Byla 1A-472-579/2016

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, nuteistajai D. G., jos gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovei advokatei Vaidai Kupstei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. G. ir civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovo advokato N. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 1 dalį ir nuteista 40 MGL (1506,40 Eur) bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (2259,60 Eur) bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1129,80 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta 90 MGL (3389,40 Eur) bauda. Civilinės ieškovės UAB „( - )“ patikslintas civilinis ieškinys atmestas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. D. G. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2008-08-28 iki 2014-06-11, būdama UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), direktore, atlikdama bendrovės valdymo funkcijas, pagal sąskaitas:
2013-12-20 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 647,36 Lt,

42013-12-30 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 4149,85 Lt, 2013-12-31 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 230,29 Lt, 2014-01-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 46,42 Lt, 2014-01-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 2347,39 Lt, 2014-01-06 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 14,56 Lt, 2014-01-07 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 200,11 Lt, 2014-01-07 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 870,49 Lt, 2014-01-07 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 77,61 Lt, 2014-01-09 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 946,81 Lt, 2014-01-13 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 1574,63 Lt, 2014-01-15 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 591,98 Lt, 2014-01-15 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 916,50 Lt, 2014-01-20 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 2881,71 Lt, 2014-01-20 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 468,33 Lt, 2014-01-23 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 1833,15 Lt, 2014-01-27pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 483,30 Lt, 2014-01-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 1847,67 Lt, 2014-01-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 230,29 Lt, 2014-01-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 1833,15 Lt, 2014-02-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 2166,76 Lt, 2014-02-06 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 473,97 Lt, 2014-02-06 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 1248,77 Lt, 2014-02-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 1735,42 Lt, 2014-02-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 2003,08 Lt, 2014-02-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 209,79 Lt, 2014-02-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 2928,20 Lt, 2014-02-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 1320,34 Lt, 2014-02-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 14,56 Lt, 2014-02-12 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 2419,44 Lt, 2013-12-30 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 4149,85 Lt, 2014-02-12 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 1095,05 Lt, 2014-02-12 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 33,95 Lt, 2014-02-14 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 1284,37 Lt, 2014-02-21 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 2006,51 Lt, 2014-02-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 296,47 Lt, 2014-02-25 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 346,63 Lt, 2014-02-26 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 233,83 Lt, 2014-02-27 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 196,54 Lt, 2014-02-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 3089,08 Lt, 2014-03-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 1095,05 Lt, 2014-03-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 866,35 Lt, 2014-03-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 525,99 Lt, 2014-03-05 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 365,97 Lt, 2014-03-06 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 82,57 Lt, 2014-03-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 860,58 Lt, 2014-03-12 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 574,75 Lt, 2014-03-12 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 46,42 Lt, 2014-03-12 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 710,28 Lt, 2014-03-14 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 1469,54 Lt, 2014-03-17 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 1349,15 Lt, 2014-03-18 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 780,56 Lt, 2014-03-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 462,35 Lt, 2014-03-26 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 1754,89 Lt, 2014-03-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 388,73 Lt, 2014-03-31 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 317,23 Lt, 2014-04-01 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 19,40 Lt, 2014-04-02 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 749,20 Lt, 2014-04-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 685,83 Lt, 2014-04-07 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 714,60 Lt, 2014-04-09pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 1538,09 Lt, 2014-04-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 1820,01 Lt, 2014-04-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 232,39 Lt, 2014-04-17pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 762,87 Lt, 2014-04-17 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 20,00 Lt, 2014-04-18pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 122,09 Lt, 2014-04-18 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 581,23 Lt, 2014-04-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 97,66 Lt, 2014-04-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MBA Nr. ( - ) įgijo prekių už 994,51 Lt, UAB „( - )“ gavus prekes – planšetinius kompiuterius, mobiliojo ryšio telefonus ir jų aksesuarus, kurių bendra vertė 17 165,83 Eur, apgaule, kuri pasireiškė 2014-06-11 UAB „( - )“ fiktyviu perleidimu L. J., vengė atsiskaityti su UAB „( - )“ už UAB „( - )“ vardu gautas prekes, dėl to UAB „( - )“ padarė didelę – 17 165,83 Eur (59 270,17 Lt) turtinę žalą. Taip pat D. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad nuo 2008-08-28 iki 2014-06-11, būdama UAB „( - )“ direktore, turėdama savo žinioje UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus, siekdama sutrukdyti nustatyti juridinio asmens – UAB „( - )“, veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, numatančias, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 16 straipsnio nuostatas, pagal kurias: 1) ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 2) Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius; 3) Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu; 21 straipsnio nuostatas, kad už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas; 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų; Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. 100 patvirtintas Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykles, kuriose numatyta, kad privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti nurodytus veiklos dokumentus, veikdama tyčia, suvokdama savo nusikalstamo veikimo pobūdį, turėdama tikslą apsunkinti komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatų įvertinimą ir UAB „( - )“ turimų materialinių vertybių panaudojimą, imitavo UAB „( - )“ akcijų pardavimą bei bendrovės dokumentų perdavimą L. J., tai yra žinodama, kad ji L. J. UAB „( - )“ akcijų realiai neparduoda ir buhalterinės apskaitos dokumentų neperduoda ( - ), tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pagamino netikrus dokumentus, tai yra savo parašu patvirtino 2014 m. birželio 11 d. UAB „( - )“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2014 m. birželio 11 d. bendrovės dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo–priėmimo aktus: 2014-06-11 UAB „( - )“ Grynųjų pinigų skaičiavimo apyrašą, 2014-06-11 Priėmimo-perdavimo aktą Nr. 01, UAB „( - )“ Kreditoriai 2014-06-11, UAB „( - )“ Debitoriai 2014-06-11, 2014-06-11 Priėmimo – perdavimo aktą Nr. 03, 2014-06-11 Priėmimo – perdavimo aktą Nr. 02, UAB „( - )“ „Prekių atsargų likutį 2014-06-11 PAG Pagrindinį“, 2014-06-17 UAB „( - )“ „Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštį“, 2014-06-17 UAB „( - )“ „Prekių atsargų likutį 2014-06-11 TRUM Trumpalaikį“, 2014-07-01 UAB „( - )“ „Perduodamas UAB „( - )“ ilgalaikis turtas“, ir nurodė L. J. savo parašu patvirtinti netikrus dokumentus: 2014-06-16 prašymo VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), registruoti juridinių asmenų registre JAR-1 formos blanką, 2014-06-11 vienasmenio valdymo organo JAR-VO-V formos blanką, 2014-06-11 akcininko JAR-AF formos blanką, 2014-06-11 UAB „( - )“ visų akcijų savininko L. J. sprendimą Nr. ( - ) „Dėl buveinės adreso pakeitimo“, 2014-06-11 UAB „( - )“ visų akcijų savininko L. J. sprendimą Nr. ( - ) dėl UAB „( - )“ direktorės D. G. atleidimo iš pareigų UAB „( - )“ direktoriumi L. J. paskyrimo, 2014-06-11 UAB „( - )“ Grynųjų pinigų skaičiavimo apyrašą, 2014-06-11 Priėmimo-perdavimo aktą Nr. 01, UAB „( - )“ Kreditoriai 2014-06-11; UAB „( - )“ Debitoriai 2014-06-11, 2014-06-11 Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, 2014-06-11 Priėmimo – perdavimo aktą Nr. 03, 2014-06-11 Priėmimo – perdavimo aktą Nr. 02, UAB „( - )“ „Prekių atsargų likutį 2014-06-11 PAG Pagrindinį“, 2014-06-17 UAB „( - )“ „Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštį“, 2014-06-17 UAB „( - )“ „Prekių atsargų likutį 2014-06-11 TRUM Trumpalaikį“, 2014-07-01 UAB „( - )“ „Perduodamas UAB „( - )“ ilgalaikis turtas“, taip patvirtindama šiuos melagingus duomenis paslėpė UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-06-11.

  1. Apeliaciniame skunde nuteistoji D. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, numatytų BK 186 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
    1. Skunde keliamos abejonės dėl atlikto įrodymų vertinimo, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų, nes nuosprendį pagrindė prielaidomis bei abejotinais duomenimis. Teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nesivadovaudamas ir nevertindamas įrodymų viseto, nepateikdamas motyvuotų argumentų, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė kaip nepagrįstus (pavyzdžiui, atmetė nuteistosios parodymus). Skundo autorės nuomone, pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik jos ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų perrašymu ir byloje esančių rašytinių įrodymų išvardinimu, o priimti apkaltinamąjį nuosprendį teismui pakako vien tik tos aplinkybės, jog UAB „( - )“ yra skolinga UAB „( - )“. Be to, buvo nepagrįstai remtasi liudytojo L. J. parodymais, kurie nenuoseklūs ir prieštarauja bylos medžiagai. Pagrindžiant šį motyvą, apeliantė teigia, jog liudytojo L. J. aiškinimas, jog jis nežinojo, kad yra įdarbintas UAB „( - )“, yra visiškai nelogiškas, nes bylos duomenys patvirtina, jog šis liudytojas 2014-06-10 buvo išbrauktas iš Darbo biržos, kaip asmuo ieškantis darbo (4 t., b. l. 37). Be to, iš UAB „( - )“ sąskaitos buvo daromi pavedimai 2014-06-30, 2014-08-01, 2014-09-10 (2 t., b. l. 62), 2014-07-16 UAB „( - )“ su UAB „( - )“ sudarė SIM kortelės keitimo sutartį bei už „( - )“ paslaugas paskutinį kartą atsiskaityta buvo 2014-10-13, kas taip pat patvirtina išvadą, jog ir po 2014-06-11 UAB „( - )“ vykdė ūkinę veiklą, o SIM kortelės operaciją galėjo atlikti tik L. J., turintis įmonės antspaudą. Skunde šiuo aspektu taip pat pažymėta, kad nors nuosprendyje tiesiogiai nenurodyta, jog L. J. yra nepatikimas liudytojas, tačiau, įvertinus tai, kad teismas atsižvelgė į šio liudytojo duomenis apie administracinius teisės pažeidimus ir jo socialinę padėtį, manytina, kad jo patikimumas ir teismui sukėlė abejonių. Neatmetama galimybė, kad L. J. galėjo būti tikrųjų pirkėjų, kurie nėra žinomi, statytinis asmuo.
    1. Skunde apeliantė taip pat nesutinka, kad pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ji buvo nuteista už tai, kad apgaule, tai yra fiktyviai perleisdama UAB „( - )“ L. J., vengė atsikaityti su UAB „( - )“ už UAB „( - )“ vardu gautas prekes. Visų pirma, apeliantė pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kuo pasireiškė fiktyvus UAB „( - )“ akcijų pardavimas. Be to, svarbu įvertinti tai, kad 2014 metais UAB „( - )“ finansinė padėtis dėl didelės konkurencijos buvo sunki, todėl ir buvo nutarta bendrovę parduoti. Iki pat bendrovės akcijų pardavimo su UAB „( - )“, kad ir iš dalies, bet buvo atsiskaitoma (1 t., b. l. 114-119). Nepaisant sunkios finansinės padėties, bendrovė turėjo galimybę veikti ir po akcijų pardavimo. L. J. buvo perduota prekių už 34843,71 Lt, ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 15479,32 Lt bei 8862,03 Lt grynais pinigais, tai yra iš viso turto buvo perduota už 59185,06 Lt (17141,18 Eur). Tuo tarpu debitoriai UAB „( - )“ buvo skolingi 25030,71 Lt (7249,39 Eur). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantei nebuvo jokio tikslo fiktyviai parduoti bendrovės, tokiu būdu siekiant išvengti atsiskaitymo su UAB „( - )“.
    1. Nuteistoji D. G. taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kad ji nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino netikrus dokumentus, tai yra savo parašu patvirtino 2014-06-11 UAB „( - )“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir kitus su šia sutartimi susijusius dokumentus, tyčia į dokumentus įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją. Visų pirma, kokia tikrovės neatitinkanti informacija buvo įrašyta minimuose dokumentuose, nuosprendyje nenurodyta, ir iš pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių nėra aišku, kuo pasireiškė UAB „( - )“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje ir kituose su šia sutartimi susijusiuose dokumentuose nurodytų duomenų netikrumas, nes, kaip matyti iš nuosprendžio turinio, teismas nuteistosios kaltę šioje dalyje sieja iš esmės ne su duomenų tikrumu ar netikrumu ir to suvokimu, bet su turto ir dokumentų perdavimu ar neperdavimu L. J.. Be to, apylinkės teismas nuosprendyje taip pat nenurodė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jos veiksmuose, pasirašant UAB „( - )“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir kitus su šia sutartimi susijusius dokumentus, buvus tyčiai suklastoti juos ar įrašyti žinomai netikrą informaciją. D. G., pasirašydama dokumentus, buvo įsitikinusi, jog juos pasirašantis L. J. yra tikrasis bendrovės pirkėjas. Jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog L. J. gali tik apsimesti tikruoju pirkėju ir taip apgaule ja pasinaudoti. Apeliantė pažymi, kad L. J. ir jo asmens dokumentai nesukėlė jokių įtarimų ne tik jai, bet ir VĮ „( - )“, banko bei telekomunikacijų bendrovės „( - )“ darbuotojams.
    1. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nuosprendyje nenurodė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio apeliantės kaltę dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Jau iš šiame skunde aptartų duomenų matyti, kad D. G. sudarius teisėtą UAB „( - )“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirašius visus su tuo susijusius dokumentus su L. J., tuo pagrindu jam buvo perduotas turtas ir visi finansiniai dokumentai. Nuo 2008 metų, kai apeliantė vadovavo UAB „( - )“, visi bendrovės finansiniai dokumentai buvo tvarkingi ir atspindėjo visas ūkines operacijas, tai patvirtina ta aplinkybė, kad jokia valstybinė priežiūros institucija jokių pretenzijų bendrovei nebuvo pareiškusi, todėl nuteistajai nebuvo jokio pagrindo prarasti bendrovės dokumentus. Taigi ji negali būti atsakinga už tai, kad L. J. perduoti dokumentai nebuvo tinkamai saugomi.
  1. Civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovo advokato N. K. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo atmestas civilinis ieškinys dėl D. G. nusikalstamais veiksmais padarytos 17 165, 83 Eur turtinės žalos atlyginimo ir šį ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
    • Skundo autorius sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl D. G. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teigia, kad buvo netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas, nepagrįstai atmetant UAB „( - )“ civilinį ieškinį. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad iš byloje esančio Kauno apylinkės teismo 2014-05-21 įsakymo turinio matyti, jog iš UAB „( - )“ kreditoriaus UAB „( - )“ buvo priteista 66393,12 Lt skolos, kas atitinka civilinio ieškinio sumą, todėl šioje baudžiamojoje byloje tenkinti civilinį ieškinį nėra teisinio pagrindo. Su šiais argumentais civilinės ieškovės atstovas visiškai nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai: šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-13171-214/2014 nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „( - )“ kreditorei UAB „( - )“ 66393,12 Lt skolos, o civiliniu ieškiniu šioje baudžiamojoje byloje UAB „( - )“ prašo priteisti iš civilinės atsakovės D. G. 17 165,83 Eur (59185,06 Lt) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Taigi akivaizdu, kad civilinė ieškovė UAB „( - )“ civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje, prašydama priteisti iš civilinės atsakovės turtinę žalą, patirtą dėl pastarosios padarytų nusikalstamų veikų, o ne įsiskolinimą iš įmonės UAB „( - )“, reiškia visiškai skirtingus reikalavimus visiškai kitam subjektui.
    • Apeliantas skunde teigia, kad nurodyto dydžio turtinė žala susidarė dėl to, kad D. G., būdama UAB „( - )“ vienintele akcininke ir direktore, kuri atlieka bendrovės valdymo funkcijas, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigos iki gegužės mėnesio (imtinai) UAB „( - )“ vardu (žinodama, kad negalės atsiskaityti) pirko iš bendrovės UAB „( - )“ prekes, už kurias UAB „( - )“ nesumokėjo, dėl ko susidarė įsiskolinimas, kuris sudaro 59 270,17 Lt (17 165, 83 Eur). UAB „( - )“ kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „( - )“ ir Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 21 d. priėmė minėtai sumai teismo įsakymą. Tačiau apgaule, vengdama įsipareigojimų atsiskaityti su UAB „( - )“ už gautas prekes, 2014 m. birželio 11 d. D. G. fiktyviai perleido UAB „( - )“ L. J., tuo padarydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje, ir sukeldama 59 270,17 Lt (17 165, 83 Eur) turtinę žalą UAB „( - )“. Šis fiktyvus bendrovės realizavimas iš kreditoriaus atėmė galimybę išieškoti įsiskolinimą ir taip apginti savo turtinius interesus, kadangi, akivaizdu, jog nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Šią aplinkybę patvirtina į baudžiamąją bylą pateiktas 2014-09-23 antstolio R. B. raštas (1 t., b. l. 82). Esant tokiai situacijai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas laikosi praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004), kad žala dėl nusikalstamos veikos patyręs asmuo turi teise į civilinio ieškinio patenkinimą bei patirtos turtinės žalos priteisimą iš nusikalstamą veiką padariusio asmens baudžiamojo proceso metu. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina pagrįsta išvada, kad civilinė ieškovė dėl atsakovės padarytos nusikalstamos veikos patyrė 17 165, 83 Eur dydžio turtinę žalą ir šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos D. G. deliktinei civilinei atsakomybei taikyti. Nuteistosios neteisėti veiksmai, kaltė padarius BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip pat priežastinis ryšys tarp jos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra akivaizdus bei konstatuotas skundžiamame nuosprendyje, o padarytos žalos dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 14-77, 78, 81, 95-98).
  1. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė nuteistosios pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, o civilinės ieškovės atstovo skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, civilinės ieškovės atstovo skundą – tenkinti.
  1. Nuteistosios D. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovo advokato N. K. apeliacinis skundas tenkinamas pilnai.
  1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5Dėl nuteistosios D. G. apeliacinio skundo

  1. Apeliantė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jos nuteisimo pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ginčija teisės taikymo ir BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo aspektais.
  1. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu gautų duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje. Įrodymus teismas privalo vertinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, tai yra juos vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011).
  1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi D. G. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka buvo pagarsinti 2016-03-24 mirusio liudytojo L. J. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme duoti parodymai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo D. G. pripažino kalta pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
  1. Skundžiamu nuosprendžiu D. G. nuteista už tai, kad būdama UAB „( - )“ direktore, atlikdama bendrovės valdymo funkcijas ir privalėdama laiku atsiskaityti su prekių tiekėju UAB „( - )“, apgaule (sudarydama fiktyvų UAB „( - )“ akcijų pirkimo – pardavimo sandorį), pagamindama žinomai netikrus dokumentus, kurių pagrindu imitavo UAB „( - )“ akcijų pardavimą ir bendrovės turto ir dokumentų perdavimą naujam įmonės savininkui L. J., tokiu būdu paslėpdama UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti šios bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-06-11, taip išvengė atsiskaitymo už gautas prekės ir padarė bendrovei „( - )“ kaltinime nustatytą turtinę žalą.
  1. Visų pirma, apeliaciniame skunde D. G. ginčija apgaulės, kaip būtinojo jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 straipsnio 1 dalyje, požymio buvimą, nurodydama, kad UAB „( - )“ pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo fiktyvus, ji iš tikrųjų pardavė UAB „( - )“ akcijas L. J., už jas gavo 10 000 Lt, taip pat jam perdavė visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, materialias vertybes ir turtą. Tačiau apygardos teismas šią apeliantės versiją vertina kritiškai.
  1. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Apgaulė gali būti naudojama ne tik siekiant visiškai išvengti nustatyto įsipareigojimo, tačiau ir iš dalies išvengiant numatyto įsipareigojimo vykdymo. Šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Paprastas privalomų įmokų vengimas be apgaulės elementų, nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynybą civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, o pats vengimo besąlygiškumas yra tuomet, kai dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti realizuotas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pavyzdžiui, išaiškinta, kad vienas apgaulės būdų yra tyčia tapti beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224/2008).
  1. Taigi iš esmės apgaule vengiant atsiskaityti yra sudaroma tokia situacija, kai kreditoriai civilinio proceso priemonėmis netenka galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimo. Nagrinėjamoje byloje būtent tokia situacija ir buvo sudaryta D. G. veiksmais, kai ji, žinodama, kad L. J. neįgyja ir neįgis UAB „( - )“ akcijų, neperima ir neperims UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės antspaudo ir turto, sudarė fiktyvų įmonės „( - )“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį su L. J., ir būtent nuo šio momento UAB „( - )“ neteko galimybės išieškoti iš UAB „( - )“ savo reikalavimų – skolų, už suteiktas prekes.
  1. Viso baudžiamojo proceso metu D. G. keliama versija, kad jos vadovaujamos įmonės „( - )“ su L. J. sudarytas įmonės pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo fiktyvus ir bendrovė turėjo realią galimybę veikti ir po akcijų pardavimo L. J., neatitinka apylinkės teismo nustatytų bylos aplinkybių. Apeliantė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad L. J. dėl įmonės pirkimo jai telefonu pats paskambino atsiliepęs į jos internetiniame puslapyje paskelbtą skelbimą, tačiau internetinės svetainės, į kurią dėl reklamos paslaugų ji pati kreipėsi, negalėjo nurodyti. Kitos jos nurodomos sandorio sudarymo aplinkybės, – kad su L. J. visas įmonės pirkimo–pardavimo aplinkybes jie aptarinėjo telefonu, kad jis domėjosi įmonės finansine būkle, iki sutarties pasirašymo buvo atvykęs dėl įmonės finansinių dokumentų, sutartą dieną su dviem vyrais atvykęs į UAB „( - )“ ofisą, sumokėjo 10 000 Lt grynaisiais ir perėmė visas prekes ir dokumentus, byloje ištirtų įrodymų ir L. J. charakterizuojančių duomenų kontekste teismo neįtikina.
  1. Visų pirma, nors apeliantė skunde kelia liudytojo L. J. parodymų patikimumo klausimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, šioje dalyje pati atlikusi įrodymų tyrimą, neturi jokio pagrindo abejoti liudytojo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų patikimumu ir objektyvumu. Priešingai apeliantės teiginiams, šioje byloje buvo tinkamai išanalizuoti ir įvertinti liudytojo L. J., kaip itin reikšmingo asmens susidariusioje situacijoje, parodymai. Pažymėtina, kad L. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, atpažino D. G. kaip moterį, su kuria jį supažindino kaimynas ir kuri jam pasiūlė įsidarbinti. Liudytojas taip pat nurodė, kad ši moteris ir su ja tuo metu buvęs vyriškis kitą dieną atvažiavo su dokumentais, kuriuos jis pasirašė, be to, jie visi po kelių dienų nuvyko į banką, kur padarė jam elektroninį parašą, kurio, kaip ir visų įmonės dokumentų, jis negavo. Sutiktina su nuteistosios skundo argumentais, kad liudytojas L. J. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nurodydamas aplinkybes dėl to kur ir kaip susipažino su nuteistąja, nebuvo nuoseklus, tačiau šie prieštaravimai (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su nuteistąja ir su ja buvusiu vyru susipažino pas kaimyną, kuriems pasakė, kad jis ieško darbo ir jie pasiūlė jį įdarbinti; teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jį su nuteistąja ir jos vyru supažindino kaimynas, su jais susitiko ( - ), prie parduotuvės) nelaikytini esminiais. Svarbu pažymėti, kad L. J. nurodydamas bylai reikšmingas aplinkybes, kad jis neketino įsigyti įmonės „( - )“, apie šią bendrovę nieko nežino, kad jokie įmonės dokumentai ir turtas jam perduoti nebuvo, už tai jis jokio atlygio negavo ir pats pinigų D. G. nemokėjo, nuo pat pradžių buvo nuoseklūs. Apeliantė, bandydama paneigti šiuos parodymus, skunde nurodo, kad L. J. ir po 2014-06-11 įmonės perleidimo vykdė įmonės ūkinę veiklą, ką patvirtina iš UAB „( - )“ banko sąskaitos 2014-06-30, 2014-08-01, 2014-09-10 atlikti pavedimai, taip pat tai, kad UAB „( - )“ su UAB „( - )“ sudarė SIM kortelės keitimo sutartį ir už suteiktas paslaugas UAB „( - )“ iš įmonės sąskaitos atsiskaitė 2014-10-13. Tačiau, kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad nei įmonės turtas, nei dokumentai ir informacija (prisijungimo prie internetinės bankininkystės sistemos duomenys), 2014-06-11 pasirašant fiktyvią UAB „( - )“ pirkimo–pardavimo sutartį, L. J. perduoti nebuvo, todėl vien tai, kad buvo atliekamos minėtos finansinės operacijos, nepatvirtina, kad jas atliko būtent L. J.. Tuo labiau, šio liudytojo parodymais nustatyta, kad nuteistosios iniciatyva jam buvo pagamintas elektroninis parašas, skirtas patvirtinti savo tapatybę bei pasirašyti dokumentus elektroninėje erdvėje, kuris jam perduotas taip pat nebuvo. Be to, pastebėtina, kad skunde minimame priede prie sutarties dėl SIM kortelės keitimo L. J. parašo nėra, todėl teigti, kad dėl šio priedo sudarymo į telekomunikacijų bendrovę kreipėsi būtent L. J., nėra pagrįsto pagrindo.
  1. Abejoti liudytojo L. J. parodymais teismas neturi pagrindo dar ir dėl to, kad byloje surinktais įrodymais (paties L. J. parodymai, banko sąskaitų išrašai, tarnybinis pranešimas (3 t., b. l. 35), nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (3 t., b. l. 24-25), duomenys iš Administracinių teisės pažeidimų registro) nustatyta, kad jis vedė asocialų gyvenimo būdą ir lėšų, iš kurių galėtų už įmonės akcijas sumokėti apeliantės nurodomą 10 000 Lt sumą, tikrai negalėjo turėti. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminio nagrinėjimo metu L. J. negalėjo atsakyti į klausimus, susijusius su įmonės valdymu, pats patvirtino, kad apie tai nieko nesupranta, nežino įmonės vidaus dokumentų priėmimo tvarkos, be to, nurodė, kad nagrinėjamų įvykių metu buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Dėl šių priežasčių, apygardos teismo vertinimu, nenuoseklus L. J. minčių dėstymas, kai kurių aplinkybių supratimas ir vertinimas atitinka jo intelekto, išsilavinimo lygį ir todėl nesukelia abejonių jo parodymų tikrumu. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad šis liudytojas galėtų meluoti ar turėtų pagrindą apkalbėti nuteistąją, tokių aplinkybių nenurodoma ir jos apeliaciniame skunde. Nors skunde D. G. papildomai pažymi, kad L. J. galėjo būti tikrųjų pirkėjų, kurie nėra žinomi, statytinis asmuo, tačiau nepateikia jokių šį argumentą pagrindžiančių duomenų. Todėl pagrįstai teigtina, kad nuteistosios apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad L. J., tik paprašytas už tariamą įdarbinimą sudarė akcijų prikimo–pardavimo sutartį, tapo įmonės vadovu, pasirašė bendrovės dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo–priėmimo aktus, tačiau tokių dokumentų negavo, jie jam apskirtai buvo nereikalingi, jų likimas jo nedomino.
  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai nustatė apgaulės požymį D. G. veikoje ir išvadą dėl fiktyvaus sandorio sudarymo pagrįstai grindė nurodytų įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl L. J. nesugebėjimo ir neketinimo realiai vykdyti ir plėtoti UAB „( - )“ veiklos. Kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nuteistoji D. G., kuriai iki 2014-06-11 UAB „( - )“ pardavimo L. J. priklausė 100 procentų įmonės akcijų, vykdė veiklą, gaudavo pajamų iš įmonės veiklos, kaip nustatyta specialisto išvadoje, UAB „( - )“ buvo moki (apeliantė to neginčija), tačiau privalėdama laiku atsiskaityti su prekių tiekėjais, šių pareigų nevykdė, apgaule (sudarydama fiktyvų UAB „( - )“ akcijų pirkimo – pardavimo sandorį) iš dalies išvengė atsiskaitymo už gautas prekės, ir tokiais savo veiksmais padarė nustatytai bendrovei kaltinime nurodyto dydžio turtinę žalą. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir argumentuotai aptarė civilinių teisių santykių peraugimo į baudžiamuosius klausimą, tinkamai atskleidė nuteistosios tyčios turinį ir kryptingumą bei motyvuotai pasisakė dėl apgaulės panaudojimo siekiant iš dalies išvengti numatyto įsipareigojimo atsiskaityti už prekes. Tai, kad UAB „( - )“ iš dalies atsiskaitė su UAB „( - )“, kas akcentuojama apeliantės skunde, neturi jokios įtakos teisiniam jos veikos vertinimui, nes, kaip minėta, apgaulė gali būti naudojama ir siekiant iš dalies išvengti numatyto įsipareigojimo vykdymo. Be to, turtinės žalos padarymas apgaule padaromas tyčia, kuri visuomet susiformuoja po sandorio, už kurį būtina atsiskaityti, sudarymo, todėl tai, kad UAB „( - )“ iš dalies atsiskaitė su civiline ieškove, nepaneigia tyčios buvimo D. G. veiksmuose.
  1. Apeliaciniame skunde ginčydama jos pripažinimą kalta suklastojus dokumentus, D. G. teigia, kad nuosprendyje nėra nurodyta ir iš pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių nėra aišku, kuo pasireiškė UAB „( - )“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje ir kituose su šia sutartimi susijusiuose dokumentuose nurodytų duomenų netikrumas. Atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad sudarant fiktyvų įmonės „( - )“ akcijų pardavimo sandorį, buvo pagaminti, D. G. parašu patvirtinti ir jos nurodymu L. J. pasirašyti dokumentai – 2014 m. birželio 11 d. UAB „( - )“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, 2014 m. birželio 11 d. bendrovės dokumentų, materialinių vertybių ir informacijos perdavimo–priėmimo aktai, kuriuose įtvirtinti žinomai netikri (melagingi) duomenys apie tai, kad L. J. iš D. G. už 10000 Lt įsigyja 100 paprastų vardinių UAB „( - )“ akcijų, perima šios bendrovės buhalterinius dokumentus, antspaudą, turtą bei valdymą. Kaip minėta, šiuos netikrus dokumentus nuteistoji patvirtino savo parašais, ir šių aplinkybių visiškai pakanka D. G. dokumentų suklastojimo fakto konstatavimui, todėl jos veiksmai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
  1. Nuteistoji D. G. neigia kaltę ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Šioje byloje aktuali tik BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta alternatyvi veika – buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas. Buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas, turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.
  1. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2015 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvada Nr. 107, pagrįstai konstatavo, kad specialistui apskritai nebuvo pateikti UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentai, už kurių išsaugojimą atsakingas įmonės – ūkio subjekto vadovas, dėl to iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-06-11 UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nurodyta specialisto išvada, liudytojo G. G. parodymais dėl to, kad būtent D. G., kaip UAB „( - )“ direktorė, buvo atsakinga už įmonės buhalterinių dokumentų saugojimą, pačios D. G. parodymais, kad ji vienintelė įmonėje tvarkė buhalterinę apskaitą, bei byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl L. J. negalėjimo ir neketinimo toliau plėtoti UAB „( - )“ veiklos, jo visiško nesuvokimo apie verslą, neturėjimo jokių tam reikalingų įgūdžių, taip pat paties liudytojo parodymais, kad jis fiktyvius akcijų pirkimo–pardavimo sandorį ir dokumentų perdavimo aktus sudarė tikėdamasis būti įdarbintas, pagrįstai konstatavo, kad D. G. atliko visą eilę tyčinių veiksmų pasinaudojant L. J. fiktyviam sandoriui sudaryti, tokiu būdu siekiant išvengti turimų administracinių įgaliojimų ir su jais susijusių pareigų bei sudaryti prielaidas iš pažiūros teisėtai išvengti atsakomybės pagal bendrovės prievoles. Kvalifikuodamas šią nusikalstamą veiką, teismas teisingai nurodė, kad nustačius minėtas aplinkybes dėl fiktyvaus įmonės perleidimo L. J. ir tai, kad jam jokie dokumentai realiai nebuvo perduoti, būtent UAB „( - )“ vadovė D. G., kurios žinioje buvo visi įmonės dokumentai, tokiais veiksmais paslėpė apskaitos dokumentus. Aplinkybė, kad UAB „( - )“ finansinės–ūkinės veiklos tyrimas buvo atliekamas jau po to, kai L. J. tapo įmonės direktoriumi, D. G. nesant atsakingai už įmonės dokumentų išsaugojimą, priežiūrą ir jos organizavimą, nustačius fiktyvų įmonės perleidimo pobūdį, neturi jokios įtakos nuteistajai pareikštų kaltinimui pagrįstumui.
  1. Taigi, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, apkaltinamąjį nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, abejoti priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Tai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistosios versijas, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius jos kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, įrodymų vertinimo nuostatos pažeistos nebuvo ir nuteistajai baudžiamasis įstatymas, jos veiką kvalifikuojant pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, pritaikytas tinkamai.
  1. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes D. G. nusikalstamus veiksmus neteisingai kvalifikavo kaip realią nusikaltimų sutaptį pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, todėl bendrindamas už visas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę.
  1. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota ir tai, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius.
  1. Kaip jau minėta, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. G. nurodytu laikotarpiu būdama UAB „( - )“, direktore, atlikdama bendrovės valdymo funkcijas, pagal kaltinime nurodytas sąskaitas UAB „( - )“ gavus prekes, kurių bendra vertė 17 165,83 Eur, apgaule, kuri pasireiškė 2014-06-11 UAB „( - )“ fiktyviu perleidimu L. J., vengė atsiskaityti su UAB „( - )“ už UAB „( - )“ vardu gautas prekes, dėl to UAB „( - )“ padarė didelę – 17 165,83 Eur (59 270,17 Lt) turtinę žalą, ir turėdama savo žinioje UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pažeisdama nustatytą tvarką, veikdama tyčia, suvokdama savo nusikalstamo veikimo pobūdį, turėdama tikslą apsunkinti komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatų įvertinimą ir UAB „( - )“ turimų materialinių vertybių panaudojimą, imitavo UAB „( - )“ akcijų pardavimą bei bendrovės dokumentų perdavimą L. J., tai yra žinodama, kad ji L. J. UAB „( - )“ akcijų realiai neparduoda ir buhalterinės apskaitos dokumentų neperduoda, pagamino netikrus dokumentus, taip patvirtindama šiuos melagingus duomenis paslėpė UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros nurodytu laikotarpiu.
  1. Taigi, kaip nustatyta, D. G., siekdama apgaule išvengti prievolės atsiskaityti su UAB „( - )“ už gautas prekes ir tuo padarydama šiai įmonei turtinę žalą (BK 186 straipsnio 1 dalis), kartu padarė ir dokumentų klastojimą (BK 300 straipsnio 1 dalis) bei apgaulingą apskaitos tvarkymą (222 straipsnio 1 dalis), tai yra ji, turėdama vieningą tyčią išvengti turtinės prievolės sumokėjimo, tuo tikslu pagamino netikrus dokumentus ir šių dokumentų pagrindu sudarė fiktyvų įmonės pardavimo sandorį, ir tokiu būdu paslėpė apskaitos dokumentus. Nusikaltimai, numatyti BK 222, 300 straipsniuose, tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos visos nuteistosios veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebūtų pasiektas pagrindinis sumanymas – išvengti prievolės atsiskaityti su kreditoriumi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visos trys nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir už juos apylinkės teismo jai paskirtos bausmės turi būti subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsni 5 dalies 1 punkte numatytu bausmių apėmimo būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir skundžiamame nuosprendyje kaltinimas D. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį yra formuluojamas taip, kad ji šias veikas padarė, turėdama vieningą tyčią (tai yra esant idealiajai veikų sutapčiai).

6Dėl civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovo advokato N. K. apeliacinio skundo

  1. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą Kauno apylinkės teismo nuosprendį pagal civilinės ieškovės apeliacinio skundo argumentus patikrina ir dėl kitų nuosprendyje išspręstų klausimų. Apeliaciniame skunde ginčijamas teismo sprendimas atmesti UAB „( - )“ pareikštą patikslintą civilinį ieškinį dėl D. G. nusikalstamais veiksmais padarytos 17 165,83 Eur turtinės žalos atlyginimo, motyvuojant tuo, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu iš UAB „( - )“ kreditoriaus UAB „( - )“ naudai jau buvo priteista civilinio ieškinio reikalavimą atitinkanti 66 393,12 Lt skola.
  1. Apygardos teismas, šiuo aspektu išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.
  1. Sutiktina su nuteistosios skundo argumentais, kad tai, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „( - )“ iš dalies nevykdė savo prievolių sumokėti už prekes UAB „( - )“, yra civilinio proceso tvarka sprendžiami klausimai. Tačiau civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius, kai viena šalis sąmoningai sudaro situaciją, kad kita šalis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-78/2009, Nr. 2A-7-9/2013).
  1. Nustatyta, kad D. G. pagrįstai pripažinta kalta dėl to, kad apgaule vengė atsiskaityti už UAB „( - )“ suteiktas prekes ir padarė kitas nusikalstamas veikas (dokumento klastojimas ir apskaitos dokumentų paslėpimas), kurios ir rodo apgaulės būdą, dėl kurio UAB „( - )“ interesų gynyba civilinio proceso tvarka tapo neperspektyvi. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, civilinė ieškovė dėl skolos priteisimo iš UAB „( - )“ pasinaudojo civilinio proceso priemonėmis – Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu nuspręsta išieškoti iš skolininkės UAB „( - )“ kreditorei UAB „( - )“ 66393,12 Lt skolos. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad teismo įsakymas skolininkei įteiktas 2014-06-04, nepateikus prieštaravimų, 2014-06-26 teismo įsakymas įsiteisėjo ir buvo vykdytinas. Tačiau 2014-06-11 D. G. sudarė fiktyvų UAB „( - )“ pirkimo–pardavimo sandorį ir tokiu būdu sąmoningai panaudodama apgaulę sukūrė savo veiksmais situaciją, kuriai esant UAB „( - )“ kreditoriai nebegalėjo patenkinti savo reikalavimų civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis, kadangi antstolio pateiktais duomenimis (1 t., b. l. 82) skolininkas (UAB „( - )“) neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.
  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, neįvertino paiminėtų aplinkybių dėl civilinės ieškovės interesų gynimo civilinio proceso tvarka ir nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktika, pagal kurią, esant situacijai, kai sprendimas dėl skolų priteisimo iš juridinio asmens negali būti įvykdytas dėl juridinio asmens dalyvio padarytos nusikalstamos veikos bei juridiniam asmeniui neturint turto, žalą dėl nusikalstamos veikos patyręs asmuo turi teisę į civilinio ieškinio patenkinimą bei patirtos turtinės žalos priteisimą iš nusikalstamą veiką padariusios asmens baudžiamojo proceso metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373/2011).
  1. Šioje byloje turtinės žalos faktas ir civilinio ieškinio reikalavimo pagrįstumas yra įrodytas civilinės ieškovės pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, skola taip pat papildomai pagrįsta teismo įsakymu ir tarpusavio skolų suderinimo aktu, dėl tokių aplinkybių ginčo šio baudžiamojo proceso metu iš esmės nebuvo. Be to, nesant rastų UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentų, negalima tokių duomenų, gautų iš vienos įmonės, priešpriešiniu būdu patikrinti kitos įmonės buhalterijoje užfiksuotais ir esamais dokumentais, todėl teismas, nustatydamas padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi civilinės ieškovės UAB „( - )“ pateiktais dokumentais ir jų pagrindu sprendžia, kad UAB „( - )“ pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dėl 17 165,83 Eur turtinės žalos priteisimo iš UAB „( - )“ yra pagrįstas, todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tenkinamas visiškai.
  1. Civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovo advokato N. K. apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti nagrinėjant šią baudžiamąją bylą patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau kadangi šias išlaidas patvirtinančių dokumentų byloje nėra, minėtas prašymas netenkinamas.
  1. Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės bei dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktais, 331 straipsniu,

Nutarė

7Nuteistosios D. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovo advokato N. K. apeliacinį skundą tenkinti. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendį: Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. G. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį paskirtą 40 MGL (1506,40 Eur) baudą, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą 60 MGL (2259,60 Eur) baudą ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą 30 MGL (1129,80 Eur) baudą subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą 60 MGL (2259,60 Eur) baudą. Civilinės ieškovės UAB „( - )“ patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. G. civilinei ieškovei UAB „( - )“ priteisti 17 165,83 Eur (septyniolika tūkstančių šimtą šešiasdešimt penkis eurus 83 ct) nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai