Byla e2S-2232-230/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orestinos montažas“ atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orestinos montažas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikstata“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikstata“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Orestinos montažas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, netesybų ir nuostolių atlyginimo.

3Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Atsakovė UAB „Vikstata“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė ieškovės UAB „Orestinos montažas“ įvykdytą vienašališką rangos sutarties Nr. 63 su atsakove UAB „Vikstata“ nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti atsakovei iš ieškovės 28 765,95 Eur netesybas ir nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą 28 765,95 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų areštą 28 765,95 Eur sumai, esančių ieškovės banko sąskaitoje Nr. ( - ) AB SEB banke ir ieškovės įmonės kasoje. Nurodė, kad ieškovė susiduria su finansiniais sunkumais ir didele turto netekimo rizika. Iš kreditorinį monitoringą ir vertinimą atliekančios bendrovės Creditinfo pateiktos ieškovės kreditingumo vertinimo ataskaitos matyti, kad ieškovė dalyvauja 28 teismo procesuose, kurie susiję su finansinių netekimų rizika, o ieškovės finansinė būklė vertinama tik kaip vidutinė. Taip pat ieškovei yra pareikštas ieškinys Panevėžio apygardos teisme už didesnę nei 140 000 Eur sumą bei taikomas 140 000 Eur dydžio turto areštas. Įvertinus ieškovės finansinę padėtį bei pritaikytus turto areštus, matyti, kad priešieškinio suma ieškovei yra didelė.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo ieškovei UAB „Orestinos montažas“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 28 765,95 Eur sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje Nr. ( - ) AB SEB banke bei įmonės kasoje bendrai 28 765,95 Eur sumai, uždraudžiant ieškovei disponuoti areštuotu turtu (parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį) ir bloginti turto būklę, vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su atsakove, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, pavedant antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti.
    2. Teismas nustatė, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal atsakovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Atsižvelgęs į tai, jog priešieškiniu yra reiškiami piniginiai reikalavimai ieškovei, į tai, kad šioje bylos stadijoje teismas neturi duomenų apie tikrąją ieškovės finansinę-turtinę padėtį, įvertinęs ir atsakovės nurodytą aplinkybę, jog ieškovei kitoje byloje yra pareikštas 140 000 Eur reikalavimas ir nurodytai sumai taikomas ieškovės turto areštas, ieškovei pareikšto reikalavimo sumą – 28 765,95 Eur – teismas laikė pakankamai ženklia, dėl ko priešieškiniu reikalaujamos priteisti sumos išieškojimas atsakovei palankaus teismo sprendimo atveju, ieškovei perleidus turtą ar jos atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, gali būti labai apsunkintas, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Orestinos montažas“ prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, kurie prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi pagrįsti ne tik teismo sprendimo įvykdymo galimą pasunkėjimą, bet ir tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Atsakovės reikalavimą sudaro 20 053,95 Eur hipotetinės netesybos (6 648 Eur bauda, 13 405,95 Eur kita bauda) ir 8 712 Eur nuostoliai. Tačiau byloje esantys dokumentai atskleidžia, kad savo pagrindinius sutartinius įsipareigojimus ieškovė atliko, atsakovė darbus priėmė, pretenzijų dėl jų nepareiškė, tačiau už juos neapmokėjo. Šių aplinkybių nekvestionuoja ir pati atsakovė, todėl bet kokie atsakovės atsikirtimai ir priešieškinyje keliami reikalavimai yra tik siekis vilkinti savo pagrindinių įsipareigojimų (atsiskaitymo už atliktus statybos darbus) ieškovei įvykdymą, kas paneigia atsakovės priešieškinio tikėtinumą.
      2. Byloje esantys įrodymai dėl ieškovės bendradarbiavimo subrangos sutarties vykdymo klausimais patvirtina, jog ieškovė nevengia savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Be to, įvertinus ieškovės turtinę padėtį spręstina, kad jokia grėsmė (kad ir palankiam atsakovei) teismo sprendimo vykdymui kilti negali. Iš ieškovės 2015-12-31 balanso matyti, kad 2015 metais ieškovė turėjo turto už 431 253 Eur, iš jo ilgalaikio už 50 717 Eur. Ilgalaikių ir pradelstų įsipareigojimų ieškovė neturi, balanse atsispindi tik trumpalaikiai įsiskolinimai. Pelno (nuostolių) ataskaita atskleidžia, kad kiekvienais metais ieškovės veikla stabiliai generuoja pelną. Šie duomenys pagrindžia užtikrintą ir stabilią ieškovės finansinę padėtį, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikyti nėra jokio pagrindo ir būtinybės. O Panevėžio apygardos teisme vykstančioje civilinėje byloje Nr. e2-510-252/2016 ieškovė su kita ginčo šalimi sudarė taikos sutartį dėl 12 000 Eur sumokėjimo už atliktus statybos darbus. Šioje byloje UAB „Orestinos montažas“ kitai ginčo šaliai kėlė pretenzijas dėl atliktų statybos darbų, todėl sulaikė atsiskaitymą už atliktus darbus ne dėl negalėjimo atsiskaityti ar neturėjimo piniginių lėšų, o dėl pasirinkto įstatymo leistino gynybos būdo. Tuo tarpu 28 teismo procesai yra buvę per visą įmonės gyvavimo laikotarpį, ir šiuose procesuose UAB “Orestinos montažas” daugiausia buvo trečiuoju asmeniu, kreditoriumi, bet ne atsakove ar skolininke.
    2. Atsakovė UAB „Vikstata“ atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog atsakovė savo priešieškinį pagrindė nurodytų faktų visuma ir pridėtais įrodymais, dėl ko priešieškinis laikytinas tikėtinai pagrįstu. Ieškovės pateiktas 2015 metų balansas neatskleidžia dabartinės įmonės finansinės būklės, kuri, atsakovės žiniomis, yra sunki. Šį faktą įrodo ir pridėta taikos sutartis, kadangi taikos sutartyje numatyta, kad ieškovė savo kreditoriui 12 000 Eur turi sumokėti dalimis, bet ne vėliau kaip iki 2016-12-01. Taigi iš taikos sutarties turinio yra matyti, kad net 12 000 Eur ieškovei yra ženkli suma, kurios ji neturi galimybių sumokėti iš karto.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl naujų įrodymų

    1. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė UAB „Orestinos montažas“ kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus naujus įrodymus – 2015-12-31 balansą, pelno nuostolių ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, taikos sutartį. Teismas, įvertinęs tai, kad apie nagrinėjamą atsakovės prašymą taikyti ieškovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones apeliantė nebuvo informuota, taigi minėti įrodymai dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti pateikti anksčiau, atsakovei šie dokumentai žinomi, nes išsiųsti kartu su ieškovės atskiruoju skundu, nutaria juos priimti (CPK 314 straipsnis).

7Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
    2. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – ieškovės UAB „Orestinos montažas“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų arešto, taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
    3. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad priešieškinis yra preliminariai pagrįstas, priešieškiniu yra reiškiami piniginiai reikalavimai, kurių suma pakankamai ženkli, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi duomenų apie tikrąją ieškovės turtinę padėtį, įvertinęs ir atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovei kitoje civilinėje byloje yra pareikštas 140 000 Eur reikalavimas ir šiai sumai taikytas turto areštas, sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
    4. Apeliantė (ieškovė) UAB „Orestinos montažas“, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog atsakovės priešieškinis preliminariai nepagrįstas, o ieškovės turtinė padėtis gera, dėl ko nėra jokios grėsmės, kad tenkinus atsakovės priešieškinį atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar pasidarys neįmanomas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo
    1. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tada turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
    2. Preliminariai įvertinęs priešieškinio pagrįstumą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal atsakovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, t. y. teismas laikė, kad priešieškinis yra prima facie pagrįstas. Tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog priešieškinis negali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas, kadangi byloje esantys dokumentai patvirtina, kad savo pagrindinius sutartinius įsipareigojimus ieškovė atliko, atsakovė darbus priėmė, pretenzijų dėl jų nepareiškė, tačiau už juos neapmokėjo. Šių aplinkybių nekvestionuoja ir pati atsakovė, todėl bet kokie atsakovės priešieškiniu keliami reikalavimai yra tik siekis vilkinti savo pagrindinių įsipareigojimų – atsiskaitymo už atliktus statybos darbus – ieškovei įvykdymą, kas paneigia atsakovės priešieškinio pagrįstumą.
    3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, t. y. vertinamas ieškinio reikalavimo pobūdis, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų turinys bei prie ieškinio pridėtų įrodymų sudėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-786-180/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1492-236/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovei nurodžius argumentus, kuriais siekiama pagrįsti priešieškinio reikalavimus, bei pateikus atitinkamus įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų teisiškai nepagrįsta spręsti, jog atsakovei palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybė apskritai neegzistuoja, t. y. nėra pagrindo konstatuoti,, jog priešieškinis ieškovės UAB „Orestinos montažas“ atžvilgiu dėl netesybų ir nuostolių atlyginimo nėra net tikėtinai pagrįstas. Ar kartu su priešieškiniu pateikti dokumentai yra susiję su atsakovės reikalavimais ir ar jie pagrindžia priešieškinyje dėstomas aplinkybes, bus atsakyta tik teismui ištyrus bei įvertinus šiuos bei ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
    4. Toks preliminarus vertinimas neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Pastebėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014).
    5. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
    6. Tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju grėsmę, kad galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, grindžia didele ieškinio suma ir tuo, jog byloje nėra duomenų apie ieškovės turtinę padėtį, tačiau motyvų, pagrindžiančių tokią teismo poziciją, t. y. kodėl vien didelės turtinės vertės pareikštas priešieškinio reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip savaime sukeliantis grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nei atsakovė, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė.
    7. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1170-407/2016 ir kt.).
    8. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju atsakovė būtent tokiame kontekste apeliantės nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad apeliantė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė (CPK 178 straipsnis). Jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą ieškovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien priešieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog ieškovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti ieškovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
    9. Atsakovei neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas ieškovės finansinės padėties ir jos santykio su pareikštų reikalavimų verte išsamiai neanalizuoja, kaip neturinčių teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių klausimui išspręsti. Bet kuriuo atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų apie jos finansinę padėtį matyti, jog atsakovės turtas 2015 metais sudarė 431 253 Eur, t. y. beveik 15 kartų viršija prašomą priteisti sumą, kas suponuoja išvadą, jog priešieškinio tenkinimo atveju ieškovė turi finansines galimybes atsiskaityti su atsakove. Ieškovė dirba pelningai (2015 m. pelnas sudarė 14 179 Eur). Iš viešai prieinamų VSDFV ir VMI prie LR FM duomenų matyti, kad ieškovė skolinių įsipareigojimų valstybės, savivaldybių biudžetams neturi, o atsakovės UAB „Vikstata“ nurodytas Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamas ginčas civilinėje byloje Nr. e2-510-252/2016 dėl 140 000 Eur priteisimo iš ieškovės UAB „Orestinos montažas“ yra išspręstas, šalims pasirašius taikos sutartį, kuria ieškovė UAB „Orestinos montažas“ įsipareigojo sumokėti 12 000 Eur.
    10. Atsakovei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    11. Nurodytų argumentų kontekste, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės UAB „Vikstata“ prašymas taikyti ieškovės UAB „Orestinos montažas“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

9Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikstata“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Orestinos montažas“ atmesti.

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai