Byla 1A-453-348/2015
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, gynėjams advokatams Angelei Fominienei, Brigitai Pauliukevičienei, Ruslan Mazurov, nuteistiesiems E. N., M. U., A. B., nukentėjusiesiems V. J. D., M. D., jų atstovui advokatui Romualdui Lincevičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo Viliaus J. D. atstovo advokato Romualdo Lincevičiaus bei nuteistųjų M. U., A. B. ir E. N. apeliaciniais skundais dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

3E. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

4M. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

5Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos atėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

6Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslais, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir baigti visą programą.

7A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

8Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

9Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslais, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir baigti visą programą.

10Iš E. N. priteista 1021, 37 Eur Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

11Iš E. N. priteista 8026,23 Eur nukentėjusiajam V. J. D. neturtinės žalos, o iš A. B. ir A. P. po 1000 Eur iš kiekvieno neturtinės žalos atlyginimo.

12Nukentėjusiosios M. D. civilinis ieškinys atmestas.

13Iš E. N., M. U., A. B., A. P. solidariai priteista 579,24 Eur už advokato paslaugas nukentėjusiosios M. D. naudai.

14Iš E. N., M. U., A. B., A. P. solidariai priteista 579,24 Eur už advokato paslaugas nukentėjusiojo V. J. D. naudai.

15Iš A. B. 150,60 Eur, iš A. P. - 182,46 Eur už advokatų paslaugas valstybės naudai.

16Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. P., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

17Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

18E. N. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2013 m. balandžio 12 d. apie 03.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie naktinio klubo „( - )“, esančio ( - ), įėjimo - išėjimo laiptų, keršydamas V. J. D., su kuriuo prieš tai naktiniame klube „( - )“ susiginčijo ir tarpusavio konflikto metu susigrūmė, ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. U., A. B., A. P., tyčia sužalojo V. J. D., plaktuko galvos plokščia dalimi ne mažiau 2 kartus smogdamas jam į viršugalvį ir ne mažiau 1 kartą smogdamas jam į viršutinę nugaros dalį, tuo savo veiksmais padarydamas V. J. D. muštinę žaizdą viršugalvio dešinėje, dešinio momenkaulio atvirą įspaustini skeveldrinį lūžį, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė V. J. D. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes sužalojimas dėl atviro įspaustinio dešinio momenkaulio lūžio vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

19M. U. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2013 m. balandžio 12 d. apie 03.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie naktinio klubo „( - )“, esančio ( - ), įėjimo - išėjimo laiptų, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdamas sukurstytas draugo E. N. ir bendrininkų grupėje kartu su E. N., A. B., A. P., prieš V. J. D. panaudojo fizinį smurtą: rankos kumščiu ne mažiau 1 kartą suduodamas jam į veido sritį, nuo ko jis suklupo ant grindinio plytelių, bei koja spirdamas nenustatytą skaičių smūgių į kitas kūno sritis, tuo savo veiksmais padarydamas V. J. D. poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos kairėje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tokiu būdu mušdamas sukėlė V. J. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, nukentėjusįjį V. J. D. gynusiai M. D. rankomis suimdamas už pečių bei tyčia ją stumdamas ir pargriaudamas ant grindinio plytelių, tuo padarydamas M. D. dvi poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, dešinėje kojoje, smulkius daugybinius odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, kas sukėlė M. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

20Be to, M. U. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2013 m. balandžio 12 d. apie 03.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie naktinio klubo „( - )“, esančio ( - ), įėjimo - išėjimo laiptų, veikdamas sukurstytas draugo E. N. ir bendrininkų grupėje kartu su E. N., A. B., A. P., dėl chuliganiškų paskatų rankos kumščiu ne mažiau 1 kartą suduodamas V. J. D. į veido sritį, nuo ko jis suklupo ant grindinio plytelių, bei koja spirdamas nenustatytą skaičių smūgių į kitas kūno sritis, tuo savo veiksmais padarydamas V. J. D. poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos kairėje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tokiu būdu mušdamas sukėlė V. J. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes simptomatika, atitinkanti lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tęsėsi daugiau nei 10 dienų ir lengvas galvos smegenų sukrėtimas galėjo išsivystyti nuo bet kurio trauminio poveikio į galvos sritį pasėkoje.

21A. B. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2013 m. balandžio 12 d. apie 03.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie naktinio klubo „( - )“, esančio ( - ), įėjimo - išėjimo laiptų, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdamas sukurstytas E. N. ir bendrininkų grupėje kartu su E. N., M. U., A. P., prieš V. J. D. panaudojo fizinį smurtą: kai nukentėjusysis V. J. D. nuo kaltinamųjų E. N. ir M. U. smūgių bandė atsistoti, metė dešinėje rankoje turėtą akmenį į nukentėjusįjį V. J. D., pataikydamas šiam į dešinį antakį, po ko nukentėjusysis V. J. D. nugriuvo ant grindinio plytelių, tuo savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. J. D. muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tokiu būdu mušdamas sukėlė V. J. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

22Be to, jis nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2013 m. balandžio 12 d. apie 03.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje-prie naktinio klubo „( - )“, esančio ( - ), įėjimo - išėjimo laiptų, veikdamas sukurstytas E. N. ir bendrininkų grupėje kartu su E. N., A. B., A. P., dėl chuliganiškų paskatų dešinėje rankoje turėtą akmenį, kai nukentėjusysis Vilius J. D. nuo kaltinamųjų E. N. ir M. U. smūgių bandė atsistoti, mesdamas į jį ir pataikydamas nukentėjusiajam V. J. D. į dešinį antakį, po ko šis nugriuvo ant grindinio plytelių, tuo savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. J. D. muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė V. J. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes simptomatika atitinkanti lengvą galvos smegenų sukrėtimą tęsėsi daugiau nei 10 dienų ir lengvas galvos smegenų sukrėtimas galėjo išsivystyti nuo bet kurio trauminio poveikio į galvos sritį pasėkoje.

23Nukentėjusiojo Viliaus J. D. advokatas Romualdas Lincevičius skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendį ir prašo minėtą nuosprendį pakeisti ir paskirti E. N. didesnę bausmę nei BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

24Skunde nurodo, kad nuteistojo E. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, o nustatytos tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatytos tik nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat, kad nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, vedamas keršto troškimo, panaudodamas plaktuką kaip nusikaltimo įrankį, smūgiuodamas juo nukentėjusiajam į galvą, pasikėsino į vieną iš esminių įstatymo ginamų žmogaus vertybių - sveikatą, advokato teigimu, konstatuotina, kad teismas turėjo skirti didesnę nei sankcijos vidurkis bausmę.

25Advokatas skunde taip pat pažymi, jog Kauno apylinkės teismas jokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų teismo sprendimą neskirti E. N. didesnę negu sankcijos vidurkis bausmę, kaip aiškiai prieštaraujančią teisingumo principui, nenurodė, apsiribojo konstatavimu, kad „teismų praktikoje yra nustatyta, kad taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-632/2007, 2K-77/2007, 2K-395/2007 ir kt.), o BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008, 2K-7/2010)“, tačiau, advokato teigimu, aplinkybių visumos vertinimas, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, nepasisakant kokios aplinkybės atskleidžia išimtinumą ir būtinumą skirti E. N. švelnesnę bausmę, nesudaro pagrindo skirti jam mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę. Be to teismas nuosprendyje pasisakydamas dėl E. N. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., konstatuoja, kad „šioje byloje jokių aplinkybių, leidžiančių teismui taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nenustatyta“, tačiau, skunde teigiama, kad priešingai savo išvadai, paskyrė mažesnę negu sankcijos vidurkis bausmę.

26Nuteistasis M. U. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendį ir prašo panaikinti minėtą nuosprendį M. U. atžvilgiu, bei vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiais, ir bylą nutraukti; nuosprendžio dalį, kuria priteista iš E. N., M. U., A. P., A. B. solidariai 579,24 Eur M. D. naudai už advokato paslaugas, pašalinant M. U. kaip šių išlaidų solidarų skolininką; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš E. N., M. U., A. P., A. B. solidariai 579,24 Eur V. J. D. naudai už advokato paslaugas, pašalinant M. U. kaip šių išlaidų solidarų skolininką.

27Apeliantas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu atsisakė gynėjo ir visą procesą bendradarbiavo su tyrimo pareigūnais, neslėpė jokių įvykio aplinkybių, bei pripažino jam pareikštus kaltinimus dėl viešos tvarkos sutrikdymo (BK 284 str. d.), bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 2 d. 8 p.). M. U. teigimu, pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas bausmę padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, nulėmusių netinkamą BK 38 str., 40 str., 59 str., 61 str. nuostatų taikymą. Skundžiamą nuosprendį teismas grindė faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos, teismas neįsigilino į bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino ištirtus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą M. U. atžvilgiu.

28Skunde pažymėta, kad teismas atsisakė taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės vienašališkai interpretuodamas kaltinamojo pripažinimą dėl padarytos veikos, bei nevertindamas visumos kaltinamojo parodymų, bei paaiškinimų paskutiniame teismo posėdyje. Apeliantas taip pat teigia, kad teismui pateikė susitarimą, kuriame rašytine forma yra išreikštas jo ir nukentėjusiųjų susitaikymas, kuris patvirtina kaltinamojo kaltės visišką pripažinimą. Prašymas M. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį surašytas 2014 m. gruodžio 22 d., ir įteiktas teismui, o teismas nuosprendį paskelbė 2015 m. vasario 3 d. Taigi, apeliantas teigia, kad dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis ir nukentėjusieji susitaikė, šis susitaikymas procesine tvarka yra įformintas ir pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos iki baigiamųjų kalbų ir įrodymų tyrimo stadijos. Skunde pažymėta, kad teismas padarė nepagristą išvadą, jog BK 38 straipsnio nuostatos man netaikytinos. Tokia teismo išvada, apelianto nuomone, prieštarauja teismų praktikai, suformuotai kasacinėse nutartyse Nr. 2K-P-464/2005, 2K-550/2005. Skunde taip pat pažymima, jog teisminio nagrinėjimo metu, išklausius kitų byloje dalyvaujančių parodymus, po pertraukos, apeliantas pateikė teismui duomenis, kad nukentėjusieji M. D. ir Vilius J. D. jam pretenzijų neturi, su nukentėjusiaisiais susitaikė ir visą žalą jiems atlyginau. Tai, anot apelianto, patvirtina kaltinamojo ir įtariamojo visišką kaltės pripažinimą. M. U. pažymi, kad valstybinį kaltinimą byloje palaikantis pareigūnas, dėl M. U. pareikšto prašymo nutraukti bylą dėl susitaikymo, taip pat analizavo bei tikrino įstatyme numatytas būtinas sąlygas, bei konstatavo, kad byloje yra visos baudžiamajame įstatyme numatytos sąlygos priimti šalių susitaikymą ir bylą apelianto atžvilgiu nutraukti.

29M. U. teigia, kad teismas, atsisakė tenkinti prašymą dėl laidavimo. Apelianto teigimu, jis pilnai atlygino nukentėjusiems asmenims žalą, jų atsiprašė, bei susitaikė, o nukentėjusieji jo atsiprašymą priėmė. Byloje nėra duomenų, kad jis davė neteisingus parodymus, jau ikiteisminio tyrimo metu visus kaltinimus pripažino ir neišsisukinėjo. Mano, kad padarė visus veiksmus nuoširdžiai, siekė atstatyti skriaudą, tačiau teismas net neįvertino, kad žala nukentėjusiems atlyginta, o jo vėlesni prisipažinimai posėdžiuose nieko verti. Dėl nurodyto, apeliantas mano, kad jo atžvilgiu nuosprendis surašytas neįvertinus visų pateiktų duomenų, bei fakto, kad žala atlyginta (BK 59 str. 1 d. 3 p. - lengvinanti aplinkybė).

30Skunde taip pat teigiama, kad nuosprendis turėtų būti pakeistas ar panaikintas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės. Apeliantas nesutinka, kad skiriant bausmę teismas nurodė, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skunde pažymėta, kad prokuroras baigiamųjų kalbų metu kaltinimą grindė tuo, kad „jo kaltę pagrindžia paties prisipažinimas“, bei sutiko, jog „M. U. susitaikė su nukentėjusiaisiais, atlygino žalą. Yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukti“.

31Apeliantas pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jis savo noru atlyginau žalą, bei avansu atlyginau ir Valstybinei ligonių kasai išlaidas dėl Viliaus J. D. gydymo, sumokėdamas 2000 Lt, nors teismas nuosprendžiu pripažino, kad išlaidas Valstybinei ligonių kasai privalo atlyginti tik E. N.. Taigi, M. U. teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad jis atlygino nukentėjusiesiems ir turtinę, ir neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas, o tai reiškia, kad yra įvykdytas įpareigojimas. Tai rodo, kad jis nuosekliai davė savo parodymus, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės - jog M. U. atlygino nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas, padėjo ikiteisminio tyrimo metu atskleisti nusikalstamą veiką, t.y. pripažino savo kaltę. Apeliantas teigia, kad tik nustačius jo veikoje atsakomybę švelninančią aplinkybę, bausmė turi būti švelninama, parenkant švelnesnę bausmės rūšį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo į tai atsižvelgti paskiriant jam laisvės apribojimo bausmės trukmę bei parinkdamas įpareigojimus.

32Apelianto nuomone teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų priteisimą, priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį: motyvuojamoje dalyje nurodė, kad M. U. padengė M. D. ir Viliaus J. D. bylinėjimosi išlaidas ir neturtinę žalą pilnai atlygino. Motyvuojamoje dalyje nenurodo, kad priteisia iš M. U. žalos atlyginimą, ar bylinėjimosi išlaidas, tačiau rezoliucinėje dalyje priteisia atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurios jau atlygintos. Teismas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodo, kad nukentėjusiosios M. D. civilinį ieškinį atmeta, todėl apeliantui neaišku kokiu gi teisiniu pagrindu sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinimo apskritai. Be to, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodoma, kad (lapas 17), M. D. pateikė susitarimą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis M. U. atlygino M. D. ir V. J. D. turtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas, neturtinę žalą. Nukentėjusieji teisme patvirtino, kad atsisako baudžiamojoje byloje žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų pareikštų M. U.. Vėliau nuosprendžio motyvuose (18 lape) teismas paskirsto priteistiną žalos dydį V. J. D. naudai tik iš A. B., E. N., A. P.. Apelianto nuomone, nuosprendis šioje dalyje yra naikintinas. Jei bylinėjimosi išlaidas šalis gera valia savanoriškai atlygina ir nukentėjusieji jam nereiškia pretenzijų, tai nepagrįsta ir nelogiška antrą kartą uždėti pareigą kaltinamajam mokėti bylinėjimosi išlaidas. Kita vertus, nuosprendžio motyvuojamoji dalis dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bei rezoliucinė prieštarauja viena kitai, todėl, M. U. teigimu, nuosprendis negali būti teisėtas ir pagrįstas šioje dalyje.

33Nuteistasis A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015-02-03 nuosprendį ir prašo panaikinti minėto nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2d. 8p., 284 str. l d. ir nuteistas bei priteisti civiliniai ieškiniai, priimti šioje dalyje naują nuosprendį A. B. - išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeista.

34Skunde apeliantas nurodo, kad nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas – nepadarė. Jo nuomone, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nuosprendis jo atžvilgiu - paremtas prielaidomis bei prieštaringais nukentėjusiųjų parodymais. Teismo išvados neseka iš byloje esančių įrodymų, faktiškai įrodymai vertinti šališkai (BPK 20 str.3, 5 d.). A. B. teigia, kad iš tikrųjų 2013 04 12d. apie 03.30 vai., buvau įvykio vietoje - prie naktinio klubo „( - )“, tačiau jokių veiksmų bendrai su kitais nuteistaisiais neatlikau, smurto prieš nukentėjusiuosius nevartojo, todėl sveikatos sutrikdyti ar sukelti fizinį skausmą negalėjo, tikslo pažeisti viešąją tvarką ir rodyti aiškų visuomenės negerbimo neturėjo. Pripažįsta, kad į nukentėjusiuosius metė akmenį, tačiau akmuo nekliudė nukentėjusiųjų, todėl jų nesužalojo. Skunde pažymėta, kad iš nukentėjusiojo V. J. D. parodymų matyti, kad antakį jam prakirto P.. Smūgį į antakį pajuto dar stovint. Apelianto teigimu, nukentėjusioji M. D. davė nenuoseklius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis nerodė, jog A. B. akmeniu sužeidė jos brolį. Teisme ji ėmė tvirtinti, kad matė kaip aš metė akmenį, kuris pataikė į brolio antakį. M. D. parodymais prieštaringi. Jie nesutampa su V. J. D. parodymais, liudytojo R. K. parodymais. Liudytojas R. K. patvirtino aplinkybę, kad jis metė akmenį, tačiau į nukentėjusiuosius nepataikė. Jis parodė, kad mano sviestas akmuo atsitrenkė į trinkeles, paskui stiklinę klubo sieną ir tada iš klubo išbėgo apsauga. Apelianto sviestas akmuo nebuvo didelis, šią aplinkybę patvirtino ir R. K.. Byloje esantis daiktinis įrodymas - akmuo, nėra tas akmuo, kurį jis sviedė. Jei tai būtų tas pats akmuo ir juo būtų sužalojęs nukentėjusįjį, tai ant akmens turėjo likti ir būti užfiksuoti kraujo pėdsakai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jei tokio dydžio sviestas akmuo būtų pataikęs į antakį tai sužalojimai būtų žymiai didesni nei fiksuoti specialistų. Medicinos specialistai nustatė dešinio antakio sužalojimą, muštinę žaizdą dešinio antakio srityje ir patvirtino, kad dėl antakio sužalojimo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas. Žymiai didesnė tikimybė, kad šis sužalojimas padarytas ne akmeniu, o kažkokiu kitokiu kietu buku daiktu. Be to neaišku, kokiu pagrindu antakio sužalojimą teismas vertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą.

35A. B. taip pat teigia, kad teismas ne tik nepagrįstai pripažino jį pavartojus smurtą prieš V. J. D., bet ir sprendė jo veiksmuose esant chuliganiškų paskatų, t.y., kad jis, viešoje vietoje bendrais veiksmais suduodant smūgius V. J. D. ir tuo jam padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdžiau visuomenės rimtį ir tvarką. Apelianto teigimu, veiksmų, kurie leistų spręsti, kad savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, nepadarė.

36Apelianto nuomone, apeliacinio skundo nagrinėjimo metu būtina atlikti įrodymų tyrimą, iš naujo apklausti nukentėjusiuosius, specialistus, apžiūrėti daiktinį įrodymą (BPK 324 str.6d.), nes jo teiginys, jog jis nukentėjusiojo nesužalojo nepaneigtas, priešingai, esantys įrodymai patvirtina, kad apelianto sviestas akmuo nukentėjusiajam nepataikė, šią aplinkybę patvirtina ir antakio sužalojimo mastas bei liudytojas R. K..

37Nuteistasis E. N. taip pat skundžia Kauno apylinkės teismo vasario 3 d. nuosprendį ir prašo minėtą nuosprendį pakeisti, pritaikyti BK 54 str. 3 d. bei paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatytą, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bausmę.

38Skunde teigiama, kad V. J. D. parodė, kad būdamas klube „( - )“ jis priėjo prie E. N. ir pareiškė nepasitenkinimą tuo, kad nuteistasis neva priekabiauja prie jo sesers. Skunde pažymėta, kad byloje nėra surinkta įrodymų patvirtinančių priekabiavimo faktą. Apeliantas taip pat teigia, kad V. J. D. su dar vienu vaikinu, dviese jį užpuolė, sudavė kelis smūgius, apeliantui pradėjo bėgti kraujas. Nors konflikto iniciatorius buvo V. J. D., apsaugos darbuotojai iš klubo pašalino nuteistąjį. E. N. teigimu, pirmos instancijos teismas priimdamas nuosprendį visiškai neįvertino šių V. J. D. veiksmų, nors toks elgesys turėjo lemiama įtaką E. N. padarytai veikai (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Skunde nurodyta, kad vaikinas, kuris priėjo prie jo su V. J. D., sugriebė jį iš nugaros, atimdamas galimybę gintis, o V. J. D. trenkė E. N. į veidą. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nevertino šių aplinkybių ir nenurodė tokio sprendimo motyvų.

39Apeliantas taip pat teigia, jog teisiamojo posėdžio metu, nuteistasis visiškai pripažinau savo kaltę, nuoširdžiai apgailestauja dėl to ką padarė. Ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiaudavo su tyrėju ir suteikė visą jam žinomą informaciją dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Nepaisant to, pirmos instancijos teismas teigia, kad aš savo kaltę pripažino tik iš dalies. Darydamas tokią išvadą, apelianto teigimu, teismas remiasi tuo, kad jis nurodo, jog V. J. D. sudavė du smūgius plaktuku - vieną smūgį į galvą, kitą smūgį į nugaros apačią. Nagrinėjant bylos medžiagą teismas priėjo išvados, kad V. J. D. su plaktuku į galvą buvo suduoti du smūgiai. Dėl šių prieštaravimų teismas daro išvadą, kad jis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies. Apeliantas nesutinka su tokia teismo pozicija. Skunde nurodo, kad Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1066/13(02) yra nurodyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių pasėkoje. Muštinės žaizdos viršugalvio dešinėje, dešinio antakio srityje, atviras įspaustinis skeveldrinis dešinio momenkaulio lūžis padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu. Taip pat nurodoma, kad visi padaryti sužalojimai, išskyrus įspaustinį skeveldrinį dešinio momenkaulio lūžį V. J. D. galėjo sukelti tik nežymų sveikatos sutrikdymą. E. N. pripažįsta, padaręs sunkų sveikatos sutrikdymą, tokios sunkios pasekmės atsirado dėl vieno smūgio. Tai yra esminės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 135 str. 1 d. Apelianto teigimu, jeigu jis pripažins sudavęs du ar daugiau smūgių V. J. D., toks pripažinimas niekaip neturės įtakos nuosprendžiui, todėl jam nesuprantamas pirmos instancijos teismo požiūris į jo prisipažinimą. Apeliantas nuoširdžiai ir išsamiai davė parodymus dėl įvykio, bet jis neprisimena, kad būtų sudavęs V. J. D. daugiau nei du smūgius. E. N. negaliu ir nenoriu duoti parodymus apie tai, ko neprisimena.

40Skunde pažymėta, jog dalies žalos atlyginimo faktas yra nustatytas, t. y. ligonių kasai 2014-07-03 sumokėta 200 Lt, 2014-10-01 sumokėta 200 Lt, 2014-11-11 sumokėta 200 Lt, viso - 600 Lt. Nukentėjusiam sumokėjo 1300 Lt, tačiau apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas to nevertino iš BK 59 str. 1 d. 3p. pusės ir nepamatė jo veiksmuose lengvinančios aplinkybės. E. N. nesutinka su tokia teismo pozicija.

41Apeliantas nurodo, kad yra neteistas, iki šio įvykio baustas tik administracine tvarka, dirbantis, ketina stoti į universitetą. Prie jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių galima priskirti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Pagal išgales siekia atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pripažįsta, kad jo veika buvo pavojinga, bet nesukėlė likutinių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai. Mano, kad paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, dėl anksčiau nurodytų motyvų ne tik kad nebūtų užtikrintas, bet ir būtų aiškiai pažeistas teisingumo principas. Bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę. Tokiu būdu apeliantui būtų sudarytos sąlygos visiškai atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

42Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusieji V. J. D. ir M. D. bei jų atstovas prašė nukentėjusiojo V.J. D. atstovo advokato R. Lincevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

43Nuteistasis E. N. ir jo gynėjas advokatas R. Mazurov prašė nuteistojo E. N. apeliacinį skundą tenkinti.

44Nuteistasis M. U. ir jo gynėja advokatė B. Pauliukevičienė prašė nuteistojo M. U. apeliacinį skundą tenkinti.

45Nuteistasis A. B. ir jo gynėja advokatė A. Fominienė prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti.

46Prokuroras prašė nukentėjusiojo V.J, D. atstovo advokato R. Lincevičiaus, nuteistųjų E. N., A. B. apeliacinius skundus atmesti, o nuteistojo M. U. skundą tenkinti iš dalies.

47Nukentėjusiojo Viliaus J. D. atstovo advokato Romualdo Lincevičiaus, nuteistojo E. N., nuteistojo A. B. apeliaciniai skundai atmetami, o nuteistojo M. U. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

48Dėl nukentėjusiojo Viliaus J. D. atstovo advokato Romualdo Lincevičiaus apeliacinio skundo

49Nukentėjusiojo Viliaus J. D. atstovas advokatas R. Lincevičius apeliaciniame skunde nesutinka tik su nuteistajam E. N. paskirtu laisvės atėmimo dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas minėtą apeliacinį skundą patikrina bylą tiek kiek prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.

50Teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra nepagrįsti skundo teiginiai, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam E. N. bausmę, netinkamai ją individualizavo ir paskyrė per švelnią laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas nuteistajam E. N. paskirdamas laisvės atėmimo bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę žemesnę nei jos vidurkis, teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl skyrė būtent tokią bausmę.

51Nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d. sankcijoje yra numatytas laisvės atėmimas iki dešimties metų. BK 61 str. 1 d., 2 d. yra nustatyta, jog teismas motyvuotai, atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta tik kaltininko atsakomybę lengvinančių, ar tik ją sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, parenka bausmės rūšį bei jos dydį. Priklausomai nuo to, teismas įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bei, atsižvelgęs dar ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, bausmę skiria skaičiuodamas ją nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas laikėsi šių įstatymų reikalavimų.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje „Dėl teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ pažymima, kad BK 61 str. 1 dalyje nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio, tačiau ši norma reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę.

53Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nors nuteistasis E. N. padarė sunkų nusikaltimą ir jo atžvilgiu nenustatyta lengvinančių aplinkybių, o nustatyta dvi sunkinančios atsakomybę aplinkybės, tačiau E. N. anksčiau neteistas, kaltu prisipažino iš dalies, atsiprašė nukentėjusiojo, dirba. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis iš dalies atlygino priteistą. Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, paskirdamas nuteistajam E. N. bausmę, ją tinkamai individualizavo, atsižvelgė į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo metu, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo bei po jos padarymo. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina pagrįsta išvada, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas E. N. paskyrus mažesnę bausmę nei sankcijos vidurkis.

54Dėl nuteistojo M. U. apeliacinio skundo

55Apeliaciniame skunde nuteistasis M. U. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl BK 38 str. numatytų sąlygų nebuvimo bei nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 38 str. nuostatų ir jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais.

56BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 str. nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 str. numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 str. nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 str. nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.

57Apeliaciniame skunde M. U. teigia, kad teismas nepagrįstai neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., remdamiesi tuo, jog nėra šio straipsnio 1 d. 1 p. nustatytos sąlygos – kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką.

58Kaip jau minėta, pagal BK 38 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teismai nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 str. 1 d. nurodytų sąlygų buvimą, ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti asmeniui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011).

59Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas nukentėjusiųjų Viliaus J. D. ir M. D. bei nuteistojo M. U. susitarimas dėl žalos atlyginimo, t.y. kad M. U. atlygino visą žalą ir prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė BK 38 str. nuostatų netaikyti. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo prašoma taikyti BK 40 str. nuostatas bei apklausti laiduotoją R. U.. Pirmosios instancijos teismas apklausė R. U., tačiau padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti ir BK 40 str. nuostatų, nes nėra šio straipsnio 2 d. 2 p. nustatytos sąlygos – kaltininko visiško pripažinimo savo kaltės.

60BK 40 str. 2 d. įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 str. 2 d., bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 str. 1 bei 3 d. esančias sąlygas. Tačiau net ir nustačius visas BK 40 str. nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

61Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti BK 38 str. ir 40 str. yra argumentuotas ir atitinka teismų praktiką. Pagal teismų praktiką, tik savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti bausmę ar nuo jos atleisti. Kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl surinktų įrodymų, nelaikoma savanorišku prisipažinimu. BK 40 str. 2 d. 2 p. numatyta sąlyga byloje konstatuojama tada, kai nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.

62Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas, ar yra sąlyga numatyta BK 38 str. 1 d., BK 40 str. 2 d. p., turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių. Kolegija pažymi, kad BK 40 str. 2 d. 2 p. numatyta sąlyga byloje konstatuojama tada, kai nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.

63Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo M. U. poziciją pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, kad jis tik iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje M. U. iki galo neatskleidė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam V.J. D. bei, kad spyrė jam, tačiau dėl veiksmų M. D. atžvilgiu kaltės nepripažino bei parodė, kad ji galėjo nukristi, bet neigė ją suėmęs už pečių ir pastūmęs. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. U. teigia, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, šį jo prisipažinimą patvirtina susitarimas su nukentėjusiaisiais ir žalos atlyginimas, tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad M. U. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino tik iš dalies, nes aukščiau nurodyti M. U. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu patvirtina, kad jis, duodamas parodymus, nepripažino esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kad fizinį smurtą vartojo ir nukentėjusiosios M. D. atžvilgiu. Tuo pačiu kolegija įvertinus aptartas aplinkybes konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino M. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

64Nesant BK 38 str. 1 d. 1 p., BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo M. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

65Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, jog M. U. atžvilgiu nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. U. iš tiesų nukentėjusiesiems V. J. D. ir M. D. atlygino tiek turtinę, tiek neturtinę žalą bei išlaidas advokato pagalbai. Esant šioms aplinkybėms pripažintina M. U. atžvilgiu atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis savo noru atlygino žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

66Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė nuteistojo M. U. atžvilgiu vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau apeliaciniame skunde išreikštas prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes atmetamas. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

67BK 41 str. nustatyta bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis šiais tikslais ir skirti tokią bausmę, kuri būtų būtina ir kartu pakankama priemonė nurodytiems tikslams pasiekti.

68BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 str. 1 d. nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

69Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

70Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. U., atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kad padaryti du tyčiniai, vienas nesunkus, kitas apysunkis nusikaltimai, kad jis neteistas, į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

71Nepaisant to, kad kolegija laiko, jog yra M. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau net ir nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, švelninti M. U. paskirtą bausmę nėra pagrindo. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. U. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnes nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo vidurkis.

72Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 str. numatytus bausmės tikslus - ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl konstatuoja, kad M. U. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo.

73Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir M. U. priteisė nukentėjusiųjų V. J. D. ir M. D. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu. Iš byloje esančių rašytinių duomenų, t.y. iš 2014-12-22 M. U. bei nukentėjusiųjų V. J. D. ir M. D. susitarimo matyti, kad nuteistasis M. U. atlygino ne tik turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiesiems, bet ir jų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė iš M. U. priteisti nukentėjusių turtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, šios išlaidos turėjo būti priteistos tik iš nuteistųjų E. N., A. B. bei A. P..

74Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo

75Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 str. 5 d., t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir priėmė teisingą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu.

76Nors A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, tvirtindamas, jog jis nors ir metė akmenį į nukentėjusiuosius, bet nesužalojo nukentėjusiojo V.J. D., tačiau byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrintų įrodymų visuma įrodo A. B. kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. padarymo.

77Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs A. B. kaltę įvykdžius aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas, išanalizavo tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, tiek ir paties kaltinamojo parodymus, ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jam inkriminuotų nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

78Nors apeliantas teigia, jog nukentėjusiosios M. D. parodymai yra nenuoseklūs, todėl apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi, tačiau toks jo teiginys yra nepagrįstas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, pripažindamas A. B. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios M. D. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina nukentėjusiojo V. J. D. bei liudytojo R. K. parodymai, taip pat specialisto išvada.

79Tai, jog V. J. D. į antakį pataikė būtent A. B. mestas akmuo, M. D. iš esmės nuosekliai teigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, kurios parodymus patvirtina ir liudytojas R. K.. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. J. D. tikslai pasakyti kas į jį metę akmenį negalėjo, tačiau, tai kolegijos nuomone nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nes tuo metu vyko mūštynės, nukentėjusiajam buvo suduoti stiprūs smūgiai į galvą, todėl nukentėjusysis galėjo ir nematyti ar net ir neatsiminti visų įvykio aplinkybių. Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė kaip A. B. į gulintį nukentėjusįjį V. J. D. kažką metė, po to suprato kad tai buvo akmuo. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė patvirtino savo išvadą ir parodė, kad antakio sužalojimas padarytas kieto buko riboto paviršiaus daiktu, o akmuo priklauso kietiems bukiems riboto paviršiaus daiktams.

80Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 str. 1 d. apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 str. 1 d. ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.).

81Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 138 str. 2 d. 8 p. nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. prieš V. J. D. neadekvačius smurtinius veiksmus, kuriais sukėlė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, atliko dėl prieš tai kilusio konflikos tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo E. N.. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog A. B. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. J. D. panaudojo dėl menkavertės priežasties, t. y. jo paskatos buvo chuliganiškos.

82Kaip jau minėta, pagal teismų praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Kolegija konstatuoja, kad vieta - prie naktinio klubo „( - )“, įėjimo - išėjimo laiptų pagrįstai pripažinta viešąja vieta, nes į šią vietą bet kada, taip pat ir veikos padarymo metu, galėjo patekti šio klubo lankytojai bei darbuotojai, tai nagrinėjamu atveju ir įvyko, nes įvykį matė kiti netoliese buvę asmenys, buvo iškviesti klubo apsaugos darbuotojai. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl A. B. ir jo bendrininkų veiksmų kilo BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai, t. y. nuteistojo A. B. smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

83Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, pripažįsta, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą kartu su kitais bylos duomenimis, todėl teisingai nustatė nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. B. kaltės. Kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, tai, kad teismo išvados neatitiko apelianto lūkesčių, savaime nėra pagrindas teigti, jog teismas nesigilino ar nevertino nuteistojo parodymų. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes, todėl nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

84Dėl nuteistojo E. N. apeliacinio skundo

85Apeliaciniame skunde nuteistasis E. N. nesutinka su teismo išvada, kad jis kaltu prisipažino tik iš dalies. Nuteistojo teigimu jis nuoširdžiai ir išsamiai davė parodymus dėl įvykio, pripažįsta, kad nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, bet neprisimena, kad būtų sudavęs V. J. D. daugiau nei du smūgius.

86Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.).

87Priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas pagrįstai nepripažino jo prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis E. N. ikiteisminio tyrimo pradžioje parodė, kad rankoje turėjo žiebtuvėlį, vėlesnės apklausos metu pripažino aplinkybę, kad nukentėjusiajam sudavė plaktuku. Duodamas parodymus teisme, nuteistasis E. N. kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad nukentėjusiajam V.J. D. plaktuku į galvą sudavė tik vieną kartą, kitas smūgis buvo į nugarą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Nesant asmens prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, aplinkybė, kad apeliantas gailisi dėl neteisėto savo poelgio, yra nepakankama konstatuoti esant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

88Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis E. N. nurodo, kad nors jo darbo užmokestis nėra didelis, tačiau jis stengiasi atlyginti padarytą žalą, t.y yra iš dalies atlyginęs žalą dėl gydymosi išlaidų bei dalį turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam V.J. D., todėl jo nuomone teismas tai turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

89Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. N. tik iš dalies atlygino padarytą žalą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis E. N. savo noru nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

90Nuteistasis E. N. apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino paties nukentėjusiojo V. J. D. elgesio, nors nukentėjusiojo elgesys turėjo lemiamą įtaką jo padarytai veikai (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

91Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 59 str.1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

92Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo V. J. D. elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas bei turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nustatyta, kad anksčiau įvykęs konfliktas tarp nukentėjusiojo V.J. D. ir nuteistojo E. N. buvo pasibaigęs, jau buvo praėję apie 20 min. Nukentėjusiesiems V.J. D. ir M. D. išėjus į lauką laukti iškviesto taksi automobilio, V. J. D. jokių provokuojančių veiksmų neatliko, o nuteistasis E. N. vedamas keršto dėl anksčiau įvykusio konflikto, pasiėmęs plaktuką iš automobilio bagažinės sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, taip jam sunkiai sutrikdydamas sveikatą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, nėra pagrindo konstatuoti esant BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytą apeliantę atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

93Taip pat nuteistasis E. N. apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pagal BK 54str. 3 d., jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-226/2010, 2K-19/2011). Nagrinėjamu atveju aplinkybių, būtinų BK 62 str. nuostatų taikymui, nenustatyta.

94Apeliantas nuteistas pagal BK 135 str. 1 d., t. y. už nusikaltimo, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų, už kuriuos numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kategorijai, padarymą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kitų aplinkybių, dėl kurių realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje taip pat nėra. Nuteistojo nurodytas aplinkybes, t. y. jaunas mažius, ankstesnių teistumų nebuvimą, siekį atlyginti Valstybinės ligonių kasos ieškinį bei nukentėjusiesiems priteistą turtinę ir neturtinę žalą ir t. t., kolegija laiko įprastomis ir būdingomis daugeliui bylų, bet ne išimtinėmis. Šios aplinkybės svarbios sprendžiant apeliantei skirtinos bausmės dydžio nustatymo klausimą ir jas pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino. Nenustatyta nė vienos apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau nuosprendžiu jam skirta mažesnė nei BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Tuo tarpu vadovaujantis BK 62 str. 2 d. nuostatomis ir nusistovėjusia teismų praktika, esant tik atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, kaltininkui paprastai skiriama didesnė nei baudžiamojo įstatymo straipsnio, pagal kurį jis yra nuteistas, sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmė. Nagrinėjamu atveju nuteistajam parinktos bausmės rūšis ir dydis atitinka teisingumo principo reikalavimus, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jos švelninti.

95Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. N. gynėjas pareiškė prašymą spręsti klausimą dėl BK 75 str. nuostatų taikymo jo ginamajam E. N.. Nors apeliaciniame skunde šio reikalavimo nebuvo, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, t.y. 2015-03-24 įsigaliojo 2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554 (TAR, 2015, Nr. 2015-04087), kuriuo buvo pakeista ir BK 75 str. 1 d., todėl šioje nutartyje pasisakoma ir dėl BK 75 str. nuostatų taikymo.

96BK 75 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusi 2015-03-24, redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas neprivalo, o gali taikyti BK 75 str. nuostatas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.).

97Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo nuteistajam E. N. taikyti BK 75 str. nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, jog E. N. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, t.y. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nors nuteistasis E. N. anksčiau neteistas, tačiau teismo nustatytos nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą apibūdinančios aplinkybės – kad nusikaltimas padarytas iš keršto, veikiant bendrininkų grupe bei apsvaigus nuo alkoholio – nesudaro pagrindo manyti, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už šias nusikalstamas veikas, vykdymą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

98Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

99Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, iš kurių matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. B., išlaidas iki 2015-06-22 sudaro 26,06 Eur dydžio advokato darbo užmokestis.

100BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. B. nepriteistinos.

101Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 3 p., 4 p.

Nutarė

102nukentėjusiojo Viliaus J. D. atstovo advokato Romualdo Lincevičiaus, nuteistojo E. N., nuteistojo A. B. apeliacinius skundus atmesti.

103Nuteistojo M. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir 2015 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

104Pripažinti nuteistojo M. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

105P. K. apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalis, kuriomis nuspręsta iš E. N., M. U., A. B., A. P. solidariai priteisti po 579,24 eurų (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 24 euro centus) už advokato paslaugas nukentėjusiųjų Viliaus J. D. ir M. D. naudai.

106Nukentėjusiojo Viliaus J. D. turėtas išlaidas 579,24 eurų (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 24 euro centus) už advokato paslaugas ir M. D. turėtas išlaidas 579,24 eurų (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 24 euro centus) už advokato paslaugas solidariai priteisti iš nuteistųjų E. N., A. B. ir A. P..

107Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

108Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 26,06 Eur, iš nuteistojo A. B. nepriteisti.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. E. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. M. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 2 d.... 5. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos... 6. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., paskirtosios bausmės vykdymas... 7. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 2 d.... 8. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės... 9. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., paskirtosios bausmės vykdymas... 10. Iš E. N. priteista 1021, 37 Eur Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.... 11. Iš E. N. priteista 8026,23 Eur nukentėjusiajam V. J. D. neturtinės žalos, o... 12. Nukentėjusiosios M. D. civilinis ieškinys atmestas.... 13. Iš E. N., M. U., A. B., A. P. solidariai priteista 579,24 Eur už advokato... 14. Iš E. N., M. U., A. B., A. P. solidariai priteista 579,24 Eur už advokato... 15. Iš A. B. 150,60 Eur, iš A. P. - 182,46 Eur už advokatų paslaugas valstybės... 16. Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. P., tačiau jis... 17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 18. E. N. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:... 19. M. U. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2013 m.... 20. Be to, M. U. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl... 21. A. B. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2013 m.... 22. Be to, jis nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl... 23. Nukentėjusiojo Viliaus J. D. advokatas Romualdas Lincevičius skundžia Kauno... 24. Skunde nurodo, kad nuteistojo E. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 25. Advokatas skunde taip pat pažymi, jog Kauno apylinkės teismas jokių... 26. Nuteistasis M. U. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d.... 27. Apeliantas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu atsisakė gynėjo ir... 28. Skunde pažymėta, kad teismas atsisakė taikyti baudžiamojo įstatymo... 29. M. U. teigia, kad teismas, atsisakė tenkinti prašymą dėl laidavimo.... 30. Skunde taip pat teigiama, kad nuosprendis turėtų būti pakeistas ar... 31. Apeliantas pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jis savo noru atlyginau... 32. Apelianto nuomone teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų... 33. Nuteistasis A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015-02-03 nuosprendį ir... 34. Skunde apeliantas nurodo, kad nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas –... 35. A. B. taip pat teigia, kad teismas ne tik nepagrįstai pripažino jį... 36. Apelianto nuomone, apeliacinio skundo nagrinėjimo metu būtina atlikti... 37. Nuteistasis E. N. taip pat skundžia Kauno apylinkės teismo vasario 3 d.... 38. Skunde teigiama, kad V. J. D. parodė, kad būdamas klube „( - )“ jis... 39. Apeliantas taip pat teigia, jog teisiamojo posėdžio metu, nuteistasis... 40. Skunde pažymėta, jog dalies žalos atlyginimo faktas yra nustatytas, t. y.... 41. Apeliantas nurodo, kad yra neteistas, iki šio įvykio baustas tik... 42. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusieji V. J. D. ir M. D. bei... 43. Nuteistasis E. N. ir jo gynėjas advokatas R. Mazurov prašė nuteistojo E. N.... 44. Nuteistasis M. U. ir jo gynėja advokatė B. Pauliukevičienė prašė... 45. Nuteistasis A. B. ir jo gynėja advokatė A. Fominienė prašė nuteistojo A.... 46. Prokuroras prašė nukentėjusiojo V.J, D. atstovo advokato R. Lincevičiaus,... 47. Nukentėjusiojo Viliaus J. D. atstovo advokato Romualdo Lincevičiaus,... 48. Dėl nukentėjusiojo Viliaus J. D. atstovo advokato Romualdo Lincevičiaus... 49. Nukentėjusiojo Viliaus J. D. atstovas advokatas R. Lincevičius apeliaciniame... 50. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra nepagrįsti skundo teiginiai, kad... 51. Nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d. sankcijoje yra... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje... 53. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nors nuteistasis E. N. padarė... 54. Dėl nuteistojo M. U. apeliacinio skundo... 55. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. U. nesutinka su pirmosios instancijos... 56. BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 57. Apeliaciniame skunde M. U. teigia, kad teismas nepagrįstai neatleido jo nuo... 58. Kaip jau minėta, pagal BK 38 str. 1 d. asmuo, padaręs... 59. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismui... 60. BK 40 str. 2 d. įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant... 61. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas... 62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas, ar yra... 63. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo M. U. poziciją... 64. Nesant BK 38 str. 1 d. 1 p., BK 40 str. 2... 65. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 66. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė nuteistojo M. U. atžvilgiu... 67. BK 41 str. nustatyta bausmės paskirtis: 1) sulaikyti... 68. BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. 69. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios... 70. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę... 71. Nepaisant to, kad kolegija laiko, jog yra M. U. atsakomybę lengvinanti... 72. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas... 73. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios... 74. Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo... 75. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą... 76. Nors A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju... 77. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 78. Nors apeliantas teigia, jog nukentėjusiosios M. D. parodymai yra nenuoseklūs,... 79. Tai, jog V. J. D. į antakį pataikė būtent A. B. mestas akmuo, M. D. iš... 80. Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam,... 81. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 138 str. 2 d. 8 p.... 82. Kaip jau minėta, pagal teismų praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta,... 83. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio... 84. Dėl nuteistojo E. N. apeliacinio skundo ... 85. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. N. nesutinka su teismo išvada, kad jis... 86. Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti... 87. Priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas... 88. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis E. N. nurodo, kad nors jo darbo... 89. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai... 90. Nuteistasis E. N. apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos... 91. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 59 str.1 d. 6 p.... 92. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo... 93. Taip pat nuteistasis E. N. apeliaciniame skunde prašo taikyti 94. Apeliantas nuteistas pagal BK 135 str. 1 d., t. y. už... 95. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. N. gynėjas pareiškė... 96. BK 75 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d.... 97. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo nuteistajam... 98. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.... 99. Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 100. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus... 101. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 102. nukentėjusiojo Viliaus J. D. atstovo advokato Romualdo Lincevičiaus,... 103. Nuteistojo M. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir 2015 m. vasario 3... 104. Pripažinti nuteistojo M. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis... 105. P. K. apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalis, kuriomis... 106. Nukentėjusiojo Viliaus J. D. turėtas išlaidas 579,24 eurų (penkis šimtus... 107. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 108. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su...