Byla 2-147-186/2015
Dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys A. B. ir AB SEB bankas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams antstolei B. P., D. Š. ir R. A. dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys A. B. ir AB SEB bankas.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo.

6Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė pripažinti negaliojančiais 2013 m. liepos 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. turto pardavimo iš varžytynių aktus, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0171/12/02456/V, taikyti dalinę dvišalę restituciją natūra – grąžinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ buto, esančio ( - ), ir į ½ 1347/170000 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), o atsakovui D. Š. priteisti 155 879,5 Lt, grąžinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį 1/112 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ), o atsakovui R. A. priteisti 9 450,00 Lt.

7Ieškinio reikalavimų tenkinimui ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl buto, esančio ( - ), 1/112 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ), 1347/170000 dalies žemės sklypo, esančio ( - ) nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovai D. Š. ir R. A., kurie yra ginčo turto savininkai, gali perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, kurie gali būti sąžiningi įgijėjai, todėl priėmus palankų ieškovei sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas ginčo turto vertes, jo pardavimo iš varžytinių nustatytas pradines kainas bei turto pardavimo iš varžytinių kainą, sprendė, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Be to, teismas nurodė, kad ieškinys yra pareikštas dėl ½ dalies turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais, tuo tarpu laikinąsias apsaugos priemones ieškovė prašo taikyti ne ½ daliai, o visam turtui.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

11Ieškovė M. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Skundžiamoje nutartyje teismas, spręsdamas, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, iš esmės pasisakė dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimo, į kurį būtų galima atsakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovės įsitikinimu, pagal pareikšto ieškinio faktinį ir juridinį pagrindą galima daryti išvadą apie jai palankaus teismo sprendimo priėmimą, juo labiau, kad turtas iš antrųjų varžytinių parduotas 119 341 Lt pigiau negu jo rinkos vertė antrųjų varžytinių pabaigos momentu, t. y. turtas parduotas už iš esmės mažesnę turto pardavimo kainą negu ją buvo galima gauti.
  2. Teismo argumentas, kad ieškinys pareikštas dėl ½ dalies turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais, o laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti ne ½ daliai, o visam turtui, neturi didelės reikšmės, nes teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėjo tenkinti iš dalies, t. y. taikyti įrašą viešame registre dėl ½ dalies pagal ginčijamus varžytinių aktus parduoto turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

12Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantė skunde neįrodinėja ir nepagrindžia, kokios konkrečios aplinkybės suponuoja jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi (civilinėje bylioje Nr. 2S-340-450/2014) atmetė apeliantės atskirąjį skundą dėl antstolės veiksmų, susijusių su ginčo turto pardavimu iš varžytinių ir konstatavo, kad antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Dėl to manytina, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo.
  2. Laikinosios apsaugos priemonės pažeistų banko, kaip kreditoriaus, siekiančio kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą, interesus, bei pažeistų skolininkų interesus kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriumi. Be to, asmenų, iš varžytinių įsigijusių nekilnojamąjį turtą, turtiniai interesai taip pat gali būti pažeisti.
  3. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl ½ dalies turto pardavimo iš varžytinių, o laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti visam turtui.

13Atsakovė antstolė B. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas skundžiamoje nutartyje neišnagrinėjo ieškinio pagrįstumo, o tik atlikęs preliminarų ieškinio vertinimą, padarė išvadą apie ieškinio pagrįstumo tikėtinumą. Pažymėtina, jog antstolė, nustatydama turto vertę, vadovavosi CPK 681-682 str. reikalavimais, paskyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę bei, atsižvelgdama į ieškovės prieštaravimus, paskyrė pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurių išvados sutapo. Remiantis CPK 718 str. ir 722 str. buvo apskaičiuota pradinė turto pardavimo iš pirmųjų ir antrųjų varžytinių kaina. Darytina išvada, kad antstolė laikėsi visų įstatymo reikalavimų, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčijamus turto pardavimo iš varžytinių aktus negaliojančiais.
  2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai apribotų teisėtų turto nuosavybės teisių įgijėjų teises.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Nesutikdama su šia teismo nutartimi, apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas iš esmės pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo klausimo, nors turėjo tik preliminariai nustatyti, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

16CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, pirmiausia teismas turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jei preliminariai (prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad tikimybė priimti ieškovui palankų sprendimą yra nedidelė, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Teismų praktikoje laikoma, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-780/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012, kt.).

17Nagrinėjamu atveju, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-3077-431/2015 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams antstolei B. P., D. Š., R. A. dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys A. B., AB SEB bankas, yra išnagrinėta ir šio teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys atmestas. Nors toks teismo sprendimas ir neįsiteisėjęs, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovės reikalavimai preliminariai nepagrįsti ir jai palankaus teismo sprendimo tikimybė yra mažesnė, nei nepalankaus teismo sprendimo. Nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su atsakovo teisių suvaržymais, todėl teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi siekti, kad būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra (CPK 17 str.), vadovautis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), dėl to turėtų jas taikyti tik tokiu atveju, kai ieškinio turinys sudaro pagrindą konstatuoti CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas. Nesant tikėtino ieškinio pagrindimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjas... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 6. Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė... 7. Ieškinio reikalavimų tenkinimui ieškovė prašė taikyti laikinąją... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmetė ieškovės... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 11. Ieškovė M. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 12. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 13. Atsakovė antstolė B. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 17. Nagrinėjamu atveju, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO... 18. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su... 19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 20. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą....