Byla 1A-338-360/2016
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorui Romui Gervaičiui, nuteistajam A. A. (A. A.), nuteistajam N. J. (N. J.), nuteistųjų gynėjui advokatui Aliui Galminui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. J. gynėjo advokato Aliaus Galmino ir nuteistojo A. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

3A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. A. paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

5Nustatyta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-06-01 iki nuosprendžio paskelbimo.

7N. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas dvejiems metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį dešimties mėnesių laisvės atėmimas.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė N. J. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

9Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė N. J. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

10Nustatyta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

11Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-06-01 iki nuosprendžio paskelbimo.

12Nukentėjusiosios Z. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteista solidariai iš nuteistųjų A. A. ir N. J. 1940 Eur neturtinės žalos atlyginimas Z. Š.. Z. Š. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

13Priteista lygiomis dalimis po 350 eurų iš kiekvieno nuteistojo A. A. ir N. J. nukentėjusiajai Z. Š. 700 eurų jos išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

14Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

15N. J. ir A. A. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą pasikėsino įvykdyti plėšimą pavartoję šaunamąjį ginklą, be to, N. J. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo ir nešiojo šaunamąjį ginklą, o būtent:

16N. J. ir A. A. 2016-05-30 iš anksto susitarė vykdyti plėšimą laikotarpiu nuo 17.50 val. iki 18.22 val., tikslus laikas nenustatytas, ( - ) namo, kur N. J., neturėdamas leidimo, paėmęs iš A. A. šaunamąjį ginklą – revolverį „ME 38 Compact – G“ Nr. ( - ), neteisėtai jį įgijo ir nešiojo. Po to N. J. ir A. A. veikdami bendrininkų grupe įėjo į UAB „( - )“ parduotuvės patalpas, esančias ( - ), kur N. J. įrėmė revolverį „ME 38 Compact – G“ Nr. ( - ) pardavėjai Z. Š. į kaklą, reikalavo atidaryti kasą ir atiduoti pinigus, kurių kasoje buvo 558,85 eurų. Z. Š. atsisakius vykdyti reikalavimą, A. A. suėmė jai už plaukų ir tempė link kasos aparato, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tuo metu N. J. bandė atidaryti kasos aparatą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes pamatę, kad Z. Š. nuspaudė apsaugos iškvietimo mygtuką, išsigandę pabėgo.

17Apeliaciniu skundu nuteistasis N. J. ir jo gynėjas advokatas A. Galminas (toliau – apeliantas) prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį iš dalies panaikinti, taikyti LR BK 75 str. 1 d. ir bausmę atidėti paskiriant teismo įpareigojimus, kurių N. J. įsipareigoja laikytis. Taip prašoma iš dalies sumažinti nukentėjusiosios Z. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš nuteistųjų A. A. ir N. J. (teisėjų kolegija šią pavardę taiso iš Z. Š., nurodant N. J., ir laiko tai apsirikimo klaida) solidariai 600 Eur neturtinę žalą.

18Apeliantas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu sutinka tik iš dalies ir mano, kad teismo priimtas nuosprendis dėl N. J. kaltės yra visiškai pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais bei nuoširdžiu jo prisipažinimu, tačiau nesutinka su teismo paskirta labai griežta bausme dėl laisvės atėmimo bei nesutinka iš dalies dėl priteisto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

19Apeliaciniame skunde teigiama, kad N. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti visas nusikaltimo aplinkybes. Jis pirmą kartą gyvenime padarė šias nusikalstamas veikas, dėl kurių labai gailisi, ir nurodo, kad daugiau gyvenime niekada nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jis nėra teistas. Be to, visą laiką buvo dirbantis ir gaudavo pastovias pajamas.

20N. J. tik šiuo metu laikinai nedirba, t. y. nuo 2016-03-01, kadangi buvo priverstas išeiti iš buvusios darbovietės, nes darbo grafikas sutapdavo su dieninėmis studijomis, kur N. J. ir šiuo metu studijuoja Klaipėdos kolegijoje. Kai išėjo iš buvusios darbovietės, N. J. įsiregistravo darbo biržoje ir gavo pasiūlymą įsidarbinti UAB „Klaipėdos mediena“. Šiame darbe įsidarbinti nespėjo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Net jei šiuo metu N. J. būtų laisvėje, ši įmonė priimtų į darbą. N. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, studijuoja. 2016-08-16 Klaipėdos m. apylinkės teisme, kai vyko teisminis bylos nagrinėjimas, N. J. atsiprašė viešai nukentėjusiosios Z. Š. bei atlygino nukentėjusiajai dalį civilinio ieškinio – 360 Eur, o A. A. – 200 Eur. Apeliantas skunde teigia, kad teismas skirdamas bausmę N. J. padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d., pripažino, kad lengvinanti aplinkybė yra tai, kad N. J. nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei sunkinančia aplinkybe pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, tačiau teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę jog savo noru iš dalies atlygino nukentėjusiajai Z. Š. 560 Eur padarytą žalą, todėl mano, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė turi būti pripažintina (LR BK 59 str. 3 d.).

21Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad teismas skirdamas bausmes N. J. už įvykdytus nusikaltimus turėjo remtis LR BK 55 str., kur yra numatyta, kad „asmeniui pirma kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011, 2K-297/2013). Šiuo atveju teismas skirdamas bausmę N. J. nesivadovavo šio straipsnio nuostatomis ir visiškai nepagrįstai paskyrė per griežtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kai šio straipsnio sankcijoje yra numatytas areštas. Kadangi N. J. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, tai teismas už šią nusikalstamą veiką tikrai galėjo paskirti areštą, o ne laisvės atėmimą 10 mėnesių. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

22Apeliantas skunde teigia, kad spręsdamas N. J. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeisdamas teisingumo, protingumo principus neatsižvelgė į N. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bei visiškai nieko nepasisakė, kodėl netaikė ar atsisakė taikyti LR BK 75 str. neteistam, šiuo metu studijuojančiam, savo kaltę pripažinusiam ir iš dalies ieškinį padengusiam asmeniui. Apeliantas mano, kad įvertinus N. J. apibūdinančius duomenis, šeiminę padėtį, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, galima teigti, jog, esant išimtinėms sąlygoms, teismas galėjo ir turėjo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2006, 2K- 293/2012, 2K-149/2011, 2K-9/2008). Paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos namuose neatitiktų bausmės tikslų ir gali tik pakenkti jo asmenybei, socializacijai, jo artimųjų, darbdavio interesams. N. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu studijuoja bei turi darbo pasiūlymą UAB „Klaipėdos mediena“, kuri yra įsipareigojusi priimti į darbą. Dėl šių aplinkybių bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

23Be to, apeliantas skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose, neįvertino specifinių kriterijų bei nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai Z. Š. tokią didelę neturtinę žalą, kai dalis 560 Eur žalos jau atlyginta. Skunde teigiama, kad analogiškose bylose, kai nukentėjusiajam yra sukeltas fizinis skausmas, žalos dydis priteistinas nuo 300 Eur iki 589 Eur. Byloje nėra specialisto (eksperto) išvados, kuria būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nukentėjusiajai. Nukentėjusioji dėl sveikatos sutrikdymo į specialistą (ekspertą) nesikreipė, ji neapžiūrėta. Byloje yra vienintelė šeimos gydytojos išduota pažyma, kuria remiasi nukentėjusioji, kad ji užpuolimo metu patyrė stresą, išgąstį, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji gėrė vaistus nuo patirto išgąsčio ar streso. Apeliantas neginčija to fakto, kad nukentėjusioji galbūt išsigando, patyrė stresą, tačiau mano, kad 2500 Eur priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, nereali, neatitinkanti teismų praktikos, todėl šių aplinkybių civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti sumažintas iki 600 Eur.

24Apeliantas A. A. prašo sušvelninti bausmę ir neskirti laisvės atėmimo, kadangi gyvena kartu su motina, kuri yra neįgali, brolių ir seserų neturi, todėl yra vienintelis pagalbininkas. Nusikaltimą padarė dėl finansinio nepritekliaus iš nevilties, dėl to labai gailisi, ateityje pažada nenusikalsti.

25Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų N. J. ir A. A. bei jų gynėjo advokato A. Galmino apeliacinių skundų netenkinti, nuteistieji bei jų gynėjas advokatas A. Galminas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

26Nuteistojo N. J. ir gynėjo advokato A. Galmino ir nuteistojo A. A. apeliaciniai skundai atmestini.

27Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublik?s baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

28Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistiesiems

29Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (ši teismo išvada yra esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga). Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Taigi pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016).

30Apylinkės teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems vadovavosi BK 54 str. nuostatomis ir nurodė, kad N. J. ir A. A. nusikalto veikdami bendrininku grupe ir veikdami tiesiogine tyčia, kadangi kaltę pripažino, anksčiau neteisti, todėl apylinkės teismas paskyrė bausmes, artimas sankcijoje numatytam minimumui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad N. J. ir A. A. padarė sunkų, brutalų nusikaltimą panaudodami šaunamąjį ginklą, kuriuo tiesiogiai grasino nukentėjusiajai, ir tik pačiai nukentėjusiajai išsikvietus pagalbą, nusikaltimas nebuvo visiškai realizuotas, tai yra jis nutrūko esant pasikėsinimo stadijai dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistųjų valios. Teisėjų kolegija mano, kad nors nuteistieji anksčiau neteisti, tačiau jų padarytas nusikaltimas ne tik kad pavojingas, bet ir įžūlus – jis padarytas šviesiu paros metu, miesto centre, parduotuvėje, į kurią bet kuriuo metu galėjo užeiti kiti pašaliniai asmenys, maskuojant veidus kaukėmis, panaudojant ginklą, juo tiesiogiai grasinant pardavėjai. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent šaunamojo ginklo panaudojimas nurodo didelį veikos pavojingumą, nes įstatymų leidėjas BK 180 straipsnio 3 dalyje numatė gan griežtą net iki 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad abu nuteistieji yra pilnamečiai, anksčiau dirbę, nusikaltimo padarymo metu buvo registruoti darbo biržoje ir padaryti šį nusikaltimą nusprendė važiuodami darbintis, tačiau vietoj to, kad pinigus pragyvenimui užsidirbtų teisėtu būdu, nusprendė pasirinkti „lengvesnį“ kelią – apiplėšti parduotuvę. Taigi tokios aplinkybės rodo, jog nuteistieji nenori gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jiems realiai neatliekant paskirtosios bausmės. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į anksčiau paminėtas aplinkybes, kurios reikšmingos grindžiant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir, vadovaudamasi BK 41 straipsnyje nurodytais bausmės tikslais, teisingumo principu, daro išvadą, kad nors byloje ir nėra N. J. ir A. A. neigiamai apibūdinančių duomenų (anksčiau neteisti, N. J. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, A. A. administracine tvarka nebaustas, nors nedirba, registruoti darbo biržoje, N. J. mokosi), tačiau tai negali sumenkinti jų sumanymo padaryti gan pavojingą, sunkų nusikaltimą (kuris nutrūko esant pasikėsinimo stadijai dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistųjų valios) ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymas šioje byloje neatitinka teisingumo siekio ir nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nurodytų kitų bausmės tikslų.

31Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) neužtikrins BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti N. J. ir A. A. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taigi nebus užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

32Teisėjų kolegija mano, kas skunduose nurodytos aplinkybės, apibūdinančios nuteistųjų asmenybę, šeiminę padėtį, veikos pavojingumas, nėra tokios, kurios galėtų būti vertinamos kaip atskleidžiančios išimtinį atvejį ir kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

33Dėl nuteistojo argumentų apie BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktų nuostatų taikymą

34Apeliantas – N. J. gynėjas advokatas A. Galminas – skunde teigia, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta BK BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta aplinkybė, jog kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, nes nuteistieji iš dalies atlygino neturtinę žalą nukentėjusiajai. Teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino šios aplinkybės kaip atsakomybę lengvinančios, kadangi nuteistieji atlygino tik nedidelę dalį neturtinės žalos.

35Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos

36Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Pažymėtina, kad juo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, tuo daugiau reikšmės tai turi skiriant bausmę. Taigi šiuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą. Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui priklausomai nuo bylos aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tuomet atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-420/2007,

372K-437/2007). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra teismo teisė, bet ne pareiga.

38Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistieji teisminio nagrinėjimo metu sumokėjo nukentėjusiajai 560 Eur neturtinei žalai atlyginti (ieškinys buvo pareikštas 5000 Eur). Nors apylinkės teismas tik iš dalies tenkino nukentėjusiosios ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė 2500 Eur, tačiau nuteistųjų atlyginta suma, kuri sudaro tik ketvirtadalį priteistos sumos, negali būti pagrindas šią aplinkybę pripažinti nuteistųjų N. J. ir A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

39Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir nepripažinus šios aplinkybės nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, apylinkės teismas jiems paskyrė gana švelnią bausmę – sankcijoje numatytą bausmės minimumą, todėl net ir pripažinus šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, labiau švelninti paskirtų bausmių nėra teisinio pagrindo.

40Dėl nuteistojo argumentų apie LR BK 55 str. nuostatų taikymą

41Apeliantas – N. J. gynėjas advokatas A. Galminas – skunde nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d., N. J. paskyrė griežčiausią laivės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija nemano, kad apylinkės teismas paskirdamas N. J. bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių – už nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d., netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apylinkės teismas skirdamas bausmę už anksčiau paminėtą nusikaltimą atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, veikos pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę nei šios bausmės vidurkis, taigi paskirta bausmė nėra per griežta. Be to, bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., subendrintos apėmimo būdu – griežtesnė bausmė apėmė švelnesnę, kur galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

42Dėl neturtinės žalos

43Nuteistasis N. J. ir jo advokatas prašo sumažinti nukentėjusiajai Z. Š. priteistą neturtinės žalos dydį, nurodydamas, kad priteista suma yra per didelė. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais ir mano, kad apylinkės teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį tinkamai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį, jos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgė į tyčinius nuteistųjų veiksmus, sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus bei teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą.

44Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

45Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Pažymėtina tai, kad Civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.

46Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

47Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą patirti stresą, nes jai buvo grasinama šaunamuoju ginklu, kuris buvo tiesiogiai nukreiptas į ją ir įremtas į kaklą. Be to, nukentėjusiajai nepaklusus atiduoti pinigus, ji buvo tampoma už plaukų, tai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nors rimtesni sveikatos sutrikdymai nukentėjusiajai nebuvo padaryti, tačiau teisėjų kolegija net neabejoja, kad tokių smurtinių, įžūlių veiksmų pavartojimas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai stresą, išgąstį, dėl to ji lankėsi pas psichologą, jai buvo diagnozuotas sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų.

48Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką plėšimo bylose nukentėjusiajam priteisiamos nuo 290 Eur iki 4344 Eur sumos padarytai neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-419/2011, 2K-259/2012 ir kt.). Taigi akivaizdu, jog apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai Z. Š. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka ir panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką.

49Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, priteista suma nėra per didelė, todėl apeliacinio skundo argumentais nemažintina.

50Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nekeistinas.

51Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

52nuteistojo N. J. (N. J.) gynėjo advokato Aliaus Galmino ir nuteistojo A. A. (A. A.) apeliacinius skundus atmesti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. J.... 3. A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 5. Nustatyta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į... 7. N. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 10. Nustatyta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia... 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į... 12. Nukentėjusiosios Z. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 13. Priteista lygiomis dalimis po 350 eurų iš kiekvieno nuteistojo A. A. ir N. J.... 14. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 15. N. J. ir A. A. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, pavartodami... 16. N. J. ir A. A. 2016-05-30 iš anksto susitarė vykdyti plėšimą laikotarpiu... 17. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. J. ir jo gynėjas advokatas A. Galminas... 18. Apeliantas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu sutinka tik iš... 19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad N. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios... 20. N. J. tik šiuo metu laikinai nedirba, t. y. nuo 2016-03-01, kadangi buvo... 21. Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad teismas skirdamas bausmes N. J. už... 22. Apeliantas skunde teigia, kad spręsdamas N. J. baudžiamosios atsakomybės ir... 23. Be to, apeliantas skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos... 24. Apeliantas A. A. prašo sušvelninti bausmę ir neskirti laisvės atėmimo,... 25. Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų N. J. ir A. A. bei jų gynėjo... 26. Nuteistojo N. J. ir gynėjo advokato A. Galmino ir nuteistojo A. A.... 27. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų,... 28. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistiesiems ... 29. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje... 30. Apylinkės teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems vadovavosi BK 54 str.... 31. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 32. Teisėjų kolegija mano, kas skunduose nurodytos aplinkybės, apibūdinančios... 33. Dėl nuteistojo argumentų apie BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktų nuostatų... 34. Apeliantas – N. J. gynėjas advokatas A. Galminas – skunde teigia, kad... 35. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59... 36. Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Pažymėtina, kad juo anksčiau... 37. 2K-437/2007). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra teismo teisė,... 38. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistieji teisminio nagrinėjimo metu... 39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir nepripažinus šios aplinkybės... 40. Dėl nuteistojo argumentų apie LR BK 55 str. nuostatų taikymą... 41. Apeliantas – N. J. gynėjas advokatas A. Galminas – skunde nurodė, kad... 42. Dėl neturtinės žalos... 43. Nuteistasis N. J. ir jo advokatas prašo sumažinti nukentėjusiajai Z. Š.... 44. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 45. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti... 46. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 47. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji turėjo... 48. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į... 49. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės... 50. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 51. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 52. nuteistojo N. J. (N. J.) gynėjo advokato Aliaus Galmino ir nuteistojo A. A....