Byla e2-1614-516/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės BMT Baltic atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-3258-603/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės BMT Baltic ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Detarna“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Detarna“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei BMT Baltic ir trečiajam asmeniui pagal ieškinį bei atsakovui pagal priešieškinį restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.

4Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) BMT Baltic pateikė ieškinį atsakovui UAB ,,Detarna“, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 432 907,62 Lt skolą, 51 584,67 Lt delspinigius, 8,75 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, siekdamas užtikrinti reikalavimo įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo UAB „Detarna“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą 1 484 492,29 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, teismas nustatė areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu UAB BMT Baltic. Iš areštuotų piniginių lėšų atsakovui leista išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

6Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi 2014 m. balandžio 17 d. nutartis buvo panaikinta. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi minėta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartis buvo palikta nepakeista.

7Ieškovas UAB BMT Baltic pateikė teismui dar vieną prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui UAB ,,Detarna“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis areštą ne mažesnei kaip 1 046 892,29 Lt (303 200,96 Eur) sumai. Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju yra teikiami nauji duomenys apie atsakovo finansinę padėtį – 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat kiti duomenys, leidžiantys manyti, jog bendrovės finansinė būklė pablogėjo, dėl ko būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kad 303 200,96 Eur dydžio ieškinio suma atsakovui yra didelė. Bendrovės turtas sumažėjo nuo 3 061 195 Lt sumos iki 1 871 645 Lt sumos, be to, didžiąją dalį atsakovo turto sudaro trumpalaikis turtas – 1 359 176 Lt, iš kurio net 1 147 139 Lt – per vienerius metus gautinos sumos. Taigi, pastarąja suma atsakovas net realiai nedisponuoja, nes tai yra prekybos skolos. Atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudaro tik 71 032 Lt, nors 2013 metais buvo 893 563 Lt. Ieškovas taip pat paaiškino, kad kita dalis turto – 512 469 Lt, yra nelikvidus materialusis – nekilnojamasis turtas, kuris akivaizdžiai negalės būti realizuotas siekiant įvykdyti teismo patenkintus ieškovo reikalavimus (žemės sklypas atsakovui priklauso kartu su kitais bendrasavininkais, sklypas nėra nei atidalintas, nei nustatyta naudojimosi juo tvarka, todėl realizuoti minėtą žemės sklypą praktiškai nebūtų jokios galimybės; atsakovui priklauso inžineriniai tinklai (elektros kabelis, vandentiekio tinklai, fekalinė kanalizacija), kurie yra susieti su gyvenamuoju namu, esančiu ant atsakovui priklausančios dalies žemės sklypo, ir kuris atsakovui nepriklauso). Ieškovas pažymėjo, kad lyginant su 2013 metais, 2014 metais kur kas sumažėjo UAB „Detarna“ pelnas – nuo 215 726 Lt iki 41 971 Lt. Be to, bendrovės pagrindinė ir tipinė veikla tapo nuostolinga. Ieškovas akcentavo ir tai, kad atsakovo trumpalaikiai įsiskolinimai sudaro net 1 183 268 Lt, kai atsakovo balanse nurodytas visas turtas sudaro 1 871 645 Lt, todėl minėti trumpalaikiai įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, o tai leidžia manyti, jog bendrovė galbūt yra nemoki. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas, tikėtinai, vengs vykdyti teismo sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškovo ieškinys, kadangi atsakovas yra nuteistasis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį už sukčiavimą.

8Atsakovas UAB ,,Detarna“ atsiliepime prašė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad būtinybė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo vertinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi, o jos pagrįstumas patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1392/2014. Atsakovas akcentavo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vieningai sprendė, jog neegzistuoja jokių realių grėsmių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo teigimu, šiuo metu UAB ,,Detarna“ finansinė padėtis nėra niekaip reikšmingai pasikeitusi, o juo labiau pablogėjusi. Trejų metų palyginimo duomenys pagrindžia, kad UAB ,,Detarna“ veikla yra stabili ir pelninga. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad esminis jo turtas, t. y. ilgalaikis turtas, nepakito (netgi padidėjo) ir sudaro iš viso 512 469 Lt. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė, kad atsakovo nekilnojamasis turtas yra nelikvidus. Atsakovas paaiškino, kad viso turto sumažėjimas paaiškinamas atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių sumažėjimu, kadangi būtent 2014 metais UAB ,,Detarna“ baigė ypač didelį gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų komplekso statybos projektą. 2015 metais iš karto buvo pradėtas ir šiuo metu yra sėkmingai vystomas kitas didelis projektas „Gyvenamasis kompleksas (duomenys neskelbtini)“, kurio bendra vertė siekia apie 6 mln. Eur, planuojamas projekto pelningumas – apie 20 proc., o vien per 2015 metus planuojama įvykdyti darbų net už 2,5 mln. Eur. Taigi, atsakovo teigimu, jau šiuo metu trumpalaikio turto masė didėja ir, planuojama, kad viršys 2013 metų lygį. Atsakovas akcentavo ir tai, kad pajamos, lyginant 2013 ir 2014 metus, netgi padidėjo nuo 7 461 586 Lt iki 7 858 038 Lt, o būtent pajamų dydžio kontekste ieškovo pareikštas reikalavimas nėra didelis, todėl nėra būtinybės jį papildomai užtikrinti areštu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nors jam buvo pareikšti įtarimai padarius veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl PVM ir pelno mokesčio išvengimo), tačiau dar Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1A-84-574/2014 UAB ,,Detarna“ buvo išteisinta. Byla buvo peržiūrėta ir kasacinio teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos, bet išteisinamasis nuosprendis buvo paliktas nepakeistas.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11Teismas pažymėjo, kad vien fragmentinis trumpalaikio turto sumažėjimas tarpprojektiniu laikotarpiu savaime jokiu būdu nereiškia pablogėjusios bendros UAB ,,Detarna“ finansinės padėties, nes kiti rodikliai yra nepakitę ir net pagerėję. Teismo nuomone, atsakovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad bendrovės ilgalaikis turtas iš esmės išliko nepakitęs, o atsakovo pajamos, lyginant 2013 ir 2014 metus, padidėjo nuo 7 461 586 Lt iki 7 858 038 Lt. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad būtent pajamų dydžio kontekste ieškovo pareikštas reikalavimas nėra didelis. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad bendrovės mokėtinoms sumoms sumažėjus daugiau nei du kartus, t. y. nuo 2 414 788 Lt iki 1 183 268 Lt, per vienerius metus gautinos sumos sumažėjo vos 26,36 proc., t. y. nuo 1 557 832 Lt iki 1 147 139 Lt, ir tai, teismo vertinimu, patvirtina stabilią atsakovo UAB ,,Detarna“ finansinę padėtį pajamų atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neturi jokių įsiskolinimų nei darbuotojams, nei kreditoriams, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI), nei Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžetams, tokių duomenų nepateikė ir ieškovas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovo finansinė padėtis yra taip pablogėjusi, jog sudarytų prielaidą spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovas UAB BMT Baltic atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti atsakovui prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas netinkamai įvertino atsakovo 2014 metų finansinės atskaitomybės rodiklius, kitus ieškovo pateiktus duomenis ir informaciją. 2014 m. balansas ir aiškinamasis raštas patvirtina, kad atsakovas turi skolų tiekėjams (net 1 178 153 Lt), nors kaip teigia, 2014 metais užbaigė projektą ir jį pridavė, o kitų projektų dar nebuvo pradėjęs. Tiek 2013 metais, tiek 2014 metais bendrovės skolos buvo būtent trumpalaikiai įsipareigojimai, todėl neatmestina, kad dalis jų yra pradelsti įsipareigojimai, o lyginant įsipareigojimus su turtu, matyti, jog įmonė galbūt turi mokumo problemų, nes trumpalaikiai įsipareigojimai viršija pusę bendrovės turto. Bendrovės pelnas sumažėjo net 5 kartus, o tai leidžia manyti, kad priduotas atsakovo minimas projektas nebuvo pelningas, nes bendrovės tipinės veiklos rezultatas yra nuostolis. Tikėtina, atsakovas turi pradelstų skolų VMI, nes atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis areštuota VMI nuo 2014 m. rugsėjo 8 d.
  2. Teismas netinkamai įvertino trumpalaikio turto rodiklius ir nepagrįstai konstatavo, kad tarpprojektiniu laikotarpiu sumažėjęs trumpalaikis turtas nereiškia bendrovės padėties pablogėjimo. Aplinkybė, kad per vienerius metus gautinos sumos sumažėjo tik 26.36 proc., rodo, jog atsakovui nekaip nepavyksta atgauti jam priklausančių sumų iš debitorių. Situacija, kai įmonė turi lėšų pagal balansą, bet jų sumokėjimas priklauso išimtinai nuo trečiųjų asmenų galimybės atsiskaityti, leidžia manyti, jog atsakovas turi mokumo problemų. Kai daugiau nei pusę turto sudaro turtas, kuriuo bendrovė realiai nedisponuoja, yra itin svarus pagrindas manyti, kad atsakovas negalės įvykdyti ieškovo reikalavimų.
  3. Teismas neįvertino ieškovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovo ilgalaikis turtas yra nelikvidus. Išrašai iš Nekilnojamojo turto registro, be jokių papildomų įrodymų parodo, kad turtas nerealizuotinas, o dar ir areštuotas VMI. Be to, vertinant išrašuose iš NTR nurodytą rinkos vertę, akivaizdu, kad balansinė vertė neatitinka realios rinkos vertės.
  4. Teismas nepagrįstai nurodo, kad bendrovės rodikliai yra pagerėję, nurodydamas tik vieną rodiklį – metines pajamas, kuris tik šiek tiek padidėjo lyginant su 2013 metais. Bet vienintelio rodiklio negalima vertinti atsietai nuo kitų duomenų, nes kiti duomenys rodo, kad įmonės būklė pablogėjusi, kadangi sąnaudos taip pat padidėjo, tipinės veiklos rezultatas yra nuostolis, o pelnas sumažėjo net 5 kartus. Be to, atsakovo nurodyti teiginiai apie naujo projekto 2015 metais vystymą ir planavimą gauti 2.5 mln. Eur pajamų yra tik teiginiai ir skaičiai, nepatvirtinti įrodymais.
  5. Teismas neįvertino atsakovo ir jo vadovo nusikalstamus veiksmus, kurie svarbūs, vertinant atsakovo sąžiningumą bei siekį vykdyti ieškovui palankų sprendimą. Iš kasacinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties byloje Nr. 2K-7-176-303/2015 matyti, kad teismas nepanaikino ir paliko nuosprendžio dalis, pagal kurias atsakovas ir jo vadovas pripažinti kaltais dėl apgaulingos apskaitos vedimo. Akivaizdu, kad egzistuoja ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

14Atsakovas UAB ‚Detarna“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, taip pat prašo skirti ieškovui 5 792 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos išmokant UAB „Detarna“. Atsiliepime į atskirąjį skundą be atsiliepime į ieškovo prašymą jau nurodytų argumentų, papildomai pažymima:

    1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas jau buvo spręstas, o UAB BMT Baltic nenurodė jokių kokybiškai skirtingų aplinkybių, kurios lemtų ir skirtingą laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimą, todėl atskirasis skundas turi būti atmetamas išskirtinai tų pačių argumentų pagrindu, kokie buvo nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1392/2014.
    2. Jau šiuo metu yra pakankamai akivaizdu, jog ieškovas neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovą, kadangi Reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra ab initio niekinė ir negaliojanti, nes prieštarauja tiek imperatyvioms įstatymų normoms, tiek ir Rangos sutarties, sudarytos tarp UAB „Detarna“ kaip užsakovo ir UAB „Molestas“ kaip rangovo, 13.5 punktui, nustatančiam, kad rangovas neturi teisės perleisti teisių ir pareigų, kylančių iš šios sutarties, negavęs rašytinio užsakovo sutikimo. Toks sutikimas UAB „Molesta“ niekada nebuvo duotas. Be to, antrą kartą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai teismas jau yra susipažinęs su ginčo aplinkybėmis, išklausęs atsakovo poziciją, daug didesnė teisinė reikšmė turi būti teikiama būtent pirmosios instancijos teismo diskrecijos teisei įvertinti UAB BMT Baltic reikalavimų perspektyvą ir, atitinkamai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Byloje yra pareikštas ir UAB „Detarna“ priešpriešinis reikalavimas Reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia. Šis reikalavimas savo esme yra pirminis. Kol nėra išspręstas šis pirminis reikalavimas, kurio tenkinimas apskritai paneigs bet kokias ieškovo pretenzijas, negali būti užtikrinami jokie UAB BMT Baltic neteisėti reikalavimai.
    3. 1 046 892,29 Lt reikalavimo suma nelaikytina didele atsakovui. Atsakovo veikla, remiantis trejų metų palyginimo duomenimis ir atsiliepime į ieškovo prašymą nurodyta informacija bei įrodymais, stabili ir pelninga. Vien aplinkybė, kad atsakovas gebėjo tinkamai įgyvendinti ir baigti tokio masto projektą, koks buvo (duomenys neskelbtini), paneigia bet kokius niekuo nepagrįstus UAB BMT Baltic teiginius, esą atsakovas nėra pajėgus vykdyti naujo projekto (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovo galimybės vystyti (duomenys neskelbtini) projektą yra gerai žinomos UAB BMT Baltic, kadangi būtent šiame projekte dalį rangos darbų vykdė ieškovo pusėje esantis trečiasis asmuo RUAB „Molesta“, o visi jo pagrįsti reikalavimai buvo įvykdyti tinkamai ir laiku.
    4. Atsakovas bendradarbiauja su finansiškai ypač stipriais ir patikimais kontrahentais kaip AB SEB bankas, Swedbank, AB ir TEO LT, AB. Tai dar kartą patvirtina, kad debitoriniai reikalavimai, t. y. atsakovo gautinos sumos, yra ypač likvidžios, kas užtikrina pastovią apyvartą, leidžiančią atitinkamai ir UAB „Detarna“ vykdyti visus savo prievolinius įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovas neturi jokių pradelstų įsipareigojimų nei darbuotojams, nei kreditoriams, nei VMI, nei VSDF biudžetams Turto arešto aktų registre šiuo metu nėra jokių įrašų apie kokį nors atsakovo areštuotą turtą.
    5. Ieškovas skunde nurodo išskirtinai spekuliatyvius teiginius apie atsakovo neva pradelstus įsipareigojimus ir mokumą. Jei UAB „Detarna“ būtų praleidusi savo įsipareigojimų kreditoriams vykdymo terminus ir dėl to kreditoriai būtų kreipęsi į teismą, neabejotinai UAB BMT Baltic atstovė būtų pateikusi Liteko informaciją ir apie tai. Be to, UAB BMT Baltic 2013 m. siekė inicijuoti atsakovui bankroto bylą, tačiau bankroto bylą buvo atsisakyta kelti.
    6. Turėtų būti įvertinta, ar atskirojo skundo pateikimas, žinant, kiek kartų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas jau buvo spręstas anksčiau, nereiškia piktnaudžiavimo savo teisėmis. Bendri UAB BMT Baltic ir trečiojo asmens RUAB „Molesta“ prašymai (skirtingose bylose) dėl atsakovo turto arešto buvo reikšti jau net šešis kartus. Be to, pirminis ieškovo siekis ne prisiteisti skolą, o iškelti bankroto bylą atsakovui, geriausiai ir atskleidžia UAB BMT Baltic siekį trikdyti bendrovės veiklą, o ne apginti tariamai pažeistą teisę. Atsakovo veiklos specifika lemia tai, kad bendrovė kiekvieną mėnesį operuoja santykinai didelėmis pinigų sumomis. Todėl Detarnai nutraukus atsiskaitymus už tarpinius statybos darbus su savo rangovais, ne už ilgo nutrūktų ir atsakovo skolininkų atsiskaitymai. Tokia situacija neabejotinai sutrikdytų atsakovo ūkinę-komercinę veiklą, o galbūt net priverstų iki bankroto. Kitaip tariant, žinant atsakovo veiklos sritį, t. y. statybų verslą, piniginių srautų apribojimas turto arešto pagrindu galėtų lengvai destabilizuoti – arba negrįžtamai sutrikdyti – atsakovo veiklą.
    7. Ieškovas klaidina teismą ir siekią jį psichologiškai paveikti, nurodydamas informaciją apie UAB „Detarna“ ir jos vadovo tariamai padarytas nusikalstamas veikas. Visų pirma, teiginiai apie atsakovo ir jos vadovo įvykdytą baudžiamąją veiką šiai bylai tiesioginę reikšmę turinčių aplinkybių nepaneigia, kadangi tai yra auditoriaus patvirtinti vieši duomenys, ir, antra, teismai išteisino atsakovą ir jos vadovą dėl didelės dalies inkriminuotų veikų, įskaitant sukčiavimą, o apkaltinamasis nuosprendis buvo paliktas tik dėl to, kad įmonėje buvo įdarbinta darbuotoja (finansininkė) to neatspindint buhalteriniuose dokumentuose. Tačiau teismas atsakovui skyrė pačią lengviausią bausmę, t. y. baudą, o jos dydis siekė kiek daugiau nei pusę maksimalios už nesunkų nusikaltimą skiriamos baudos.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

17Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

18Apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindžia, jo nuomone, pablogėjusia atsakovo finansine būkle ir savo ruožtu padidėjusia grėsme, kad ieškovui galbūt palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo finansinius rodiklius, nors atsižvelgiant į atsakovo 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitus ieškovo pateiktus duomenis, ieškinio suma atsakovui yra didelė ir egzistuoja akivaizdi teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

19Preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; ir kt.).

20Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, inter alia ieškovo ir atsakovo pateiktus įrodymus apie atsakovo finansinę būklę, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo finansinės atskaitomybės rodiklius ir nepagrįstai

21nenustatė, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė.

22Kaip matyti iš atsakovo 2014 m. balanso duomenų, atsakovo turtas (palyginus 2014 metus su 2013 metais) iš tikrųjų, kaip ir nurodė ieškovas, sumažėjo nuo 3 061 195 Lt iki 1 871 645 Lt, ir didžiąją jo dalį sudaro būtent trumpalaikis turtas. Tačiau nepaisant nominalaus viso turto vertės sumažėjimo, trumpalaikio turto dalis viso turto masėje 2014 metais (lyginant su 2013 metų balanso duomenimis) net sumažėjo ir sudaro 72,6 procentus (kai 2013 metais – 83,5 procentus). Be to, ieškovo akcentuotas balansinis viso turto vertės sumažėjimas iš esmės labiausiai nulemtas atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių rodiklio suma (sumažėjo nuo 893 563 Lt iki 71 032 Lt), kurios sumažėjimas savo ruožtu atsakovo pagrįstai pateisintas didelio pastatų komplekso statybos projekto užbaigimu 2014 metais. Ieškovo teiginiai apie galbūt šio projekto mažą pelningumą (arba apskritai nepelningumą) ir savo ruožtu atsakovo tikėtiną nemokumą bei nesugebėjimą vykdyti naujus projektus atmetami kaip visiškai nepagrįsti jokiais patikimais įrodymais. Kiekviena šalis turi įrodyti tai, ką teigia (CPK 178 straipsnis). Teismo išvados ir priimami sprendimai negali būti paremti vien tik ieškovo deklaratyviais spėjimais ir pasvarstymais.

23Iš atsakovo 2014 m. balanso duomenų taip pat nustatyta, kad per vienerius metus gautinos sumos sumažėjo tik nuo 1 557 832 Lt iki 1 147 139 Lt sumos, tačiau, pavyzdžiui, pinigų ir pinigų ekvivalentų suma padidėjo nuo 4 739 iki 41 005 Lt. Be to, padidėjo ir nepaskirstyto pelno suma, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo daugiau nei perpus, t. y. nuo 2 414 788 Lt iki 1 183 268 Lt. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarpprojektiniu laikotarpiu sumažėjęs trumpalaikis turtas nereiškia bendrovės bendros finansinės padėties pablogėjimo, kadangi, kaip kad ir nurodė pats apeliantas atskirajame skunde, finansiniai rodikliai turi būti vertinami ne kiekvienas atskirai (atsietai), bet visų kitų rodiklių visumoje, kuri šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neleidžia daryti išvados apie iš esmės pasikeitusią (tuo labiau pablogėjusią) atsakovo finansinę padėtį nuo laiko, kai teismai atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.

24Nors, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, padidėjus atsakovo pardavimų pajamoms, padidėjo ir pardavimų savikaina, pažymėtina, kad pardavimų pajamų ir savikainos santykis padidėjo tik 3 procentais. Be kita ko, atsakovas 2014 metais gavo grynąjį pelną, nors ir sumažėjusį palyginus su 2013 metais. Tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 2012 metais atsakovo gautas grynasis pelnas (21 060 Lt) buvo beveik perpus mažesnis nei 2014 metais, taip pat buvo blogesnis mokėtinų sumų bei įsipareigojimų ir turimo turto vertės santykis, tačiau nepaisant to 2013 metais atsakovas sugebėjo gauti net 215 726 Lt grynąjį pelną. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo itin akcentuojamas grynojo pelno sumažėjimas, pats savaime nepagrindžia atsakovo finansinės padėties sunkumo, be to, atsisakant takyti laikinąsias apsaugos priemones teismas neturi nustatyti, jog įmonės gaunamas grynasis pelnas yra lygus ar didesnis nei ieškinio suma.

25Pažymėtina ir tai, kad ieškovui jau buvo išaiškinta, jog balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai negali būti tapatinami su pradelstais įsipareigojimais. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad balanse nurodyti trumpalaikiai įsipareigojimai (ar jų dalis) yra pradelsti, todėl ta aplinkybė, jog trumpalaikių įsipareigojimų suma viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės savaime neleidžia teismui abejoti atsakovo mokumu. Remiantis tais pačiais argumentais (įrodymų nepateikimu), atmestini ir ieškovo teiginiai apie neva atsakovo nesugebėjimą atgauti jam priklausančių sumų iš debitorių ir dėl to atsakovo tikėtinai turimų mokumo problemų. Pastebėtina ir tai, kad pati savaime aplinkybė, jog atsakovas 2014 metais pabaigė didelį statybų projektą, o kitą didelį projektą pradėjo tik 2015 metais, nereiškia, kad jis negalėjo turėti skolų tiekėjams 2014 metais, tuo labiau savaime nereiškia, kad balanse nuodytos trumpalaikės skolos jau yra pradelstos. Kaip teisingai akcentavo atsakovas, ieškovas, deklaratyviai samprotaudamas apie atsakovo turimus pradelstus įsipareigojimus, nepateikė jokių viešai prieinamų duomenų apie atsakovui iškeltas teismines bylas ar pan.

26Pastebėtina ir tai, kad iš 2014 m. atsakovo balanso duomenų taip pat matyti, jog materialaus atsakovo turto vertė 2014 metais net padidėjo ir sudarė 512 469 Lt. Visų pirma pastebėtina, kad net jeigu atsakovo nekilnojamasis turtas tikrai yra nelikvidus ir negalėtų būti realizuotas, ieškinio suma, kaip pagrįsta pirmiau nurodytais duomenimis ir ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vien atsakovo gaunamų pajamų dydžio kontekste nėra tokia didelė, kad keltų tikėtiną grėsmę sprendimo įvykdymui, taigi faktiškai nekilnojamojo turto vertė ir likvidumas šiuo atveju nedaro esminės įtakos teismo nutarties teisingumui. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, tikėtinai patvirtinančių, jog vien tik ta aplinkybė, kad žemės sklypas atsakovui priklauso kartu su kitais bendrasavininkais, paneigia atsakovui priklausančios sklypo dalies (beje, didžiosios sklypo dalies) pardavimo galimybes.

27Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, atsakovas neturi įsiskolinimų VSDF biudžetams. Be to, nors apeliantas teisus teigdamas, kad turto arešto aktų registre iki šiol (nuo 2014 m. rugsėjo 8 d.) yra įregistruotas atsakovo žemės sklypo areštas VMI naudai, iš taip pat viešai prieinamų (2015 m. gruodžio mėnesį) aktualių VMI duomenų, atsakovas jokių mokesčių nepriemokų VMI neturi, todėl ir ši apelianto nurodoma aplinkybė (žemės sklypo areštas) nesudaro pagrindo spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo nagrinėjamu atveju.

28Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant pirmiau nurodytiems duomenims apie pakankamai gerą, stabilią atsakovo finansinę padėtį, kuri iš esmės nepakito po teismo nutarčių, kuriomis jau buvo išspręstas bei atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo, taip pat ieškovui nepateikus jokių duomenų, liudijančių, kad atsakovas šiuo metu siekia pabloginti savo finansinę padėtį (pavyzdžiui, pardavė ar siekia parduoti turimą turtą), apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas atsakovo ir jo vadovo atžvilgiu dėl apgaulingos apskaitos vedimo (dėl įmonėje vyriausiajai buhalterei dalies darbo užmokesčio mokėjimo be apskaitos dokumentų), esant išteisinamajam nuosprendžiui dėl sukčiavimo, savaime neleidžia teismui konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ir esančio siekio išvengti ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, todėl ir šiuo atveju būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatytina.

29Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Atsakovas prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėms teisėmis, pusę baudos nurodant sumokėti atsakovui.

31CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

32Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisines atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

33Nors, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui klausimą kelia ne pirmą ir net ne antrą kartą, CPK neriboja prašymų pateikimo skaičiaus. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014). Svarbu tai, kad pakartotinis prašymas būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos / papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

34Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas taikyti atsakovo turtui areštą, pateikė atsakovo 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie nebuvo analizuoti ankstesnėse nutartyse šioje byloje, ir kurie, ieškovo įsitikinimu, pagrindžia atsakovo finansinės padėties pablogėjimą. Taigi vien tik ta aplinkybė, kad atsakovo gera finansinė padėtis jau buvo kelis kartus konstatuota ankstesnėmis nutartimis (tačiau kitų duomenų visumoje), šiuo atveju savaime nereiškia ieškovo piktnaudžiavimo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindo skirti ieškovui baudą nesudaro ir atsakovo teiginiai apie ieškovo turimą siekį iš tikrųjų destabilizuoti atsakovo veiklą, o ne apginti savo galbūt pažeistą teisę, kadangi minėti argumentai nėra pagrįsti pakankamais įrodymais, leidžiančiais teismui tikėtinai konstatuoti ieškovo nesąžiningumą.

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 4. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) BMT Baltic pateikė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovo... 6. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi 2014 m. balandžio... 7. Ieškovas UAB BMT Baltic pateikė teismui dar vieną prašymą taikyti... 8. Atsakovas UAB ,,Detarna“ atsiliepime prašė prašymą dėl laikinųjų... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi atmetė ieškovo... 11. Teismas pažymėjo, kad vien fragmentinis trumpalaikio turto sumažėjimas... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovas UAB BMT Baltic atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 14. Atsakovas UAB ‚Detarna“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 18. Apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindžia, jo... 19. Preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti... 20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, inter alia... 21. nenustatė, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė.... 22. Kaip matyti iš atsakovo 2014 m. balanso duomenų, atsakovo turtas (palyginus... 23. Iš atsakovo 2014 m. balanso duomenų taip pat nustatyta, kad per vienerius... 24. Nors, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, padidėjus atsakovo pardavimų... 25. Pažymėtina ir tai, kad ieškovui jau buvo išaiškinta, jog balanse nurodytos... 26. Pastebėtina ir tai, kad iš 2014 m. atsakovo balanso duomenų taip pat matyti,... 27. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, atsakovas neturi įsiskolinimų... 28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant pirmiau nurodytiems duomenims... 29. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis,... 30. Atsakovas prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėms... 31. CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 32. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y.... 33. Nors, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, ieškovas laikinųjų apsaugos... 34. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas taikyti atsakovo turtui areštą,... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 36. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą....