Byla 2A-1174/2014
Dėl nuostolių ir netesybų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Projestos projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-51-577/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hidras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Projestos projektai“ dėl įsiskolinimo pagal rangos sutartį priteisimo, atsakovo priešieškinį dėl nuostolių ir netesybų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami statybos rangą – darbų kainos pakeitimą, prievolių vykdymą, jų sustabdymą ir vienašalį sutarties nutraukimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo bei faktinių aplinkybių vertinimo klausimai.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 315 181,22 Lt skolą už atliktus darbus, 8,08 proc. metines palūkanas už šią sumą nuo 2012 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 91 988,58 Lt skolą už atliktus darbus ir įsigytas statybines medžiagas, 8,08 proc. metines palūkanas už šią sumą nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu 2011 m. spalio 6 d. pasirašė Statybos rangos sutartį (toliau – ir Sutartis) dėl parduotuvės pastato, esančio ( - ), rekonstrukcijos su išplėtimu į maisto prekių parduotuvę ( - ). Nors rangos darbai buvo atlikti, perduoti atsakovui, tačiau jis už juos bei jam perduotas statybines medžiagas iki šiol neatsiskaitė.

7Su ieškovo reikalavimais atsakovas nesutiko bei pareiškė priešieškinį prašydamas iš ieškovo priteisti 456 288,19 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas nesilaikė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir darbus vykdė pažeisdamas jų atlikimo terminus, taip pat dalį darbų atliko nekokybiškai ir be jokio teisinio pagrindo sustabdė jų vykdymą. Dėl to atsakovas turi teisę reikalauti sumažinti pagal Sutartį mokėtiną sumą. Kadangi ieškovas iš esmės pažeidė savo įsipareigojimus, atsakovas buvo priverstas vienašališkai nutraukti Sutartį. Statybos darbus užbaigė kitas rangovas, tačiau už 426 360,30 Lt didesnę kainą nei buvo įsipareigojęs ieškovas. Be to, dėl ieškovo kaltės atsakovas turėjo 9 811,89 Lt prekybinės ir šaldymo įrangos sandėliavimo išlaidų, 9 680 Lt išlaidų statybos darbų techninės priežiūros paslaugoms ir 10 436 Lt nuostolių atlyginant ieškovo gamtai padarytą žalą. Atsakovas išskyrė, kad į prašomus priteisti nuostolius įskaičiuotos 250 000 Lt netesybos, kurios apskaičiuotos už uždelstas dienas atlikti darbus.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 315 530,07 Lt skolą už atliktus darbus ir palūkanas, 8,08 proc. metines palūkanas už šią sumą nuo 2012 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39 444,92 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovui iš ieškovo priteisė 10 436 Lt nuostolių, 6 proc. metines palūkanas už šią sumą nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 585,39 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas, spręsdamas dėl šalių reikalavimų pagrįstumo, konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo atliktų ir atsakovui perduotų darbų kokybės. Nors vykdydamas Sutartį ieškovas pažeidė darbų atlikimo terminus, tačiau, teismo nuomone, tą sąlygojo atsakovo veiksmai. Atsižvelgęs į tai, kad statybos darbus pagal Sutarties 5.2 punktą ieškovas buvo įsipareigojęs pradėti ne vėliau kaip 2011 m. spalio 10 d., o atsakovas leidimą rekonstruoti statinį gavo 2011 m. spalio 27 d., teismas konstatavo, kad būtent atsakovo veiksmai sąlygojo statybos darbų atlikimo terminų pažeidimą (Statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 2 straipsnio 15 dalis, 23 straipsnis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18 punktas). Be to, techninį statinio projektą atsakovas ieškovui pateikė tik 2011 m. lapkričio 10 d., nors jis turėjo būti pateiktas kartu su statybos leidimu (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18 punktas). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad statybos darbai buvo vykdomi dviejuose sklypuose, tačiau atsakovas statybos leidimą pateikė tik vienam sklypui, kas irgi sąlygojo darbo grafiko pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad jis neturi pagrindo abejoti, jog Sutarties vykdymo pradžioje tarp šalių vyko bendradarbiavimas, t. y. šalys pasitarimuose priimtus sprendimus įformindavo protokolais. Kadangi juos patvirtindavo parašais šalių įgalioti asmenys, anot teismo, protokoluose fiksuoti pasitarimų sprendimai šalims buvo privalomi. Teismo nuomone pasitarimų protokolai liudija, kad šalys buvo susitarusios dėl darbų grafike nustatytų terminų pakeitimo. Dėl to argumentus esą terminų pažeidimas sudarė pagrindą atsakovui nutraukti Sutartį teismas atmetė kaip nepagrįstus.

11Analogiškos išvados teismas priėjo ir dėl atsakovo argumentų dėl Sutarties esminio pažeidimo ieškovui sustabdžius darbų vykdymą. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės išvadoje nurodyta, jog vykdant Sutartį paaiškėjo, kad reikia atlikti papildomus, Sutartyje ir techniniame projekte nenumatytus darbus, kurių bendra vertė 206 332 Lt be PVM. Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas sprendė, kad didžiosios dalies papildomų darbų atlikimo poreikis kilo dėl atsakovo pageidavimų. Teismas nustatė, kad ieškovas į atsakovą dėl darbų kainų pakeitimo ir darbų sustabdymo kreipėsi du kartus, tarp šalių vyko derybos dėl papildomų darbų apmokėjimo. Šalims dėl to nepasiekus susitarimo (anot teismo, atsakovas buvo pasyvus), atsakovui nemokant už atliktus ir jam perduotus darbus, teismo nuomone, ieškovas pagrįstai sustabdė darbų vykdymą (CK 6.684 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009). CK 6.685 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos, kadangi papildomi darbai nebuvo numatyti nei Sutartyje, nei techniniame projekte.

12Teismo vertinimu, atsakovas visiškai nepagrįstai reikalauja iš ieškovo priteisti nuostolius, susijusius su kito rangovo samdymu, t. y. Sutarties nutraukimu, nes Sutarties nutraukimui nebuvo objektyvaus pagrindo. Dėl tos pačios priežasties nepagrįstais pripažinti ir atsakovo reikalavimai priteisti 250 000 Lt netesybas, 9 811,89 Lt prekybinės ir šaldymo įrangos sandėliavimo išlaidų, 9 680 Lt statybos darbų techninės priežiūros paslaugų išlaidų atlyginimą. Teismas, nustatęs, kad ieškovas iškirto medžius nesant leidimo, tenkino atsakovo reikalavimą priteisti 10 436 Lt nuostolių, kuriuos jis turėjo atlygindamas ieškovo padarytą žalą gamtai. Įvertinęs tai, kad atsakovas priėmė iš ieškovo dalį darbų, pretenzijų dėl kokybės nereiškė, teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas dėl 315 181, 22 Lt įsiskolinimo už atliktus darbus priteisimo (CK 6.687 straipsnis). Nustatęs, kad atsakovas ieškovui buvo pervedęs avansą statybinėms medžiagoms pirkti, teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų apie tai, kad ieškovas būtų perdavęs atsakovui statybinių medžiagų, neapmokėtų avansu, ir remdamasis tuo atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 91 988,58 Lt už perduotas statybines medžiagas.

13Priteistinų procesinių palūkanų dydį teismas nustatė vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, CK 6.210 straipsnio 2 dalimi. Bylinėjimosi išlaidas tarp šalių teismas paskirstė atsižvelgęs į jų atmestų ir patenkintų reikalavimų proporciją. Atsakovo turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas (40 056,27 Lt) teismas pripažino neprotingai didelėmis ir sumažino iki 17 000 Lt.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti priešieškinio dalį, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai; prijungti prie bylos naujus įrodymus – eksperto L. U. 2014 m. vasario 25 d. Ekspertizės aktą; priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

161. Ieškovas savo atsikirtimų byloje negrindė ta aplinkybe, kad darbų pagal Sutartį nebuvo galima atlikti dėl statybos leidimo antrajam sklypui nepateikimo. Priešingai, ieškovo pozicija buvo grindžiama tik aplinkybe, jog darbų nebuvo galima atlikti dėl apelianto pateiktos pirminės (2011 m. spalio 7 d.) ir antrinės (2011 m. lapkričio 10 d.) dokumentacijų skirtumų. Taigi atsakovas neturėjo pagrindo teikti paaiškinimų ar atsikirtimų dėl statybos leidimo antrajam sklypui. Pasisakydamas dėl nurodytos aplinkybės teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, pažeidė rungimosi principą. Tikslu paneigti teismo išvadą, kad statybos darbai pagal Sutartį turėjo būti vykdomi dviejuose sklypuose, kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas eksperto L. U. 2014 m. vasario 25 d. Ekspertizės aktas (CPK 314 straipsnis). Šiame akte konstatuota, kad ieškovas galėjo atlikti gerbūvio, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo ir kitus darbus neturėdamas statybos leidimo (ar kitų statybas leidžiančių dokumentų) darbų atlikimui kaimyniniame sklype.

172. Byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 7 d. ir 2011 m. lapkričio 10 d. ieškovui pateikti projektinės dokumentacijos dokumentai buvo iš esmės tapatūs ir skirtumų, galėjusių nulemti darbų vėlavimą, neturėjo. Akivaizdu, kad teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes konstatuodamas, kad dokumentai buvo teikiami dalimis. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad darbų atlikimo vėlavimą nulėmė nesavalaikis statybos leidimo rekonstrukcijos darbams pateikimas. Leidimas atlikti griovimo darbus ieškovui buvo pateiktas 2011 m. spalio 7 d., t. y. jis galėjo pradėti vykdyti darbus nepažeisdamas Sutarties.

183. Eksperto S. M. išvadoje nustatyta, kad statybos eigoje paaiškėjusių papildomų darbų kaina sudarė 206 332 Lt, kas sudaro 11,2 proc. visos Sutarties kainos. Dėl to ieškovas neturėjo teisės reikalauti papildomų sumų apmokėjimo (CK 6.685 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad darbai, dėl kurių ieškovas sustabdė Sutarties vykdymą, laikytini papildomais darbais. Nors eksperto S. M. išvadoje (atsakyme į trečiąjį klausimą) nurodoma, kad vykdant Sutartį paaiškėjo papildomi darbai, nenumatyti techniniame projekte ir Sutartyje, ši išvada prieštarauja tiriamojoje ekspertizės dalyje nustatytiems faktams ir pateiktoms išvadoms. Visi ginčo darbai: grindų ardymas ir betonavimas; atraminės sienutės griovimas ir betonavimas; aikštelės pagrindo tvirtinimas; sienų PVC danga; lauko inžinerinių tinklų įrengimas; buvo numatyti normatyviniuose dokumentuose bei Sutartyje. Keitėsi tik jų atlikimo kaina, kurios pokytis neviršijo 15 proc. ribos. Be to, apeliantas buvo išreiškęs sutikimą apmokėti papildomai už sienų PVC dangos įrengimą. Esant tokioms aplinkybėms ieškovas neturėjo teisės stabdyti darbų vykdymo remdamasis papildomų darbų apmokėjimo aplinkybe. Dėl šių klausimų teismas turėjo taikyti CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas normas, kurios yra specialiosios CK 6.653 straipsnio normoms (CK 1.9 straipsnis). Atitinkamai teismas nepagrįstai rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009. Konstatuodamas, kad ieškovas turėjo teisę stabdyti darbus pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį, teismas neįvertino to, kad ši norma taikytina tik, kai atsiranda nauji darbai, nenumatyti statybos normatyviniuose dokumentuose. Net ir laikant, kad darbai galėjo būti sustabdyti remiantis nurodyti pagrindu, ieškovas – pranešimą įteikdamas atsakovui 2011 m. gruodžio 5 d., nesuteikė jam protingo termino atsakyti į pretenzijas.

194. Nepagrįstos teismo išvados, kad statybų aikštelės pasitarimų protokolai patvirtina šalių susitarimą dėl terminų pratęsimo. Šalių derybos buvo nerezultatyvios ir sprendimas pailginti darbų atlikimo terminus nebuvo priimtas (Sutarties 22.4, 26.3 punktai). Sutarties nustatyta tvarka nepakeitus darbų atlikimo terminų, liko galioti Sutartyje ir darbų atlikimo grafike nustatyti terminai.

205. Priešingai nei sprendė teismas, Sutartį pažeidė ieškovas. Atsižvelgiant į tai, pagrįstais turėjo būti pripažinti priešieškinio reikalavimai.

21Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir nurodo:

221. Aplinkybės dėl negalėjimo vykdyti statybos darbus antrajame sklype buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Statybos leidimo nepateikimo faktas buvo išskirtas ir S. M. pateiktose išvadose. Apeliantas jų neginčijo ir pakartotinės ekspertizės neprašė paskirti. Taigi teiginiai, kad teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir pažeidė rungimosi principą, nepagrįsti. Priimti apelianto pateiktas ekspertizės išvadas nėra jokio pagrindo, nes jos galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teisme.

232. Apeliantas nutyli faktą, kad griovimo darbai buvo atlikti pagal grafiką. Tačiau leidimas statyboms (ir tik pirmajam sklypui) buvo pateiktas 2011 m. spalio 27 d., t. y. vėluojant 17 dienų. Nors projektinė dokumentacija iš esmės nesikeitė, tačiau techninis statinio projektas turėjo būti pateiktas kartu su statybos leidimu (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18 punktas).

243. Teismas pagrįstai nurodė, kad CK 6.653 straipsnyje nustatyta konkreti kaina taikoma tik pagal rangos sutartį numatytiems darbams atlikti, bet netaikoma darbams, kurie nenumatyti normatyviniuose statybos dokumentuose. Atsiradus tokiems darbams, ieškovas pagrįstai sustabdė visų darbų vykdymą. Nors apeliantas teigia, kad papildomų darbų nebuvo būtina atlikti, tačiau juos atliko kitas apelianto pasamdytas rangovas. Taigi, apeliantas prieštarauja pats sau.

254. Protokoluose pažymėta, kad tai, ką šalys į juos įtraukia, yra laikoma raštu pateikiama informacija ir įpareigoja šalis, o dalyvavę pasitarime asmenys susipažino su protokolu, įsipareigoja vykdyti priimtus sprendimus. Akivaizdu, kad tokie pasitarimų sprendiniai šalims buvo privalomi.

265. Apeliantas nenurodo jokių motyvų, kodėl teismo sprendimo dalis tenkinti ieškinį – priteisti skolą už atliktus ir perduotus darbus, yra nepagrįsta ir neteisėta.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Dėl naujų įrodymų priėmimo ir išėjimo už bylos nagrinėjimo ribų

30CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Z. v. GNSB Kuliškių sodybos, bylos Nr. 3K-3-286/2013).

31Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naują įrodymą – L. U. 2014 m. vasario 25 d. parengtą Ekspertizės aktą, kurį prašo priimti. Prašymas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame teismo sprendime pasisakė dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos, t. y. apeliantui apribota teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų. Anot apelianto, konstatuodamas, kad ieškovo vėlavimą vykdyti darbus lėmė statybos leidimo antrajam sklypui neturėjimas, pirmosios instancijos inter alia išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad teisminio nagrinėjimo dalyką byloje apibrėžia ieškovo suformuluotas ieškinio (atitinkamai – ir atsakovo pareikšto priešieškinio) reikalavimas (dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus (faktinis pagrindas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. M. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2013; 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. K. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-365/2014). Faktą, kad aplinkybės dėl statybos leidimo antrajam sklypui išdavimo sudarė bylos nagrinėjimo dalyką, patvirtina 2013 m. sausio 17 d. ieškovo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo (t. 8, b. l. 40-42), apelianto 2013 m. vasario 20 d. paaiškinimai dėl įrodymų pateikimo (t. 8, b. l. 87-89), ieškovo 2013 m. kovo 4 d. prašymas dėl įrodymų išreikalavimo (t. 8, b. l. 125-126), apelianto 2013 m. kovo 18 d. paaiškinimai dėl įrodymų išreikalavimo (t. 8, b. l. 133-134). Iš šių šalių procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovas keletą kartų prašė teismo įpareigoti apeliantą pateikti statybos leidimą antrajam sklypui. Atsikirsdamas į tokius prašymus apeliantas teigė, jog statybos leidimu antrajam sklypui disponuoja statybos objekto statytojas UAB „Ievutė“. Nurodyto statybos leidimo būtinumas vykdyti statybos darbams buvo konstatuotas teismo eksperto S. M. parengtame ekspertizės akte (t. 9, b. l. 9). Byloje pareikšto ieškinio faktinis pagrindas implikuoja, kad įrodinėjimo, o kartu ir teisminio nagrinėjimo, dalyką sudarė ir statybos leidimo antrajam sklypui pateikimo aplinkybės, t. y. ieškovas įvardino jas kaip patvirtinančias jo atsikirtimus į apelianto reikalavimus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jas tyrė ir dėl jų pasisakė. Apelianto teiginiai esą jis negalėjo numatyti, kad teismas tirs ieškovo argumentus dėl statybos leidimo antrajam sklypui nepateikimo reikšmės ir šiomis aplinkybėmis grįs savo sprendimą, prieštarauja bylos medžiagą sudarančių dokumentų turiniui (CPK 185 straipsnis). Įrodymus apie galėjimą vykdyti statybos darbus antrajame sklype nesant statybos leidimo arba patį leidimą apeliantas galėjo teikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintos išimties. Remiantis tuo apelianto pateiktas naujas įrodymas – L. U. 2014 m. vasario 25 d. parengtas Ekspertizės aktas, nepriimamas. Kartu kaip nepasitvirtinę atmetami apelianto teiginiai apie nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme padarytus civilinio proceso principų pažeidimus.

33Dėl rangovo teisės gauti apmokėjimą už atliktus ir užsakovui perduotus darbus

34Šioje byloje teisminio nagrinėjimo dalyką sudarė dvi grupės reikalavimų ir jas pagrindžiančių aplinkybių, t. y. ieškovo reikalavimas priteisti iš apelianto skolą už atliktus ir jam perduotus darbus bei apelianto priešinis reikalavimas priteisti iš ieškovo jo veiksmais sukeltus nuostolius. Apeliacinio skundo dalykas implikuoja, kad apeliantas inter alia kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo teisingumą.

35Šalių pasirašyta Sutartis pagal ja nustatytų prievolių dalyką kvalifikuotina statybos rangos sutartimi (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal Sutarties 2.1 punktą ieškovas įsipareigojo per Sutartyje nustatytą terminą atlikti statybos darbus pagal apelianto reikalavimus. Tuo tarpu apeliantas prisiėmė prievolę priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Sutarties 7.1, 17.1 punktai). Remiantis atliktų darbų aktais byloje nustatyta, kad ieškovas atliko ir perdavė apeliantui darbų už 315 181,22 Lt (t. 1, b. l. 9-33). Šiai sumai ieškovas 2011 m. lapkričio 30 d. apeliantui išrašė PVM sąskaitą faktūrą (t. 1, b. l. 8). Darbų atlikimo ir priėmimo fakto apeliantas neneigia, taip pat jis neginčija jų kokybės, tačiau neigia savo prievolę atsiskaityti už priimtą ir naudojamą ieškovo atliktų darbų rezultatą.

36Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009), t. y. vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai yra tinkamos kokybės.

37Nustatytos faktinės aplinkybės: ieškovas apeliantui perdavė dalį pagal Sutartį turėtų atlikti darbų, jie atitinka kokybės reikalavimus, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto priteisė skolą už jo priimtus darbus. Apelianto Sutartimi prisiimtos pareigos vykdymui aplinkybės, kurios sudaro priešieškinio pagrindą, t. y. Sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumas, sutarties ginčo darbams pirkti sudarymas su trečiuoju asmeniu, neturi reikšmės. Net ir pripažinus, kad ieškovas iš esmės pažeidė Sutartį ir dėl to apeliantas patyrė nuostolių, tai nepaneigtų apelianto prievolės (nepakeistų jos dydžio) atsiskaityti už faktiškai priimtą darbų rezultatą. Tą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007). Remdamasi tuo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms šioje ginčo dalyje ir konstatuoja, kad jų teisėtumo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

38Dėl rangos sutarties esminio pažeidimo ir jos vienašalio nutraukimo užsakovo iniciatyva teisėtumo

39Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė priešieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Apelianto manymu, teismas klaidingai konstatavo, kad Sutartį iš esmės pažeidė jis, o ne ieškovas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai pripažino, jog ieškovas iš esmės nepažeidė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. apeliantas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutarties (CPK 320 straipsnis).

40Sutarties pažeidimo vertinimo esminiu kriterijai nustatyti CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose. Šių kriterijų taikymo klausimu kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į susiformavusią sutarties vykdymo praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia) ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004).

412011 m. gruodžio 16 d. Pranešime dėl sutarties nutraukimo apeliantas vienašaliu Sutarties nutraukimo faktiniu pagrindu įvardino dvi aplinkybes: Sutartyje nustatytų terminų darbams atlikti nesilaikymą ir darbų vykdymo sustabdymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nėra kaltas dėl darbų atlikimo terminų pažeidimų ir jis turėjo teisę sustabdyti jų vykdymą, t. y. nebuvo apelianto nurodomo esminio Sutarties pažeidimo. Teisėjų kolegija sutinka su šia išvada ir toliau pasisako dėl aptartų Sutarties nutraukimo pagrindų:

42a) dėl darbų atlikimo terminų pažeidimo

43Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, viena esminių rangovo prievolių – atlikti darbus per rangos sutartyje nustatytą terminą. Rangovui nevykdant šios pareigos, užsakovas turi teisę tokius veiksmus laikyti esminiu sutarties pažeidimu, jeigu jie atitinka sutartyje ar CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose įtvirtintus kriterijus. Nustatyta, kad pagal Sutarties 7.1 punktą visi darbai turėjo būti užbaigti, surašytas statybos užbaigimo aktas ir statybos objektas pripažintas tinkamu naudoti iki 2011 m. gruodžio 15 d.; statybos objektas perduotas apeliantui iki 2011 m. gruodžio 21 d. Sutarties 7.2 punkte šalys nustatė, kad ieškovas statybos objektą UAB „Palink“ įrangos montavimo darbų atlikimui turi paruošti iki 2011 m. lapkričio 29 d. Ginčo dėl to, kad šių terminų nesilaikyta, tarp šalių nėra.

44Sutartyje numatytų darbų atlikimo grafike pažymėta, jog pirmi statybos darbai – griovimo ir žemės darbai, turėjo būti pradėti vykdyti 2011 m. spalio 10 d., tuo tarpu kito darbų etapo, t. y. pamatų, pakolonių ir rostverko įrengimo darbų, vykdymo pradžia numatyta 2011 m. spalio 13 d. Sutarties 5.2 punkte buvo įtvirtinta sąlyga, kad ieškovas pradės darbus grafike nustatytu terminu tik tuo atveju, jeigu iki 2011 m. spalio 10 d. apeliantas jam perduos statybos aikštelę ir statybos leidimo nuorašą, t. y. UAB „Veduta“ nustatyta tvarka suderintos projektinės dokumentacijos pagrindu išduoto statybą (rekonstrukciją) leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę vykdyti prekybos centro rekonstrukcijos darbus (Sutarties 1.1.22 punktas), kopiją. Dėl statybos leidimo reikšmės vykdant statybos darbus teisėjų kolegija pažymi, kad neturint statybos leidimo statybos darbai negali būti pradedami (SĮ 2 straipsnio 15 punktas, 23 straipsnis, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18 punktas). Šį faktą išskyrė ir pirmosios instancijos teismas.

45Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas galėjo griovimo ir žemės darbus pradėti grafike nustatytu terminu, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija pritarimą, suteikiantį teisę atlikti griovimo darbus, išdavė 2011 m. spalio 7 d. (t. 1, b. l. 171). Tačiau statybos leidimas atlikti rekonstrukcijos darbus išduotas tik 2011 m. spalio 27 d. (t. 1, b. l. 135), kai jie turėjo būti pradėti vykdyti 2011 m. spalio 13 d. Be to, pagal STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.2 papunktį, iki statybos darbų pradžios ieškovui turėjo būti pateiktas nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas statinio projektas. Šio galutinis variantas ieškovui perduotas tik 2011 m. lapkričio 10 d. (t. 1, b. l. 133). Tuo tarpu 2011 m. spalio 7 d. ir 2011 m. spalio 10 d. ieškovui perduotos tik jo dalys (t. 1, b. l. 173-174). Akivaizdu, kad ieškovas, siekdamas užtikrinti, jog statybos darbai būtų vykdomi nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, dėl apelianto ar užsakovo kaltės negalėjo darbų vykdyti grafike nustatytais terminais. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija išskiria, kad Sutartyje numatyti darbai – automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas (Sutarties 2.1 punktas), turėjo būti vykdomi ne žemės sklype ( - ), bet kaimyniniame sklype ( - ). Leidimas vykdyti statybos darbus buvo išduotas tik pagrindiniam žemės sklypui ( - ). Apelianto svarstymai, kad teisę atlikti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus sklype ( - ) ieškovui suteikė jam pateikta projektinė dokumentacija, prieštarauja tiek STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.1 papunkčio nuostatoms, tiek jo paties pozicijai, pareikštai pirmiau minėtuose jo procesiniuose dokumentuose, t. y. 2013 m. vasario 20 d. ir 2013 m. kovo 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Iš to galima išvada, kad darbų atlikimo terminų pažeidimas buvo sąlygotas ir apelianto netinkamo veikimo. Dėl to jis negali panaudoti prieš ieškovą galimo jo veiklumo stokos – darbus vykdyti objekte pradėjo 2011 m. spalio 27 d. (t. 5, b. l. 125-126), kaip apelianto lūkesčių esminį pažeidimą.

46Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šalių veiksmai Sutarties vykdymo metu suponuoja, kad jos toleravo Sutartyje ir grafike numatytų terminų nesilaikymą. Tą patvirtina visetas faktinių aplinkybių bei įrodymų: pirma, apeliantas iki 2011 m. gruodžio 6 d., kai ieškovas sustabdė darbų vykdymą, nereiškė pretenzijų dėl terminų nesilaikymo; antra, ieškovas apelianto taip pat nereikalavo nepažeidžiant grafiko teikti statybos darbams vykdyti būtinus dokumentus; trečia, šalių atstovų 2011 m. spalio 18 d., 2011 m. lapkričio 8 d. vykusių pasitarimų protokoluose (t. 1, b. l. 139-140; t. 3, b. l. 136-137) užfiksuota, jog buvo derinami (koreguojami) grafike nustatyti terminai. Pasitarimuose dalyvavo apelianto vadovas, protokolai patvirtinti jo parašu, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti jų įrodomąją galia ar teisine reikšme bylos šalių tarpusavio sutartiniuose santykiuose. Vien tik aplinkybė, kad protokolai nepatvirtinti šalių antspaudais (Sutarties 22.4 punktas), per se nepaneigia šalių įgaliotų atstovų valios derinti darbų atlikimo grafiką buvimo (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimų pakeisti darbų atlikimo terminus sudarymą implikuoja ir pirmiau aptartos aplinkybės, jog šalys šios aplinkybės iki pat 2011 m. gruodžio 6 d. neįvardino kaip Sutarties pažeidimo (CPK 185 straipsnis). Vien tik apelianto deklaratyvus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nereiškia jas esant prieitomis pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-459/2011).

47b) dėl darbų vykdymo sustabdymo teisėtumo

48Nustatyta, kad ieškovas 2011 m. gruodžio 6 d. sustabdė darbų pagal Sutartį vykdymą iki bus išspręstas papildomų darbų – neįvertintų projekte ir atsiradusių dėl esamų statinio konstrukcijų būklės, finansavimo klausimas (t. 3, b. l. 138). Tokiam sprendimui pagrįsti ieškovas pateikė apeliantui lokalinę sąmatą, kurioje įrašyta esant būtina atlikti papildomų darbų už 342 361,85 Lt be PVM (t. 3, b. l. 139). Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad ieškovas prašymą spręsti papildomų darbų apmokėjimo klausimą apeliantui pirmą kartą suformulavo 2011 m. lapkričio 18 d. rašte (t. 3, b. l. 142), su kuriuo pateikė subrangovų UAB „Dizaja“ ir UAB „Jėgos linija“ raštus dėl papildomų darbų atlikimo poreikio (t. 3, b. l. 143-144). Sutarties 17.1 punkte šalys susitarė, kad darbų kaina yra fiksuota, tačiau esant tam tikroms sąlygoms gali būti perskaičiuojama pagal faktinį bendrą statybos objekto plotą arba keičiama atskiru šalių susitarimu dėl Sutartyje nurodytų aplinkybių (Sutarties 17.4 punktas). Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB ,,Abuva”, bylos Nr. 3K-3-505/2005; 2014 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Iglus“ v. UAB „Aido turtas“, bylos Nr. 3K-3-294/2014).

49Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančios rangos sutarties keitimo sąlygas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). Sutartyje sulygtos konkrečios kainos keitimo pagrindai:

50a) rangovo tiekiamų medžiagų ir įrengimų arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėjo iš esmės, o šių kainų padidėjimo jis negalėjo numatyti sutarties sudarymo momentu (CK 6.653 straipsnio 6 dalis);

51b) statybos metu būtina atlikti darbus, nenumatytus normatyviniuose statybos dokumentuose (CK 6.684 straipsnio 4 dalis);

52c) užsakovas pakeičia sutarties dokumentus ir dėl to reikia papildomų darbų, kurių kaina viršija 15 proc. sutartyje numatytos bendros statybos darbų kainos

53Rangos sutartyje numatytos kainos keitimo teisiniu pagrindu ieškovas įvardino CK 6.684 straipsnio 4 dalį. Joje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą.

54Prie ieškovo pranešimo apie Sutarties vykdymo sustabdymą pridėtoje lokalinėje sąmatoje įrašyta, kad papildomi darbai tai: grindų ardymas ir betonavimas, atraminės sienutės griovimas ir betonavimas, prieduobės papildomas betonavimas, aikštelės pagrindo tvirtinimas, sienų PVC danga, lauko tinklai, automatika ir lauko inžineriniai tinklai. Kaip minėta, ieškovas apskaičiavo, kad šių darbų atlikimo kaina yra 342 361,85 Lt be PVM. Apeliantas ginčija ne tik darbų vertę, bet ir teigia, kad jie buvo numatyti normatyviniuose statybos dokumentuose, o užsakovo pageidautų darbų pakeitimų ieškovas galėjo neatlikti. Tai fakto klausimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011), todėl plačiau nekartotina.

55Byloje pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu paskyrė teismo statybos techninės veiklos pastato, esančio ( - ), ekspertizę. Ekspertas, atlikęs ekspertizę, priėjo išvadą, kad papildomų Sutartyje ir techniniame projekte nenumatytų darbų atlikimo poreikis paaiškėjo vykdant Sutartį. Papildomais darbais ekspertas įvardino: grindų ardymą ir betonavimą, atraminės sienutės griovimą ir betonavimą, aikštelės pagrindo tvirtinimą, sienų PVC dangą ir lauko inžinerinių tinklų įrengimą (t. 9, b. l. 9). Taigi eksperto nurodyti darbai iš esmės atitinka įrašytus ieškovo parengtoje ir apeliantui pateiktoje lokalinėje sąmatoje (išskyrus automatikos bei prieduobės papildomo betonavimo darbus), o jų kaina eksperto apskaičiavimais yra 206 332 Lt be PVM. Dėl šių aplinkybių būtina išskirti, kad ekspertas į darbų vidutinės rinko kainos sąmatą neįtraukė lauko tinklų įrengimo darbų, kurių būtinumą pripažino apeliantas. Jis paaiškino, kad lauko tinklų įrengimo darbų atlikimo poreikis kilo užsakovo UAB „Palink“ pageidavimu (t. 3, b. l. 153). Kurie iš nurodytų darbų (ar jų dalis) laikytini nenumatytais normatyviniuose dokumentuose ar papildomais darbais, kurių atlikimo poreikis atsirado užsakovo iniciatyva, pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Ši faktų vertinimo klaida mažareikšmė. Teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvados pripažinti atitinkamus darbus papildomais neprieštaringos, padarytos remiantis objektyviais tyrimo metodais. Jos dera su kitais įrodymais. Ginčo darbų kvalifikavimo klausimu teisėjų kolegija pastebi, kad normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytais darbais, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus, laikytini ne tik juose išvis nenumatyti darbai, bet ir darbų kiekio padidėjimas, kurio negalima buvo numatyti rangos sutarties sudarymo metu. Nors pastaruoju atveju darbų pobūdis nesikeičia, tačiau dėl nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių iš esmės išauga normatyviniuose dokumentuose numatytos darbų apimtys. Vadinasi, kyla būtinybė atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą. Aptarta diferenciacija nagrinėjamoje byloje aktuali, kadangi normatyvinius statybos dokumentus ieškovui teikė apeliantas.

56Eksperto paaiškinimai bei techninio projekto duomenys implikuoja, kad normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytais darbais laikytini grindų ardymo ir betonavimo, atraminės sienutės griovimo ir betonavimo, aikštelės pagrindo tvirtinimo darbai. Iš esamų duomenų aišku, kad įvardintų darbų tiksli apimtis Sutarties sudarymo ar techninio projekto rengimo metu nebuvo numatyta, tačiau paaiškėjo pradėjus darbus (CPK 185 straipsnis). To iš esmės neginčija ir apeliantas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog objektyviai negalima nustatyti priežasties, dėl kurios atsirado poreikis atlikti papildomus grindų ardymo ir betonavimo darbus, fakto, kad jie nebuvo numatyti normatyviniuose dokumentuose, nepaneigia. Be to, tokios aplinkybės nepatenka į byloje sprendžiamo ginčo įrodinėjimo dalyko sudėtį. Kiti ekspertizės išvadoje kaip papildomi įvardinti darbai, t. y. sienų PVC dangos, lauko tinklų ir lauko inžinerinių tinklų įrengimas, laikytini papildomais darbais, kuriuos atlikti pareikalavo užsakovas. Tą pripažįsta abi ginčo šalys. Pagal bylos medžiagą tiek pakeisti sienos apdailos būdą – nedažyti, bet padengti PVC danga, tiek lauko tinklų įrengimo būdą (kaip 2013 m. balandžio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė apeliantas: siekiant išvengti medžių kirtimo ir vietos gyventojų nepasitenkinimo (t. 8, b. l. 187), reikalavo statybos darbų užsakovas.

57Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja, jog ieškovas turėjo pagrindą teikti apeliantui reikalavimą dėl papildomų darbų, nenumatytų normatyviniuose dokumentuose (CK 6.684 straipsnio 4 dalis) ar atsiradusių dėl užsakovo padarytų darbų atlikimo būdų pakeitimų (CK 6.685 straipsnio 1 dalis), apmokėjimo. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovas sustabdydamas Sutarties vykdymą pažeidė CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatytą informavimo tvarką. Apie Sutarties vykdymo metu paaiškėjusį papildomų darbų atlikimo faktą ieškovas apeliantą informavo 2011 m. lapkričio 18 d. raštu. Įrodymų, kad apeliantas iki 2011 m. gruodžio 5 d. būtų ieškovui pateikęs atsakymą, ar sutinka apmokėti už papildomus darbus, nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Pranešimą apie Sutarties vykdymo sustabdymą iki bus išspręstas papildomų darbų apmokėjimo klausimas ieškovas apeliantui pateikė 2011 m. gruodžio 5 d., o Sutarties vykdymą sustabdė 2011 m. gruodžio 6 d. Apeliantas 2011 m. gruodžio 6 d. surašė ieškovui atsakymą, kuriame papildomų darbų apmokėjimo klausimo nesprendė, tačiau išdėstė pretenzijas dėl darbų vykdymo terminų nesilaikymo (t. 1, b. l. 76-78). Atsakydamas į tai, ieškovas nurodė, kad apeliantui nesutinkant apmokėti už papildomus darbus, Sutartis bus nutraukta remiantis CK 6.653 straipsnio 4 dalimi nuo 2011 m. gruodžio 27 d. Apeliantas, prieš vienašališkai nutraukdamas Sutartį, 2011 m. gruodžio 9 d. rašte nurodė, jog užsakovas neatsisako sumokėti už papildomus darbus, tačiau šalių nesutarimas šiuo klausimu yra dėl jų skirtingų pozicijų, kokie darbai laikytini papildomais Sutarties nuostatų prasme (t. 1, b. l. 80-82).

58Aptartos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijos įsitikinimu patvirtina, kad apeliantas, sprendžiant apmokėjimo už papildomus darbus klausimą, tinkamai nebendradarbiavo su ieškovu. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga, t. y. jei kyla kliūčių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis - užsakovas, rangovas ar subrangovas – privalo imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008). Apelianto veikimą pažeidžiant bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą įrodo jo pasyvumas nesprendžiant ieškovo 2011 m. lapkričio 18 d. pareikšto prašymo dėl papildomų darbų apmokėjimo, vėliau keičiant poziciją papildomų darbų apmokėjimo klausimu, taip konkrečiai ir nepaaiškinant, kuriuos darbus užsakovas sutiktų apmokėti ir kokią kainą. Nesilaikęs bendradarbiavimo pareigos, apeliantas neturėjo teisės panaudoti ieškovo bendradarbiavimo stokos prieš jį kaip pagrindo konstatuoti esminį sutarties pažeidimą.

59Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad ieškovo veiksmai sustabdant Sutarties vykdymą buvo teisėti. Kasacinio teismo praktikoje dėl kainos keitimo, kai paaiškėja būtinybė atlikti darbus, nenumatytus normatyviniuose dokumentuose (žr. civilines bylas UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“ ir UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“), yra išaiškinta, kad rangovas, sustabdęs darbų atlikimą pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį, turi teisę reikalauti užsakovo pakeisti sutarties kainą. Užsakovui atsisakius tą padaryti rangovas savo teises gali ginti vienu iš šių alternatyvių būdų: kreiptis į teismą su reikalavimu pakeisti sutartį, jeigu faktiškai statybos kaina padidėja 15 proc. (CK 6.204 straipsnio 3 dalis) arba atsisakyti sutarties (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Teisę atsisakyti sutarties rangovas turi ir tuo atveju, jeigu užsakovo padaryti sutarties pakeitimai sąlygoja papildomų darbų, dėl kurių statybos kaina padidėja 15 proc. ir daugiau, atlikimo poreikį, tačiau užsakovas atsisako juos apmokėti (CK 6.653 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantas nesutiko apmokėti papildomų darbų kainos – tiksliau, nedėjo būtinų pastangų išspręsti susiklosčiusiai situacijai, ieškovas turėjo teisę stabdyti Sutarties vykdymą bei pareikšti, jog neišsprendus papildomų darbų apmokėjimo klausimo nutrauks Sutartį nuo 2011 m. gruodžio 27 d., t. y. atsisakys nuo jos vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 4 dalimi. Apelianto veiksmų traktavimas kaip formalaus preteksto išvengti su Sutarties vykdymu susijusių papildomų išlaidų naštos ar kaip pagrįsto interesų gynimo priklauso nuo papildomų darbų būtinumo ir jų kainos santykio su Sutarties kaina. Teigdamas, kad papildomų darbų kaina sudaro mažiau nei 15 proc. visos Sutartyje numatytos bendros statybos darbų kainos, apeliantas vadovaujasi teismo ekspertizės akte pateikta sąmata. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad į sąmatą nėra įtraukta lauko tinklų darbų kaina – ekspertui trūko projektinės dokumentacijos, susijusios su šiais darbais. Vadinasi, joje įrašyti apskaičiavimai nėra išsamūs. Be to, teismo ekspertas apskaičiavimus atliko remdamasis vidutinėmis 2011 m. spalio mėn. buvusiomis darbų rinkos kainomis.

60Vis dėlto eksperto sudaryta ginčo darbų kainos sąmata pagal šios bylos faktines aplinkybes negalima besąlygiškai remtis. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010); ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RAB „Gargždų statyba“ v. UAB „Baltic vega“, bylos Nr. 3K-3-505/2012).

61Ekspertas lauko inžinerinių tinklų įrengimo kainą nurodė esant 88 535 Lt be PVM, tuo tarpu ieškovas – 147 000 Lt be PVM. Tokią kainą už šių darbų atlikimą apeliantas sumokėjo kitam rangovui – UAB „Lakaja“ (t. 8, b. l. 99). Apelianto veiksmai sumokant už inžinerinių lauko tinklų įrengimą 147 000 Lt be PVM patvirtina, kad būtent šia kaina reikia vadovautis tikrinant ieškovo reikalavimų, spręsti papildomų darbų apmokėjimo klausimą, pagrįstumą faktinio darbų vykdymo kainos padidėjimo aspektu. Sumokėdamas nurodytą kainą apeliantas pripažino ją esant jam priimtina bei atitinkančia rinkos kainas (CPK 185 straipsnis). UAB „Lakaja“ atliktų lauko tinklų įrengimo darbų kaina – 32 120 Lt be PVM (t. 8, b. l. 105-109), taip pat patvirtina, kad ieškovo parengtoje lokalinėje sąmatoje įrašyta tų pačių darbų kaina – 23 500 Lt be PVM, yra pagrįsta. Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad bendra papildomais pripažintų darbų, įvardintų ieškovo, kaina buvo 288 296,99 Lt be PVM (42 663,42 Lt grindų ardymas ir betonavimas, 1 505,57 Lt atraminės sienutės griovimas ir betonavimas, 59 364 Lt aikštelės pagrindo tvirtinimas, 14 264 Lt PVC sienų danga, 147 000 Lt lauko inžinerinių tinklų įrengimas, 23 500 Lt lauko tinklų įrengimas) ir ji sudaro 15,6 proc. Sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos (CPK 185 straipsnis). Kadangi visi ginčo darbai buvo perkami, ieškovo teisės jų (ar dalies) nevykdyti pagal Sutarties 11.4 punktą realizavimo klausimas teisiškai nėra reikšmingas. Apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nėra aktualūs civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“ pateikti išaiškinimai, paremti klaidingu bendrųjų ir specialiųjų rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų santykio aiškinimu. Taikant specialiąsias statybos rangos sutartis reglamentuojančias normas – CK 6.684 straipsnio 4 dalį ir 6.685 straipsnį, būtina atsižvelgti į bendrąją rangos sutarčių normą dėl papildomų darbų – CK 6.653 straipsnio 4 dalis, kadangi ji aptaria specialiųjų normų spragas.

62Apibendrindama argumentus dėl apelianto veiksmų vienašališkai nutraukiant Sutartį teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas šioje ginčo dalyje neteisėtomis ar nepagrįstomis. Apelianto pasirinktas jo teisių gynimo būdas neatitiko bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos reikalavimų, ir jam taikyti nebuvo būtino teisinio pagrindo – esminio Sutarties pažeidimo. Darbų atlikimo terminų nesilaikymas buvo iš dalies sąlygotas apelianto veiksmų, tuo tarpu ieškovas turėjo teisę sustabdyti Sutarties vykdymą paaiškėjus, kad yra reikalingi normatyviniuose dokumentuose nenumatyti darbai bei užsakovo pareikšti pageidavimai pakeisti dalies darbų atlikimo būdą, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantas ieškovo reikalavimu apmokėti už papildomus darbus pasinaudojo kaip pretekstu Sutarčiai nutraukti.

63Dėl ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų

64Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Įrodinėjimo našta (lot. affirmanti incumbit probatio) pagrįsti skolininko civilinės atsakomybės kylimo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, nuostolius (žalą) ir priežastinį ryšį tarp jų bei neteisėtų veiksmų (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui (CPK 12, 178 straipsniai).

65Reikšdamas reikalavimą priteisti iš ieškovo nuostolius, kuriuos sudarė 426 360,30 Lt statybos darbų pabaigimo kainos padidėjimas, 9 811,89 Lt išlaidos sandėliavimo paslaugoms, 9 680 Lt išlaidos statybos darbų techninės priežiūros paslaugoms pirkti, apeliantas turėjo įrodyti ieškovo Sutartinių prievolių pažeidimo faktą. Išlaidos sandėliavimo ir statybos darbų techninės priežiūros paslaugoms pirkti, kaip paaiškino apeliantas, buvo patirtos ieškovui pažeidus darbų atlikimo grafiką. Šioje nutartyje teisėjų kolegija, įvertinusi darbų atlikimo terminų pažeidimo priežastis, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantą buvus iš dalies atsakingą dėl darbų grafiko nesilaikymo ir kad šalys buvo susitarę pratęsti terminus. Taigi apeliantas neįrodė ieškovo sutartinės prievolės pažeidimo fakto. Ta pati išvada darytina ir dėl reikalavimo priteisti 426 360,30 Lt statybos darbų pabaigimo kainos padidėjimą. Minėta, jog priežastys, kuriomis remdamasis apeliantas vienašališkai nutraukė Sutartį, nepateisina tokio veiksmo. Be to, ieškovas turėjo teisę gindamas savo teises ir interesus atsisakyti Sutarties apeliantui nesprendžiant papildomų darbų apmokėjimo klausimo. Teisėjų kolegijos vertinimu apelianto veiksmai nutraukiant Sutartį ir susitariant su kitu rangovu dėl tų pačių darbų, įskaitant pirmiau aptartus papildomus darbus, atlikimo už didesnę kainą nei buvo sutarta su ieškovu (ar jo paskaičiuota) akivaizdžiai prieštarauja protingo, apdairaus ir rūpestingo verslininko elgesio standartui. Šioje nutartyje vertindama apelianto veiksmus sprendžiant papildomų darbų apmokėjimo klausimą teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliantas nepakankamai bendradarbiavo su ieškovu (CK 6.38, 6.200 straipsniai). Nurodytas faktas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti dėl patirtų papildomų išlaidų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog civilinės atsakomybės taikymas ieškovui nėra galimas ir dėl priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir apelianto turėtų išlaidų nebuvimo (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Apelianto veiksmai iš pradžių neigiant savo prievolę apmokėti papildomų darbų atlikimo išlaidas, tačiau vėliau jas prisiimant su kitu rangovu sudaroma sutartimi – de facto pripažįstant darbų būtinumą, implikuoja, kad jų apmokėjimo našta negali būti perkeliama ieškovui.

66Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės ir faktų aspektais, konstatuoja, kad pagrindo jį naikinti arba pakeisti apeliacinio skundo argumentais nenustatyta. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, apibrėžiančias sutarties nutraukimo, statybos rangos sutarties kainos keitimo bei civilinės atsakomybės sąlygas, ir nenukrypo nuo kasacinio teismo šiais klausimais formuojamos praktikos, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 328, 330 straipsniai).

67Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

68atsisakyti priimti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Projestos projektai“ pateiktą L. U. 2014 m. vasario 25 d. parengtą Ekspertizės aktą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

69Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami statybos rangą – darbų kainos pakeitimą, prievolių... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 315 181,22 Lt... 7. Su ieškovo reikalavimais atsakovas nesutiko bei pareiškė priešieškinį... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį ir... 10. Teismas, spręsdamas dėl šalių reikalavimų pagrįstumo, konstatavo, kad... 11. Analogiškos išvados teismas priėjo ir dėl atsakovo argumentų dėl... 12. Teismo vertinimu, atsakovas visiškai nepagrįstai reikalauja iš ieškovo... 13. Priteistinų procesinių palūkanų dydį teismas nustatė vadovaudamasis... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014... 16. 1. Ieškovas savo atsikirtimų byloje negrindė ta aplinkybe, kad darbų pagal... 17. 2. Byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 7 d. ir 2011 m. lapkričio 10 d.... 18. 3. Eksperto S. M. išvadoje nustatyta, kad statybos eigoje paaiškėjusių... 19. 4. Nepagrįstos teismo išvados, kad statybų aikštelės pasitarimų... 20. 5. Priešingai nei sprendė teismas, Sutartį pažeidė ieškovas.... 21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir nurodo:... 22. 1. Aplinkybės dėl negalėjimo vykdyti statybos darbus antrajame sklype buvo... 23. 2. Apeliantas nutyli faktą, kad griovimo darbai buvo atlikti pagal grafiką.... 24. 3. Teismas pagrįstai nurodė, kad CK 6.653 straipsnyje nustatyta konkreti... 25. 4. Protokoluose pažymėta, kad tai, ką šalys į juos įtraukia, yra laikoma... 26. 5. Apeliantas nenurodo jokių motyvų, kodėl teismo sprendimo dalis tenkinti... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Dėl naujų įrodymų priėmimo ir išėjimo už bylos nagrinėjimo ribų... 30. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 31. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naują įrodymą – L. U. 2014... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisminio nagrinėjimo dalyką byloje... 33. Dėl rangovo teisės gauti apmokėjimą už atliktus ir užsakovui perduotus... 34. Šioje byloje teisminio nagrinėjimo dalyką sudarė dvi grupės reikalavimų... 35. Šalių pasirašyta Sutartis pagal ja nustatytų prievolių dalyką... 36. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad rangos sutarties šalių teisės... 37. Nustatytos faktinės aplinkybės: ieškovas apeliantui perdavė dalį pagal... 38. Dėl rangos sutarties esminio pažeidimo ir jos vienašalio nutraukimo... 39. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 40. Sutarties pažeidimo vertinimo esminiu kriterijai nustatyti CK 6.217 straipsnio... 41. 2011 m. gruodžio 16 d. Pranešime dėl sutarties nutraukimo apeliantas... 42. a) dėl darbų atlikimo terminų pažeidimo ... 43. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, viena esminių rangovo prievolių –... 44. Sutartyje numatytų darbų atlikimo grafike pažymėta, jog pirmi statybos... 45. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog pirmosios instancijos... 46. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šalių veiksmai Sutarties... 47. b) dėl darbų vykdymo sustabdymo teisėtumo ... 48. Nustatyta, kad ieškovas 2011 m. gruodžio 6 d. sustabdė darbų pagal Sutartį... 49. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančios rangos... 50. a) rangovo tiekiamų medžiagų ir įrengimų arba paslaugų, kurias rangovui... 51. b) statybos metu būtina atlikti darbus, nenumatytus normatyviniuose statybos... 52. c) užsakovas pakeičia sutarties dokumentus ir dėl to reikia papildomų... 53. Rangos sutartyje numatytos kainos keitimo teisiniu pagrindu ieškovas įvardino... 54. Prie ieškovo pranešimo apie Sutarties vykdymo sustabdymą pridėtoje... 55. Byloje pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu paskyrė teismo statybos... 56. Eksperto paaiškinimai bei techninio projekto duomenys implikuoja, kad... 57. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja, jog... 58. Aptartos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijos įsitikinimu patvirtina, kad... 59. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai... 60. Vis dėlto eksperto sudaryta ginčo darbų kainos sąmata pagal šios bylos... 61. Ekspertas lauko inžinerinių tinklų įrengimo kainą nurodė esant 88 535 Lt... 62. Apibendrindama argumentus dėl apelianto veiksmų vienašališkai nutraukiant... 63. Dėl ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų ... 64. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje... 65. Reikšdamas reikalavimą priteisti iš ieškovo nuostolius, kuriuos sudarė 426... 66. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo... 67. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 68. atsisakyti priimti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Projestos... 69. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą....