Byla 3K-3-472-687/2016
Dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys M. B. , D. B. ir A. B

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Vinco Versecko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovėms G. B. ir M. B. dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys – D. B. ir A. B. , ir pagal atsakovės G. B. priešieškinį ieškovui A. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys M. B. , D. B. ir A. B. .

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos ir atstovavimo teisinius santykius, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių 10 136,70 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimus ieškovas grindė 2008 m. balandžio 7 d. ieškovo, atsakovės M. B., veikiančios savo dukters ir atsakovės G. B. vardu, bei trečiųjų asmenų D. B. ir A. B. sudaryta sutartimi, kuria ieškovas paskolino atsakovei 35 000 Lt (10 136,70 Eur) sklypui ( - ), pirkti. Ieškovas teigia, kad nė viena iš atsakovių iki šiol nėra grąžinusi paskolos, todėl jis paskolintus pinigus prašo priteisti teismo.
  3. Atsakovė G. B. priešieškiniu prašė pripažinti nesudaryta 2008 m. balandžio 7 d. ieškovo ir trečiųjų asmenų pasirašytą paskolos sutartį. Atsakovė priešieškinį grindė aplinkybe, kad pagal 2008 m. balandžio 7 d. sutartį jai nebuvo perduoti pinigai, o pinigų perdavimo fakto ieškovas neįrodinėja. Atsakovės teigimu, minėtos sutarties ji nesudarė, nebuvo įgaliojusi tai daryti ir savo motiną M. B. . Trečiajam asmeniui M. B. 2005 m. lapkričio 25 d. notaro patvirtintas įgaliojimas išduotas su nekilnojamojo turto įsigijimu ir disponavimu susijusiems veiksmams atlikti, tačiau atsakovė G. B. nėra įgaliojusi M. B. skolintis pinigų iš ieškovo ar kitų asmenų nekilnojamajam turtui įsigyti. Atsakovė nurodė, kad pasirašydama 2008 m. balandžio 7 d. sutartį M. B. nesukūrė jai teisių ir pareigų.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės M. B. 10 136,70 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2011 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovės M. B. 498,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, 304 Eur žyminį mokestį ir 17,99 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas patenkino priešieškinį iš dalies – pripažino nesudaryta 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutarties dalį, pasirašytą ieškovo, trečiųjų asmenų M. B. , D. B. ir A. B. , kurioje nurodyta, kad M. B. veikia kaip G. B. įgaliotinė; priteisė atsakovei G. B. iš ieškovo 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir 152 Eur žyminį mokestį; kitą priešieškinio dalį atmetė.
  2. Spręsdamas dėl paskolos sudarymą patvirtinančios sąlygos – pinigų perdavimo fakto – teismas vadovavosi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1212-436/2014, kurioje vienu ieškinio reikalavimu ieškovė M. B. prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, nagrinėtoje apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015), nustatytu 35 000 Lt (10 136,70 Eur) pagal 2008 m. balandžio 7 d. sutartį perdavimo M. B. faktu, kurį pripažino prejudiciniu. Teismas pabrėžė, kad šios aplinkybės atsakovės negali ginčyti, todėl atmetė jų argumentus dėl pinigų neperdavimo.
  3. Aiškindamas paskolos sutarties sąlygą, kurioje nurodyta, kad M. B. , įgaliota G. B., skolinasi iš D. ir A. B. 35 000 Lt (10 136,70 Eur) sklypui ( - ), pirkti, teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, išskyrus ieškovo paaiškinimus, patvirtinančių tokio įgaliojimo egzistavimą. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 1-1212-436/2014 ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog M. B. veikė ne pagal 2005 m. lapkričio 25 d. G. B. įgaliojimą, todėl padarė išvadą, kad M. B., sudarydama 2008 m. balandžio 7 d. sutartį, veikė ne kaip įgaliojimus viršijusi G. B. atstovė. Teismas nurodė, kad ieškovas perdavė pinigus M. B. , pinigų perdavimo metu G. B. nedalyvavo, o aplinkybė, kad M. B. iš ieškovo gautas lėšas skyrė žemės sklypui įgyti G. B. vardu, nedaro G. B. sandorio šalimi.
  4. Teismas sprendė, kad M. B. sudarė sandorį kito asmens vardu neturėdama tokios teisės. Byloje nesant duomenų, kad G. B. vėliau patvirtino sandorį, o aplinkybės, kad M. B. iš ieškovo pasiskolintus pinigus skyrė sklypui G. B. vardu įgyti, nepripažinęs sandorio patvirtinimu, įvertinęs tai, kad ieškovas neįrodė paskolinęs G. B. likusius 25 000 Lt (7 240,50 Eur), nenustatęs, kad G. B. šias lėšas gavo, kad jomis praturtėjo, kad M. B. šias lėšas perdavė G. B. kaip šios iš ieškovo paskolintus pinigus, teismas konstatavo, kad paskolos teisiniai santykiai atsirado tarp ieškovo ir atsakovės M. B. , todėl ieškinį tenkino iš dalies, o reikalavimą atsakovei G. B. atmetė.
  5. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti nesudaryta 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, teismas įvertino byloje nustatytą aplinkybę – G. B. neišdavė įgaliojimo M. B. jos vardu skolintis iš ieškovo pinigus, todėl pripažino negaliojančia sutarties dalį, kuria M. B. veikė kaip G. B. įgaliotinė. Atsižvelgdamas į tai, kad M. B. pagal paskolos sutartį gavo iš ieškovo 35 000 Lt (10 136,70 Eur), teismas netenkino atsakovės reikalavimo pripažinti visą paskolos sutartį negaliojančia, todėl priešieškinį patenkino iš dalies.
  6. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo, atsakovės M. B. ir trečiojo asmens A. B. apeliacinius skundus, 2016 m. kovo 14 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą – ieškovo ieškinį patenkino iš dalies; skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisė iš atsakovės G. B. , reikalavimus atsakovei M. B. atmetė; atsakovės G. B. priešieškinį atmetė.
  7. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1212-436/2014, nustatytos faktinės bylos aplinkybės turi tiesioginės reikšmės nagrinėjant šią bylą, todėl jos turi būti laikomos prejudicinėmis, nes tiek pirmosios, tiek ir šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo 2008 m. balandžio 7 d. sutartis ir šios sutarties šalių veiksmai, atlikti ją vykdant.
  8. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015, buvo konstatuotos tokios pirmoje byloje (pagal M. B. ieškinį, kurio vienu reikalavimu ji prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 7 d. sutartį kaip sudarytą dėl suklydimo) nustatytos aplinkybės: 35 000 Lt (10 136,70 Eur) perdavimo atsakovei M. B. faktas iki ginčijamos 2008 m. balandžio 7 d. sutarties sudarymo; 2006 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sandorio, kuriuo atsakovė G. B. už 98 000 Lt (28 382,76 Eur) įgijo 1,1221 ha ploto žemės sklypą ( - ), faktas, patvirtinantis G. B. poreikį skolintis lėšas sklypui įsigyti, kuris buvo įgyvendinamas per atsakovę M. B. , kaip įgaliotą asmenį pagal 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojimą. Konstatavusi ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais apeliacinių skundų argumentus, kuriais kvestionuojami sutarties sudarymo, pinigų perdavimo faktas ir jų panaudojimo tikslai.
  9. Spręsdama dėl atstovavimo teisinių santykių buvimo, teisėjų kolegija įvertino 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojimą, kuriuo atsakovė G. B. (įgaliotojas) įgaliojo savo motiną M. B. (įgaliotinis) nupirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą bet kurioje Lietuvos Respublikos vietovėje už jųdviejų aptartą kainą ir sąlygas, sudaryti ir pasirašyti anksčiau paminėto turto preliminariąsias ir pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Atsižvelgusi į teisinį reguliavimą, pagal kurį, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 2 dalis), įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su ginčijamos sutarties (paskolos raštelio) sudarymo, pinigų gavimo ir tikslinio jų panaudojimo faktais, teisėjų kolegija konstatavo, kad įgaliotinei (atsakovei M. B. ) buvo suteikta teisė gauti iš ieškovo pinigus už įgaliotojos (atsakovės G. B.) perkamą 1,1221 ha ploto žemės sklypą ( - ).
  10. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino atstovavimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepagrįstai sprendė, kad atsakovės G. B. priešieškinis gali būti tenkinamas kitu teisiniu pagrindu, t. y. byloje konstatavus aplinkybę, kad faktiškai pinigus gavo ne atsakovė G. B. , bet jos motina atsakovė M. B. . Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sudarė pagrindą ieškovui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad G. B. paskyrė motiną M. B. savo atstove sudaryti tokį sandorį su ieškovu, be to, CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu G. B. sandorio neginčijo, todėl ginčijamai paskolos sutarčiai pritarė. Teisėjų kolegija sprendė, kad ginčijamas sandoris sukūrė teises ir pareigas ne atstovui, bet atstovaujamajam (G. B. ), todėl padarė išvadą, kad atmesti ieškinį atstovaujamajam ir tenkinti jo priešieškinį nebuvo teisinio pagrindo (CK 2.133 straipsnio 2 dalis, 2.136 straipsnio 1 dalis).
  11. Konstatavusi atsakovių pavedimo (atstovavimo) teisinių santykių buvimą, kolegija atmetė ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovių solidariosios atsakomybės.

7III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8

  1. Kasaciniu skundu atsakovė G. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos CK 6.870 ir 6.871 straipsnių aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015), nepagrįstai sprendė, kad tarp kasatorės ir ieškovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutarties turinys patvirtina, kad pinigai pagal šią sutartį nebuvo kasatorei perduoti, sutartyje nėra įtvirtinto jos įsipareigojimo gražinti pinigus. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, byloje nebuvo įrodytas pinigų jai perdavimo faktas, todėl teismas pažeidė CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas.
    2. Kasacinio teismo nurodyta, kad kai sutartyje aiškiai patvirtinamas pinigų perdavimas, kilus ginčui, įrodinėjimo našta dėl šio fakto tenka skolininkui; tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Paskolos davėjui to neįrodžius, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų, nepriklausomai nuo to, rėmėsi jis pinigų faktiško negavimo aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-145/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). Paskolos sutarties turinys nepatvirtina, kad atsakovė M. B. gavo paskolos sumą, juolab nėra nurodyta, kad šią sumą gavo G. B. vardu ar jai perdavė. Sutarties turinys galėtų reikšti, kad ieškovas ir M. B. siekė sudaryti realinę sutartį, tačiau joje nurodyta pinigų suma nebuvo perduota nei atsakovei M. B. , nei atsakovei G. B. , todėl sutartis nebuvo sudaryta.
    3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sutartis buvo sudaryta 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojimo pagrindu, kadangi ieškovas tokios aplinkybės byloje neįrodinėjo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. 1-1212-436/2014 nurodė, jog M. B. veikė ne pagal 2005 m. lapkričio 25 d. G. B. įgaliojimą. Ieškovas nurodė, kad sutarties pasirašymo metu M. B. jam pateikė įgaliojimą, kuriame buvo nurodyta, jog M. B. yra įgaliota G. B. atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su žemės sklypo įgijimu, tarp jų ir skolintis pinigus. 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojime nėra nurodyta, kad atsakovė M. B. jos vardu gali skolintis pinigų. Kadangi ji nėra sudariusi 2008 m. balandžio 7 d. sutarties, pinigų pagal šią sutartį ji nėra gavusi ir nėra įsipareigojusi jų grąžinti. Apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo priteisė iš jos skolą, o konstatuodamas priešingas aplinkybes, negu nurodė ieškovas, pažeidė rungimosi principą (CPK 12 straipsnis).
    4. Padarydamas išvadą, kad įgaliotinei (atsakovei M. B. ) buvo suteikta teisė gauti iš ieškovo pinigus už įgaliotojos (atsakovės G. B. ) perkamą turtą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 2.133 straipsnio 6 dalį ir CK 2.136 straipsnio 1 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis nesiremia CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011). Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas turėjo pagrindą protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad G. B. paskyrė motiną M. B. savo atstove sudaryti su juo sandorį.
    5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014 yra nurodęs, jog patvirtinti sandorį, kurio atstovas neturėjo teisės sudaryti arba nebuvo įgaliotas, yra atstovaujamojo teisė. Svarbu, kad atstovaujamasis išreikštų aiškią savo tikrąją valią. Nagrinėjamu atveju kasatorė nebuvo davusi įgaliojimo jos vardu skolintis pinigų, todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai interpretavo 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojime nurodytus įgaliojimus išskirdamas iš viso konteksto atskiras jų dalis. 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojime nėra nurodyta ir juo nėra suteikta teisė atsakovei M. B. skolintis pinigus jos vardu, todėl pagal CK 2.136 straipsnio 1 dalį jai nepatvirtinus ginčijamo sandorio, toks sandoris negali sukurti jai teisių ir pareigų.
  2. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Nepagrįsti kasatorės argumentai, kuriais ji ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015 yra nurodyta, kad 35 000 Lt (10 136,70 Eur) atsakovei G. B. buvo paskolinti dar iki paskolos sutarties sudarymo, skolintomis lėšomis G. B. įsigijo žemės sklypą ( - ), kad 10 000 Lt (2896,20 Eur) ieškovo buvo sumokėti kaip avansas sklypo pardavėjai, o likusi suma buvo perduota trečiajam asmeniui M. B. . Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, jog 2008 m. balandžio 7 d. sutartis pagal savo pobūdį yra ne rašytinės formos paskolos sutartis, bet skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, kadangi paskolos dalykas buvo perduotas ne skolos dokumento surašymo dieną, bet anksčiau. Kauno apygardos teismas, konstatavęs ginčijamo sandorio aplinkybes, pagrįstai atmetė visus argumentus, kuriais buvo kvestionuojami paskolos sutarties sudarymo, pinigų perdavimo faktai ir jų panaudojimo tikslai. Šioje byloje ieškovė negali ginčyti prejudicinių faktų, todėl nepagrįsti kasatorės G. B. argumentai, kad tarp kasatorės ir ieškovo nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, pinigai kasatorei nebuvo perduoti.
    2. Vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalimis, CK 6.871 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008, 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009, 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011, 2012 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012, 2013 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad paskolos sutartis, kuria atsakovei G. B. per atsakovę M. B. buvo paskolinti 35 000 Lt žemės sklypui įsigyti, yra sudaryta ir galiojanti, atitinka visus įstatymo reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skolą bei palūkanas priteisė iš kasatorės.
  3. Atsakovė M. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasatorės kasacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį, o ieškovo ieškinį atmesti. Atsiliepime pakartojami kasacinio skundo argumentai ir papildomai nurodomi šie argumentai:
    1. Ginčo sutarties tekstas patvirtina, kad pinigai pagal paskolos sutartį kasatorei nebuvo perduoti. Pinigų perdavimo kasatorei fakto ieškovas neįrodinėjo. Be to, pinigai pagal paskolos sutartį taip pat nebuvo perduoti ir jai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino priešieškinį iš dalies ir pripažino nesudaryta paskolos sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad M. B. veikia kaip G. B. įgaliotinė, ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas perdavė jai pinigus ir priteisė iš jos skolą.
    2. Kauno apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015, nurodytais argumentais, pripažindamas juos prejudiciniais faktais. Lietuvos apeliaciniam teismui nustačius, kad šalių sutartis turi būti vertinama kaip atitinkanti paskolos sutarties požymius, buvo būtina nustatyti kitas aplinkybes – paskolos dalyko perdavimą skolininkui. Paskolos raštelio turinys nepatvirtina aplinkybės, kad priteistą teismo sumą atsakovė gavo. Teismai privalėjo ištirti šias aplinkybes, o ne formaliai vadovautis nurodytais argumentais kitose bylose, kuriose pinigų perdavimas nebuvo įvertintas. Teismai turėjo visiškai tenkinti kasatorės priešieškinį ir pripažinti nesudaryta 2008 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį.
    3. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog kasatorė buvo įgaliojusi M. B. jos vardu skolintis pinigus, o ši tokio įgaliojimo pagrindu pasiskolino 35 000 Lt (10 136,70 Eur) iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojimo pagrindu, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas civilinėje byloje Nr. 1-1212-436/2014 teismo posėdžio metu nurodė, jog M. B. veikė ne pagal 2005 m. lapkričio 25 d. G. B. įgaliojimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojime nurodytus įgaliojimus, išskirdamas iš viso konteksto atskiras įgaliojimo dalis. 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojime nėra nurodyta ir juo nėra suteikta teisė jai skolintis pinigų kasatorės vardu, todėl, kasatorei nepatvirtinus ginčijamo sandorio, toks sandoris negali sukurti jai teisių ir pareigų.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

11Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

  1. Teismai skirtingai kvalifikavo atsakovių tarpusavio teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė M. B. nebuvo įgaliota savo dukters (kasatorės) skolintis pinigų iš ieškovo ir veikė savo vardu, t. y. konstatavo paskolos teisinių santykių buvimą tarp ieškovo ir atsakovės M. B. , o apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai – nustatė kasatorės atstovavimo faktą, paskolos teisinių santykių ir prievolių kasatorei atsiradimą pagal paskolos sutartį. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teisinių santykių kvalifikavimu, teigia, kad teismas netinkamai vertino 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojimą, kadangi juo nėra suteikta teisė atsakovei M. B. skolintis pinigų jos vardu, todėl, pagal CK 2.136 straipsnio 1 dalį jai nepatvirtinus ginčijamo sandorio, toks sandoris negali sukurti jai teisių ir pareigų.
  2. Pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).
  3. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė M. B. , pasirašydama ginčo paskolos raštelį, veikė kasatorės vardu ir interesais 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojimo pagrindu. CK 2.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojime apibrėžiami įgaliotiniui sutektų teisių apimtis ir turinys.
  4. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Kasatorės teigimu, įgaliojime nėra suteikta teisė atsakovei M. B. skolintis pinigų kasatorės vardu nekilnojamajam turtui pirkti.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atstovavimo teisinių santykių, sudarant paskolos sutartį, tarp atsakovių buvimo, atsižvelgė į 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojimo turinį, kuriuo G. B. įgaliojo M. B. nupirkti bet kokį nekilnojamąjį turtą bet kurioje Lietuvos Respublikos vietovėje už jų aptartą kainą ir sąlygas, sudaryti ir pasirašyti anksčiau paminėto turto preliminariąsias ir pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, reikalingus sandorius ir susitarimus bei priėmimo–perdavimo nuosavybėn dokumentus, sumokėti pinigus pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta tvarka, užregistruoti anksčiau paminėto turto pirkimo–pardavimo sutartis valstybės įmonėje Registrų centre, gauti nuosavybės dokumentus ir kt., ir padarė išvadą, kad įgaliojimu atsakovei M. B. pavesta ne tik nupirkti nekilnojamąjį turtą, bet ir sudaryti nekilnojamajam turtui įsigyti reikalingus sandorius ir susitarimus. Teismas įvertino ginčijamo paskolos raštelio tekstą, kuriame įrašyta, kad M. B. , įgaliota G. B. , skolinasi iš Dž. ir A. B. 35 000 Lt (10 136,70 Eur) sklypui ( - ), pirkti. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje įvertino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015, nustatytas aplinkybes – 2006 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi G. B. iš V. B. už 98 000 Lt (28 382,76 Lt) įgijo 1,1221 ha ploto žemės sklypą ( - ); G. B. sumokėjo pardavėjai 58 800 Lt (17 029,66 Eur) grynaisiais prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, o likusią dalį – 39 200 Lt (11 353,11 Eur) – iš AB banko „Snoras“ gauto kredito lėšomis; G. B. turėjo poreikį skolintis lėšų sklypui įsigyti; žemės sklypui G. B. vardu pirkti atsakovai (Dž. ir A. B. ) perdavė ieškovei (M. B. ) ne tik 10 000 Lt (2896,20 Eur) avansui sklypo pardavėjai sumokėti, bet ir dar 25 000 Lt (7240,50 Eur).
  6. Apeliacinės instancijos teismas pripažino prejudicinėmis Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015 nustatytas aplinkybes, susijusias su ginčijamos paskolos sutarties sudarymu, pinigų gavimu ir tiksliniu jų panaudojimu, ir konstatavo, kad įgaliotinei M. B. buvo suteikta teisė gauti iš ieškovo pinigus įgaliotojos G. B. vardu perkamam turtui.
  7. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti tų aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatyta jų visuma): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
  8. Tiek Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje dalyvavo tos pačios šalys, pinigų perdavimo faktas ir jų panaudojimo aplinkybės pagal 2008 m. balandžio 7 d. paskolos raštelį buvo įrodinėjimo dalykas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015 ir yra reikšmingas abiejose bylose, todėl atitinka prejudiciniam faktui keliamus reikalavimus.
  9. Nelaikytini pagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir nukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, reglamentuotų CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011).
  10. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015, esant nustatytam pinigų M. B. perdavimo pagal 2008 m. balandžio 7 d. paskolos raštelį faktui ir šių pinigų panaudojimo paskirčiai – žemės sklypo G. B. vardu įgijimui, kasatorei įgaliojus atsakovę M. B. jos vardu nupirkti nekilnojamąjį turtą ir sudaryti kitus reikalingus sandorius ir susitarimus, esant konstatuotam kasatorės poreikiui skolintis pinigų, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė M. B. pinigus skolinosi ne asmeniškai sau, o veikdama kasatorės vardu ir jos interesais. Pažymėtina, kad 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojime nurodytas žemės sklypas buvo nupirktas ir įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre kasatorės vardu, todėl darytina išvada, kad atsakovė M. B. atliko įgaliojimu jai pavestus veiksmus.
  11. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, byloje esančius įrodymus vertino ne formaliai, o atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015 nustatytų aplinkybių visumą, į atsakovės M. B. atliktų veiksmų, įgyvendinant jai 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojime (galiojimo terminas dešimt metų) suteiktas teises, seką, ir pagrįstai sprendė apie atstovavimo teisinių santykių tarp atsakovių egzistavimą, atsakovei M. B. pasirašant ginčo paskolos raštelį. Kasatorės atstovavimo paskolos teisiniuose santykiuose faktas nustatytas ne tik remiantis 2005 m. lapkričio 25 d. įgaliojimo tekstu, bet ir kitoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių, atskleidusių paskolos raštelio sudarymo tikslą, pinigų panaudojimo paskirtį, pagrindu.
  12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma sudarė pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog atsakovė M. B. , pasirašydama ginčo paskolos raštelį, veikė pagal įgaliojimą, todėl pagrįstai netenkino kasatorės priešieškinio reikalavimo dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.
  14. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl CK 2.133 straipsnio 3 ir 6 dalių, reglamentuojančių įgaliojimus viršijusio atstovo teises ir pareigas, pažeidimo, kadangi esant nustatytam kasatorės atstovavimo sudarant paskolos sutartį faktui aptartos nuostatos ginčo teisiniams santykiams netaikytinos.

12Dėl paskolos sutartį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

  1. Kasatorės teigimu, paskolos raštelyje nurodyta pinigų suma jai nebuvo perduota, ji paskolos sutarties nepasirašė, todėl apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas paskolos sutarties teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą, padarė nepagrįstą išvadą, kad ji buvo paskolos sutarties šalis, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos CK 6.870 ir 6.871 straipsnių aiškinimo ir taikymo praktikos.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
  3. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad paskolos raštelis pasirašytas ne kasatorės, o atsakovės M. B. , tačiau ši atstovavo kasatorei. Paskolos raštelyje nėra nurodyta, kad atsakovė M. B. gavo pinigus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasisakydamas dėl įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti paskolos teisinių santykių egzistavimą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
  4. Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015 konstatavus, kad žemės sklypui kasatorės vardu pirkti atsakovai (Dž. ir A. B. ) perdavė ieškovei (M. Bajorinienei) 35 000 Lt (10 136,70 Eur), nurodytų 2008 m. balandžio 7 d. paskolos raštelyje, kasatorė negali ginčyti pinigų perdavimo pagal paskolos raštelį fakto nagrinėjamoje byloje.
  5. Minėta, kad pagal CK 2.133 straipsnio 1 dalį vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Byloje nustatęs kad atsakovė M. B. paskolos sutartį sudarė kasatorės vardu, atskleisdama atstovavimo faktą ir neviršydama įgaliojime jai suteiktų teisių, esant kitoje civilinėje byloje nustatytam prejudiciniu pripažintam pinigų pagal ginčo paskolos raštelį perdavimo atsakovei M. B. faktui, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl kasatorei kilusios prievolės grąžinti ieškovui jos žemės sklypui pirkti paskolintus ir konkrečiam tikslui panaudotus pinigus.
  6. Teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir netinkamai taikė juos reglamentuojančias materialiosios teisės normas pagal byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus, todėl kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Atmetus kasacinį skundą, kasatorės kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
  3. Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 31,62 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatorės (CPK 93 straipsnis).
  4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. birželio 22 d. pažymoje Nr. NTP-7-7184 nurodyta, kad ieškovo antrinės teisinės pagalbos išlaidos kasaciniame teisme sudaro 81,06 Eur, jos, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteistinos valstybei iš kasatorės.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Priteisti valstybei iš kasatorės G. B. (a. k. ( - ) 31,62 Eur (trisdešimt vieną Eur 62 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

17Priteisti valstybei iš kasatorės G. B. (a. k. ( - ) 81,06 Eur (aštuoniasdešimt vieną Eur 6 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.