Byla 2A-263-186/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Virtualios pramogos“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,EVP International“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-440-258/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Virtualios pramogos“ ieškinį atsakovams A. Š., R. Š., J. Š., A. Š., Ž. D., M. B., uždarajai akcinei bendrovei ,,Neogrupė“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Swedbank lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „EVP International“ dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė BUAB „Virtualios pramogos“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis ab initio 2008 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro numeris 7040-7) ir 2008 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamųjų daikto pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro numeris 7041-7); taikyti restituciją ir ieškovės naudai iš atsakovų A. Š. ir R. Š. solidariai priteisti 2 317 479,93 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; teismui nusprendus, kad virš minėtos pirkimo-pardavimo sutartys yra teisėtos, atsakovams M. B., J. Š., A. Š., Ž. D. ir UAB ,,Neogrupė“ taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovės naudai solidariai priteisti 983 400,73 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad lizingo davėjas – „Swedbank lizingas“, UAB, lizingo gavėjas – BUAB „Virtualios pramogos“ ir pardavėjai A. Š. bei R. Š. 2008 m. rugsėjo 26 d. sudarė dvi pirkimo pardavimo sutartis, kurių pagrindu pardavėjai už bendrą 3 200 000 Lt sumą perleido jiems nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias adresu ( - ). Pagal turto vertinimo ataskaitą parduotų patalpų rinkos vertė su žemės nuomos teise buvo 1 980 000 Lt. Pardavėjai A. Š. ir R. Š. yra A. Š. ir J. Š. tėvai, o pastarieji buvo vieni iš BUAB „Virtualios pramogos“ steigėjų ir didžiausi akcininkai, viso turėję 70 proc. įmonės akcijų. Ieškovės įsitikinimu, atsižvelgiant į pardavėjų ir pagrindinių įmonės akcininkų giminystės ryšį, į aplinkybę, kad turtas buvo nupirktas už 1 220 000 Lt didesnę kainą nei jo reali rinkos vertė, sutartis prieštaravo BUAB „Virtualios pramogos“ tikslams, todėl CK 1.82 ir 1.91 straipsnių pagrindu ji yra niekinė. Ieškovės nuomone, M. B. kaip BUAB „Virtualios pramogos“ vadovas, sudaręs pirkimo–pardavimo sandorius ir įsigydamas turtą 1 200 000 Lt brangiau nei to turto reali rinkos vertė, netinkamai vykdė įstatymuose ir įstatuose numatytas vadovo pareigas, sudarė akivaizdžiai nuostolingus įmonei sandorius, nepateisinamus normalia ūkinės komercijos rizika, tokiu būdu veikė priešingai įmonės interesams ir šie atsakovo M. B. veiksmai sukėlė įmonei materialinės žalos, todėl atsakovas privalo ją atlyginti remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, 6.245-6.247 straipsniais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. akcininkų susirinkimo nutarimu buvo svarstytas lizingo gavimo įsigyjant nekilnojamąjį turtą klausimas. Ieškovė teigė, kad šis akcininkų sprendimas buvo nesąžiningas, kadangi prieštaravo įmonės veiklos tikslams (pelno siekimui), tačiau pirmosios instancijos teismas akivaizdaus prieštaravimo nenustatė. Teismas sprendė, kad faktas, jog nekilnojamojo turto pardavėjai yra turtą įsigijusios įmonės akcininkų tėvai, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti šių asmenų nesąžiningumą. Privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant jų prieštaravimu juridinio asmens teisnumui, yra ribojama įstatymo: sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad ieškovė įrodinėja tik vienos sandorio šalies – pardavėjų A. Š. ir R. Š. – nesąžiningumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pardavėjas nustato kainą pakankamą jam, jis neturi pareigos domėtis ar šaliai, ketinančiai įsigyti turtą nuosavybės teise, sandoris atitiks jo veiklos tikslus ar ne. Byloje nėra įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtintų faktą, jog sudarant sandorius įmonė kaip lizingo gavėjas turėjo finansinių sunkumų. Šioje dalyje neįrodyta, kad nekilnojamojo turto pirkėjas ir lizingo davėjas, veikdamas savo interesų labui buvo nesąžiningas. Lizingo davėjas yra suinteresuotas atgauti už lizingo objektą pardavėjui sumokėtus pinigus ir gauti atitinkamas palūkanas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad lizingo bendrovė, prisiimdama įsipareigojimus už savo klientą, nebuvo įsitikinusi lizingo gavėjo mokumu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Virtualios pramogos“ daugiau nei du metus sėkmingai vykdė lizingo sandorį. Ieškovės teigimu, M. B. kaip įmonės vadovas sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartis, netinkamai vykdė įstatymuose ir įstatuose numatytas vadovo pareigas, nes sudarė akivaizdžiai nuostolingus įmonei sandorius, nepateisinamus normalia ūkinės komercijos veiklos rizika, sukėlė įmonei materialinės žalos, kurią pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, 6.245 straipsnio 1 dalį, 6.246 straipsnio 1 dalį, 6.247 straipsnį jis privalo atlyginti. Teismas su šia ieškovės nuomone nesutiko ir nurodė, kad bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą tik įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovė kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius vadovaujamai bendrovei žalą nulemiančius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį būtų priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir po kelerių metų padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, nagrinėjamu atveju žinant, jog įmonės vadovas buvo ir mažasis akcininkas, kuris labiausiai yra suinteresuotas savo akcijų verte. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog įmonės vadovas elgėsi nesąžiningai ar nerūpestingai, pažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytas pareigas ar akivaizdžiai viršijo įmonės veikloje įprastą ūkinę–komercinę riziką. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad juridinio asmens atstovas veikė vykdydamas suderintą akcininkų valią, veikdamas pagal įmonės įstatus, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų.

9Ieškovė teigė, kad iš įmonės vadovo ir akcininkų solidariai priteistina nuostolių kompensacijos suma 983 400,73 Lt, kuri yra lygi ieškovės visų kreditorinių reikalavimų sumai (947 100,73Lt), taip pat bankroto administravimo išlaidos (36 300Lt). Nagrinėjamu atveju nenustatyta visų būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų: nesąžiningų veiksmų, priežastinio ryšio tarp sutarties dalyvio nesąžiningų veiksmų ir dėl to nulemto juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolių kreditoriams. Nagrinėjamoje byloje akcininkų nesąžiningumas įrodinėjamas sandorių pritarimo faktu ir turėjimu žinoti, kad sudaryti sandoriai buvo įmonei nuostolingi. Kadangi UAB „Swedbank lizingas“ kaip finansines paslaugas teikiančiam subjektui yra keliami itin aukšti reikalavimai ir jis, nustatęs, kad lizingo gavėjas bus finansiškai pajėgus visą lizingo sutarties galiojimo laiką mokėti lizingo įmokas, sudarė lizingo sutartį, tai teismas šios aplinkybės pagrindu padarė išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną UAB „Virtualios pramogos“ ekonominis nemokumas neįrodytas.

10Atsakovai gindamiesi nuo ieškininių reikalavimų teismui nurodė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas ir prašė jį taikyti. Teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas yra skaičiuojamas nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. (sutarties sudarymo momento), todėl sprendė, kad bankroto administratoriui, teikiant ieškinį 2014 m. birželio 26 d., šis terminas buvo praleistas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliantė (ieškovė) BUAB „Virtualios pramogos“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo:

  1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti.
  2. Civilinę bylą atsakovės Ž. D. atžvilgiu nutraukti.

13Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Prieš lizingo sutarties ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą pagal BUAB „Virtualios pramogos“ užsakymą buvo atliktas administracinių patalpų vertinimas ir nustatyta, kad viso turto rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 20 d. sudarė 1 980 000 Lt. Kadangi turtas nupirktas už 3 200 000 Lt, konstatuotina, kad sandorių kaina viršijo 1 220 000 Lt. Kadangi 2 006 000 Lt sumokėjo pati BUAB „Virtualios pramogos“, vadinasi lizingo sutartis realiai buvo sudaryta dėl 1 194 000 Lt, kas sudaro pagrindą pagrįstai išvadai, jog visos šios patalpos galėjo būti įsigytos be lizingo davėjo pagalbos.
  2. Ginčo pirkimo-pardavimo sutartys turėjo neigiamos įtakos UAB „Virtualios pramogos“ finansinei būklei. UAB „Virtualios pramogos“, tiesiogiai sumokėjusi pardavėjams 2 006 000 Lt už lizingo davėjo nupirktą turtą, taip pat sumokėjusi 274 747,23 Lt lizingo davėjui pagal Lizingo sutartį, vėliau nebesugebėjo tinkamai vykdyti Lizingo sutarties ir ji lizingo davėjo iniciatyva buvo vienašališkai nutraukta. Nutraukus Lizingo sutartį lizinguotas turtas buvo grąžintas lizingo davėjui, o bankroto byloje buvo patvirtintas 36 732,70 Lt dydžio reikalavimas, kylantis iš Lizingo sutarties. Vadinasi, turto pirkimo-pardavimo sandorių už aiškiai ir nepagrįstai per didelę kainą sudarymo pasekmė – 2 317 479,93 Lt nuostolis, kurį sudaro pardavėjams tiesiogiai sumokėti 2 006 000 Lt ir lizingo davėjui sumokėti 274 747,23 Lt, turto netekimas ir lizingo davėjo 36 732,70 Lt dydžio reikalavimo patvirtinimas UAB „Virtualios pramogos“ bankroto byloje.
  3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties šalys yra laisvos nustatyti sutarties kainą savo nuožiūra prieštarauja teismų praktikai, nes sprendžiant dėl sandorio nenaudingumo, šalių nesąžiningumo ir apskritai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80, 1.82 straipsnių pagrindu, didelę reikšmę turi sandorio vertė, t. y. ar ji atitiko realią rinkos kainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-535/2013). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sandoris sudarytas didesne 1 220 000 Lt kaina, kas suponuoja išvadą, jog toks sandoris ieškovei buvo itin nenaudingas. Atsakovų deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad įsigytas turtas buvo perspektyvus, atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje nėra jokių įrodymu, kurie patvirtintų, jog turėti planai realiai buvo įgyvendinami. Be to, 2008 metais, prasidėjus krizei, buvo nesudėtinga įsigyti nekilnojamojo turto už rinkos kainas, kurios, kaip visuotinai žinoma, sparčiai ir žymiai mažėjo.
  4. Aplinkybė, ar bendrovės finansinė padėtis yra gera, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl BUAB „Virtualios pramogos“ prisiimtų komerciškai nepagrįstų, nuostolingų ir nereikalingų finansinių įsipareigojimų.
  5. Nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu netaikoma, tačiau šios prezumpcijos gali būti taikomos kaip sąžiningumo vertinimo matas, įrodinėjant kitos sandorio šalies nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012). CK 6.67 straipsnio 6 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas — juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kurio vaikai yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų. Ginčo sutarčių sudarymo metu UAB „Virtualios pramogos“ 70 proc. akcijų priklausė A. Š. ir J. Š., kurie yra pardavėjų A. Š. ir R. Š. sūnūs. CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija). Ieškovės vertinimu, turto pardavimas už 1 220 000 Lt didesnę kainą nei turto rinkos vertė leidžia konstatuoti esant akivaizdžią priešpriešinių įsipareigojimų disproporciją, nes turtas parduotas už 62 proc. didesnę kainą nei to turto rinkos vertė. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir tai lėmė nepagrįsto bei neteisingo sprendimo priėmimą.
  6. Sutartys pirmosios instancijos teisme buvo ginčijamos ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimą, išsamiai dėl jo nepasisakė, iš esmės šis reikalavimas buvo atmestas deklaratyviais teiginiais, kas lemia CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto absoliutais sprendimo negaliojimo pagrindo taikymą.
  7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad lizingo sutartis daugiau nei dvejus metus buvo tinkamai vykdoma. Ieškovė vėluodavo atlikti mokėjimus, dėl ko jai tekdavo mokėti delspinigius. Tai neginčijamai patvirtina, kad vykdyti finansinius įsipareigojimus pagal šią sutartį ieškovei buvo sunku.
  8. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, priėjo nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo M. B. taikyti civilinę atsakomybę. Bylos duomenys patvirtina, kad M. B., žinodamas įsigyjamo nekilnojamojo turto rinkos kainą, sudarė sutartis, kurių pagrindu buvo stipriai permokėta už įsigytą turtą. Įmonės turto balansinė vertė 2007 metais tesudarė 1 309 000 Lt, o pinigų ir pinigų ekvivalentų įmonė turėjo tik 154 578 Lt. Bendrovės vadovas, neatsižvelgdamas į sandorio sudarymui reikšmingas aplinkybes, vis tiek bendrovės vardu sudarė šiuos sandorius, kas tiesiogiai nulėmė žalos atsiradimą ieškovei. Taigi, bendrovės vadovo neteisėti veiksmai, sukelta žala ir priežastinis ryšys tarp neteistų veiksmų ir žalos yra akivaizdūs.
  9. Bylos duomenys patvirtina, kad buvo gautas akcininkų susirinkimo pritarimas sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius ir lizingo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad akcininkai veikė akivaizdžiai nesąžiningai ir pritarė ekonomiškai nuostolingų ginčo sandorių sudarymui, kurių pagrindu įmonė, nesant jokių tam pateisinamų objektyvių priežasčių, prisiėmė nepagrįstus ir itin didelius finansinius įsipareigojimus, ko pasėkoje ne tik kad neįgijo nuosavybės teisės į turtą, bet ir nepagrįstai išvaistė 2 317 479,93 Lt dydžio sumą. Šios aplinkybės patvirtina pagrindą akcininkams taikyti civilinę atsakomybę.
  10. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas praleistas. Ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia yra ne ankstesnė kaip 2013 m. vasario 14 d. (UAB „Virtualios pramogos“ bankroto bylos iškėlimo diena).
  11. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo skiriamas parengiamasis teismo posėdis, šalys neturėjo galimybės pateikti naujus įrodymus, todėl su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai turėtų būti prijungti prie bylos medžiagos.
  12. Tik po ieškinio pateikimo teismui bankroto administratorius gavo 2008 m. rugsėjo 8 d. UAB „Virtualios pramogos“ visuotinio akcininkų protokolo kopiją. Iš šio protokolo matyti, kad akcininke Ž. D., kuriai ginčo sandorių sudarymo metu priklausė 10 proc. akcijų ir kuri įtraukta į šią civilinę bylą atsakove, 2008 m. rugsėjo 8 d. susirinkime nedalyvavo ir sprendimų, susijusių su ginčo sandoriais nepriėmė, todėl ieškovė atsisako ieškinio atsakovės Ž. D. atžvilgiu ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti.

14Atsakovai A. Š., R. Š. ir J. Š. atsiliepime į BUAB „Virtualios pramogos“ apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti. Atsiliepime pateikia šiuos atsikirtimus:

        1. Sutarties šalys yra laisvos spręsti kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad sudarytos sutartys prieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovė neginčija tarp „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Virtualios pramogos“ sudarytos lizingo sutarties, kurioje būtent ir buvo susitarta ir nustatyta 3 200 000 Lt įsigyjamų patalpų kaina. Neginčijant šios sutarties, jos pagrindu sudarytų kitų sutarčių, kurios laikytinos išvestinėmis, taip pat nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis.
        2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad nesąžiningumo prezumpcija, įtvirtinta CK 6.67 straipsnyje ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu nėra taikoma.
        3. Įsigytos patalpos buvo perspektyvios dėl jų lokacijos. Be to, buvo ketinama statyti antstatą virš administracinių patalpų, kadangi tai leido techninės galimybės. Buvo pradėti tam tikri parengiamieji darbai, atliekami skaičiavimai, parengtos vizualizacijos dėl pastato didinimo nuo 2 iki 3 aukštų, tačiau šie planai nebuvo įgyvendinti dėl prasidėjusios ekonominės krizės.
        4. Lizingo bendrovė buvo įsitikinusi, kad BUAB „Virtualios pramogos“ bus pajėgi vykdyti lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, vadinasi, lizingo davėjas įsitikino, kad šis sandoris nėra nuostolingas UAB „Virtualios pramogos“ ir jis galės būti tinkamai vykdomas.
        5. Ieškovės teiginiai apie piktavalį šalių susitarimą yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas išsamiai šiuo klausimu nepasisakė.
        6. Ieškiniu buvo reiškiamas reikalavimas taikyti restituciją, tačiau nagrinėjamu atveju ji negali būti taikoma. Pirkimo–pardavimo sutarties atveju esant dvišalei restitucijai pirkėjas pardavėjui turi grąžinti nupirktą daiktą, o pardavėjas pirkėjui gautus pinigus, tačiau turto pirkėjas nagrinėjamu atveju laikytinas „Swedbank lizingas“, UAB, o ieškovė šiuose santykiuose laikytina lizingo gavėju.
        7. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti sudarytų ginčijamų sutarčių negaliojančiomis, atitinkamai nebuvo pagrindo taikyti atsakovams J. Š., A. Š., M. B., G. J., Ž. D. ir UAB „Neogrupė“ civilinę atsakomybę. Taikant juridinio asmens dalyvio subsidiarią atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį turi būti nustatyti nesąžiningi dalyvio veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys, tačiau šių aplinkybių ieškovė neįrodė. Atsakovas J. Š. buvo ieškovės akcininkas, tačiau jis nebuvo šios bendrovės valdymo organu. Akcininkai neturi teisės sudaryti sandorių bendrovės vardu ir atliktų kitų jų kompetencijai nepriskirtų veiksmų. Kadangi bendrovė teises ir pareigas prisiima tik per savo valdymo organus (CK 2.81 straipsnio 1 d.), o ne dalyvius, civilinė atsakomybė atsakovo J. Š. atžvilgiu negali būti taikoma. Solidarioji skolininkų prievolė nėra preziumuojama, todėl, atsižvelgiant į tai, kad civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai atsakovų atžvilgiu yra skirtingi, solidarioji atsakomybė negali būti taikoma.
        8. UAB „Virtualios pramogos“ 2008 m. rugsėjo 8 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta sudaryti lizingo sutartį su „Swedbank lizingas“, UAB, tačiau ši sutartis nagrinėjamu atveju nėra ginčijama. Kadangi visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė jokių sprendimų dėl ginčijamų sandorių sudarymo, atitinkamai jų atžvilgiu negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Be to, byloje nėra įrodytas padarytos žalos dydis.

15Atsakovas A. Š. atsiliepime į BUAB „Virtualios pramogos“ apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti. Atsiliepime pateikia šiuos atsikirtimus:

  1. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Kitiems reikalavimams nei numatyti ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte, taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Bankroto administratoriui nėra numatyta išimtis ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimui ieškiniui dėl žalos priteisimo pareikšti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo ginčijamų sandorių sudarymo momento.
  2. Ieškovė neįrodė, kad sudaryti sandoriai buvo nuostolingi. Atsakovai neprivalo pateikti įrodymų, kuriais pagrįstų savo planus su įsigytu turtu ir to turto perspektyvumu, o būtent ieškovė turi įrodyti, kad sudaryti sandoriai sudarymo metu padarė žalą bendrovei. Sutarties objekto kainos nurodymas nepagrindžia sutarties nuostolingumo.
  3. Tariamą piktavališkumą ieškovė kildina tik iš pirkimo-pardavimo sutarties kainos, tačiau toks piktavališkumo aiškinimas neatitinka nei CK 1.91 straipsnio 1 dalies teisinio reglamentavimo, nei teismų praktikoje išplėtoto piktavališko susitarimo požymių apibūdinimo.
  4. Ieškovė turėjo pakankamai laiko pateikti papildomus įrodymus, šia teise nepasinaudojo, todėl nauji įrodymai, kurie pateikti kartu su apeliaciniu skundu, neturi būti prijungiami prie bylos medžiagos.

16Trečiasis asmuo „EVP International“ atsiliepime į BUAB „Virtualios pramogos“ apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą tenkinti iš dalies – bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Trečiasis asmuo sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde dėstomais argumentais.

17Trečiasis asmuo „EVP International“, UAB taip pat padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė neturėjo lėšų ginčo administracinių patalpų įsigijimui. Teismas nesiėmė jokių priemonių, kad nustatyti BUAB „Virtualios pramogos“ finansinę būklę sutarčių sudarymo metu ir vykdant lizingo sutartį.
  2. Pirmosios instancijos teismas neištyrė sandorio sudarymo aplinkybių, nėra nustatyti parengti verslo planai, įsigyto turto perspektyvos nekilnojamojo turto rinkoje. Akivaizdu, kad sudarytų pirkimo – pardavimo sandorių suma žymiai viršijo normalias rinkos sąlygas ir peržengė pateisinamas BUAB „Virtualios pramogos“ ūkinės veiklos normalios rizikos ribas.
  3. BUAB „Virtualios pramogos“ įstatuose numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi pritarti bendrovės vadovo sprendimas įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Sutarčių sudarymo metu bendrovės įstatinis kapitalas buvo 50 000 Lt, todėl konstatuotina, kad bendrovės vadovas M. B. viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nes sudarė sandorį be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo.
  4. Pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, savo iniciatyva nerinko įrodymų, neprašė tikslinti ieškinį, todėl pažeidė pareigą būti aktyviam byloje, kurioje ginamas ne tik privatus, bet ir viešasis interesas.

18Atsakovai A. Š., R. Š. ir J. Š. atsiliepime į „EVP International“, UAB apeliacinį skundą prašo trečiojo asmens skundą atmesti. Atsiliepime pateikia šiuos atsikirtimus:

  1. Nagrinėjamu atveju neturėjo būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl turto įsigijimo, kadangi pirkimo-pardavimo sutarties šalys buvo „Swedbank lizingas“, UAB ir A. Š. bei R. Š., t.y. BUAB „Virtualios pramogos“ nėra pirkimo-pardavimo sutarties šalimi ir netapo šio turto savininke.
  2. Apeliantas nenurodo jokių konkrečių veiksmų, kurių neatliko pirmosios instancijos teismas, todėl argumentai, kad teismas buvo nepakankamai aktyvus yra atmestini kaip nepagrįsti.

19Atsakovas M. B. atsiliepime į BUAB „Virtualios pramogos“ ir „EVP International“, UAB apeliacinius skundus prašo skundus atmesti. Atsiliepime pateikia šiuos atsikirtimus:

              1. Sudarytos sutartys buvo vykdomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos sudarytos nesąžiningai siekiant iššvaistyti ieškovės lėšas. Be to, ieškovė į bylą atsakovu neįtraukė turto įgijėjo – „Swedbank lizingas“, UAB, todėl konstatuotina, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai netinkamą savo teisių gynimo būdą.
              2. Sandoriai buvo sudaryti akcininkų sprendimo pagrindu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas M. B. kaip bendrovės vadovas viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai žala kildinama iš vadovo veiksmų, kuriems pritarė bendrovės valdyba (o kai valdyba nesudaroma – akcininkai) bendrovės vadovas už tokius sprendimus neatsako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
              3. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sutarčių sudarymo metu patalpų pardavimo kaina neatitiko realios rinkos vertės. Aplinkybė, kad ieškovė neturi pakankamai lėšų turtui įsigyti nėra pagrindas teigti, jog atsakovas M. B. pažeidė savo fiduciarines pareigas ir sukėlė žalą vadovaudamas ieškovei, nes skolinimosi instrumentų naudojimas yra įprastinė verslo praktika.
              4. Nėra pagrindo taikyti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nes jis taikytinas tik tuo atveju, jei sprendimas yra visiškai be motyvų.

20Atsakovas A. Š. atsiliepime į „EVP International“, UAB apeliacinį skundą prašo trečiojo asmens skundą atmesti. Atsiliepime pateikia tuos pačius atsikirtimus kaip ir į ieškovės BUAB „Virtualios pramogos“ apeliacinį skundą.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą tikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

242004 m. balandžio 29 d. UAB „INTERVID“, atstovaujama A. Š., pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties pagrindu pardavė A. Š. ir R. Š. administracines patalpas, esančias ( - ) už bendrą 225 000 Lt kainą (t. 1, b. l. 139-153).

252008 m. rugsėjo 8 d. UAB „Virtualios pramogos“ (buvęs pavadinimas UAB „Intervid pramogos“) visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta įsigyti aukščiau minimas administracines patalpas, esančias ( - ), šiomis sąlygomis: 1) 1 200 000 Lt lizingą gaunant iš „Swedbank lizingas“, UAB (buvęs pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) ir lizingo gavėju skiriant UAB „Virtualios pramogos“; 2) trūkstamą pinigų sumą pasiskolinant iš kitų juridinių asmenų (t. 2 b. l. 115). Byloje nustatyta, kad UAB „Virtualios pramogos“ buvę akcininkai A. Š. ir J. Š., kurie kartu turėjo 70 proc. bendrovės akcijų, yra pardavėjų A. Š. ir R. Š. sūnūs. 2008 m. rugsėjo 18 d. UAB „Virtualios pramogos“, atstovaujama įgalioto asmens vadovo M. B., sudarė lizingo sutartį su „Swedbank lizingas“, UAB negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), įsigijimui (t. 1, b. l. 37-57). Lizingo sutartyje nurodyta, kad lizinguojamo turto vertė 926 784,06 Eur. 2008 m. rugsėjo 26 d. pardavėjai A. Š. ir R. Š., pirkėjas (lizingo davėjas) „Swedbank lizingas“, UAB ir lizingo gavėjas UAB „Virtualios pramogos“, atstovaujama vadovo M. B., sudarė dvi pirkimo – pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 48-65). Sutartyse nurodyta, kad pardavėjai iš UAB „Virtualios pramogos“ iki sutarčių sudarymo gavo 2 006 000 Lt (1 968 175 Lt ir 37 825 Lt). Be to, UAB „Virtualios pramogos“ užsakymu buvo atliktas įsigyjamo turto vertės nustatymas. 2008 m. rugpjūčio 20 d. duomenimis įsigyto turto vertė buvo 1 980 000 Lt (t. 1, b. l. 87-89). Kadangi lizingo sutartis buvo nutraukta, nes lizingo gavėjas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, lizinguotas turtas buvo grąžintas lizingo davėjui „Swedbank“, UAB, kuris 2013 metais šias patalpas pardavė UAB „AUDIS“ už 740 000 Lt (t. 1, b. l. 121-138).

26Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas UAB „Virtualios pramogos“ balansas. Nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo ribojimas, tačiau šiuo atveju nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme aukščiau nurodytas naujas (papildomas) rašytinis įrodymas priimamas, nes jis yra reikšmingas, o prijungimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. 2007 metais bendrovės balansinė turto vertė buvo 1 211 520 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 724 375 Lt (t. 4, b. l. 176). Didžiąją dalį bendrovės turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos ir kitas trumpalaikis turtas – iš viso 988 826 Lt.

27Dėl ieškinio atsisakymo

28Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Virtualios pramogos“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, prašo teismo priimti ieškinio atsisakymą atsakovės Ž. D. atžvilgiu ir bylą šios atsakovės atžvilgiu nutraukti. Ieškovė nurodo, kad iš 2008 m. rugsėjo 8 d. UAB „Virtualios pramogos“ visuotinio akcininkų protokolo matyti, jog šiame susirinkime atsakovė Ž. D. nedalyvavo ir sprendimų, susijusių su ginčo sandoriais, nepriėmė.

29Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą byla nutraukiama, jeigu ieškovas atsisako ieškinio ir atsisakymą teismas priima. Ieškovės pateiktas atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui ir nepažeidžia asmenų teisių ir teisėtų interesų, ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 293 str. 4 p., 294 str. 2 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines aplinkybes ir įstatyminį reglamentavimą, ieškovės atsisakymą nuo ieškinio atsakovės Ž. D. atžvilgiu priima ir bylą šioje dalyje nutraukia.

30Dėl ieškinio senaties taikymo

31Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senaties institutą. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2008 m. rugsėjo 26 d. Ieškiniams dėl žalos atlyginimo ir taikomas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Vertindamas nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, kai ieškovė laiko, jog įmonės interesai buvo pažeisti sandorio sudarymo metu, pripažintina, kad būtent nuo šio momento rūpestingas asmuo galėjo ir turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvada, jog ginčijamos sutartys nuo bankroto administratoriaus buvo slepiamos, todėl, teikiant šį ieškinį, ieškinio senaties terminas buvo praleistas.

32Apeliantė BUAB „Virtualios pramogos“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties termino taikymo ir paaiškina, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne anksčiau kaip nuo 2013 m. vasario 14 d. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas bankrutuojančios bendrovės administratoriaus, ginančio visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios bendrovės interesus, todėl senaties termino pradžios nustatymas turi tam tikrų ypatumų. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad tik po bankroto bylos iškėlimo, ir tik gavęs bankrutuojančios bendrovės dokumentus, administratorius gali nustatyti bendrovei padarytos žalos faktą, tokiam ieškiniui pareikšti ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kuomet bankroto administratorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą. Tiksli bankroto administratoriaus sužinojimo apie bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą data nagrinėjamu atveju nėra svarbi, kadangi nuo bankroto bylos iškėlimo (2013-02-14) iki ieškinio pareiškimo teisme (2014-06-26) nėra suėjęs sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ieškinio senaties termino pradžią reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kas lėmė nepagrįstą ir neteisingą išvadą taikyti ieškinio senaties institutą. Kadangi ieškinio senatis nėra praleista, teisėjų kolegija pasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų.

33Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais

34Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2008 m. rugsėjo 26 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 7040-7, Nr. 7041-7 negaliojančiomis ab initio CK 1.82, 1.91 straipsnių pagrindu ir taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė akivaizdaus sudarytų sutarčių prieštaravimo juridinio asmens veiklos tikslams. Teismas pažymėjo, kad privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant jų prieštaravimu juridinio asmens teisnumui, įstatymo yra ribojama: sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, tačiau nesąžiningumas nagrinėjamu atveju nenustatytas (CK 1.82 str. 1 d.). Teismas taip pat neįžvelgė pagrindo konstatuoti atsakovų piktavališką susitarimą.

35Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad turtas įsigytas 1 220 000 Lt didesne kaina, kas suponuoja išvadą, jog toks sandoris ieškovei buvo itin nenaudingas. Įsigyto turto rinkos vertė įsigijimo metu sudarė 1 980 000 Lt, o pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad UAB „Virtualios pramogos“ už įsigyjamą turtą pardavėjams iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sumokėjo 2 006 000 Lt, vadinasi, jei turtas būtų įsigyjamas už jo rinkos vertę, lizingo davėjo pagalba nebūtų buvus reikalinga. Ieškovės teigimu šios aplinkybės akivaizdžiai rodo pagrindą taikyti CK 1.82 straipsnyje numatytą sandorio negaliojimo pagrindą dėl prieštaravimo privataus juridinio asmens tikslams. Be to, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu, išsamiai dėl jo nepasisakė, iš esmės šis reikalavimas buvo atmestas deklaratyviais teiginiais, kas lemia CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto absoliutais sprendimo negaliojimo pagrindo taikymą.

36Ieškovė ieškiniu reiškia alternatyvius reikalavimus – 1) pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją arba 2) taikyti civilinę atsakomybę. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad iš esmės ieškovė siekia žalos dėl jai nenaudingomis sąlygomis sudarytų sandorių atlyginimo. Pažymėtina, kad lizingo davėjas „Swedbank lizingas“, UAB ginčo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu tapo patalpų savininku. Vienašališkai nutraukus lizingo sutartį dėl UAB „Virtualios pramogos“ kaltės, lizingo davėjas ginčo patalpas, esančias ( - ), pardavė trečiajam asmeniui. Pripažinus sandorius negaliojančiais taikoma restitucija (CK 6.145 str.), tačiau šiuo aspektu ieškovė reikalavimo nedetalizuoja, dabartinio patalpų savininko sąžiningumo klausimo nekelia. Be to, ieškovė į bylą atsakovo statusu nėra įtraukusi „Swedbank lizingas“, UAB, jam nereiškia jokių reikalavimų. Atsižvelgdama į faktines aplinkybes, procesines kliūtis ir vadovaudamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, teisėjų kolegija nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sprendimą šioje dalyje palieka nepakeistu ir iš esmės pasisako dėl pagrindinio ieškovės reikalavimo – akcininkų ir bendrovės vadovo civilinės atsakomybės taikymo bendrovės patirtai žalai atlyginti. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. B. teisingai ir pagrįstai nurodo, kad nėra pagrindo taikyti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nes jis taikytinas tik tuo atveju, jei sprendimas yra visiškai be motyvų.

37Dėl civilinės atsakomybės taikymo

38Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo iš akcininkų solidariai priteisti 983 400,73 Lt nuostolių sumą, kadangi nenustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas pažymėjo, kad juridinio asmens vadovas veikė vykdydamas suderintą akcininkų valią, veikė pagal įmonės įstatus, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų. Atsisakydamas taikyti civilinę atsakomybę UAB „Virtualios pramogos“ akcininkams teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB buvo nesąžiningas, be to, UAB „Virtualios pramogos“ nemokumas sutarčių sudarymo metu neįrodytas.

39CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šią bendro pobūdžio pareigą atitinka ir juridinio asmens dalyvių pareiga elgtis taip, kad dėl jų veiksmų ar neveikimo įmonė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. ir kt. v. AB ,,Mažeikių nafta ir kt., bylos Nr. 3K-3-650/2003). Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančio juridinio asmens bankroto administratorius taip pat pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovams kaip bendrovės akcininkams, galintiems būti subsidiariosios atsakomybės subjektais CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme.

40Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota nustačius šias atsakomybės sąlygas: nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs būtent dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų; CK 2.50 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti juridinio asmens dalyvio nesąžiningumą ir to nulemtą juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A., V. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. kooperatinė bendrovė „Kėdainių šilas“, bylos Nr. 3K-3-147/2009). Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Čeltaura“ v. A. Č., Š. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2009).

41Teisėjų kolegijos vertinimu, yra visos būtinosios sąlygos akcininkams A. Š. ir J. Š. taikyti civilinę atsakomybę. Trečiasis asmuo UAB „EVP International“ teigia, kad bendrovės vadovas M. B. viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nes sudarė sandorį be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo. Šis teiginys prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimti sprendimai, susiję su patalpų ( - ), įsigijimu. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo 90 procentų balsų turėję akcininkai, kurie visi balsavo už ginčo patalpų įsigijimą. UAB „Virtualios pramogos“ 2004 m. spalio 4 d. įstatų 5.4.23. punkte nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę iš anksto pritarti bendrovės vadovo sprendimui įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo (t. 1, b. l. 107). Vadinasi, šių patalpų UAB „Virtualios pramogos“ be visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo nebūtų galėjusi įsigyti, nes tai būtų laikoma bendrovės vadovo veikimu ultra vires. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pačios ieškovės užsakymu buvo atliktas turto vertinimas, kurio metu nustatyta, jog administracinių patalpų, esančių ( - ), rinkos vertė 1 980 000 Lt. Atsakovas M. B. teigia, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad pardavimo kaina neatitiko realios rinkos vertės. Šie teiginiai nepagrįsti, kadangi byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie leistų spręsti apie kitą nei UAB „Centro kubas“ nustatytą turto rinkos kainą (CPK 178, 185 straipsniai). Visgi, ginčo sutartimis tos pačios administracinės patalpos buvo įsigytos už gerokai didesnę kainą – 3 200 000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad sprendimas įsigyti turtą ženkliai didesne nei rinkos kaina, nesant tam pakankamo pagrindo, pažeidžia kreditorių interesus ir negali būti laikomas normalios ūkinės komercinės rizikos prisiėmimu. Nagrinėjimo klausimo kontekste pažymėtina, kad UAB „Virtualios pramogos“ 70 procentų akcijų bendrai turėję akcininkai A. Š. ir J. Š. yra turto, kurį įsigijo ieškovė, pardavėjų sūnūs, t.y. akcininkai, kurie turėjo daugumą balsų, sprendimo priėmimo metu buvo veikiami akivaizdaus interesų konflikto. Nors visi atsakovai nurodo, kad įsigytos administracinės patalpos buvo perspektyvios dėl jų lokacijos ir galimybės didinti pastato aukštų skaičių, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Virtualios pramogos“ atliko ar ketino atlikti atsakovų nurodomus veiksmus. Atsakovai paaiškino, kad buvo pradėti tam tikri parengiamieji darbai, atliekami skaičiavimai, parengtos vizualizacijos, tačiau tokie įrodymai nėra pateikti. Skirtingai nei teigia atsakovai, ne ieškovei, o būtent atsakovams tenka įrodinėjimo našta pagrįsti šių sudarytų sutarčių perspektyvumą ir galimą finansinę naudą, kurią tikėjosi gauti bendrovė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas sandorio sudarymo aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, akcininkų sprendimas įsigyti ginčo patalpas už gerokai didesnę nei rinkos kainą, nesant tam racionalaus pagrindo, laikytina nesąžiningais veiksmais CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams nustatyta, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Göllner spedition” v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2004).

42Taikant akcininkų civilinę atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, svarbu nustatyti, ar nesąžiningi dalyvio veiksmai lėmė tai, kad juridinis asmuo negali vykdyti savo prievolių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Virtualios pramogos“ iki sutarčių sudarymo pardavėjams sumokėjo 2 006 000 Lt (1 968 175 Lt ir 37 825 Lt), o likę pinigai turto įsigijimui buvo gauti iš „Swedbank lizingas“, UAB. Kadangi UAB „Virtualios pramogos“ buvo nepajėgi vykdyti lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, lizingo davėjas šią sutartį nutraukė ir lizinguotą turtą pardavė trečiajam asmeniui. Per lizingo sutarties laikotarpį UAB „Virtualios pramogos“ lizingo davėjui iš viso sumokėjo 274 747,23 Lt įmokų. Kadangi net ir pardavus lizinguotą turtą lizingo gavėjo UAB „Virtualios pramogos“ sutartimi sulygti finansiniai įsipareigojimai nebuvo visa apimtimi padengti, UAB „Virtualios pramogos“ bankroto byloje buvo patvirtintas „Swedbank lizingas“, UAB 36 732,70 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Taigi, turto įsigijimas ieškovei itin nepalankiomis sąlygomis lėmė tai, kad UAB „Virtualios pramogos“ realiai jokio turto neįgijo, nes turtas, nutraukus lizingo sutartį, buvo grąžintas lizingo davėjui, o ieškovė patyrė 2 317 479,93 Lt nuostolį, kurį sudaro: 1) tiesiogiai pardavėjams sumokėti 2 006 000 Lt už lizingo davėjo nupirktą turtą; 2) sumokėtos įmokos pagal lizingo sutartį – 274 747,23 Lt; 3) „Swedbank lizingas“, UAB 36 732,70 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių nuostolių, kurie buvo akcininkų nesąžiningų veiksmų pasekmė, atsiradimas ir lėmė UAB „Virtualios pramogos“ negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimą. Matyti, kad ieškovės indėlis (2 006 000 Lt) įsigyjant ginčo patalpas du kartus viršija į kreditorių sąrašą įtrauktų finansinių reikalavimų sumą ir bankroto bylos administravimo išlaidas (983 400,73 Lt), todėl konstatuotina, kad nesąžiningi akcininkų veiksmai, vykdant jiems įstatuose pavestas funkcijas, sąlygojo ieškovės UAB „Virtualios pramogos“ negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, nes nurodytomis turto įsigijimo lėšomis galėjo būti padengti visi įsiskolinimai kreditoriams. Dėl sumažėjusio bendrovės turto, sumažėjo ir kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, taip pat nėra galimybės padengti ir tiesiogiai su tuo susijusių bankroto administravimo išlaidų, o tai yra laikytina žala, kurią turi atlyginti kalti asmenys.

43Atsakovo M. B. civilinę atsakomybę ieškovė kildina CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011). Bylos duomenys patvirtina, kad M. B. taip pat buvo bendrovės akcininkas, turėjęs 5 proc. akcijų. Jis taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo metu balsavo už ginčo patalpų įsigijimą. Pažymėtina, kad M. B. kaip bendrovės vadovui ir akcininkui geriausiai turėjo būti žinomos sandorio sudarymo aplinkybės ir tai, jog tokių sandorių sudarymas pažeis bendrovės ir kreditorių interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal UAB „Virtualios pramogos“ įstatų 5.13. punktą, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, įsigijimo priimamas kvalifikuota ¾ balsų dauguma. Vadinasi, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui priimti būtų užtekę interesų konflikto veikiamų A. Š. ir J. Š. bei M. B. balsų. Nors M. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis veikė pagal akcininkų susirinkimo sprendimą, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad jo kaip vadovo veiksmai laikytini teisėtais. Atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, akcininkų susirinkimo pritarimas šiems sandoriams neatleidžia vadovo nuo civilinės atsakomybės už neteisėtais verslo sprendimais padarytą žalą, nes pagal įstatymo normą, jei bendrovės įstatai numato, kad valdyba, o jos nesudarius, vadovas, turi gauti akcininkų susirinkimo pritarimą sandoriui dėl disponavimo turtu, įkeitimo sandoriui, ar kitų asmenų prievolių laidavimo, tokio pritarimo gavimas nenaikina valdymo organo atsakomybės. Be to, M. B. kaip UAB „Virtualios pramogos“ dalyvis taip pat balsavo už šių sutarčių sudarymą.

44Bendrovės vadovas yra teisiškai atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turi atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovė kildina padarytą žalą, sudarymo metu iš anksto buvo žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius vadovaujamai bendrovei žalą nulemiančius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką. Kaip minėta, nei vienas iš atsakovų, įskaitant M. B., nepateikė įrodymų, kuriais būtų pagrindžiama, kodėl ieškovei UAB „Virtualios pramogos“ itin nenaudingomis sąlygomis buvo sudarytos turto pirkimo-pardavimo sutartys su akcininkų A. Š. ir J. Š. tėvais. Kaip minėta, šių sutarčių pagrindu buvo padaryta akivaizdi žala bendrovei, todėl M. B. kaip bendrovės vadovui, sudariusiam šiuo sandorius, pareiga šią žalą atlyginti, nes būtent šio asmens tiek kaip dalyvio, tiek kaip bendrovės vadovo prisidėjimas prie nesąžiningų veiksmų, sudarė pagrindą šiems veiksmams realizuotis.

45Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Čeltaura“ v. A. Č., Š. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2009). Visuotinio akcininkų susirinkime taip pat dalyvavo 15 proc. akcijų turintis akcininkas UAB „Neogroup“. Nors šis akcininkas taip pat balsavo už šių sandorių sudarymą, tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų šio akcininko nesąžiningumą ir kaltę. Be to, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas įsigyti šį turtą galėjo būti priimtas ir nedalyvaujant šiam akcininkui, todėl šio akcininko vaidmuo neturėjo realios įtakos šio sprendimo priėmimui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo atsakovui UAB „Neogroup“ taikyti civilinę atsakomybę CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

46Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir paskirstė įrodinėjimo naštą bei neteisingai aiškino CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, įtvirtinančias pagrindą akcininkų civilinei atsakomybei kilti ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, įtvirtinančias pagrindą valdymo organų narių civilinei atsakomybei kilti, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė neteisėtus (nesąžiningus) juridinio asmens dalyvių ir vadovo veiksmus, jų kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. B., būdamas įmonės akcininku (5 proc.), be to, užėmusiu vadovaujamas pareigas, kartu kitais akcininkais A. Š. ir J. Š. priėmė sprendimus, kuriais įmonei padarė žalą, be to, jie drauge galėjo daryti įtaką bet kokio akcininkų sprendimo priėmimui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie įvardinti asmenys veikė kartu ir bendrais kaltais nesąžiningais veiksmais padarė 983 400,73 Lt (284 812,54 Eur) dydžio žalą ieškovei, kuri solidariai priteistina (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246-6.247 straipsniai, CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Solidarios atsakomybės taikymas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-221-157/2016).

47Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

48Pirmosios instancijos teismas atsakovui J. Š. priteisė 482,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys dalyje, kuria reiškiami reikalavimai J. Š., tenkinamas visa apimtimi, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 482,70 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo J. Š. naikinamas (CPK 98 str.).

49Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo patirtos šios bylinėjimosi išlaidos: 1) A. Š., R. Š. ir J. Š. už atsiliepimo į ieškovės UAB „Virtualios pramogos“ apeliacinį skundą parengimą kartu patyrė 724,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsiliepimo į trečiojo asmens UAB „EVP International“ apeliacinį skundą – 144,81 Eur; 2) A. Š. už atsiliepimų į apeliantų skundus surašymą patyrė po 350 Eur, iš viso 700 Eur, bylinėjimosi išlaidų. Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose įtvirtintų dydžių. Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo paliekamas nepakeistas, atsakovams A. Š. ir R. Š. iš ieškovės UAB „Virtualios pramogos“ skirtų bankroto administravimo išlaidų priteistina po 120,68 Eur, taip pat iš trečiojo asmens UAB „EVP International“ po 24,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi ieškinys dalyje dėl civilinės atsakomybės atsakovams J. Š., A. Š. ir M. B. tenkinamas visa apimtimi, šiems atsakovams bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 str.).

50Nagrinėjamu atveju ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, žyminis mokestis, apskaičiuotas už patenkintą reikalavimų dalį, valstybei priteistinas iš atsakovų, kurie nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleisti. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų A. Š., J. Š. ir M. B. valstybės naudai priteistina 4 005 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 1 335 Eur iš kiekvieno.

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti.

53Priimti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios pramogos“ (į. k. 300058565) atsisakymą nuo ieškinio atsakovės Ž. D. (a. k. ( - ) atžvilgiu ir bylą šioje dalyje nutraukti.

54Ieškinį dalyje dėl žalos bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Virtualios pramogos“ atlyginimo tenkinti ir priteisti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios pramogos“ (į. k. 300058565) naudai solidariai iš atsakovų A. Š. (a. k. ( - ) J. Š. (a. k. ( - ) ir M. B. (a. k. ( - ) 284 812,54 Eur žalos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (284 812,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. birželio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

55Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų J. Š. (a. k. ( - ) priteisimo.

56Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

57Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios pramogos“ atsakovams A. Š. (a. k. ( - ) ir R. Š. (a. k. ( - ) po 120,68 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kurios atlygintinos iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios pramogos“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

58Priteisti iš trečiojo asmens UAB „EVP International“ atsakovams A. Š. (a. k. ( - ) ir R. Š. (a. k. ( - ) po 24,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

59Priteisti iš atsakovų A. Š. (a. k. ( - ) J. Š. (a. k. ( - ) ir M. B. (a. k. ( - ) po 1 335 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė BUAB „Virtualios pramogos“, atstovaujama bankroto... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. akcininkų... 9. Ieškovė teigė, kad iš įmonės vadovo ir akcininkų solidariai priteistina... 10. Atsakovai gindamiesi nuo ieškininių reikalavimų teismui nurodė, kad yra... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliantė (ieškovė) BUAB „Virtualios pramogos“ pateikė apeliacinį... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
  1. Prieš... 14. Atsakovai A. Š., R. Š. ir J. Š. atsiliepime į BUAB „Virtualios... 15. Atsakovas A. Š. atsiliepime į BUAB „Virtualios pramogos“ apeliacinį... 16. Trečiasis asmuo „EVP International“ atsiliepime į BUAB „Virtualios... 17. Trečiasis asmuo „EVP International“, UAB taip pat padavė apeliacinį... 18. Atsakovai A. Š., R. Š. ir J. Š. atsiliepime į „EVP International“, UAB... 19. Atsakovas M. B. atsiliepime į BUAB „Virtualios pramogos“ ir „EVP... 20. Atsakovas A. Š. atsiliepime į „EVP International“, UAB apeliacinį... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 23. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 24. 2004 m. balandžio 29 d. UAB „INTERVID“, atstovaujama A. Š.,... 25. 2008 m. rugsėjo 8 d. UAB „Virtualios pramogos“ (buvęs pavadinimas UAB... 26. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas UAB „Virtualios pramogos“ balansas.... 27. Dėl ieškinio atsisakymo... 28. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Virtualios pramogos“, atstovaujama... 29. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi... 30. Dėl ieškinio senaties taikymo... 31. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas... 32. Apeliantė BUAB „Virtualios pramogos“ nesutinka su pirmosios instancijos... 33. Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais... 34. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2008 m. rugsėjo 26 d. patalpų... 35. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad turtas įsigytas 1 220 000 Lt... 36. Ieškovė ieškiniu reiškia alternatyvius reikalavimus – 1) pripažinti... 37. Dėl civilinės atsakomybės taikymo... 38. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo iš akcininkų... 39. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą... 40. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji... 41. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra visos būtinosios sąlygos akcininkams A.... 42. Taikant akcininkų civilinę atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį,... 43. Atsakovo M. B. civilinę atsakomybę ieškovė kildina CK 2.87 straipsnio 7... 44. Bendrovės vadovas yra teisiškai atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų... 45. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo... 46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 48. Pirmosios instancijos teismas atsakovui J. Š. priteisė 482,70 Eur... 49. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo patirtos šios bylinėjimosi... 50. Nagrinėjamu atveju ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti.... 53. Priimti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios... 54. Ieškinį dalyje dėl žalos bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei... 55. Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi... 56. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 57. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 58. Priteisti iš trečiojo asmens UAB „EVP International“ atsakovams A. Š.... 59. Priteisti iš atsakovų A. Š. (a. k. ( - ) J. Š. (a. k. ( - ) ir M. B. (a. k....