partneriai“. Atsakovas jokiais leistinais įrodymais, atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,F2GROUP“ buvo iškelta bankroto bylą, nepaneigė, kad žala įmonei buvo padaryta ne dėl jo kaltų veiksmų. Todėl apribojus kreditoriaus UAB ,,Vizujus ir partneriai“ teises gauti atlyginimą už darbą, bei atsakovui sumažinus įmonės atsiskaitymo su kreditoriais galimybes, konstatuotina, kad atsakovas sudarydamas baldų asmeniniams poreikiams tenkinti sandorį ir žinodamas apie įmonės finansinius sunkumus nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis (esant sunkiai įmonės finansiniai padėčiai), kad būtų galima spręsti, jog jis nėra kaltas dėl įmonei padarytos žalos. Kadangi atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė savo kaltės, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo kaltais veiksmais BUAB ,,F2GROUP“ buvo padaryta didelė žala, todėl atsakovui kyla civilinė atsakomybė numatyta CK 6.246-6.249 straipsniuose (CPK 178 str., 183 str., 185 str.).

51Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas išsprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų – UAB ,,Narvija“ teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų skundžiamo teismo sprendimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

52CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pripažįstamas tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatymas draudžia teismui, nagrinėjant bylą, spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013; ir kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013; ir kt.).

53Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje teismas apklausė UAB ,,Narvija“ direktorių, įmonės buhalterę, jo sutuoktinę. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus nenustatyta, jog apelianto įsigyti baldai buvo perduoti UAB ,,Narvija“, o apelianto pateikti rašytiniai įrodymai taip pat neįrodė minėto fakto. Dėl šios priežasties teismo sprendimas nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina jokių UAB ,,Narvija“ teisių ir pareigų. Teismui apklausus liudytojais UAB ,,Narvija“ direktorių ir įmonės buhalterę, bei ištyrus ir skundžiamame sprendime įvertinus UAB ,,Narvija“ pateiktus rašytinius įrodymus, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo išspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 185 str.).

54Ieškovas pateikė prašymą priteisti 2000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pateikė bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, toks ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, jam priteistina 1 500 Lt. Prašoma priteisti išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje suma mažintina atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus dydžius (8.11 punktas, už atsiliepimą į apeliacinį skundą), ši suma atstovavimo išlaidoms atlyginti laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkamai netenkinant prašymo priteisti atstovavimo išlaidas visa apimtimi (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.).

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

56Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš M. M. (a.k. ( - ) ieškovui BUAB ,,F2M Group“ 1 500 litų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas BUAB ,,F2M GROUP“ pareikšdamas ieškinį prašė teismo priteisti... 6. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas ir UAB „Vizujus ir... 7. Atsakovas M. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinys... 10. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriaus tikslas – apginti... 11. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad neperduoti ieškovui baldai yra... 12. Teismas nustatęs, kad buvęs įmonės administracijos vadovas (atsakovas),... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Atsakovas M. M. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 15. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas dalį būtinų... 16. Ieškovo BUAB ,,F2M GROUP“ administratorius atsiliepimu į apeliacinį... 17. Nurodo, kad išnagrinėjęs bylą teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnį įtvirtintų... 20. Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos, apeliacinio skundo ir... 21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad vadovo, kaip... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad byloje sprendžiant... 23. Pažymėtina, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas... 24. Nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. UAB ,,F2M GROUP“ ir UAB ,,Vizujus ir... 25. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad... 26. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu ir sprendžia, kad... 27. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu... 28. Iš byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros serija F2M numeris 20090203-1... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, sąskaitos-faktūros serija F2M numeris... 30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis bei... 31. Byloje liudijęs UAB Vizujus ir partneriai“ direktorius V. V. nurodė, kad... 32. Byloje esantis 2013 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo turto Registro centrinio... 33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina,... 34. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog... 35. Iš bylos duomenų matyti, kad siekiant įsitikinti atsakovo teiginių... 36. Teisėjų kolegijos nuomone, viena vertus, tokie atsakovo ir jo sutuoktinės... 37. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad sandorio sudarymo su UAB ,,Vizujus ir... 38. Nors apeliantas ir teigia, kad nuo 2009 m. lapkričio 27 d. nebėra BUAB ,,F2... 39. Įmonės bankroto administratorius tikrindamas perduotą bankrutuojančios... 40. Dėl šios priežasties iškėlus bankroto bylą BUAB ,,F2 GROUP“... 41. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už... 42. Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas nenustatė priežastinio... 43. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarties... 44. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neatsižvelgia į tai, jis būdamas... 45. Nors apeliantas teigia, kad teismas nenustatė ieškovo kreditorinio... 46. Nagrinėjamu atveju, byloje esanti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio... 47. Kadangi atsakovas neatsiskaitė su UAB ,,Vizujus ir partneriai“ ir 18 500 Lt... 48. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmos instancijos teismas įvertino ir... 49. Apeliantas teigia, kad jo civilinės atsakomybės klausimą galima kelti, tik... 50. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui esant įmonės vadovu ir neabejotinai... 51. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas išsprendė dėl į bylą... 52. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo... 53. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje teismas apklausė UAB ,,Narvija“... 54. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 2000 Lt išlaidas advokato pagalbai... 55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 56. Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą palikti...