Byla 1-95-626/2019

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės ir (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Jolitai Žylienei, Giedrei Stankevičienei, Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorėms Ritai Vaitiekūnienei, Larisai Fedotovai, kaltinamajam R. M., gynėjai advokatei Elenai Šajaukaitei, nukentėjusiesiems D. T., M. G., A. G.-U., nukentėjusiųjų M. G. ir A. G.-U. atstovui advokatui A. P.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gim. ( - ), ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. ( - ), pagrindinis išsilavinimas, nevedęs, dirbantis UAB „( - )“, teistas:

31) Trakų rajono apylinkės teismo 2005-12-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams;

42) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-05-10 nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant baudą 8 MGL dydžio (1 000 litų), vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 12 MGL dydžio (1 500 litų) bauda;

53) Trakų rajono apylinkės teismo 2008-05-14 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 (trims) metams;

64) Trakų rajono apylinkės teismo 2009-07-27 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2008-05-14 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

75) Trakų rajono apylinkės teismo 2009-12-23 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus ir paskyrus laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trims) metams 2 (dviem) mėnesiams;

86) Trakų rajono apylinkės teismo 2010-05-10 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2009-12-23 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 (trims) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

97) Trakų rajono apylinkės teismo 2016-07-01 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. M. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

108) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-04-16 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 60 parų areštą, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

11kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Nustatė

12I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS

13R. M. nužudė kitą žmogų o būtent tuo, kad jis, 2018-01-28, apie 1.58 val., bute, esančiame ( - ), ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, virtuvėje, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau 3 smūgių į galvą prie stalo sėdėjusiam V. G., po to stvėrė nukentėjusįjį už pečių, ištempė į buto koridorių, pargriovė ant grindų, bei sudavė pastarajam smūgius kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, viso suduodamas pastarajam ne mažiau kaip 11 smūgių. Po to, stvėręs virtuvėje nuo stalo peilį, smogė keletą kartų peiliu V. G. į krūtinę, tačiau pataikė į marškinėlių plastikinį lipduką. Po to, paėmęs V. G. už kojų, ištempė jį iš buto į laiptinę ir nustūmė pastarąjį nuo laiptų iki laiptinės aikštelės. Šiais savo veiksmais padarė V. G. poodines kraujosruvas akių vokuose, nosyje, dešinėje ausyje, krūtinėje, odos nubrozdinimus nosyje, kairėje rankoje, dešiniame klube, nugaroje, žaizdą dešinėje ausyje, abipusius akiduobių lūžius, viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžį, nosikaulių lūžius, viršutinio žandikaulio ančio lūžius, viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžį, nosikaulių lūžius, viršutinio žandikaulio ančio lūžius, akytkaulio lūžį, kraujo išsiliejimną po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairių kaktinės – momeninės-smilkininės skilčių, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kairės smilkininės skilties bei abipus ties momeninėmis skiltimis, galvos smegenų sumušimą dešinėje kaktinėje skiltyje, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinėse smegenyse, smegenų koma, abipusių pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančių kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, ko pasekoje ( - )nukentėjusysis V. G. ligoninėje mirė ir taip tyčia nužudė V. G.. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

14Taip pat R. M. tęsdamas nusikaltimą, grįžęs į butą, esantį ( - ), ( - ), stvėrė taburetę ir sudavė ja nukentėjusiajai D. T. vieną smūgį į galvą. Po to, atėmęs iš D. T. medinę lazdą, kuria ji bandė apsiginti, sudavė lazda D. T. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Po to, stvėręs nukentėjusiąją už plaukų, nutempė ją į balkoną, kur medine lazda sudavė D. T. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas pastarajai kraujosruvas juosmens srityje, kojoje, žaizdą pakaušio srityje, ir taip tyčia nežymiai sužalojo D. T.. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

15II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS Kaltinamojo ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga

16Kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir teismui paaiškino, kad įvykis įvyko galimai 2018-01-28, apie 1.30 val. – 2.00 val. 2018-01-27, vakare, jis po darbo su draugas visą dieną buvo bare, paskui pas draugą namuose, kur gėrė alkoholinius gėrimus, tą vakarą išgėrė po tris 0,5 l bokalus alaus, jautėsi normaliai, stipriai neapgirtęs, skambino buvusiai sugyventinei D. T., susitarė su ja susitikti vakare. Ji lyg ir sutiko, o kai vakare jai paskambino į mobilaus ryšio telefoną, ji neatsakė. Paskui vėl jai paskambino, ji atsiliepė ir jis pasakė jai, kad pas ją užeis, tačiau D. T. nieko neatsakė, nutraukė ryšį. Jis atėjo į jos namus, skambino į duris. D. T. jų neatidarė. Dėl to jis porą kartų spyrė į duris. O kai jis vėl paskambino jai į mobilaus ryšio telefoną, tada ji atidarė savo buto duris. Jis užėjo į jos butą, virtuvėje pamatė sėdinti ant taburetės prie virtuvės stalo V. G., kuris vilkėjo marškinėlius ir kelnes, buvo be batų ir be striukės. Matėsi, kad V. G. ir D. T. išgėrinėjo. V. G., kuris kažką jam leptelėjo, dėl ko jis pastarajam atsakė necenzūriniais žodžiais ir sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, nepamena į kurį skruostą, dėl ko V. G. nukrito nuo taburetės prie dujinės viryklės. Kai V. G. nukrito, jis dar porą kartą sudavė ranka į ant šono gulinčio V. G. veidą, žandus. Kai V. G. nukrito, sulūžo ir taburetė, nes ji buvo sutrešusi. Viso sudavė gulinčiam V. G. tris smūgius. Po jo pirmo smūgio nukritęs G. dar kažką kalbėjo. Paskui, kai jis sudavė tris smūgius, V. G. lyg tai gynėsi, pakėlė rankas. Tada jis V. G. išvilko iš virtuvės į buto koridorių ir pasodino prie batų dėžės. V. G. spardėsi, bet stotis nesistojo. V. G. buvo sąmoningas. Gal V. G. tuomet ir buvo be sąmonės, bet jis kvėpavo. Jis paėmė V. G. už pečių, krūtinės, pasodino prie batų dėžės ir dar sudavė tris smūgius koja galimai V. G. į liemens sritį. Vieną kartą įspyręs V. G. pastebėjo D. T. atėjusią iš kambario laikančią ąžuolinį pagalį, kuriuo prakirto jam galvą. Kodėl jis dar spardė gulintį V. G., jis nežino, galimai dėl to, kad tuo metu D. T. jam sudavė lazda ir jis dėl to supyko. Ji tuo pagaliu užsimojo antrą kartą, bet jis atstatė ranką ir ji jam pataikė į riešą. Jis nustūmė D. T., atėmė pagalį, o ji nubėgo į miegamąjį. Galimai tuo pagaliu jis sudavė jai per šlaunis. Nutrenkė tą pagalį, norėjo išeiti, bet durys buvo užrakintos, todėl, peržengęs V. G. kojas, nuėjo į balkoną, iššoko pro jį ir nuėjo namo, kur po kelių valandų buvo sulaikytas. Jis nebuvo ištempęs V. G. į laiptinę, nestūmė jo nuo laiptų, nežino, kaip V. G. atsirado laiptinėje, jei būtų ištempęs V. G. į laiptinę, būtų iškart ėjęs namo, o ne grižęs į D. T. butą, be to laiptinėje, tempiant V. G., būtų girdėti triukšmas, bet tokio triukšmo nieks iš kaimynų negirdėjo. Jam neaišku, kaip V. G. atsidūrė laiptinėje, vilkintis striukę ir apsiavęs batus. Jis su savimi neturėjo peilio, peiliu V. G. nebuvo sudavęs, nežino ,kaip V. G. galėjo atsirasti poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, taip, kaip nurodyta specialsito išvadoje. Galimai tokie sužalojimai galėjo atsirasti, kai jis V. G. trenkė ranka ar koja į veidą. Jis mano, kad keturiais smūgiais taip smarkiai negalėjo sužaloti V. G., kaip yra nurodyta specialisto išvadoje. Mano, kad taip, kaip mušė V. G., negalėjo atsirasti lūžiai rankoje, nugaroje, akiduobėse. Jis nebuvo griebęs D. T. už plaukų ir tikrai nebuvo jai sudavęs apie 20 kartų, tame tarpe ir su taburete per galvą, taburetes net nebuvo paėmęs į rankas. Galimai buvo sudavęs D. T. per šlaunis ir į pakaušį. Įvykio metu vilkėjo tamsiai mėlyną striuke „Nike“, pilkas sportines kelnes ir baltas kojines, apsiavęs gelsvus sportinius batus „Adidas“.

17Nukentėjusioji D. T. teisme parodė, jog kaltinamasis M. buvo jos sugyventinis, įvykio metu kartu negyveno. Su G. susipažino telefonu. 2018-01-27, po darbo, ji pasikvietė į svečius G., kuris atvyko pas ją su vaišėm ir gėlėm. Atvykęs pas ją G. buvo blaivas, jie kartu gėrė brendį, išgėrė mažiau nei pusę butelio. G. nebuvo apgirtęs, o ji jautėsi apgirtusi, nes prieš tai daug dirbo ir buvo pavargusi. Kurį laiką jie bendravo, tačiau prasidėjo įkyrūs M. skambučiai į jos telefoną. P. M. paskambino į jos buto duris, jis norėjo pasiimti kažkokius savo daiktus, G. pasiūlė jai įleisti M.. Įėjęs į butą neblaivus M. virtuvėje čiupo sėdintį ant kėdės G., sudavė pastarajam kumščiu į galvos sritį, dėl ko G. nuvirto nuo kėdės ir užgriuvo tarpdurį į koridorių. Matomai tada G. prarado sąmonę. M. daužė kumščiais gulinčiam G. į galvą, o kai pastarasis sujudėjo, M. spardė G. kojomis daugiau kaip 10 kartų. Tuo metu M. avėjo kedus. M. G. spardė, kai šis gulėjo koridoriuje, susmukęs prie batų dėžės. G. G. kurį laiką buvo atsigavęs, tiksliai ji nežino. Tada M. paėmė ant virtuvės stalo gulėjusį mažą peiliuką, kuriuo G. tepė sumuštinius, ir juo dūrė G. į krūtinę, bet turbūt pataikė į ant G. maikutės buvusį kažkokį lipduką, todėl G. maikutės nepradūrė. P. M. griebė G. ir tempė už pažastų pastarąjį į laiptinę, taip pat už pažastų tempė jį ir laiptais. Tuo metu G. galva buvo smarkiai sumušta ir labai kraujavo. Kai M. paliko G. laiptinėje, tada jis griebė ją už plaukų ir nutempė į buto balkoną, atidarė langą ir ją daužė ąžuoliniu pagaliu, tačiau ji išsisuko nuo jo, išbėgo iš balkono ir uždarė M. balkone, o pati nubėgo į laiptinę, pas G.. Tenai jau buvo greitoji ir policija. Kai M. smurtavo G. atžvilgiu, ji gynė G., tarp jos ir M. vyko grumtynės, ji taip pat buvo sužalota. M. mušė ja taburete, pataikė į galvą, dėl ko taburetė lūžo. Taip pat jis mušė ją kumščiais į pilvą ir į kaklą. Ji nuo M. gynėsi lazda, buvo silpnesnė už jį, be to išgėrusi alkoholio. Jai buvo praskelta galva, bėgo kraujas. Jai buvo suteikta medicininė pagalba: buvo nuvežta į ligoninę, kur buvo susiųta žaizda galvoje. Gydėsi kelias dienas, nedarbingumo neėmė, nes gavo laisvadienių, kankėsi pas gydytojus, gėrė vaistus. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui pagarsinus nukentėjusiosios D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 11 - 12), nukentėjusioji patvirtino juos ir parodė, kad kai M. ištempė V. G. į laiptinę, laiptinėje liko daug kraujo ant grindų ir sienų. Tenai galėjo būti kažkiek ir jos kraujo, nes tuo metu jai buvo prakirsta galva ir ji kraujavo. Ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakė apie jos vartotus vaistus dėl patirtų sužalojimų todėl, kad niekas jos to neklausė. Ją M. jau buvo sumušęs prieš V. G. sumušimą tais pačiais metais, rugpjūčio mėnesį. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prieš šį įvykį ji su M. jau buvo nutraukusi santykius maždaug prieš 8 – 9 mėnesius. Mano, kad M. taip pasielgė iš pavydo, nes ji buvo su kitu vyriškiu. Ji pati konflikto neprovokavo. Iki ateinant M. į butą, V. G. vilkėjo žalius ar mėlynus marškinėlius su lipduku ir džinsus, batus buvo nusiavęs, striukė buvo vonioje, ant skalbimo mašinos. Teismui pagarsinus tarnybinį pranešimą, esantį I tome, 18 bylos lape, nukentėjusioji parodė, kad V. G. į laiptinę buvo išvilktas. Neatsimena, ar tuo metu V. G. buvo su batais. Kai atvyko greitoji, ji išnešė V. G. savo chalatą, nes jis tada labai kraujavo. Visus V. G. viršutinius drabužius vėliau ji atidavė V. G. sūnui. Ji neatsimena, ar V. G. laiptinėje buvo basas. Ji jam batų neapavė.

18Nukentėjusieji M. G. ir A. G. – U. teisme parodė, kad jie tiesiogiai įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalotas jų tėvas, nematė. Sumuštas jų tėvas buvo sunkioj būklėj, apie savaitę gulėjo reanimacijoje. Jis buvo sunkioje būklėje, pirmom dienom jo veidas buvo labai sutinęs, nes buvo stipriai sumuštas, nieko nesimatė, atrodė baisiai. Reanimacijoje jis gulėjo gal savaitę, paskui perkėlė jį į kitą palatą ir gydytojai siūlė ruoštis blogiausiam.

19Nors kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino iš dalies, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame posėdyje, konstatuotina, jog R. M. inkriminuojamų veiksmų atlikimas yra įrodytas iš dalies jo teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, patvirtinant juos parodymų patikrinimo vietoje bei šiais teismo ištirtais ir įvertintais duomenimis:

20- liudytojo M. B. teisme duotais parodymais, kad gyvena ( - ), ( - ), tame pačiame name, antrame aukšte, gyvena ir kaimynė T.. 2018 m. sausio 28 d., naktį, eidamas į darbą, laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukšto išgirdo kažkokį keistą žmogaus knarkimą ar tai kriokimą ir aptiko laiptinėje gulintį ant pilvo, veidu į grindis, pažįstamą G., kurį galima buvo vos atpažinti, nes veidas buvo kruvinas. G. nieko nebekalbėjo. Jis iškvietė greitąją ir policiją. Tą naktį, būdamas namie, jokio triukšmo, tame tarpe ir laiptinėje, ir T. bute negirdėjo, nes prieš išeinant į darbą miegojo. Po to kai iškvietė greitąją, iš savo buto išėjo kruvina T., kuri pasakė, kad reikia ieškoti peilio, tačiau jie peilio nerado. Jis padėjo atvykusiems medikams įkelti G. į medikų automobilį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui pagarsinus liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 68 - 69), liudytojas patvirtino juos ir parodė, kad tuo metu ant laiptų matė daug kraujo. Iki T. burto Nr.7 matėsi kraujo žymės, lyg būtų temptas kruvinas žmogus. Jo manymu G. buvo velkamas laiptais, nes tos kraujo žymės buvo ant laiptų ir panašios į vilkimą. Kol buvo prie G., jokių pašalinių žmonių šalia nebuvo, tik vėliau iš savo buto išėjo T., kurios galva buvo irgi kruvina, ji laikėsi už pakaušio, nieko jam nepasakojo, o ir jis jos neklausinėjo. Jis buvo išsigandęs, galimai T. galėjo paminėti, kas sumušė G.. G. laiptinėje gulėjo berods be striukės ir be batų, nes paskui atvykęs medikas ieškojo ant jo krūtinės durtinių žaizdų ir drabužiai buvo lengvi. Kiek pažinojo G., tai jis nebuvo konfliktiškas žmogus, nežino, ar turėjo priešų. Anksčiau pas T. bute girdėdavo kažkokį triukšmą: tai šuns lojimą, tai šiaip kažkokį triukšmą, jos bute esančių žmonių konfliktų nėra girdėjęs.

21-

22- liudytojos O. K. teisme duotais parodymais, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK reagavimo skyriaus tyrėja. Pagal gautą pranešimą ji su kolega S. V. ir medikais atvyko į namą, kur namo laiptinėje, tarp aukštų, kraujo klane veidu į grindis, ant pilvo gulėjo vyriškis. Jam prie galvos buvo padėtas rankšluostis. Kaip vėliau paaiškėjo, tą rankšluostį atnešė nuketėjusioji, nes nukentėjusysis kraujavo. Kylant iš apačios į viršų jo galva buvo į sieną, o kojos į kitus laiptus. Vyriškis vilkėjo juodos spalvos marškinėlius, kelnes. Marškinėliai buvo visi kraujuoti, tai negali pasakyti, ar ant jų buvo kokie užrašai. Medikai gražino sukarpytus marškinėlius. Būklė buvo labai sunki, jau tekėjo krešuliai. Pagrindiniai sužalojimai buvo galvoje. Šis vyriškis praktiškai pats savarankiškai negalėjo kvėpuoti, medikai iškart pasiguldė jį ant neštuvų ir išvežė. Laiptinėje buvo asmenys, kurie pranešė apie įvykį. Jie minėjo, kad leidosi laiptais ir pastebėjo nukentėjusįjį. Prie jų pribėgo moteris, kaip vėliau paaiškėjo - D. T., kuri buvo taip pat sužalota - buvo kruvina jos galva pakaušio srityje, plaukuotoje galvos dalyje, iš žaizdos bėgo kraujas. D. T. buvo išgėrusi, triukšmavo, reikėjo ją raminti. D. T. paaiškino jiems, kad ji savo bute buvo su svečiu ir į jos buto duris pradėjo kažkas spardyti; ant durų liko batų pėdsakai; ji, nenorėdama trukdyti kaimynams, įleido tą žmogų ir šis, pasirodo, buvo jos buvęs sugyventinis, ne kartą anksčiau smurtavęs prieš ją; tada įvyko muštynės; užpuolė jos svečią, pradėjo daužyti ir visis smūgiai buvo suduoti ir jam, ir jai į galvos sritį, smūgiai svečiui buvo pagrinde kumščiu, taip pat jis buvo spardomas bei mušamas kėde; bute pastarasis nuo smūgių buvo nukritęs. Jai atrodo, kad D. T. minėjo, kad kaltinamasis buvo užšokęs kojomis ant nukentėjusiojo galvos. Dar D. T. sakė, kad svečias bandė bėgti nuo kaltinamojo, bėgo į laiptinę, bet kaltinamasis jį pasivijo, kaltinamasis svečią daužė laiptinėje; tada kaltinamasis grįžo pas ją į butą; ji kaltinamąjį uždarė balkone. Ji su kolega patikrino butą, bute kitų asmenų nerado. Matė pravirą įstiklinto balkono langą ir matė lauke, už lango pėdsakus, kad buvo iššokta. Bute buvo kraujo pėdsakų: nuo buto durų iki vyriškio gulėjimo vietos laiptinėje buvo dėmės, primenančios kraujo purslus, tai, jos manymu, vyriškis šalinosi būtent iš buto. Bute kraujo buvo miegamajame, kairėje pusėje, ant grindų, ir koridoriuje. Jai atrodo matė ir kruviną taburetę. Šiuo metu tiksliai negali nurodyti, kokie daiktai buvo miegajamajame, nes praėjo daug laiko, neatsimena. Jei ir buvo kokios nors dėmės, panašios į kraują, ar kokie tyrimui reikšmingi daiktai, tai jie turėjo būti užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole ir, reikalui esant paimti ištyrimui. Nukentėjusioji lygtai minėjo, kad kaltinamasis dūrė nukentėjusiajam peiliu į pilvą ir tas peilis lūžo, todėl buvo ieškota peilio, bet peilio nerado. Nepamena, ar iš įvykio vietos buvo paimti kokie nors peiliai. Bute buvo stalo įrankiai ant stalo, nes buvo paruoštas stalas pasisėdėjimui. Jie nebuvo pastebėję ant nukentėjusiojo kūno sužalojimų, būdingų peilio sudavimams. D. T. nurodė buvusio sugyventinio asmens vardą pavardę ir jie taip sužinojo, kur jis gyvena. Žinojo, kad šis asmuo ne kartą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn bei apie jo neigiamą charakteristiką. Vėliau, 30 min. – 1 val. begyje kaltinamasis buvo sulaikytas savo namuose ir pristatytas į policijos komisariatą. Tenai buvo paimti jo drabužiai ir ji juos apžiūrėjo. Ji pastebėjo ant kaltinamojo sportinių batelių kraujo krešulius. Ant jo drabužių taip pat buvo raudonos spalvos dėmių, panašių į kraujo. Ant kelnių užpakalinės dalies buvo matomas purvina dėmė, būdinga slydimui. Matėsi, kad M. buvo nepersirengęs. Jis vilkėjo striukę. Sulaikytas M. kameroje buvo neramus agresyvus. Tuo metu jis nieko nekalbėjo apie įvykį. Teismui parodžius liudytojai įvykio vietos nuotrauką Nr.16, esančią I tpme, 28 bylos lape, liudytoja parodė, kad tai buvo peilio geležtė, aptikta miegamajame, ant grindų, iš kairės pusės nuo užėjimo. Kita peilio dalis – kotas, įvykio vietoje surasta nebuvo. Miegamajame buvo ir taburetė, ant lovos, taip, kaip užfiksuota prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtoje nuotraukoje Nr. 14. Ji nepamena, ar ant taburetės buvo dėmių, panašių į kraują. D. T. vienu metu sakė, kad prieš konfliktą ji su nukentėjusiuoju sėdėjo, gėrė, o kitu atveju, kad jau buvo sugulę. Ji negalėtų pasakyti, ar prieš konfliktą nukentėjusysis buvo sėdėjęs ar jau gulėjo lovoj. Ji pastebėjo, kad D. T. tuo metu vilkėjo naktinius marškinius ir chalatą, lova miegamajame buvo paklota.

23- liudytojos J. G. teisme duotais parodymais, jog 2018 m. dirbo Elektrėnų greitosios pagalbos felčere. 2018-01-28 buvo gautas kvietimas, kad ( - ), ( - ), yra sumuštas žmogus be sąmonės. Į vietą atvyko labai greitai. Ji su vairuotoju užbėgę laiptais laiptų aikštelėje, jos viduryje rado laiptinėje žmogų, gulintį ant nugaros. Jo galva buvo kelių žingsnių atstumu nuo paskutinės laiptų pakopos leidžiantis laiptais žemyn. Laiptinėje buvo tamsu, bet pasišvietus prožektoriais pamatė žiauriai sumaitotą žmogų. Galvoje nesimatė nosies galiuko – tiek buvo sistemingai ir žiauriai sumuštas. Apie pažiūrėjimą į akių vyzdžius nebuvo net kalbos, nes akių nebuvo – tiek buvo užtinusios. Veidas ir visa galva buvo kruvina masė. Žmogaus gyvybė kabojo ant plauko, jis tiesiog kriokė. Ji konstatavo 3 balų komą, nes vyriškis nereagavo nei į skausmą, nei į garsą, nei į šviesą – į nieką, todėl jis buvo nedelsiant ir greitai nuvežtas į reanimaciją, prijungtas prie gyvybiškai svarbių aparatų. Ji tiksliai neprisimena, kiek dar laiptinėje buvo žmonių, nes buvo susikoncentravusi tik į nukentėjusįjį. Tik pamena, kad laiptinėje buvo besiblaškanti moteris. Kiek kalbėjo aplinkiniai, tai tas vyriškis lygtai buvo numestas, ne tįstas nuo laiptų. Kol ji teikė nukentėjusiajam pagalbą, pastebėjo ir šalia policijos pareigūnus. Ji tiksliai nepamena, ką tuomet vilkėjo nukentėsusysis. Jai atrodo, kad jis vilkėjo džinsus, nepamena, ar buvo marškinėliai. Jis buvo su kažkokiais viršutiniais rūbais, bet tai tikrai buvo ne striukė ir ne paltas. Kitų sužalojimų, išskyrus galvoje, ant nukentėjusiojo kūno nepastebėjo. Sužeistojo būklė buvo labai sunki. Šalia buvusi moteriškė buvo šoko būsenoje, sakė, kad jai irgi skauda galvą. Ji pasiūlė iškviesti kitą greitąją pagalbą, nes ji neturėjo galimybių pagalbą suteikti iškart dviem, reikėjo rūpintis sunkesniu ligoniu. Ji yra pradirbusi apie 30 metų ir nebvuo mačiusi taip sistemingai, sadistiškai, žiauriai sumušto žmogaus. Sužalojimai galėjo būti padaryti kojomis, kumščiais, kažkokia beisbolo lazda.

24- 2019-01-28 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), ( - ), laiptinė ir butas Nr.7. Protokole nurodyta, kad namo laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukšto laiptinės aikštelėje, ant grindų, matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, ant laiptų, vedančių į antrą aukštą matosi tempimo, raudonos spalvos žymės; ant buto Nr. 7 durų matosi batų pėdsakų žymės; prie buto durų, iš dešinės pusės, bute, ant kilimo, prie koridoriuje stovinčios spintos ant grindų, matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes; miegamajame, ant lovos guli taburetė, ant kurios kojos matyti rasudonos spalvos dėmė, panaši į kraują, kuri yra paimta iš įvykio vietos; miegamajame prie lovos , ant grindų matyti raudonos spalvos purslų dėmės; ant grindų, prie durų guli virtuvinio peilio sulankstyta geležtė, kuri yra paimta iš įvykio vietos; svetainėje, ant grindų yra raudonos spalvos purslų dėmės (t.1, b.l. 24 – 29, 59);

25- 2018-01-30 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad papildomai buvo apžiūrėtas butas, esantis ( - ), ( - ). Protokole nurodyta, kad šio buto balkone , ant plastikinio lango rėmo yra dėmių, panašių į kraują , taip pat balkone, ant palangės guli medinė lazda , ant kurios viršutinės dalies matomos raudonos dėmės, panašios į kraują, buto koridoriuje rasti V. G. viršutinio žandikaulio dantų protezai, ant kurių taip pat matomos dėmės, panašios į kraują; rasti daiktai išimti iš įvykio vietos (t. 1, b.l. 30-32, 59);

26- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos O. K. 2018-01-28 tarnybiniu pranešimu, kuriame tyrėja nurodė, kad gavus 2018-01-28, apie 1.28 val., pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK OV skyriaus apie namo, esančio ( - ), ( - ), antrame aukšte gulinti sužalotą vyrą, atvyko į vietą ir nustatė, kad minėtas vyriškis yra V. G., gim. ( - ), kurį komos būsenoje dėl daugybinių galvos sumušimų greitosios pagalbos medikai išvežė į VšĮ Elektrėnų ligoninę, kur ligoninės darbuotojai pareigūnams perdavė juodos spalvos maišą, kuriame, pasak ligoninės darbuotojos, buvo V. G. drabužiai (kelnės, juodos spalvos diržas, kojinės). Šiame pranešime taip pat nurodyta, kad kadangi V. G. buvo komos būsenoje, reanimuojantis jį gydytojas nurengė V. G., todėl drabužių poėmis BPK nustatyta tvarka nebuvo padarytas , o drabužiai pridėti prie bylos. Taipogi tyrėja pranešė, kad jai atvykus iš minėtos ligoninės Elektrėnų RS vyriausieji patruliai buvo suradę namuose adresu ( - ), ( - ), ir sulaikę įtariamąjį R. M., kuris, tyrėjai atvykus į policijos kommisariatą, buvo be viršutinių drabužių, batų; drabužius ir kitus R. M. daiktus buvo paėmę jį sulaikę pareigūnai, tačiau šių daiktų poėmis nepadarytas, nes ji jų paėmimė nedalyvavo; šie daiktai buvo apžiūrėti ir nufotografuoti bei supakuoti pridėti prie bylos (t.1, b.l. 34, 59);

27- greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje pažymėta, kad 2018-01-28, 1, 58 val. buvo iškviesta medikų brigada adresu ( - ), ( - ), kur šio namo antrame aukšte gulėjo V. G., gim. ( - ), su sunkiai sužalota galva, kuris kvėpavo, aplink buvo kraujo, neaišku, ar nukrito pats, ar kažkas nustūmė bei kuriam nustatyta 3 balų koma, apie įvykį pranešta telefonu, kurio numeris ( - ) (t. 1, b.l. 64);

28- 2018- 02-15 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštu Nr. 41D(V)-361, iš kurio matyti, kad bendrasis pagalbos centras išsiuntė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinei policijai elektroniniu paštu garso įrašą dėl greitosios medicinos pagalbos kvietimo, kuris yra apžiūrėtas ir jo apžiūra užfiksuota 2018-11-22 apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad iš minėto garso įrašo girdėti, kaip į bendrajį medicinos pagalbos centrą 2017-01-28, 1.53 val., paskambinusi moteris paaiškino, kad laiptinėje adresu ( - ), ( - ), guli vyras, kuris yra be sąmonės, girdėti, kad kvėpuoja, aplink jį yra kraujo ir neaišku, kas tam vyrui atsitiko – ar jis pargriuvo, ar buvo nustumptas nuo laiptų (t.1, b.l. 67);

29- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 371/2018(01), kurioje nurodyta, kad V. G. nustatyti šie sužalojimai:

301.1. Galvos sumušimas pasireiškęs daugybinėmis žaizdomis galvoje, dešinės ausies kaušelio muštine žaizda ir poodine kraujosruva viršutinėje kaušelio srityje, abiejų akių vokų ir nosies poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimu nosies kairėje, įspaustiniu dešinio nosikaulio lūžiu, kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžiais, kairės pusės akytkaulio celių lūžiu, kairiojo viršutinio žandikaulio ančio išorinės, priekinės viršutinės sienelių lūžiais, ūminiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalų ties kairiąja kaktine, momenine ir smilkinine skiltimis (daugiau ties kaktine skiltimi kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ties kairiąja smilkinkaulio skiltimi bei abipus ties momeninėmis skiltimis, kraujo išsiliejimu į kairįjį šoninį skilvelį kraujo išsiliejimu į dešinės kaktinės-momeninės skilties baltąją smegenų medžiagą prasiveržimu į dešinį šoninį skilvelį, dešinės kaktinės skilties sumušimu. Daugybiniais žaizdų galvoje lokalizacija medicinos dokumentuose nedetalizuota, iš tiriamojo apžiūros tikėtina, kad žaizdos buvo tose vietose, kur užklijuoti tvarsčiai, t.y. kaktos, kairio skruosto, nosies ir smakro srityse. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, galimai 2-3 paros iki tiriamojo apžiūros. Sužalojimuose nėra specifinių požymių, nurodančių kokiu būdu ir kokiu būtent daiktu jie galėjo būti padaryti; 1.2. Poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje padarytos kietais, bukais, riboto paviršiaus daiktais, galimai 2-5 paros iki tiriamojo apžiūros. Sužalojimuose nėra specifinių požymių, nurodančių kokiu būdu ir kokiu būtent daiktu jie galėjo būti padaryti.

311.3. Odos nubrozdinimai kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, nugaros dešinėje, dešiniame šone padaryti kietais, bukais, riboto paviršiaus daiktais, galimai 2-3 paros iki tiriamojo apžiūros. Sužalojimuose nėra specifinių požymių, nurodančių kokiu būdu ir kokiu būtent daiktu jie galėjo būti padaryti.

322.

33Nustatytų sužalojimų makroskopiniai požymiai atitinka panašų laikotarpį, todėl neatmetama galimybė, kad jie galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito, užduotyje nurodyto įvykio metu.

343.

35Visumoje, V. G. kūno sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Dešinės ausies kaušelio muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva viršutinėje kaušelio srityje atitinka ne žymų sveikatos sutrikdymo mastą. Abiejų akių vokų ir nosies poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimas nosies kairėje, įspaustinis nosies kaulų lūžis kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžiai, kairės pusės akytkaulio celių lūžis, kairiojo viršutinio žandikaulio ančio išorinės, priekinės ir viršutinės sienelių lūžiai dėl kaulų lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Ūminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju smegenų pusrutuliu (daugiau virš kaktinės skilties), kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ties kairiąja momenine skiltimi bei ties pakaušine skiltimi, kraujo išsiliejimas į kairįjį šoninį skilvelį, kraujo išsiliejimas į dešinės momeninės-pakaušinės skilties smegenų medžiagą su prasiveržimu į dešinį šoninį skilvelį, dešinės kaktinės skilties sumušimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2, 6.6.4 bei 6.6.15 punktais, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai išvardinti 1.2 ir 1.3 punktuose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

364.

37Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui.

385.

39V. G. dilbiuose ir plaštakose nėra specifinių sužalojimų požymių, kurie nurodytų, kokiu būdu jie galėjo būti padaryti, t.y. ginantis ar suduodant smūgius.

406.

41Dešinės ausies kaušelio muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva viršutinėje kaušelio srityje galėjo būti padaryti mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. Abiejų akių vokų ir nosies poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimas nosies kairėje, kaires akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžiai, kairės pusės akytkaulio celių lūžis galėjo būti padaryti mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. Žaizda kairio skruosto srityje, kairiojo viršutinio žandikaulio ančio išorinės, priekinės ir duomenimi viršutinės sienelių lūžiai galėjo būti padaryti mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. Žaizda nosyje, įspaustinis dešinio nosikaulio lūžis galėjo būti padaryti mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. Žaizdos kaktoje, dešinės kaktinės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po smegenų dangalais, į smegenų medžiagą ir į skilvelius galėjo būti padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje galėjo būti padarytos 2 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, nugaros dešinėje, dešiniame šone galėjo būti padaryti 8-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydžius. V. G. krūtinės ląstoje durtinių-pjautinių sužalojimų nėra (t. 1, b.l. 87 -90).

42- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 665/2018(01), kurioje nurodyta, kad V. G. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, nosyje, dešinėje ausyje; odos nubrozdinimu nosyje; žaizda dešinėje ausyje (kliniškai); abipusiais akiduobių lūžiais (kliniškai), viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžiui (kliniškai), nosikaulių lūžiais (kliniškai), viršutinio žandikaulio ančio lūžiais (kliniškai), akytkaulio lūžiu (kliniškai), kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairių kaktinės – momeninės -smilkininės skilčių (kliniškai); kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kairės smilkininės skilties bei abipus ties momeninėmis skiltimis (kliniškai); galvos smegenų sumušimu dešinėje kaktinėje skiltyje (kliniškai), kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinėse smegenyse, smegenų koma, abipusiu pulingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. V. G. mirė ( - ) V. G. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Elektrėnų ligoninę 2018-01-28. Sužalojimai visumoje, remiantis SSMNT 6.6.2, 6.6.4 bei 66.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu;

43- V. G. mirė dėl galvos sužalojimų visumos, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinėse smegenyse, smegenų koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo. Jo lavone pomirtinių sužalojimų nėra;

44- V. G. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar vienkartiniam griuvimui. Neatmetama galimybė, kad V. G. nustatytas odos nubrozdinimas kairėje piaštakoje galėjo buti padarytas ir nukentėjusiajam ranka prisidengiant nuo smūgių. Neatmetama galimybė, kad po visų patirtų sužalojimų, V. G. galėjo kurį tai laiką atlikti savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės dėl progresuojančio galvos smegenų brinkimo. Taikant stacionarinį gydymą, V. G. gyveno iki ( - )val. V. G. nustatytų sužalojimų lokalizacija, pobudis bei aprašymas medicininiuose dokumentuose nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis ir koks buvo užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio išsidėstymas sužalojimų padarymo metu;

45- V. G. nustatyti sužalojimai galėjo buti padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių. V. G. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Individualus žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksuota. (t.1, b.l. 101-113).

46- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 969/2018 (01), kurioje pažymėta, kad D. T. nustatyta žaizda pakaušio srityje. Medicinos dokumentuose tikslesnė žaizdos lokalizacija nenurodyta, kitų sužalojimų D. T. kune nenurodyta. Žaizdos padarymo mechanizmui nustatyti pateiktų medicinos dokumentų duomenų nepakanka, tam tikslinga butų vertinti žaizdą siuvusio gydytojo įrašus. Žaizdos padarymo laikui nurodyti, tikslinga vertinti žaizdą siuvusio gydytojo įrašus. Tikėtina, kad žaizda buvo padaryta neilgai trukus iki gydytojo apžiūros. Žaizda pakaušio srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui. Žaizdos lokalizacija nėra budinga ginimuisi ar puolimui. Žaizda pakaušio srityje padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nurodyti, keliais įrankiais buvo padarytas sužalojimas, medicinos dokumentų duomenų nepakanka. Nurodyti įrankių formas, dydžius, medicinos dokumentų duomenų nepakanka. Muštines žaizdos padaromos kietais, bukais daiktais. Tiek taburetė, tiek beisbolo lazda priskiriami kietiems, bukiems daiktams, kuriais gali buti padaromos muštinės žaizdos. Šiuo atveju, turimais medicinos dokumentų duomenimis, išskirti kokiu butent daiktu buvo padaryta žaizda, nėra galimybės. (t. 2, b.l. 55-56).

47- eksperto D. F. teisme duotais paaiškinimais, kad V. G. smegenų pakenkimui turėjo įtakos trauminiai poveikiai į galvos sritį, kurie sąlygojo kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu ir visus kitus sužalojimus. Gyvybei pavojingi centrai yra smegenyse. Galvos sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, kurie buvo vienodai pavojingi. Kurie iš jų pavojingesni - negalima išskirti. V. G. nustatyti galvos sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, taip pat tiek koja, tiek ranka. Atsitrenkimas į kietus bukus daiktus irgi yra trauminis poveikis. V. G. ausyje padaryta žaizda galėjo būti ir nuo atsitrenkimo į kokį nors kietą buką daiktą. Sužalojimai akių vokų ir nosies srityje tiek vidiniai kaulų lūžiai nėra būdingi atsitrenkimui į kažką, jie yra labiau būdingi smūgio sudavimui koncentruotam trauminiam poveikiui į šitą sritį. Į kitas kūno vietas buvo mažiausiai 7 trauminiai poveikiai, galimai ir daugiau. Šie 7 trauminiai poveikiai galėjo būti padaryti tiek smūgio metu, tiek netiesiogiai kontaktuojant atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Visi sužalojimai be galvos sumušimo yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kai jis atliko tyrimą, V. G. išoriniai sužalojimai buvo jau sugiję, tačiau bylopje buvo kolegės B. išvada, iš kurios matyti, kad ji buvo apžiūrėjusi mirusįjį stacionare. Kolegė buvo nustačiusi, kad jos užfiksuoti sužalojimai padaryti vienu metu ir tas laikas atitinka užduotyje nurodytų aplinkybių nurodytą datą. Remiantis specialistės B. išvada, jis gali teigti, kad visi sužalojimai buvo padaryti panašiu laiku. R. B. išvada, visi V. G. sužalojimai padaryti jam būnant įvairiose padėtyse, tiek stovint, tiek gulint, tiek sėdint. Ant V. G. kūno nebuvo nustatyta dinaminio pobūdžio sužalojimų. Jis negalėtų pasakyti, kad nukentėjusiajam buvo smogta kažkur tai į širdį ar kvėpavimo centrą. Kaulų lūžiai padaromi didelės jėgos trauminiais poveikiais ir ta jėga turi viršyti kaulų atsparumą, t.y. ne mažiau kaip keli kilogramai kvadratiniam metrui. Kuo žmogus vyresnis, tuo kaulų atsparumas mažesnis, nes kaulai retėja. V. G. atveju, tai sužalojimai padaryti koncentruotos kinetinės jėgos poveikiu. Jis negali atsakyti į klausimą, kiek laiko po visų suduotų smūgių V. G. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, nes jei nukentėjusysis iškart neprarado sąmonės, jis gali kurį laiką atlikti savarankiškus veiksmus: leisti garsus, kalbėti, judėti, kol neprarado sąmonės dėl progresuojančio smegenų pabrinkimo. Garsai gali būti leidžiami ir nesąmoningai, t. y. kvėpuojant, orui eina per balso stygas Nėra galimybės išmatuoti, ar patiriant tokius sužalojimus galvos srityje, kokius patyrė V. G., yra jaučiamas skausmas. Praradęs sąmonę žmogus nejaučia skausmo, tačiau fiziologiškai organizmas gali reaguoti į pažeidimą, t. y. gali vystytis šokas – tai organizmo fiziologijos reagavimas į skausmą. V. G. nustatytas 1, 10 promilės alkoholio koncentracijos kraujyje turėjo mažinti skausmo pojūtį kaip anestetikas, ir tai yra pakankama koncentracija kraujyje, kad būtų sumažintas skausmo jutimas. Būnant 3 balų komos būsenoje, mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo jausti skausmą. Jis negali kategoriškai pasakyti, kad tikrai nukentėjusysis nejautė skausmo, bet mažai tikėtina. V. G. padarytas odos nubrozdinamas dešinėje plaštakoje galėjo būti padarytas ir savigynos metu prisidengiant nuo smūgių. Ekspertai gali pasisakyti tik dėl galimybės (ne kategoriškai) saviginai būdingų sužalojimų.

48- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 969/2018 (01), kurioje nurodyta, kad R. M. nustatyti odos nubrozdinimai veide, kairėje plaštakoje ir dešinėje blauzdoje, muštinė žaizda kaktos kairėje. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, galimai 2-3 paros iki tiriamojo apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir budu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (t. 3, b .1. 9-10).

49- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. SI 85/2018(01), kurioje nurodyta, kad ant taburetės (5 mėg.), R. M. striukės (8 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. T.~ DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe.

50-Ant R. M. striukės (6,7 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. T. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui.

51-Atlikus DNR tyrimą, ant medinės lazdos (2 mėg.) gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. T. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui.

52-Ant viršutinio žandikaulio protezo (3 mėg.), R. M. sportinių kelnių (9,10 mėg.),V. G. kelnių (l 1,12 mėg.), V. G. puskojinių (13,14 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. G. DNR profilių su 99,99999999999999999% tikimybe. Ant peilio geležtės (4 mėg.) gauti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. G. DNR profiliu su 99,99999999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su R. M. DNR profilių su 99,9999999999999999% tikimybe.

53-Ant medinės lazdos (1 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,9999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui (t.l , b.1. 40-58).

54- alkotesterio parodymais, iš kurio matyti, kad 2018-01-28, 4.52 val., R. M. buvo nustatytas 0,9 procentų promylių neblaivumas (t. 2, b.l. 80). Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

55Teismas pripažįsta, kad visi aukščiau paminėti duomenys teismui nekelia jokių abejonių, nes buvo surinkti laikantis įstatymo reikalavimų, ir jie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl jie laikomi įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamojo kaltę (BPK 20 straipsnis). Dėl V. G. nužudymo

56Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytus V. G. mirtinus sužalojimus padarė būtent R. M.. Teisme apklaustų nukentėjusiosios ir visų liudytojų parodymai, įvykio vietoje aptikti pėdsakai, daiktai bei jų apžiūros duomenys, specialistų tyrimų dėl surastų pėdsakų išvados, taip pat duomenys apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, lokalizaciją ir kt., ekspertų paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina, kad V. G. buvo sužalotas kaltinime nurodytu laiku nukentėjusiosios D. T. bute ir mirė dėl galvos sužalojimų visumos, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinėse smegenyse, smegenų koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu.

57Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino sudavęs V. G. kaltinime nurodytus smūgius, tačiau neigė taip sunkiai jį sužalojęs, padarydamas kaulų lūžius, nuo kurių V. G. galėjo vėliau mirti, smogęs peiliu į V. G. krūtinę, taipogi neigė ištempęs V. G. į laiptinę ir nustūmęs jį nuo laiptų, tokiu būdu neigdamas savo kaltę dėl V. G. nužudymo.

58Tiesiogiai įvykyje dalyvavęs asmuo – nukentėjusioji D. T., kurios parodymai dėl konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo G. G. pradžios bei kaltinamojo suduotų smūgių rankomis ir kojomis V. G. sutampa, tačiau kitose detalėse (dėl kaltinamajam inkriminuojamo sudavimo peiliu V. G. į krūtinės sritį ir pastarojo išvilkimo į laiptinę bei vilkimo laiptais) jų parodymai dėl skirtingų priežasčių skiriasi. Jų veiksmai ir elgesys įvykio metu bei atitinkamai skirtingas suinteresuotumas bylos baigtimi, byloje surinkti duomenys apie jų asmenybes lėmė teismo pareigą itin atsargiai ir kruopščiai vertinti šių asmenų parodymus. Todėl tiek vertinant nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo parodymus, teismas juos analizavo ir vertino ne tik atskirai, įvertindamas ir parodymų dėl atskirų aplinkybių nuoseklumą viso proceso metu, bet ir juos lygindamas tarpusavyje bei įvertindamas juos kitų byloje surinktų objektyvių faktinių aplinkybių kontekste.

59Kaip matyti kaltinamojo parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 2, b. l. 92, 101 – 106, 110 – 111) buvo nuoseklūs ir vienodi. Be to ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (t. 2, b. l. 112 – 128).

60Analizuojant D. T. parodymus dėl V. G. sumušimo matyti, kad jos teisme duoti parodymai iš esmės tokie pat, kaip ir jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tačiau skyrėsi kai kuriose detalėse. 2018-01-29 pirminės apklausos metu, apklausta kitą dieną po įvykio D. T. nurodė, kad R. M., įėjęs į butą, virtuvėje iškart griebė V. G., ištempė pastarąjį į buto koridorių, kur vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį, po ko V. G. nukrito ant grindų, tuomet R. M. pradėjo mušti V. G. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, kiek smūgių, neatsimena (teisme ji teigė, kad pirmą kartą sudavė V. G. virtuvėje, sėdinčiam ant kėdės, dėl ko V. G. nukrito ant grindų), po ko virtuvėje nuo stalo stvėrė peilį ir juo ne mažiau kaip tris kartus (teisme teigė, kad vieną kartą) smogė V. G. į krūtinės sritį, po ko R. M. V. G. už kojų (teisme teigė, kad už pažastų) nutempė į laiptinę, nieko neminėdama, kad R. M. tempė V. G. ir laiptais, kaip tai buvo nurodžiusi teisme (t. 2, b.l. 5). Vėliau apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2018-03-06) D. T. davė išsamesnius parodymus apie įvykį, nurodydama, kad į butą įsiveržęs R. M. daug kartų smūgiavo kumščiu sėdinčiam V. G. per galvą, tada stvėrė už pečių ir ištempė į koridorių, kur smūgiavo kojomis į V. G. galvą, po to griebęs iš virtuvės peilį, keletą kartų smūgiavo V. G. į krūtinę, paskui ištempė už kojų pro buto duris į laiptinę, laiptais žemyn ir numetė laiptų aikštelės šone (t. 2, b.l. 8-10). Šiuos parodymus nukentėjusioji patvirtino ir 2018-03-06 parodymų patikrinimo metu įvykio vietoje (t.2, b.l. 24 – 48).

61Teismui vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, atsižvelgiama į tai, kad įvykio metu ji pati patyrė fizinį smurtą (jai buvo sutrenkta galva, juosmuo, kojos, iš galvos bėgo kraujas), kad ji jautė didelę baimę dėl savo ir jos svečio saugumo bei gyvybės, jos akivaizdoje buvo mušamas jos svečias ne tik kumščiais, bet ir spardomas kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbias vietas - galvą, todėl dėl patirto streso, tą vakarą vartoto alkoholio, galėjo tiksliai neatsiminti visų įvykio detalių, tiek savo, tiek kaltinamojo smurtinių veiksmų eigos ir sąžiningai dėl jų klysti, tačiau iš esmės ji patvirtino faktą, kad, netikėtai įsiveržęs į jos butą neblaivus R. M., stipriai sumušė V. G., suduodamas šiam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą, ketino sužaloti peiliu, pavojingai smūgiuodamas į krūtinę, o po to ištempė pastarąjį į laiptinę, tempė laiptais ir paliko laiptų aikštelėje, po ko vėl sugrįžo į butą ir toliau ją mušė. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji D. T., duodama parodymus apie V. G. ir savo sumušimą apkalbėjo ar apšmeižė R. M. arba siekė kaip nors jam pakenkti.

62Nukentėjusiosios D. T. parodymus dėl V. G. sumušimo patvirtina ir kiti teisme apklausti liudytojai. Liudytojas M. B. paliudijo apie jo gyvenamojo namo laiptinėje aptiktą su smarkiai sužalota kraujuojančia galva ant pilvo gulintį V. G., kuris buvo be sąmonės, tačiau leido kažkokius garsus. Liudytoja J. G. patvirtino, kad kaip felčerė buvo atvykusi į įvykio vietą, kur suteikė pirmąją medicininę pagalbą smarkiai sumuštam V. G. ir, kad jam nustatė 3 balų komą, ir, kad iš vietoje esančių pareigūnų sužinojo, kad V. G. užpuolė ir sumušė tame name gyvenančios vienos moters sugyventinis. Liudytoja O. K. patvirtino, kad įvykio vietoje D. T. aiškino, kad V. G. sužalojo R. M., suduodamas V. G. kumščiais ir spardydamas kojomis daugybinius smūgius į galvą bei į kitas kūno vietas jos bute ir laiptinėje bei dūrė peiliu jam į krūtinę, kad apžiūrėdama įvykio vietą D. T. bute ir laiptinėje aptiko daug kraujo pėdsakų, kuriuos kartu su paimtais daiktais pažymėjo apžiūros protokole.

63Teismas įvertinęs šių liudytojų parodymus, palyginęs juos su jų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tarpusavy ir su kitais, aukščiau išvardintais, rašytiniais duomenimis, pripažįsta, kad jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys ir atitinkantys teismo nustatytas faktines aplinkybes. Tiek nukentėjusiosios, tiek šių liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys, aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolai su prie jų pridėtomis fotolentelėmis, iš kurių matyti užfiksuoti pėdsakai, panašūs į kraują, bute bei namo laiptinėje, batų pėdsakai ant buto durų išorinės pusės, bute rasta sulaužyto peilio geležtė, nukentėjusiojo dantų protezas ir kiti, taip pat greitosios medicininės pagalbos kvietimo įrašo turinys. Taipogi nukentėjusiosios D. T. parodymus apie V. G. suduotus smūgius, jų skaičių ir vietas, į kurias buvo smūgiuota, patvirtina minėtos specialistų išvados dėl V. G. sužalojimų (Nr. G 371/2018 (01) ir M 665/2018 (01), dėl kurių teisingumo ir objektyvumo nei teismui, nei proceso dalyviams abejonių nekilo. Iš jų matyti, kad V. G. buvo padaryti sunkiausi sužalojimai galvoje: abipusiai akiduobių, viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos, nosikaulių lūžiais, viršutinio žandikaulio ančio, akytkaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu gavlvos smegenų dangalu ir kairių kaktinės – momeninės-smilkininės skilčių ir virš kairės smilkininės skilties, galvos smegenų sumušimas ir kt. Be šių sužalojimų dar nukentėjusiajam buvo nustatyti ir lengvesni sužalojimai, tokie kaip abiejų akių vokų ir nosies kraujosruvos, nubrozdinimas nosies kairėje, ausies kaušelio muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva, poodinės kraujosrūvos krūtinės dešinėje, nubrozdinimai kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėja plaštakoje, nugaros dešinėje, dešiniame šone. Šie visi sužalojimai specialistų įvertinti kaip sunkūs. Šiose specialistų išvadose nustatytas V. G. sužalojimų mechanizmas, smūgių skaičius ir lokalizacija paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti pačiam V. G. išėjus iš buto ir nugriuvus ant laiptų, nes specialistai išvadose pažymėjo, kad V. G. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Be to teisme apklaustas ekspertas D. F. patvirtino, kad V. G. galvos sužalojimai buvo vienodai pavojingi ir galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, taip pat tiek koja, tiek ranka, o sužalojimai tiek akių vokų ir nosies srityje, tiek vidiniai kaulų lūžiai yra labiau būdingi koncentruotam trauminiam poveikiui į šitą sritį, t.y. smūgio sudavimui.

64Kaltinamasis R. M. teisme teigė, kad keturiais smūgiais į galvą jis negalėjo taip smarkiai sužaloti V. G. ir nuo jo smūgių į galvą bei į kitas V. G. kūno vietas negalėjo atsirasti lūžiai rankoje, nugaroje bei galvoje. Iš tiesų, nepaisant to, kad specialistai V. G. nustatė daugybinius kūno sužalojimus, kurie visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau, kaip jie nurodė, šie sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių. Teisme ekspertas D. F. paaiškino, kad V. G. galvos sužalojimai, kurie buvo kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu, padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, kurie buvo vienodai pavojingi ir galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, taip pat tiek koja, tiek ranka, kad sužalojimai akių vokų ir nosies srityje tiek vidiniai kaulų lūžiai yra labiau būdingi smūgio sudavimui koncentruotam trauminiam poveikiui į atitinkamai į tą sritį. Kaip matyti specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų skaičius yra didesnis, nei nurodyta kaltinime (4 smūgiai į galvą ir 7 į kitas kūno vietas). Ekspertas paaiškino ir šią aplinkybę, o būtent, kad atsitrenkimas į kietus bukus daiktus irgi laikomas trauminiu poveikiu; V. G. ausyje padaryta žaizda galėjo būti ir nuo atsitrenkimo į kokį nors kietą buką daiktą. Dar paaiškino ekspertas, jog kitos kūno vietos buvo traumuotos mažiausiai 7 poveikiais, galimai jų buvo ir daugiau. Tiesa, ne visi trauminiai poveikiai, kaip galvos sužalijimai, buvo kvalifikuojami kaip sunkūs. Iš specialisto išvados matyti, kad kiti 7 trauminiai poveikiai į kitas kūno vietas galėjo būti padaryti tiek smūgio metu, tiek netiesiogiai kontaktuojant atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Visi sužalojimai be galvos sumušimo buvo kvalifikuojami nesunkiu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertas paaiškino, kad galva, palyginus su kitomis kūno vietomis, yra laibai jautrus organas, todėl ją traumuojant, kad ir ta pačia jėga kaip ir kitas kūno vietas, buvo padaryti sunkūs sužalojimai. Taigi, tokia eksperto išvada paneigia kaltinamojo teiginius, kad keturiais smūgiais į galvą jis negalėjo taip smarkiai sužaloti V. G.. Pažymėtina, kad specialistai nukentėjusiajam V. G. nėra nustatę jokių rankų ir stuburo kaulų lūžių, apie kuriuos minėjo kaltinamasis, bei jie nėra nurodyti kaltinime.

65Kaltinamasis R. M. savo versiją, kad V. G. pats išėjo iš D. T. buto ir nukrito nuo laiptų, grindė tuo, kad V. G. buvo aptiktas gulintis ant laiptų aikštelės, vilkintis striukę ir avintis batus. Taip pat R. M. buvo inkriminuojama, kad jis tyčia keletą kartų dūrė peiliu į V. G. krūtinę, tačiau pataikė į striukės lipduką. Tokių duomenų – kad V. G. jo sumušimo metu vilkėjo striukę, byloje nėra. Priešingai nei teigia kaltinamasis ir nurodyta kaltinime, nukentėjusioji D. T. parodė, kad iki ateinant M. į butą, V. G. vilkėjo žalius ar mėlynus marškinėlius su lipduku ir džinsus, batus buvo nusiavęs, striukė buvo vonioje, ant skalbimo mašinos; kad ji neatsimena, ar kai V. G. buvo velkamas laiptais, jis buvo su batais, ji pati jam batų neapavė; jog visus V. G. viršutinius drabužius vėliau ji atidavė V. G. sūnui; liudytojas M. B. parodė, kad G. laiptinėje gulėjo berods be striukės ir be batų, nes paskui atvykęs medikas ieškojo ant jo krūtinės durtinių žaizdų ir jis pamena, jog drabužiai buvo lengvi; liudytoja O. K., į įvykio vietą atvykusi pareigūnė, teisme paliudijo, kad laiptinėje gulintis sužalotas V. G. vilkėjo juodos spalvos marškinėlius ir kelnes, šalia buvo chalatas, o savo 2018-01-28 tarnybiniame pranešime ji buvo nurodžiusi, kad jai atvykus į ligoninę, kur buvo atvežtas sužalotas V. G., ligoninės darbuotojos jai perdavė paketą, kuriame buvo V. G. drabužiai (kelnės, juodos spalvos diržas, kojinės); liudytoja J. G., įvykio vietoje suteikusi pirminę medicininę pagalbą V. G., parodė, kad jai atrodo, kad jai apžiūrint V. G., jis vilkėjo džinsus, nepamena, ar buvo marškinėliai; kad jis buvo su kažkokiais viršutiniais rūbais, bet tai tikrai buvo ne striukė ir ne paltas. Taigi, nei vienas iš šių liudytojų nepatvirtino to fakto, kad V. G. laiptų aikštelėje gulėjo vilkintis striukę ir avintis batus. Be to nukentėjusioji D. T. parodė, kad jau po pirmo smūgio į veidą, V. G. nukrito ir buvo lyg be sąmonės, kaltinamasis be perstojo jį mušė, V. G. nuo suduodamų smūgių aktyviai nesigynė, pats nebuvo atsistojęs, juolab vaikščiojęs, priešingai, jis buvo mušamas gulintis jos bute, o paskui iškart buvo išvilktas į laiptinę. Nors teisme apklaustas ekspertas paaiškino, kad po suduotų smūgių V. G. kurį laiką galėjo judėti iki kol prarastų sąmonę, tačiau nagrinėjamu atveju mažai tikėtina, kad po intensyvaus R. M. mušimo į galvą ir kitas kūno vietas kumščiais ir spardant jį, V. G. galėtų savarankiškai atsistoti, nueiti į vonią, kur gulėjo jo striukė, ją apsivilkti, apsiauti batus ir išeiti iš buto. Ši kaltinamojo versija atmetama kaip nepagrįsta, o kaltinime nurodyta aplinkybė, kad R. M. peiliu pataikė į V. G. vilkėtos striukės lipduką tikslintina, nurodant, kad R. M. peiliu pataikė į V. G. vilkėtų marškinėlių lipduką.

66Tokiu būdu teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, jog nukentėjusiajam V. G. mirtini galvos ir galvos smegenų sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu, taip pat, kad jį padarė kaltinamasis R. M. ir, jog tarp kaltinamojo R. M. padarytos veikos (mažiausiai 4 kartus suduodant kumščiu ir spardant V. G. į galvos sritį) ir padarinių (V. G. ( - ) mirė dėl galvos sužalojimų visumos, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinėse smegenyse, smegenų koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo V. G. mirtis – yra tiesioginis kaltinamojo R. M. veikos rezultatas. Byloje nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad juos galėjo padaryti kitas nenustatytas asmuo arba, kad V. G. galėjo susižaloti pats, krisdamas nuo laiptų ar kitokiu būdu. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj padarytos veikos, ar praėjus kuriams laikui ir nepriklausomai nuo to, ar jis galėjo būti netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir, kad, nesant šių aplinkybių, mirties gal būt buvo galima išvengti. R. M. veika teisingai kvalifikuota ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

67Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios yra valinis elementas: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, veikia netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-46-895/2015, 2K-322-511/2016).

68Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. M. padarė nužudymą netiesiogine tyčia – nors ir nesiekė atimti gyvybės, bet smūgiuodamas nukentėjusiajam į galvą, suprasdamas, kad ji yra gyvybiškai svarbus žmogaus organas, net ir po to, kai po jo pirmo smūgio kumščiu V. G. į galvą pastarasis nukrito ir visiškai smūgiams nesipriešino bei nuo jų nesigynė, vis tiek toliau smūgiuodamas kumščiais ir spardydamas V. G. į galvą ir į kitas kūno vietas, pavojingu būdu peiliu durdamas į krūtinę, po to išvilkdamas jį į laiptinę ir ten palikdamas, matydamas ir žinodamas, kad nukentėjusysis gausiai kraujuoja, yra stipriai sužalotas ir be sąmonės, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir grėsmę jų kito žmogaus sveikatai ar gyvybei, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali kilti žalingi padariniai (kad gali būti atimta gyvybė), ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems padariniams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

69Dėl kaltinimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte

70Taip pat R. M. pagal nukentėjusiojo M. G. atstovo advokato A. P. prašymą pakeisti kaltinimą buvo kaltinamas dėl V. G. nužudymo ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, t. y. tuo, kad jis V. G. nužudė itin žiauriai. Kaltinime buvo nurodytas identiškas nusikalstamos veikos aprašymas, kaip ir valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime pagal BK 129 straipsnio 1 dalyje, nenurodant, kuo konkrečiai buvo pasireiškęs R. M. įvykdytas itin žiaurus gyvybės atėmimas, tačiau nukentėjusiojo atstovas advokatas A. P. baigiamojoje kalboje akcentavo, jog ypatingas žiaurumas pasireiškė daugybiniais smūgiais ir dideliu skausmingumu.

71Kiekvienas nužudymas savaime vertinamas kaip nežmoniškas ir žiaurus veiksmas, tačiau papildomai šio požymio buvimas kaltininko veiksmuose gali būti konstatuojamas atsižvelgiant į veikos padarymo būdą taip pat ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti apie ypatingą nusikaltimo arba paties kaltininko žiaurumą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia kankinimu ar kitokiu ypatingu žiaurumu. Tai yra du atskiri alternatyvūs ir savarankiški vertinamieji nusikalstamos veikos būdo požymiai, konkuruojantys tarpusavy kaip dalis ir visuma. Pagal teismų praktiką kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjsusįjį žeminančius veiksmus ir pan. (Lietuvos Auščiausiojo teismo 2004-06-06-18 senato nutarimo 17 punktas). Kitokio itin žiauraus būdo sąvoka - yra ne medicininė, o teisinė. Vadinasi, visais atvejais itin žiaurų nužudymą konstatuoja teismas, remdamasis teismo medicinos išvadomis ir objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju R. M. buvo kaltinamas nužudžius V. G., nurodant tik vieną iš minėtų alternatyvių nusikalstamos veikos požymių – kitokį ypatingą žiaurumą. Šio vertinamojo požymio turinį atskleidžia tokie kriterijai, kaip panaudoto smurto pobūdis, trukmė, intensyvumas, įrankiai, priemonės, padarytų sužalojimų kiekis, jų lokalizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-253/2011), tačiau teismų praktikoje, inkriminuojant šį požymį dažniausiai orientuojamasi į padarytų sužalojimų kiekį (kiekybinį aspektą) ir šio būdo didelį skausmingumą (kokybinį aspektas). Tai irgi yra vertinamieji požymiai. Dėl dauginių kūno sužalojimų paprastai sprendžia teismo medicinos ekspertai, bet ir tai konstatuojanti jų išvada imperatyviai nesaisto teismo, nes šis požymis yra vienas iš itin žiauraus būdo vertinimo kriterijų. Pagal teismų praktiką nužudymas itin skausmingu būdu gali būti nuodijant skausmingai veikinačiais nuodais, deginant, užkasant, numetatnt iš didelio aukščio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012). Šis sąrašas nėra baigtinis. Skausmo dydis – tai medicininė kategorija, kuri vertinama vadovaujantis specialiomis medicininėmis žiniomis ir metodikomis. Svarbu yra tai, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą ir yra nustatoma, kad nukentėjusiajam jo gyvybės atėmimo proceso pobūdis objektyviai buvo itin žiaurus, o kaltininkas to norėjo arba sąmoningai leido tam kilti. Įrodinėjant kaltininko itin žiauraus būdo suvokimą, svarbu kosntatuoti, kad jis itin žiauruas pobūdžio smurtą naudoja nukentėjsuiajam dar esant gyvam.

72Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nužudytajam buvo padaryti mažiausiai 11 kūno trauminių poveikių, iš jų V. G. smegenų pakenkimui turėjo įtakos mažiausiai 4 vienodai pavojingi trauminiai poveikiai į galvos sritį, kur smegenyse yra pavojingi centrai, kurie sąlygojo kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu ir visus kitus sužalojimus, ir mažiausiai 7 trauminiai poveikiai į kitas kūno vietas, kurie galėjo būti padaryti tiek smūgio metu, tiek netiesiogiai kontaktuojant atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Visi sužalojimai be galvos sumušimo yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tiek nuikentėjusioji, tiek teisme apklausti liudytojai parodė, kad V. G. buvo sumuštas labai žiauriai: jis gausiai kraujavo, buvo stipriai sumušta jo galva. Ekspertas D. F. teisme paaiškino, kad nėra galimybės išmatuoti, ar patiriant tokius sužalojimus galvos srityje, kokius patyrė V. G., yra jaučiamas skausmas. Pasak eksperto, praradęs sąmonę žmogus nejaučia skausmo, tačiau fiziologiškai organizmas gali reaguoti į pažeidimą, t.y. gali vystytis šokas – tai organizmo fiziologijos reagavimas į skausmą, be to V. G. nustatytas 1, 10 promilės alkoholio koncentracija kraujyje turėjo mažinti skausmo pojūtį kaip anestetikas, ir tai yra pakankama koncentracija kraujyje, kad būtų sumažintas skausmo jutimas bei būnant 3 balų komos būsenoje, mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo jausti skausmą.

73Vertinant aplinkybę, ar V. G. buvo nužudytas itin žiauriai, teismas atsižvelgia į panaudoto smurto pobūdį, o būtent į tai, kad V. G. sunkiausi sužalojimai buvo padaryti smūgiuojant kumščiais ir spardant kojomis, tačiau, nors V. G. į galvos sritį buvo suduodas ne vienas smūgis, teismas suduotų smūgių kiekį (mažiausiai 4 smūgiai į galvos sritį) nepripažįsta dauginiu kūno sužalojimu kaip vieno iš kitokio itin žiauraus būdo kriterijų. Iš nukentėjusiosios D. T. ir kaltinamojo parodymų matyti, kad R. M. sudavus vieną kartą kumščiu V. G. į veidą, šis iškart nukrito, po ko R. M. jam sudavė kumščiu į galvą dar tris smūgius, išvilko į koridorių ir ten jį mušė kumščiais ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas, galimai pataikydamas ir į galvą. D. T. teigimu, jau po pirmo smūgio į galvą V. G. nukrito ir buvo kaip be sąmonės: nesipreišino R. M., nesigynė nuo jo suduodamų smūgių, nepasikėlė ir beveik nejudėjo. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas neatmetė galimybės, kad V. G. jau po pirmo smūgio ar keletos pirmų smūgių galėjo prarasti sąmonę, o praradus sąmonę – pasak eksperto, žmogus nejaučia skausmo. Šita aplinkybė nėra paneigta ir ji aiškintina kaltinamojo naudai. Be to skausmo pojūtį kaip anestetikas galėjo slopinti ir V. G. įvykio metu išgertas alkoholis (nustatyta 1,10 promilių lakoholio koncentracija kraujyje). Dar, į įvykio vietą atvykę medikai V. G. nustatė 3 balų komą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog V. G. be R. M. suoduotų smūgių galėjo būti sužalotas tempiamas laiptais (nes ekspertas teisme patvirtino, kad jokių dinaminių, tempimo laiptais ar kritimo ant laiptų sužalojimų ant V. G. kūno nenustatyta), neatmetama galimybė, kad V. G. jau komos būsenoje galėjo būti dar prieš jį išvelkant į laiptinę. Svarbu pažymėti, kad V. G. sveikata buvo sutrikdyta nenaudojant specialiai kūną žalojančių įrankių ir priemonių (byloje nustatyta, kad smūgis peiliu V. G. į krūtinę nebuvo priežastiniame ryšyje su V. G. mirtimi, dėl to jis nebuvo sunkiai sužalotas, o tik nežymiai), kad smurtaujama V. G. atžvilgiu buvo trumpą laiką, be pertraukų bei, kad be galvos (kuri yra labai jautri kūno dalis, kuriai sunkiai sužaloti net nereikalingas stiprus trauminis poveikis) sumušimų smūgiai į kitas kūno vietas buvo ne tokie intensyvūs, kad būtų sunkiai sutrikdyta sveikata (specialistai nustatė nežymius sveikatos sutrikdymus).

74Nukentėjusiųjų atstovas, prašydamas teismo kvalifikuoti R. M. veiką kaip nužudymą kitokiu itin žiauriu būdu remdamasis į įvykio vietą atvykusio felčerės J. G. parodymais, kad ji suteikė pirmąją medicininę pagalbą V. G., kurio galva buvo žiauriai sumušta, visa kruvina, nesimatė nei akių, nei nosies, jis galėjo būti spardomas arba jam galėjo būti suduota lazda, ji dar nebuvo mačiusi taip žiauriai sumušto žmogaus, jam buvo nustatyta 3 balų koma. Baudžiamajame įrodinėjimo procese specialiąsias žinias gali taikyti du subjektai – BPK keliamus reikalavimus atitinkantys ekspertas ir specialsitas (BPK 84, 85, 89 straipsniai). Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytoja J. G., nors ir yra medicinos felčerė, tačiau nėra įtraukta į ekspertų sąrašą ir nėra tas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įgūdžių medicinos srityje, atliekantis žmogaus kūno ar lavono tyrimą bei pateikęs į bylą išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos ribose, todėl jos parodymai vertintini kaip liudytojo – asmens, žinančio tam tikras aplinkybes apie įvykį, o ne kaip eksperto ar specialisto, kuriais remiantis teismas gali spręsti tam tikrus klausimus, konkrečiu atveju susijusius su vertinamaisiais kitokio itin žiauraus nužudymo būdo medicininiais kriterijais.

75Tokios aukščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia teismui padaryti neginčijamos ir abejonių nekeliančios išvados, jog V. G. buvo nužudytas itin žiauriai ir, kad R. M. turėjo tyčią atimti nukentėjusiajam gyvybę itin žiauriu būdu, todėl jo veika nekvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

76Dėl D. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo

77Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog R. M. pareikštas kaltinimas nežymiai sutrikdžius nukentėjusiajai D. T. sveikatą pasitvirtino pilna apimtimi.

78Dėl D. T. sužalojimų kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad sudavė jai į klubus lazda, tačiau neigė sudavęs smūgį taburete D. T. į galvą. Nepaisant to, jog kaltinamasis proceso metu kaltę dėl šio jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies, jo duoti parodymai vertintini kritiškai, kaip gynybinė pozicija, nukreipta sumenkinti padaryto nusikaltimo pavojingumą bei siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

79Grįsdamas R. M. kaltę, teismas visų pirma neabejotinai remiasi nukentėjusiosios

80D. T. parodymais. Dėl savo sužalojimų nukentėjusioji D. T. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad tuo metu kai R. M. paliko sumuštą V. G. laiptinėje ir grįžo į jos butą, jis griebė taburetę ir taburete sudavė į galvą praskeldamas jai pakaušį, taip pat jis mušė ją kumščiais į pilvą ir į kaklą; kad ji buvo pagriebusi lazdą apsiginti, bet R. M. pagriebė iš jos lazdą ir sudavė keletą smūgių su lazda į kelias kūno vietas. Jis bandė ją išmesti per balkoną, tačiau ji iš to balkono pabėgo, užrakino M. balkone, o jis iššoko iš antro aukšto balkono ir pabėgo.

81Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad po R. M. suduotų smūgių jai buvo praskeltas pakaušis, patvirtina ant pastarosios įvykio metu objektyviai matomas sužalojimas. Sužalojimą matė tiek iškviesta policijos pareigūnė O. K., tiek ir liudytojai M. B. ir J. G., kurių parodymus teismas vertina kaip nešališkus ir objektyvius, duotus nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų. Liudytoja O. K. patvirtino, kad įvykio vietoje matė D. T. galvoje prakirstą ir smarkiai kraujuojančią žaizdą, liudytojas M. B. paliudijo, kad laiptinėje matė sumuštą D. T., ant kurios galvos pastebėjo kraują, sužalojimų nebuvo pastebėjęs, o liudytoja J. G. parodė, jog šalia apžiūrimo sumušto laiptinėje gulinčio vyriškio buvusi moteriškė buvo šoko būsenoje, sakė, kad jai irgi skauda galvą, dėl ko ji pasiūlė iškviesti kitą greitąją pagalbą, nes ji neturėjo galimybių pagalbą suteikti iškart dviems asmenims, nes reikėjo rūpintis sunkesniu ligoniu. Nukentėjusiosios parodymus dėl jai padarytų sužalojimų taip pat patvirtina ir specialisto išvada, konstatavusi kraujosruvas D. T. juosmens srityje, kojoje, žaizdą pakaušio srityje, padarytus . Nustatyta, jog šie sužalojimai sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Anksčiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji nuosekliais parodymais patvirtino patyrusi iš kaltinamojo fizinį smurtą. Apie savo sužalojimą D. T. nedelsiant pranešė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, ji nedvejodama nurodė, kad ją sumušė ne kas kitas, o būtent kaltinamasis. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti tokiais nukentėjusiosios parodymais, laikyti juos išgalvotais ir pan. Be to jos parodymus patvirtina ir duomenis, nurodyti įvykio vietos apžiūros protokole, o būtent, kad įvykio metu apžiūrėjus D. T. butą, miegamajame buvo rasta taburetė, gulinti ant lovos, su kraujo dėmėmis, ir vėlesnės apžiūros balkone, ant palangės rasta medinė lazda, su dėmėmis, panašiomis į kraują, kuriasištyrus kartu su kaltinamojo R. M. striuke, paimta 2019-01-28 iš kaltinamojo jo sulaikymo metu, paaiškėjo, kad ant taburetės ir striukės rastas žmogaus kraujas yra D. T.. Taip pat ant medinės lazdos buvo rastas ir R. M. DNR pėdsakai. Šie daktai pripažintini nusikaltimo padarymo įrankiais. Byloje nėra nė vieno objektyvaus duomens, kad nukentėjusioji sužalojimą galėjo patirti kitomis, nei jos nurodytomis aplinkybėmis.

82Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į surinktų, anksčiau išdėstytų, ištirtų bei įvertintų duomenų, pripažintinų įrodymais, visumą, konstatuoja, jog R. M. neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais vieno smūgio taburete D. T. į pakaušį ir nenustatytu skaičiumi smūgių sudavimo lazda D. T. į įvairias kūno vietas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai D. T. sveikatą. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

83III. SKIRTINA BAUMĖ, KARDOMOJI PRIEMONĖ, CIVILINIAI IEŠKINIAI IR KITI KLAUSIMAI

84Dėl bausmės

85Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

86Kaltinamasis padarė baigtą labai sunkų tyčinį nusikaltimą (V. G. nužudymas), už kurį BK numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų (vidurkis 11 metų) ir vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (D. T. nežymus sveikatos sutrikdymas). Labai sunkiu nusikaltimu sukelti neatkuriami padariniai – atimta žmogaus gyvybė. Byloje nustatyta, kad visos šios veikos padarytos netrukus viena po kitos ir esant bendrai vieningai neapibrėžtai tyčiai. Teismas pažymi, kad R. M. prieš šiuos jam inkriminuojamus nusikaltimus buvo teistas 8 kartus, iš jų keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei, iš kurių vienas nusikaltimas buvo padarytas panaudojant fizinį smurtą (2009-12-23 nuosprendis), kiti jo padaryti 4 nusikaltimai buvo smurtiniai, tame tarpe ir už smurto panaudojimą D. T. atžvilgiu (2018-04-16 nuosprendis). Iš jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių matyti, kad iš pradžių buvo skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskui skiriamos bausmės griežtiejo – buvo skirtas laisvės atėmimas, bet atidedant bausmės vykdymą (2008-05-14 nuosprendis). Galiausiai jis buvo nuteistas ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, po jų atlikimo kurį laiką nenusikalto, tačiau vėl smurtavo artimoje aplinkoje. Dėl šių kaltinamojo praeityje padarytų nusikalstamų veikų teistumai nėra išnykę. Taigi akivaizdu, kad anksčiau paskirtos jam bausmės, net ir susijusios su laisvės atėmimu, neatgrasė jo nuo naujų smurtinių veiksmų, kas rodo jo pavojingą polinkį smurtauti. Be to R. M. prieš jį suimant buvo baustas ir administracine tvarka. Prieš jo suėmimą šioje byloje jis turėjo pastovią gyvenamąją vietą, dirbo, šeimos nebuvo sukūręs. Bylos duomenimis Lietuvoje jo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamo turto nėra.

87Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis visas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes jo neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

88Teismas, įvertinęs R. M. asmenybę, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, konstatuoja, jog pastarajam skirtina bausmė už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kuri yra didesnė nei BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o bausmė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, - lygi šiame straipsnyje numatytam vidurkiui, bus teisinga ir pakankama užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto tvarka, esant šių nusikalstamų veikų skirtingumui. Į bausmę įskaitytinas visas kaltinamojo R. M. sulaikymo ir suėmimo iki nuosprendžio paskelbimo laikas – nuo 2018-05-28 iki 2019-10-17 bei atliktos bausmės - 60 parų arešto, paskirtos pagal ansktesnį nuosprendį laikas (BK 63 straipsnio 9 dalis, 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis). Dėl kardomosios priemonės

89Šioje byloje kaltinamajam R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl siekiant užtikrinti devintą kartą teisiamam R. M. nuosprendžio vykdymą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), paskirta kardomoji priemonė iki įsiteisės nuosprendis nekeistina. Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio

90Vadovaujantis BPK 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

91Byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai:

92

93Vilniaus teritorinės ligonių kasos - dėl 7 213,15 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 124 – 128);

94

95M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato A. P. dėl 11 710,99 eurų turtinės žalos ir 30 000 eurų neturtinės atlyginimo M. G. ir dėl 30 000 eurų turtinės žalos atlyginimo A. G. – U. bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo teismo nutarties dienos perduoti bylą nagrinėti teisiamajam posėdžiui iki priteisto žalos atlyginimo visiško atlyginimo (t. 1, b.l. 142 – 166);

96

97D. T. – dėl 648 eurų turtinės žalos ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 14). Dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio

98Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 7 213,15 eurų sumai už nukentėjusiojo V. G. gydymą tenkintinas pilnai, nes kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo veika. Kaltinamasis R. M. šio ieškino neginčijo, sutiko atlyginti padarytą žalą.

99Iš bylos medžiagos matyti, kad už V. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėta 7 213,15 eurų, šias išlaidas apmokėjo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

100CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Nustatyta, kad kaltinamojo R. M. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 7 213,15 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos V. G. gydymo išlaidos. Dėl M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato A. P. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo

101M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato A. P. ieškinyje nurodoma bei teisme nukentėjusieji parodė, kad turtinę žalą sudaro: 192,62 eurų kelionės išlaidų, važinėjant asmeniniu transportu slaygyti tėvą į gydymo įstaigas; 612,73 eurų už medikamentus ir slaugos priežiūros priemones; 9 399,29 eurų nuostuolių dėl tėvo laidojimo išlaidų (640 eurų – už gėles ir vainikus, 32.29 eurų – už fotografo paslaugas, 3 277 eurų už tėvo laidojimo paslaugas, 1 050 eurų – už gedulingus pietus, 400 eurų – už religines paslaugas, 4000 eurų – už kapavietės sutvarkymą), 1 406,35 eurai V. G. negautų pajamų dėl R. M. nusikalstamų veiksmų, Nukentėjusysis M. G. teisme paaiškino, kad iš prašomos priteisti turtinės žalos sumos yra išskaičiuota gauta savivaldybės išmoka laidojimo išlaidoms padengti ir, kad kaltinamasis nėra atlyginęs nė dalies jiems padarytos žalos. Pats kaltinamasis R. M. neginčijo civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. G. ir pilnai sutiko su prašoma atlyginti visa turtinės žalos suma. Nukentėjusiųjų atstovo advokato A. P. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. G. tenkintinas visiškai. Prašoma priteisti suma yra reali, pagrįsta rašytiniais įrodymais (t. 1 ,b.l. 147 – 166), nukentėjusiųjų M. G. ir A. G. – U., teisme apklaustų liudytojų parodymais, Teismas pripažįsta šias išlaidas ir negautas pajamas kaip turtinę žalą, todėl ji yra priteistina iš kaltinamojo M. G.. Dėl M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato A. P. ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo

102Ikiteisminio tyrimo metu M. G. ir A. G. – U. atstovas advokatas A. P. prašo teismoi priteisti iš R. M. po 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti M. G. ir A. G. – U., ieškinyje nurodant, kad neturtinę žalą sudaro nukentėjusiųjų M. G. ir A. G. – U. tėvo netektis. Kaltinamasis R. M. pripažįsta, kad jo veiksmais nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala, tačiau ginčija jos dydį, prašo priteisti kiekvienam nukentėjusiajam mažesnę žalą.

103Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

104Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

105Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nukentėjusiųjų M. G. ir A. G. – U. atstovo pateiktas ieškinys dalyje dėl 30 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam nukentėjusiajam dydžio patenka į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos ribas tokio pobūdžio bylose. Teismo vertinimu, R. M. kaltė dėl nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos taip pat yra įrodyta. Nukentėjusieji M. G. ir A. G. – U. yra nužudytojo vaikai. Teisme apklausti liudytojai G. G. (nužudytojo brolis), A. G. (nužudytojo brolio žmona), O. P. (nužudytojo sesuo), V. P. (nužudytojo sesers vytras) patvirtino buvus glaudžius, tvirtus ir pastovius santykius tarp nužudytojo ir jo vaikų bei anūkų, kad V. G. vaikai dėl įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalotas jų tėvas, labai pergyveno, slaugė jį, rūpinosi ir jo laiduotuvėmis. Šiuo atveju tyčiniais R. M. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – dėl tokių nusikalstamų jo veiksmų nukentėjusieji neteko artimo žmogaus. Tokia smurtinė mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą nukentėjusiesiems ir jų artimiesiems, neigiamai paveikė jų gyvenimą. Atsižvelgiant į teisiamajame posėdyje nustatytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, teisinga, protinga ir proporcinga civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo R. M. po 30 000 eurų dydžio sumą nukentėjusiųjų M. G. ir A. G. – U. naudai. Toks priteistinos sumos dydis atitinka ir teismų praktiką kitose bylose, kai neturtinę žalą dėl asmens mirties patiria panašų giminystės ryšį turintys asmenys tokio pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-318/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-513-697/2015, 2K-44-648/2016, 2K-9-697/2017). Dėl procesinių palūkanų priteisimo išnagrinėjus civilinį ieškinį baudžiamojoje

106M. G. ir A. G. – U. atstovas advokatas A. P. prašo teismo taip pat priteisti iš kaltinamojo nuo nukentėjusiesiems visos priteistos sumos 5 procentų dydžio metinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo teismo nutarties dienos perduoti bylą nagrinėti teisiamajam posėdžiui iki priteisto žalos atlyginimo visiško atlyginimo.

107Šis prašymas tenkintinas iš dalies.

108CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. Nagrinėdami civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, teismai procesinių palūkanų priteisimo klausimą sprendė nevienodai, tačiau Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).

109Todėl iš kaltinamojo R. M. priteistinos M. G. ir A. G. – U. penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo jiems priteistų visų sumų, jas skaičiuojant ne nuo teismo nutarties dienos perduoti bylą nagrinėti teisiamajam posėdžiui, bet nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško atlyginimo. Dėl D. T. ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Dėl turtinės žalos

110Nukentėjusioji D. T. savo ieškinyje nedetalizavo, kuo konkrečiai pasireiškė jai padaryta 648 eurų turtinė žala, bet ji teisiamajame posėdyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro: 100 eurų už apgadintas spintos dureles, 10 eurų – už sulaužytą kėdę, 100 eurų už sulaužytą mobilaus ryšio telefoną bei 200 eurų suma už vaistus, kuriuos turėjo vartoti pablogėjus sveikatai dėl įvykio, patyrus didelį stresą. Ji teismui nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jai likusi turtinė žala (318 eurų), tačiau ikiteisminio tyrimo metu 2018-11-15 apklausos metu buvo nurodžiusi, kad turtinę žalą sudaro: 30 eurų už dvi sulaužytas kėdes, 200 eurų už sudaužytą mobilaus ryšio telefoną Nokia, 120 eurų – už sudaužytą mobiliojo ryšio telefoną Samsung, 50 eurų – už sugadintą kiliminį taką, nes buvo permirkęs krauju ir jį teko išmesti, 20 eurų – už sugadintą chalatą, kuriuo ji buvo apklojusi sužalotą V. G. ir jis buvo išteptas krauju, 15 eurų - už kitą chalatą, kurį ji vilkėjo įvykio mertu, kurį suplėšė R. M., 13 eurų – už sugadintus du rankšluosčius. D. T. nurodytų mobilaus ryšio telefonų, kėdžių, spintos durelių sugadinimo, apart pačios nukentėjusiosios, nepatvirtina nei vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų bei nei vienas iš byloje surinktų įrodymų. Apžiūrai minėti D. T. teigimu sugadinti daiktai, minėtų vaistų pirkimo kvitai pateikti nebuvo. Tiesa, 2018-01-28 įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuota tik tabutretė, gulinti miegamajame, ant lovos, bet iš nuotraukos matyti, kad šis daiktas nėra sulaužytas ar kaip nors sugadintas. Apie spintos durelių sugadinimą nukentėjusioji pirmą kartą nurodė tik teisiamajame posėdyje, savo žodžių nepagrįsdama jokiais kitais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad minėtų daiktų sugadinimo faktinės aplinkybės nėra įrodytos, todėl D. T. ieškinys šioje dalyje atmestinas. Tačiau teisme apklausti liudytojai O. K., J. G. ir M. B. paliudijo, kad įvykio vietoje matė šalia V. G. padėtus sukruvintus rankšluosčius, chalatą, kad įvykio metu D. T. vilkėjo Chalatą, kuris buvo sukruvintas. Be to įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad D. taparauskienės buto koridoriuje buvo rasta daug kraujo dėmių, taip pat teismo nustatyta, kad V. G. buvo mušamas buto koridoriuje, tenai gausiai kraujavo, todėl jis galėjo iškruvinti tenai buvusi patiestą kiliminį taką. Teismo manymu, šioje dalyje ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajai priteistina 98 eurų turtinė žalą. Dėl neturtinės žalos

111Nukentėjusioji ir civilinė ieškovės D. T. prašo teismo priteisti iš kaltinamojo 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo bei jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Be to, nustatant žalos dydį vadovaujamasi ir kitais kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai, be žalos dydžio ir jos pasekmių, yra - žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Taigi, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama ne tik į veikos padarinius (tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio sveikatos sutrikdymą, sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio)), tačiau ir į šią žalą padariusio asmens kaltę (ar nusikaltimas padarytas dėl tyčios ar dėl neatsargumo, įvykio aplinkybes ir pan.), padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusių asmenų skaičių bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

112Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį.

113Teismas konstatuoja, kad D. T. buvo padaryta neturtinė žala. Šią teismas išvadą daro, atsižvelgdamas į nukentėjusios patirtą sužalojimą (nežymų sveikatos sutrikdymą) bei fizinį skausmą, kad ji buvo mušama kėde ir lazda į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą, taip pat į tai, kad jos gydymas truko neilgai (įvykio dieną jai buvo susiųta žaizda, toliau gydėsi ambulatoriškai), į jos patirtą išgąstį bei stresą veikos padarymo metu ne tik dėl pačios sumušimo, bet ir dėl to, kad jos akivaizdoje pavojingu gyvybei būdu buvo mušamas jos svečias, kurį ji gynė ir, kuris po kurio laiko mirė, bei kaltininko tyčią.

114Teismas, nustatydamas neturtinės žalols dydį privalo atsižvelgti į teismų praktiką dėl neturinės žalos priteisimo panašaus pobudžio bylose. Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad jai padarytą neturtinę žalą ji vertina 10 000 eurų. Ši suma ženkliai viršija teismų praktikoje susiformavusias maksimalias priteisiamas sumas panašaus pobūdžio bylose, todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas iš tiesų pagrindžia gan ženklų nukrypimą nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Nors D. T. buvo nežymiai sutrikdyta svekata, tačiau byloje nėra duomenų apie dėl jos patirto sužalojimo likusias ilgalaikes neigiamas pasekmes. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad po įvykio ji lankėsi ir iki šiol lankosi pas psichiatrus, tačiau byloje yra duomenų, kad ji ir prieš įvykį turėjo psichikos sveikatos problemų, dėl to vartojo tam tikrus vaistus. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir nuektėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau pačios veikos pavojingumas ir likusios pasekmės dėl jos nesudaro pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos ir nukentėjusiajai priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei paprastai priteisiama bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, teisingumo ir protingumo kriterijus šiuo atveju atitiks 2000 eurų neturtinės žalos dydis, todėl nukentėjusiosios skundas šioje dalyje tenkinamas iš dalies, jai iš kaltininko priteisiama 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Dėl daiktinių įrodymų likimo

115Byloje saugomi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

116

117taburetė, peilio geležtė, lazda, paimtas 2018-01-28 ir 2018-01-30 įvykio vietos apžiūros metu - kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskuotinos ir kaip menkavertės naikintinos (BPK 94 straipsnio 1, 4 punktai);

118

119sportinės kelnės, žieminė striukė, sportiniai batai, kojinės, paimtos R. M. asmens kratos metu, – grąžintinos R. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

120

121V. G. kelnė, diržas, kojinėss, viršutinio žandikaulio protezas - esant teisėto jo savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžintini teisėtam jo savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai naikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl proceso išlaidų

122Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

123Teismas pripažįsta, kad 2 420 eurų suma, kurią nukentėjsusysis ir civilinis ieškovas M. G. sumokėjo savo atstovui advokatui A. P., yra laikytina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 dalis), tačiau teismo vertinimu, nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma yra proporcinga vykusiam pirmos instancijos baudžiamajam procesui, o būtent: kaltinamasis buvo nuteistas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, dėl kurio įvykdymo savo kaltę buvo pripažinęs iš dalies, buvo pareikštas ir pilnai tenkintas atstovo ieškinys dėl žalos atlyginimo abiems nukentėjusiesiems, baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 4 tomai, byla buvo nagrinėjama teisme gana ilgą laiką - nuo 2018-12-05, atstovas aktyviai dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose, Įvertinus reikalaujamų išlaidų priteisimui aktualius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti suma laikytina proporcinga ir pagrįsta vykusiam pirmos instancijos teismo procesui, todėl priteistina iš kaltinamojo R. M..

124Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304 – 307 straipsniais,

Nutarė

125R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje bei nuteisti jį:

126pagal BK 129 staripsnio 1 dalį 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu;

127pagal BK 140 staripsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

128Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – 11 (vienuolikos) metų 6 (šešiū) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

129Vadovaujantis BK 63 staripsnio 9 dalimi, į šią bausmę įskaityti visiškai atliktą bausmę - 60 parų areštą, paskirtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-04-16 nuosprendžiu.

130Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti R. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo jo sulaikymo iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018-01-28 iki 2019-10-17.

131Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2019-10-17.

132R. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

133Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje saugomus daiktus:

134

135taburetę, peilio geležtę, lazdą - kaip nusikalstamos veikos priemones konfiskuoti ir kaip menkavertes sunaikinti;

136

137R. M. sportines kelnes, žieminę striukę, sportinius batus, kojines – grąžinti R. M.;

138

139V. G. kelnes, diržą, kojines, viršutinio žandikaulio protezą esant teisėto jo savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti teisėtam jo savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti.

140Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. M. 7 213,15 eurų už V. G. gydymą.

141M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato A. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. M. M. G. 11 710, 99 Eur turtinei žalai atlyginti, 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos atlyginimo visiško atlyginimo; taip pat priteisti iš R. M. A. G. - U. 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos atlyginimo visiško atlyginimo.

142Civilinės ieškovės D. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. M. D. T. naudai 98 eurų turtinei žalai atlyginti ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos – atmesti.

143Pripažinti 2 420 eurų proceso išlaidomis už atstovo dalyvavimą procese ir jas priteisti iš R. M. M. G..

144Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamasis nuo jo galvimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. 1) Trakų rajono apylinkės teismo 2005-12-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos... 4. 2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-05-10 nuosprendžiu pagal BK 302... 5. 3) Trakų rajono apylinkės teismo 2008-05-14 nuosprendžiu pagal BK 22... 6. 4) Trakų rajono apylinkės teismo 2009-07-27 nuosprendžiu pagal BK 140... 7. 5) Trakų rajono apylinkės teismo 2009-12-23 nuosprendžiu pagal BK 140... 8. 6) Trakų rajono apylinkės teismo 2010-05-10 nuosprendžiu pagal BK 178... 9. 7) Trakų rajono apylinkės teismo 2016-07-01 nuosprendžiu pagal BK 140... 10. 8) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-04-16 nuosprendžiu... 11. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje,... 12. I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS... 13. R. M. nužudė kitą žmogų o būtent tuo, kad jis, 2018-01-28, apie 1.58... 14. Taip pat R. M. tęsdamas nusikaltimą, grįžęs į butą, esantį ( - ), ( -... 15. II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS Kaltinamojo ir... 16. Kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir teismui paaiškino, kad... 17. Nukentėjusioji D. T. teisme parodė, jog kaltinamasis M. buvo jos... 18. Nukentėjusieji M. G. ir A. G. – U. teisme parodė, kad jie tiesiogiai... 19. Nors kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino iš dalies, remiantis... 20. - liudytojo M. B. teisme duotais parodymais, kad gyvena ( - ), ( - ), tame... 21. - ... 22. - liudytojos O. K. teisme duotais parodymais, kad dirba Vilniaus apskrities VPK... 23. - liudytojos J. G. teisme duotais parodymais, jog 2018 m. dirbo Elektrėnų... 24. - 2019-01-28 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad... 25. - 2018-01-30 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti,... 26. - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos... 27. - greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje pažymėta, kad... 28. - 2018- 02-15 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštu Nr. 41D(V)-361,... 29. - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada... 30. 1.1. Galvos sumušimas pasireiškęs daugybinėmis žaizdomis galvoje,... 31. 1.3. Odos nubrozdinimai kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje... 32. 2.... 33. Nustatytų sužalojimų makroskopiniai požymiai atitinka panašų laikotarpį,... 34. 3.... 35. Visumoje, V. G. kūno sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą.... 36. 4.... 37. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui.... 38. 5.... 39. V. G. dilbiuose ir plaštakose nėra specifinių sužalojimų požymių, kurie... 40. 6.... 41. Dešinės ausies kaušelio muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva... 42. - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada... 43. - V. G. mirė dėl galvos sužalojimų visumos, kas komplikavosi galvos... 44. - V. G. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar... 45. - V. G. nustatyti sužalojimai galėjo buti padaryti mažiausiai 11 trauminių... 46. - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada... 47. - eksperto D. F. teisme duotais paaiškinimais, kad V. G. smegenų pakenkimui... 48. - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada... 49. - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos... 50. -Ant R. M. striukės (6,7 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą,... 51. -Atlikus DNR tyrimą, ant medinės lazdos (2 mėg.) gautas dominuojantis... 52. -Ant viršutinio žandikaulio protezo (3 mėg.), R. M. sportinių kelnių (9,10... 53. -Ant medinės lazdos (1 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą,... 54. - alkotesterio parodymais, iš kurio matyti, kad 2018-01-28, 4.52 val., R. M.... 55. Teismas pripažįsta, kad visi aukščiau paminėti duomenys teismui nekelia... 56. Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytus V. G. mirtinus... 57. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino sudavęs V. G. kaltinime... 58. Tiesiogiai įvykyje dalyvavęs asmuo – nukentėjusioji D. T., kurios... 59. Kaip matyti kaltinamojo parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo... 60. Analizuojant D. T. parodymus dėl V. G. sumušimo matyti, kad jos teisme duoti... 61. Teismui vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, atsižvelgiama į... 62. Nukentėjusiosios D. T. parodymus dėl V. G. sumušimo patvirtina ir kiti... 63. Teismas įvertinęs šių liudytojų parodymus, palyginęs juos su jų duotais... 64. Kaltinamasis R. M. teisme teigė, kad keturiais smūgiais į galvą jis... 65. Kaltinamasis R. M. savo versiją, kad V. G. pats išėjo iš D. T. buto ir... 66. Tokiu būdu teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos... 67. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai... 68. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. M. padarė nužudymą netiesiogine... 69. Dėl kaltinimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte... 70. Taip pat R. M. pagal nukentėjusiojo M. G. atstovo advokato A. P. prašymą... 71. Kiekvienas nužudymas savaime vertinamas kaip nežmoniškas ir žiaurus... 72. Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nužudytajam buvo... 73. Vertinant aplinkybę, ar V. G. buvo nužudytas itin žiauriai, teismas... 74. Nukentėjusiųjų atstovas, prašydamas teismo kvalifikuoti R. M. veiką kaip... 75. Tokios aukščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia teismui padaryti... 76. Dėl D. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo... 77. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje... 78. Dėl D. T. sužalojimų kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir... 79. Grįsdamas R. M. kaltę, teismas visų pirma neabejotinai remiasi... 80. D. T. parodymais. Dėl savo sužalojimų nukentėjusioji D. T. viso proceso... 81. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad po R. M. suduotų smūgių jai buvo... 82. Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į surinktų, anksčiau išdėstytų,... 83. III. SKIRTINA BAUMĖ, KARDOMOJI PRIEMONĖ, CIVILINIAI IEŠKINIAI IR KITI... 84. Dėl bausmės... 85. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 86. Kaltinamasis padarė baigtą labai sunkų tyčinį nusikaltimą (V. G.... 87. Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 88. Teismas, įvertinęs R. M. asmenybę, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią... 89. Šioje byloje kaltinamajam R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė –... 90. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos... 91. Byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai:... 92. –... 93. Vilniaus teritorinės ligonių kasos - dėl 7 213,15 eurų turtinės žalos... 94. –... 95. M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato A. P. dėl 11 710,99 eurų turtinės... 96. –... 97. D. T. – dėl 648 eurų turtinės žalos ir 10 000 eurų neturtinės žalos... 98. Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis... 99. Iš bylos medžiagos matyti, kad už V. G. suteiktas sveikatos priežiūros... 100. CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu... 101. M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato A. P. ieškinyje nurodoma bei teisme... 102. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. ir A. G. – U. atstovas advokatas A. P. prašo... 103. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250... 104. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio... 105. Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo... 106. M. G. ir A. G. – U. atstovas advokatas A. P. prašo teismo taip pat priteisti... 107. Šis prašymas tenkintinas iš dalies.... 108. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti... 109. Todėl iš kaltinamojo R. M. priteistinos M. G. ir A. G. – U. penkių... 110. Nukentėjusioji D. T. savo ieškinyje nedetalizavo, kuo konkrečiai... 111. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovės D. T. prašo teismo priteisti iš... 112. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos... 113. Teismas konstatuoja, kad D. T. buvo padaryta neturtinė žala. Šią teismas... 114. Teismas, nustatydamas neturtinės žalols dydį privalo atsižvelgti į teismų... 115. Byloje saugomi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 116. –... 117. taburetė, peilio geležtė, lazda, paimtas 2018-01-28 ir 2018-01-30 įvykio... 118. –... 119. sportinės kelnės, žieminė striukė, sportiniai batai, kojinės, paimtos R.... 120. –... 121. V. G. kelnė, diržas, kojinėss, viršutinio žandikaulio protezas - esant... 122. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio... 123. Teismas pripažįsta, kad 2 420 eurų suma, kurią nukentėjsusysis ir... 124. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304... 125. R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1... 126. pagal BK 129 staripsnio 1 dalį 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių... 127. pagal BK 140 staripsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.... 128. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti... 129. Vadovaujantis BK 63 staripsnio 9 dalimi, į šią bausmę įskaityti visiškai... 130. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti R. M.... 131. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo... 132. R. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio... 133. Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje saugomus daiktus:... 134. –... 135. taburetę, peilio geležtę, lazdą - kaip nusikalstamos veikos priemones... 136. –... 137. R. M. sportines kelnes, žieminę striukę, sportinius batus, kojines –... 138. –... 139. V. G. kelnes, diržą, kojines, viršutinio žandikaulio protezą esant... 140. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį... 141. M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato A. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir... 142. Civilinės ieškovės D. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir... 143. Pripažinti 2 420 eurų proceso išlaidomis už atstovo dalyvavimą procese ir... 144. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamasis nuo jo galvimo...