Byla e2A-124-370/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės ūkininkės I. J. (I. J.) ir atsakovių pagal priešieškinį uždarosios akcinės bendrovės „Pakera“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BANDUVA“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-140-253/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauslaukio statyba“ (nuo 2017 m. gruodžio 21 d. likviduojama dėl bankroto) patikslintą ieškinį atsakovei ūkininkei I. J. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „BANDUVA“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Pakera“, ir atsakovės ūkininkės I. J. priešieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sauslaukio statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „BANDUVA“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Pakera“ dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo bei vienašalių darbų perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, „If P&C Insurance AS“ filialas,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Sauslaukio statyba“ 2014 m. balandžio 25 d. patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės ūkininkės I. J. 46 986,45 Eur (162 234,80 Lt) skolą už atliktus darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
    1. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 9 d. ieškovė UAB „Sauslaukio statyba“ (toliau – ir rangovas) ir atsakovė ūkininkė I. J. (toliau – ir užsakovė) sudarė Statybos rangos sutartis Nr. 12/05/09-M1 (toliau – ir Sutartis 1) ir 12/05/09-M2-1 (toliau – Sutartis 2) (Sutartis 1 ir Sutartis 2 – toliau ir rangos sutartys) dėl 100 vietų karvidės su veršide ir sandėliu bei inžineriniais tinklais, taip pat mėšlidės ir srutų rezervuaro statybos darbų atlikimo.
    2. Šalys taip pat susitarė, kad esant būtinybei atlikti papildomus darbus, dėl rangos sutartyse nenumatytų atvejų, rangovui už tokius darbus turi būti atlyginama, be to, darbų kaina gali keistis dėl atsiradusių techninio projekto pakeitimų (rangos sutarčių 2.4 ir 2.5 punktai). Darbų atlikimo metu buvo priimami sprendimai atlikti papildomus darbus, o šiems sprendimams gamybinių susirinkimų metu pritardavo ir atsakovė. 2013 m. kovo 27 d. susirinkimo metu bylos šalys aptarė techniniame projekte nenumatytus 22 703,77 Eur

      4(78 391,58 Lt) vertės darbus. Ieškovė juos atliko, 2013 m. gegužės 20 d. pateikė atsakovei papildomai atliktų darbų aktus Nr. 2013-04-30/04-1, Nr. 2013-04-30/04-2,

      5Nr. 2013-04-30/04-3 ir PVM sąskaitą – faktūrą Serija SAU Nr. 001306. Šiuos dokumentus atsakovė priėmė pasirašydama Perduodamos dokumentacijos lydraštį Nr. 1. Nepaisant to, atsakovė negrąžino pasirašytų aktų bei sąskaitos, todėl ieškovė 2013 m. birželio 14 d. pakartotinai paprašė šiuos dokumentus grąžinti. Atsakovei nereaguojant ieškovė akte padarė atitinkamą įrašą ir 2013 m. birželio 27 d. pakartotinai išsiuntė dokumentus atsakovei. Atsakovė tik 2013 m. birželio 28 d. raštu atsisakė priimti jai vienašališkai perduotus papildomus dokumentus, motyvuodama tuo, kad ieškovė šiuos darbus privalėjo įvertinti pasirašydama rangos sutartis.

    3. Ieškovė papildomus darbus atliko ne savo iniciatyva, o atsižvelgdama į gamybinių pasitarimų, kuriuose dalyvavo ir atsakovė, kuri patvirtino darbų atlikimą, išvadas. Nurodė, kad minėti darbai atitinka papildomų darbų sąvoką, numatytą rangos sutarčių 2.4 punkte, nes darbai nebuvo numatyti techniniame projekte ir negalėjo būti ieškovės įvertinti ir numatyti sudarant rangos sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atliko papildomus darbus, kurie vienašališkai perduoti atsakovei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalis), atsakovė privalėjo sumokėti už juos pagal rangos sutarčių sąlygas, tačiau atsakovė iki šiol už ieškovės atliktus darbus nėra atsiskaičiusi, nors neginčija darbų atlikimo fakto.
    4. Ieškovė atliko ir vienašališkai perdavė atsakovei atliktus žvyro dangų įrengimo ir diendaržių gardų įrengimo darbus, kurių vertė 24 282,67 Eur (83 843,22 Lt). Kadangi darbai atlikti, atsakovė atliktų darbų rezultatu naudojasi, ji turi pareigą už atliktus darbus taip pat sumokėti.
  2. Atsakovė I. J. 2013 m. lapkričio 22 d. ir 2014 m. gegužės 19 d. atsiliepimais su patikslintu ieškiniu nesutiko.
    1. Atsakovė paaiškino, jog ieškovė 2013 m. kovo 26 d. komerciniu pasiūlymu atsakovei pasiūlė atlikti gardų įrengimo darbus, kurie nebuvo numatyti techniniame projekte, už 14 131,21 Eur (48 792,23 Lt). Ieškovė įsipareigojo atlikti gardų įrengimo darbus iki 2013 m. birželio 30 d., tačiau 2013 m. birželio 14 d. atsakovė buvo informuota, kad ieškovė negali atlikti šių darbų, nes nėra įrengtos galvijų tako betono dangos, kurių ieškovė neva neturėjo įrengti, nes tai papildomi, rangos sutarčių dokumentuose (įskaitant projektus) nenumatyti, darbai. Nepaisant to, ieškovė 2013 m. birželio 30 d. vienašališkai surašė atliktų darbų aktus už neva įrengtus galvanizuotus gardus galvijams, nors ieškovė niekada nebuvo atlikusi šių darbų, o šiuos gardus, kuriuos turėjo įrengti pagal šalių sudarytą papildomą susitarimą, paliko statybvietėje ir reikalauja iš atsakovės apmokėjimo.
    2. Kadangi atsakovei statybos darbų atlikimo terminas turėjo esminės reikšmės, nes statybos darbai buvo finansuojami banko lėšomis, o pagal paramos sutartį atsakovei norint gauti statybos darbams patirtų išlaidų kompensavimą, darbai privalėjo būti baigti, visi su tuo susiję dokumentai parengti (kadastrinių matavimų byla) ir veiksmai atlikti (objektai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, apdrausti) bei mokėjimo prašymas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau – ir Agentūra) pateiktas iki 2013 m. rugsėjo 30 d., dėl to atsakovė, nutraukusi su ieškove Sutartį 1, 2013 m. rugpjūčio 28 d. sudarė darbų atlikimo sutartį su kitu rangovu – UAB „Autodiga“, kuris įsipareigojo įrengti galvijų tako betono dangas, kurios buvo numatytos pagal techninį projektą ir darbo projektą ir kurias privalėjo įrengti ieškovė, bei gardus galvijų praėjimo takuose. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti 14 131,21 Eur (48 792,23 Lt) sumą už galvanizuotus gardus galvijams, kadangi šių darbų ieškovė neatliko.
    3. Žvyro dangos ir visų kitų dangų įrengimo darbai turėjo būti baigti iki 2013 m. birželio 30 d., tačiau ieškovė iki šio termino nebaigė įrengti žvyro dangos. Nepaisant to, ieškovė 2013 m. birželio 30 d. vienašališkai surašė atliktų darbų aktą už žvyro dangas, nors 2013 m. liepos 12 d. akte dėl darbų baigtumo ir kokybės užfiksuota, kad žvyro dangos nebaigtos įrengti. Atsakovei atlikus žvyro dangų tyrimus paaiškėjo, kad žvyro dangos buvo įrengtos netinkamai, todėl ieškovė žvyro dangas taisė. Atsakovė 2013 m. rugsėjo 13 d. pasirašė statybos darbų perdavimo statytojui aktą, kuriuo priėmė tik žvyro dangas bei užfiksavo neatliktus darbus, tačiau vėliau paaiškėjo, kad žvyro dangų įrengimui ieškovė panaudojo netinkamas medžiagas, todėl dangas reikia įrenginėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas už žvyro dangų įrengimą priteisti iš atsakovės 10 151,47 Eur (35 050,99 Lt) yra nepagrįstas ir atmestinas.
  3. Atsakovė I. J. 2015 m. balandžio 17 d. patikslintame priešieškinyje teismo prašė: 1) priteisti solidariai iš UAB „Sauslaukio statyba“, UAB „BANDUVA“ ir UAB „Pakera“ 85 591 Eur betono dangų defektų (įskaitant srutovežio aikštelės defektus) šalinimo išlaidų; 2) priteisti solidariai iš UAB „Sauslaukio statyba“ ir UAB „BANDUVA“ 54 996 Eur stogų defektų (išskyrus lietvamzdžių defektus) šalinimo išlaidų; 3) priteisti iš UAB „Sauslaukio statyba“ 20 492 Eur žvyro dangų defektų šalinimo išlaidų; 4) priteisti solidariai iš UAB „Sauslaukio statyba“ ir UAB „Pakera“

    654 874,99 Eur kitų teismo eksperto L. U. teismo ekspertizės akte nurodytų defektų šalinimo išlaidų; 5) priteisti iš UAB „Sauslaukio statyba“ 19 784,81 Eur už neatliktus diendaržių su natūralia danga įrengimo, diendaržių aptvėrimų, pamatų hidroizoliacijos prijungiant žvyro dangas prie pastatų įrengimo darbus; 6) priteisti iš UAB „Sauslaukio statyba“ 26 065,80 Eur dydžio netesybas už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą; 7) priteisti solidariai iš UAB „Sauslaukio statyba“, UAB „BANDUVA“ ir UAB „Pakera“ 6 574,66 Eur nuostolių, susijusių su ekspertizėmis ir tyrimais, faktinių aplinkybių konstatavimu dėl atsakovių netinkamai ir aplaidžiai atliktų darbų; 8) pripažinti negaliojančiais UAB „Sauslaukio statyba“ vienašališkai surašytus atliktų darbų aktus Nr. 2013-04-30/08-1, Nr. 2013-04-30/08-2, Nr. 2013-04-30/08-3, Nr. 2013-06-30/14-1,

    7Nr. 2013-06-30/14, taip pat 2013 m. rugsėjo 13 d. statybos darbų perdavimo statytojui aktą;

    89) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jei, teismo nuomone, pagal I. J. reikalavimus nebūtų pagrindo taikyti atsakovėms solidariąją atsakomybę, tokiu atveju prašo teismo nustatyti atsakovių dalinės atsakomybės ribas ir atitinkamai iš kiekvienos atsakovės priteisti defektų šalinimo išlaidas ir kitų nuostolių atlyginimo sumas.

    1. Priešieškinio reikalavimus atsakovė grindžia 2015 m. sausio 27 d. teismo eksperto

      9L. U. ekspertizės aktu.

    2. Paaiškino, jog 2008 m. gruodžio 19 d. pagal UAB „BANDUVA“ (toliau – ir projektuotojas) parengtą techninį projektą atsakovė gavo statybos leidimą 100 vietų karvidei su veršide ir sandėliu statyti. 2011 m. spalio 24 d. I. J. ir Agentūra sudarė paramos sutartį, kurios pagrindu I. J. įsipareigojo modernizuoti mėsinės galvininkystės ūkį. Atsižvelgiant į tai, ji pateikė kvietimus potencialiems rangovams dalyvauti apklausoje ir pateikti komercinius pasiūlymus 100 vietų karvidės su veršide ir sandėliu bei inžineriniais tinklais ir mėšlidės bei srutų rezervuaro statybos darbams atlikti pagal techninį projektą ir jo pakeitimus. Vienas iš kvietimų buvo pateiktas ir UAB „Sauslaukio statyba“. UAB „Sauslaukio statyba“ pateikė 2012 m. balandžio 10 d. pasiūlymus minėtiems statybos darbams atlikti. Kadangi UAB „Sauslaukio statyba“ pasiūlyta darbų kaina buvo mažiausia, šalys sudarė Sutartį 1 dėl 100 vietų karvidės su veršide ir sandėliu bei inžineriniais tinklais statybos darbų atlikimo ir Sutartį 2 dėl mėšlidės bei srutų rezervuaro statybos darbų atlikimo. Šiomis rangos sutartimis UAB „Sauslaukio statyba“ įsipareigojo atlikti jose (įskaitant rangos sutarčių prieduose) numatytus darbus, o I. J. įsipareigojo už atlikus darbus atsiskaityti rangos sutartyse nustatyta tvarka.
    3. 2012 m. gegužės 8 d. I. J. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 220 su UAB „Pakera“ dėl statinio statybos techninės priežiūros atlikimo. 2012 m. gegužės 28 d. I. J. su UAB „BANDUVA“ sudarė Statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį, o 2012 m. birželio 1 d. –Projektavimo rangos sutartį Nr. 34P/12 dėl statinio statybos darbo projekto parengimo.
    4. UAB „Sauslaukio statyba“ visus rangos sutartyse numatytus darbus įsipareigojo atlikti ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio 10 d. (rangos sutarčių 4.1 punktai). Šis terminas I. J. turėjo esminės reikšmės, kadangi prasidedant šaltajam metų periodui, visi laikomi gyvuliai privalėjo būti suvaromi į uždaras patalpas.
    5. 2012 m. liepos 4 d. I. J. ir UAB „Sauslaukio statyba“ sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties 1, kuriuo šalys susitarė, kad UAB „Sauslaukio statyba“ vietoj priešgaisrinio rezervuaro privalo iškasti priešgaisrinį tvenkinį. Statybos darbų termino pabaiga pagal šį susitarimą liko ta pati (2012 m. lapkričio 10 d.). Atsižvelgiant į tai, 2012 m. liepos 10 d. UAB „Sauslaukio statyba“ nurodė, kad iki 2012 m. liepos 16 d. yra reikalingas pakoreguotas techninis projektas dėl priešgaisrinio tvenkinio įrengimo. Tuo atveju, jeigu UAB „Sauslaukio statyba“ iki minėtos datos negaus pakoreguoto techninio projekto, statybos darbų atlikimo terminas turės būti atidėtas iki 2013 m. gegužės 31 d., tačiau šalys jokių susitarimų dėl statybos darbų termino pratęsimo nesudarė.
    6. 2012 m. spalio 31 d. UAB „Sauslaukio statyba“ informavo I. J., kad statybos darbų atlikimo terminas turi būti atidėtas iki 2012 m. gruodžio 28 d., tačiau nuo 2012 m. lapkričio 20 d. ji galės eksploatuoti karvidę, išskyrus buitines patalpas, nuo 2012 m. gruodžio 3 d. mechanizuotai šerti gyvulius karvidėje, nuo 2012 m. gruodžio 5 d. eksploatuoti veršidę, išskyrus buitines patalpas, nuo 2012 m. gruodžio 17 d. eksploatuoti betoninę aikštelę tarp mėšlidės ir karvidės su veršide, o nuo 2012 m. gruodžio 21 d. mechanizuotai šerti gyvulius veršidėje. Minėtus objektus I. J. pradėjo eksploatuoti UAB „Sauslaukio statyba“ nurodytomis datomis arba nežymiai vėliau. Pradėjus eksploatuoti karvidę ir veršidę, UAB „Sauslaukio statyba“ toliau vykdė kai kuriuos statybos darbus, tačiau jokie dalies darbų rezultato perdavimo aktai tuo metu tarp šalių nebuvo sudaryti. Rangovui vėluojant atlikti sulygtus darbus, tačiau leidus eksploatuoti dalį objektų, 2012 m. gruodžio 13 d. I. J. su UAB „Sauslaukio statyba“ sudarė Papildomą susitarimą Nr. 2 prie Sutarties 1, kuriuo buvo pratęstas darbų atlikimo terminas iki 2013 m. kovo 4 d., o dangų įrengimo – vėliausiai iki 2013 m. birželio 30 d. Šalys šiuo susitarimu taip pat sutarė, kad rangovui vėluojant įrengti dangas nustatytu terminu, rangovas už kiekvieną pradelstą dieną moka užsakovei 500 Lt (144,81 Eur) dydžio baudą.
    7. Pradėjus eksploatuoti dalį statybos objektų, išryškėjo veršidės stogo, betono dangų, karvidės sienų defektai, kondensato kaupimasis ir vandens lašėjimas. Apie atsiradusius defektus užsakovė informavo rangovą bei pareikalavo juos pašalinti. Kai kurie iš nustatytų defektų buvo pašalinti, tačiau netinkamai.
    8. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Sauslaukio statyba“ nespėjo sulygtu terminu baigti darbų, užsakovė ir rangovas 2013 m. kovo 18 d. sudarė Papildomą susitarimą Nr. 3 prie Sutarties 1, kuriuo buvo pratęstas statybos darbų atlikimo terminas iki 2013 m. balandžio 1 d. (dangų, išskyrus žvyro dangas) įrengimo terminas liko tas pats, t. y. iki 2013 m. birželio 30 d.).
    9. 2013 m. kovo 29 d. šalys sudarė Statybos darbų perdavimo statytojui aktą, kuriuo rangovas perdavė užsakovei dalį darbų, o šio akto priede rangovas ir techninis prižiūrėtojas UAB „Pakera“ (toliau – ir techninis prižiūrėtojas) užfiksavo UAB „Sauslaukio statyba“ neatliktus statybos darbus ir atliktų darbų defektus.
    10. 2013 m. balandžio 26 d. I. J. buvo išduotas statybos užbaigimo aktas, o tuo metu rangovas pradėjo įrenginėti galvijų praėjimo takus, atlikinėjo kai kuriuos gerbūvio darbus, įrenginėjo šlaitus, pagal supaprastintą lietaus surinkimo sistemos techninį projektą įrenginėjo požeminę lietaus surinkimo sistemą. 2013 m. gegužės 20 d. rangovas pateikė užsakovei vienašalius atliktų darbų aktus Nr. 2013-04-30/08-1, Nr. 2013-04-30/08-2, Nr. 2013-04-30/08-3 bei PVM sąskaitą – faktūrą už tariamai 2013 m. balandžio mėn. atliktus darbus: šlaitinių stogų dengimą plieniniais profiliuotais lakštais, stogų dengimą PVC danga, pamatų blokų ir sijų montavimą, sienų apkalimą lentomis, medinių sienų paviršių padengimo „Pinoteks“ ir medinių atskirų detalių ir atskirų vietų padengimo ugniai atspariais dažais darbus, karnizų apkalimo darbus, lubų paviršių aptaisymo „Cetris“ plokštėmis darbus. Rangovas už minėtus darbus pareikalavo užsakovės sumokėti 22 703,77 Eur (78 391,58 Lt) sumą, šiuos darbus įvardydamas papildomais, rangos sutarčių dokumentuose nenumatytais, darbais, nors jie buvo numatyti rangos sutarčių dokumentuose (įskaitant techninį projektą).
    11. 2013 m. birželio 30 d. rangovas vienašališkai surašė atliktų darbų aktus už neva įrengtus galvanizuotus gardus ir žvyro dangą, tačiau statybos dalyviai (įskaitant ir UAB „Sauslaukio statyba“) 2013 m. liepos 12 d. akte dėl darbų baigtumo ir kokybės pažymėjo, kad galvanizuoti galvijų gardai nėra įrengti. Nepaisant to, rangovas 2013 m. rugpjūčio 12 d. vienašališkai surašė galvanizuotų gardų galvijams perdavimo – priėmimo aktą ir reikalauja užsakovės už pristatytus, tačiau neįrengtus gardus ir būtent už gardų įrengimo darbus sumokėti 14 131,21 Eur (48 792,23 Lt).
    12. Žvyro dangos ir visų kitų dangų įrengimo darbai taip pat nebuvo baigti laiku iki 2013 m. birželio 30 d. (šio sprendimo 2.3 papunktis).
    13. Statybos dalyviai 2013 m. liepos 12 d. akte dėl darbų baigtumo ir kokybės užfiksavo rangovo neatliktus arba netinkamai atliktus darbus, todėl užsakovė pareikalavo rangovo iki 2013 m. liepos 24 d. atlikti visus pagal Papildomą susitarimą Nr. 3 numatytus darbus, kuriuos rangovas privalėjo atlikti iki 2013 m. birželio 30 d. bei visus kitus darbus, tačiau rangovas iki minėto termino net nepradėjo jų atlikinėti, todėl užsakovė 2013 m. liepos 31 d. informavo rangovą, kad nutraukia Sutartį 1. Atsižvelgiant į tai, užsakovė dėl neatliktų darbų sudarė sutartį su kitu rangovu UAB „Autodiga“, kuriam už galvijų tako betono įrengimo darbus sumokėjo 51 786,79 Lt, o už gardų įrengimo darbus – 55 503,91 Lt (šio sprendimo

      102.2 papunktis).

    14. Atsakovė, tikėdamasi, kad rangovas pašalins statybos dalyvių užfiksuotus bei naujai atsiradusius garantinio laikotarpio defektus, 2013 m. rugsėjo 25 d. sudarė su rangovu protokolą – aktą dėl garantiniu laikotarpiu nustatytų defektų pašalinimo, kuriuo rangovas kai kuriuos nustatytus defektus įsipareigojo pašalinti iki 2013 m. spalio 15 d., o dėl likusių defektų protokolo – akto priede, kurį vėliau pateikė atsakovei, pareiškė nesutinkantis. Nepaisant to, rangovas nei pripažintų, nei nepripažintų defektų nepašalino.
    15. Garantiniu laikotarpiu atsirado statybos darbų defektai, kurie nustatyti bylos nagrinėjimo metu atlikus ekspertizę. Ekspertizės akte dėl dalies defektų nustatyta statinio statybos projektuotojo UAB „BANDUVA“ ir techninio prižiūrėtojo UAB „Pakera“ atsakomybė. Rangovas atsakingas už defektus, kurių šalinimo išlaidos sudaro, iš viso 215 953,99 Eur sumą, projektuotojas UAB „BANDUVA“ atsakingas už betono dangų ir stogo defektus, kurių šalinimo išlaidos sudaro 140 587 Eur sumą, techninis prižiūrėtojas UAB „Pakera“ atsakingas už visus defektus (išskyrus žvyro dangų defektus), kurių šalinimo išlaidos sudaro 195 461,99 Eur sumą. Vadovaudamasi teismo eksperto L. U. ekspertizės aktu laiko, kad betono šalinimo išlaidos sudaro 85 591 Eur sumą. Remdamasi CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, atsakovė prašo iš visų atsakovių pagal priešieškinį solidariai priteisti 85 591 Eur betono dangų defektų (įskaitant srutovežio aikštelės defektus) šalinimo išlaidų. Už stogų defektus (išskyrus lietvamzdžių defektus) yra atsakingi statybos rangovas ir statinio statybos projektuotojas UAB „BANDUVA”, defektų šalinimo išlaidos sudaro 54 996 Eur sumą. Už žvyro dangų defektus atsako statinio statybos rangovas, šių defektų šalinimo išlaidos sudaro

      1120 492 Eur sumą. Už visus kitus defektus yra atsakingi rangovas ir techninis prižiūrėtojas, šių defektų šalinimo išlaidos sudaro 54 874,99 Eur sumą.

    16. Pagal užsakovės ir rangovo 2013 m. kovo 18 d. sudarytą Papildomą susitarimą Nr. 3 prie Sutarties 1 rangovas buvo įsipareigojęs neatlygintinai atlikti diendaržių su natūralia danga įrengimo, diendaržių aptvėrimų, pamatų hidroizoliacijos prijungiant žvyro dangas prie pastatų įrengimo, lietvamzdžių iš diendaržių pusės įrengimo ir priverstinės ventiliacijos įrengimo darbus. Kadangi šie darbai iš esmės buvo susiję su projektavimo klaidomis, šiuo susitarimu rangovas pareiškė, kad neatlygintinas darbų atlikimas neprieštarauja jo interesams, kadangi tai susiję su rangovo ir projektuotojo atskiru susitarimu. Nepaisant to, minėti darbai, kurių vertė 26 756,42 Eur (92 384,56 Lt), atlikti nebuvo. Šių darbų atlikimas kainuoja 19 784,81 Eur (68 313 Lt), todėl užsakovė už neatliktus darbus reikalauja šios sumos atlyginimo iš rangovo.
    17. Užsakovė už statybos darbus sumokėjo, tačiau garantiniu laikotarpiu nustačius rangovo atliktų darbų trūkumus, ji turi teisę reikalauti, kad rangovas atlygintų darbų trūkumų šalinimo išlaidas (sumokėtų trūkumų ištaisymo kainą).
    18. Projektuotojo (atsakovės UAB „BANDUVA“) atsakomybę grindžia tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą, projektuotojas turi pareigą garantuoti, kad parengtas statinio projektas, be kita ko, užtikrintų, kad pastatytas statinys atitiktų Statybos techninio reglamento STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ reikalavimus, ir atsako, jeigu dėl parengto projekto sprendinių yra pažeidžiami šie reikalavimai. Šiuo atveju eksperto L. U. ekspertizės akte nustatyta, kad projekte turėjo būti numatyta ne žemesnė kaip C30/37 betono klasė, tačiau buvo numatyta tik C25/30 klasė. Taip pat ekspertizės akte yra nustatyta UAB „BANDUVA“ atsakomybė už stogo defektus, kurią atsakovė grindžia CK 6.703 straipsniu, kuriame įtvirtinama projektuotojo atsakomybė už netinkamą techninių dokumentų parengimą, už statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų.
    19. Teismo eksperto L. U. ekspertizės akte taip pat nustatyti defektai, už kuriuos yra atsakingas techninis prižiūrėtojas, tinkamai nevykdęs Statybos įstatymo 16 straispnio 2 dalies 1 punkte bei Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 18.1 punkte numatytų pareigų.
    20. Rangovo atsakomybę grindžia CK 6.695 straipsnio 1 dalimi, 6.697 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 6.698 straipsnio 1 dalimi.
    21. Atsižvelgiant į tai, kad defektai atsiradę dėl statybos rangovo, projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo veiksmų (neveikimo) visumos, todėl UAB “Sauslaukio statyba”, UAB „BANDUVA“ ir UAB „Pakera“ atsakomybė už defektus yra solidari.
    22. Rangovo surašyti atliktų darbų aktai Nr. 2013-04-30/08-1, Nr. 2013-04-30/08-2 ir

      12Nr. 2013-0430/08-3, pagal kuriuos jis iš atsakovės reikalauja apmokėjimo, yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi visi juose nurodomi darbai, kuriuos rangovas įvardija papildomais, iš tiesų buvo numatyti statinio statybos projekte, užsakovė nedavė jokio atskiro sutikimo minėtuose atliktų darbų aktuose įvardijamiems papildomiems darbams atlikti, o šie darbai buvo atlikti žymiai anksčiau nei 2013 m. balandžio mėn., be to, dėl šių darbų atlikimo nebuvo atlikti jokie techninio projekto pakeitimai, nepasirašyta papildoma sutartis su projektuotoju, neatlikta projekto ekspertizė (Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalį), taip pat užsakovė nepasirašė techniniame projekte dėl pritarimo jo pakeitimams, dėl to vienašaliai atliktų darbų aktai Nr. 2013-0430/08-1, Nr. 2013-04-30/08-2 ir Nr. 2013-04-30/08-3 pripažintini negaliojančiais.

    23. 2013 m. birželio 30 d. vienašališkai surašytas atliktų darbų aktas Nr. 201306-30/14-1 pripažintinas negaliojančiu (šio sprendimo 2.1, 2.2 ir 3.11 papunkčiai).
    24. 2013 m. rugsėjo 13 d. vienašališkai surašytas atliktų darbų aktas Nr. 2013-06-30/14 pripažintinas negaliojančiu (šio sprendimo 2.3 papunktis).
    25. Remiantis 2012 m. gruodžio 13 d. Papildomu susitarimu Nr. 2 prie Sutarties 1 (šio sprendimo 3.6 papunktis), rangovui, neužbaigus žvyro dangų įrengimo darbų iki 2013 m. gegužės 30 d., t. y. jas vėluojant įrengti 74 dienas, ir neįrengus diendaržių su natūralia danga, rangovas turi sumokėti 26 065,80 Eur (90 000 Lt) dydžio netesybas (30 d. x 6 mėn. x 500 Lt) už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą.
    26. Dėl netinkamai ir aplaidžiai atliktų darbų, užsakovės lėšomis buvo atliekamos su darbais susijusios ekspertizės ir tyrimai, taip pat ji buvo priversta kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Su tuo susiję nuostoliai, kurių atlyginimo atsakovė reikalauja, iš viso sudaro 6 574,66 Eur (22 701 Lt) sumą.
  4. Ieškovė UAB „Sauslaukio statyba“ su priešieškiniu nesutiko.
    1. UAB „Sauslaukio statyba“ atsiliepimuose nurodė, kad visi statybos darbai yra atlikti pagal užsakovės pateiktus projektus ir rangos sutarčių sąlygas, priimti jos samdyto, techninę priežiūrą vykdžiusio specialisto, patvirtinusio, jog statybos darbai atlikti pagal reikalavimus. Statinys buvo priimtas valstybinės komisijos ir eksploatuojamas.
    2. Dėl betono dangų defektų: ekspertas L. U. netinkamai nustatė aikštelės sluoksnių storius, nes nesivadovavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. V-18 „Dėl Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklių ĮT SBR 07 patvirtinimo“ reikalavimais. Mano, jog dėl netinkamai parinktos betono klasės nėra jo atsakomybės ir teismo ekspertizės akte nustatytas netinkamas pažeidimų ištaisymo būdas, kuris yra neadekvatus galimiems pažeidimams ir jų mastui.
    3. Dėl žvyro dangos defektų: L. U. teismo ekspertizės akte nurodyta, kad netinkamai įrengta žvyro danga yra dėl nepakankamai detalizuotų darbo projekto sprendinių. Ieškovė nėra atsakinga už darbo projekto sprendinių detalizavimą. Esamomis sąlygomis buvo galima įrengti (ir buvo įrengta ir naudojama) žvyro aikštelė, atitinkanti projekto reikalavimus.
    4. Dėl stogo defektų: rangovas negali būti laikomas atsakingu už darbus, kuriuos atliko laikydamasis darbo projekto sprendinių, neprivalo dengti galbūt nustatytų defektų išlaidų, nes jos nėra susijusios su atliktų darbų dalimi.
    5. Dėl karvidės ir veršidės mūro blokelių defektų: užpildyti betono blokelius projekte buvo numatyta tik tose sienose, kuriose yra vartai. Rangovo įsitikinimu, įvertinus tai, jog betono blokelių užpildymas buvo numatytas ne visose sienose, o tik tose, kuriose yra vartai, teismo eksperto L. U. nurodytas metalo kiekis ir defektų šalinimo išlaidų suma yra akivaizdžiai per dideli ir niekuo nepagrįsti.
    6. Dėl karvidės ir veršidės sienų lentų ir atskirų medinių detalių bei vietų paviršių padengimo „Pinoteks“ ir ugniai atspariais dažais: L. U. ekspertizės akte minimos lentos nepatenka nė į vieną iš teismo ekspertizės akte cituojamoje techninio projekto lentelėje nurodytą statinių elementų grupę, todėl tiriamosios lentos negali būti laikomos nelaikančiąja siena ir jai negali būti taikomi techninio projekto lentelėje nurodyti ugniaatsparumo reikalavimai.
    7. Dėl priešgaisrinio vandens telkinio defektų: darbo projekte yra parodytas priešgaisrinio vandens telkinio pjūvis, kuriame sutartiniais ženklais parodytas gruntas. Daugiau jokių medžiagų darbo projekto pjūvyje nėra pažymėta. Darbo projekto brėžinyje nebuvo numatyta įrengti PVC membraną, smėlio pasluoksnį, nebuvo numatytas šlaitų tvirtinimas. Tikėtina, tvenkinio šlaitas nuslinko, o ne buvo įrengtas esamu atstumu nuo pastato. Šiuo atveju rangovas negali būti laikomas atsakingu už tokius tariamus defektus, kurie nėra susiję su jo atliktais darbais, ir neprivalo dengti tokių tariamų defektų šalinimo išlaidų.
    8. Dėl šulinių defektų: ekspertas L. U. faktiškai nenustatė, iš kur šulinyje kaupiasi vanduo.
    9. Šiuo atveju galima tik dalinė atsakomybė (ir tik nustačius faktą, jog viena ar kelios atsakovės pagal priešieškinį yra atsakingos už tariamus defektus), atsižvelgiant į konkrečiai konstatuotus vienos ar kitos atsakovės atliktus netinkamus veiksmus, jų sukeltas pasekmes ir atsakovių kaltės laipsnį.
  5. Atsakovė pagal priešieškinį UAB „Pakera“ atsiliepime su priešieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad visos atsakovės negali ir neprivalo užsakovei atsakyti pagal jos pareikštus reikalavimus solidariai. Dalinės civilinės atsakomybės ribas priešieškinyje privalėjo nurodyti atsakovė. Užsakovė nepateikė savo argumentų, kaip jos nurodomos žalos atsiradimui turėjo įtakos techninio prižiūrėtojo veiksmai, o nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei taikyti yra būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis bei priežastinį ryšį tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už defektus asmenų veiksmų, todėl nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp priešieškinyje nurodytų defektų ir UAB „Pakera“ veiksmų.
  6. Atsakovė pagal priešieškinį UAB „BANDUVA“ atsiliepime su jai pareikšta priešieškinio dalimi dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su betono dangų bei stogo defektų pašalinimu, nesutiko.
    1. Atsakovė, kaip projektuotojas, įsipareigojimus užsakovei įvykdė tinkamai – parengtas statybos techninis projektas atitinka projekto rengimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl užsakovės išdėstyti statinio trūkumai, kildinami iš netinkamo statinio suprojektavimo, ir atitinkamai reikalavimas atlyginti nuostolius už betono dangų bei stogo defektų pašalinimą yra nepagristi.
    2. Dėl betono dangų defektų: pagal projektą įrengta C25/30 klasės betono danga atitinka tiek techniniame statybos reglamente STR 2.06.03:2001 ,,Automobilių keliai“, tiek techniniame statybos reglamente STR 2.05.05:2005 ,,Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ nustatytas sąlygas ir reikalavimus betono dangoms. UAB ,,BANDUVA“, rengdama techninį projektą, ir jame nurodydama betono dangos klasę, pagristai vadovavosi STR ,,Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėmis KPT SDK 07“ bei STR 2.06.03:2001 ,,Automobilių keliai“, kuris, priešingai, nei aiškina užsakovė, projektavimo sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu buvo galiojantis. Priešieškinyje nurodoma betono klasė C30/37 nei statytojo pateiktoje projektavimo užduotyje, nei projektavimo sąlygų sąvade, nei kituose statytojo dokumentuose nebuvo numatyta, t. y. kad betoninė karvidės kiemo kelio danga bus veikiama chloridų ar kitų agresyvių veiksnių. Užsakovė, pateikdama projektavimo užduotį ir tam reikalingus dokumentus ir informaciją, nenustatė jokių papildomų reikalavimų. Pavedimas buvo vykdomas pagal pateiktą projektavimo užduotį, projektavimo sąlygų sąvadą ir laikantis teisės aktų reikalavimų.

      13

    3. Dėl stogo defektų: byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad yra pagrindas projektuotojo civilinei atsakomybei. Nors teismo eksperto L. U. teismo ekspertizės akte yra pažymėta, kad darbo projekte nėra suprantama ir pakankamai detalizuota, kur nueina stogo hidroizoliacinis sluoksnis, tačiau esant netinkamai ar neaiškiai parengtam darbo projektui statybos darbų vadovas turi kreiptis į statinio projektuotoją ir reikalauti pataisyti projektą (STR 2.05.02:2008 ,,Statinių konstrukcijos. Stogai“). Šiuo atveju dėl netinkamo lietaus nuleidimo nuo stogo yra atsakingi statybininkai, turėję arba kreiptis į projektuotojus dėl mazgo detalizavimo, arba nuleisti vandenį, kaip to reikalaujama statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 ,,Statinių konstrukcijos. Stogai“ 15 punkte.
  7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „If P&C Insurance AS“ filialas atsakovės pagal priešieškinį UAB „BANDUVA“ pusėje, atsiliepime priešieškinio nepripažino ir manė, kad jis turėtų būti atmestas UAB „BANDUVA“ atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad teismo ekspertui L. U. suteiktas atestatas Nr. 17803 nesuteikia teisės vertinti statybos produktų parinkimo, t. y. betono klasę.
  8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ atsakovės pagal priešieškinį UAB „Sauslaukio statyba“ pusėje, atsiliepime priešieškinio nepripažino, sutiko su rangovo atsiliepime į priešieškinį išdėstytomis nuostatomis dėl faktinių aplinkybių ir jų vertinimo.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Sauslaukio statyba“ iš atsakovės I. J. 24 282,68 Eur sumą už atliktus darbus, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už visą priteistą 24 282,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014 m. balandžio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusius ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė I. J. defektų šalinimo išlaidas: iš UAB „Sauslaukio statyba“ – 67 447,09 Eur, iš UAB „BANDUVA“ –10 376,48 Eur, iš UAB „Pakera“ – 20 752,95 Eur; priteisė I. J. iš UAB „Sauslaukio statyba“ 1 071,52 Eur netesybų; pripažino negaliojančiais UAB „Sauslaukio statyba“ vienašališkai surašytus atliktų darbų aktus Nr. 2013-04-30/08-1, Nr. 2013-04-30/08-2 ir Nr. 2013-04-30/08-3, o likusią priešieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei UAB „Sauslaukio statyba“ iš atsakovės I. J. 635,37 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio valstybei; priteisė valstybės naudai iš UAB „Sauslaukio statyba“ 548,25 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jai buvo atidėtas; priteisė valstybės naudai iš I. J. 1 811,28 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jai buvo atidėtas; priteisė valstybės naudai žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas, iš UAB „Sauslaukio statyba“ – 738,11 Eur, iš UAB „BANDUVA“– 106,97 Eur, iš UAB „Pakera“ – 224,64 Eur. Iš I. J. priteisė teisinės pagalbos išlaidas: UAB „Sauslaukio statyba“ – 1 000 Eur, UAB „BANDUVA“ – 2 128,7 Eur, UAB „Pakera“ – 419 Eur, „If P&C Insurance AS“ filialui – 1 350 Eur. Ieškovei UAB „Sauslaukio statyba“ priteisė patirtas ekspertizės išlaidas: iš I. J. – 11 045,72 Eur, iš UAB „BANDUVA“ – 652,34 Eur, iš UAB „Pakera“ – 1 304,68 Eur.
  2. Teismas sutiko su užsakovės argumentais, kad atliktų darbų aktuose Nr. 2013-04-30/04-1,

    14Nr. 2013-04-30/04-2 ir Nr. 2013-04-30/04-3 nurodyti darbai buvo atlikti dar iki 2013 m. kovo–balandžio mėnesių ir nelaikytini papildomais darbais, kadangi yra numatyti techniniame projekte, todėl konstatavo, kad ieškovė neįrodė šio savo reikalavimo pagrįstumo, todėl šią ieškinio dalį atmetė, o priešieškinio dalį tenkino pripažindamas minėtus atliktų darbų aktus negaliojančiais.

  3. Atsakovė už žvyro dangos įrengimo darbus, numatytus techniniame projekte, nesumokėjo, o priešieškinyje prašė priteisti žvyro dangų šalinimo išlaidas, todėl atsakovė, atsisakydama sumokėti už su defektais atliktus darbus, numatytus techniniame projekte, priešieškiniu siekia, kad būtų atlygintos defektų šalinimo išlaidos, t. y. naudojasi dviem alternatyviomis CK 6.665 straipsnio 1 dalies numatytomis teisėmis savo pažeistiems interesams ginti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus, o atsakovė turi teisę į darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 10 151,47 Eur už žvyro dangų įrengimo darbus, o priešieškinio dalį dėl vienašališkai surašytų atliktų darbų akto Nr. 2013-06-30/14, taip pat 2013 m. rugsėjo 13 d. statybos darbų perdavimo statytojui akto pripažinimo negaliojančiais atmetė.
  4. Teismas nustatė, kad pagal rangos sutartis ir lokalines sąmatas galvanizuotų gardų įrengimas nebuvo numatytas. Dėl šių papildomų darbų buvo susitarta vėliau, patvirtinus ieškovės pasiūlymą ir sąmatą. Teikiant pasiūlymą dėl gardų įrengimo darbų, buvo numatyta šių darbų kaina –

    1548 792,23 Lt su PVM. Gardai, kuriuos rangovas nupirko iš atsakovės nurodyto tiekėjo, buvo pristatyti atsakovei ir palikti statybos teritorijoje. Pačių gardų sumontuoti ieškovė negalėjo, nes atsakovė nesudarė sutarties su ieškove ir / ar kitu rangovu ir nebuvo atlikti betono dangų įrengimo darbai (nutraukus su ieškove Sutartį 1, betono dangų įrengimo darbus, ant kurių turėjo būti montuojami gardai, atliko kitas tiekėjas), todėl atsakovei atsisakius pasirašyti aktą už pristatytus gardus, ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai pasirašyti aktą Nr. 2013-06-30/14-1, o atsakovė turi pareigą jį apmokėti. Tenkinus šią ieškinio dalį, priešieškinio dalis dėl vienašališkai surašyto atliktų darbų akto Nr. 2013-06-30/14-1 pripažinimo negaliojančiu atmesta.

  5. Teismas sprendė, jog ekspertui L. U. suteikti atestatai nesuteikia teisės vertinti statybos produktų parinkimą, šiuo atveju betono klasę.
  6. Teismas darė išvadą, jog pagal teismo eksperto L. U. ekspertizės akto išvadas, siekiama ne ištaisyti defektus, o pastatyti statinius iš naujo, todėl užsakovei pasirinkus savo teisių gynimo būdą – defektų taisymą, teismas vadovavosi ekspertės Z. B. ekspertizės aktu, kuriame defektų šalinimo kaštai sudaro 103 764,75 Eur.
  7. Teismas sutiko su atsakovės I. J. pozicija, kad 2013 m. kovo 18 d. Papildomame susitarime Nr. 3 nėra nurodyta, jog ieškovė neatlygintinai atlieka užsakovės nurodytus darbus. Pripažinus, kad užsakovė turi teisę į defektų šalinimo išlaidų priteisimą pagal ekspertės Z. B. ekspertizės aktą, jos reikalavimas dėl 19 784,81 Eur neatliktų darbų atlikimo kaštų priteisimo atmestas.
  8. Kadangi į bylą nebuvo nepateikti duomenys apie sąskaitų faktūrų, išrašytų už atliktas ekspertizes bei faktinių aplinkybių konstatavimą, apmokėjimą, konstatuota, kad ši reikalavimo dalis neįrodyta, todėl atmestina.
  9. Teismas nustatė, jog ginčo objekto statybos procese asmenų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas. Taip pat, jog tarp bylos šalių susiklostė skirtingi teisiniai santykiai. Užsakovę ir UAB „BANDUVA“ siejo projektavimo rangos ir autorinės priežiūros, UAB „Sauslaukio statyba“ – statybų rangos, UAB „Pakera“ techninės priežiūros organizavimo ir vykdymo teisiniai santykiai. Skirtinga teisinių santykių prigimtis lemia ir akivaizdžiai nevienodo priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdį, todėl sprendė, kad visų statybos proceso dalyvių atsakomybė yra dalinė.
  10. Teismas nustatė, kad be išimties visi statybos proceso dalyviai nesilaikė statybos projektavimo ir statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų, iš esmės pažeidė su užsakove sudarytų projektavimo, statybos darbų ir techninės priežiūros sutarčių nuostatas. Dėl visų statybos proceso dalyvių netinkamų veiksmų objekte atsirado defektų, kuriems ištaisyti ar pašalinti yra reikalingos piniginės lėšos ir sąnaudos. Šias teismo išvadas patvirtina byloje atliktų ekspertizių išvados, kuriose konstatuojama, kad statinių defektai atsirado tiek dėl projektuotojo, tiek dėl rangovo, taip pat ir dėl techninio prižiūrėtojo veiksmų ar neveikimo.
  11. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad po 2012 m. spalio 30 d. Statinio projekto priežiūros sutartis Nr. 02A/12, 2012 m. gegužės 28 d. pasirašyta užsakovės ir projektuotojo, buvo nutraukta, nes užsakovė nevykdė savo įsipareigojimų. Apie šios sutarties nutraukimą buvo informuoti visi statybos dalyviai. Byloje nėra duomenų, kad užsakovė, nutraukusi statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį, būtų pasamdžiusi kitus projektuotojus, kurie vykdytų statinio projekto vykdymo priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas užsakovės kaltės ir atsakomybės laipsnį, atsižvelgė ne tik į tai, kad užsakovė nesiėmė priemonių įvykdyti savo prievolę tinkamai organizuoti statinių projekto vykdymo priežiūrą, bet ir į jos samdyto techninio prižiūrėtojo veiksmus. Dėl to teismas laikė, kad užsakovės netinkami veiksmai sąlygojo 5 proc. darbų defektų ir trūkumų ir šia dalimi atsakovių atsakomybė yra mažintina CK 6.259 straipsnio 1 dalies pagrindu (103 764,75 x 5 proc.= 5 188,24).
  12. Teismas sprendė, kad UAB „BANDUVA“ netinkamai atlikti darbai statybos projektavimo procese ir netinkami projektiniai sprendiniai sąlygojo 10 proc. darbų defektų ir atsiradusių statinių trūkumų, todėl šia dalimi užsakovės priešieškinis tenkintas, priteisiant iš UAB „BANDUVA“ 10 376,48 Eur sumą (103 764,75 x 10 proc.= 10 376,48).
  13. 2012 m. gegužės 8 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 220 UAB „Pakera“ įsipareigojo vykdyti techninę priežiūrą. Šios sutarties 3.2 punkte ji įsipareigojo tikrinti ir prižiūrėti, kaip rangovai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių statybos procesą, ir kad statinio statybos darbai yra vykdomi pagal statinio projektą, atlikti kitas bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas pagal statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ keliamus reikalavimus. Kadangi byloje atliktų ekspertizių metu nustatyta, jog užsakovės pasamdytas techninę priežiūrą atlikęs asmuo netinkamai vykdė prisiimtas pareigas, teismas darė išvadą, kad UAB „Pakera“ veiksmai / neveikimas sąlygojo 20 proc. darbų defektų, todėl iš UAB „Pakera“ užsakovei priteisė 20 752,95 Eur sumą (103 764,75 x 20 proc.= 20 752,95). Dėl likusių 65 proc. darbų defektų, teismo nuomone, yra atsakingas rangovas, todėl iš jo užsakovei priteisė 67 447,09 Eur defektų šalinimo išlaidų sumą (103 764,75 x 65).
  14. Užsakovei statybos darbų atlikimo terminas turėjo esminės reikšmės, nes mokėjimo prašymas Agentūrai turėjo būti pateiktas iki 2013 m. rugsėjo 30 d., dėl rangovo vėlavimo I. J. prarado dalį finansavimo. Teismas, vertindamas, ar prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, atsižvelgė į tai, kad jokių užsakovės teiginius pagrindžiančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Priešingai, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad I. J. 2013 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais kreipėsi su prašymu išmokėti paramą, tačiau nėra dokumentų, kad parama nebuvo gauta ar sumažinta.
  15. Nors ir pavėlavęs rangovas atliko žvyro dangos įrengimo darbus, kuriuos užsakovė priėmė, prievolės įvykdymo dėl termino praleidimo pažeidimo laikotarpiu atsakovė galėjo naudotis sutarties dalyku ir nepagrindė, kad prievolės įvykdymo termino praleidimas padarė jai realios žalos, teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti netesybų sumą iki 14,48 Eur (50 Lt) už dieną, todėl iš rangovo užsakovei pagal priešieškinį priteisė 1 071,52 Eur netesybų sumą (14,48 Eur x74).
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovė I. J. teismo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovės UAB „Sauslaukio statyba“ ieškinys patenkintas iš dalies, o I. J. priešieškinio dalis atmesta, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės UAB „Sauslaukio statyba“ ieškinį, I. J. priešieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, t. y. nevertino ir nepasisakė dėl jos argumentų dėl Z. B. atliktos ekspertizės netinkamumo, nepagrįstai rėmėsi Z. B. atlikta ekspertize, o ne eksperto L. U., nepagrįstai atmetė reikalavimus dėl nuostolių, susijusių su ekspertizėmis ir tyrimais, faktinių aplinkybių konstatavimu dėl atsakovių netinkamai ir aplaidžiai atliktų darbų, atlyginimo, nepagrįstai sumažino netesybų dydį bei netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog I. J. turi sumokėti už rangovo neatliktus galvanizuotų gardų galvijams įrengimo darbus, kadangi tiek techniniame projekte, tiek darbo projekte buvo numatytos galvijų tako betono dangos ir rangovas privalėjo įrengti galvijų praėjimo takus, todėl šie darbai nelaikytini papildomais. Atlikusi šiuos darbus, ieškovė privalėjo įrengti gardus. Teismo išvada, kad gardų sumontuoti ieškovė negalėjo, nes atsakovė nesudarė sutarties su ieškove ir / ar kitu rangovu ir nebuvo atlikti betono dangų įrengimo darbai, nors abi teismo ekspertizes atlikę ekspertai nustatė, kad betono dangų (galvijų praėjimo takų) įrengimo darbus turėjo atlikti ieškovė. Teismas taip pat nustatė, kad šiuos darbus atliko kitas rangovas, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad ieškovė, neatlikusi rangos darbų, turi teisę į visą už neatliktus statybos rangos darbus numatytą atlygį.
    2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog I. J. turi sumokėti už žvyro dangų įrengimo darbus, kadangi abi teismo ekspertizes atlikę ekspertai nustatė, kad ieškovės įrengta žvyro danga yra netinkama kelių dangų medžiaga ir šiuos darbus reikia atlikti iš naujo. Už nustatytus defektus yra atsakinga ieškovė. Kadangi ji neatliko to, dėl ko sulygo šalys, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės naudai priteisė iš I. J. skolą už žvyro dangų įrengimo darbus.
    3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo eksperto L. U. ekspertizės išvadomis ir visais statybos darbų defektų ir jiems pašalinti reikalingų išlaidų nustatymo klausimais rėmėsi išskirtinai tik Z. B. ekspertizės išvadomis, nenurodydamas jokių motyvų ir nepateikdamas įrodymų, pagrindžiančių, kad teismo eksperto L. U. ekspertizė buvo atlikta netinkamai, jos išvados nėra konkrečios ar ja neatsakyta į klausimus. Priešingai, teismo ekspertės Z. B. ekspertizės aktas neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, į dalį teismo ekspertei

      16Z. B. suformuluotų klausimų ji visiškai neatsakė, dalis atsakymų į teismo suformuluotus klausimus yra nemotyvuoti, neišsamūs, nepagrįsti nei konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, nei vaizdine medžiaga, kurios su Z. B. ekspertizės aktu nėra pateikiama, o jos teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai iš esmės yra grindžiami ne konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir atliktais ginčo objekto tyrimais, bet teiginiais, kad, neva vadovaudamasi Teismo ekspertizės įstatymu, ekspertė savo nuožiūra parinko tokius tyrimo metodus, kurie, jos nuomone, yra pakankami teismo nutartimi suformuluotiems ekspertizės klausimams atsakyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė visų bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, nepasinaudojo CPK 219 straipsnyje įtvirtinta teismo prerogatyva skirti dar vieną pakartotinę ekspertizę arba pavesti ekspertizę atlikti ekspertų komisijai, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas vien šiuo pagrindu.

    4. Z. B. ekspertizės akte pasiūlytas betono dangų defektų taisymo būdas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas nei projekto sprendiniais, nei teisės aktų nuostatomis, kadangi neištirti betono dangų pasluoksniai, neanalizuotas ir motyvuotai nepagrįstas projekte parinktos betono klasės C25/30 tinkamumas. Dėl to, betono dangų defektų taisymas turi būti atliekamas L. U. ekspertizės akte nustatytu būdu. Teismo ekspertės Z. B. pozicija yra subjektyvi, neprofesionali ir nepagrįsta jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Z. B. ekspertizės akte ir apklausos metu teismo posėdyje pateiktos pozicijos yra prieštaringos, nenuoseklios.
    5. Paaiškino, kad šalys prie 2013 m. kovo 18 d. Papildomo susitarimo Nr. 3 jokio priedo nepridėjo, tačiau pateikė nuorodą į darbo projekto sprendinius, suprasdamos, kad visi statybos darbai, kurie nebuvo baigti susitarimo pasirašymo momentu, turi būti užbaigiami neatlygintinai. Rangovas būtent neužbaigė diendaržių su natūralia danga įrengimo, diendaržių aptvėrimų, pamatų hidroizoliacijos prijungiant žvyro dangas prie pastatų įrengimo darbų, kuriuos minėtu susitarimu įsipareigojo užbaigti neatlygintinai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog šie neatlikti darbai buvo užfiksuoti 2013 m. liepos 12 d. statybos dalyvių pasirašytame akte dėl neatliktų ir norimų aktuoti darbų. Teismas minėtą reikalavimą atmetė nurodydamas, kad I. J. turi teisę į defektų šalinimo išlaidų priteisimą, reikalavimą dėl 19 784,81 Eur neatliktų darbų atlikimo kaštų priteisimo atmetė, nors diendaržiai pagal projektą nebuvo įrengti.
    6. Pirmosios instancijos teismas atmetė I. J. reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su ekspertizėmis ir tyrimais, faktinių aplinkybių konstatavimu dėl atsakovių netinkamai ir aplaidžiai atliktų darbų atlyginimo vien tuo pagrindu, kad ji nepateikė mokėjimo įrodymų už šias paslaugas, nors išlaidų patyrimo faktą įrodo net tik mokėjimo pavedimai ar pinigų priėmimo – pardavimo kvitai, bet ir kiti išvestiniai dokumentai (sutartys, sąskaitos, pažymos, kt.).
    7. Pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių laisvės principą nepagrįstai sumažindamas I. J. priteistinų netesybų sumą, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, būdama ypatingų statinių kategorijos rangovė, turėjo ir galėjo numatyti savo įsipareigojimų nevykdymo padarinius.
    8. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad statybinės ekspertizės buvo daromos siekiant nustatyti defektus ir jų apimtis pagal priešieškinį ir iš esmės nėra susijusios su ieškovės reikalavimu dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, todėl netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atsakovė pagal priešieškinį UAB „BANDUVA“ atsiliepime į atsakovės I. J. apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas UAB „BANDUVA“ apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais dėl ginčo objektų defektų, papildomai nurodomi tokie argumentai:
    1. Pirmosios instancijos teismas aiškiai įvertino atliktų ekspertizių, kaip įrodymų, tinkamumą, leistinumą ir patikimumą ir padarė pagrįstas išvadas, jog Z. B. atlikta ekspertizė yra tinkama, o L. U. atlikta ekspertize vadovautis negalima, kadangi jis neturi įgaliojimų atlikti tokio pobūdžio ekspertizę ir šiuo atveju turėjo atsisakyti pateikti išvadas dėl už jo kompetencijos ribų išeinančių klausimų.
    2. Už nustatytus statybos darbų trūkumus yra atsakingas rangovas, kuris netinkamai atliko statybos darbus, nukrypo nuo techninio projekto reikalavimų.
    3. UAB „BANDUVA“ projektavimo dokumentuose nurodė tinkamą betono dangos klasę, kadangi UAB „BANDUVA“ rengdama techninį projektą ir jame nurodydama betono dangos klasę pagrįstai vadovavosi projektavimo sutarties sudarymo bei jos vykdymo metu galiojančiais statybos techniniais reglamentais STR „Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėmis KPT SDK 07“ bei STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“, kadangi betoninis privažiavimo kelias, srutovežio aikštelė bei galvijų priėjimo takas atitinka susisiekimo komunikacijų (vidaus kelių) kategoriją.
    4. Teismo eksperto L. U. parengta ekspertizės išvados dalis dėl projektuotojo atliktų projektavimo darbų trūkumų, kurie eksperto vertinimu, sudarė sąlygas nuostoliams atsakovei atsirasti, prieštarauja byloje esantiems bei UAB „BANDUVA“ pateiktiems kitiems įrodymams.
  2. Atsakovė pagal priešieškinį UAB „BANDUVA“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – I. J. priešieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais motyvais:
    1. UAB „BANDUVA“ savo, kaip projektuotojo, įsipareigojimus užsakovei įvykdė tinkamai – parengtas statybos techninis projektas atitinka projekto rengimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, parengtiems techniniam projektui ir darbo projektui buvo atliktos ekspertizės, atlikti projektavimo darbai jokių trūkumų neturi, o galimi statinio trūkumai kildinami iš netinkamo statinio suprojektavimo byloje neįrodyti jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais. Priteista 10 proc. dalis nuostolių atlyginimo defektams pašalinti yra nepagrįsta ir neteisėta.
    2. Tarp I. J. ir UAB „BANDUVA“ susiklostę projektavimo rangos ir autorinės priežiūros teisiniai santykiai, todėl UAB „BANDUVA“ atsakomybės klausimas turėjo būti sprendžiamas tiek, kiek jis susijęs su projektavimo darbais. Bylos nagrinėjimo metu teismas turėjo nustatyti, ar projektavimo darbai atlikti tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka, o jei pastatytas statinys turi trūkumų, tai teismas turėjo nustatyti priežastinį ryšį, t. y. dėl kurio statybos dalyvio veiksmų trūkumai atsirado. Byloje esantys ekspertizių aktai patvirtina, kad UAB „BANDUVA“ savo pareigas atliko tinkamai.
    3. Užsakovė neįrodė netinkamo UAB „BANDUVA“ sutarties įsipareigojimų vykdymo ar nevykdymo, nuostolių, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, atsiradusių dėl šių veiksmų, tai patvirtinančių tinkamų, leistinų ir patikimų įrodymų teismui nepateikė.
    4. Dėl betono dangų defektų: teismo ekspertei Z. B. padarius išvadą, kad parinkta betono klasė C25/30 yra pakankama (tinkama) bei teismui sutinkant su šia išvada, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad šioje apimtyje nėra UAB „BANDUVA“ civilinės atsakomybės sąlygų, todėl dėl šios dalies teismas negalėjo priteisti iš UAB „BANDUVA“ atsakovei I. J. jokių piniginių lėšų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatęs apeliantės neteisėtų veiksmų, darbo trūkumų, priežastinio ryšio bei žalos priteisė 10 proc. nuo visos Z. B. apskaičiuotos trūkumų šalinimo kainos, t. y. ir už tuos defektus, už kuriuos UAB „BANDUVA“ net nebuvo pareikštas reikalavimas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, kodėl nusprendė, kad UAB „BANDUVA“ atsakomybės dydis yra būtent 10 proc.
    5. Dėl stogo dangos defektų: skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepripažino fakto, kad apeliantės atlikti projektavimo darbai turėtų kokių nors trūkumų. Šiuo atveju teismo sprendime nėra pateikta jokių motyvų, kad ši dalis projektavimo darbų atlikta netinkamai ar su trūkumais. Būtent rangovas netinkamai įrengė stogo dangą, nenaudojo sandarinimo medžiagų, todėl būtent dėl to yra tikimybė, kad esant krituliams jie gali prasiskverbti į pastato vidų. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė stogą suprojektavo pažeisdama statybos techninio reglamento reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, apeliantės kaltės dėl stogo dangos defektų nėra, nes juos iš esmės lėmė netinkamos stogo dangos įrengimas. Projektuotojas atsakingas už autorinę projekto vykdymo priežiūrą, tačiau ekspertė Z. B. nevertino aplinkybės, kad projekto priežiūros sutartis 2012 m. spalio 30 d. buvo nutraukta, todėl visos pasekmės, susijusios su projekto vykdymo priežiūra, tenka užsakovei.
    6. Pirmosios instancijos eismas pagrįstai atmetė L. U. parengtą ekspertizės išvadą, nes jis neturėjo teisės vertinti viso UAB „BANDUVA“ parengto statinio techninio projekto (išskyrus pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo projekto dalį). Ekspertas peržengė savo kompetencijos ribas, todėl jo išvados yra niekinės.
    7. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš UAB „BANDUVA“ bylinėjimosi išlaidų dalį UAB „Sauslaukio statyba“ naudai, tačiau UAB „Sauslaukio statyba“ jokių reikalavimų apeliantei nebuvo pareiškusi, todėl UAB „Sauslaukio statyba“ bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteisiamos iš UAB „BANDUVA“.
  3. Atsakovė I. J. atsiliepime į UAB „BANDUVA“ apeliacinį skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės (teismo ekspertų L. U. Ir Z. B.), taip pat neteisminė ekspertizė (E. L.), kurios vienareikšmiškai patvirtino UAB „BANDUVA“ atsakomybę už stogo dangų defektus, taip pat E. L. ir L. U. atliktos ekspertizės patvirtino UAB „BANDUVA“ atsakomybę už betono dangų defektus. Aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, šalinančių UAB „BANDUVA“ atsakomybę už nustatytus defektus, byloje nenustatyta, taip pat tokių argumentų nepateikta UAB „BANDUVA“ skunde.
    2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tokią UAB „BANDUVA“ atsakomybės dalį už konstatuotus defektus ir darbų trūkumus. Remiantis abiem L. U. ir Z. B. ekspertizės aktais, betono dangų ir stogo dangų defektams ir trūkumams pašalinti reikalingos išlaidos sudaro apie 1/3 visų defektų ir trūkumų šalinimo išlaidų sąmatos. Tai reiškia, kad defektai ir trūkumai, už kuriuos yra atsakinga UAB „BANDUVA“, sudaro žymią visų defektams pašalinti reikalingų sumų dalį.
  4. Atsakovė pagal priešieškinį UAB „Pakera“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Pakera“

    17I. J. priteista 20 752,95 Eur defektų šalinimo išlaidų, 224,64 Eur žyminio mokesčio bei 1 304,68 Eur ekspertizės išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

    1. UAB „Pakera“ ir atsakovės santykius reguliavo jų 2012 m. gegužės 8 d. paslaugų teikimo sutartis, kuria užsakovė be kita ko įsipareigojo UAB „Pakera“ sudaryti būtinas sąlygas šios sutarties tinkamam vykdymui bei užtikrinti sklandų techninės priežiūros vadovo patekimą į statybvietę (Sutarties 3.1.1-3.1.2 punktai), tačiau atsakovė šiuos įsipareigojimus vykdė netinkamai. I. J. nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sudarė statinio techninės ekspertizės sutartį su kita įmone UAB VAKARŲ REGIONO STATYBŲ KONSULTACINIS BIURAS. Šiai įmonei buvo pavesta įvertinti atliktų darbų kokybę, galimus trūkumus, tinkamai įvertinti faktiškai atliktų darbų apimtis ir kainą, t. y. iš esmės techninės priežiūros funkcijų dubliavimas.
    2. Duomenys apie atliktų darbų aktus būdavo teikiami tiesiogiai rangovui techniniam prižiūrėtojui nesudarant galimybių tinkamai vykdyti savo funkcijas. Dėl šios priežasties užsakovė negali kelti atsakovės civilinės atsakomybės klausimo, nes ji nesuteikė galimybių tinkamai vykdyti tarp šalių sudarytą sutartį.
    3. Teismo ekspertas negali duoti išvados teisiniais klausimais, tačiau teismo ekspertizės akte ekspertas L. U. pateikia atsakymą, kas yra atsakingas. Civilinės atsakomybės konstatavimas, kaip ir visų jos taikymo sąlygų nustatymas, yra išskirtinai teismo prerogatyva, nes tik teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atsakyti į klausimą, ar pareikštas priešieškinis yra pagrįstas, todėl laiko, kad teismo ekspertizės akte esantys atsakymai, kas yra atsakingas pagal pareikštą priešieškinį, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant atsakovių pagal priešieškinį atsakomybės klausimą. Savo ruožtu I. J. nenurodė, kaip jos nurodomai žalai atsirasti turėjo įtakos techninio prižiūrėtojo veiksmai, kadangi nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei taikyti yra būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis bei priežastinį ryšį tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už defektus asmenų veiksmų.
    4. Byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp I. J. nurodytų defektų ir UAB „Pakera“ veiksmų.
    5. Dėl betono dangų defektų: betoninės aikštelės dangos įrengimas buvo pradėtas 2012 m. rugsėjo mėn., tačiau prasidėjus liūtims, darbai nebuvo vykdomi iki 2012 m. lapkričio mėn., betonavimas vyko sudėtingomis oro sąlygomis. Nepaisant to, darbai atlikti kokybiškai. Apie reikalingus atlikti siūlių, nelygumų ir plyšių užtaisymus yra padaryti įrašai statybos darbų žurnale, todėl nėra pagrindo kelti techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės klausimo. Sluoksnių storiai aikštelėse buvo įrengti tinkamai, nes pati darbų atlikimo technologija ir eiliškumas neleidžia jų pakeisti ar suploninti. Ekspertų nustatyta neatitiktis gavosi tik dėl netinkamai parinktos matavimo vietos.
    6. Dėl stogo defektų: stogų įrengimas buvo vykdomas pagal techninį ir darbo projektus ir jų sprendinius. Projektui buvo atlikta ekspertizė. UAB "Pakera" per lietų tikrino darbų atlikimo kokybę ir sudrėkimas pasirodė tik keliose vietose, todėl tos vietos buvo papildomai užtaisytos bitumu. Ties kraigu yra padarytos vėdinimo angos ir stogo danga iš PVC medžiagos. Šios dangos yra 462 kv. m. Tai sudaro apie 16 proc. viso stogo ploto. Ši dalis darbų buvo atliekama su trūkumais, ir tai yra pagrindinė kondensato susidarymo zona. Papildomi stogo sandarinimo darbai buvo atliekami, bet įrašo apie jų užbaigimą nėra.
    7. Dėl srutovežio aikštelės defektų: įrengimo darbai buvo vykdomi rudenį, lietinguoju metu, ir atlikti nekokybiškai, nes statybos darbų žurnale 2012 m. rugsėjo 21 d. apie tai buvo atliktas įrašas ir nurodyta, jog reikalinga suformuoti nuolydžius ir išlyginti paviršių, minėtas nurodymas ištaisyti neatitiktį buvo įvykdytas, tačiau atžymos apie tai nėra.
    8. Atkreiptinas dėmesis, kad medienos įrengimo darbai buvo atliekami 2012 m. rudenį, o

      18Z. B. ekspertizės aktas surašytas 2016 m. birželio 30 d., t. y. beveik po 4 metų. Pastatai yra šalto tipo, visa mediena yra veikiama tiek poveikio iš lauko (drėgmė, saulė, vėjas, šaltis), tiek iš vidaus (drėgmė, azotas). Rasta pažeidimų tik 10 proc. lentelių. Medinių sienų paviršių padengimas ugniai atspariais ir „Pinoteks“ dažais buvo vykdomas 2012 m. spalio mėnesį. Tą mėnesį šie darbai ir užaktuoti. Kadangi teismui pateiktuose dokumentuose nėra statybos darbų žurnalo Nr. 2, negalima patvirtinti, kad įrašai nebuvo padaryti. Pažymėtina, kad šių darbų kokybė bei aktavimas – priėmimas, įrašai darbų žurnaluose, kokybės dokumentai buvo papildomai tikrinami užsakovės pasamdytos UAB VAKARŲ REGIONO STATYBŲ KONSULTACINIS BIURAS be kurios patvirtinimo ir suderinimo rangovė nepateikdavo aktų ir pažymų UAB "Pakera". Darbų kokybės ir dokumentacijos tikrinimo metu atlikti medienos darbai atitiko projekto technines specifikacijas ir visus tam gaminiui taikomus reikalavimus.

    9. Techniniame projekte yra tik nedidelis bendras latakų pavaizdavimas pastato pjūvyje be lietvamzdžių ir tik 2012 m. spalio 12 d. gamybiniame pasitarime projektuotojai buvo įpareigoti pateikti lietvamzdžių išdėstymo vietas. Darbai buvo atliekami 2013 m. kovo mėn. pagal projektą. Darbų žurnale yra atliktas 2013 m. kovo 4 d. įrašas, kad sumontuota gamyklinė stoglovių ir lietvamzdžių sistema, jokios neatitikties nebuvo nustatyta. Valstybinė komisija jokių pažeidimų ar neatitikties nenustatė, todėl taip pat yra nepagrįstas civilinės atsakomybės taikymas UAB „Pakera“ kaip techniniam prižiūrėtojui šiame rangos procese.
    10. Užsakovės patvirtintas darbo projektas dėl priešgaisrinio tvenkinio įrengimo UAB "Pakera" buvo pateiktas tik 2012 m. gruodžio 21 d. ir tik 2013 m. kovo 27 d. užsakovės prašymu numatyta įrengti tvenkinį. Sutvarkyti tvenkinį pagal darbo projektą UAB „Sauslaukio statyba“ įsipareigojo 2013 m. kovo 29 d. neatliktų darbų ir defektų ištaisymo sąraše. Valstybinė komisija nenustatė jokių trūkumų ar pažeidimų. Kadangi UAB "Pakera" sutartis po statybos užbaigimo akto pasirašymo baigėsi, ar kokius darbus prie tvenkinio ir kada UAB „Sauslaukio statyba“ vykdė, UAB „Pakera“ negali nurodyti dėl pasibaigusių teisinių santykių.
    11. Priešgaisrinių šulinių hidroizoliacijos įrengimo darbai yra atlikti pagal techninio projekto sprendinius, jokių pažeidimų ar taisytinų darbų nebuvo nustatyta, tačiau užsakovė pasirašė nevykdomų darbų lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad priešgaisrinio rezervuaro įrengimo darbai nėra vykdomi. Sprendimas kasti priešgaisrinį tvenkinį buvo priimtas po to, kai šuliniai jau buvo sumontuoti, todėl spręsti dėl šulinių hidroizoliacijos darbų atlikimo kokybės, kurią užsakovė atsisakė daryti, nėra pagrindo.
    12. Visos nurodytos faktinės aplinkybės nepatvirtina atsakovės UAB "Pakera", kaip techninio prižiūrėtojo, jokios civilinės atsakomybės. Mano, kad dėl galbūt padarytų defektų statybos metu yra atsakinga ir pati užsakovė.
  5. Atsakovė I. J. atsiliepime į UAB „Pakera“ apeliacinį skundą su juo nesutiko, prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Visos byloje atliktos ekspertizės vienareikšmiškai patvirtino UAB „Pakera“ atsakomybę už statybos darbų defektus. Aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, šalinančių UAB „Pakera“ atsakomybę už nustatytus defektus, byloje nenustatyta, taip pat tokių argumentų nepateikta ir UAB „Pakera“ apeliaciniame skunde.
    2. UAB „Pakera“ teiginiai, kad neva ne UAB „Pakera“ buvo statybos objekto techninis prižiūrėtojas, yra niekuo nepagrįsti, visi byloje surinkti įrodymai (statybos darbų žurnalai, statybos užbaigimo aktas, teisminės ekspertizės, ikiteisminė ekspertizė, liudininkų parodymai) vienareikšmiškai patvirtinta, kad būtent UAB „Pakera“ buvo ginčo objekto techninis prižiūrėtojas.
    3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė UAB „Pakera“ atsakomybės dalį (20 proc.) už konstatuotus darbų trūkumus. Nors pagal ekspertų L. U. ir Z. B. atliktas ekspertizes defektų ir trūkumų šalinimui reikalingos išlaidos skiriasi apie tris kartus, tačiau remiantis abiem minėtais ekspertizės aktais, už visus statybos darbų defektus iš dalies yra atsakingas techninis prižiūrėtojas, todėl UAB „Pakera“ veiksmai turi įtakos visų defektų pašalinimui reikalingų išlaidų daliai.
  6. Ieškovė UAB „Sauslaukio statyba“ atsiliepime į I. J., UAB „BANDUVA“ ir UAB „Pakera“ apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu ir pritaria teismo motyvams. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Dėl I. J. apeliacinio skundo argumentų: tiek rangos sutartyse, tiek lokalinėse sąmatose nesusitarus dėl betono dangų įrengimo, o atsakovei šių darbų neatlikus ir neužsakius pas ieškovę, ieškovė neturėjo objektyvios galimybės atlikti gardų įrengimo darbus, todėl perdavė atsakovei gardus ir pareikalavo už juos apmokėti.
    2. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti už žvyro įrengimo darbus ir reikalauti defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, bet ne reikalauti jos pažeistas teises ginti abiem CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytais pažeistų teisių gynybos būdais, nes kitu atveju atsakovė nepagrįstai praturtėtų ieškovės atžvilgiu.
    3. Atsakovė kritikuoja Z. B. teismo ekspertizės išvadas, tačiau nepateikia jokių objektyvių argumentų joms paneigti. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkina atsakovės visapusiškai, negali būti pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
    4. Laiko neįrodyta aplinkybę, kad ieškovė buvo įsipareigojusi diendaržių su natūralia danga įrengimo, diendaržių aptvėrimų, pamatų hidroizoliacijos prijungiant žvyro dangas prie pastatų įrengimo darbus atlikti neatlygintinai.
    5. Atsakovė nepagrindė atsiradusių nuostolių formaliai nurodydama, kad darbų atlikimo terminas turėjo esminės reikšmės, nors statinius eksploatuoja. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad darbų vėlavimas nebuvo susijęs su ieškovės veiksmais ar neveikimu, bet tai susiję su viso projekto netinkamu valdymu, projektinės dokumentacijos vėlavimu, dėl to netgi buvo nukeltas kai kurių darbų pridavimas.
    6. Dėl UAB „BANDUVA“ apeliacinio skundo argumentų: remiantis Statybos įstatymo, kurio redakcija galiojo statybos metu, 2 straipsnio 27 ir 37 dalimis, 10 straipsniu, 14 straipsnio 5 dalies 2, 3, 7 punktais, 15 straispnio 3 punktu, projektuotojui netinkamai parengus projektą, jo atlikti veiksmai yra laikytini esminiai defektams atsirasti, kadangi rangovas statybos darbus privalo atlikti pagal profesionaliai parengtą projektą. Atsižvelgiant į tai, UAB „BANDUVA“ argumentai, kad parengtas projektas buvo tinkamas ir ekspertuotas, nepaneigia teismo ekspertizės išvadose konstatuotų aplinkybių, kuriomis teismas pagrįstai vadovavosi.
    7. Dėl UAB „Pakera“ apeliacinio skundo argumentų: jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Pakera“ būtų kėlusi klausimą dėl to, kad negali tinkamai atlikti savo funkcijų pagal sudarytą sutartį, į bylą nebuvo pateikta.
  7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „If P&C Insurance AS“ filialas atsakovės pagal priešieškinį UAB „BANDUVA“ pusėje, atsiliepime į apeliacinius skundus prašo I. J. apeliacinį skundą atmesti UAB „BANDUVA“ atsiliepime išdėstytais motyvais ir patenkinti UAB „BANDUVA“ apeliacinį skundą – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. priimtą sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo iš UAB „BANDUVA“ priteisimo ir šią I. J. priešieškinio dalį atmesti; priteisti iš I. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertės Z. B. ekspertize ir padarė šiurkščius CPK normų pažeidimus, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
    2. Byloje nenustatyti (ir skundžiamame sprendime nenurodyti) UAB „BANDUVA“ neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryšys bei kaltė.
    3. Iš UAB „BANDUVA“ priteista suma sudaro ne tik betono dangos ir stogo defektų šalinimo išlaidas, bet ir visų kitų defektų šalinimo išlaidas, kurių I. J. priešieškinyje iš UAB “BANDUVA” net neprašė priteisti, t. y. teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai išėjo už priešieškinio (kiek jis susiję su UAB „BANDUVA“) ribų.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK

    20320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21Byloje nustatytos aplinkybės ir apeliacijos ribos

  1. Byloje nustatyta, kad I. J. su UAB „BANDUVA“ 2007 m. kovo 30 d. sudarė Projektavimo rangos sutartį, kurios pagrindu projektuotojas parengė Techninį projektą Nr. 14P/07 (įskaitant Techninio projekto pakeitimą; toliau – techninis projektas). 2008 m. gruodžio 19 d. pagal UAB „BANDUVA“ parengtą techninį projektą I. J. gavo statybos leidimą 100 vietų karvidei su veršide ir sandėliu statyti. 2011 m. spalio 24 d. atsakovė I. J. su Agentūra sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmosios veiklos srities „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas“ ir antrosios veiklos srities paramos sutartį, taikomą 2011 metų paraiškoms (toliau – Paramos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo įgyvendinti projektą „I. J. mėsinės galvininkystės ūkio modernizavimas“ Nr. 1VM-KE-11-1-002665-PR001 (toliau – Projektas), o Agentūra savo ruožtu Paramos sutartyje nustatyta tvarka įsipareigojo kompensuoti Projekto išlaidas. 2012 m. kovo 21 d. Kvietimu pateikti darbų pasiūlymą (toliau – Kvietimas) atsakovė pakvietė ieškovę UAB „Sauslaukio statyba“ dalyvauti statybos darbams atlikti rengiamoje apklausoje ir pateikti komercinius pasiūlymus: 1) 100 vietų karvidės su veršide ir sandėliu bei inžinerinių tinklų statybos darbams; 2) mėšlidės ir srutų rezervuaro statybos darbams. Kvietimo 2 ir 3 punktuose nurodoma, kad pasiūlymai turi būti paruošti pagal pateiktą Techninį projektą Nr. 14P/07 bei Techninio projekto pakeitimą (Rietavo savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPP-84-120214-00004). Pageidaujamas statybos darbų užbaigimo terminas – ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 1 d. (Kvietimo 6 punktas). 2012 m. balandžio 10 d. ieškovė atsakovei pateikė 100 vietų karvidės su veršide ir sandėliu bei inžineriniais tinklais statybos darbų pasiūlymą Nr. 1 bei Mėšlidės ir srutų rezervuaro statybos darbų pasiūlymą Nr. 2 bei šių pasiūlymų objektines sąmatas. 2012 m. gegužės 9 d. ieškovė su atsakove sudarė Statybos Rangos sutartį Nr. 12/05/09-M1 (Sutartį 1) dėl 100 vietų karvidės su veršide ir sandėliu bei inžineriniais tinklais statybos darbų bei Statybos Rangos sutartį Nr. 12/05/09-M2-1 (Sutartį 2).
  2. 2012 m. gegužės 8 d. I. J. ir UAB „Pakera“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 220, pagal kurią šalys susitarė, kad UAB „Pakera“ vykdys 100 vietų karvidės su veršide ir sandėlių, adresu Pajūrio k., Rietavo sen., Rietavo sav., statybos techninę priežiūrą, vadovaujantis Statybos įstatymu, statybos techniniu reglamentu STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
  3. 2012 m. gegužės 28 d. I. J. ir UAB „BANDUVA“ sudarė Statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. 02A/12, kuria šalys susitarė, jog UAB „BANDUVA“ atliks 100 vietų karvidės su veršide ir sandėliu Pajūrio k., Rietavo sen., techninio projekto vykdymo priežiūros darbus.
  4. 2012 m. birželio 1 d. I. J. ir UAB „BANDUVA“ sudarė Projektavimo paslaugų rangos sutartį Nr. 34P/12, kuria šalys susitarė, kad BUAB „BANDUVA“ parengs 100 vietų karvidės su veršide ir sandėliu Pajūrio k., Rietavo sav. darbo projektą.
  5. Prie Sutarties 1 šalys 2012 m. liepos 4 d. sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo šalys susitarė, kad vietoj priešgaisrinio rezervuaro rangovas iškas priešgaisrinį tvenkinį, atitinkamai mažindamas Sutartyje 1 numatytą kainą nuo 2 596 792,12 Lt iki 2 572 592,11 Lt.
  6. 2012 m. liepos 10 d. ieškovė pakartotinai pareikalavo atsakovės pateikti projektinius sprendinius dėl gruntinio vandens surinkimo, kurie turėjo būti pateikti iki 2012 m. liepos 3 d. Nurodė, kad reikalingas pakoreguotas patvirtintas techninis projektas dėl priešgaisrinio tvenkinio įrengimo. Rangovas nurodė, jog, negavęs minėtų sprendinių, bus priverstas nukelti darbų atlikimą iki

    222013 m. gegužės 31 d. Taip pat įspėjo, jog statybos darbai gali būti vykdomi tik esant palankioms oro sąlygoms, todėl negalima nukrypti nuo kalendorinio darbų grafiko. Atsakovė I. J. 2012 m. rugpjūčio 10 d. atsakydama į rangovo reikalavimą nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad rangovas nepateikė darbų grafiko, užsakovė negali įvertinti, ar darbai atliekami pagal darbų grafiką. Pažymėjo, kad techninis projektas dėl priešgaisrinio tvenkinio yra parengtas, tačiau dar nepatvirtintas, todėl, nesant patvirtinto techninio projekto pakeitimo, rangovas negali vykdyti priešgaisrinio rezervuaro statybos darbų. Taip pat atsakovė nurodė, kad pranešimas dėl darbų atlikimo termino nukėlimo yra nepagrįstas.

  7. 2012 m. rugpjūčio 9 d. užsakovė informavo rangovą, jog Atliktų darbų aktas Nr. 2012-07-12/09-3 neatitinka užsakovės suderintų objektinės ir lokalinės sąmatų. Minėtas aktas paruoštas priešgaisriniam rezervuarui įrengti, kai faktiškai įrengtas priešgaisrinis tvenkinys.
  8. 2012 m. rugsėjo 17 d. užsakovė raštu rangovui nurodė nesutinkanti keisti karvidės denginio – stogo darbų lokalinės sąmatos. Prašė montuoti gelžbetonines plokštes pagal techninį projektą.
  9. Po 2012 m. spalio 30 d. užsakovės ir projektuotojo 2012 m. gegužės 28 d. sudaryta Statinio projekto priežiūros vykdymo sutartis Nr. 02A/12 buvo nutrauka, nes I. J. nevykdė prisiimtų įsipareigojimų.
  10. 2012 m. spalio 31 d. pranešimu rangovas informavo užsakovę, jog dėl karvidės ir veršidės darbams vykdyti reikalingų gelžbetoninių konstrukcijų išskirtinumo, jos buvo gaminamos apie 2 mėn., todėl nusikėlė šių darbų bei minėtų konstrukcijų montavimo atlikimo terminai. Taip pat rangovas negalėjo vykdyti dangų įrengimo darbų – įrengti dangoms pagrindų, kadangi darbų vykdymo eigoje būtų juos užteršę. Be to, prieš dangų pagrindų įrengimo darbus pasikeitė oro sąlygos, dėl to rangovas negalėjo laiku pradėti kokybiškai rengti dangų pagrindus. Kadangi rangovas nusprendė, kad darbus reikia vis tiek atlikti nepaisant oro sąlygų, nutarė atlikti papildomus dangų pagrindus stiprinančius darbus, t. y. pakloti geotekstilę, įrengti papildomą skaldos pagrindą. Atsižvelgiant į tai, paprašė darbų pabaigos terminą pratęsti iki 2012 m. gruodžio 28 d. Informavo, kad gerbūvio darbai atsižvelgiant į oro sąlygas nebegali būti užbaigti šiais metais, tačiau garantavo, kad šie darbai bus atlikti pridavus objektą valstybinei komisijai ir pasirašius garantinį raštą dėl jų atlikimo pavasarį esant tam palankioms sąlygoms. 2012 m. lapkričio 14 d. rangovas informavo užsakovę, jog karvidę, išskyrus buitines patalpas, bus galima eksploatuoti nuo 2012 m. lapkričio 20 d., o mechanizuotai šerti gyvulius nuo 2012 m. gruodžio 3 d.; veršidę, išskyrus buitines patalpas, bus galima eksploatuoti nuo 2012 m. gruodžio 5 d., o mechanizuotai šerti gyvulius nuo 2012 m. gruodžio 21 d. Darbų pabaiga numatoma 2012 m. gruodžio 16 d. Pažymėjo, jog rangovas negavęs sprendinių pagal 2012 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 551 gali koreguoti darbų pabaigą. 2012 m. lapkričio 19 d. rangovas informavo užsakovę, jog betoninę aikštelę tarp mėšlidės ir karvidės su veršide bus galima eksploatuoti nuo 2012 m. gruodžio 17 d.
  11. Prie Sutarties 1 šalys 2012 m. gruodžio 13 d. sudarė Papildomą susitarimą Nr. 2, kuriuo papildė Sutartį 1 3.2 punktu, numatydamos, kad darbai, atlikti nuo šio Papildomo susitarimo sudarymo, apmokami sulaikant 5 proc., kurie sumokami per 10 kalendorinių dienų nuo statinio užbaigimo akto pasirašymo. Taip pat pakeista statybos darbų pabaiga – 2013 m. kovo 4 d. (4.1.1 punktas) bei sutarta, kad dangų (išskyrus 29 kv. m naujos žvyro dangos įrengimas) ir dangų (išskyrus 29 kv. m naujos žvyro dangos įrengimas) įrengimo darbai atliekami per 35 kalendorines dienas pagal užsakovės suderintą darbų atlikimo grafiką (4.1.2 punktas). Taip pat Sutartis 1 papildyta

    235.4 punktu, kuriame numatoma, kad rangovas, neužbaigęs darbų iki 2013 m. kovo 4 d., moka užsakovei 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo 2.1 punkte nurodytos sutarties sumos (2 572 592,11 Lt), taip pat rangovas, neužbaigęs dangų įrengimo darbų Sutarties 4.1.2 punkte nustatytais terminais, moka užsakovei 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo 2.1 punkte nurodytos sutarties sumos (2 572 592,11 Lt) bei nuostolius, kurių nepadengia bauda.

  12. Prie Sutarties 2 šalys 2012 m. gruodžio 13 d. užsakovė su rangovu sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo nusprendė pakeisti Sutarties 2 4.1 punktą, kuriame numatoma, jog rangovas sulygtus statybos darbus, išskyrus dangų (29 kv. m naujos žvyro dangos įrengimas) ir dangų (29 kv. m naujos žvyro dangos įrengimas) įrengimą pagal 100 karvidės su veršide ir sandėliu bei inžineriniais tinklais Sutartį 1, atliks iki 2013 m. kovo 4 d. Taip pat papildė Sutartį 2 5.4 punktu, kuriame numatė, kad rangovui neužbaigus darbų iki Sutarties 4.1 punkte numatyto termino, rangovas moka 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo 2.1 punkte numatytos sutarties sumos.
  13. 2012 m. gruodžio 17 d. užsakovė informavo rangovą UAB „Sauslaukio statyba“, projektuotoją UAB „BANDUVA“ ir techininį prižiūrėtoją UAB „Pakera“, jog 2012 m. gruodžio 15-16 d. buvo užfiksuoti veršidės stogo dangų defektai, todėl jie skubiai turėtų priimti sprendimą dėl defektų pašalinimo. Rangovas atsakydamas nurodė, kad nustatyti defektai bus pašalinti iki 2012 m. gruodžio 19 d.
  14. 2012 m. gruodžio 27 d. elektroniniu laišku užsakovė informavo rangovą UAB „Sauslaukio statyba“ ir techninį prižiūrėtoją UAB „Pakera“, jog tarp karvidės ir mėšlidės esančiose betono dangose atsirado plyšiai. 2013 m. sausio 7 d. rangovas atsakydamas nurodė, jog defektai bus pašalinti esant palankioms oro sąlygoms iki Sutartyje 1 numatyto darbų pabaigos termino.
  15. 2013 m. vasario 13 d. užsakovė kreipėsi į UAB „Pakera“ prašydama be jos suderinimo nepriimti, netvirtinti statybos darbų, raštu ją informuoti ir derinti visus nukrypimus nuo projekto ir kitos projektinės dokumentacijos, kadangi statybos metu paaiškėjo, kad dalis statybos darbų neatitinka techninio projekto sprendinių, kai kurie statybos darbai atlikti nesilaikant normatyvinių statybos techninių dokumentų, be to, projektuotojui pateikus darbo projektą paaiškėjo, kad jis atliktas nekokybiškai.
  16. 2013 m. kovo 5 d. raštu rangovas kreipėsi į užsakovę dėl rangos sutartyse numatytų statybos darbų pabaigos pratęsimo iki 2013 m. balandžio 1 d., termino pratęsimo priežastimis nurodydamas atsiradusius papildomus projektinius sprendinius ir nepalankias oro sąlygas.
  17. Prie Sutarties 1 2013 m. kovo 18 d. užsakovė su rangovu sudarė Papildomą susitarimą Nr. 3, jame nurodydamos, jog esant nepalankioms meteoroliginėms sąlygoms ir po darbo projekto ekspertizės atsiradus papildomiems projektiniams sprendiniams, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo, statybos darbų pabaiga numatyta 2013 m. balandžio 1 d., kartu rangovas įsipareigojo iki šios datos atlikti prie šio papildomo susitarimo priede Nr. 1 nurodytus darbus, kurie atliekami vadovaujantis techninio projekto ir užsakovės pateiktais darbo projekto sprendiniais. Rangovas įsipareigojo šiuos darbus atlikti neatlygintinai (4.1.1 punktas). Taip pat papildytas 4.1.2 punktas, kuriame numatyta, kad šiame punkte minimi darbai bei priede Nr. 2 numatyti darbai atliekami per 35 kalendorines dienas pagal užsakovės suderintą darbų atlikimo grafiką ir šie terminai gali būti koreguojami atsižvelgiant į meteorologines sąlygas ar kitas nuo rangovo nepriklausančias priežastis užsakovei patvirtinus jų pagrįstumą, tačiau darbai negali būti baigti vėliau nei 2013 m. birželio 30 d. Be to, priede Nr. 2 numatyti darbai atliekami neatlygintinai.
  18. Užsakovė su rangovu 2013 m. kovo 18 d. sudarė Papildomą susitarimą Nr. 2, kuriuo pakeitė Sutarties 2 4.1 punktą ir darbų pabaigą numatė iki 2013 m. balandžio 1 d., išskyrus dangų

    24(29 kv. m naujos žvyro dangos įrengimas) ir dangų (29 kv. m naujos žvyro dangos įrengimas) įrengimo darbus.

  19. 2013 m. kovo 26 d. rangovas pateikė I. J. Komercinį pasiūlymą atlikti 100 vietų karvidės su veršide naujai diendaržių betono dangai gardų įrengimo darbus, kurie nebuvo numatyti techniniame projekte, už 48 792,23 Lt (14 131,21 Eur) kainą.
  20. 2013 m. kovo 27 d. 100 vietų karvidės su veršide ir sandėlio bei inžinerinių tinklų statybos darbų komisija, susidedanti iš I. J., UAB „Pakera“ ir UAB „BANDUVA“ nutarė užsakovės prašymu karvidėje ir veršidėje įrengti podus po girdyklomis, įrengti papildomus diendaržių gardus bei bortelį prie šėrimo tako (Protokolas – aktas Nr. 5). Taip pat komisija konstatavo ir nutarė, kad techniniame projekte nebuvo numatyta karvidės ir veršidės izoliatorių lubų apdaila, todėl projektuotojų sprendimu darbo projekte buvo numatyta karvidės ir veršidės lubų apdaila naudojant „Cetris“ plokštes, be to, techniniame projekte ties vartų angomis nebuvo numatyta įrengti pamatus, dėl to projektuotojai priėmė sprendimą juos įrengti. Projektuotojo sprendimu darbo projekto rengimo metu pasikeitė techniniame projekte esantys sprendiniai, todėl karnizų apkalimo lentomis darbai atliekami papildomai (Protokolas – aktas Nr. 6). Kadangi dėl klojinių sudėtingumo darbo projekto rengimo metu buvo pakeisti techniniame projekte esantys sprendiniai, todėl dalis mėšlidės darbų yra nevykdoma (Protokolas – aktas Nr. 1). Komisija nusprendė įrengti apsaugines groteles mėšlidėje (Protokolas – aktas Nr. 2). Taip pat nusprendė karvidėje bei veršidėje ties šėrimo taku daryti duris ne varstomas, o stumdomas, bei visus galinius vartus praplatinti iki 3,30 m, padidinti pagalbinę patalpą Nr. 6, pagalbinei patalpai Nr. 13 padaryti papildomas duris, užsakovės prašymu ir projektuotojų sprendimu karvidėje ir mėšlidėje atsisakyta medinių durų įėjimui į karvidės pagalbines patalpas ir veršidės buitines patalpas, vietoje jų įrengiant plastikines duris, karvidėje pakeisti pagalbinių patalpų medinius langus į plastikinius, užsakovei nusprendus karvidėje ir veršidėje galinius vartus pakeisti į stumdomus, kadangi faktiniai darbų kiekiai skiriasi nuo techniniame projekte pateiktų darbų kiekių, todėl dalis šių darbų kiekių yra nevykdomi, karvidės ir veršidės grindų faktiniai darbų kiekiai skiriasi nuo techniniame projekte pateiktų darbų kiekių, nes priimtas projektinis sprendimas vietoj 38 cm storio blokelių mūryti 30 cm storio blokelius, dėl to yra mažinamos montuojamų sąramų kiekis. Taip pat konstatuota, jog sieninių plokščių bei denginio – stogo įrengimo faktiniai darbų kiekiai skiriasi nuo techniniame projekte pateiktų darbų kiekių, todėl dalis šių darbų yra nevykdoma. Pasikeitė lauko elektros kabelių skersmenys, iš galingesnių į silpnesnius, tinklu trasos sutrumpėjo, atsirado nevykdomi darbai. Užsakovės prašymu buvo priimtas sprendimas vietoje priešgaisrinio rezervuaro įrengti priešgaisrinį tvenkinį, projektuotojų sprendimu nutarta atsisakyti dalies jungiklių, šviestuvų ir avarinių modulių montavimo darbų, karvidėje ir veršidėje buvo priimtas sprendimas vietoje linoleumo, PVC grindjuosčių ir keraminių plytelių grindų dangos įrengti akmens masės plytelių grindų dangą ir grindjuostes, karvidėje vietoje lubų aptaisymo medinėmis dailylentėmis ir dažymo, lubas aptaisyti plastikinėmis dailylentėmis. Kadangi projektuotojų sprendimu darbo projekto rengimo metu buvo pakeisti techniniame projekte esantys sprendiniai, todėl dalis grindų skaldos įrengimo darbų yra nevykdoma. Susitraukimo siūlių faktiniai darbų kiekiai skiriasi nuo lokalinėse sąmatose numatytų darbų kiekių, todėl dalis šių darbų yra nevykdoma. Užsakovės prašymu buvo priimtas sprendimas grindų rustus įrengti tik ant panduso ir gyvulių stovėjimo zonoje šėrimo metu. Metalinių ryšių faktiniai darbų kiekiai skiriasi nuo techniniame projekte pateiktų darbų kiekių, todėl dalis šių darbų yra nevykdomi. Projektuotojų sprendimu darbo projekto rengimo metu pasikeitė techniniame projekte esantys sprendiniai, todėl priedangos medinių sijų įrengimo darbų kiekis yra nevykdomas. G/b briaunuotu stogo plokščių faktiniai darbų kiekiai skiriasi nuo techniniame projekte pateiktų darbų kiekių, todėl dalis šių darbų yra nevykdomi (Protokolas – aktas Nr. 4). Komisija sprendė, jog visi minėti pakeitimai darbų atlikimo terminui įtakos neturės.
  21. 2013 m. kovo 27 d. Papildomame susitarime Nr. 6 prie Sutarties 1 užsakovė su rangovu nutarė, jog techniniame projekte nebuvo numatyta karvidės ir veršidės patalpų – izoliatorių – lubų apdaila, todėl projektuotojų sprendimu darbo projekte buvo numatyta karvidės ir veršidės lubų apdaila naudojant „Cetris“ plokštes, taip pat, jog techniniame projekte nebuvo numatyta įrengti betono pamatų (padų po girdyklomis betonavimo darbai), todėl projektuotojai priėmė sprendimą juos įrengti. Sienų ir denginio – stogo faktiniai darbų kiekiai skiriasi nuo techniniame projekte pateiktų darbų kiekių žiniaraščių, dėl to atsirado papildomi kiekiai. Projektuotojų sprendimu darbo projekto rengimo metu pasikeitė techniniame projekte esantys sprendiniai, todėl karnizų apkalimo lentomis darbai atliekami papildomai.
  22. 2013 m. kovo 29 užsakovė priėmė rangovo perduodamus pagal 2012 m. gegužės 9 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties 1 atliktus darbus (šio sprendimo 39 punktas).
  23. 2013 m. balandžio 3 d. užsakovė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą.
  24. 2013 m. balandžio 26 d. užsakovei buvo išduotas Statybos užbaigimo aktas, kuriame nurodyta, kad statybos užbaigimo komisija atliko Statinių pagal Sutartis užbaigimo procedūras.
  25. 2013 m. gegužės 7 d. raštu rangovas informavo užsakovę, kad 2013 m. kovo 18 d. Papildomame susitarime Nr. 3 numatyti darbai 4.1.2 punkte bei lietaus nuotekų surinkimo sistemos įrengimo darbai bus atlikti ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 30 d. Darbai bus pradėti vykdyti iš karto po to, kai išgaruose drėgmės perteklius iš pagrindų.
  26. 2013 m. gegužės 20 d. rangovas pateikė užsakovei Atliktų darbų aktą Nr. 2013-04-30/08-1-3 už 2013 m. balandžio mėn., Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 2013-04-30/04-1-3 bei atliktų darbų aktus Nr. 2013-04-30/04-1 (karvidės ir veršidės lubų paviršių aptaisymas plokštėmis, tvirtinant prie įrengto medinio karkaso, kai plokštės medžio drožlių (cetrio)), Nr. 2013-04-30/04-2 (karvidės pamatų blokų ir sijų montavimas; karvidės sienų apkalimas lentomis; karvidės medinių sienų paviršių padengimas „Pinoteks“ du kartus (100 kv. m nudažyto paviršiaus); karvidės medinių atskirų detalių ir atskirų vietų padengimas ugniai atspariais dažais; karvidės šlaitinių stogų dengimas plieniniais profiliuotais lakštais (lakštų jungtis perdengiant, kai lakštai banguoti ir trapecijos forma); karvidės stogų dengimas PVC danga (skaidri); karvidės skardos vėjalenčių, karnizo lentų ir panašių detalių tvirtinimas, dirbant ant pastolių; karvidės karnizų apkalimas lentomis (pakeitimai); karvidės šlaitinių stogų karnizų apkalimas lentomis; karvidės medinių paviršių padengimas „Pinoteks“ du kartus (100 kv. m nudažyto paviršiaus); karvidės medinių atskirų detalių ir atskirų vietų padengimas ugniai atspariais dažais), Nr. 2013-04-30/04-3 (veršidės pamatų blokų ir sijų montavimas; veršidės sienų apkalimas lentomis; veršidės medinių sienų paviršių padengimas „Pinoteks“ du kartus (100 kv. m nudažyto paviršiaus); veršidės medinių atskirų detalių ir atskirų vietų padengimas ugniai atspariais dažais; veršidės šlaitinių stogų dengimas plieniniais profiliuotais lakštais (lakštų jungtis perdengiant, kai lakštai banguoti ar trapecijos formos); veršidės stogų dengimas PVC danga; veršidės šlaitinių stogų karnizų apkalimas lentomis; karvidės medinių paviršių padengimas „Pinoteks“ du kartus (100 kv. m nudažyto paviršiaus; veršidės medinių atskirų detalių ir atskirų vietų padengimas ugniai atspariais dažais) ir 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija SAU Nr. 001306 22 703,77 Eur

    25(78 391,58 Lt) sumai už atliktus nenumatytus papildomus darbus. Šiuos dokumentus užsakovė priėmė 2013 m. gegužės 20 d. pasirašydama Perduodamos dokumentacijos lydraštį Nr. 1.

  27. 2013 m. birželio 14 d. ieškovė informavo atsakovę, kad negali atlikti diendaržių gardų įrengimo darbų, nes nėra įrengtos galvijų tako betono dangos.
  28. Užsakovei neapmokėjus 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija SAU

    26Nr. 001306, rangovas atliktų darbų aktus Nr. 2013-04-30/08-1-3, Nr. 2013-04-30/04-1, Nr. 2013-04-30/04-2 ir Nr. 2013-04-30/04-3 pasirašė vienašališkai, padarydamas įrašą apie užsakovės atsisakymą pasirašyti aktus. 2013 m. birželio 27 d. raštu rangovas apie tai informavo užsakovę bei pareikalavo apmokėti pateiktą sąskaitą už atliktus papildomus darbus. Atsakovė tik 2013 m. birželio 28 d. raštu atsisakė priimti jai vienašališkai perduotus papildomus dokumentus, motyvuodama tuo, kad rangovas šiuos darbus privalėjo įvertinti pasirašydamas sutartį.

  29. Rangovas pateikė užsakovei 2013 m. birželio 30 d. Atliktų darbų aktą Nr. 2013-06-30/14-14-1 už 2013 m. birželio mėn., Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 2013-06-30/14-14-1 bei atliktų darbų aktus Nr. 2013-06-30/14 (dangos (išskyrus 29 kv. m žvyros dangos įrengimas) ir žvyro dangos įrengimo darbai: 30 cm storio pasluoksnio iš smėlio įrengimas, smėlio tankinimas vibroplokštėmis, viensluoksnės 15 000 cm storio dangos įrengimas iš sodrinto žvyro), Nr. 2013-06-30/14-1 (galvanizuotų gardų galvijams įrengimas ir diendaržių gardai). I. J. atsisakė šiuos aktus pasirašyti., todėl jie rangovo buvo vienašališkai perduoti. Už šių darbų atlikimą rangovas atsakovei 2013 m. birželio 28 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Serija SAU Nr. 001343 24 282,67 Eur (83 843,22 Lt) sumai.
  30. 2013 m. liepos 12 d. Aktu dėl atliktų ir norimų aktuoti darbų (už 2013 m. birželio mėn. pagal 2012-05-09 sutartį Nr. 12/05/09-M1) baigtumo ir Defektų nustatymo aktu užsakovė, rangovas, statybos techninis prižiūrėtojas bei ekspertas UAB VAKARŲ REGIONO STATYBŲ KONSULTACINIS BIURAS pagal Sutartį 1 nustatė nebaigtus darbus bei defektus: 1) nebaigtos įrengti žvyro dangos; 2) neįrengti kelio bordiūrai; 3) nebaigti įrengti gerbūvio darbai; 4) nėra pasodinti želdiniai; 5) neįrengti betoniniai galvijų praėjimo takai; 6) neįrengti papildomi galvanizuoti galvijų gardai betoninių galvijų praėjimo takuose; 7) neįrengti diendaržių aptvėrimai; 8) neįrengta pamatų hidroizoliacija prijungiant žvyro dangas prie pastatų; 9) nėra suformuoti pandusai (įvažiavimai) į karvidės ir veršidės izoliatoriaus patalpas bei pagalbines ir buitines patalpas; 10) lietvamzdžiai iš diendaržių pusės iki 1,8 m aukščio nuo žemės paviršiaus nėra apsaugoti nuo galvijų poveikio; 11) įtrūkusios ir išpleišėjusios betono dangos; 12) ištrūpėję kelio bordiūrai (tarp karvidės ir veršidės bei karvidės ir daržinės); 13) lietvamzdžių defektai. Atsižvelgiant į tai, nutarė, jog rangovas turi skubiai baigti nebaigtus darbus bei neatlyintinai pašalinti nustatytus defektus, o kilus ginčui dėl žvyro dangos kokybės atlikti inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus. Nebaigtus darbus bei atliktų darbų defektus antstolis G. J. užfiksavo 2013 m. liepos 12 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei vaizdo medžiagoje, esančioje skaitmeninėse laikmenose.
  31. 2013 m. liepos 16 d. užsakovei atsisakius pasirašyti jos nurodymu iš UAB „Bretagnė“ nupirktų galvanizuotų gardų galvijams perdavimo – priėmimo aktą, rangovas jį pasirašė vienašališkai.
  32. 2013 m. liepos 31 d. pranešimu užsakovė informavo rangovą, jog dėl rangovo kaltės nutraukia tarp šalių sudarytą Sutartį 1.
  33. 2013 m. liepos 31 d. pranešimu užsakovė informavo techninį prižiūrėtoją, jog jam tinkamai nevykdant savo pareigų nutraukia tarp šalių sudarytą 2012 m. gegužės 8 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 220.
  34. 2013 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė sudarė darbų atlikimo sutartį su UAB „Autodiga“, kuri už 12 395,45 Eur (42 799 Lt) kainą įrengė galvijų tako betono dangas bei gardus galvijų praėjimo takuose.
  35. 2013 m. rugsėjo 13 d. užsakovė priėmė iš rangovo žvyro dangos įrengimo darbus, atliktus pagal Sutartį 1 už 10 163,05 Eur (35 090,99 Lt) kainą. Nurodė, kad rangovas privalėjo, tačiau neatliko šių darbų: įrengti betoninius galvijų praėjimo takus, galvanizuotus gardus galvijų praėjimo takuose, diendaržius ir jų aptvėrimus, pasodinti želdinius, įrengti pamatų hidroizoliaciją prijungiant žvyro dangas prie pastatų, lietvamzdžius iš diendaržių pusės iki 1,8 m aukščio nuo žemės paviršiaus apsaugoti nuo galvijų poveikio, įrengti betonines nuogrindas aplink pastatą, izoliatoriaus patalpoje įrengti priverstinę ventiliaciją
  36. 2013 m. rugsėjo 18 d. užsakovė rangovui siųstame rašte nurodė, kad 2013 m. liepos 12 d. akte nurodyti defektai ištaisyti nebuvo, todėl vadovaujantis rangos sutartimis, užsakovė laikė, kad rangovas atsisako neatlygintinai ištaisyti statybos defektus, kurie išryškėjo per garantinį terminą.
  37. 2013 m. rugsėjo 25 d. rangovo ir užsakovės protokole – akte dėl defektų užfiksuoti šie Sutarties statybos darbų objektų defektai, kuriuos numatyta ištaisyti iki 2013 m. spalio 15 d.: įskilusi sąrama veršidėje ir karvidėje virš pagalbinių patalpų ir įėjimo į sandėliuką; įtrūkimai sandėlio grindyse; sandėlio stogo defektai dėl per stogą lašančio vandens; veršidės stogo defektai dėl per stogą lašančio vandens ant šėrimo tako ir sienos. Suskilinėjusias sienas karvidės pagalbinėse patalpose numatyta ištaisyti po žiemos sezono. Defektai, kurių nenumatė šalinti: „Cetris“ plokščių deformacijos izoliatoriaus patalpoje veršidėje ir karvidėje, kadangi minėtos plokštės sumontuotos pagal užsakovės pateiktus projektinius sprendinius, o pasirinktam konstruktyvui rangovas įtakos neturėjo; medinių vartų medienos deformacijos veršidėje ir karvidėje, kadangi jie sumontuoti pagal užsakovės projektinius sprendinius; lietvamzdžių defektai, kadangi jų nesandarumai jau buvo pašalinti, lietoviai ir lietvamzdžiai yra pažeisti mechaniškai ir nėra rangovo darbų defektai; betono dangų ištrupėjimai buvo sutvarkyti; vandentiekio sistemos gedimus – veršidėje iš girdyklų bėga vanduo ir blogas vandens kvapas – numatė nustatyti iki 2013 m. rugsėjo 30 d.; šlaitų defektai (griovių, priešgaisrinio tvenkinio), kadangi juos tikslinga užtaisyti susistovėjus šlaitams bei sužėlus augmenijai; priešgaisrinio tvenkinio įrengimo defektai – faktinė situacija neatitinka nurodytos techniniame ir darbo projektuose, tačiau priešgaisrinis tvenkinys buvo iškastas pagal užsakovės pateiktą pirminę techninio projekto korektūrą ir pagal tai buvo atlikti geodezinio pririšimo darbai bei iškastas priešgaisrinis tvenkinys; šulinių (priešgaisriniai ir kiti) defektai dėl gruntinio vandens praleidimo, nustačius, jog šuliniuose esantis vanduo yra ne paviršinis, o gruntinis, bus atliekami hermetinimo darbai; žvyro dangoje įdėta pralaida neatitinka darbo projekte nustatytų reikalavimų, tačiau rangovas pralaidos, numatytos darbo projekte neįrenginėjo, kadangi tam nebuvo nustatytas finansavimas, ji įrengta rangovo sąskaita, jog statybos metu būtų nuvestas perteklinis vanduo nuo statybos aikštelės.
  38. 2013 m. rugsėjo 27 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
  39. 2013 m. spalio 16 d. ir 2013 m. lapkričio 28 d. pranešimais rangovas skatino užsakovę apmokėti 2013 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija SAU Nr. 001343. 2013 m. lapkričio 28 d. UAB „Sauslaukio statyba“ pakartotinai pareikalavo I. J. apmokėti minėtą sąskaitą.
  40. I. J. neapmokėjus rangovo pateiktų sąskaitų už papildomai atliktus darbus, rangovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
  41. Rangovui nepašalinus statinio trūkumų, nustatytų 2013 m. rugsėjo 25 d. protokole – akte dėl defektų bei atsisakius juos šalinti, I. J. kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo.
  42. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl ginčo objekto statybos darbų defektų egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniai skundai, neperžengiant juose nustatytų ribų, nagrinėjami tuo aspektu, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tik Z. B. ekspertizės akte nurodytais defektų šalinimo išlaidų dydžiais (I. J. apeliacinis skundas) bei pagrįstai paskirstė atsakomybę už kilusius defektus visiems byloje dalyvaujantiems asmenims – rangovui, projektuotojui ir techniniam prižiūrėtojui, ar teisingai nustatė dalinės atsakomybės proporcijas ir tuo pagrindu paskirstė kiekvienam tenkančias atlyginti defektų šalinimo išlaidas (UAB „BANDUVA“ ir UAB „Pakera“ apeliaciniai skundai) (CPK 320 straipsnis).

27Dėl ekspertų išvadų vertinimo

  1. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Taigi šios normos nuostatos reikalauja, kad teismo pateikiami argumentai būtų aiškūs ir nuoseklūs, o išvados – motyvuojamos. Jeigu pirmosios instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė tam tikrų ar visų ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, tai šio teismo procesiniame dokumente turi būti nurodyta, kokiose įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais (faktiniais duomenimis) buvo įrodinėjamos svarbios bylai faktinės aplinkybės ir kodėl daroma bendra išvada, kad šių aplinkybių asmuo neįrodė.
  2. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, jei jų šaltinis yra asmuo, jis turi būti objektyvus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
  3. Pagal CPK 212 straipsnio 1 ir 2 dalis teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.
  4. Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamą medžiagą, o ekspertas atlieka tyrimą ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja išvadą dėl pateiktų klausimų (CPK 212-216 straipsniai). Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (CPK 218 straipsnis). Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.
  5. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).
  6. Atsižvelgiant į teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvados didesnę įrodomąją galią darytina išvada, kad teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Todėl teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis. Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedūra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
  7. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi byloje paskyrė statybos ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui, kurį pasiūlė atsakovė I. J. – L. U.. L. U. pateikė teismui 2015 m. sausio 27 d. Teismo ekspertizės aktą. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu išklausius šalis, eksperto L. U. paaiškinimus dėl atskirų jo ekspertizės akte nurodytų defektų ir jų šalinimo būdų, paaiškėjo, kad eksperto išvados nėra konkrečios, jose yra neaiškumų, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės prašymą, paskyrė pakartotinę teismo ekspertizę. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi pakartotinę teismo ekspertizę atlikti pavedė ieškovės pasiūlytai teismo ekspertei Z. B., kuri pateikė 2016 m. birželio 30 d. Teismo pakartotinės statybos ekspertizės aktą.
  8. Teismo ekspertui L. U. suteiktas Kvalifikacijos atestatas Nr. 17803 leidžia eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Nurodytos visos statinių grupės, projekto dalis – pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statinio ekspertizės darbo sritis – statybos darbų technologija. Kvalifikacijos atestatas Nr. 27856 suteikia teisę L. U. eiti ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo pareigas. Nurodytos statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, keliai (gatvės), inžineriniai tinklai (vandentiekio), šilumos tiekimo, nuotekų šalinimo ir kiti statiniai.
  9. Z. B. suteiktas Kvalifikacijos atestatas Nr. 20509 leidžiantis eiti ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovės ir ypatingo statinio ekspertizės vadovės pareigas. Nurodytos statinių grupės – gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, keliai (gatvės), sporto paskirties inžineriniai statiniai.
  10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vadovaudamasis statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, nurodė, jog ekspertui L. U. nesuteikta teisė vertinti statybos produktų parinkimo, todėl jis neturėjo teisės vertinti parinktinos betono klasės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi L. U. Kvalifikacijos atestatas Nr. 27856 yra lygiavertis Z. B. Kvalifikacijos atestatui Nr. 20509, kadangi abiems ekspertams suteikta teisė ne tik eiti ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovo, bet ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo pareigas. Šiuo atveju laikytina, kad ekspertas L. U. turėjo teisę vertinti statybos produktų parinkimą, o ekspertės Z. B. kvalifikacija nėra aukštesnė nei eksperto L. U..
  11. Nepaisant to, jog abu teismo ekspertai iš esmės konstatavo tuos pačius statybos darbų defektus, numatė iš esmės tokius pačius šių defektų šalinimo būdus, tačiau jų numatytos defektų šalinimo išlaidos gerokai skiriasi. Šalys nesutiko dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ar ekspertų komisijos sudarymo pirmosios instancijos teisme, todėl teismas sprendė, jog tinkamiausiai defektų šalinimo išlaidas apskaičiavo ekspertė Z. B., ir išimtinai vadovavosi jos ekspertizės aktu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal L. U. ekspertizės akte pateiktas išvadas siekiama ne ištaisyti defektus, tačiau pastatyti statinius iš naujo.
  12. Šiuo atveju teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi teismas, nustatydamas defektų šalinimo išlaidas, turėjo vadovautis teismo ekspertize, kurioje išlaidų kaina atitinka darbų metu galiojusias rinkos kainas. L. U. teismo ekspertizės aktas parengtas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. sausio 23 d., jame numatytos kainos nustatytos remiantis ekspertizės metu galiojančiomis vidutinėmis darbų ir medžiagų rinkos kainomis, o Z. B. ekspertizės akte nurodė, kad defektų šalinimo išlaidos atitinka 2016 m. kovo 1 d. esančioms vidutinėms rinkos kainoms. Šiuo atveju L. U. ekspertizės akte apskaičiuotos defektų šalinimo išlaidos yra artimesnės kainoms, galiojusioms darbų atlikimo metu, todėl atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi L. U. ekspertizės akte pateiktais defektų šalinimo išlaidų apskaičiavimais.

28Dėl atliktų papildomų darbų

  1. Rangos sutarčių 2.4 ir 2.5 UAB „Sauslaukio statyba“ ir I. J. susitarė, kad esant būtinybei atlikti papildomus darbus, dėl sutartyse nenumatytų atvejų, rangovui už tokius darbus turi būti atlyginama, be to, darbų kaina gali keistis dėl atsiradusių techninio projekto pakeitimų.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad šalys apeliaciniais skundais neskundžia pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu atmesto ieškovės UAB „Sauslaukio statyba“ ieškinio reikalavimo priteisti 22 703,77 Eur sumą už papildomai atliktus darbus pagal 2013 m. gegužės 20 d. papildomai atliktų darbų aktus Nr. 2013-04-30/04-1, Nr. 2013-04-30/04-2, Nr. 2013-04-30/04-3 ir PVM sąskaitą faktūrą Serija SAU Nr. 001306 bei patenkinus priešieškinio reikalavimą šiuos aktus pripažinti negaliojančiais, teisėjų kolegija nesant tarp šalių ginčo papildomai dėl šių reikalavimų nepasisako ir šioje dalyje sprendimą palieka nepakeistą.

29Dėl žvyro dangų įrengimo akto Nr. 2013-06-30/14-1 ir jame nurodytų darbų apmokėjimo:

  1. 2013 m. liepos 12 d. Aktu dėl atliktų ir norimų aktuoti darbų (už 2013 m. birželio mėn. pagal 2012-05-09 sutartį Nr. 12/05/09-M1) baigtumo ir Defektų nustatymo aktu užsakovė, rangovas, statybos techninis prižiūrėtojas bei ekspertas UAB VAKARŲ REGIONO STATYBŲ KONSULTACINIS BIURAS pagal Sutartį 1 nustatė nebaigtus darbus bei defektus, tarp kurių buvo nurodytos nebaigtos įrengti žvyro dangos. 2013 m. birželio 30 d. rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui akte 2013 m. rugsėjo 13 d. atsakovė padarė įrašą, kuriuo patvirtino, jog priėmė žvyro dangų darbus už 35 050,99 Lt (10 151,47 Eur) sumą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad žvyro dangų įrengimui ieškovė panaudojo netinkamas medžiagas, todėl jas reikia įrenginėti iš naujo.
  2. Nagrinėjamu atveju abu teismo ekspertai tiek L. U., tiek Z. B. patvirtino, kad žvyro dangos darbai yra numatyti techniniame projekte, todėl šie darbai nelaikytini papildomais darbais. Šiuo atveju atsakovė I. J. prašė šio reikalavimo netenkinti ir atsikirtimus grindė tuo, kad darbai atlikti su trūkumais, todėl atsakovei nekyla pareigos juos apmokėti. Savo ruožtu priešieškinyje reiškia reikalavimą iš ieškovės priteisti 20 492 Eur dydžio žvyro dangos defektų šalinimo išlaidas.
  3. Esant tokiai situacijai, pritartina pirmosios instancijos teismui, jog atsakovė I. J., remdamasi tuo, kad ieškovės atlikti žvyro dangos įrengimo darbai yra netinkamos kokybės, naudojasi dviem savo teisių gynimo būdais – teise atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus ir teise reikalauti nuostolių, kuriuos sudaro netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos, atlyginimo.
  4. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi atsakovės priešieškiniu pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, yra vienas iš užsakovės pažeistų teisių gynimo būdų. Šis atsakovės reikalavimas pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pripažintas pagrįstu ir iš esmės patenkintas, tik priteista nuostolių atlyginimo suma sumažinta iki sumos, kuri Z. B. ekspertizės akto išvadose nustatyta kaip reikalinga ieškovės atliktų darbų trūkumams pašalinti.
  5. Atsiliepime į ieškinį atsakovė, minėta, prašė atmesti ieškinio reikalavimą priteisti nesumokėtą atlyginimą už žvyro dangos įrengimo darbus ir priešieškinyje prašė priteisti žvyro dangos defektų šalinimo išlaidas. Šiuo atsikirtimu atsakovė įgyvendino savo teisę gintis nuo ieškinio naudojantis kitu teisių gynimo būdu – teise atsisakyti apmokėti už netinkamai atliktus darbus. Tokia užsakovės teisė nustatyta CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tai yra savarankiškas užsakovo teisių gynimo būdas. Pažymėtina, kad atsakovė pirmiau nurodytus du savo teisių gynimo būdus – nuostolių atlyginimą ir darbų kainos sumažinimą arba jos nemokėjimą – naudoja tai pačiai savo pažeistai teisei apginti, t. y. šiuos reikalavimus grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – netinkama ieškovės atliktų darbų kokybe. Tokia teisė CK 6.665 straipsnyje užsakovei nenustatyta. Tai reiškia, kad užsakovė, įgyvendinusi teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011).
  6. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Dėl to tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).
  7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aplinkybė, jog 2013 m. rugsėjo 13 d. priimti darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš atsakovės priteisti ieškovei 10 151,47 Eur skolą už žvyro dangų įrengimo darbus pagal Atliktų darbų aktą Nr. 2013-06-30/14 atitinkamai netenkintas priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugsėjo 13 d. statybos darbų perdavimo statytojui aktą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

30Dėl galvanizuotų gardų galvijams įrengimo akto Nr. 2013-06-30/14-1 ir jame nurodytų darbų apmokėjimo:

  1. 2013 m. kovo 26 d. ieškovė UAB „Sauslaukio statyba“ pateikė I. J. Komercinį pasiūlymą atlikti 100 vietų karvidės su veršide naujai diendaržių betono dangai gardų įrengimo darbus, kurie nebuvo numatyti techniniame projekte, už 14 131,21 Eur kainą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė iš atsakovės nurodyto tiekėjo UAB „Bretagnė“ nupirko galvanizuotus gardus galvijams, kuriuos pristatė ir paliko statybos teritorijoje. Rangovas informavo užsakovę, kad negali atlikti gardų įrengimo darbų, nes nėra įrengtos galvijų tako betono dangos, nepaisant to 2013 m. birželio 30 d. rangovas vienašališkai surašė atliktų darbų aktą Nr. 201306-30/14-1 už įrengtus galvanizuotus gardus galvijams, nors 2013 m. liepos 12 d. Akte dėl atliktų ir norimų aktuoti darbų (už 2013 m. birželio mėn. pagal 2012-05-09 sutartį Nr. 12/05/09-M1) baigtumo nustatyta, kad galvanizuoti galvijų gardai nėra įrengti. 2013 m. liepos 31 d. pranešimu užsakovė informavo rangovą, jog dėl rangovo kaltės nutraukia tarp šalių sudarytą Sutartį 1. 2013 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė sudarė darbų atlikimo sutartį su kitu rangovu – UAB „Autodiga“, kuris už 12 395,45 Eur kainą įrengė galvijų tako betono dangas, kurios buvo numatytos pagal techninį projektą ir darbo projektą ir kurias privalėjo įrengti ieškovė, bei gardus galvijų praėjimo takuose. Nepaisant to, rangovas reikalauja užsakovės už pristatytus, tačiau neįrengtus gardus, sumokėti 14 131,21 Eur sumą pagal 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija SAU Nr. 001306.
  2. Nagrinėjamu atveju L. U. ekspertizės akte nurodoma, kad techninio projekto sprendiniuose buvo numatyta įrengti betonines dangas nedetalizuojant, kur yra galvijų praėjimo takai, kur pravažiavimo keliai iš betono. Kadangi tiek techniniame, tiek darbo projektuose buvo numatyta įrengti praėjimo takus, todėl rangovas privalėjo juos įrengti. Kadangi galvanizuoti galvijų gardai yra sumontuoti ant praėjimo takų, neįrengus takų nebuvo galima sumontuoti gardų.
  3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė negalėjo sumontuoti gardų, nes atsakovė nesudarė sutarties su ieškove ir / ar kitu rangovu ir nebuvo atlikti betono dangų įrengimo darbai (nutraukus su ieškove Sutartį 1, betono dangų įrengimo darbus, ant kurių turėjo būti montuojami gardai, atliko kitas tiekėjas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei atsisakius pasirašyti aktą už pristatytus gardus, ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai pasirašyti aktą Nr. 2013-06-30/14-1, o atsakovė turi pareigą jį apmokėti.
  4. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvada prieštaringa, nes ieškovė gardų neįrengė, tačiau iš atsakovės ieškovės naudai už jų įrengimą priteisė. Atsižvelgiant į tai, kad darbai pagal darbų perdavimo aktą Nr. 2013-06-30/14-1 iš tiesų nebuvo atlikti, ieškovės reikalavimas priteisti atlygį už galvanizuotų gardų galvijams įrengimą negali būti tenkinamas. Ši pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis naikintina –ieškovės reikalavimas dėl 14 131,21 Eur skolos už galvanizuotų gardų galvijams įrengimą priteisimo atmestinas, o atsakovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu vienašališkai ieškovės surašytą atliktų darbų aktą Nr. 2013-06-30/14-1 tenkintinas.

31Dėl statybos proceso dalyvių veiksmų, kaltės ir atsakomybės ribų

  1. Kaip minėta ir kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovei perduoti statybos objektai buvo su defektais, kurie nėra pašalinti.
  2. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas rėmėsi išimtinai Z. B. ekspertizės akte nurodytais defektų šalinimo išlaidų dydžiais ir tik iš dalies tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimus. Vis dėlto, tiek projektuotojas UAB „BANDUVA“, tiek techninis prižiūrėtojas UAB „Pakera“ savo apeliaciniuose skunduose įrodinėja savo atsakomybės nebuvimą, atitinkamai teigdami, jog kitų statybos proceso dalyvių atsakomybės dalis turi būti didesnė, nei nustatė teismas (CK

    326.5 straipsnis).

  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai nenagrinėjo, kas ir kokiu pagrindu atsakingas už konkretaus defekto atsiradimą. Teismo ekspertė Z. B. ekspertizės akte padarė išvadą, kad darbai atlikti nekokybiškai, dalis pateikiamų sertifikatų neatitinka tikrovės, tai sąlygojo ne tik projektuotojo ir rangovo klaidos, tačiau ir techninio prižiūrėtojo klaidos. Nepaisant to, nustatė, kad be išimties visi statybos proceso dalyviai nesilaikė statybos projektavimo ir statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų, iš esmės pažeidė su užsakove sudarytų projektavimo, statybos darbų ir techninės priežiūros sutarčių nuostatas, dėl to statybos objekte atsirado defektų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje dalyvaujančių asmenų atsakomybė kyla skirtingais pagrindais, kadangi tarp šalių susiklostė skirtingi teisiniai santykiai, kurių prigimtis lemia ir akivaizdžiai nevienodo priežastinio ryšio tarp užsakovės, rangovo, projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdį, todėl visų statybos proceso dalyvių atsakomybė yra dalinė.
  4. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi akivaizdu, jog tiek projektuotojas, tiek rangovas, tiek techninis prižiūrėtojas statybos procese negali būti atsakingi kaip vienas nuo kito nepriklausomi subjektai, priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir / ar neveikimo, kadangi kilusių konkrečių defektų kaip rezultato pobūdis yra skirtingas.
  5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad rangovui UAB „Sauslaukio statyba“ tenka didžiausia atsakomybės dalis – 65 proc., projektuotojui UAB „BANDUVA“ –

    3310 proc., techniniam prižiūrėtojui UAB „Pakera“ – 20 proc., o užsakovei – 5 proc. keliamos civilinės atsakomybės dalis plačiau nevertindamas techninio projekto sprendinių, lėmusių atsiradusius defektus, prie kurių prisidėjo rangovo veiksmai bei techninio prižiūrėtojo ir atsakovės neveikimas ir / ar netinkamas veikimas organizuojant bei prižiūrint statybos darbus.

  6. Atsižvelgiant į nuostatą CK 6.697 straipsnio 3 dalyje, kad už defektus, nustatytus per garantinį terminą, atsako ne tik rangovas, bet ir projektuotojas bei statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu nepaneigia savo atsakomybės, kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtina kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006).
  7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad defektų atsiradimo priežastis lėmė visų statybos dalyvių veiksmai, todėl spręstina, ar dėl atsiradusių defektų kyla ne tik rangovo atsakomybė, tačiau taip pat, ar projektuotojas projektą atliko laikydamasis normatyvinių reikalavimų, ar rangovas turėjo galimybę pastebėti projektuotojo darbų trūkumus, ar techninis prižiūrėtojas tinkamai atliko sutartinius bei teisės aktais imperatyviai nustatytus įpareigojimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įrodymų vertinimo klausimu kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, pagal kurią yra akcentuojamas civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
  8. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2013; kt.).

34Dėl rangovo atsakomybės

  1. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra skundžiama rangovo atsakomybė ir neginčijama, kad rangovas pagal statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (2011 m. lapkričio 1 d. redakcija, galiojusi ginčo statybų metu) 58 ir 59 punktus netinkamai vykdė savo pareigas, teisėjų kolegija papildomai šiuo klausimu nepasisako, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių ekspertų padarytas išvadas dėl rangovo civilinės atsakomybės.

35Dėl projektuotojo ir užsakovės atsakomybės

  1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dėl statinio defektų atsiradimo yra atsakingas ir projektuotojas UAB „BANDUVA“ bei pati užsakovė.
  2. Pažymėtina, jog bet kuris projektuotojas privalo savo darbą atlikti taip, kad statinio projekte numatyti projektiniai sprendiniai užtikrintų esminius statinio reikalavimus, kad projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų (Statybos įstatymo

    364 straipsnio 1 dalis, statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (2011 m. sausio 25 d. redakcija, galiojusi ginčo statybų metu) 1 priedas). Priklausomai nuo statinio paskirties, statybos rūšies, turi būti parengtos visos būtinos tam statiniui pastatyti ir naudoti projekto dalys, kurių sprendiniai įgyvendintų esminius statinio, statinio architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos, neįgaliųjų socialinės integracijos ir paskirties reikalavimus. Projekto dalių sprendinių dokumentai yra: bendrieji sprendinių duomenys ir aiškinamieji raštai; sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai; sprendinių techninės specifikacijos; sprendinių brėžiniai, schemos (statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (2011 m. sausio 25 d. redakcija, galiojusi ginčo statybų metu) 27 punktas). Atsižvelgiant į tai, statinio kokybė didžiąja dalimi priklauso būtent nuo projektuotojo pasirinktų sprendinių projekte, nuo to, kaip darbo projekte laikomasi techniniame projekte išdėstytų sprendinių bei kitų profesionalaus projektuotojo veiksmų atliekant minėtą darbą.

  3. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad būtent UAB „BANDUVA“ rengė 100 vietų karvidės su veršide ir sandėliu, inžineriniais tinklais statybos bei mėšlidės ir srutų rezervuaro statybų techninį bei darbo projektus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad projektavimo eigoje reiškiant projektuotojui pretenzijas dėl projektinės dokumentacijos sprendinių UAB „BANDUVA“ būtų netinkamai vykdžiusi jai teisės aktais bei šalių sudaryta sutartimi numatytus įpareigojimus. Be to, byloje nėra duomenų, kad pati atsakovė būtų reiškusi kokias nors pretenzijas projektuotojui dėl jo numatytų sprendinių. Tokias pretenzijas atsakovė nurodė tik pareiškusi priešieškinį. Nors užsakovė eksperto L. U. ekspertinio tyrimo aktu įrodinėjo UAB „BANDUVA“ atsakomybę teigdama, jog projektuotojo pateikti sprendiniai turėjo įtakos statinio defektų atsiradimui, tačiau taip pat nenustatyta, jog esant netinkamai ar neaiškiai parengtam darbo projektui rangovas, vadovaudamasis statybos techniniais reglamentais, kreipėsi į statinio projektuotoją, reikalaudamas pataisyti projektą.
  4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad projektuotojas pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (2011 m. sausio 25 d. redakcija, galiojusi ginčo statybų metu) 1 priedo 2 punkto papunkčiuose nurodytas pareigas: nesprendė statinio projektavimo metu atsiradusių problemų su kitais statybos proceso dalyviais, su jais nesuderino projektinių sprendinių, nors prisiėmė atsakomybę, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatas, netinkamai vadovavo projekto vykdymo autorinei priežiūrai, nepataisė techninio projekto pagal statybos proceso dalyvių pastabas, ar pats nustatęs neatitiktį tarp projektinių sprendinių.
  5. Pats projektuotojas teigia, jog jis savo įsipareigojimus atsakovei įvykdė tinkamai, kadangi parengtas statybos techninis projektas atitinka projekto rengimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, atlikti projektavimo darbai trūkumų neturi, o galimi statinio trūkumai, kildinami iš netinkamo statinio suprojektavimo, neįrodyti. Šiuo atveju projektuotojo atsakomybės klausimas, visų pirma, turėjo būti sprendžiamas tiek, kiek jis susijęs su projektavimo darbais. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, jog UAB „BANDUVA“ parengta projektinė dokumentacija neatitinka teisės aktų reikalavimų, anaiptol, atsakovei jos pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, todėl nelaikytina, kad projektuotojui dėl parengtų projektų kokybės galėtų kilti civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegija dėl projektuotojo atsakomybės plačiau pasisako aptariant kiekvieną nustatytą defektą.
  6. Šiuo atveju UAB „BANDUVA“ ir atsakovė 2012 m. gegužės 28 d. sudarė Statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. 02A/12, kuria šalys susitarė, jog UAB „BANDUVA“ atliks 100 vietų karvidės su veršide ir sandėliu Pajūrio k., Rietavo sen., techninio projekto vykdymo priežiūros darbus. UAB „BANDUVA“ įsipareigojo atlikti projekto vykdymo priežiūrą ir darbų eigoje, atsiradus būtinybei, spręsti iškilusius techninius klausimus; saugoti užsakovo komercines paslaptis bei kitą konfidencialią informaciją; projekto vykdymo priežiūrą pradėti nuo sutarties pasirašymo ir vykdyti iki rekonstrukcijos darbų pridavimo valstybinei komisijai bei dalyvauti statybos darbų pridavime valstybinei komisijai. Minėta sutartis 2012 m. spalio 30 d. buvo nutraukta, duomenų, jog atsakovė būtų pasamdžiusi kitą techninio projekto vykdymo priežiūros darbus atliekantį asmenį, nėra.
  7. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas ir Statybos įstatymas nepriskiria statinio projekto priežiūros vykdytojų prie pagrindinių atsakomybės subjektų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad statybos projekto vykdymo techninis prižiūrėtojas atsako, t. y. jam kyla atsakomybė, tik už tokius darbų trūkumus (defektus), kurie nustatomi statinio projekto vykdymo priežiūros metu.
  8. Statybos įstatyme numatomos statytojo (užsakovo) teisės ir pareigos, tarp kurių ir pareiga organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji yra privaloma arba savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju ginčo statiniui nėra privaloma statinio projekto vykdymo priežiūra, todėl šalims neįrodžius užsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei tektina dalis dėl atsiradusių trūkumų yra 5 proc. Be to, neįrodyta, kad ši aplinkybė, jog užsakovė nepasamdė kito subjekto, kuris vykdytų projekto vykdymo priežiūrą, nėra susijusi su defektų atsiradimu.
  9. Užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą, nesikišdamas į rangovo ūkinę komercinę veiklą (CK 6.689 straipsnio 1 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Šiuo atveju rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų tik tuo atveju, jei jie padaryti užsakovo sutikimu ir, jeigu rangovas įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nelėmė neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-312-330/2017).
  10. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad užsakovės elgesys nepasamdžius statybos projekto vykdymo techninio prižiūrėtojo lėmė statinio defektų atsiradimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad užsakovė nesiėmė priemonių įvykdyti savo prievolę tinkamai organizuoti statinių projekto vykdymo priežiūrą ir tokie veiksmai sąlygojo statinio defektų atsiradimą. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad užsakovė viso statybos proceso metu buvo aktyvi, naudojosi jai suteiktomis teisėmis bei vykdė pareigas. Todėl atsakovės UAB „Pakera“ nurodytas apeliacinio skundo argumentas, kad galbūt dėl padarytų defektų statybos metu yra atsakinga ir pati užsakovė, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia kitų statybos dalyvių atsakomybės.
  11. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas bylą nagrinėja neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje nereiškiamas savarankiškas reikalavimo dėl civilinės atsakomybės užsakovei taikymo, o taip pat nepateikta įrodymų, jog statinio defektai atsirado dėl užsakovės kaltės ir tai sudarytų pagrindą mažinti rangovo atsakomybę (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teisme rangovas nepaneigė savo kaip rangovo atsakomybės prezumpcijos už statinį ir neįrodė užsakovės atsakomybės sąlygų
  12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, šioje dalyje nepasisakydama dėl konkrečių projektuotojo veiksmų, sąlygojusių defektų atsiradimą, mano, kad negali būti vertinami kaip atsakomybę šalinantys apelianto UAB „BANDUVA“ kaip profesionalaus projektuotojo argumentai. Pažymėtina, kad veikdamas pagal profesionalumo ir atidumo standartus, dalyvaudamas statybos procese, projektuotojas, prisiimdamas riziką, privalo suvokti apie galinčias kilti pasekmes bei atitinkamai atsirasiančią atsakomybę (CK 6.690 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
  13. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius, jog UAB „BANDUVA“ ir užsakovė būtų pažeidusios savo sutartinius įsipareigojimus bei teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę.

37Dėl techninio prižiūrėtojo atsakomybės

  1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dėl kilusių defektų atsiradimo taip pat yra atsakingas techninis prižiūrėtojas UAB „Pakera“.
  2. Tarp I. J. ir UAB „Pakera“ 2012 m. gegužės 8 d. sudaryta Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 220, UAB „Pakera“ įsipareigojo vykdyti techninę priežiūrą: tikrinti ir prižiūrėti, kad rangovai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių statybos procesą, ir kad statinio statybos darbai yra vykdomi pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę, tikrinti atliktų statybos darbų kiekius, tikrinti ir priimti paslėtus statybos darbus bei atlikti kitas bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas pagal statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ keliamus reikalavimus.
  3. Galiojantis teisinis reglamentavimas nurodo, jog statinio statybos techninė priežiūra, jeigu statybos darbai atliekami vadovaujantis statybos projektu, yra privaloma, išskyrus Statybos įstatyme numatytas išimtis. Statybos techninis prižiūrėtojas yra savo srities profesionalams, kuriam keliami atitinkami kvalifikaciniai reikalavimai. Statinio statybos techninės priežiūros tvarka, techninio prižiūrėtojo teisės ir pareigos detalizuotos statybos techniniame reglamente STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“, pagal kurį (2010 m. rugsėjo 23 d. redakcija, galiojusi ginčo statybos metu) techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą (18.1 punktas); tikrinti statybos darbų kokybę bei mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad statybos techninei priežiūrai keliami dideli reikalavimai.
  4. Nepaisant statybos techniniam prižiūrėtojui keliamų aukštų veiklos reikalavimų, statinio trūkumai priskirtini prie statybos techninės priežiūros pastebėtinų defektų tik tie, kuriuos techninis prižiūrėtojas, atlikdamas rangovo darbo kokybės patikrą, kurią imperatyviai reguliuoja teisės aktai, iš tikrųjų tinkamai tikrindamas darbus (taikant teisės aktuose įtvirtintas ar įprastai taikomas priemones ir būdus) galėjo ir privalėjo nustatyti. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės klausimą dėl atsiradusių statinio defektų, būtina įvertinti, ar techninis prižiūrėtojas turėjo ir galėjo iš tiesų nustatyti darbų defektus.
  5. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ekspertų išvadomis sprendė, jog UAB “Pakera” prisiimtas pareigas vykdė netinkamai. UAB „Pakera“ pateiktame apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, motyvuojant tuo, kad I. J. nenurodė, kaip techninio prižiūrėtojo veiksmai sąlygojo statinio defektų atsiradimą, ir teigdamas, kad defektai atsiradę dėl nekokybiškai rangovo atliktų darbų. Techninio prižiūrėtojo teigimu, jam nebuvo sudarytos galimybės tinkamai vykdyti savo funkcijas pagal Paslaugų teikimo sutartį, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Taip pat nėra duomenų, kad UAB „Pakera“ žinodama prisiimtą atsakomybę už statinio techninę priežiūrą, ėmėsi kokių nors priemonių šalinti kliūtis, trukdančias vykdyti savo funkcijas. Anaiptol, iš byloje esančių duomenų matyti, kad techninis prižiūrėtojas dalyvavo statybos procese, t. y. pildė statybos darbų žurnalą, dalyvavo statybos darbų komisijos pasitarimuose (gamybiniuose pasitarimuose), tikrino atliktų darbų atitiktį teisės aktams bei techniniam ir darbo projektams, o taip pat tikrino darbų kokybę, teikė užsakovei pastabas dėl darbų terminų, kokybės bei kiekių, aktavo atliktus darbus, savalaikiai nustatė statybos darbų kokybės trūkumus. Šiuo atveju aplinkybė, kad užsakovė prašė techninio prižiūrėtojo be jos suderinimo nepriimti, netvirtinti statybos darbų, raštu ją informuoti ir derinti visus nukrypimus nuo techninio ir darbo projektų ir kitos projektinės dokumentacijos, nes buvo nustatyti darbų defektai bei nukrypimai nuo projektų, nesudaro pagrindo teigti, jog statybos techninis prižiūrėtojas nevykdė ar netinkamai vykdė jam pavestas pareigas ir pažeidė su užsakove sudarytos Paslaugų teikimo sutarties bei teisės aktuose numatytus įpareigojimus.
  6. Pažymėtina, kad ekspertizių išvados neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – jos teismui neprivalomos ir vertintinos pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šiuo atveju atsakovė nenurodė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų statybos techninio prižiūrėtojo UAB „Pakera“ savo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir dėl to būtų galima konstatuoti defektų atsiradimą, t. y. neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl tenkintinas UAB „Pakera“ apeliacinis skundas.

38Dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo:

  1. Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis faktu trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo klausimu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

39Dėl betono dangų defektų (įskaitant srutovežio aikštelės defektus) šalinimo išlaidų

  1. I. J. priešieškinyje prašė priteisti solidariai iš rangovo UAB „Sauslaukio statyba“, projektuotojo UAB „BANDUVA“ ir techninio prižiūrėtojo UAB „Pakera“ 85 591 Eur dydžio betono dangų defektų (įskaitant srutovežio aikštelės defektus) šalinimo išlaidas.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 29 d. Statybos darbų perdavimo statytojui akto priede Neatliktų darbų ir defektų ištaisymo sąraše buvo konstatuota, kad betoninėje dangoje būtina užtaisyti ištrupėjusias vietas, atsiradusius plyšius, o 2013 m. liepos 12 d. akte nurodyta, kad betono dangos yra įtrūkusios ir išpleišėjusios. Tiek L. U., tiek Z. B. ekspertizės aktuose taip pat buvo konstatuota, kad betono dangos turi defektų (esama danga sutrūkinėjusi, vietomis ištrupėjusi, netinkamai technologiškai užtrinta, nesuformuoti projekte nurodyti nuolydžiai link srutovežio aikštelės). Šalys šių defektų neneigė.
  3. Esami dangos įtrūkimai, ekspertų nuomone, galėjo atsirasti dėl to, kad nebuvo laiku įrengtos deformacinės siūlės arba dėl to, kad yra netinkamai įrengtas šalčiui atsparus pagrindas bei netinkamas skaldos storis. Be to, Techniniame projekte nebuvo nurodyta betono dangos sudėties (techninių specifikacijų), kaip to reikalaujama statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 33.3 punkte.
  4. Ekspertas L. U. ekspertizės akte nurodė, kad esant cikliškai šlapiam sausam procesui, veikiant agresyviai aplinkai, žemiausia betono klasė turi būti C30/37, už atsiradusius defektus atsakingi statybos techninis prižiūrėtojas UAB „Pakera“, statybos vadovas UAB „Sauslaukio statyba“ ir projektuotojas UAB „BANDUVA“. Norint ištaisyti visus defektus, teismo eksperto nuomone, būtina išardyti ir išvežti betono dangą, iškasti skaldos ir smėlio pasluoksnius, įrengti naują betono dangą su pasluoksniais, tokiems defektams pašalinti reikia 85 591 Eur sumos.
  5. Ekspertės Z. B. nuomone, parinkta betono klasė C25/30 yra pakankama šios paskirties objektams, nepaisant to, ji pripažino, kad betono dangos pasluoksnis neatitinka techninio ir darbo projektų sąlygų, tačiau, jos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad objektas yra eksploatuojamas nuo 2012 m. rudens, jis natūraliai dėvisi, todėl nelogiškas ir neprotingas yra eksperto L. U. siūlomas defektų šalinimo būdas. Jos nuomone, tokiems defektams pašalinti reikalinga 15 754 Eur suma, įskaitant ir srutovežio aikštelę – 16 144,28 Eur.
  6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad betono dangų įrengimui pasirinktas betonas yra tinkamas. Atsakovė su šia teismo išvada nesutinka, jos teigimu, teismas tokią išvadą padarė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Pagal techninio ir darbo projektų sprendinius numatyta betono klasė C25/30, tačiau nepateikta techninė specifikacija, kuri leidžia įvertinti eksploatacines savybes bei atsparumą.
  7. Kauno technologijos universiteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro parengtoje Lauko betoninės dangos ir sienų, esančių prie 100 vnt karvidės ir veršidės su sandėliu Pajūrio k., Rietavo sav. kokybės tyrimų ataskaitoje nurodyta, kad parinktas betonas atitinka C25/30 klasei betono gniuždymo stipriui keliamus reikalavimus. Lauko betoninės dangos storis atitinka projekte numatytą betoninės dangos detalės betono storį.
  8. Teisėjų kolegija sutinka su išvadomis, kad techniniame bei darbo projektuose nebuvo nurodyta betono techninė specifikacija, atitinkamai projektuotojui nebuvo nurodyta, kad betono danga bus veikiama tam tikrų išorinių veiksnių (chloridų ir kitų agresyvių veiksnių). Atsižvelgiant į tai, projektuotojas betono klasę C25/30 teisingai parinko vadovaudamasis projekto sudarymo metu galiojusiais statybos techniniais reglamentais STR „Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės KPT SDK 07“ bei STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“. Pažymėtina, kad byloje nėra konstatuota, jog betono grindų defektai atsirado būtent betono dangas veikiant agresyviais išoriniais veiksniais.
  9. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pritaria ekspertės Z. B. nuomonei, jog parinkta betono klasė yra pakankama. Pažymėtina, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog betono aikštelės, jas perduodant užsakovei, jau buvo su trūkumais. Aikštelės pradėtos eksploatuoti 2012 m. rudenį, o 2013 m. kovo 29 d. perduodant jas atsakovei, jos jau buvo ištrupėjusios, t. y. nepraėjus daug laiko nuo jų įrengimo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Pakera“ apeliaciniame skunde nurodė, jog betonavimas vyko sudėtingomis oro sąlygomis, be to, statybos darbų žurnale padaryti įrašai, kad reikalinga atlikti siūlių, nelygumų ir plyšių užtaisymą, tai sudaro pagrindą teigti, kad techninis prižiūrėtojas atliekant betono aikštelių įrengimo darbus savalaikiai reagavo į šias aplinkybes.
  10. Ekspertinėse išvadose nurodoma, jog esami betono dangų įtrūkimai galėjo atsirasti dėl to, kad nebuvo laiku įrengtos deformacinės siūlės arba dėl to, kad yra netinkamai įrengtas šalčiui atsparus pagrindas bei netinkamas dangos storis, nesuformuoti nuolydžiai, blogai atliktas užgeležinimas, t. y. darbai atlikti nekokybiškai ir nukrypus nuo projektinių sprendinių.
  11. Nepaisant to, jog projektinėje dokumentacijoje nebuvo nurodyta betono techninė specifikacija, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad projektuotojo nurodyta betono klasė atitiko keliamus reikalavimus, tačiau byloje nustatyta, kad betono dangos įrengtos buvo nekokybiškai. Nepaisant to, jog parinkta betono klasė tinkama, Z. B. siūlomas defektų šalinimo būdas nėra pakankamas užtikrinti, jog pašalintas defektas vėl neatsiras. Ekspertė Z. B. ekspertizės akte nurodė, kad, jos nuomone, įrengta aikštelės betoninė danga atitinka tik betono klasę, todėl dėl trūkumų danga neištarnaus garantinio laikotarpio pagal paskirtį. Dėl rangovo netinkamai atlikto darbo liko netinkamos kokybės darbų rezultatas – su defektais įrengtos betono aikštelės, ir šiuos padarinius galima pašalinti šalinant netinkamos kokybės darbo rezultatą tam, kad būtų sudaryta galimybė iš naujo pakloti betono dangą. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, jog šiuo atveju rangovas yra atsakingas dėl atsiradusių betono dangos defektų, kuriuos būtina šalinti L. U. numatytu būdu įrengiant betono aikšteles (įskaitant srutovežio aikštelę) iš naujo, todėl atsakovei iš rangovo priteistinos 85 591 Eur dydžio betono dangų defektų šalinimo išlaidos.

40Dėl žvyro dangų defektų šalinimo išlaidų

  1. I. J. priešieškinyje prašė priteisti iš UAB „Sauslaukio statyba“ 20 492 Eur žvyro dangų defektų šalinimo išlaidų. Abu ekspertai pritarė, jog už žvyro dangų defektus yra atsakingas rangovas UAB „Sauslaukio statyba“. Šiems defektams pašalinti pagal L. U. reikalinga 20 492 Eur suma, pagal Z. B. 24 277,75 Eur.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad nekvestionuojamas rangovo atsakomybės klausimas, o atsakovė priešieškinyje prašė priteisti L. U. ekspertizės akte nustatytą žvyro dangų defektų šalinimo išlaidų dydį, šis atsakovės reikalavimas tenkintinas ir iš UAB „Sauslaukio statyba“ priteistina 20 492 Eur žvyro dangų defektų šalinimo išlaidų.

41Dėl stogo defektų (išskyrus lietvamzdžių defektus) šalinimo išlaidų

  1. I. J. priešieškinyje prašė priteisti solidariai iš rangovo UAB „Sauslaukio statyba“ ir projektuotojo UAB „BANDUVA“ 54 996 Eur dydžio stogų defektų (išskyrus lietvamzdžių defektus) šalinimo išlaidas.
  2. Ekspertų teigimu, už stogo defektus atsakingi yra rangovas UAB „Sauslaukio statyba“, projektuotojas UAB „BANDUVA“ bei techninis prižiūrėtojas UAB „Pakera“. Šiems defektams pašalinti pagal L. U. reikalinga bendra 54 996 Eur suma, pagal Z. B. – 10 693,46 Eur.
  3. Šiuo atveju nėra ginčo, kad stogas įrengtas su defektais, kadangi ekspertų konstatuota, jog darbai atlikti pagal projektą, kurio sprendiniai neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų, t. y. techniniame projekte esantys brėžininiai yra su trūkumais. Šiuo atveju rangovas, pastebėjęs tokią klaidą brėžiniuose, privalėjo informuoti techninį prižiūrėtoją, kad šie trūkumai būtų laiku šalinami. 2012 m. gruodžio 17 d. atsakovė informavo rangovą UAB „Sauslaukio statyba“, projektuotoją UAB „BANDUVA“ ir techininį prižiūrėtoją UAB „Pakera“, jog 2012 m. gruodžio 15-16 d. buvo užfiksuoti veršidės stogo dangų defektai, todėl jie skubiai turėtų priimti sprendimą dėl defektų pašalinimo.
  4. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „STATYBOS DARBAI“, galiojusio ginčo statybų metu (2011 m. lapkričio 11 d. redakcija) 59.11 punkte nurodoma, jog rangovas privalo išnagrinėti statinio projektą; pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, taip pat nustačius kitus projekto trūkumus, per statinio statybos techninį prižiūrėtoją (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovą) (ar su jo žinia – tiesiogiai) turi kreiptis į statinio projektuotoją ir reikalauti pataisyti projektą (pagal statybos techninį reglamentą STR 2.05.02:2008 ,,Statinių konstrukcijos. Stogai“). Šiuo atveju dėl stogo defektų yra atsakingas rangovas, kuris dar iki techninio bei darbo projektų sprendinių įgyvendinimo turi išnagrinėti ir įvertinti šiuos sprendinius. Pažymėtina, kad rangovas pastebėjo netinkamus brėžinius jau įrengus stogą, todėl laikytina, kad netinkamai vykdė jam teisės aktais pavestas pareigas ir savalaikiai neįvertino brėžinių. Šiuo atveju aplinkybė, kad šie defektai buvo nustatyti vėliau, nesudaro pagrindo kilti kitų statybos dalyvių atsakomybei, kadangi nustatyta, kad stogo įrengimo darbai taip pat atlikti ir nekokybiškai.
  5. UAB „Pakera“ apeliaciniame skunde nurodo, kad stogų įrengimas buvo vykdomas pagal techninio projekto sprendinius, kurie buvo tikslinami. Šiuo atveju pati UAB „Pakera“ tikrino atliktų darbų kokybę ir sudrėkimas buvo pasirodęs tik keliose vietose, kurios papildomai buvo užtaisytos bitumu. Aplinkybės, kad tiek projekto sprendiniai buvo tikslinami, tiek ne kartą darbų trūkumai šalinami, tik pagrindžia techninio prižiūrėtojo pareigų vykdymą, kadangi nėra duomenų, kad rangovas būtų atlikęs (baigęs) stogo defektų šalinimo darbus.
  6. Ekspertė Z. B. ekspertizės akte nurodė, kad defektus galima pašalinti ištaisius neteisingus brėžinius, nuardžius stogą, patiesus iki stogo latako hidroizoliaciją ir sumontavus stogus naujai. Šiuo atveju L. U. ekspertizės akte nurodė, kad stogo defektų šalinimui reikia išardyti stogo dangą su grebėstais, pakloti OSB plokštę, prie jos prilydyti ritininę dangą, įrengti grebėstus ir stogo dangą, drėgmės pažeistas sienas perdažyti.
  7. Šiuo atveju rangovas turi atlyginti 54 996 Eur stogo defektų šalinimo išlaidas.

42Dėl kitų teismo eksperto L. U. ekspertizės akte nurodytų defektų šalinimo išlaidų

  1. I. J. priešieškinyje prašė priteisti solidariai iš UAB „Sauslaukio statyba“ ir UAB „Pakera“

    4354 874,99 Eur kitų L. U. teismo ekspertizės akte nurodytų defektų šalinimo išlaidų.

  2. L. U. ekspertizės akte nurodoma, kad visus ekspertizės akte nustatytus defektus ištaisyti kainuoja 194 835 Eur, šią aplinkybę patvirtina ekspertizės akte esanti lokalinė sąmata. Tačiau ekspertui, atsakinėjant į jam užduotus klausimus ir aptariant kiekvieną nustatytą defektą atskirai, visų ekspertizės akte nustatytų defektų šalinimo išlaidų suma sudaro 194 289 Eur. Šiuo atveju vien betono dangų defektų (įskaitant srutovežio aikštelės defektus), žvyro dangų defektų ir stogo defektų (išskyrus lietvamzdžių defektus) šalinimo išlaidos pagal L. U. Sudaro 161 079 Eur sumą. Be jau minėtų darbų defektų L. U. ekspertizės akte nustatė karvidės ir veršidės lietaus nuvedimo sistemos, sienų, „Cetris“ plokščių, priešgaisrinio vandens telkinio bei šulinių defektus, kurių šalinimo išlaidos pagal L. U. sudaro iš viso 33 210 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, laikytinas nepagrįstu I. J. suformuluotas reikalavimas iš viso priteisti 54 874,99 Eur kitų L. U. ekspertizės akte nurodytų defektų šalinimo išlaidų. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl šio atsakovės reikalavimo pagrįstumo būtina įvertinti kiekvieną defektą atskirai.
  3. L. U. ekspertizės akte nurodoma, kad lietvamzdžiai per sandūras praleidžia vandenį, taip pat, jog darbo projekto brėžiniai neatitinka techninio projekto brėžinių. Šiuo atveju juos pašalinti galima iš naujo sumontavus latakus bei užsandarinus nesandarumus. L. U. ekspertizės akte nurodyta, kad už karvidės ir veršidės lietvamzdžių defektus atsakingi yra rangovas UAB „Sauslaukio statyba“ ir techninis prižiūrėtojas UAB „Pakera“. Šiuo atveju L. U. ekspertizės akte priešingai nei Z. B. ekspertizės akte išsamiau nurodomos defektų priežastys, kadangi L. U. taip pat nurodė, jog darbo projekto sprendiniams neatitinkant techninio projekto sprendinių, pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.05.05:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ stogo latako išorinis kraštas yra sumontuotas per žemai, todėl lietvamzdžiai praleidžia vandenį. Šiuo atveju lietvamzdžiai ne tik nekokybiškai sumontuoti, tačiau ir nukrypstant nuo statybos techniniame reglamente nurodomų jų įrengimo parametrų, be to, pritartina UAB „Pakera“ apeliacinio skundo argumentui, kad Valstybinė komisija jokių pažeidimų (neatitikimų) nenustatė, todėl techniniam prižiūrėtojui atsakomybė netaikytina. Šiuo atveju 5 299 Eur defektų šalinimo išlaidos, apskaičiuotos iš visų L. U. ekspertizės akte nurodomų stogo defektų šalinimo išlaidų, išskyrus lietvamzdžių defektų šalinimo išlaidas, pagal pateiktą lokalinę sąmatą iš rangovo priteistinos užsakovei.
  4. Už karvidės ir veršidės mūro blokelių defektus taip pat atsakingas yra rangovas. Abu ekspertai konstatavo, netinkamai atlikti mūro darbai, kadangi jie neatitinka techninio projekto ir darbo projekto sprendinių. Šiems defektams pašalinti pagal L. U. reikia 12 532 Eur sumos, abu ekspertai defektų šalinimo būdą nurodė sienų dalių tvirtinimą metalinėmis konstrukcijomis (detalėmis).
  5. Už karvidės ir veršidės sienų lentų ir atskirų medinių detalių bei vietų paviršių padengimą „Pinoteks“ ir ugniai atspariais dažais atsakingas yra taip pat rangovas. UAB „Pakera“ apeliaciniame skunde nurodo, kad medinės detalės ir paviršiai buvo dengiami ugniai atspariais dažais, tačiau byloje nebuvo pateiktas statybos darbų žurnalas Nr. 2, kuriame šių darbų atlikimas buvo užfiksuotas. Užsakovės pasamdyta UAB VAKARŲ REGIONO STATYBŲ KONSULTACINIS BIURAS tikrino šių darbų kokybę ir tuo metu atlikti darbai atitiko projekto technines specifikacijas ir visus tam gaminiui taikomus reikalavimus. Šiuo atveju iš L. U. ekspertizės akto išvadų nustatyta, jog dažymo darbai buvo atlikti nekokybiškai nepadengiant viso lentų paviršiaus, pagal techninį projektą medinės konstrukcijos turėjo būti padengtos ugniai atspariais dažais. Šias aplinkybes patvirtinto ir Z. B., pažymėdama, kad panaudotos medžiagos neatitinka techninio projekto techninių specifikacijų, be to, defektų atsiradimą iš dalies sąlygojo ir stogo defektai, nes jiems esant atsirado drėgmė bei pelėsis, tai taip pat sąlygojo medinių detalių pažeidimus. Šiems defektams pašalinti abu ekspertai nurodo tokį patį defekto šalinimo būdą – pakeisti pažeistas lenteles, kitas lenteles nušveisti, antipreninti, antiseptikuoti ir nudažyti. Pagal L. U. reikalinga 6 638 Eur suma šių defektų šalinimui, kuri priteistina iš ieškovės atsakovės naudai.
  6. Z. B. ekspertizės akte nurodė, kad taip pat nustatytas sąramų įrengimo defektas, už kurį yra atsakingas rangovas UAB „Sauslaukio statyba“, projektuotojas UAB „BANDUVA“ ir techninis prižiūrėtojas „Pakera“, tačiau L. U. nurodo, kad esami įtrūkimai neprieštarauja statybų techniniam reglamentui, nors sąramose ir nebūna įtrūkimų. Atsižvelgiant į tai, kad tai nėra defektas, ekspertas šių įtrūkumų šalinimo išlaidų neskaičiavo, todėl šie sąramų įtrūkimai nelaikytini kitais defektais pagal L. U. ekspertizės aktą ir jų taisymo (šalinimo) išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
  7. Už karvidės ir veršidės patalpų – izoliatorių „Cetris“ plokščių defektus taip pat atsakingas yra rangovas UAB „Sauslaukio statyba“, kadangi nustatyta, jog „Cetris“ plokštės yra deformavusios, kadangi nebuvo laikytasi gamintojo reikalavimų, neatitinka techninio ir darbo projektų sprendinių, rangovui kyla atsakomybė dėl plokščių netinkamo įrengimo. Šiems defektams pašalinti pagal L. U. reikalinga 2 214 Eur suma, kuri iš rangovo priteistina užsakovės naudai.
  8. Prie Sutarties 1 rangovas su užsakove 2012 m. liepos 4 d. sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo susitarė, kad vietoj priešgaisrinio rezervuaro rangovas iškas priešgaisrinį tvenkinį. Ekspertai nurodė, kad priešgaisrinis tvenkinys iškastas ne pagal techninį projektą, t. y. ne toje vietoje, todėl defektų pašalinti nėra galimybės. Nepaisant to, tvenkinio šlaitas įrengtas 7.40 m atstumu nuo pastato, šlaitai nesutvirtinti, todėl esant lietui gruntas plaunamas, be to, tvenkinio dugne nepaklota PVC membrana, o vandens perpylimo sistema sumontuota iš vamzdžių, kurie nėra tinkami montuoti lauke.
  9. Už priešgaisrinio vandens telkinio defektus atsakingas taip pat yra rangovas. Šiems defektams pašalinti išleidžiant vandenį iš telkinio ir įrengiant pagal projektinius sprendinius ir reikalavimus priešgaisrinį vandens tvenkinį pagal L. U. reikalinga 5 787 Eur suma. Z. B. teigimu, defektų pašalinti nėra galimybės, tačiau jį eksploatuoti galima. Tvenkinio defektai buvo numatyti 2013 m. kovo 29 d. Neatliktų darbų ir defektų ištaisymo sąraše, rangovas buvo įsipareigojęs šiuos defektus pašalinti ir tvenkinį aptverti. Šiuo atveju tokie veiksmai nebuvo atlikti, todėl atsakovės naudai priteisiamos tvenkinio defektų šalinimo išlaidos.
  10. Už šulinių defektus atsakingas yra rangovas. Šiam defektui pašalinti pagal L. U. reikalinga 740 Eur suma. Nagrinėjamu atveju šulinių įrengimo darbai neatitinka techninio ir darbo projektų, neatitinka norminių teisės aktų, nes neįrengta hidroizoliacija. Abu ekspertai nurodė, kad būtina įrengti hidroizoliaciją iš vidaus.

44Dėl diendaržių įrengimo darbų

  1. I. J. prašo iš UAB „Sauslaukio statyba“ priteisti 19 784,81 Eur už neatliktus diendaržių su natūralia danga įrengimo, diendaržių aptvėrimų, pamatų hidroizoliacijos prijungiant žvyro dangas prie pastatų įrengimo darbus.
  2. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog ieškovė neužbaigė būtent diendaržių su natūralia danga įrengimo, diendaržių aptvėrimų, pamatų hidroizoliacijos prijungiant žvyro dangas prie pastatų įrengimo darbus. 2013 m. kovo 18 d. sudarytu Papildomu susitarimu Nr. 3 ieškovė įsipareigojo užbaigti neatlygintinai. Nors šalys Papildomame susitarime Nr. 3 ir susitarė dėl neatlygintinai atliktinų darbų, tačiau Papildomame susitarime Nr. 3 minimi susitarimo priedai byloje pateikti nebuvo, todėl nėra galimybės nustatyti dėl kokių konkrečių darbų atlikimo šalys susitarė.
  3. Atsižvelgiant į tai, kad diendaržiai įrengti nebuvo, todėl priteisti už jų atlikimo darbus nėra pagrindo. Šiuo atveju nėra duomenų, kad atsakovė būtų už juos sumokėjusi.

45Dėl netesybų priteisimo

  1. Atsakovės apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo priteistų delspinigių dydis. Atsakovės teigimu, delspinigių dydis teismo buvo nepagrįstai sumažintas, paneigiant šalių teisę susitarti dėl netesybų.
  2. Netesybos gali būti nustatytos įstatymų, sutarties ir teismo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Specialiuosiuose įstatymuose gali būti nustatyti kiti nei CK įtvirtinti netesybų mokėjimo pagrindai ir maksimalūs jų dydžiai. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
  3. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
  4. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). CK 6.258 straipsnio

    463 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013, 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2013, 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

  5. Be to, kasacinis teismas, formuluodamas kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas, yra nurodęs ir tai, kad vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Tuo atveju, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).
  6. Nagrinėjamu atveju rangovas su užsakove Papildomų susitarimu Nr. 2 prie Sutarties 1 susitarė, kad rangovui neužbaigus žvyro dangų įrengimo darbų iki 2013 m. birželio 30 d. jis moka 144,81 Eur (500 Lt) dydžio baudą už kiekvieną pavėluotą dieną. Pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti netesybas sumažino iki 14,48 Eur (50 Lt) už 74 dienas, kurias ieškovė vėlavo perduoti nurodytus darbus.
  7. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad rangovas netinkamai įvykdė prievolę kokybiškai ir laiku atlikti žvyro dangos įrengimo darbus. Nėra duomenų, kad dėl nustatytų trūkumų būtų buvusi užsakovės kaltė. Tinkamos kokybės darbų atlikimo terminas priklausė nuo rangovo. Rangovas yra privatus verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, todėl galėjo nustatyti tinkamus konkrečios sutarties netesybų dydžius. Ieškovė praleido 74 dienas perduoti darbus kurių vertė 10 151,47 Eur. Vertinant sutarties vykdymo eigą, darbų atlikimo terminus, jų praleidimo priežastis, šalių veiksmus, galutinį rezultatą bei aplinkybę, kad už žvyro dangų defektų šalinimą atsakovei priteista dvigubai didesnė defektų šalinimo išlaidų suma, nei rangovo atliktų darbų vertė, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netesybų dydį sumažino pagrįstai.

47Dėl nuostolių, susijusių su ekspertizėmis ir tyrimais, faktinių aplinkybių konstatavimu

  1. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
  2. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog ieškovė reikalavimą dėl nuostolių priteisimo grindžia PVM sąskaitomis – faktūromis, tačiau nepateikė apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, todėl ši priešieškinio dalis laikyta neįrodyta ir paliktina nepakeista. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad PVM sąskaita – faktūra ir pagrindžia atsakovės prievoles už suteiktas paslaugas siekiant nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumus, tačiau CK nenumato būsimų nuostolių atlyginimo, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis.

48Dėl procesinių palūkanų priteisimo

  1. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės ieškovei UAB „Sauslaukio statyba“ priteista 10 151,47 Eur dydžio skola dėl žvyro dangų įrengimo darbų, todėl remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, taip pat ieškovės naudai priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.

49Dėl procesinės bylos baigties

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas sprendimo dalis dėl skolos priteisimo už galvanizuotų gardų galvijams įrengimo darbus ieškovės UAB „Sauslaukio statyba“ naudai, dėl UAB „BANDUVA“ ir UAB „Pakera“ civilinės atsakomybės bei atsakovei I. J. priteistinų statinio defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, dėl šiame sprendime aptartais motyvais padarytų priešingų išvadų negu padarė pirmosios instancijos teismas, panaikintina dėl netinkamai taikytų materialiosios ir procesinės teisės normų taikymo ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
  2. Vertindama skundžiamo sprendimo dalį dėl UAB „BANDUVA“ ir UAB „Pakera“ civilinės atsakomybės taikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau aptartos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė civilinę atsakomybę tinkamai nenustatęs visų atsakovų pagal priešieškinį civilinės atsakomybės sąlygų, nenagrinėjo jų veiksmų ryšio su atsiradusiais defektais. Dėl to buvo neatskleista bylos esmė, nenustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės.
  3. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
  4. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017).
  5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad I. J. neįrodė projektuotojo UAB „BANDUVA“ ir statybos techninio prižiūrėtojo UAB „Pakera“ civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jų apeliaciniai skundai tenkintini, o I. J. priešieškinio reikalavimai jų atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti; I. J. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

  1. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
  2. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovei UAB „Sauslaukio statyba“ yra iškelta bankroto byla, žyminis mokestis valstybei iš ieškovės nepriteisiamas.
  3. Pirmosios instancijos teisme UAB „Sauslaukio statyba“ patyrė 6 579,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „Pakera“ – 1 452 Eur, UAB „Banduva“ – 2 500 Eur, „If P&C Insurance AS“ filialas –

    511 500 Eur, I. J. – 33 359,29 Eur. Šalys pateikė minėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus.

  4. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprndimą, iš dalies tenkina ieškovės ieškinio reikalavimus (21,61 proc.) ir iš dalies atsakovės priešieškinio reikalavimus (76,18 proc.).
  5. Ieškovė buvo sumokėjusi 681,19 Eur dydžio žyminį mokestį, o 548,25 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Tenkinus 21,61 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, iš atsakovės I. J. ieškovės naudai priteistina 265,68 Eur (1 229,44 Eur x 21,61 proc.) žyminio mokesčio. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistina 1 421,83 Eur (6 579,50 Eur x 21,61 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
  6. Atsakovei I. J. buvo atidėtas 2 881 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas už patikslintą ieškinį iki teismo sprendimo priėmimo byloje. Tenkinus 76,18 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 686,25 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalis. Taip pat atsakovei iš ieškovės priteistina 25 413,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (33 359,29 x 76,18 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
  7. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė I. J. priešieškinyje taip pat reiškė reikalavimus UAB „BANDUVA“ bei UAB „Pakera“, kurie apeliacinio teismo buvo atmesti, UAB „BANDUVA“ naudai iš atsakovės priteistinos 2 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, UAB „Pakera“ iš atsakovės priteistina 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų „If P&C Insurance AS“ filialui – 1 500 Eur (88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2, 3 dalys,

    5298 straipsnis).

  8. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) šalių prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių.
  9. Įskaičius ieškovės atsakovei vienai kitai mokėtinas sumas, iš ieškovės atsakovei priteistina

    5323 725,60 Eur (25 413,11 – 1 687,51) patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsakovei I. J. buvo atidėtas 2 207 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo priėmimo byloje. Tenkinus 76,18 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovės valstybės naudai priteistina likusi nesumokėto žyminio mokesčio dalis – 525,71 Eur.
  2. I. J. už apeliacinio skundo parengimą patyrė 2 197,36 Eur ir už atsiliepimų į apeliacinius skundus – 732,05 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (2 044 Eur) (Rekomendacijų 8.9 papunktis), todėl išlaidos už apeliacinio skundo parengimą mažintinos iki 2 044 Eur sumos. Kitos išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, todėl apeliacinės instancijos teismui tenkinus 76,18 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovės UAB „Sauslaukio statyba“ atsakovei priteistina 2 114,79 Eur (2 776,05 x 76,18 proc.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
  3. UAB „BANDUVA“ už apeliacinį skundą sumokėjo po 233 Eur žyminio mokesčio. Už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 200 Eur, už atsiliepimo į I. J. bei UAB „Pakera“ apeliacinius skundus – 400 Eur, už susipažinimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniais skundais ir konsultacijas – 400 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.9 ir 8.11 papunkčiai), tačiau UAB „BANDUVA“ atstovui nedetalizavus, kiek laiko truko susipažinimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniais skundais ir konsultacijos, advokato pasirengimo bylos nagrinėjimui, išlaidos mažintinos iki 150 Eur. Spręstina, kad UAB „BANDUVA“ turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti sudaro 1 750 Eur sumą, o iš viso 1 983 Eur, todėl atsižvelgus į tai, kad UAB „BANDUVA“ apeliacinis skundas buvo patenkintas, iš atsakovės I. J. priteistina minėta suma.
  4. UAB „Pakera“ už apeliacinį skundą sumokėjo 30 Eur, o 437 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Tenkinus UAB „Pakera“ apeliacinį skundą, iš atsakovės I. J. UAB „Pakera“ naudai priteistina 30 Eur žyminio mokesčio, o valstybės naudai iš atsakovės priteistina 437 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas.
  5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų „If P&C Insurance AS“ filialas pateikė prašymą dėl 900 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo už atsiliepimą į pateiktus apeliacinius skundus. Taip pat pateikė ir įrodymus, patvirtinančius patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį bei apmokėjimą. Šias išlaidas sudaro atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimas – 700 Eur bei susipažinimas su apeliaciniais skundais ir konsultacijos (4 val.) – 200 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.19 ir 8.11 papunkčiuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos trečiojo asmens naudai iš atsakovės I. J..
  6. Iš viso, iš atsakovės I. J. valstybės naudai priteistina 1 648,96 Eur (686,25 + 525,71 + 437) atidėtų žyminių mokesčių dalies, UAB „BANDUVA“ naudai 4 483 (2 500 + 1 983) patirtų bylinėjimosi išlaidų, UAB „Pakera“ naudai 1 482 (1 452 + 30) patirtų bylinėjimosi išlaidų,

    55„If P&C Insurance AS“ filialo naudai 2 400 Eur (1 500 + 900) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius ieškovės atsakovei vienai kitai mokėtinas sumas, iš ieškovės atsakovei priteistina 25 840,39 Eur (23 725,60 + 2 114,79) patirtų bylinėjimosi išlaidų civilinės bylos nagrinėjimo metu.

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, 331 straipsniu,

Nutarė

57Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria:

  • tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauslaukio statyba“ ieškinio reikalavimas iš atsakovės I. J. (I. J.) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauslaukio statyba“ naudai priteisti 14 131,21 Eur skolą už galvanizuotų gardų galvijams įrengimą;
  • atmestas atsakovės I. J. (I. J.) priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugsėjo 13 d. vienašališkai surašytą statybos darbų perdavimo statytojui aktą;
  • iš dalies tenkinti atsakovės I. J. (I. J.) priešieškinio reikalavimai dėl statybos darbų defektų šalinimo išlaidų jos naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Sauslaukio statyba“ priteisiant 67 447,09 Eur, iš uždarosios akcinės bendrovės „BANDUVA“ – 10 376,48 Eur, iš uždarosios akcinės bendrovės „Pakera“ – 20 752,95 Eur;
  • paskirstytos bylinėjimosi išlaidos,

58panaikinti,

59ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:

60– iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimus:

  • atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauslaukio statyba“ ieškinio reikalavimą iš atsakovės I. J. (I. J.) ieškovės naudai priteisti 14 131,21 Eur skolą už galvanizuotų gardų galvijams įrengimą;
  • priteisti iš atsakovės I. J. (I. J.) ieškovės UAB „Sauslaukio statyba“

    61naudai 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 10 376,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014 m. balandžio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

62iš dalies tenkinti priešieškinio reikalavimus:

  • pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugsėjo 13 d. vienašališkai surašytą statybos darbų perdavimo statytojui aktą;
  • iš uždarosios akcinės bendrovės „Sauslaukio statyba“ atsakovės I. J. (I. J.) naudai priteisti 194 289 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) statybos defektų šalinimo išlaidų (betono dangų (įskaitant srutovežio aikštelės defektus), stogo, žvyro dangų ir kitų teismo eksperto L. U. teismo ekspertizės akte nurodytų defektų);
  • atmesti priešieškinio reikalavimus dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo iš uždarosios akcinės bendrovės „BANDUVA“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pakera“;
  • iš atsakovės I. J. (I. J.) valstybės naudai priteisti 1 648,96 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 96 ct) atidėtų žyminių mokesčių dalies;
  • iš atsakovės I. J. (I. J.) UAB „BANDUVA“ naudai priteisti 4 483 (keturis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų;
  • iš atsakovės I. J. (I. J.) UAB „Pakera“ naudai priteisti 1 482 (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų;
  • iš atsakovės I. J. (I. J.) „If P&C Insurance AS“ filialo naudai priteisti 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų;
  • iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauslaukio statyba“ atsakovės I. J. (I. J.) naudai priteisti 25 840,39 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.

63Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB... 4. (78 391,58 Lt) vertės darbus. Ieškovė juos atliko, 2013 m. gegužės 20 d.... 5. Nr. 2013-04-30/04-3 ir PVM sąskaitą – faktūrą Serija SAU Nr. 001306.... 6. 54 874,99 Eur kitų teismo eksperto L. U. teismo ekspertizės akte nurodytų... 7. Nr. 2013-06-30/14, taip pat 2013 m. rugsėjo 13 d. statybos darbų perdavimo... 8. 9) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jei, teismo nuomone, pagal I. J.... 9. L. U. ekspertizės aktu.
  2. Paaiškino, jog 2008 m. gruodžio 19 d.... 10. 2.2 papunktis).
  3. Atsakovė, tikėdamasi, kad rangovas pašalins statybos... 11. 20 492 Eur sumą. Už visus kitus defektus yra atsakingi rangovas ir techninis... 12. Nr. 2013-0430/08-3, pagal kuriuos jis iš atsakovės reikalauja apmokėjimo,... 13.
  4. Dėl stogo defektų: byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad... 14. Nr. 2013-04-30/04-2 ir Nr. 2013-04-30/04-3 nurodyti darbai buvo atlikti dar iki... 15. 48 792,23 Lt su PVM. Gardai, kuriuos rangovas nupirko iš atsakovės nurodyto... 16. Z. B. suformuluotų klausimų ji visiškai neatsakė, dalis atsakymų į teismo... 17. I. J. priteista 20 752,95 Eur defektų šalinimo išlaidų, 224,64 Eur žyminio... 18. Z. B. ekspertizės aktas surašytas 2016 m. birželio 30 d., t. y. beveik po 4... 19. Teisėjų kolegija... 20. 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
... 21. Byloje nustatytos aplinkybės ir apeliacijos ribos
    22. 2013 m. gegužės 31 d. Taip pat įspėjo, jog statybos darbai gali būti... 23. 5.4 punktu, kuriame numatoma, kad rangovas, neužbaigęs darbų iki 2013 m.... 24. (29 kv. m naujos žvyro dangos įrengimas) ir dangų (29 kv. m naujos žvyro... 25. (78 391,58 Lt) sumai už atliktus nenumatytus papildomus darbus. Šiuos... 26. Nr. 001306, rangovas atliktų darbų aktus Nr. 2013-04-30/08-1-3, Nr.... 27. Dėl ekspertų išvadų vertinimo
    1. Pagal CPK 270... 28. Dėl atliktų papildomų darbų
      1. Rangos sutarčių... 29. Dėl žvyro dangų įrengimo akto Nr. 2013-06-30/14-1 ir jame nurodytų darbų... 30. Dėl galvanizuotų gardų galvijams įrengimo akto Nr. 2013-06-30/14-1 ir jame... 31. Dėl statybos proceso dalyvių veiksmų, kaltės ir atsakomybės ribų 32. 6.5 straipsnis).
      2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas... 33. 10 proc., techniniam prižiūrėtojui UAB „Pakera“ – 20 proc., o... 34. Dėl rangovo atsakomybės
        1. Atsižvelgiant į... 35. Dėl projektuotojo ir užsakovės atsakomybės
            36. 4 straipsnio 1 dalis, statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010... 37. Dėl techninio prižiūrėtojo atsakomybės
              38. Dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo:
                39. Dėl betono dangų defektų (įskaitant srutovežio aikštelės defektus)... 40. Dėl žvyro dangų defektų šalinimo išlaidų
                  41. Dėl stogo defektų (išskyrus lietvamzdžių defektus) šalinimo... 42. Dėl kitų teismo eksperto L. U. ekspertizės akte nurodytų defektų šalinimo... 43. 54 874,99 Eur kitų L. U. teismo ekspertizės akte nurodytų defektų šalinimo... 44. Dėl diendaržių įrengimo darbų
                  1. I. J. prašo... 45. Dėl netesybų priteisimo
                    1. Atsakovės... 46. 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti... 47. Dėl nuostolių, susijusių su ekspertizėmis ir tyrimais, faktinių... 48. Dėl procesinių palūkanų priteisimo
                      1. ... 49. Dėl procesinės bylos baigties
                        1. Atsižvelgiant... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
                          1. CPK 93... 51. 1 500 Eur, I. J. – 33 359,29 Eur. Šalys pateikė minėtas išlaidas... 52. 98 straipsnis).
                          2. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies... 53. 23 725,60 Eur (25 413,11 – 1 687,51) patirtų bylinėjimosi išlaidų... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 55. „If P&C Insurance AS“ filialo naudai 2 400 Eur (1 500 + 900) patirtų... 56. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį,... 58. panaikinti,... 59. ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:... 60. – iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimus: