Byla 1A-48-185/2015
Dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str. ir jam paskirta 48 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. R. paskirta galutinė bausmė – 32 paros arešto

1Procesinio sprendimo kategorija

2Panevėžys

31.2.14.5.3;2.4.8.

4Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Artūro Ridiko, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant: prokurorei Kristinai Ulienei, nuteistojo gynėjui advokatui Justinui Stauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. R. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str. ir jam paskirta 48 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. R. paskirta galutinė bausmė – 32 paros arešto.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6P. R. nuteistas už tai, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą teikti išlaikymą vaikams, o būtent: laikotarpiais nuo 2009-09-14 iki 2010-06-28; nuo 2010-09-01 iki 2011-03-31; nuo 2012-06-28 iki 2012-07-29; nuo 2012-08-18 iki 2013-02-19 vengė pareigos pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. ( - ) išlaikyti savo nepilnamečius vaikus: dukrą A. R., gim. ( - ), mokant 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, bei sūnų D. R., gim. 2007-09-24, mokant 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, dėl ko nuo 2009-09-14 iki 2014-01-31 S. R. iš viso įsiskolino 8 137,97 Lt, o nuo 2010-03-17 iki 2014-01-31 Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš viso įsiskolino 18 128,70 Lt ir tokiais savo veiksmais vengė pareigos išlaikyti vaikus.

7Apeliaciniu skundu P. R. prašo sutrumpinti jam paskirtos arešto bausmės terminą arba pakeisti arešto bausmę viešaisiais darbais. Mano, kad jam teismas paskyrė per griežtą bausmę. Jis, būdamas areštinėje, negalės ieškoti darbo, bus išlaikomas valstybės, taip pat negalės registruotis darbo biržoje, dėl ko gali būti išbrauktas iš darbo biržos sąrašų šešiems mėnesiams. Savo kaltę pripažino visiškai ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

8Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

9Apeliacinis skundas atmetamas.

10Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, P. R. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta, jo nuomone, per griežta bausme ir prašo arba sutrumpinti paskirtos arešto bausmės terminą, arba arešto bausmę pakeisti kita bausmės rūšimi - viešaisiais darbais, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 320 str. 3 d.)).

11Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.).

12Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai ir objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 str. 2 d. įtvirtintą bausmės paskirtį. Be to, nusikalstama veika šiurkščiai pažeidžia kitų žmonių teises ir laisves, svarbiausias teisės ginamas vertybes, dėl to ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti bei ginti baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis priemonėmis. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiamas prioritetas.

13Skirdamas bausmę teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, bei turi vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 61 str.

14BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką) sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas P. R. už BK 164 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė arešto bausmę, kurią vertinti kaip per griežtą ir ją švelninti nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nuteistojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis bei įvertinęs kitas faktines bylos aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad P. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką tinkamiausia bausmės rūšis yra areštas.

15Vengimas išlaikyti vaiką priskiriamas prie nesunkių, tyčinių nusikaltimų, kuriuo pažeidžiami vaiko interesai, jo normali raida, teisė būti išlaikomam savo tėvų. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. R. nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. niekur nedirba (b. l. 98), yra registruotas darbo biržoje (b. l. 97). Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėja teisės normas – jis daug kartų yra baustas administracine tvarka (nuo 2002 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. kovo 8 d. jis administracine tvarka baustas net 21 kartą), trys jo paskutiniai padaryti teisės pažeidimai yra susiję su jo pasirodymu viešoje vietoje neblaiviam, už analogiškus pažeidimus jis ne kartą buvo baustas ir anksčiau, taip pat ne kartą baustas už automobilio vairavimą neblaiviam (už tai baustas du kartus) bei pakartotinį (metų bėgyje) automobilio vairavimą neblaiviam, vieną kartą baustas už automobilio vairavimą neturint teisės jo vairuoti, kai teisė vairuoti jam buvo atimta, yra sumokėjęs tik dalį jam paskirtų baudų (b. l. 99-108). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas yra teisiamas antrą kartą – iki vengimo išlaikyti vaikus pradžios (nuo 2009-09-14) P. R. buvo atlikęs BK 183 str. 1 d. (turto pasisavinimas) numatytus nusikalstamus veiksmus, už kuriuos jis nuteistas 2011-04-28 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 35 MGL (4550 Lt) bauda, kuri vėliau, apeliantui savanoriškai jos nesumokėjus, buvo pakeista 186 valandų trukmės viešaisiais darbais. Aptariamos nusikalstamos veikos, t. y. vengimo išlaikyti vaikus, laikotarpis tęsėsi ir po 2011-04-28 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, t. y. apeliantui jau esant teistam. Kolegijos nuomone, visos pirmiau paminėtos aplinkybės P. R. charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, nepaisyti jam teismo skirtų sankcijų. P. R. teismo paskirtos poveikio priemonės įtakos neturi, nuteistasis ir toliau pažeidinėja įstatymus, taip pat, būdamas brandaus amžiaus (37 m.), sąmoningai nededa pastangų dirbti, susirasti teisėtą pragyvenimo šaltinį, gauti vaikams išlaikyti reikalingas pajamas. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai dėl pastangų susirasti darbą yra tik deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Kaip minėta, nuteistasis niekur nedirba jau daugiau kaip penkerius metus. Registravimasis Darbo biržoje yra tik vienas iš įsidarbinimo būdų, kuris neatima galimybės pačiam nuteistajam savarankiškai ieškotis darbo, gauti pajamas ir teikti vaikams išlaikymą. Be to, kad nebuvo pakankamai rūpestingas ieškodamas darbo, teismo posėdžio metu pripažino ir pats apeliantas. P. R. teigimu, jis kelis kartus savo iniciatyva nutraukė darbo paiešką. Jam buvo siūlomas, kaip jis pats nurodė, nesunkus - paštininko darbas, tačiau jis dirbti nesutiko, nes, pasak apelianto, važinėjimas jam būtų brangiau kainavęs. Taip pat jis dirbo Vilniuje, bet jam teko išeiti iš darbo praradus teisę vairuoti transporto priemones. Taigi, kolegijos nuomone, apylinkės teismas, atsižvelgęs į vaikų interesus, apelianto asmenybę, jo požiūrį į jam taikomas sankcijas bei kitas nustatytas faktines bylos aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu P. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė arešto bausmę, kurią vertinti kaip per griežtą ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

16Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei atsižvelgęs į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes, P. R. už tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis arešto bausmę (BK 49 str. 3 d.), t. y. paskyrė 48 paras arešto (arešto už nusikaltimus vidurkis yra 52,5 paros), o pritaikęs BK 641 str., šią bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – 32 paras arešto, kurią laikyti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga taip pat nėra jokio pagrindo. Apeliantas savo skunde nurodė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad vien nuteistojo prisipažinimo ir baigiamosiose kalbose jo pasakyto žodžio „gailiuosi“ nepakanka atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, numatytai BK 59 str. 1 d. 2 p., konstatuoti. Analizuojant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, darytina išvada, kad ši aplinkybė pripažintina esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tokio išaiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013, 2K-49/2014). Kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2012, 2K-440/2013, 2K-78/2014). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., nepripažinimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad nuteistasis neparodė nuoširdžios atgailos, taip pat nerodė jokių aktyvių pastangų savo elgesį keisti, o priešingai, jis teigė stengiasis kuo rečiau bendrauti su vaikais, nes su jais išsiskirti būna sunku, taip pat nurodė, kad vaikai aprūpinti, ir jie iš jo išlaikymo neprašo. Taigi apylinkės teismas labai aiškiai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, dėl ko jis nelaiko nuoširdžiu gailėjimusi tik apelianto prisipažinimo. Apylinkės teismas išsamiai apibūdino nuteistojo elgseną, jo pasisakymus apie bendravimą su vaikais, jo požiūrį į pareigą išlaikyti vaikus ir kad jis neketina toliau teikti jiems išlaikymo, nes mano, kad jis nereikalingas. Tokios pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės ir jų pagrindu padaryta išvada atitinka bylos medžiagą, baudžiamojo įstatymo ir teismų praktikos reikalavimus dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., turinio įvertinimo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas be pagrindo nenustatė šios apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

17Taigi įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas už vengimą išlaikyti vaikus, t. y. už BK 164 str. numatyto nusikaltimo padarymą, skirdamas apeliantui arešto bausmę, BK 54 str. bei kitų nuostatų nepažeidė. Nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir savo dydžiu yra tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui bei nuteistojo asmenybei, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, švelninti jos, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Vien tik simbolinės, nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios, bausmės paskyrimas šiuo atvejų akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

18Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė apelianto kaltės ir bausmės paskyrimo klausimus. Kadangi apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo išvadų nepaneigia, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį kolegija neturi jokio pagrindo.

19Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 30,81 Eur apmokėjimo, kurias prašo priteisti valstybės naudai iš nuteistojo P. R.. Šis prašymas netenkinamas.

20Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš nuteistojo nepriteisiamos.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

22Nuteistojo P. R. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Procesinio sprendimo kategorija... 2. Panevėžys... 3. 1.2.14.5.3;2.4.8.... 4. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. P. R. nuteistas už tai, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą teikti... 7. Apeliaciniu skundu P. R. prašo sutrumpinti jam paskirtos arešto bausmės... 8. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti,... 9. Apeliacinis skundas atmetamas.... 10. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, P. R.... 11. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai... 12. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei... 13. Skirdamas bausmę teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio,... 14. BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką) sankcijoje numatytos keturios... 15. Vengimas išlaikyti vaiką priskiriamas prie nesunkių, tyčinių nusikaltimų,... 16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nėra... 17. Taigi įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą aukštesnės... 18. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija... 19. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą dėl... 20. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 22. Nuteistojo P. R. apeliacinį skundą atmesti....