Byla 1A-222-651/2018
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, nuteistajam A. J., jo gynėjai advokatei Daivai Ivanauskaitei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

3A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už nusikaltimą padarytą laikotarpiu nuo 2017-09-14 18.30 val. iki 2017-09-15 07.30 val.) ir nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

4Pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už nusikaltimą padarytą 2017-09-15 apie 07.30 val.), ir nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-15 nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta 1 metų 8 mėnesių 5 dienų dalimi ir A. J. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų keturių mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė.

6Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-09-15 8.22 val. iki 2017-09-16 15.30 val. (2 dienos).

7Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.

8Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Nustatė

10

  1. A. J. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, t. y. jis laikotarpiu nuo 2017-09-14 18.30 val. iki 2017-09-15 07.30 val., nenustatytu tiksliu laiku, ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje, išdaužęs automobilio „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. ( - ) priklausančio M. M., 12 eurų vertės keleivio pusės priekinių durelių stiklą, pateko į vidų bei pagrobė 50 eurų vertės audiomagnetolą „Sendai“. Tokiu būdu A. J. įsibrovė į saugyklą ir pagrobė M. M. priklausantį 50 eurų vertės turtą.
    1. Be to, A. J. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, t. y. jis 2017-09-15, apie 07.30 val., ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje, išdaužęs automobilio „Renault Thalia“, valstybinis Nr.( - ) priklausančio I. K., 20 eurų vertės vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą, pateko į vidų bei iš daiktadėžės pagrobė 15 eurų vertės akinius nuo saulės. Tokiu būdu A. J. įsibrovė į saugyklą ir pagrobė I. K. priklausantį 15 eurų vertės turtą.
  2. Klaipėdos apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad A. J. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikos įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais ir jo nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos). Teismas, įvertinęs jo vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d.2 p.), vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 13 p.), padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo charakteristiką, sprendė, kad yra pagrindas paskirti BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis jo dydį. Teismas atidėjo paskirtos galutinės bausmės vykdymą dvejiems metams, nes, anot teismo, galima manyti, kad bausmės tikslai, atsižvelgus į teigiamus elgesio pokyčius, pastangas pasitaisyti, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės.
  3. Apeliacinius skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir netaikyti A. J. BK 75 straipsnio nuostatų, o paskirti jam laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnį, todėl nuosprendis turi būti keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.
    1. Nurodo kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą tik asmeniui, pirmą kartą nuteistam laisvės atėmimo bausme, tačiau

      11A. J. neatitinka asmens, pirmą kartą teisiamo laisvės atėmimo bausme, kategorijos, nes jis jau buvo nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-23 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jos vykdymą atidedant 2 metams. Pažymi, kad

      12A. J. buvo baudžiamas už šios bausmės vykdymo atidėjimo metu padarytus du tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, kuriuos padarė būdamas jau 8 kartus teistas už įvairias, tarp jų ir už analogiško pobūdžio, nusikalstamas veikas. Taigi apylinkės teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ 12 punkte nustatytos taisyklės, kad nuteistajam per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padariusiam naują nusikaltimą, paskyręs subendrintą bausmę, teismas negali atidėti bausmės vykdymo.

    2. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos, tačiau tokiu atveju asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Mano, kad tokių išimtinių aplinkybių šiuo atveju nėra nustatyta. Tai, kad A. J. lanko Anoniminių alkoholikų savitarpio paramos grupės užsiėmimus, nevartoja narkotinių medžiagų, turi mažametį vaiką ir jo draugė laukiasi, negali būti vertinamos kaip išimtinės aplinkybės, leidžiančios lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę. Nuteistojo šeimyninės bei socialinius ryšius parodančios aplinkybės pagal teismų praktiką nėra laikomos išskirtinėmis. Pažymi, kad A. J., būdamas teistas 8 kartus, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, nesilaikė ankstesniu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų, o tai rodo, jog jis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė ir savo elgesiu demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų. Tokiam asmeniui antrą kartą taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą sudaroma galimybė elgtis analogiškai ir pažeidžiamas bausmės neišvengiamumo principas. Tai, kad rašytiniais bylos duomenimis nepatvirtintos A. J. teisme nurodytos aplinkybės, neva jis nevartoja narkotinių medžiagų, kad lanko Anoniminių alkoholikų savitarpio paramos grupės užsiėmimus, neleidžia daryti išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo
    3. Be to, mano, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatos nėra pagrindo ir dėl to, kad A. J. neatlygino turtinės žalos, kurią žadėjo atlyginti.
  4. Teismo posėdžio metu prokuroras J Sykas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Pasak prokuroro, nuteistasis nekeičia savo elgesio ir tai patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, kuria išnagrinėtas Klaipėdos probacijos skyriaus teikimas (bylos Nr. T-304-997/2018). Iš jos matyti, kad nuteistasis nevyko jam paskirtų įpareigojimų: atsisakė nuo narkotikų testo, 2018-05-08 buvo baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą. Tai rodo, kad po nuosprendžio paskelbimo A. J. nesitaiso.
    1. Nuteistasis A. J. teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į tai, kad jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, o dabar gydosi reabilitacinėje įstaigoje. Prašo teismo leisti jam pasitaisyti.
    2. Nuteistojo gynėja advokatė D. Ivanauskaitė teismo posėdžio metu prašė atsižvelgi į nuteistojo pastangas taisytis, į tai, kad jis gydosi. Apeliacinį skundą prašo atmesti.
  5. Apeliacinis skundas atmestinas.
  6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
  7. Apeliaciniu skundu nėra keliamas klausimas dėl nuteistojo A. J. kaltės ir veikų kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti, prokuroras iš esmė sutinka su paskirta bausme, tačiau mano, kad teismas visiškai nepagrįstai atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi pasisakytina dėl BK 75 straipsnio nuostatos taikymo.
  8. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nuteistajam už du apysunkius nusikaltimus paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ne didesnė kaip ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.). Teismas išvadą, ar atidėjus bausmės vykdymą, bus pasieki tikslai, gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
    1. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).
  9. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmės vykdymo atidėjimui taikyti. Teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, tinkamai įvertino duomenis, leidžiančius pagrįstai manyti, kad nuteistasis keičia savo elgesį, todėl pagrįstai priėmė sprendimą atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.
  10. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės dviem aspektais, t. y. kad teismo sprendimas taikyti BK 75 straipsnio nuostatą prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ 12 punkte nustatytai taisyklei, kuri nurodo, kad nuteistajam per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padariusiam naują nusikaltimą, paskyręs subendrintą bausmę, teismas negali atidėti bausmės vykdymo. Nesutinka, kad teismo nurodytos aplinkybės yra išimtinės ir sudarančios pagrindą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
  11. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo nurodytina, kad jie bei jais patvirtintos apžvalgos, taip pat parengtos konsultacijos yra rekomendacinio pobūdžio metodinė medžiaga, bet ne teisės aiškinimo ir taikymo praktika, todėl vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo nustatytomis taisyklėmis nėra privaloma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2008; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-81/2011). Be to, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, nėra draudžiama taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Kasacinio teismo pažymėta, kad aplinkybė, jog asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama ir nurodoma, kad teismas, priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015; 2K-268-942/2017). Taigi šiuo atveju aktualu išsiaiškinti, ar teismo nustatytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip išimtinės ir sudarančios pagrindą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
  12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išimtinio atvejo galimybė nustatoma vertinant visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Taigi taikant BK 75 straipsnio nuostatą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).
  13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis augina mažametį vaiką, jo draugė laukiasi vaiko, kad gydosi nuo priklausomybės psichotropinėmis medžiagoms, kad tvarkosi dokumentus įsidarbinimui, kad naujų ikiteisminių tyrimų jam nepradėta, sprendė, kad yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Prokuroras su tuo nesutinka ir mano, kad šios aplinkybės nėra išimtinės, sudarančios pagrindą A. J. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Priešingai, nei apylinkės teismas, mano, kad atidėjus bausmės vykdymą, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nebus realizuota bausmės paskirtis.
  14. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. J. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
  15. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad A. J. teistas 8 kartus. Nusikalstamas veikas, už kurių padarymą priimtas skundžiamas nuosprendis, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartyje, kuria išspręstas Klaipėdos probacijos teikimas dėl A. J. taikytos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas – teikimas atmestas (bylos Nr. T-304–997/2018), nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistasis vartojo psichotropines medžiagas (už tai 2018-05-08 nutarimu nubaustas administracine tvarka pagal ANK 71 straipsnį 40 Eur bauda). Sutiktina su prokuroru, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau šiuo atveju vien formalus charakteristikos vertinimas, neįvertinus nuteistojo pastangų keistis, jo socialinių ryšių bei kitų aplinkybių, neatitiktų teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimo.
  16. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis 2018-06-11 pradėjo gydymą nuo priklausomybės alkoholiui bei kitoms psichiką veikiančioms medžiagoms VšĮ „G“ reabilitacijos centre. Nurodyta, kad reabilitacijos programos vykdymo pabaiga numatoma 2019-12-11 (t. 2, b. l. 149). Duomenų, kad nuteistasis nebesigydo, nėra. Šios aplinkybės rodo, kad A. J. deda pastangas pasitaisyti, integruotis į visuomenės gyvenimą. Kita vertus, pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo būtent apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų, todėl pagrįstai tikėtina, kad gydymas reabilitacijos centre turės teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, ir polinkis būnant apsvaigus daryti nusikalstamas veikas itin sumažės ar išnyks. Be to, nuteistasis pripažino padaręs nusikaltimus, dėl to gailisi, o tai atskleidžia nuteistojo kritišką požiūrį į savo netinkamą elgesį, o jo veiksmai po nuosprendžio priėmimo rodo, kad jis ėmėsi iniciatyvos iš esmės pakeisti gyvenimo būdą.
  17. Nesutiktina su prokuroru, kad šeiminės aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir nurodytina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į nuteistojo socialinius ryšius, t. y. kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Nuteistasis nurodė, kad jis augina mažametį sūnų ir jo draugė laukiasi jo vaiko. Be to, jis siekė registruotis darbo biržoje (t. 2, b. l. 140). Patikrinus Sodros duomenis matyti, kad A. J. niekur nedirba, tačiau tam yra objektyvios priežastys ‑ nuo 2018-06-11 gydosi VšĮ „G“ reabilitacijos centre. Kolegijos manymu, netaikius bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam ne tik būtų apsunkintas bendravimas su artimais žmonėmis, bet nebūtų sudarytos sąlygos gydytis nuo priklausomybės.
  18. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo vertinamos visos aplinkybės atskirai ir jų visuma. Teismas, įvertinęs jų visumą, sprendžia ar yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikius realios bausmės ar tokia bausmė atgrasys nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nuosprendžio priėmimo, jo socialinius ryšius, galima daryti išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra tinkama bausmė nuteistajam. Be kita ko, kolegija, darydama tokią išvadą, atsižvelgia ir į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes. Nustatyta, kad nusikaltimų padarymui įtakos turėjo apsvaigimas nuo psichotropinių medžiagų, nusikaltimai padaryti spontaniškai, neturint išankstinio tikslo ir plano įsibrovus į saugyklą pavogti svetimą turtą. Be to, pagrobtas turtas yra ne didelės vertės: 50 Eur vertės audiomagnetola „Sendai“, 15 Eur vertės akiniai nuo saulės. Tai rodo mažesnį padarytų veikų pavojingumą.
  19. Kolegija šiuo atveju sutinka su apylinkės teismu, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant nuteistąjį nuo visuomenės. Pastebėtina, kad siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, būtina parinkti atitinkamas priemones, kurios padėtų asmeniui integruotis į visuomenę ir užtikrintų jo veiksmingą resocializaciją. Taikius per griežtas priemones, asmenį galima pastūmėti į nusikaltimų recidyvą. Kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 2 metams, turės teigiamą įtaką nuteistajam ir užtikrins jo veiksmingą resocializaciją, o baudžiamojo poveikio priemonės, jų suderinamumas sudarys realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį ir pasiekti bausmės tikslų. Tokią bausmę laikyti per švelnia ir neatitinkančią nuteistojo asmenybės ar padarytų nusikaltimų pavojingumo, nėra pagrindo, nes kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).
  20. Kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas nustatytas aplinkybes pagrįstai vertino kaip išimtines ir sudarančias pagrindą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad netaikius bausmės vykdymo atidėjimą, nebus pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas. Dėl nurodytų motyvų keisti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį, nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.

13Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ,

Nutarė

14atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai