Byla e2S-1120-590/2018
Dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. Š. dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės A. Š. 7 345,06 Eur nuostolių atlyginimą bei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas prašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą/ patalpą – butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ) , esantį ( - ) (registro Nr. ( - ) ).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi netenkino ieškovo A. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktos medžiagos nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims, kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat nepateikti įrodymai, jog atsakovė ketina nutraukti darbo sutartį su Lietuvos Respublikos ( - ) ministerija. Atsakovė dalyvauja bylos procese, turi advokatę. Pirmos instancijos teismas sprendė, jog iš ieškovo pateiktų duomenų nėra pagrindo išvadai apie grėsmės teismo sprendimo (jei jis bus palankus ieškovui) įvykdymui realumą, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
  1. Ieškovas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį, tenkinti ieškovo A. B. prašymą dėl atsakovei A. Š. nuosavybės teise priklausančio buto/patalpos-buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) (registro Nr. ( - ) ), arešto.
  2. Nurodė, kad atsakovei pareikšto ieškininio reikalavimo suma sudaro 17 345,06 Eur (7 345,06 Eur turtinio pobūdžio reikalavimo suma bei 10 000,00 Eur neturtinio pobūdžio reikalavimo suma). Tokia ieškinio suma fiziniam asmeniui preziumuotina didele. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės atžvilgiu teismuose yra iškelta keletas civilinių bylų, kuriose ji yra skolininkė arba atsakovė. Ginčo byloje yra pateikti įrodymai patvirtinantys, jog 2015-05-18 Atsakovė Čikagoje, JAV susituokė su šios valstybės piliečiu D. D. V. ir kaip 2016-05-20 atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-19114-905/2016 nurodė pati Atsakovė „...neketina grįžti į Lietuvos Respubliką pasibaigus darbo sutarties terminui ir liks gyventi JAV kartu su nepilnamečiais vaikais...“. Tad atsakovei nusprendus nebegrįžti į Lietuvos Respubliką, ką ši yra deklaravusi, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, nes ieškovui palankaus sprendimo atveju, dėl teismo sprendimo vykdymo gali tekti kreiptis į JAV, kur šiuo metu ir gyvena atsakovė, o tai neabejotinai padidins galimo sprendimo neįvykdymo riziką, jo vykdymo kaštus. Pažymi, jog atsakovė šiuo metu nedirba, o vienintelis jos pajamų šaltinis – iš valstybinio socialinio draudimo mokama vaiko priežiūros išmoka. Tad iki 2019-06-29 atsakovei gaunant valstybinio socialinio draudimo vaiko priežiūros išmoką ir negaunant jokio kito darbo užmokesčio iš jos gaunamų lėšų, CPK 739 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nebus galimybės išieškoti jokių sumų, tad akivaizdu, kad teismui priėmus ieškovui galimai palankų teismo sprendimą jo įvykdymas bus stipriai apsunkintas.
  3. Atsakovė A. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje, vykusiame civilinėje byloje Nr. e2-6634-432/2017, apeliantas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, o būtent atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, šiuo metu apeliantas reikalauja iš atsakovės tik 7 345,06 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis siekia 667,30 Eur per mėnesį, t. y. apelianto reikalavimas yra mažesnis negu vienerių metų vidutinis darbo užmokestis, todėl, atsakovės manymu, ieškinio suma nelaikytina didele. Apeliantas, prašydamas teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakoves buto areštą – siekia ne teismo sprendimo neįvykdymo rizikos sumažinimo, o sau patogaus ir pigaus teismo sprendimo vykdymo, kadangi, kaip nurodo pats apeliantas, jam teks kreiptis į kitą šalį, o tai padidins teismo sprendimo įvykdymo kaštus. Atsakovė pažymi, kad teismo sprendimo priverstinio vykdymo kaštai yra dengiami iš skolininko, kurio atžvilgiu pradėtas priverstinis vykdymas, lėšų, tačiau priverstinio vykdymo proceso brangumas nesudaro pagrindo tvirtinti, kad dėl vykdymo išlaidų pasunkės teismo sprendimo įvykdymas. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto vidutinė rinkos vertė yra 36 500,00 Eur, t. y. buto rinkos vertė beveik 5 kartus viršija apelianto pareikšto reikalavimo sumą, todėl areštavus šį atsakovės turtą, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, nes ieškovo reikalavimo užtikrinimui būtų taikytas neproporcingas ieškinio reikalavimui turto areštas. Tokiu būdu, be jokio teisinio pagrindo atsakovei būtų suvaržyta teise disponuoti 29 154,94 Eur turto dalimi
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4Atskirasis skundas netenkintinas

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ) (registro Nr. ( - ) ), areštą.
  3. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
  4. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Akcentuotina, kad šis vertinimas neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės, tačiau turi esminę reikšmę sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindo buvimo.
  5. Teismų praktikoje laikoma, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-51-178/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-147-186/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-780/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012, kt.).
  6. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2017 m. gruodžio 4 d. vykusiame teismo posėdyje atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t. y. reikalavimo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimo; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu priėmė ieškovo ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakymą ir šią civilinės bylos Nr. e2-6634-432/2017 dalį nutraukė, kitoje dalyje – dėl nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Kaip ir minėta, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, preliminariai (prima facie) įvertina pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu įvertino pareikštus ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nors dėl priimto teismo sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas (sprendimas neįsiteisėjęs), tačiau, atmetus ieškinį, preliminariai galima laikyti, kad ieškininiai reikalavimai ir apeliacinės instancijos teisme gali būti pripažinti nepagrįstais. Tai reiškia, kad nėra (nebuvo) vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  7. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui. Konkrečiam asmeniui pareikšta turtinio reikalavimo suma vertintina pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus ir pan. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1350-302/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1170-407/2016ir kt.). Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Sutiktina su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovas nepateikė teismui duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė nagrinėjamu atveju slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims ir kitokiais veiksmais siekia apsunkti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Priešingai, viso bylos nagrinėjimo metu atsakovę atstovavo advokatė, atsakovė aktyviai dalyvavo procese, teikė atsiliepimus, atsikirtimus į ieškovo prašymus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju iš ieškovo patektų duomenų nėra pagrindo išvadai apie grėsmės teismo sprendimo įvykdymui realumą.
  8. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje taip pat nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
  9. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5 Dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų

  1. Nagrinėjamoje byloje atsakovė A. Š. prašo priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atsakovės 180,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

6Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, teismas

Nutarė

7palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį nepakeistą.

8Priteisti ieškovės A. Š. (asmens kodas ( - ) naudai 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo A. B. (asmens kodas ( - )

Ryšiai