Byla 1-71-972/2015

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant S. K., dalyvaujant prokurorei I. V., gynėjui advokatui E. J. G., nukentėjusiajai M. J. J.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas ( - ), gim. ( - ) Klaipėdoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, vykdanti individualią veiklą, gyv. ( - ), Klaipėdoje, teista: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 100 MGL (12 500 Lt) bauda, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir

Nustatė

3kaltinamoji D. B. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: 2006-06-16, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame ( - ), Klaipėdoje, turėdama tyčią apgaule savo naudai įgyti M. J. J. turtą – pinigus, piktnaudžiaudama jos pasitikėjimu, būdama įsipareigojusi įvairiems kreditoriams ir žinodama, jog yra nepajėgi atsiskaityti su jais, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ji yra finansiškai stabili, ir pasirašė skolos raštelį, pagal kurį iš M. J. J. pasiskolino 15 000 Lt (tai atitinka 4344,30 Eur). Tęsdama nusikalstamą veiką, D. B. 2006-08-07, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, AB „( - )“ patalpose, adresu ( - ), Klaipėdoje, įtikinusi M. J. J., kad pinigai reikalingi biuro patalpų, esančių ( - ), Klaipėdoje, pirkimui, ir taip ją suklaidinusi, pasiskolino iš jos 100 000 Lt (tai atitinka 28 962 Eur). Pasiskolintus pinigus turėjo grąžinti iki 2006-12-31, tačiau suėjus skolos grąžinimo terminui, pinigų negrąžino. Taip D. B. apgaule savo naudai įgijo M. J. J. priklausančius iš viso 115 000 Lt (33 306,30 Eur).

4Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. B. dėl jai pareikštų kaltinimų kalta neprisipažino ir parodė, kad M. J. J. yra jos jaunystės draugės I. S. mama, jos gyveno kaimynystėje. Santykiai visada buvo geri. 2003 m. įkūrė firmą „( - )“. Pradėjusi dirbti nekilnojamojo turto agentūroje, ėmė paskolas, nes tarpininkaujant žmonėms imant paskolas, reikėjo mokėti avansą, notarui, už draudimą, kadastrines pažymas, viso buvo mokesčių nuo 10 000 Lt. Pasiskolinti 15 000 Lt buvo panaudoti firmos reikalams. Pirmą kartą iš ( - ) skolinosi pinigų 2005 m. M. J. J. turėjo pinigų, žinojo, kur ji dirba, ir prašė investuoti jos pinigus. Už pasiskolintus 15 000 Lt kas mėnesį ( - ) nuo 2005 m. mokėjo po 300 Lt palūkanų, pastaroji labai džiaugėsi tais pinigais. Ji norėjo gera padaryti ( - ), todėl ir skolinosi iš jos pinigų, mokėjo jai palūkanas. Nebuvo tartasi dėl jokio termino skolai atiduoti. I. S. jai sakė, kad jos mama turi banke pinigų – 100 000 Lt, bet gauna mažus procentus, ir prašė, kad ji juos kur nors investuotų. Jokio ofiso M. J. J. nerodė, apie jį žinojo tik I. S., tačiau šio objekto ji nenupirko, nes tuo metu už 100 000 Lt praktiškai nieko nebuvo galima nupirkti, reikėjo didesnių pinigų. Pirmą kartą pasiskolintus 100 000 Lt iš ( - ) ji panaudojo sandoriui su A. M., kuriai paskolino 87 000 Lt. Maždaug po pusantro mėnesio ši grąžino jai pinigus su procentais, o ji juos (100 000 Lt) su 5000 Lt procentais iškart grąžino M. J. J.. Pirmą kartą iš ( - ) skolinosi 100 000 Lt sumą 2006-08-17, pati parašė skolos raštelį. 2006-10-01 ar 10-02 iš ( - ) skolinosi antrą kartą 100 000 Lt, tačiau jokio raštelio nepasirašė, liko raštelis, kuris buvo pasirašytas pirmą kartą skolinantis pinigus. Antrą kartą skolinosi pinigus sodo nameliui, esančiam sodininkų bendrijoje „( - )“, pirkti. Su M. J. J. susitarė, jog jei jai reikėtų pinigų, ji turėtų apie tai informuoti prieš mėnesį. Iki tol, kol nebuvo uždėti apribojimai, nebuvo priimtas teismo įsakymas, visus metus ji mokėjo M. J. J. po 2000 Lt palūkanų kas mėnesį. Ši ateidavo pasiimti palūkanų į jos namus. M. J. J. yra iš viso sumokėjusi 18 000 Lt palūkanų. M. J. J. niekada neprašė grąžinti pinigus, niekada nevaikščiojo pas ją prašyti pinigų, nerodė jokio noro juos atgauti, ji sakė, jog jai svarbiau, kad pinigai būtų atiduoti jos dukrai. Todėl ji pinigų ir neatidavė. 2007 m. sausį ji siūlėsi M. J. J. grąžinti pinigus – 115 000 Lt, tačiau ši nenorėjo, tai ji informavo ją, kad greitai pinigų negrąžins, sakė, kad kai pastatys namus, juos parduos, tik tada galės grąžinti pinigus. Vėliau I. S. pasakė, jog iki 2007 m. liepos 15 d. atiduos visus pinigus. 2006 m. spalio 7 d. buvo nupirkusi sodą, kurį renovavo, 2006 m. lapkritį pirko sklypą sodininkų bendrijoje „( - )“, 2007 m. gruodžio 28 d. – Žiaukų k. už 130 000 Lt. 2007 m. birželio pabaigoje sužinojo, kad I. S. ir M. J. J. iniciatyva uždėti apribojimai jos turtui. M. J. J. reikalavo grąžinti pinigus. Tuo metu jos, D. B., finansinė padėtis buvo sunki, nes sklypuose vyko statybos, tačiau visos paskolos buvo padengtos turtu, ji galėjo bet kada parduoti savo žemės sklypus ir grąžinti skolas. Vėliau turtas nuvertėjo. Po teismo įsakymo priėmimo ji prašė M. J. J. bei I. S. pateikti banko sąskaitos numerius, kad galėtų pervesti pinigus. Kokią sumą yra pervedusi, neprisimena, kiek galėjo, tiek mokėjo tuo metu. Ne su visais kreditoriais yra atsiskaičiusi, mokėjo pinigus visiems kiek galėjo. Kartais nueidavo į kazino, tačiau didelių sumų nelaimėdavo, pinigų nepralošdavo, nuostolių neturėjo, visus laimėjimus yra deklaravusi. Nurodo, kad laimėtos didelės sumos pinigų buvo ne jos išlošti pinigai, o kitų žmonių, juos reikėjo deklaruoti, sumokėti mokesčius. Ji prisiėmė laimėjimus kaip savo, ji juos tik deklaravo, kad būtų deklaruotų pinigų jos verslui, už tai gavo atlygį, pati jokių pinigų nelaimėjo. Teisių į turtą apribojimo metu ji turėjo 8 žemės sklypus, kurie buvo įvertinti 3 700 000 Lt, namą, įkeistą bankui, 850 000 Lt vertės, biuro patalpas, esančias Laukininkų g., Klaipėdoje, įvertintas 470 000 Lt, ( - ) įgaliojimu žemę, esančią sodininkų bendrijoje, 180 000 Lt vertės, žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „( - )“, V. V. įgaliojimu, sumokėta 130 000 Lt, kuriame buvo pastatytas neįrengtas gyvenamasis namas, į kurį investuota 100 000 Lt. Jos apyvarta per mėnesį buvo apie 115 000 Lt, tai viršijo pasiskolintą sumą. Skolų ji neturėjo, turėjo tik paskolas. UAB „( - )“ neturėjo bankinių paskolų, 2007–2008 metais įmonė buvo skolinga tik VMI ir Sodrai. Pati taip pat neturėjo skolų bankui, visas turtas buvo pirktas už jos uždirbtus pinigus. Niekada neturėjo ketinimo negrąžinti skolos. M. J. J. ar kitų žmonių niekada neklaidino, visada sakė taip, kaip yra. Ketinimo sukčiauti neturėjo. Dėl jos turtui taikytų apribojimų negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 30 d. iki 2007 m. kovo 19 d. ji paskolino 70 asmenų pinigų, sumos buvo nuo 2000 Lt iki 30 000 Lt, pinigai buvo grąžinti. Laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 24 d. iki 2006 m. rugpjūčio 21 d. sudarė įvairius sandorius nekilnojamajam turtui pirkti, suteikė paskolas. Iki 2007 m. kovo 1 d. buvo gavusi paskolų iš I. S. – 150 000 Lt, iš M. J. J. – 115 000 Lt, iš V. M. – 110 000 Lt ir 420 000 Lt, įkeičiant sklypus, iš V. V. – 230 000 Lt, įkeičiant ofisą ir duodant 250 00 Lt sumai vekselį, iš L. P. – 145 000 Lt, iš T. Š. – 43 200 Lt. V. M. buvo įkeisti 8 žemės sklypai, kuriuos per antstolį pirkėjai norėjo nupirkti už 1 800 000 Lt, o V. V. įkeistą ofisą – už 470 000 Lt, tačiau negalėjo, nes turtas buvo areštuotas. Iki 2007 m. kovo 1 d. jos turimas turtas įvertintas apie 3 700 000 Lt, 2008 m. pardavus šį turtą būtų gauta apie 2 500 000 Lt. Grąžino 92 073 Lt skolą V. V., sumokėjo 5778 Lt vykdymo išlaidų anstolės M. T. kontorai, taip pat grąžino 167 864 Lt skolą A. O. M., sumokėjo 1357 Lt vykdymo išlaidų anstolio G. J. kontorai, 2013 m. vasario 25 d. sumokėjo 87 000 Lt skolą D. P., 2013 m. liepos 22 d., 2013 m. rugpjūčio 29 d., 2015 m. sausio 13 d. įnešė po 100 Lt M. J. J. skolai padengti. 2007 metais ji buvo paėmusi paskolų už 1 260 000 Lt, o ne 2 300 000 Lt. Iš M. J. J. pasiskolinti pinigai buvo investuoti tik į verslą, jie nebuvo pralošti kazino, skolintų pinigų ji neinvestavo į sūnaus mokslus (4 t., b. l. 86-90; 5 t., b. l. 21-30, 31-34).

5Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. J. J. parodė, kad D. B. buvo jos dukros labai gera draugė, gyveno kaimynystėje Tauralaukio rajone, kartu augo jų vaikai. Jos kartais susitikdavo. ( - ) jos prašė paskolinti pinigų. Iš pradžių 5000 Lt, vėliau dar 10 000 Lt. Už šią pasiskolintą pinigų sumą ( - ) jai mokėjo kas mėnesį 100-150 Lt palūkanas. Skolą ( - ) grąžino. Iš jos dukros ( - ) sužinojo, jog ji pardavė žemės sklypą ir turi pinigų. Praėjus mėnesiui po to, kai skolą grąžino, ( - ) vėl atėjo prašyti 15 000 Lt. Tai buvo 2006 m. Po mėnesio paprašė paskolinti jau 100 000 Lt, sakė, jog norinti pirkti ofisą, pasižadėjo pinigus grąžinti iki Naujųjų metų, t. y. iki 2006-12-31. Kitą dieną abi nuvažiavo apžiūrėti patalpų, jų viduje nebuvo, apžiūrėjo būdama automobilyje. Dar kitos dienos vakare Dalia verkdama prašė, maldavo jos paskolinti pinigų. Labai pasitikėdama ja, neturėdama minčių, kad ji gali apgauti, kartu nuvažiavo į banką, kur ( - ) perdavė 70 000 Lt grynųjų pinigų, o 30 000 Lt pati ( - ) iš jos sąskaitos pervedė į kažkieno banko sąskaitą, dar jai iš tų pačių pinigų pervedė 2000 Lt kaip procentus, ji daugiau nei karto negavo jokių pinigų. Kitą dieną D. B. pati surašė skolos raštelį. Ji nežino, kodėl jame nėra pačios ( - ) parašo, nepažiūrėjo, ar ji pasirašė. Surašant raštelį buvo tik dviese. Artėjant Naujiesiems metams, prašė ( - ) dalį paskolintų pinigų grąžinti, tačiau ji pasakė, kad pinigų dabar neturi. Visą pavasarį jį prašė D. B. grąžinti pinigus, nors po truputį mokėti, kasdien ėjo į jos namus, ši pažadėdavo ateiti, bet neateidavo. Vėliau ( - ) sakė, jog kai dukrai reikės už butą sumokėti įnašą, tai ji duos dalį pinigų. Dar vėliau D. B. pradėjo slėptis, du mėnesius buvo kažkur dingusi. Tada ji kreipėsi į antstolę, ( - ) buvo siunčiami raginimai, dar vėliau ji parašė prašymą teismui. Teismas jai priteisė skolą. D. B. ateidavo pas ją į namus, sakydavo, jog jai ir jos dukrai pinigus tikrai atiduos, o kiti jai nesvarbu. Ji, ( - ), pasakė ( - ) mamai, kad kreipsis dėl ( - ) sukčiavimo į teismą. T. B. atbėgo pas ją ir ją užsipuolė, išplūdo. Jai dėl to pašlijo sveikata, ji patyrė infarktą ir buvo paguldyta į ligoninę. Avykusi ( - ) motina atnešė jai 100 Lt. Tai ir buvo visi pinigai, ką gavo. Ji pasitikėjo ( - ) , nes seniai ją pažįsta, ji buvo jos dukros labai gera draugė, ji rodė dukrai sklypus, sakydama, jog daug jų turi, vertėsi nekilnojamuoju turtu, buvo nekilnojamojo turto agentūros direktorė. Apie ( - ) skolas nieko nežinojo, apie jas sužinojo iš ( - ) brolio jau teismo procesams prasidėjus. Paaiškėjo, kad ( - ) lošdavo kazino. Už pasiskolintą 100 000 Lt pinigų sumą ( - ) jai nemokėjo jokių procentų. Su ( - ) apie pinigus visados kalbėjosi tik dviese. D. B. jos dukrai skolinga 150 000 Lt. Skola buvo priteista civilinio proceso tvarka, dukra skolos nėra atgavusi. Ji, ( - ), pareiškė 50 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes prarado sveikatą, labai išgyveno, bijojo artimiesiems pasakyti, kad nebeturi pinigų, gyvena iš pensijos, liko 10 000 Lt santaupų (4 t., b. l. 22-26, 90).

6Liudytoja I. S. parodė, jog su kaltinamąja buvo geriausios draugės, ji žino, kad jos mama M. J. J. paskolino D. B. pinigų. Dalia ir jos mama gyveno Tauralaukyje, todėl dažnai bendraudavo. Būtent ji užgarantavo savo mamai, kad galima D. B. pasitikėti, kad ji tikrai grąžins skolą. Anksčiau ji pati buvo mažomis sumomis skolinusi pinigų D. B., ši visada atiduodavo, taip įgijo pasitikėjimą. Kai ji, ( - ), skolino pinigus ( - ), ji neprašė mokėti procentų, tačiau ( - ) atsilygindavo daiktais: kvepalais, kremais ir pan. Jos mama gavo pinigus už parduotas žemes 2006 ar 2007 m. 15 000 Lt ( - ) buvo paskolinta iki žemės pardavimo, vėliau mama paskolino 100 000 Lt. Žino, kad mama paskolino ( - ) 115 000 Lt. D. B. žinojo, kad jos mama turi žemės sklypų, ji pati patarė juos parduoti, nes tam buvo palankus laikas. Ji turėjo savo nekilnojamojo turto agentūrą, pirko, statė, perparduodavo namus, butus. Mama žinojo, kad D. B. turi daug turto, buvo rodomi kotedžai, kuriuos reikėjo tik įrengti ir parduoti ir taip atsiskaityti su jos mama. Jos mama paskolino D. B. pinigus, surašant paprastą skolos raštelį, jis nebuvo patvirtintas jokio notaro. Nežino, ar ( - ) mokėjo palūkanas jos mamai. Skola mamai nėra grąžinta. Žino, kad D. B. reikėjo pinigų, nes ji norėjo savo sūnui nupirkti ofisą. D. B. jai pačiai yra skolinga 150 000 Lt, šiuos pinigus ji prisiteisė civilinio proceso tvarka dar 2007 m. Tuo metu, kai mama skolino ( - ) pinigus, ši įkalbėjo ją, Strėlienę, pasiimti paskolą butui, esančiam Dragūnuose, pirkti. Jai mama buvo padovanojusi 200 000 Lt. Pati ( - ) ten irgi turėjo butų. Pinigus paskolino jai, kad ji galėtų įnešti įnašą už butus, tačiau kai jai pačiai reikėjo įnešti už butą įnašą, D. B. pinigų jai nedavė. Dar yra jai paskolinusi 50 000 Lt, tačiau šių pinigų nėra prisiteisusi civilio proceso tvarka. ( - ) jai yra du kartus davusi po 100 Lt. Manė, kad D. B. finansinė padėtis labai gera, vėliau sužinojo, jog ji skolinga daugeliui žmonių. D. B. kasnakt lošdavo azartinius žaidimus, išlošdavo po 6000–7000 Lt, ji tai žino iš pačios ( - ), tačiau iš jų skolų negrąžino (4 t., b. l. 24-25, 90).

7Liudytoja R. Š. parodė, kad 2006 m. balandžio mėnesį įsidarbino į UAB „( - )“, kurios direktorė buvo D. B., vadybininke, dirbo apie vienerius metus. Direktorė bendravo su klientais, sudarinėjo sandorius. Sandorių sudarymuose ji, R. Š., nedalyvaudavo. Abi pasitarusios nupirko namą, esantį ( - ), sodininkų bendrijoje „( - )“. D. B. apmokėjo šio namo rekonstrukcijos darbus, o ji prižiūrėjo jų eigą. Į namo rekonstrukciją buvo investuota maždaug 60 000 Lt. Tai buvo 2006 metų spalio mėnuo. Ar pardavus šį namą buvo gautas pelnas, ji nežino. Nežino, ar D. B. skolinosi pinigus iš kitų žmonių, nežino, iš kokių lėšų buvo rekonstruotas minėtas namas. D. B. visada pabrėždavo, jog turi vėl uždėti savo pinigus. 2006 m. pradžioje D. B. jos sūnui paskolino 48 000 Lt. Po pusmečio sūnus grąžino pinigus. Apie D. B. lošimus žino iš nuogirdų, kartu su ja nelošdavo. M. J. J. nepažįsta, nieko apie tą įvykį nežino (4 t., b. l. 87).

8Iš 2013-08-16 M. J. J. pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo D. B. atžvilgiu (1 t., b. l. 4-5).

9Iš Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. įsakymo kopijos matyti, kad iš D. B. M. J. J. naudai priteista 115 000 Lt skola (1 t., b. l. 6).

10Iš paskolos raštelių kopijos matyti, kad D. B. iš M. J. J. 2006-06-16 pasiskolino 15 000 Lt, o 2006-08-08 pasiskolino 100 000 Lt (1 t., b. l. 23).

11Iš AB „( - )“ pateiktų M. J. J. banko sąskaitų išrašų matyti 2006-08-07 ir 2006-08-08 atliktos pinigų operacijos (1 t., b. l. 30-31).

12Iš anstolės pateiktos informacijos matyti, kad D. B. skolos dengimui į anstolės depozitinę sąskaitą 2013-08-29 ir 2013-09-10 įnešė po 100 Lt. Išieškotojai M. J. J. nieko neišieškota (1 t., b. l. 41-43).

13Iš UAB „( - )“ pateiktos informacijos matyti, kiek D. B. lankėsi „( - )“ laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2014-05-16, kokias pinigų sumas ji keitė į žetonus (iškeitė iš viso 918 670 Lt), kokios pinigų sumos jai buvo išmokėtos kaip laimėjimai (iš viso 1 016 018 Lt), pridėtos apskaičiuotų ir išmokėtų išmokų, išskaičiuoto ir į biudžetą sumokėto pajamų mokesčio pažymos už 2007 m. ir 2008 m., jose nurodyta, kad už 2007 m. D. B. priskaičiuota 300 000 Lt išmokų suma, už 2008 m. priskaičiuota 270 000 Lt išmokų suma (1 t., b. l. 71-132).

14Iš UAB „( - ) “ pateiktos informacijos matyti, kiek D. B. lankėsi lošimo namuose laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2014-05-13, jog 2006 m. D. B. buvo išmokėtas 250 268,29 Lt azartinių lošimų laimėjimas, lošimo priemonių pirkimai (patirtos išlaidos) sudarė 383 731,60 Lt, 2008 m. jai buvo išmokėtas 218 812,16 Lt azartinių lošimų laimėjimas, lošimo priemonių pirkimai (patirtos išlaidos) sudarė 337 545,05 Lt, 2009 m. lošimo priemonių pirkimai (patirtos išlaidos) sudarė 7280 Lt, laimėjimų išmokėta nebuvo (1 t., b. l. 135-140).

15Iš 2006-06-15 sutarčių tarp D. B., V. V., V. M. matyti, kad buvo pratęstas D. B. 157 000 Lt dydžio paskolos, gautos 2005-03-30 paskolos sutarties pagrindu iš V. V. ir 2006-01-23 sutarties padrindu padidintos iki 157 000 Lt, grąžinimo terminas, perleista reikalavimo teisė V. M. bei įkeistas D. B. 420 000 Lt vertės nekilnojamasis turtas (8 žemės sklypai) (1 t., b. l. 145-155).

16Iš 2006-07-10 sutarčių tarp D. B., R. Z. ir V. V. matyti, kad buvo pratęstas D. B. 86 000 Lt dydžio paskolos, gautos 2004-02-24 paskolos sutarties pagrindu, grąžinimo terminas, perleista reikalavimo teisė V. V. bei padidinta pasiskolinta suma iki 230 000 Lt, įkeičiant nekilnajamąjį turtą už šią sumą (1 t., b. l. 155-161).

17Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos matyti, kad D. B. nesumokėjus mokestinės nepriemokos, 2007-08-27 priimtas sprendimas išieškoti 189 669,69 Lt mokestinę nepriemoką iš mokėtojos turto. Mokestinė nepriemoka susidarė 2007-05-16 mokėtojai pateikus Gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją nuo gyventojo B klasės pajamų ir nuo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje priskaičiuotų pajamų už 2006 m. (1 t., b. l. 163).

18Iš V. V., N. P., L. P., T. Š., I. S. pareiškimų (ieškinių), juos lydinčių dokumentų kopijų matyti, kad 2007-01-11 ir 2007-02-14 D. B. pasirašė paprastuosius vekselius 43 200 Lt sumai, pagal juos neatsiskaitė, 2007-01-11 pagal paskolos raštelį pasiskolino 20 000 Lt, pagal 2006-08-25 ir 2007-06-08 paprastuosius vekselius pasiskolino iš viso 54 000 Lt, jų negrąžino, 2006-07-24 pagal paskolos raštelį pasiskolino 16 652,30 Lt, skolos negrąžino, pagal 2006-08-28 paprastąjį vekselį pasiskolino 25 000 Lt, skolos negrąžino, 2007-01-20 pagal paskolos raštelį pasiskolino 150 000 Lt ir skolos negrąžino, pagal 2005-08-16, 2006-02-04, 2006-05-16 paprastuosius vekselius pasiskolino iš viso 145 000 Lt, skolos negrąžino (1 t., b. l, 166-191; 2 t. b. l. 2-14).

19Iš 2014-07-29 akistatos tarp nukentėjusiosios M. J. J. ir D. B. protokolo matyti, kad nukentėjusioji patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (2 t., b. l. 31-32).

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu nustatyta, kad D. B., turėdama tyčia apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būdama įsipareigojus įvairiems fiziniams asmenims ir neturėdama finansinių galimybių šiuos įsipareigojimus įvykdyti, 2007-05-16 nekilnojamojo turto agentūroje, apgaule per du kartus pasiskolino iš M. B. 100 000 Lt, kuriuos turėjo grąžinti per mėnesį, tačiau suėjus skolos gražinimo terminui pinigų negrąžino. Tęsdama nusikalstamą veiką ir siekdama paskatinti M. B. paskolinti jai dar pinigų, nusivežė ją ir parodė namą ( - ), Klaipėdos m., kuris visas tariamai priklauso jai, tuo įgaudama jos pasitikėjimą, ( - ), Klaipėdos mieste, apgaule iš M. B. pasiskolino dar 23 000 Lt sumą. Praėjus savaitei, grąžino M. B. 10 000 Lt sumą, o likusią pinigų sumą turėjo grąžinti iki 2007-06-16, tačiau sutartu laiku negrąžino. Šiais savo veiksmais D. B. apgaule savo naudai įgijo 113 000 Lt vertės M. B. turtą. Nuosprendis įsiteisėjęs (2 t., b. l. 70).

21Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiu nustatyta, kad D. B., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, būdama įsipareigojusi įvairiems fiziniams asmenims ir neturėdama finansinių galimybių šiuos įsipareigojimus įvykdyti, pažadėjusi A. O. M. sutvarkyti namo, esančio Klaipėdos rajono savivaldybėje, ( - ), sodų bendrijos „( - ) “ 0,0600 ha sodo sklype Nr. ( - ), dokumentus, kad vėliau šį sodo sklypą galėtų parduoti, 2007-03-21 bute, ( - ), Klaipėdos m., išrašydama nukentėjusiajai paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo A. O. M. iki 2007-03-31 sumokėti 167 000 Lt sumą už parduotą sklypą, tuo įgavusi jos pasitikėjimą, apgaule 2007-03-21 iš A. O. M. gavo įgaliojimą visiškai disponuoti jos sodo sklypu. Pagal šį įgaliojimą D. B. tą pačią dieną, 2007-03-21, sudarė paskolos sutartį Nr. 4122 ir sodo sklypą įkeitė D. P., gaudama iš jos 87 000 Lt, kuriuos pasiėmė sau, o sodo sklypo dokumentų tvarkymui nepanaudojo. Tokiu būdu D. B., įkeisdama A. O. M. sodo sklypą ir taip įgydama iš D. P. 87 000 Lt, perkėlė A. O. M. prievolę sumokėti D. P. 87 000 Lt, taip apgaule gavo 87 000 Lt vertės turtinę naudą. Nuosprendis įsiteisėjęs (2 t., b. l. 76).

22Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kokį nekilnojamąjį turtą turėjo D. B., kad jis buvo areštuotas (2 t., b. l. 121-152).

23Iš D. B. sąskaitų įvairiuose bankuose išrašų matyti, kaip jose vyko lėšų judėjimas 2006–2007 metais (2 t., b. l. 166-178, 190-193; 3 t., b. l. 5-17, b. l. 22-29, 34-66, 71-136).

24Iš 2006 metų notarės patvirtintų sutarčių matyti, kad D. B. jose dalyvavo kaip šalis, pardavėja ar pirkėja arba kaip įgaliotas asmuo (4 t., b. l. 29-59, 61-65).

25Iš trišalių avanso sutarčių matyti, kokį nekilnojamąjį turtą pardavė ar padėjo parduoti tarpininkaudama UAB „( - )“ ir D. B. (4 t., b. l. 71-80).

26Iš kasos pajamų orderių matyti, kad įvairūs asmenys 2007-05-08–2007-05-10 UAB „( - )“ mokėjo tarpininkavimo mokesčius (4 t., b. l. 81-84).

27Iš įgaliojimų matyti, kokius įgaliojimus turėjo D. B. 2006–2007 m. (4 t., b. l. 93- 106, 113-200; 5 t., b. l. 2-8).

28Iš antstolių 2015 m. sausio mėn. pažymų matyti, kad iš skolininkės D. B. išieškotojų naudai išieškotos tam tikros pinigų sumos (4 t., b. l. 110-112).

29Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad D. B. 2013-07-15 I. S. pervedė 100 Lt, 2013-07-22 anstolės kontorai pervedė 100 Lt, 2013-06-25 T. A. pervedė 100 Lt, 2013-08-29, 2013-10-18 anstolės kontorai pervedė po 100 Lt, 2015-02-20 Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 100 Eur (5 t., b. l. 15-20).

30Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013, 2K-84/2014). BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele turto verte.

31Teismų praktikoje laikoma, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-462/2013, 2A-7-9/2013, 2K-55/2014, 2K-84/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo.

32Apgaulei nustatyti taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (byloje nustatoma situacija, kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš esmės pasunkintos). Baudžiamoji atsakomybė, aiškinant šį kriterijų, galima tik tuo atveju, kai skolininkas naudodamas apgaulę vengia įvykdyti prievolę. Tokais atvejais skolininkas atlieka veiksmus, dėl kurių nukentėjusiojo turima turtinė teisė, atitinkanti skolininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, neįgyvendinama, ir dėl objektyvių priežasčių nukentėjusiojo (kreditoriaus) teisių gynimas negalimas arba labai pasunkėja.

33Pažymėtina ir tai, kad viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo).

34Be to, gana svarbiu kriterijumi, padedančiu atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013). Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius pirmiau nurodytų kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms.

35Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamoji D. B. apgaule savo naudai per du kartus įgijo didelės vertės (viršijantį 250 MGL dydžio sumą) M. J. J. priklausantį turtą – 115 000 Lt (33 306,30 Eur) pinigų sumą. D. B. kaltė dėl šios veikos padarymo įrodyta nukentėjusiosios M. J. J., liudytojos I. S. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, abejoti jų patikimumu, objektyvumu, nes jie yra aiškūs, konkretūs, nuoseklūs viso proceso metu, patvirtina, papildo vieni kitus, atitinka rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes. Kaltinamosios parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie neatitinka įrodomosios bylos medžiagos.

36Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad tarp kaltinamosios D. B. ir nukentėjusiosios M. J. J. buvo susiklostę asmeniniai tarpusavio ryšiai – D. B. buvo M. J. J. dukros I. S. labai gera draugė, jos kartu mokėsi, D. B. ir M. J. J. gyveno kaimynystėje, taip pat bendraudavo. I. S. ir M. J. J. buvo paskolinusios pinigų D. B., ir ji skolas buvo grąžinusi. Be to, D. B. save pateikė kaip sėkmingą ir patikimą verslininkę, nekilnojamojo turto agentūros direktorę, turinčią daug sklypų, besiverčiančią nekilnojamuoju turtu. Dėl to I. S. užtikrino savo motinai, kad D. B. galima pasitikėti, kad ji tikrai grąžins skolą. Visos šios aplinkybės ir sudarė pakankamą pagrindą, paskatino nukentėjusiąją pasitikėti kaltinamąja ir paskolinti jai šios prašomas pinigų sumas. Apgaulė D. B. veiksmuose pasireiškė nukentėjusiosios suklaidinimu dėl jos, D. B., finansinių galimybių ir ketinimų (tikslo), nutylint, kad ji jau yra skolinga dideles pinigų sumas kitiems asmenims, nurodant, kad ji verčiasi nekilnojamuoju turtu, ir sudarant įspūdį, kad pinigai bus grąžinti nurodytu terminu, nors realiai tokio tikslo ji neturėjo. Tą patvirtina tolimesni jos veiksmai: užuot vykdžiusi savo pareigą nukentėjusiajai, ėmusis realių veiksmų, kad būtų įvykdytas prisiimtas įsipareigojimas, visiškai nevertindama savo realių galimybių grąžinti skolas, prisiėmė naujų finansinių įsipareigojimų kitiems asmenims, žaidė azartinius žaidimus, dėl to faktiškai tapo beturte, nes visas jos turtas buvo įkeistas arba areštuotas. Dėl to ir nukentėjusiosios pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso priemonėmis tapo problematiškas. Akivaizdu, kad jei nukentėjusioji būtų žinojusi šias aplinkybes, tikruosius kaltinamosios ketinimus, tikrąją jos finansinę padėtį, nebūtų skolinusi kaltinamajai pinigų. Nukentėjusiosios suklaidinimas dėl kaltinamosios ketinimų turėjo lemiamą įtaką jos apsisprendimui dėl pinigų perdavimo. Pažymėtina ir tai, kad nors D. B. pateikė teismui dokumentus, anot jos pačios, pagrindžiančius jos vykdytą nekilnojamojo turto veiklą, tačiau šie dokumentai nepagrindžia, kad ji iš šios veiklos gavo pajamų, iš kurių būtų galėjusi grąžinti per numatytą terminą pasiskolintus iš M. J. J. pinigus. D. B., įgydama M. J. J. turtą – pinigus, išsakė jai melagingus ketinimus, nuslėpdama tikruosius savo ketinimus negrąžinti skolos nustatytu terminu, dar skolintis iš kitų fizinių asmenų, lošti azartinius žaidimus, numatė, kad tuo padarys turtinę žalą M. J. J., kurią bus problemiška atlyginti, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Aptartoje kaltinamosios veikoje yra visi būtinieji BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes juos jungė vieningas sumanymas pasiskolinti daugiau pinigų iš nukentėjusiosios, kadangi žinojo apie jos gautus pinigus už parduotą žemę, kaltinamoji naudojo apgaulę prieš tą patį asmenį, pinigus įgijo iš to paties asmens, nusikalstami veiksmai buvo atliekami panašiu būdu ir aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui tarp jų.

37Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Kaltinamoji D. B. padarė vieną baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 5 dalis). Ji šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista, tačiau vėliau teista du kartus už analogiškus nusikaltimus, iš pateiktos pažymos Nr. 647030 matyti, kad D. B. nuo 2015-02-11 vykdo individualią nekilnojamojo turto agentūrų veiklą (5 t., b. l. 10). Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima skirti bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą pagal BK 61 straipsnio 3 dalies reikalavimus apskaičuotam šios bausmės vidurkiui. Ši bausmės rūšis, teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu. Kadangi D. B. šį nusikaltimą padarė prieš priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžius, jai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su minėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis pagal BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalių, 65 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ir D. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurį jai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, tačiau galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė viršija ketverius metus. Tai paneigia BK 75 straipsnio taikymo galimybę.

38Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

39Nukentėjusioji M. J. J. pareiškė 50 000 Lt (tai atitinka 14 481 Eur) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 14-15). Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Nurodyti tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, kuriais vadovaujasi teismas spręsdamas žalos atlyginimo dydžio klausimą. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes, kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan., neturtinės žalos pasekmes, kurios gali būti fizinio ir dvasinio pobūdžio. Pažymėtina, kad deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

40Šioje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamosios D. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji M. J. J. prarado didelės vertės turtą – esminę savo santaupų dalį, kaltinamoji veikė tyčia, apgaule, piktnaudžiaudama nukentėjusiosios pasitikėjimu, nusikaltimas padarytas prieš labiau socialiai pažeidžiamą garbaus amžiaus asmenį. Neabejotina, kad M. J. J. dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kaip neigiamų išgyvenimų pasekmė buvo ir nukentėjusiosios fizinės sveikatos pablogėjimas. Nukentėjusioji visa tai buvo priversta išgyventi nuo 2006 m. pabaigos, kai sutartu terminu kaltinamoji jai negrąžino skolos. Įvertintina ta aplinkybė, kad ją ir kaltinamąją siejo gan glaudūs asmeniniai santykiai, dėl to ji pasijuto dar skaudžiau apgauta. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas nėra smurtinio pobūdžio, nėra tiesiogiai nukreiptas į asmens sveikatą, nukentėjusiajai yra priteista skola iš kaltinamosios civilinio proceso tvarka. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamosios skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, nukentėjusiosios M. J. J. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai iš kaltinamosios priteisiant 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

41Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena (1 t., b. l. 29), kurioje yra AB „( - )“ informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

Nutarė

43D. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

44Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šią bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę D. B. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 3620 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų) baudą. Į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnius nuosprendžius.

45Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

46D. B. sulaikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

47Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jos sulaikymo dienos.

48Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

49Nukentėjusiosios M. J. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios D. B. nukentėjusiosios M. J. J. naudai priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

50Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, kurioje yra AB „( - )“ informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

51Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D.... 3. kaltinamoji D. B. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:... 4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. B. dėl jai pareikštų kaltinimų... 5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. J. J. parodė, kad D. B. buvo jos... 6. Liudytoja I. S. parodė, jog su kaltinamąja buvo geriausios draugės, ji... 7. Liudytoja R. Š. parodė, kad 2006 m. balandžio mėnesį įsidarbino į UAB... 8. Iš 2013-08-16 M. J. J. pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į prokuratūrą... 9. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. įsakymo kopijos... 10. Iš paskolos raštelių kopijos matyti, kad D. B. iš M. J. J. 2006-06-16... 11. Iš AB „( - )“ pateiktų M. J. J. banko sąskaitų išrašų matyti... 12. Iš anstolės pateiktos informacijos matyti, kad D. B. skolos dengimui į... 13. Iš UAB „( - )“ pateiktos informacijos matyti, kiek D. B. lankėsi „( -... 14. Iš UAB „( - ) “ pateiktos informacijos matyti, kiek D. B. lankėsi lošimo... 15. Iš 2006-06-15 sutarčių tarp D. B., V. V., V. M. matyti, kad buvo pratęstas... 16. Iš 2006-07-10 sutarčių tarp D. B., R. Z. ir V. V. matyti, kad buvo... 17. Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos... 18. Iš V. V., N. P., L. P., T. Š., I. S. pareiškimų (ieškinių), juos... 19. Iš 2014-07-29 akistatos tarp nukentėjusiosios M. J. J. ir D. B. protokolo... 20. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu... 21. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiu nustatyta,... 22. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti,... 23. Iš D. B. sąskaitų įvairiuose bankuose išrašų matyti, kaip jose vyko... 24. Iš 2006 metų notarės patvirtintų sutarčių matyti, kad D. B. jose dalyvavo... 25. Iš trišalių avanso sutarčių matyti, kokį nekilnojamąjį turtą pardavė... 26. Iš kasos pajamų orderių matyti, kad įvairūs asmenys... 27. Iš įgaliojimų matyti, kokius įgaliojimus turėjo D. B. 2006–2007 m. (4... 28. Iš antstolių 2015 m. sausio mėn. pažymų matyti, kad iš skolininkės D. B.... 29. Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad D. B. 2013-07-15 I. S. pervedė 100 Lt,... 30. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 31. Teismų praktikoje laikoma, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos,... 32. Apgaulei nustatyti taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties... 33. Pažymėtina ir tai, kad viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas... 34. Be to, gana svarbiu kriterijumi, padedančiu atskirti sukčiavimą nuo... 35. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus... 36. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad tarp kaltinamosios D.... 37. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai, teismas... 38. Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 39. Nukentėjusioji M. J. J. pareiškė 50 000 Lt (tai atitinka 14 481 Eur)... 40. Šioje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamosios D. B. nusikalstamų veiksmų... 41. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298... 43. D. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4... 45. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.... 46. D. B. sulaikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.... 47. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jos sulaikymo dienos.... 48. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki... 49. Nukentėjusiosios M. J. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš... 50. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD... 51. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali...