Byla 1A-149-177/2017
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nubaustas laisvės atėmimu 15 metų;

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos), teisėjų: Albino Bielskio, Kęstučio Jucio, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, gynėjai Leonorai Vasiliauskienei, nuteistajam M. B., nukentėjusiojo V. S. atstovui advokatui I. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. ir jo gynėjos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nubaustas laisvės atėmimu 15 metų;

2vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 15 metų ir 2 mėnesiams bei 8 MGL

3(301 euro) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

4Iš M. B. priteista nukentėjusiajam V. S. 479,07 eurų turtinei žalai ir 13 860 eurų neturtinei žalai atlyginti; išieškota nukentėjusiajam V. S. 700 eurų už advokato paslaugas ir valstybei 22,29 eurų proceso išlaidų.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 14 d. laikotarpiu nuo 14 iki 16.30 val. bute ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiais, kojomis, medinėmis kėdėmis, geležiniu žarstekliu tyčia sudavė nukentėjusiajam Vygintui V. S. ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame žaste, abiejose plaštakose, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, paviršines žaizdas abiejose plaštakose, dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvos krūtinės ląstos, kaklo srityse, nugaroje, kraujosruvą nugaros minkštuosiuose audiniuose, krūtinkaulio lūžį, dešinės pusės II–IV, XI ir kairės pusės II–VII šonkaulių lūžius, abipusius plaučių plyšimus, bei ne mažiau kaip 15 smūgių į galvą, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, viršutinėje lūpoje, smakro srityje, odos nubrozdinimais kaktoje, pakaušinėje srityje, kairiame smilkinyje, kairės ausies srityje, pogleivio kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, daugybinėmis muštinėmis žaizdomis kairio antakio srityje, kaktoje, dešinėje momeninėje srityje, viršugalvio srityje, kairėje pakaušio srityje, smakro srityje, kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose, veido minkštuose audiniuose kaktinėje srityje, lokaliu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje momeninėje srityje, dėl to, įvykus išoriniam kraujavimui, nukentėjusysis mirė. Taip veikdamas itin žiauriai jis nužudė V. V. S. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Apeliantas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, apklausiamas pirmą kartą buvo labai susijaudinęs, šoko būsenos, todėl nesugebėjo rišliai ir nuosekliai papasakoti įvykio aplinkybių. Be to, policijos pareigūnai jam darė psichologinį spaudimą. Nusikalto, neturėdamas tikslo atimti nukentėjusiajam gyvybę, tik norėjo sutramdyti triukšmą keliančius kaimynus. Nukentėjusiajam pradėjus apeliantą įžeidinėti, kilo konfliktas. Jis nuo atsakomybės nebėgo, nesislėpė. Dėl girtumo nesuvokė savo veiksmų. Prašė atsižvelgti į jo jauną amžių, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, iki sulaikymo dirbo, darbe gerai charakterizuojamas. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde prašė perkvalifikuoti jo veiką ir sušvelninti bausmę. Nuteistojo M. B. gynėja apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktą medžiagą, dėl to M. B. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Nuteistasis M. B. savo kaltę pripažino, tik nepripažino nukentėjusįjį nužudęs itin žiauriai, nes nenorėjo žudyti. Nuteistasis dėl girtumo neatsimena visų įvykio aplinkybių. M. B. norėjo tik išsiaiškinti aplinkybes dėl keliamo triukšmo ir nesiekė nukentėjusiojo mirties. Jis net nematė to žmogaus veido, negali apibūdinti jo išvaizdos. Tai kelia abejonių dėl nuteistojo būklės nusikaltimo metu. Be to, jis negali įvardinti, kodėl mušė nukentėjusįjį, neprisimena bute buvus žarsteklį, jį ėmus ir sudavus smūgius. Tai kelia rimtų abejonių dėl atminties sutrikimų pavartojus alkoholio. Ginamajam galėjo pasireikšti amnezinis sindromas (Korsakovo sindromas), t. y. alkoholio sukeltas žymus įsiminimo sutrikimas – fiksacinė amnezija. Pacientai po kelių minučių ar net sekundžių pamiršta, apie ką buvo kalbėta, kas vyko aplinkui, ką veikė. Dėl to jie negali orientuotis laike ir vietoje. Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, jog nuteistasis nusikaltimą padarė, veikdamas netiesiogine tyčia. Be to, teismų praktika dėl požymio ,,itin žiauriai“ yra skirtinga (Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 1-109-768/2015). Būtina įvertinti, kad ginamasis savo kaltę pripažino, nurodė aplinkybes tiek, kiek prisiminė, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo atstovo. Galima teigti, jog jis savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes. Jis nesislapstė, nekūrė jokių versijų, neslėpė nusikaltimo pėdsakų, davė išsamius parodymus. Nors dėl žarsteklio panaudojimo aplinkybių neprisimena, tačiau tai nereiškia, kad jis nesigaili nužudęs žmogų ar ne visiškai pripažino savo kaltę. Nuteistojo nurodytas nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius atitinka specialisto išvadą. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra teisinga ir adekvati, lyginant su kitų asmenų padarytais analogiškais nusikaltimais. M. B. iš anksto nesiruošė nusikalsti, tam neturėjo jokių įrankių ir kėslų, tai įvyko staiga, neplanuotai ir nesitikint tokių pasekmių. Jis nebuvo konfliktiškas žmogus, tą patvirtino liudytojai. Tik paskutiniu metu buvo smurtinio pobūdžio elgesio apraiškų. Tam galėjo turėti įtakos sveikatos sutrikimai, kai dėl jaudulio, įtampos ir pan. ginamasis ima alpti ar net nugriūva. Tam, kad įvykio dieną motina jį rado gulintį kieme prie namo, nors buvo žiema, galėjo turėti įtakos ne alkoholio kiekis, bet jaudulio ir įtampos pasekmės. Teisme taip pat buvo padaryta pertrauka, nes ginamajam pasidarė bloga. Be to, M. B. dirbo, kad galėtų pragyventi iš savo lėšų ir nebūtų našta motinai, su kuria gyveno, darbe gerai charakterizuojamas. Nors jis nebuvo įrašytas į psichikos ligonių įskaitą, tačiau galbūt kokie nors sveikatos sutrikimai ar didesnis pavartotas alkoholio kiekis galėjo turėti reikšmės jo poelgiams, neprognozuojamam ir staigiam elgesio pasikeitimui. Be to, jis jaunas, nori kuo anksčiau grįžti iš įkalinimo įstaigos ir pradėti naują gyvenimą, sukurti šeimą. Nuteistojo M. B. gynėja apeliaciniame skunde prašė nuosprendį pakeisti: M. B. veiką perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 61 straipsniu, paskirti švelnesnę bausmę. Nukentėjusiojo V. S. atstovas atsikirtime į nuteistojo M. B. ir jo gynėjos apeliacinius skundus nurodė, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisingas. Skunduose išdėstyti argumentai dėl kaltės formos, prisipažinimo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bausmės dydžio nėra pakankami keisti skundžiamą nuosprendį. Nukentėjusiojo V. S. atstovas atsikirtime prašė nuteistojo M. B. ir jo gynėjos apeliacinius skundus atmesti, iš nuteistojo priteisti nukentėjusiojo V. S. turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo bei gynėjos apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė abu skundus atmesti. Nukentėjusiojo atstovas prašė abu skundus atmesti ir iš nuteistojo priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme advokato kaip nukentėjusiojo atstovo paslaugoms apmokėti. Nuteistojo M. B. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai atmetami. Nukentėjusiojo atstovo prašymas iš nuteistojo priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti tenkinamas iš dalies. Apeliaciniuose skunduose ginčijami tik kvalifikuojamasis požymis ,,itin žiauriai“ ir su tuo susijęs veikos kvalifikavimas, tyčios rūšis bei bausmė, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinių skundų ribų. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.

7Dėl veikos kvalifikavimo ir tyčios rūšies Abu apeliantai ginčijo veikos kvalifikuojamąjį požymį „itin žiauriai“ ir nurodė, kad veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį. Su tokiu apeliacinių skundų argumentu negalima sutikti. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų. Tai, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, neturi reikšmės. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją bei kitas aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. nustatyti, ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-252/2011,

82K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-72-746/2015, 2K-235-222/2016 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad

9M. B. V. V. S. sudavė ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimus, paviršines žaizdas, krūtinkaulio lūžį, dešimties šonkaulių lūžius, abipusius plaučių plyšimus, bei ne mažiau kaip 15 smūgių į galvą, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimais, daugybinėmis muštinėmis žaizdomis, lokaliu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje momeninėje srityje, dėl to, įvykus išoriniam kraujavimui, nukentėjusysis mirė. Teismas teisingai nurodė, kad kaltininkas savo auką mušė ne tik intensyviai, suduodamas rankomis bei kojomis, bet ir panaudodamas medines kėdes, o joms sulūžus – kėdžių nuolaužas, žarsteklį. Pagal nuteistąjį smurtas truko neilgai (,,gal dešimt minučių“), tačiau jo pobūdis bei panaudotos priemonės neabejotinai rodo, jog buvo smurtaujama itin žiauriai. Beje, nuteistasis pripažino smurtavęs žiauriai (,,į nukentėjusiojo nuotraukas stengiausi nežiūrėti“), tačiau ne itin žiauriai. Jo nuomone, šios sąvokos atskiriamos gal pagal smūgių skaičių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad net toks M. B. sąvokos ,,itin žiauriai“ paaiškinimas leidžia teigti jį teisingai supratus šį veikos kvalifikuojamąjį požymį ir paneigia kitus jo parodymus teisme, jog, per trumpą laiką panaudojęs intensyvų smurtą (suduota ne mažiau kaip 29 smūgiai, iš jų ne mažiau kaip 15 į galvą, t. y. gyvybiškai svarbų organą), tuo metu nesuprato, kad mušamas žmogus patyrė skausmą, nesuvokė, kad žmogų mušdamas gali jį nužudyti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu M. B. pripažino supratęs, kad nukentėjusiajam sukėlė fizinius skausmus, kančias, kol jis mirė (t. 2, b. l. 90–91). Šie parodymai įstatymo nustatyta tvarka ištirti teisiamajame posėdyje. Tais pačiais motyvais atmetamas nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinių skundų argumentas, jog M. B. nesiekė nukentėjusiojo mirties ir nesitikėjo tokių pasekmių. Priešingai, išdėstyti argumentai rodo M. B. tyčią nužudyti V. V. S. itin žiauriai. Kaltininkas, be abejo, nežinojo, kiek laiko auka išgyvens ir dėl sužalojimų pobūdžio jaus didelį skausmą, tačiau veikos kvalifikavimui tai neturi reikšmės. Pagal specialisto išvados

10Nr. M 483/15 (05) duomenis (t. 1, b. l. 13–16) sužalojimai V. V. S. padaryti kelių valandų laikotarpiu iki mirties. Ypatingo žiaurumo požymio veikoje konstatavimas yra teisinė kategorija, o tai reiškia, kad dėl šio požymio buvimo sprendžia teismas, atsižvelgęs į visas faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos faktines aplinkybes ir, darydamas išvadą esant požymį „itin žiauriai“, vadovavosi bei nurodė kriterijus, suformuluotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Dėl to nesiremiama gynėjos apeliacinio skundo argumentu, nurodant konkrečią bylą, jog Panevėžio apygardos teismo praktika dėl požymio „itin žiauriai“ yra skirtinga. Abu apeliantai skunduose teigė, kad M. B. nesiekė nukentėjusiojo V. V. S. mirties ir norėjo tik nuraminti triukšmą keliančius kaimynus, todėl, gynėjos nuomone, nuteistasis veikė netiesiogine tyčia. Nuteistasis apeliaciniame skunde papildomai nurodė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju kilo, pastarajam pradėjus apeliantą įžeidinėti. Tokie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į ikiteisminio tyrimo metu duotus ir įstatymo nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtus M. B. parodymus, jog bute antrame aukšte nebuvo konflikto, tik du vyrai garsiai šnekėjo (t. 2, b. l. 82–85). Tai rodo, kad nebuvo jokio reikalo eiti jų raminti. Kita vertus, versija dėl konflikto su nukentėjusiuoju, jam pradėjus apeliantą įžeidinėti, atsirado tik apeliaciniame skunde. Priešingai šiai versijai, ikiteisminio tyrimo metu tikrinant

11M. B. parodymus vietoje (t. 2, b. l. 97–102), jis parodė bute buvusiems vyrams sakęs ,,ko jie rėkauja“ ar pan. ir iš karto trenkęs stovinčiam vyrui į galvą. Taigi buvus konfliktą su nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu paneigė pats apeliantas. Aptardama gynėjos ginčijamą pirmosios instancijos teismo nustatytą tyčios rūšį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas apie tyčios turinį sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz. sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko bei nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kt. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. B. nužudė jam nepažįstamą V. V. S., veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. ne tik suprato savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau suvokė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis gali mirti, ir siekė jo mirties. Apeliacinių skundų teiginiai, jog M. B. nenorėjo nužudyti V. V. S., neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Šioje nutartyje jau aptartas kaltininko panaudotas intensyvus smurtas ne tik rankomis bei kojomis, bet ir kėdėmis, jų nuolaužomis, žarstekliu į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą. Atsižvelgęs į smurto intensyvumą, jo pobūdį, panaudotas priemones, mirtį sukėlusių sužalojimų vietą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą nuteistąjį suvokus, kad savo veiksmais sukelia didelį skausmą nesipriešinančiam nukentėjusiajam, pavojų jo gyvybei, ir to norėjus, nes smurtinius veiksmus tęsė tol, kol nukentėjusysis pradėjo kriokti. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis nepripažino nukentėjusįjį nužudęs tiesiogine tyčia, t. y. norėjęs jo mirties, nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą dėl tyčios rūšies, negu ta, kurią padarė pirmosios instancijos teismas, nes tyčios rūšis nustatoma ne vien tik iš nuteistojo parodymų, bet ir iš kitų objektyvių veikos aplinkybių, kurios aptartos skundžiamame nuosprendyje bei šioje nutartyje. Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė M. B. veikus tiesiogine tyčia ir jo veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

12Dėl bausmės

13Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, jog M. B. paskirta per griežta bausmė.

14Bausmės skyrimo pagrindai suformuluoti BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

15Individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015 ir kt.).

16Baudžiamajame įstatyme taip pat numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, ar nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

17Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai be kita ko reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

18Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Vadinasi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014 ir kt.).

19Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-746/2016). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai motyvavo bausmės M. B. skyrimą. Teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes ir, teisėjų kolegijos nuomone, nustatė tinkamą bausmės dydį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nuteistajam

20paskirtą bausmę švelninti.

21Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

22Nuteistajam M. B. už kvalifikuotą nužudymą paskirta vos didesnė nei vidutinė laisvės atėmimo bausmė. Tokia bausmė paskirta, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bei byloje nustatytas aplinkybes ir atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2009, 2K-376/2010, 2K-253/2011, 2K-364/2014 ir kt.).

23Paskirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį. M. B. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas baigtas, jo padariniai neatitaisomi – atimta žmogaus gyvybė. Nužudymas yra kvalifikuotas, esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – nužudė itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

24Nustatant bausmės dydį, taip pat pagrįstai atsižvelgta į tai, jog kaltininkas nužudė iki tol jam nepažįstamą V. V. S. tiesiogine tyčia. Abu apeliantai akcentavo, kad M. B. pripažino savo kaltę, gailėjosi, tačiau skirdamas bausmę teismas tai įvertino ir šią aplinkybę pripažino kaip atsakomybę lengvinančią

25(BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių, kurias jau įvertino pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, teismas teisingai pripažino M. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Gynėjos apeliaciniame skunde išdėstyta nuomonė dėl M. B. sveikatos būklės, kad jam galėjo pasireikšti Korsakovo sindromas, t. y. alkoholio sukeltas žymus įsiminimo sutrikimas, ar kiti sveikatos sutrikimai, tėra objektyviai nepagrįsta gynėjos prielaida, kurios nepatvirtina medicininiai duomenys (t. 3, b. l. 13, 15, 17). Priešingai gynėjos nuomonei, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ne kartą parodė galvos traumų nėra turėjęs, be to, jau anksčiau yra buvę, jog dėl girtumo jam kildavo agresija (t. 2, b. l. 82–85, 94–96).

26Skundžiamame nuosprendyje įvertinta M. B. charakterizuojanti medžiaga, iš kurios matyti, kad jis iki nusikaltimo padarymo dirbo, darbovietėje gerai apibūdinamas, bet keletą kartų baustas administracine tvarka, anksčiau du kartus teistas ir nusikalto, praėjus vos kelioms dienoms po paskelbto teismo nuosprendžio už nesunkų, tačiau taip pat smurtinį nusikaltimą. Tai teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei paneigia gynėjos apeliacinio skundo argumentą, jog M. B. nekonfliktiškas žmogus ir tik paskutiniu metu buvo smurtinio pobūdžio elgesio apraiškų.

27Nuteistojo apeliacinio skundo teiginio, kad policijos pareigūnai jam darė psichologinį spaudimą, nepatvirtina jokie bylos duomenys.

28Atkreipiamas apeliantų dėmesys, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti bausmę gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

29Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, atitinkančią baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už tokią nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis įstatymo reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų. Nuteistojo prašymas atsižvelgti į jo jauną amžių nėra ta aplinkybė, kuri gali turėti esminės reikšmės bausmei, pakeičiant jos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam už tyčinį nužudymą paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, kai yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga, nėra aiškiai per griežta.

30Dėl nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti Nukentėjusiojo V. S. atstovas advokatas I. R. prašė iš nuteistojo M. B. priteisti nukentėjusiojo turėtas 500 eurų išlaidas apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti. Pinigų priėmimo kvitas (t. 3, b. l. 214) įrodo nukentėjusįjį patyrus šias išlaidas. Iš advokato pateiktos pažymos dėl advokato pagalbai išlaidų paskaičiavimo (t. 3, b. l. 213) matyti, jog atstovavimo išlaidas sudaro susipažinimas su bylai reikšmingais dokumentais; konsultavimas, patarimas, pagalba renkant dokumentus; procesinių dokumentų rengimas; atstovavimas apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenys įrodo, kad advokatas I. R. atstovavo nukentėjusiajam V. S. beveik nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. 2016 m. sausio 26 d. (t. 1, b. l. 68, 69), jis nukentėjusiajam atstovavo ir pirmosios instancijos teisme. Iš to teisėjų kolegija daro išvadą, jog dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo advokatas buvo susipažinęs su visa bylos medžiaga. Už nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas iš nuteistojo jau nuspręsta išieškoti 700 eurų. Tai matyti iš skundžiamo nuosprendžio. Priėmus nuosprendį, advokatui reikėjo susipažinti tik su 9 puslapių nuosprendžiu, 4 puslapių ranka rašytu nuteistojo apeliaciniu skundu ir 5 puslapių nuteistojo gynėjos apeliaciniu skundu, t. y. su nedidelės apimties naujais bylai reikšmingais dokumentais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo, jokių dokumentų nepateikė, todėl teisėjų kolegija vertina, jog advokato nurodytos nukentėjusiojo išlaidos konsultavimui, patarimui, pagalbai renkant dokumentus yra objektyviai nepagrįstos. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad advokatas surašė atsikirtimus į apeliacinius skundus, tačiau juos pateikė tik prieš pat apeliacinės instancijos teismo posėdį. Apie ankstesnį atsikirtimų išsiuntimą advokatas nepateikė įrodymų, toks procesinis dokumentas apeliacinės instancijos teisme nebuvo gautas, teismų informacinėje sistemoje LITEKO neregistruotas. Apeliacine tvarka byla išnagrinėta viename teismo posėdyje. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos numato galimybę iš nuteistojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti, bet jos gali būti mažinamos. Teisėjų kolegija nukentėjusiojo atstovo prašymą iš dalies tenkina, tačiau dėl išdėstytų motyvų vertina, kad nukentėjusiojo atstovui sumokėta ir iš nuteistojo prašoma atlyginti suma yra nepagrįstai didelė, todėl mažinama iki 300 eurų.

31Nuteistojo bei jo gynėjos apeliacinių skundų motyvais nuosprendis nekeičiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies

321 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

33nuteistojo M. B. ir jo gynėjos apeliacinius skundus atmesti. Iš nuteistojo M. B. išieškoti 300 (tris šimtus) eurų nukentėjusiojo V. S. turėtoms išlaidoms apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu... 3. (301 euro) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos... 4. Iš M. B. priteista nukentėjusiajam V. S. 479,07 eurų turtinei žalai ir 13... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 14 d.... 7. Dėl veikos kvalifikavimo ir tyčios rūšies Abu apeliantai ginčijo veikos... 8. 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-72-746/2015, 2K-235-222/2016 ir kt.). Pirmosios... 9. M. B. V. V. S. sudavė ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas,... 10. Nr. M 483/15 (05) duomenis (t. 1, b. l. 13–16) sužalojimai V. V. S. padaryti... 11. M. B. parodymus vietoje (t. 2, b. l. 97–102), jis parodė bute buvusiems... 12. Dėl bausmės... 13. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, jog M. B. paskirta per griežta... 14. Bausmės skyrimo pagrindai suformuluoti BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas... 15. Individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama... 16. Baudžiamajame įstatyme taip pat numatyta, kad skirdamas bausmę teismas... 17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos... 18. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vadovaujantis teisingumo principu... 19. Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų... 20. paskirtą bausmę švelninti.... 21. Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2... 22. Nuteistajam M. B. už kvalifikuotą nužudymą paskirta vos didesnė nei... 23. Paskirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos... 24. Nustatant bausmės dydį, taip pat pagrįstai atsižvelgta į tai, jog... 25. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo dar... 26. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta M. B. charakterizuojanti medžiaga, iš... 27. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginio, kad policijos pareigūnai jam darė... 28. Atkreipiamas apeliantų dėmesys, jog bausmės skyrimas yra pirmosios... 29. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. B. už padarytą nusikalstamą... 30. Dėl nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms... 31. Nuteistojo bei jo gynėjos apeliacinių skundų motyvais nuosprendis... 32. 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,... 33. nuteistojo M. B. ir jo gynėjos apeliacinius skundus atmesti. Iš nuteistojo...