Byla e2-998-516/2018
Dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties, kuria priimtas ieškinys, atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas ir tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams M. M., J. S., V. M., trečiasis asmuo K. M., dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2016 m. balandžio 11 d. dovanojimo sutartį Nr. 4313, sudarytą tarp M. M. ir J. S., ir

    42016 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį Nr. 3995, sudarytą tarp J. S. ir V. M., taikyti restituciją, gražinti perleistą butą, esantį adresu ( - ), ( - ), unikalus Nr. ( - ), atsakovei M. M.

  2. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – buto, esančio adresu ( - ), ( - ), unikalus Nr. ( - ), areštą arba įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į šį butą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi atidėjo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą; ieškinį priėmė; ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino; ieškovės G. B. reikalavimams užtikrinti iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos taikė laikinąsias apsaugos priemones – padarė įrašą valstybės įmonės Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į atsakovui V. M., asmens kodas ( - ), gyv. ( - ), ( - ), priklausantį turtą – butą, esantį adresu ( - ), ( - ), unikalus Nr. ( - ), įregistravimo pagrindas: 2016-05-03 Dovanojimo sutartis Nr. 3995.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ieškinio reikalavimais siekia pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Su ieškiniu pateikti dokumentai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus.
  3. Tuo atveju, kai ieškiniu ginčijami konkretūs turtiniai sandoriai arba prašoma pripažinti (ne)galiojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu ir pan. Sutiktina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), o tai yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė M. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo

    52018 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atsisakyti priimti ieškovės ieškinį. Alternatyviai prašo įpareigoti ieškovę sumokėti visą žyminį mokestį už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą V. M. turtui, sumokėti žyminį mokestį už paduotą ieškinį. Taip pat prašo ieškovei skirti baudą, 50 proc. jos priteisiant atsakovams M. M., J. S., V. M.. Priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apie galbūt nusikalstamą veiką pranešti prokurorui. Išreikalauti Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-174-1030/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir pareikštas ne tiems asmenims. Ieškovė neteisėtai kėsinasi į svetimą turtą. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos asmeniui, kuris nesusijęs su pareikštais reikalavimais ir nenurodyta, kuriam laikui yra taikomi ribojimai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia turėjo nustatyti, ar ieškinys pareikštas teisingam atsakovui, ar jis teisėtai įtrauktas į bylą, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovei palankus sprendimas.
    2. Turto arešto mastas (65 000 Eur) viršija pareikšto ieškinio sumą (43 713,36 Eur), tokios laikinosios apsaugos priemones prieštarauja ekonomiškumo principui.
    3. Vien didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    4. Bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro buvusių sutuoktinių padalinto turto, o ne iš vaikų turto, todėl ieškovė negalėjo reikalauti areštuoti visiškai pašalinio asmens – V. M. asmeninį turtą.
    5. Ieškovė nuslėpė faktą, kad gavo 455 Eur iš antstolės iki pasikreipimo į teismą, todėl už tokį akivaizdų piktnaudžiavimą jai turėtų būti skirta maksimali bauda.
    6. Byla iškelta dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir civilinė byla

      6Nr. 2-174-1030/2017.

  2. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė G. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones nesprendžiami materialiniai teisiniai klausimai, o sprendžiami tik procesiniai klausimai.
    2. Pradiniame ieškinyje pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė motyvavo ne tik ieškinio suma, atsakovės M. M. turtine padėtimi, jos turtinės padėties pokyčio perspektyvomis, bet ir atsakovų sąmoningu nesąžiningu elgesiu, privedusiu prie atsakovės M. M. nemokumo imitavimo. Tokios būsenos priežastimi yra K. M. ir M. M. santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu atlikti šie nesąžiningi atsakovų veiksmai.
    3. Ginčo dalykas (butas) tarp artimų giminaičių vienas po kito sudarytų dovanojimo sandorių tapo vieninteliu tarp sutuoktinių dalintinu gyvenamuoju būstu. Fiktyviai pabloginus savo turtinę padėti buvo siekiama M. M. palankesnio teismo sprendimo dėl turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje. Dėl to, pirmosios instancijos teismui antrą kartą išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą, teismo sprendimas dėl gyvenamojo būsto padalijimo buvusiems sutuoktiniams buvo priimtas neatsižvelgus į tai, kad M. M. faktiškai turėjo asmeninės nuosavybės teise du butus, kuriuos padovanojo savo mamai

      7J. S.

    4. Tam, kad užkirsti kelią tolesniam buto, esančio adresu ( - ), ( - ), nesąžiningam perleidimui, kas, jį perleidus sąžiningam įgijėjui, padarytų minėtą 2017-08-28 teismo sprendimo įvykdymą G. B. naudai nebeįmanomu dėl atsakovės M. M. nemokumo, ieškovė prašė teismo taikyti atsakovo nekilnojamojo daikto areštą arba įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

8Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos ir bylos pareikalavimo

  1. Apeliantė pateikė naują rašytinį įrodymą – jos apeliacinio skundo kopiją Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-3053-323/2018.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  3. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė pridėdama šį įrodymą nenurodė, kodėl jis turėtų būti pridėtas prie bylos ir kokį ryšį paminėtas įrodymas turi su šioje byloje nagrinėtinais klausimais. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl pateiktą naują rašytinį įrodymą atsisakytina priimti (CPK 180, 314 straipsniai).
  4. Apeliantė taip pat prašo išreikalauti Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą

    10Nr. 2-174-1030/2017, tačiau nenurodo, kokie nurodytoje byloje esantys duomenys būtų aktualūs nagrinėjamam klausimui, todėl šio prašymo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo patenkinti (CPK 180 straipsnis).

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės atskirąjį skundą, atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė skundžia ne tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet ir dalį, kuria priimtas ieškovės ieškinys ir (alternatyviai) atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas.
  2. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo:

    121) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą

    13(CPK 334 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą (nutartį) (CPK 315 straipsnio 1 dalis,

    14338 straipsnis). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

  3. Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas išsprendė tris atskirus procesinius klausimus: priėmė ieškovės pateiktą ieškinį, atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą bei taikė laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Ieškinio priėmimą reglamentuoja CPK 137 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas. Nei šiame straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra nustatyta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis priimti ieškinį. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Tačiau šis klausimas gali būti išsprendžiamas ir nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalis). Tokia nutartis nėra skundžiama, nes tai nenumatyta CPK ir neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Atitinkamai, atsakovė taip pat neturi teisės skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl žyminio mokesčio atidėjimo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje

    15Nr. e2-64-186/2017).

  5. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis, kuria priimtas ieškinys ir atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, nėra apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas dėl šių teismo nutarties dalių nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

16Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, visų pirma atsižvelgia į tai, kad apeliantei laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos. Jos taikytos atsakovui

    17V. M., kurio atskirasis skundas nebuvo priimtas (žr. Klaipėdos apygardos teismo

    182018 m. balandžio 6 d. nutartį). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šiuo atveju neturi jokio teisinio suinteresuotumo dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes jos atžvilgiu teismas jokių ribojimų nenustatė (CPK 5 straipsnis).

  3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku bei jų pobūdžiu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nustatyta, jog grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali patvirtinti konkretūs ieškovo pateikti duomenys bei argumentai apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1063-516/2017).
  4. Kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, kaip yra šiuo atveju, vertinama, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Tokio kaip nagrinėjamu atveju pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas atsakovei, kurios kreditore yra ieškovė) gali tapti sunkiai įmanomas.
  5. Spręsdamas procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja šalių ginčo iš esmės, o tik, kaip minėta, įvertina preliminarų ieškinio pagrįstumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su ginčo esme, sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra aktualūs.
  6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir atitinka ginčo esmę. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreipimasis į teismą su ieškiniu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieškovei turėtų būti skirta bauda.
  8. CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių manytų esant pagrindui vadovautis CPK 300 straipsnio nuostatomis ir kreiptis į prokurorą. Jei, apeliantės įsitikinimu, yra nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių reikėtų atlikti ikiteisminį tyrimą, ji turi teisę pati kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas.
  9. Kiti apeliantės argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas jų nevertina. Pažymėtina, jog pagal teismų praktikos išaiškinimus, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties dalies, kuria priimtas ieškinys ir atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė kreipėsi... 4. 2016 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį Nr. 3995, sudarytą tarp J. S. ir V.... 5. 2018 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –... 6. Nr. 2-174-1030/2017.
  • Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą... 7. J. S.
  • Tam, kad užkirsti kelią tolesniam buto, esančio adresu ( - ),... 8. Teismas... 9. Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos ir bylos... 10. Nr. 2-174-1030/2017, tačiau nenurodo, kokie nurodytoje byloje esantys duomenys... 11. Dėl bylos nagrinėjimo ribų
    1. Apeliacinės... 12. 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei... 13. (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo... 14. 338 straipsnis). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis... 15. Nr. e2-64-186/2017).
    2. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis, kuria... 16. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
      1. CPK 144... 17. V. M., kurio atskirasis skundas nebuvo priimtas (žr. Klaipėdos apygardos... 18. 2018 m. balandžio 6 d. nutartį). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu,... 19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 20. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.... 21. Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės M. M. atskirąjį...