Byla 1A-299-307/2020
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei, nuteistajam V. P., gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. ir jo gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

4– pagal BK 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;

5– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį taikant BK 54 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas trejiems metams. Bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8I. Bylos esmė

9V. P. pripažintas kaltu ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas – kanapes, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2018 m., tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 105,818 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių dalį, t. y. ne mažiau kaip 0,205 g, nugabeno į negyvenamojo namo patalpas, esančias ( - ), ir ten jas laikė, o dalį, t. y. ne mažiau kaip 105,613 g, laikė savo gyvenamojo namo katilinėje ir priepirtyje, adresu ( - ), kol šias medžiagas 2019 m. liepos 13 d. kratų metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

10Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį kanapių, o būtent: siekdamas užsiauginti narkotines medžiagas – kanapes, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, ir 8 straipsnį, numatantį, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į 1-ąjį sąrašą įtrauktas medžiagas (tarp jų ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti perdirbti, 2018 m. žiemą jam priklausančio ūkinio pastato, esančio ( - ), rūsyje įrengė patalpą, skirtą kanapėms auginti, instaliavo joje elektrą, įmontavo oro filtrus, ventiliaciją, šviestuvus, nupirko temperatūros ir drėgmės matuoklius, kitą specialią įrangą kanapėms auginti. 2019 m. pavasarį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš nenustatyto asmens įsigijo ne mažiau kaip 41 narkotinių medžiagų – kanapių sėklą, sėklas kovo mėnesį pasėjo į toje pačioje patalpoje esančią daigyklą, jas augino, po to persodino, tręšė, laistė, vėdino patalpas ir palaikė tinkamą augalams augti temperatūrą. Tokiu būdu V. P. augino didelį kiekį – 41 vnt. kanapių iki 2019 m. liepos 13 d., 10.50 val., kol jas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

11Taip pat V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, pasikėsino pagaminti labai didelį narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) kiekį, o būtent: V. P., turėdamas tikslą pagaminti labai didelį, ne mažesnį kaip 8300,13 g, kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (jų dalių), laikotarpiu nuo 2019 m. pavasario iki 2019 m. liepos 13 d. savo ūkinio pastato, esančio ( - ), rūsyje įrengtoje patalpoje neteisėtai augino didelį kiekį kanapių augalų, nuo kurių 2019 m. gegužės mėnesį nuskynė dalį lapų ir juos pradėjo džiovinti ūkiniame pastate, taip pradėdamas gaminti narkotines medžiagas – kanapes (jų dalis), iš kurių būtų pagaminta 1567,13 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų dalių), ten šias narkotines medžiagas laikė, o 41 vienetą kanapių augalų, iš kurių būtų buvę pagaminta ne mažiau kaip 6733 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų dalių), augino, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2019 m. liepos 13 d., 10.50 val., gaminamas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

12II.

13Apeliacinio skundo argumentai

14Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Girevičius prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendį:

151.

16nuosprendžio dalį, kuria V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį pakeisti: perkvalifikuoti neteisėtą 41 vnt. kanapių auginimą – kurių išdžiovintų dalių kiekis yra 6733 g – pagal BK 265 straipsnio 1 dalį; nuo neteisėtai augintų kanapių augalų nuskintų dalių džiovinimą – kurių išdžiovintas kiekis sudaro 1567,13 g – kvalifikuoti pagal BK 265 straipsnio 1 dalies ir BK 22 straipsnio 1 dalį 259 straipsnio 1 dalies sutaptį; ir skiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant teismo parinktam terminui, arba,

172.

1841 vnt. augusių (nenuskintų) kanapių faktą perkvalifikuoti kaip: pasikėsinimą pagaminti narkotinę medžiagą – kanapių ekstraktą, kai apelianto planuotas pasigaminti 2-3 litrų kiekis pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 5 punkto reglamentavimą nepriskiriamas dideliam ar labai dideliam narkotinių medžiagų kiekiui, atitinkamai veiką perkvalifikuoti pagal BK 265 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalį bei 259 straipsnio 1 dalies sutaptį; už nuo neteisėtai augintų kanapių augalų nuskintų dalių džiovinimą – kurių išdžiovintas kiekis sudaro 1567,13 g – pagal BK 265 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies 259 straipsnio 1 dalies sutaptį; ir skiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant teismo parinktam terminui, arba,

193.

20Jei nebūtų nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal ankstesnius prašymus, pakeisti pirmosios instancijos teismo parskirtas bausmės rūšis ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliantui V. P. už nesunkias ir apysunkes nusikalstamas veikas ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti piniginės baudos bausmę.

21Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

224.

23Apelianto ir jo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. P. nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Šios nusikalstamos veikos atžvilgiu nagrinėjamoje byloje yra aktualūs neteisėto gaminimo ir labai didelio kiekio narkotinės medžiagos požymiai. Suformuotoje Kasacinio teismo ir žemesniųjų teismų baudžiamųjų bylų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį praktikoje nurodoma, jog gaminimu yra laikomas aktyvus procesas, kurio metu siekiama bet kokiu būdu išgauti iš augalo (kanapių) tinkamas svaigintis medžiagas, toks procesas apima augalų nupjovimą, rūšiavimą, smulkinimą, džiovinimą ir pan.; gaminimas kaip procesas laikomas baigtu, kai pagaminamas bet koks narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis, tinkamas vartoti (svaigintis), tačiau gaminimo baigtumas neturi reikšmės baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 260 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-554/2013, 2K-311-222/2017).

245.

25Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kasacinio teismo praktika patvirtina, kad kai baudžiamojoje byloje yra nustatoma, jog nuteistasis neteisėtai augino didelį kiekį draudžiamų auginti kanapių ir jomis pradėjo bet kokią gamybos proceso stadiją (pvz. nukirpimą, nešimą iš augimvietės, paruošimą džiovinti ir pan.), tačiau dar nėra pagamintas galutinis baigtas produktas – narkotinė medžiaga, kurią galima naudoti vartojimui, nusikalstamos veikos kvalifikuojamos kaip neteisėto auginimo (BK 265 straipsnio l dalis) ir pasikėsinimo gaminti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis) sutaptis. Apeliantas ir jo gynėjas sutinka su tokia teismų praktika ir teigia, kad nuteistajam inkriminuota veika turėjo būti kvalifikuota kaip neteisėtas didelio kiekio kanapių auginimas bei pasikėsinimas pagaminti narkotinę medžiagą, kurios kiekis, net jei pritariant skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad apeliantas turėjo tyčią pagaminti narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis (1567,13 g), kaip nesudarančias labai didelio kiekio dydžio, pagal BK 265 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies bei 259 straipsnio 1 dalies sutaptį.

266.

27Pagal kasacinio teismo praktiką, vien kanapių auginimas, kol dar kaltininkas neatlieka jokio tyčinio ir aktyvaus veiksmo, kuris leidžia konstatuoti gaminimo pradžią, inkriminuojamas kaip neteisėtas draudžiamų auginti kanapių auginimas – BK 265 straipsnio l dalis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskirą nusikalstamą veiką – kanapių auginimą (BK 265 straipsnio l dalį), priskyrė prie narkotinių medžiagų gamybos pradžios stadijos, nors, apeliantų teigimu, su augančiomis kanapėmis nebuvo atlikta nei viena gamybos stadija.

287.

29Apelianto ir jo gynėjo teigimu, negalima sutikti su teismo išvadomis, kad atsižvelgus į kryptingą veikimą ir tiesioginę tyčią neteisėtai gaminti narkotines medžiagas konkrečiu atveju prie pradėto narkotinių medžiagų gamybos proceso priskirtinos ir augintos narkotinės kanapės, kadangi tokių išvadų nepagrindžia nei apelianto tyčios turinys, nei jo tikslai ir motyvai, nei objektyvūs bylos įrodymai.

308.

31Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuteistiesiems asmenims, nežiūrint net į tai, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupėse, kad turėjo tikslą užaugintas ir pagamintas narkotines medžiagas platinti, kad nuteistųjų patalpose rastas pagamintas narkotines medžiagas inkriminavo kaip neteisėtą jų laikymą tikslu platinti, policijos pareigūnų rastos augančios kanapės nebuvo inkriminuojamos bendrai su jau pradėtomis gaminti narkotinėmis medžiagomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199-697/2016, 2K-278-788/2018, 2K-270-719/2018, 2K-98-1073/2019).

329.

33Pirmosios instancijos teismas, teisingai apelianto veiksmus pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – dėl 41 vnt. kanapių auginimo – kvalifikavęs kaip baigtą nusikaltimą, neteisėtai ir pakartotinai tą patį kiekį augusių ir net nepradėtų skinti, kirpti ar kitaip šalinti iš augimvietės kanapių augalų (jų išdžiovintą kiekį – 6733 g) kvalifikavo kaip pasikėsinimą gaminti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių. Tokiu atveju, apelianto ir jo gynėjo teigimu, tampa logiškai nepaaiškinama BK 265 straipsnio l dalies sudėtis, t. y. pagal skundžiamą kvalifikavimą, visais atvejais, kai nustatomas neteisėtas didelio kiekio narkotinių medžiagų turinčių augalų auginimas, jis tarsi suponuoja BK 265 straipsnio 1 dalies ir BK 22 straipsnio l dalies bei BK 259 straipsnio ar BK 260 straipsnio sutapties prezumpciją. Tačiau iš teismų praktikos žinoma, kad ne visais atvejais vien neteisėtas didelio kiekio kanapių augalų auginimas, yra inkriminuojamas papildomai ir kaip pasikėsinimas gaminti narkotines medžiagas

3410.

35Pirmosios instancijos teismas klaidingai pasikėsinimui gaminti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (jų dalių) – 6733 g priskyrė augančius 41 vnt. augalus ir apeliantui su jais atliekant vien auginimo veiksmus, nepradėjus jokių gamybos pradžios veiksmų, augalų auginimą prilygino pasikėsinimui gaminti narkotines medžiagas. Pagal šį teismo išaiškinimą darytina išvada, jog BK 265 straipsnio norma yra perteklinė, nes auginimas tarsi savaime visais atvejais suponuoja pasikėsinimą gaminti narkotines medžiagas. Tačiau kasacinio teismo praktika yra kitokia. Pats pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad auginimas yra atskira nusikalstama veika, ir nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką – byla Nr. 2K-596/2011, tačiau nepaisant to, padarė priešingas ir klaidingas bei neteisėtas išvadas.

3611.

37Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas 41 vnt. kanapės augalo auginimą priskirdamas pasikėsinimui gaminti narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, šią išvadą grindė teigdamas, kad apelianto auginti augalai buvo „faktiškai užauginti“, kad dalį lapų nuo augintų kanapių apeliantas buvo nuskynęs ir pradėjęs džiovinti, siekdamas pagaminti didelį kiekį narkotinės medžiagos, jog apeliantas veikė kryptingai ir tiesiogine tyčia neteisėtai gaminti narkotines medžiagas. Apelianto ir jo gynėjo teigimu, tokios teismo išvados yra neteisingos, iškreipiančios apelianto tyčios turinį, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių ir suformuotos kasacinio teismo praktikos:

3812.

39Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad visos narkotinės medžiagos, rastos apelianto patalpose, buvo skirtos jo paties poreikiams, o ne platinimui;

4013.

41Byloje liko nepaneigta ir tinkamai neįvertinta aplinkybė, jog apeliantas serga reta ( - ), kuriai gydyti adekvatus gydymas nebuvo paskirtas. Rūkydamas kanapes apeliantas pajusdavo ligos remisiją, ką patvirtina ir 2018 m. birželio 2 d. endobiogenetikės S. V. apeliantui išduota gydymo rekomendacija – naudoti masažui aliejų su CDB. Apeliantas nuo pat tyrimo pradžios pripažino faktines veikos aplinkybes ir laikėsi nuoseklios pozicijos, kad kanapės buvo auginamos siekiant iš jų pasigaminti 2-3 litrus kanapių ekstrakto. Tačiau teismas nuosprendyje šiuo apelianto tikslu nepagrįstai suabejojo. Tokiu atveju, pripažinus, kad apeliantas kanapes augina savo poreikiams, sunkiai tikėtina, kad apeliantas būtų galėjęs surūkyti labai didelį kiekį – 8300,13 g kanapių.

4214.

43Apeliantas taip pat nurodo, kad kanapių augalai augo netolygiai, todėl apeliantas dalį kanapių lapų nuskynė ir padėjo džiovinti, kadangi kitokio būdo išsaugoti visas kanapių dalis iki ekstrakto gaminimo pradžios jis nežinojo;

4415.

45Apelianto teigimu, teismą galimai suklaidino aplinkybės, jog kanapių auginimo patalpa buvo automatizuota, o ūkiniame pastate buvo įrengta ir profesionali džiovykla. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad įrangą, kuri buvo sumontuota kanapių auginimo patalpoje, su instrukcijomis galima įsigyti internete, o džiovykla skirta džiovinti apelianto legaliai auginamoms pluoštinėms kanapėms;

4616.

47Teismas remdamasis prielaidomis padarė išvadą, kad kanapių augalai jau buvo užaugę, žmogaus ūgio, todėl jie būtų buvę panaudoti kanapių (jų dalių) pagaminimui. Apeliantas ir jo gynėjas nurodo, kad tokia teismo išvada nepagrįsta, kadangi pareigūnų rastos kanapės net nebuvo pradėjusios žydėti.

4817.

49Apeliantas ir jo gynėjas sutinka su teismo padaryta išvada, kad apelianto atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, taip pat nurodo papildomas aplinkybes, pagrindžiančias tokį teismo sprendimą, t. y. 1) apeliantas niekam žalos nepadarė; 2) nesukėlė visuomenei ir aplinkiniams jokio pavojaus; 3) kriminalinė žvalgyba negavo jokios informacijos apie apelianto planus ar siekius platinti narkotines medžiagas, kas patvirtina, jog neteisėti veiksmai buvo susiję su apelianto asmeninių poreikių tenkinimu; 4) apeliantas augina tris mažamečius vaikus, iš kurių vienas nėra sulaukęs vienerių metų amžiaus, šio vaiko priežiūrai apeliantas yra vaiko priežiūros atostogose, kas rodo didelį apelianto socialinį ryšį su šeima; 5) nėra nei vienos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės; 6) prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką apeliantas padarė dėl beviltiškos padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

5018.

51Apeliantas ir jo gynėjas, remdamiesi Lietuvos Konstitucinio Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarimu byloje Nr. 14-A/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės V. P. skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, būtų pasiekti paskyrus nuteistajam piniginio pobūdžio ar arešto bausmę, tokiu būdu apeliantas neprarastų glaudžių socialinių ryšių, galėtų dalyvauti savo daugiavaikės šeimos gyvenime ir ją išlaikyti.

5219.

53Įvertinus tai, apeliaciniame skunde prašoma perkvalifikuoti nusikalstamas veikas pagal pirmuosius du skundo prašymus ir skirtų terminuotų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti, vadovaujantis BK 75 straipsniu, arba, nekeičiant veikų kvalifikacijos, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliantui už nesunkias ir apysunkes nusikalstamas veikas bei už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti piniginės baudos bausmę.

54Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti jų apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

55III.

56Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

57Nuteistojo V. P. ir jo gynėjo Ramūno Girevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

58Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis savo ūkinio pastato rūsyje jo paties įrengtoje specialiai kanapėms auginti pritaikytoje patalpoje, į daigyklą pasėjo iš nenustatyto asmens įsigytas ne mažiau kaip 41 vnt. narkotinių medžiagų – kanapių sėklų, kurias augino, persodino, tręšė, laistė, vėdino patalpas ir palaikė tinkamą augalams augti temperatūrą, tokiu būdu jis iki 2019 m. liepos 13 d., 10.50 val., augino didelį kiekį – 41 vnt. kanapių augalų.

59Be to, skundžiamu nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagaminti labai didelį – ne mažesnį kaip 8300,13 g kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (jų dalių): nuo neteisėtai augintų 41 vnt. kanapių augalų nuskynė dalį lapų ir juos pradėjo džiovinti ūkiniame pastate, taip pradėdamas gaminti narkotines medžiagas – kanapes (jų dalis), iš kurių būtų pagaminta 1567,13 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų dalių), ten šias narkotines medžiagas laikė, o 41 vnt. kanapių augalų, iš kurių būtų buvę pagaminta ne mažiau kaip 6733 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų dalių), augino iki 2019 m. liepos 13 d., 10.50 val., kol gaminamas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

60Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji V. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. P. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 265 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

61Nagrinėjamoje byloje V. P. buvo nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl šios teismo nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

62Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. pripažįsta, kad savo ūkinio pastato rūsyje esančią patalpą buvo pritaikęs auginti narkotines medžiagas – kanapes, joje augino 41 kanapių augalą, nuo kurių dalį lapų buvo nuskynęs ir pradėjęs džiovinti. Tačiau apeliantas ir jo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą jo veiką dėl narkotinių medžiagų gaminimo kvalifikuodamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Apelianto ir jo gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, padarė nepagrįstas išvadas dėl šios nusikalstamos veikos sudėties dalyko, neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskleidžiančias nuteistojo tyčios turinį.

63Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai paneigiami byloje surinktais ir apygardos teismo nuosprendyje įvertintais įrodymais: paties nuteistojo V. P. parodymais (t. 3, b. l. 70–71), liudytojų policijos pareigūnų M. B. (t. 3, b. l. 68), R. B. (t. 3, b. l. 68–69), A. J. (t. 3, b. l. 69), liudytojos K. P. (t. 3, b. l. 69–70), parodymais, kratų protokolais (t. 1, b. l. 43–58, 106–134), DVD disko, ūkinio pastato, įrenginių, fotoaparato apžiūros protokolais (t. 1, b. l. 79–96, 136–156, 157–180, t. 2, b. l. 4–16), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11K-254(19) (t. 1, b. l. 77–78), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3182)-IS1-5069 (b. l. 2, b. l. 25–28), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3181)-IS1-4446 (b. l. 2, b. l. 39–43), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1886/2019(01) (t. 2, b. l. 148) bei kitais bylos duomenimis. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei nepagrįstai pripažino V. P. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 265 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

64Nuteistasis V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 metais jam pablogėjo sveikata, pradėjo skaudėti sąnarius. Gydytojai negalėjo nustatyti ligos, jis vartojo įvairius vaistus, tačiau jie nelabai padėjo. Pastebėjo, kad parūkius „žolės“ jam skausmai palengvėdavo. Sveikatos būklei prastėjant viena gydytoja jam neoficialiai patarė susirasti CDB ekstrakto ir juo trinti sąnarius. Kadangi nežinojo, kur tokio ekstrakto gauti, nusprendė pats užsiauginti kanapių ir iš jų pasidaryti ekstrakto. Internete susirado informacijos apie kanapių auginimą ir priežiūrą, internetu užsisakė bei atsisiuntė reikiamą įrangą, žiemos metu pats įsirengė garažo duobėje vietą kanapėms auginti. Už įrangą sumokėjo apie 3000–4000 eurų. Pavasarį pasėjo kanapių sėklas, kurias buvo užsisakęs ir atsisiuntęs internetu. Pripažįsta, kad kratos metu buvo rasta 41 vnt. augančių kanapių augalų, tačiau augalai buvo mažesni nei 180 cm aukščio. Kanapes augino vandenyje ir žemėje. Kaip gaminti ekstraktą, dar nebuvo išsiaiškinęs, tačiau buvo girdėjęs, kad kanapės spaudžiamos su angliarūgšte arba su spiritu. Informacijos apie ekstrakto gamybą būtų ieškojęs internete, tuomet, kai augalai būtų užaugę. Jis yra ūkininkas, legaliai augina pluoštines kanapes, žino, kad iš tonos džiovintų kanapių galima pagaminti 30–40 kg ekstrakto. Kanapių platinti nesirengė.

65Byloje nustatyta, kad V. P. savo ūkinio pastato rūsyje, specialiai jo paties kanapėms auginti įrengtoje patalpoje (įvesta elektra, įmontuoti oro filtrai, ventiliacija, apšvietimas, oro ir drėgmės matuokliai ir kt.), augino didelį kanapių kiekį – 41 vienetą. Nuteistasis 2019 m. gegužės mėnesį dalį jo augintų kanapių lapų nuskynė ir juos džiovino ūkiniame pastate. 2019 m. liepos 13 d. ūkinio pastato apžiūros protokolu nustatyta, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje be kitų tyrimui reikšmingų objektų rado dėžutę su augalinės kilmės medžiaga, plastikiniuose induose auginamus 41 vnt. kanapių augalus, kuriuos nukirpo ir supakavo į penkias dėžes, bei dvi plastikines talpas su augaline medžiaga (t. 1, b. l. 136–156). Specialisto išvadoje Nr. 140-(3181)-IS1-4446 konstatuota, kad žalsva augalinė medžiaga iš plastikinio kibiro Nr. 1 yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 599 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 2,0 proc.); žalsva augalinė medžiaga iš kibiro Nr. 2 yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 960 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 2,3 proc.); žalsvos spalvos augalai iš penkių dėžių yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 6733 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 5,7 proc.); žalsva augalinė medžiaga iš plastikinėje dėžutėje esančios plastiko skiautės yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 8,130 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,6 proc.) (t. 2, b. l. 39–43).

66BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi skirtingos nusikaltimų sudėtys, susijusios su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Šių nusikaltimų sudėtys skiriasi tik objektyviaisiais požymiais. Pagal BK 265 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų, tai yra ši sudėtis apima neteisėtą kanapių auginimą – sėją, priežiūrą auginimo metu ir pan., siekiant, kad augalai išaugtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti, o BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įsigijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio straipsnio dispozicijoje nurodytos alternatyvios veikos, viena iš jų – labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, o tai reiškia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jei nustatytas neteisėtas labai didelio kiekio narkotinės ar psichotropinės medžiagos gaminimas ir tokiu atveju tikslas jas platinti nėra būtinas nusikaltimo sudėties požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-496/2014, 2K-452-788/2016).

67Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnį reikšminga tai, ar kanapės augo jų augimo vietoje, ar jau buvo nupjautos, ar buvo atliekami kokie nors aktyvūs veiksmai siekiant pagaminti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. BK 260 straipsnio prasme narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų gaminimas nėra tapatus jų pagaminimui, reiškiančiam baigtą procesą. Gaminimas – tai aktyvus procesas, kurio metu siekiama bet kokiu būdu išgauti iš augalo (kanapių) tinkamas svaiginimuisi medžiagas, toks procesas apima augalų nupjovimą, rūšiavimą, smulkinimą, džiovinimą ir pan.; gaminimas kaip procesas laikomas baigtu, kai pagaminamas bet koks kiekis narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tinkamas vartoti (svaigintis), tačiau gaminimo baigtumas neturi reikšmės baudžiamajai atsakomybei kilti pagal aptariamą BK straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-554/2013, 2K-521/2014, 2K-542-788/2016, 2K-311-222/2017). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai apibūdino gaminimo kaip proceso esmę ir nustatė, kad V. P. buvo pradėjęs narkotinių medžiagų gamybos procesą, kadangi jis nuo auginamų kanapių augalų nuskynė dalį lapų ir pradėjo juos džiovinti. Nėra būtina, kad iš augimvietės būtų pašalinti visi ar dalis augalų, pripažinti, kad nuteistasis pradėjo narkotinių medžiagų gamybos procesą pakanka ir to, kad buvo nuskinta tik dalis augalo ir su šia dalimi buvo atlikti kiti aktyvūs veiksmai siekiant pagaminti narkotinės medžiagos.

68Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė dar nepagamintas auginamas kanapes prie jau pradėtų gaminti (džiovinamų) ir nuteistojo veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, o ne pagal BK 259 straipsnį. Tačiau tokie nuteistojo ir jo gynėjo teiginiai nepagrįsti. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnį turi reikšmę gaminamų narkotinių medžiagų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-311-222/2017). Specialisto išvada Nr. 140-(3181)-IS1-4446 (b. l. 2, b. l. 39–43) nustatyta, kad iš 41 vnt. kanapių augalų būtų pagaminta 6733 g narkotinės medžiagos, o iš nupjautų kanapių lapų – 1567,13 g narkotinės medžiagos, t. y. iš viso 8300,13 g. Toks kiekis, vadovaujantis aktualiomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, laikytinas labai dideliu ir tai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalies įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį. Aplinkybės nurodytos apeliaciniame skunde, t. y. kad kanapių augalai, dar nebuvo pakankamai subrendę, kad jie dėl įvairių priežasčių galėjo žūti dar nesulaukus gaminimo proceso teisiškai neturi jokios reikšmės. Kita vertus, tokie apeliacinio skundo argumentai paneigiami byloje surinktais duomenimis – liudytojų M. B., R. B. ir A. J. parodymais. Šie liudytojai patvirtino, jog kratos metu buvo surasta laboratorija, kurioje buvo auginamos kanapės. Kanapių augalai buvo suaugę, apie 180 cm aukščio, „iki lubų“ (t. 3, b. l. 68–69). Tai, kad kanapių augalai buvo suaugę ir tinkami narkotinių medžiagų gamybai patvirtina ir byloje esančios V. P. darytos fotonuotraukos (t. 2, b. l. 7–15), iš kurių matyti, kad augalų aukštis siekė lubas, žiedynai jau buvo susiformavę. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. taip pat parodė, kad kanapės žydėjo, po dviejų savaičių ar mėnesio būtų jas rovęs (t. 2, b. l. 133). Be to, inkriminuojant labai didelio kiekio požymį pakanka nustatyti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, jog medžiagų, su kuriomis susiję jo veiksmai, kiekis yra labai didelis, t. y. nebūtina įrodyti, kad jis tiksliai žinojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452-788/2016).

69Pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas bylos aplinkybes pagrįstai konstatavo ir tai, kad V. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2019 m. liepos 13 d., 10.50 val., jo pradėtas gaminti narkotines medžiagas bei auginamas kanapes rado ir paėmė policijos pareigūnai. Pagal galiojančią teismų praktiką tais atvejais, kai kanapių auginimo vietoje randamas labai didelis jau nuskintų kanapių augalų kiekis, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip kanapių auginimo (BK 265 straipsnio 1 dalis) ir baigto BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo (gaminimo ir laikymo) sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185/2010, 2K-554/2013, 2K-521/2014, 2K-452-788/2016, 2K-237-689/2018). Šiuo atveju specialisto išvada nustatyta, kad ūkiniame pastate jau nuskintų ir padėtų džiovinti kanapių kiekis yra 1567,13 g. Pagal ankščiau minėtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, kanapių (antžeminių dalių) labai didelis kiekis yra laikomas tuomet, kai jų yra daugiau kaip 2500 g. Taigi, nagrinėjamu atveju V. P. ūkiniame pastate rastas kanapių augalų, identifikuotinų kaip narkotinės medžiagos, kiekis nėra labai didelis, todėl V. P. nusikalstama veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas gaminti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

70BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimas padaromas esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pasikėsinimas kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios. Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, Nr. 2K-239-139/2015). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų gaminimą klausimą, būtina nustatyti kaltininko tyčia – tai, kad jis suvokė gaminantis tokias medžiagas ir to norėjo. V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino suvokęs, kad neteisėtai savo ūkinio pastato rūsyje augina ir gamina narkotines medžiagas – kanapes (jų dalis), suvokė apytikslį jų kiekį. Dėl to ginčo byloje nėra. Tačiau nuteistasis V. P. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kanapes jis augino, norėdamas darytis iš jų ekstraktą ir juo masažuoti sąnarius, kadangi serga neaiškia sąnarių liga, o gydytojų paskirtas gydymas neveikia. Iš tiesų byloje yra duomenų, kad V. P. 2017 – 2018 metais kreipėsi į gydymo įstaigas dėl nuolatinių sąnarių skausmų, buvo daromi tyrimai, gydytas ( - ) ligoninėje (t. 3, b. l. 61–64). Apeliantas teigė, kad gydytojas jam buvo neoficialiai pataręs trinti sąnarius aliejumi su CBD. Kadangi nežinojo iš kur tokio aliejaus įsigyti, nusprendė užsiauginti kanapių ir pasidaryti ekstrakto pats. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų faktinių duomenų visetą, daro išvadą, jog apygardos teismas pagrįstai tokį nuteistojo aiškinimą įvertino kritiškai ir atmetė. Visų pirma, byloje nustatyta, kad dalį auginamų kanapių lapų V. P. jau buvo nuskynęs ir padėjęs džiovinti, taigi pradėjęs tokiu būdu gaminti narkotinę medžiagą, o ne kanapių ekstraktą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis buvo apsirūpinęs tik kanapių auginimui ir jų džiovinimui skirta įranga, jokios įrangos ar priemonių, skirtų kanapių ekstrakto gamybai, pas jį rasta nebuvo. Pažymėtina, kad nuteistojo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimtame kompiuteryje rasta informacija susijusi išimtinai su narkotinių medžiagų auginimu, kompiuteryje „Google“ paieškos sistemoje 2019 m. kovo 28 d. buvo ieškota frazė „kanapių džiovinimas“ (t. 1, b. l. 79–80). Teisiamajame posėdyje nuteistasis irgi negalėjo tiksliai paaiškinti, kaip kanapių ekstraktą jis būtų daręs, teigė, kad tuo būtų domėjęsis tuomet, kai kanapes būtų reikėję pjauti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. vartojo narkotines medžiagas – kanapes, kanapių dervą, kokainą, jo gyvenamojoje vietoje, namuose įvairiose vietose kratų metu buvo rasta šių narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 43–47, 106–112). Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad kanapės buvo auginamos bei iš jų narkotinės medžiagos buvo gaminamos ne tokiu tikslu, kokį savo apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis ir jo gynėjas.

71Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, bei galiojančia teismų praktika padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis V. P., siekdamas pagaminti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (jų dalių), neturėdamas tikslo jų platinti, savo ūkinio pastato rūsyje, specialiai jo paties kanapėms auginti pritaikytoje patalpose, augino 41 vnt. kanapių augalų, iš kurių nuskynė dalį lapų ir pradėjo juos džiovinti (1567,13 g narkotinės medžiagos – kanapių), o 41 vnt. kanapių augalų (6733 g) toliau augino iki juos surado ir paėmė policijos pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamąją įstatymą ir nuteisė V. P. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

72Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

73Nuteistojo ir jo gynėjo prašymas, susijęs su laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymu, susijęs su prašymu V. P. veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Nenustačius pagrindo V. P. nusikalstamai veikai perkvalifikuoti, bausmės vykdymo atidėjimo, numatyto BK 75 straipsnyje, klausimas šiuo atveju nėra svarstomas.

74Prašymas V. P., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti kitos rūšies bausmę nei laisvės atėmimas taip pat nepagrįstas, todėl atmetamas.

75Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

76Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2011).

77Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė vieną V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – V. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nuteistasis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

78Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas prašo pripažinti V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl beviltiškos padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

79Pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama situacija, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos jo padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal teismų praktiką nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Beviltiškos kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyvios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Taigi, įvertinus aplinkybių visumą, turi būti konstatuojama, kad kaltininkui buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012, 2K-60/2014).

80Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje situacija, kurią būtų galima vertinti kaip beviltišką, kurioje V. P. nematė kitos išeities, kaip tik ją spręsti darant nusikalstamas veikas, nėra nustatyta. V. P. apklausiamas parodė, kad kanapes jis augino asmeniniais tikslais, siekė iš jų gaminti kanapių ekstraktą ir malšinti juo sąnarių skausmus. Byloje iš tikrųjų nustatyta, kad apeliantas veikų padarymo metu turėjo sveikatos problemų, jam diagnozuota ( - ) (t. 3, 22–27, 63–64), nuteistasis ieškojo būdų palengvinti savo sveikatos būklę (dokumentai pateikti 2020 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio metu). Tačiau specialisto išvada Nr. T-N 1886/2019(01) byloje taip pat nustatyta, kad nuteistasis vartojo narkotines medžiagas – jo šlapime rasta 3-hidroksibromazepamo, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (t. 2, b. l. 148). Iš paties nuteistojo parodymų galima daryti išvadą, kad „žolės“ ir kitų narkotinių medžiagų jis vartodavo dar iki sveikatos negalavimų atsiradimo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad kanapes nuteistasis augino, narkotines medžiagas gamino išimtinai savigydos tikslais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo pripažinti V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas beviltiškoje padėtyje (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

81Be to, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, bei nusikaltimų sutaptį sudarančius – apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nusikalstamos veikos buvo padarytos ne iš savanaudiškų paskatų, jomis nebuvo padaryta žalos visuomenei. Teismas įvertino ir duomenis apie nuteistojo asmenybę: jis baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 97–109), tačiau šie administracinės teisės nusižengimai nėra susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, dirba UAB „( - )“ ( - ) (t. 2, b. l. 92–93), vedęs, turi tris mažametes dukteris (t. 2, b. l. 90), charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 57–60). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir tai, kad V. P. nesiekė narkotinių medžiagų platinti, o vartoti jas savo poreikiams. Taigi, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato vienintelės rūšies bausmę – laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Taigi teismas, įvertinęs visas pirmiau paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad net minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės V. P. paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai ir teisingumo principui, tokia bausmė būtų neproporcinga, todėl taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė trijų metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, V. P. skirta daugiau nei per pusę sumažinta minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė, negali būti pripažįstama per griežta ir neteisinga, todėl laisvės atėmimo bausmę dar labiau švelninti arba skirti jam kitos rūšies bausmę nėra pagrindo.

82Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

83Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

84Nuteistojo V. P. ir jo gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259... 4. – pagal BK 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;... 5. – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį taikant BK 54... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. I. Bylos esmė... 9. V. P. pripažintas kaltu ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai,... 10. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį už... 11. Taip pat V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį... 12. II.... 13. Apeliacinio skundo argumentai... 14. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas... 15. 1.... 16. nuosprendžio dalį, kuria V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265... 17. 2.... 18. 41 vnt. augusių (nenuskintų) kanapių faktą perkvalifikuoti kaip:... 19. 3.... 20. Jei nebūtų nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal ankstesnius prašymus,... 21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: ... 22. 4.... 23. Apelianto ir jo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V.... 24. 5.... 25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kasacinio teismo praktika patvirtina, kad... 26. 6.... 27. Pagal kasacinio teismo praktiką, vien kanapių auginimas, kol dar kaltininkas... 28. 7.... 29. Apelianto ir jo gynėjo teigimu, negalima sutikti su teismo išvadomis, kad... 30. 8.... 31. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad remiantis Lietuvos... 32. 9.... 33. Pirmosios instancijos teismas, teisingai apelianto veiksmus pagal BK 265... 34. 10.... 35. Pirmosios instancijos teismas klaidingai pasikėsinimui gaminti labai didelį... 36. 11.... 37. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas 41 vnt. kanapės... 38. 12.... 39. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad visos narkotinės medžiagos,... 40. 13.... 41. Byloje liko nepaneigta ir tinkamai neįvertinta aplinkybė, jog apeliantas... 42. 14.... 43. Apeliantas taip pat nurodo, kad kanapių augalai augo netolygiai, todėl... 44. 15.... 45. Apelianto teigimu, teismą galimai suklaidino aplinkybės, jog kanapių... 46. 16.... 47. Teismas remdamasis prielaidomis padarė išvadą, kad kanapių augalai jau buvo... 48. 17.... 49. Apeliantas ir jo gynėjas sutinka su teismo padaryta išvada, kad apelianto... 50. 18.... 51. Apeliantas ir jo gynėjas, remdamiesi Lietuvos Konstitucinio Teismo 2020 m.... 52. 19.... 53. Įvertinus tai, apeliaciniame skunde prašoma perkvalifikuoti nusikalstamas... 54. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti jų... 55. III.... 56. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 57. Nuteistojo V. P. ir jo gynėjo Ramūno Girevičiaus apeliacinis skundas... 58. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu... 59. Be to, skundžiamu nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK... 60. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji,... 61. Nagrinėjamoje byloje V. P. buvo nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį,... 62. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. pripažįsta, kad savo ūkinio pastato... 63. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai paneigiami byloje surinktais ir... 64. Nuteistasis V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 metais jam... 65. Byloje nustatyta, kad V. P. savo ūkinio pastato rūsyje, specialiai jo paties... 66. BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi skirtingos... 67. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašaus... 68. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios... 69. Pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas bylos aplinkybes pagrįstai... 70. BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimas padaromas esant kaltininko... 71. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų... 72. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės... 73. Nuteistojo ir jo gynėjo prašymas, susijęs su laisvės atėmimo bausmės... 74. Prašymas V. P., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti kitos... 75. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P.... 76. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos... 77. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė vieną V. P.... 78. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas prašo pripažinti V. P.... 79. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 80. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje situacija, kurią būtų... 81. Be to, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad... 82. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 83. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 84. Nuteistojo V. P. ir jo gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus apeliacinį...