Byla 2-51-178/2016
Dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo atsakovei antstolei V. Š., tretieji asmenys O. V., V. B., M. N., M. M., M. V

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-873-210/2015 pagal pareiškėjos R. V. prašymą dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo atsakovei antstolei V. Š., tretieji asmenys O. V., V. B., M. N., M. M., M. V..

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4P. R. V. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti ir pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktus: Nr. 71-2017/2011(2), 2014-10-03; Nr. 71-2015/2011, 2014-10-03; Nr. 71-2017/2011, 2014-10-03; Nr. 71-2017/2011 (3), 2014-10-03; Nr. 71-2017/2011 (4), 2015-02-27; Nr. 71-2015/2011(2), 2015-02-27 ir 2015-07-01 aktą (toliau ir – Turto pardavimo iš varžytynių aktai) negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei taikyti restituciją ir grąžinti R. V. žemės sklypus ( - ) (toliau – Žemės sklypai). Reikalavimų užtikrinimui R. V. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones Žemės sklypams. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi ginčas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra nemaža – 92 409,6 Eur, todėl, neuždraudus tretiesiems asmenims disponuoti Žemės sklypais, jie gali būti perleisti kitiems asmenims ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos R. V. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių trečiųjų asmenų ketinimą perleisti iš varžytynių įsigytus Žemės sklypus ar siekio kitaip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Todėl sprendė, kad neįrodyta galima teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8P. R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones Žemės sklypams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, materialinės teisės normas ir netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
  2. Ieškinio suma yra didelė – 92 409,6 Eur, todėl yra visos prielaidos, kad žemės sklypai gali būti perleisti kitiems asmenims.
  3. Skundžiamoje nutartyje formaliai konstatuota, kad pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvūs.

9Atsakovė antstolė V. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Pažymi, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą, ypač svarbu suderinti vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų ir principų.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14Atskirasis skundas netenkinamas.

15Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai (1) prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir (2) yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar asmens nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

16Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja tam tikrą šio instituto taikymo ribotumą. Todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2010).

17Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimai esančią teismo sprendimo neįvykdymo riziką, t.y. trečiųjų asmenų ketinimą perleisti iš varžytynių įsigytus Žemės sklypus ar siekio kitaip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, iš esmės pakartodama deklaratyvius teiginius dėl didelės ginčo sumos, nulemiančios grėsmės sprendimo įvykdymui buvimą, nepaneigė teismo argumentų bei nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, jog pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisėta. Be to, įvertinus susiklosčiusią situaciją bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, manytina, jog apeliantė ne tik neįrodė esant grėsmę galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau bent jau šioje bylos stadijoje kelia abejonių ir tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, net ir tuo atveju, jei šis sprendimas neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012, 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-147-186/2015 ).

18CPK 602 straipsnyje yra nustatyti turto pardavimo iš varžytynių pripažinimo negaliojančiais pagrindai. Šiuo atveju iš esmės vienintelis argumentas, kurį ieškinyje pateikė apeliantė, yra galimai neteisėti antstolio veiksmai tiek skelbiant varžytynes, tiek surašant turto pardavimo iš varžytynių aktus esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Tačiau iš LITEKO duomenų matyti, kad antstolio veiksmų (ne)teisėtumas pagal apeliantės skundus teismuose ne kartą buvo vertintas. Pavyzdžiui, Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-9477-797/2014, atmetė apeliantės skundą dėl antstolės V. Š. 2014 m. spalio 13 d. patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0071/11/02015, Nr. 0071/11/02014, Nr. 0071/11/02017 panaikinimo. Šios nutarties teisėtumas buvo įvertintas ir apeliacinės instancijos teismo – Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-376-357/2015, pakeitė tik nutarties dalį dėl baudos skyrimo, o dalį, kuria atmestas apeliantės skundas, paliko nepakeistą. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3548-772/2015, apeliantės skundą dėl antstolės V. Š. 2015 m. kovo 05 d. sprendimo surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktus panaikinimo, taip pat atmetė. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, laikė, kad turto pardavimo iš varžytynių akto surašymas buvo atliktas savalaikiai ir teisėtai. Nors ši nutartis neįsiteisėjo, nes yra apskųsta apeliacine tvarka, tačiau, kaip minėta, net ir neįsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kuriuose dėl ginčo esmės yra priimtas nepalankus asmeniui teismo sprendimas, nulemia pagrįstas abejones dėl jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atsiradimo. Be to, dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo pasisakyta ir įsiteisėjusioje 2014 m. vasario 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-48-772/2014 bei Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-7689-949/2014 ir kitose įsiteisėjusiose teismo nutartyse. Todėl (bent šioje proceso stadijoje) kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar apeliantei palankus teismo sprendimas galės būti priimtas.

19Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė motyvus, dėl kurių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones taikymo atmetė. Tai, kad šie motyvai netenkina apeliantės ar, jos nuomone, jie nėra pakankamai išsamūs, savaime nereiškia, kad nutartis apskritai nemotyvuota. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Nutarė

22Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. P. R. V. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti ir pripažinti turto... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė... 6. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi netenkino... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai... 8. P. R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015... 9. Atsakovė antstolė V. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.... 13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 6... 14. Atskirasis skundas netenkinamas.... 15. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet... 16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių... 17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti... 18. CPK 602 straipsnyje yra nustatyti turto pardavimo iš varžytynių pripažinimo... 19. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 20. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 22. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti...