Byla 2K-311-222/2017
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš Vytauto Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurkevičiui, nuteistojo A. K. gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei, nuteistojo A. Z. gynėjui advokatui Linui Songailai, nuteistajam K. S., jo gynėjui advokatui Drąsučiui Zagreckui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gedgaudo Norkūno, nuteistųjų A. K. ir K. S. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžio.

2Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nuteisti:

3A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 262 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

5K. S. pagal BK 262 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

7A. Z. pagal BK 262 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

9Pritaikius BK 72 straipsnio 5 dalį, iš A. K., K. S. ir A. Z. nutarta išieškoti nusikaltimams daryti panaudotos priemonės – sodo namelio, esančio Mažeikių r., Kurmaičių k., ( - ), – vertę atitinkančią pinigų sumą – po 4344,30 Eur iš kiekvieno nuteistojo.

10Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu:

11panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, kuria A. Z. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, ir jis pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

12panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, kuria A. K., K. S. ir A. Z. nuteisti pagal BK 262 straipsnį, ir jie pagal BK 262 straipsnį išteisinti, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

13A. K., K. S., A. Z. nusikalstamos veikos iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotos į 259 straipsnio 1 dalį ir už šią veiką kiekvienam iš jų paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

14Panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių nuteistiesiems A. K., K. S., A. Z. subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. K., K. S. ir A. Z. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su pirmosios instancijos teismo pagal BK 265 straipsnį paskirta bausme ir kiekvienam iš nuteistųjų paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams ir keturiems mėnesiams bausmė.

15Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti,

Nustatė

161. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K., K. S., A. Z. nuteisti ir už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino gaminti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kanapių (jų dalių), t. y., 2012 m. rugsėjo 3 d. K. S. savo motinos A. M. vardu įgijus sodo namelį, esantį Mažeikių r., Kurmaičių k., ( - ), laikotarpiu iki 2012 m. gruodžio 9 d., 16.15 val., turėdami tikslą pagaminti labai didelį kiekį, ne mažesnį kaip 6653,85 g, narkotinių medžiagų – kanapių (jų dalių), apšiltino nurodyto sodo namelio patalpas, įsigijo ir namelyje sumontavo įrangą kanapėms auginti – elektros generatorių, ventiliatorius, šildymo lempas ir kitus kanapėms auginti reikalingus prietaisus bei neteisėtai užaugino didelį kiekį kanapių augalų, dalį jų nuskynė ir pradėjo džiovinti namelio patalpose, taip pradėdami gaminti narkotines medžiagas – kanapes (jų dalis), iš jų būtų pagaminta 2047,85 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų dalių), o likusi kanapių augalų dalis – 262 vienetai augalų, iš kurių būtų pagaminta 4606 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų dalių), buvo auginama iki 2012 m. gruodžio 9 d., 16.15 val., kai gaminamos narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų, ir dėl šios priežasties, nepriklausančios nuo jų valios, jie savo nusikalstamos veikos nepabaigė (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis).

171.2. Be to, tuo pačiu nuosprendžiu A. Z. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2012 m. gruodžio 9 d., 17.40 val., savo namuose, esančiuose Mažeikiuose, ( - ), neturėdamas teisėto pagrindo, laikė A. L. (A. L.) asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), išduotą 2008 m. liepos 30 d. (BK 302 straipsnio 1 dalis).

182. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos A. K., K. S. ir A. Z. nusikalstamos veikos iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotos į BK 259 straipsnio 1 dalį ir jie nuteisti už tai, kad gamino didelį kiekį narkotinių medžiagų kanapių (jų dalių), neturėdami tikslo jų platinti, t. y. jie, veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. rugsėjo 3 d. K. S. motinos A. M. vardu įgytame sodo namelyje, esančiame Mažeikių r., Kurmaičių k., ( - ), iki 2012 m. gruodžio 9 d., 16.15 val., neteisėtai gamino didelį kiekį – 2047,85 g – narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių.

192.1. Be to, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo A. Z. išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (nenustatęs jo tyčios laikyti svetimą asmens dokumentą).

202.2. Nagrinėjamoje byloje A. K., K. S. ir A. Z. nuteisti ir pagal BK 265 straipsnio 1 dalį; be to, apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nuospredžio dalį ir priėmus naują nuosprendį išteisinti pagal BK 262 straipsnį, tačiau dėl šių teismų nuosprendžių dalių kasacinių skundų nepaduota. 3. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. Norkūnas prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį dėl A. Z. išteisinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir palikti galioti pirmosios instancijos nuosprendį, kuriuo A. Z. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį; 2) pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. K., K. S. ir A. Z. veikos perkvalifikavimo iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies į 259 straipsnio 1 dalį bei jiems už šią veiką paskirtų bausmių ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl šių asmenų nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį; 3) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, A. K. paskirtas bausmes pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dešimčiai metų; 4) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, K. S. paskirtas bausmes pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo būdu ir jam paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą dešimčiai metų; 5) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, A. Z. paskirtas bausmes pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir jam paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą dešimčiai metų. Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. 3.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistųjų A. K., K. S., A. Z. veikas iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies į 259 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tik nupjautos kanapės, o ne patys augalai gali būti BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas; toks aiškinimas prieštarauja BK 21, 22 straipsniams. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kasatorius atkreipia dėmesį, kad teismas turėjo nustatyti kaltininkų tyčios kryptingumą ir tai, ar buvo pradėti nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius parodantys veiksmai, ar egzistavo aplinkybės, kurios sutrukdė jiems įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Pasak kasatoriaus, pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, spręsdamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą eliminavo BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių nusikalstamos veikos stadijas, taikymo galimybę. BK 259, 260 straipsniuose nurodytas narkotinių medžiagų, tarp jų kanapių ir jų dalių, gaminimas yra aktyvus procesas, kurio metu siekiama bet kokiu būdu išgauti iš augalo tinkamas svaiginimuisi medžiagas, t. y. augalų nupjovimas, rūšiavimas, smulkinimas, džiovinimas. Iš liudytojų K. U., G. V. parodymų, iš dalies pačių nuteistųjų A. K., A. Z. parodymų, kratos, daiktų apžiūros protokolų, specialistų išvadų ir kitų įrodymų aišku, kad patalpas kanapėms auginti įrengė, prietaisais ir įrenginiais rūpinosi, kanapes įrengtose patalpose augino A. K., K. S., A. Z. Iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų duomenų (pokalbių turinio) matyti, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, turėjo tikslą visas auginamas kanapes nupjauti ir jas džiovinti, t. y. gaminti narkotinę medžiagą. Šį jų tikslą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad nuteistieji dalį kanapių iki jų sulaikymo nupjovė ir džiovino. Dėl to darytina išvada, kad nuteistieji norėjo pagaminti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (ne mažiau kaip 6653,85 g kanapių antžeminių dalių), tačiau nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes gaminamas narkotines medžiagas ir augančias kanapes policijos pareigūnai rado ir paėmė. 3.2. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. Z. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neįvertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo tyčia laikė fizinio asmens dokumentą. Byloje įrodyta, kad A. Z. disponavo A. L. asmens tapatybės kortele keturias ar penkias dienas. Kasatoriaus manymu, toks laikas yra pakankamas tam, kad A. Z. turėtų realią galimybę kreiptis į policiją tiesiogiai ar telefonu dėl rastos svetimos asmens tapatybės kortelės, todėl turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad A. Z. buvo užsiėmęs, todėl esą praleido laiką, per kurį teisėtai galėjo disponuoti svetima asmens tapatybės kortele, nepagrįstas, nes neatsižvelgta į tai, kad jis niekur nedirbo, iki sulaikymo naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kuriuo galėjo pranešti policijai apie rastą asmens tapatybės kortelę, ir nenustatyta jokių aplinkybių (liga, stichinė nelaimė ar pan.), kurios galėjo A. Z. sutrukdyti tai padaryti, be to, jis, kaip nustatyta byloje, buvo užsiėmęs kanapių auginimu (darė nusikalstamą veiką). Kasatoriaus įsitikinimu, šiuo atveju negalima laikyti, kad pareiga pranešti policijai apie rastą svetimą asmens tapatybės kortelę buvo neįvykdyta dėl pateisinamos priežasties. Kasatoriaus manymu, faktinių bylos aplinkybių visuma rodo, kad A. Z. neketino grąžinti rasto svetimo dokumento policijai ar kitai įgaliotai institucijai, taip pat pranešti apie tai pareigūnams, todėl darytina išvada, kad jis veikė tiesiogine tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo laikė svetimą asmens tapatybės kortelę ir norėjo taip elgtis. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.62 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią radęs daiktą asmuo privalo apie radinį pranešti policijai per savaitę, nes ši taisyklė nereglamentuoja pranešimo apie rastą asmens dokumentą tvarkos, taip pat šio dokumento pateikimo policijai. 4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, taip pat panaikinti to paties nuosprendžio dalį ir pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir 4344 Eur ieškojimo iš nusikaltimams daryti panaudotos priemonės – sodo namelio – vertės. 4.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas jam bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei spręsdamas bausmių subendrinimo klausimą, nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės, todėl netinkamai pritaikė BK 75 straipsnį. Kasatoriaus nuomone, yra visos sąlygos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes jis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, už juos paskirta dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, kasatorius nurodo, kad jis neteistas, dirba, vedęs, teismo sprendimu yra paskirtas savo neįgalios motinos (netekusios 70 proc. darbingumo) rūpintoju. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o tai, kad jis teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis užsienyje, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis yra teistas pagal Lietuvos teisę, juolab turimi duomenys dėl teistumo užsienyje yra neišsamūs ir pateikti ne valstybine kalba, iš jų negalima spręsti, ar jam inkriminuotos veikos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus būtų pripažintos administraciniais ar baudžiamaisiais nusižengimais. Kasatorius pažymi, kad BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta daug gana griežtų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti pritaikytos, taip suteikiant jam galimybę pasitaisyti ir įrodyti, kad gali gyventi nepažeisdamas įstatymų, ir tai turėtų didesnį auklėjamąjį ir prevencinį poveikį nei buvimas pataisos namuose. 4.2. Kasatorius nurodo, kad, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nusprendus iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dalį, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d. ir kt. nutarimai). Iš BK 42 straipsnio 6 dalies (nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės) išplaukia, kad turto konfiskavimo taikymas už nusikalstamos veikos padarymą nėra privalomas. Pasak kasatoriaus, jam taikytas turto konfiskavimas atlieka bausmės paskirtį, nes iš nusikalstamos veikos jis naudos negavo, taigi šiuo atveju konfiskavimas neatitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir paskirties, taip pat teisingumo principo. Be to, kasatoriaus teigimu, byloje nėra duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie sodo namelio pirkimo ar būtų gavęs naudos jį pardavus. 4.3. Kasatorius nurodo ir tai, kad šioje byloje Telšių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi netenkino Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro prašymo dėl jam paskirto suėmimo termino pratęsimo, nurodęs, kad dėl to turėtų kreiptis į kitą teismą, tačiau, prokurorui šią nutartį apskundus, Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 11 d. nutartimi ją panaikino ir pratęsė suėmimo terminą. Kasatoriaus nuomone, priimdamas tokį sprendimą, teismas veikė kaip pirmosios instancijos teismas, Telšių rajono apylinkės teismas nebuvo surengęs posėdžio (BPK 127 straipsnio 6 dalis) ir nenagrinėjo prokuroro prašymo dėl suėmimo pratęsimo. Esant tokiai situacijai, apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis galėjo būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau šis teismas atsisakė nagrinėti skundą, nurodęs, kad jis buvo išnagrinėtas BPK 131 straipsnio tvarka. Dėl to, kasatoriaus nuomone, buvo suvaržyta jo teisė į apeliaciją dėl suėmimo pratęsimo. Kasatorius taip pat mano, kad Telšių rajono apylinkės teismas, 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskirdamas jam suėmimą, į suėmimo laiką turėjo įskaityti jo laikino sulaikymo laiką (pagal BPK 140 straipsnio 9 dalies prasmę). Kasaciniame skunde pripažįstama, kad pirmiau nurodyti sprendimai, susiję su suėmimo termino pratęsimu, neturėjo įtakos galutiniams teismų sprendimams (nuosprendžiams), pirmosios instancijos teismas tinkamai įskaitė į bausmės laiką taikyto sulaikymo ir suėmimo laiką, tačiau mano, kad kasacinės instancijos teismo išvados yra aktualios. 5. Kasaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį ir pritaikius BK 75 straipsnį atidėti jam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. 5.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 55 straipsnį, nes neatsižvelgė, kad jis teisiamas pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas (BK 259 straipsnis) yra nesunkus, už jo padarymą gali būti skiriama ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Pasak kasatoriaus, teismas nemotyvavo sprendimo paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl pažeidė jo teises, sukliudė paskirti teisingą ir pagrįstą bausmę. 5.2. Kasatorius, skunde išdėstęs BK 41, 54 straipsnių nuostatas, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnį. Kasatoriaus manymu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė neteisinga, teismas nesvarstė sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių paskyrimo galimybės. Be to, teismas pažymėjo, kad jis yra teistas, nors teistumas yra išnykęs, todėl ši aplinkybė negalėjo būti minima nuosprendyje. Kasatorius nurodo, kad jis turi šeimą, yra vedęs, augina vaikus, žmona po operacijos du mėnesius nedarbinga, jam pačiam diagnozuota tarpslankstelinio disko išvarža, jis rūpinasi specialių poreikių turinčia motina. Be to, kasatorius teigia kritiškai vertinantis savo elgesį, jo padarytų nusikaltimų pavojingumas ir už juos paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės trukmė atitinka formalius BK 75 straipsnio reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesvarstė šio straipsnio taikymo klausimo. Pagal teismų praktiką, spręsdamas dėl to, ar yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, taip pat ir susijusias su padaryta nusikalstama veika, nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Kasatorius mano, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskiriant jam apribojimų ir įpareigojimų, kurių jis laikytųsi saugodamas šeimos interesus. 6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. Norkūno kasacinis skundas tenkintas, o nuteistųjų A. K., K. S. kasaciniai skundai atmestini. Dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo 7. Kasaciniu skundu prokuroras, prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. K., K. S. ir A. Z. veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria šie asmenys nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nurodo, kad šiuo atveju, perkvalifikuodamas nuteistųjų nusikalstamas veikas, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, padarė nepagrįstas išvadas dėl šios nusikalstamos veikos sudėties dalyko, neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskleidžiančias nuteistųjų tyčios turinį, kryptingą siekimą pagaminti narkotines medžiagas ir jų gaminimo veiksmus, priemones bei įrenginius, reikalingus tam, kad gaminimo proceso metu būtų išgautos narkotinės medžiagos. Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvados prieštarauja ir BK 21, 22 straipsnių nuostatoms dėl rengimosi bei pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką. 7.1. Kasacinio skundo argumentai pagrįsti. Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir teismų nuosprendžiuose nurodytos esminės faktinės aplinkybės: A. K., K. S. ir A. Z. sodo namelyje, įrengtame kanapėms auginti (apšiltintos patalpos, sumontuota elektros ir ventiliacijos sistema ir kt.), augino ne mažiau kaip 262 vienetus kanapių augalų, be to, šiose patalpose buvo ir nupjautų bei pradėtų džiovinti kanapių. Remiantis bylos įrodymais, iš jų – specialisto išvadomis, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad iš auginamų kanapių (262 vnt. augalų) būtų pagaminta 4606 g narkotinės medžiagos, iš nupjautų ir pradėtų džiovinti – 2047,85 g narkotinės medžiagos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistieji pasikėsino gaminti labai didelį kiekį – 6653,85 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių (4606 g + 2047,85 g), tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios (nes gaminamos narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų), šios nusikalstamos veikos nepabaigė (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje (19–20 lapai) motyvuodamas tuo, kad nėra duomenų, jog nuteistieji turėjo tikslą gaminamas narkotines medžiagas platinti, ir kad nustatytas gaminamų narkotinių medžiagų kiekis negali nulemti tikslo platinti buvimo, padarė išvadą, kad A. K., K. S. ir A. Z., neturėdami tikslo platinti, gamino didelį kiekį – 2047,85 g narkotinių medžiagų ir jų dalių (BK 259 straipsnio 1 dalis). 7.2. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įsigijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio straipsnio dispozicijoje nurodytos alternatyvios veikos, viena iš jų – labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, o tai reiškia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jei nustatytas neteisėtas labai didelio kiekio narkotinės ar psichotropinės medžiagos gaminimas ir tokiu atveju tikslas jas platinti nėra būtinas nusikaltimo sudėties požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-496/2014,

212K-452-788/2016). Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš šioje byloje įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo, taip pat iš kaltinamojo akto turinio, A. K., K. S. ir A. Z. aptariamu atveju nebuvo inkriminuojamas tikslas platinti, todėl toks apeliacinės instancijos teismo motyvas (minėto tikslo kaip neįrodytos aplinkybės pašalinimas), be kita ko, ir nelogiškas. 7.3. BK 260 straipsnio prasme narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų gaminimas nėra tapatus jų pagaminimui, reiškiančiam baigtą procesą. Gaminimas – tai aktyvus procesas, kurio metu siekiama bet kokiu būdu išgauti iš augalo (kanapių) tinkamas svaiginimuisi medžiagas, toks procesas apima augalų nupjovimą, rūšiavimą, smulkinimą, džiovinimą ir pan.; gaminimas kaip procesas laikomas baigtu, kai pagaminamas bet koks kiekis narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tinkamas vartoti (svaigintis), tačiau gaminimo baigtumas neturi reikšmės baudžiamajai atsakomybei kilti pagal aptariamą BK straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-554/2013). Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai apibūdinta gaminimo kaip proceso esmė, taip pat pažymėta apie tai, jog byloje nustatyta, kad nuteistieji kanapes gamino, tačiau teisiškai vertindamas šias ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes teismas padarė baudžiamojo įstatymo (BK 260 straipsnio 3 dalis) dispozicijai prieštaraujančias išvadas dėl nusikaltimo sudėtį sudarančių požymių buvimo. 7.4. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų gaminimą klausimą, būtina nustatyti kaltininko tyčią – tai, kad jis suvokė gaminantis tokias medžiagas ir to norėjo. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnį turi reikšmę gaminamų narkotinių medžiagų kiekis. Darant išvadas apie nusikalstamos veikos dalyką būtina atlikti rastų medžiagų tyrimą, kuris reikalauja specialių žinių. Nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta ir, remiantis specialisto išvadomis (taip pat kitais įrodymais), pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad sodo namelio patalpose, kur nuteistieji augino ir gamino narkotines kanapes, iš tokių augalų – 262 vnt. būtų pagaminta 4606 g narkotinės medžiagos, iš nupjautų kanapių – 2047,85 g narkotinės medžiagos, t. y. iš viso 6653,85 g; toks kiekis atitinkamą

22delta-9-tetrahydrokanabinolio koncentraciją turinčių kanapių (ir jų dalių) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, laikytinas labai dideliu (BK 260 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas padarė prielaidą priskirdamas dar nepagamintas auginamas kanapes BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykui, neteisus, nes neatsižvelgė į nuteistųjų tyčią gaminti narkotines medžiagas iš narkotinių kanapių, kurias augino, į pradėtą jų gaminimo procesą, specialisto išvadose nustatytas aplinkybes. Pažymėtina tai, kad inkriminuojant aptariamą požymį pakanka nustatyti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, jog medžiagų, su kuriomis susiję jo veiksmai, šiuo atveju – kurias jis gamina, kiekis yra labai didelis, t. y. nebūtina įrodyti, kad jis tiksliai žinojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452-788/2016). 7.5. Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodytos faktinės aplinkybės, atskleidžiančios bendrininkų grupe veikusių A. K., K. S. ir A. Z. veikas įrengiant patalpas narkotinėms kanapėms auginti, prasidėjusį jų gaminimo procesą, narkotinių medžiagų kiekius, galimus pagaminti iš auginamų kanapių ir iš jau išaugintų, nupjautų ir džiovinamų kanapių (jų dalių), taip pat aplinkybės, parodančios nuteistųjų kryptingą veikimą ir tiesioginę tyčią neteisėtai gaminti narkotines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš dalies auginamų kanapių narkotinės medžiagos nebuvo pradėtos gaminti, o tai sutrukdė nuo jų nepriklausančios aplinkybės – gaminamos narkotinės medžiagos (taip pat ir auginamos narkotinės kanapės) buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų, veikas kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaip pasikėsinimą gaminti labai didelį narkotinių medžiagų kiekį. Apeliacinės instancijos teismas, nepaneigęs pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintų aplinkybių ir remdamasis pirmiau minėtais motyvais, priėmė neteisingą sprendimą dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo. 7.6. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir byloje nustatytas bei nuosprendžiuose nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas nuteistųjų nusikalstamas veikas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A. K., K. S. ir A. Z. nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, paliktinas galioti. Dėl BK 302 straipsnio 1 dalies taikymo 8. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. Z. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neatsižvelgė į tai, kad A. Z. laikė svetimą asmens tapatybės kortelę apie keturias penkias dienas, jis turėjo pakankamai laiko pranešti apie šios kortelės radimą policijai ar kitai valstybės institucijai, tačiau to nepadarė, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis radinio grąžinimą. 8.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino A. Z. kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes jis, radęs svetimą asmens tapatybės kortelę, ją parsinešė namo, kelias dienas laikė namuose, kortelės į policiją nepristatė, kitų priemonių, kad ji būtų grąžinta savininkui, nesiėmė. Atlikdamas tokius veiksmus, A. Z. suvokė, kad be teisėto pagrindo laiko kito fizinio asmens dokumentą, ir taip padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. 8.2. Apeliacinės instancijos teismas A. Z. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisino, nenustatęs jo tiesioginės tyčios padaryti šį nusikaltimą, atsižvelgęs į CK 4.62 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias radęs pamestą daiktą asmuo, jei daiktą pametęs asmuo jam nežinomas, privalo per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti radinį, taip pat į A. Z. paaiškinimą, kad, radęs svetimą asmens tapatybės kortelę, jis ketino ją atiduoti policijai, bet nespėjo, nes buvo užsiėmęs, vėliau – sulaikytas. 8.3. BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti veiką apibūdinantys objektyvieji nusikalstamos sudėties požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš šiame straipsnyje nurodytų veikų padarymo. 8.4. Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad A. Z. nepadarė BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bylos aplinkybių ir veikos kvalifikavimo. Nors apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad rastai svetimai asmens tapatybės kortelei taikytina rasto pamesto daikto grąžinimo tvarka, reglamentuota CK 4.62 straipsnyje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 1.1 straipsnio 1 dalį šis kodeksas visų pirma skirtas turtiniams ir su jais susijusiems asmeniniams neturtiniams santykiams reguliuoti. Asmens tapatybės kortelė yra fizinio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas, kuris pats savaime nėra turtinių ar su jais susijusių asmeninių neturtinių arba kitų CK reguliuojamų santykių dalykas, todėl, kolegijos nuomone, pamestos asmens tapatybės kortelės grąžinimui CK 4.62 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos. Santykius, susijusius su disponavimu asmens tapatybės kortele, reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 14 dalį asmuo rastą kito piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą turi atiduoti teritorinei policijos įstaigai arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Įvertinus asmens tapatybės kortelės kaip dokumento ypatybes ir tai, kad šis įstatymas nenustato termino, per kurį rasta svetima asmens tapatybės kortelė ar pasas turi būti grąžinti policijos ar konsulinei įstaigai, darytina išvada, kad svetima asmens tapatybės kortelė turi būti grąžinama policijos ar konsulinei įstaigai be nepateisinamo delsimo. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, rėmėsi A. Z. paaiškinimu, kad jis buvo užsiėmęs, todėl kortelės policijos įstaigai negrąžino. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo kasatorius, pagal paties A. Z. parodymus, tuo metu jis niekur nedirbo, byloje nėra duomenų, kad jis būtų išvykęs iš gyvenamosios vietos ar būtų kitų aplinkybių, kurios jam būtų sutrukdžiusios grąžinti rastą svetimą asmens tapatybės kortelę policijai arba bent jau pranešti apie jos radimą policijos įstaigai. Tai, kad A. Z. buvo užsiėmęs nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas, darymu, negali būti laikoma pateisinama priežastimi, dėl kurios galima delsti policijai grąžinti rastą svetimą asmens tapatybės kortelę. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtinta, kad A. Z. neturėjo jokio teisėto pagrindo, tačiau apie keturias penkias dienas laikė savo namuose A. L. asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), išduotą 2008 m. liepos 30 d., nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2012 m. gruodžio 9 d., 17.40 val. Šios aplinkybės atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas išteisino A. Z. netinkamai aiškindamas ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą – BK 302 straipsnio 1 dalį, tuo pagrindu ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina (BPK 369 straipsnio 2 dalis) ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. Z. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Dėl BK 72 straipsnio taikymo 9. Nuteistasis A. K., kasaciniame skunde teigdamas, kad jam netinkamai pritaikytas BK 72 straipsnis, nurodo, kad turto konfiskavimas nėra privalomas, be to, jis neteisingas ir neproporcingas, juolab jam paskirta bausmė. Be to, pasak kasatoriaus, iš nusikalstamos veikos jis naudos negavo, nėra duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie sodo namelio įsigijimo ir būtų gavęs naudos jį parduodant. 9.1. Kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, byloje nustatytos ir teismų nuosprendžiuose nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad turto konfiskavimas taikytas esant BK 72 straipsnyje nurodytoms sąlygoms. 9.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sodo namelis buvo naudojamas narkotinėms kanapėms auginti ir neteisėtai narkotinėms medžiagoms gaminti, visos jo patalpos buvo atitinkamai įrengtos ir skirtos tik minėtiems tikslams. Tokių aplinkybių buvimas nurodytas abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose. Taigi tai, jog pastatas formaliai registruotas A. M. (K. S. motinos) vardu, kaip nustatė teismai, nepaneigia, kad jis įsigytas (šiai nežinant) nusikalstamoms veikoms daryti ir būtent tam naudotas. 9.3. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonės ar rezultatas. Taigi, nagrinėjamu atveju pastatas – sodo namelis – buvo nusikaltimo, padaryto bendrininkų grupe veikusių A. K., K. S. ir A. Z., priemonė, kuri turi būti konfiskuota. Be to, pagal BK 72 straipsnio 5 dalį tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai ir buvo padaryta, nustačius, kad minėtas turtas perleistas tretiesiems asmenims. 9.4. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnį ir nuspręsdamas konfiskuoti nusikaltimo priemonės – sodo namelio – vertę atitinkančią pinigų sumą išieškant iš nuteistojo A. K. ir kitų bendrininkų po 4344,30 Eur, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą; apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu taip pat padarė teisingas išvadas. Dėl nuteistųjų A. K. ir K. S. kasacinių skundų argumentų dėl BK 75 straipsnio taikymo 10. Kasaciniuose skunduose A. K. ir K. S., prašydami taikyti jiems BK 75 straipsnį atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai sieja su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis; šis teismas, perkvalifikuodamas nuteistųjų nusikalstamas veikas iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies (labai sunkus tyčinis nusikaltimas) į BK 259 straipsnio 1 dalį (nesunkus tyčinis nusikaltimas), kiekvienam paskyrė kitas, švelnesnes bausmes, t. y. laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams (pirmosios instancijos nuosprendžiu už pirmiau nurodytą labai sunkų nusikaltimą buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dešimčiai metų), atitinkamai buvo iš naujo nustatytos švelnesnės subendrintos bausmės. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies (2012 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje tenkindama prokuroro kasacinį skundą, naikina minėtą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. K., K. S. nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, taikyti kasatoriams BK 75 straipsnio nuostatas nėra jokių sąlygų (BK 75 straipsnio 1 dalis), todėl jų prašymai atidėti paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atmestini kaip neturintys teisinio pagrindo. Dėl nenagrinėtinos A. K. kasacinio skundo dalies 11. Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, jo manymu, netinkamai spręstą suėmimo pratęsimo klausimą, kartu nurodo, kad tai neturėjo reikšmės pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžiams. 11.1. Ši kasacinio skundo dalis nenagrinėtina, nes nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas tiek dėl to, kad tai, kaip buvo sprendžiamos A. K. skirtos kardomosios priemonės suėmimo klausimas, neturėjo jokios reikšmės skundžiamų teismų nuosprendžių teisingumui (tą nurodo ir pats kasatorius), tiek dėl to, kad šie nuteistojo kasaciniame skunde keliami klausimai apskritai nesudaro BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atsakant į kasatoriaus teiginį, esą jam aktualios teismo išvados (dėl suėmimo pratęsimo), atkreiptinas dėmesys, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas tokiu būdu konsultacinio pobūdžio išvadų neteikia.

23Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 4 punktais,

Nutarė

24Atmesti nuteistųjų A. K. ir K. S. kasacinius skundus.

25Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalis, kuriomis nuteistųjų A. K., K. S., A. Z. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į BK 259 straipsnio 1 dalį, o nuteistasis A. Z. išteisintas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, kuriomis A. K., K. S. ir A. Z. nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, o A. Z. ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

26Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžių dalis dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes:

27A. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dešimčiai metų;

28K. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dešimčiai metų;

29A. Z. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dešimčiai metų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nuteisti:... 3. A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 262... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 5. K. S. pagal BK 262 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 265... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 7. A. Z. pagal BK 262 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 265... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 9. Pritaikius BK 72 straipsnio 5 dalį, iš A. K., K. S. ir A. Z. nutarta... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 11. panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis,... 12. panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis,... 13. A. K., K. S., A. Z. nusikalstamos veikos iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 260... 14. Panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis... 15. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą... 16. 1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K., K. S., A. Z. nuteisti ir... 17. 1.2. Be to, tuo pačiu nuosprendžiu A. Z. nuteistas už tai, kad nuo... 18. 2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos A. K., K. S. ir A.... 19. 2.1. Be to, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos... 20. 2.2. Nagrinėjamoje byloje A. K., K. S. ir A. Z. nuteisti ir pagal BK 265... 21. 2K-452-788/2016). Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš šioje byloje... 22. delta-9-tetrahydrokanabinolio koncentraciją turinčių kanapių (ir jų... 23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 24. Atmesti nuteistųjų A. K. ir K. S. kasacinius skundus.... 25. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 26. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžio ir... 27. A. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirtą... 28. K. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirtą... 29. A. Z. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirtą...